VDU Žemės ūkio akademijos absolventams įteikti diplomai: Vivat Academia!

Netrukus šimtmečio veiklos sukaktį minėsiančios Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) absolventų būrį papildė 2023-iųjų laida – studijų baigimo diplomai birželio 21 d. iškilmingai įteikti Agronomijos, Bioekonomikos plėtros, Inžinerijos, Miškų ir ekologijos fakultetuose bakalauro ir magistro mokslinius laipsnius įgijusiems absolventams. Šventės metu akcentuota, kad sparti mokslo pažanga, pokyčiai žemės ūkyje ir nauji iššūkiai keičia bei modernizuoja studijų procesą, tačiau Akademijos dvasia ir tradicijos išlieka nepakitusios – čia išsilavinimą įgiję jauni žmonės prisiima atsakomybę už Lietuvos ir Europos ateitį, o savosios Alma Mater bendruomenės nariais tampa visam gyvenimui.

Neabejojama, kad Lietuvos žemės, miškų ir vandens išteklių ateitis atiduodama į patikimas rankas

VDU rektorius prof. habil. dr. Juozas Augutis, sveikindamas VDU Žemės ūkio akademijos absolventus bei visus tuos, kas prisidėjo prie jų kelio į tikslą, teigė neabejojantis, kad Lietuvos žemės, miškų ir vandens išteklių ateitis atiduodama į patikimas rankas. „Ši diena yra šventė visai valstybei, nes ateinanti kiekviena jauna išsilavinusi karta, įgijusi universitetinį išsilavinimą, pakelia mūsų tautą ir šviesina mūsų ateitį. Tai ypač aktualu esamoje nestabilioje situacijoje, kylančioje dėl intelekto ir žmogiškųjų vertybių suvokimo stokos. Jums perduodame atsakingą įpareigojimą dėti pastangas, kad būtų taika, kad Lietuva būtų žalia, kad niekam netrūktų maisto. Tai labai dideli uždaviniai. Tačiau šiandien darbdaviams kiekvienas esate aukso vertės ir turite visas galimybes sėkmingai dirbti ir panaudoti savo žinias“, – kalbėjo prof. habil. dr. J. Augutis, ragindamas absolventus nepamiršti ir apie studijų metais įgytą neįkainojamą turtą – bendrystę. Rektorius taip pat priminė, kad absolventai išsineša akademijoje išsiugdytą norą ir gebėjimą tikslingai mokytis bei ragino šį įgūdį puoselėti ir ateityje.

„Praėjo laikai, kai universitete įgytų žinių žmogui pakakdavo visam profesinės veiklos laikotarpiui. Jūs turėsite mokytis visą gyvenimą. Tačiau tame ir glūdi išsilavinusio žmogaus gyvenimo žavesys“, – teigė prof. habil. dr. J. Augutis, kviesdamas šiųmečius absolventus aktyviai jungtis prie „ŽŪA alumni“ klubo, siūlyti idėjas, dalytis įžvalgomis tobulinant studijų procesą bei būti ambasadoriais pritraukiant į Akademiją būsimuosius studentus.

VDU ŽŪA absolventus sveikino ir VDU komunikacijos prorektorė doc. dr. Vilma Bijeikienė.

Kad žodžiai „darbas“ ir „džiaugsmas“ – būtų sinonimai

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė diplomus atsiimančius absolventus sveikino su sėkmingai pasiektu prieš kelerius metus išsikeltu tikslu laikyti rankose įgytą aukštąjį išsilavinimą liudijantį dokumentą.

„Įdėta nemažai pastangų, kad ši diena ateitų. Didžiuojuosi, kad nepabūgote iššūkių, kad įveikėte nesėkmes. Tačiau tai jus kartu užgrūdino ir suteikė pasitikėjimo savo jėgomis. Išreikškite savo gebėjimus, panaudokite žinias, kurias įgijote Akademijoje, įgyvendinkite savo svajonę“, – visų fakultetų absolventams linkėjo prof. dr. A. Miceikienė, pastebėdama, kad įgytos žinios bei kompetencijos ir yra raktas į išsvajotą ateitį. „Linkiu, kad žodžiai „darbas“ ir „džiaugsmas“ jums būtų sinonimai“, – linkėjo kanclerė, kviesdama absolventus šventės dieną ištartais padėkos žodžiais grąžinti dalelę į juos įdėto tėvų ir artimųjų rūpesčio.

Naują gyvenimo etapą pradedantiems jauniesiems kolegoms – VDU ŽŪA bendruomenės ir mecentų sveikinimai

Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė, Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas doc. dr. Bernardas Vaznonis, Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. Vitas Marozas, Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika, sveikindami savo auklėtinius, sėkmingai įveikusius svarbų gyvenimo etapą, teigė tikintys, kad kelialapius į ateitį gavę absolventai ir toliau aukštai laikys išsikeltą lyderystės, pareigos ir darbštumo kartelę.

Naują gyvenimo etapą pradedantiems jauniesiems kolegoms linkėjimų negailėjo ir VDU ŽŪA mecenatai, verslo bei socialiniai partneriai, savo pavyzdžiu patvirtinantys, kad alumnams akademijos šiandiena ir ateitis yra labai svarbu – šiam tikslui alumnai steigia fondus, skatinamąsias stipendijas, įgyvendina projektus, motyvuojančius moksleivius rinktis studijas VDU ŽŪA. Į iškilmingą diplomų teikimo ceremoniją svečiai taip pat atvyko ne tuščiomis – absolventai geriausių baigiamųjų darbų autoriai buvo apdovanoti stipendijomis ir kitokiomis vertingomis dovanomis.

Sėkmingo karjeros kelio drąsiai prisiimant lyderystę ir būti akademijos vardo vertais ambasadoriais absolventams linkėjo Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė, VšĮ „Ekoagros“ kokybės vadovas Tomas Demikis, „ŽŪA alumni“ klubo viceprezidentas, UAB „Ivabaltė“ generalinis direktorius Irmantas Tarvydis, VDU Žemės ūkio akademijos absolventų klubo „ŽŪA Alumni“ prezidentas dr. Edvardas Makelis, UAB „Kesko Senukai Lithuania“ infrastruktūros direktorius Algirdas Grybauskas, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas prof. dr. Viktoras Pranckietis.

Universitetinį išsilavinimą patvirtinančio diplomo gavimo momentas – pradžia, atverianti naujas galimybes

VDU Studentų atstovybės prezidentė Emilija Drabužinskaitė, sveikindama VDU ŽŪA 2023-iųjų absolventus, citavo prasmingus rašytojo Paulo Coelho žodžius, kad gyvenimas visada yra laukimas tos valandos, kai ateitis priklausys tik nuo tavo ryžtingų veiksmų, ir linkėjo absolventams ryžtingai žengti nauju gyvenimo keliu.

Padėkos žodį bendramokslių vardu tarę absolventų atstovai džiaugėsi priimtu teisingu savo apsisprendimu studijuoti VDU ŽŪA bei teigė universitetinį išsilavinimą patvirtinančio diplomo gavimo momentą vertinantys kaip pradžią, atveriančią naujas galimybes. Absolventai teigė, kad dėstytojų perteikiamos žinios juos ugdė bei rengė svarbiam tikslui kurti Lietuvos ateitį. Ir nesvarbu, kokį kelią jaunus žmogus bepasirinktų – agroverslininko, mokslininko, pedagogo, politiko ar dar kitą – šie pasirinkimai ir veiksmai nulems rytojų. Absolventai tvirtino dėsią visas pastangas, kad šis rytojus būtų šviesus ir darnus.

Šventinę renginio nuotaiką kūrė populiariosios muzikos dainų aranžuotes atliekanti gyvo garso grupė „Po Aštuntos“.

Daugiau nuotraukų – netrukus.

Kviečiame pildyti paraiškas socialinei ar tikslinei stipendijoms gauti

SOCIALINĖ STIPENDIJA

Studentai, norėdami gauti socialinę stipendiją 2023 m. pavasario semestrą papildomo priėmimo metu, nuo 2023 m. balandžio 2 d. iki balandžio 11 d. (įskaitytinai) turi per Fondo interneto tinklalapį prisijungti prie Stipendijų ir finansinės paramos studentams informacinės sistemos ir elektroniniu būdu užpildyti nustatytos formos prašymą (Socialinė stipendija SS 2023 m. pavasario semestras_papildomas_balandis). Tik šiuo būdu užpildęs prašymą studentas gali pretenduoti į socialinę stipendiją.

Primename, kad socialinė stipendija studentams yra skiriama vienam studijų semestrui ir mokama kiekvieną mėnesį iki to semestro pabaigos, įskaitant to semestro sesiją ir atostogų laikotarpį, bet ne ilgiau kaip iki studijų pabaigos. Studentui, kuris užpildo prašymą papildomo priėmimo metu, socialinė stipendija skiriama tik likusiam semestro laikotarpiui.

TIKSLINĖ STIPENDIJA

Informuojame, kad nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. balandžio 16 d. (įskaitytinai) prasideda prašymų teikimas per Stipendijų ir finansinės paramos studentams informacinę sistemą tikslinei išmokai 2023 m. pavasario semestro papildomo balandžio mėn. priėmimo metu gauti.

Studentai, norėdami gauti tikslinę išmoką papildomo priėmimo metu, privalo per Fondo interneto tinklalapį prisijungti prie IS „PARAMA“ ir elektroniniu būdu užpildyti nustatytos formos prašymą (Tikslinė išmoka, 2023 m. pavasario semestras_balandis). Tik šiuo būdu užpildęs prašymą studentas gali pretenduoti į tikslinę išmoką priėmimo metu.

Primename, kad tikslinė išmoka studentams yra skiriama vienam studijų semestrui ir mokama kiekvieną mėnesį iki to semestro pabaigos, įskaitant to semestro sesiją ir atostogų laikotarpį, bet ne ilgiau kaip iki studijų pabaigos.

VDU ŽŪA mokslininkas doc. dr. R. Šadzevičius: „Dalį tiltų pigiau griauti ir statyti naujus, nei remontuoti“

Praėjusiame amžiuje statyti tiltai jau įpusėjo savo amžių ir nesulaukę tinkamos priežiūros pradeda kelti pavojų. Kėdainių tiltas per Nevėžį – tik vienas iš blogos būklės tiltų. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros docento dr. Raimondo Šadzevičiaus, yra ir dar blogesnės būklės statinių, kurie vis dar naudojami. Anot mokslininko, didelė melioracijos statinių balanse esančių Lietuvos tiltų dalis artėja prie ribos, kai pigiau bus juos ne rekonstruoti, o griauti ir pasitelkiant šiuolaikines medžiagas bei inovatyvias technologijas statyti naujus.

Šimtmetį gali tarnauti tik atsakingai prižiūrimi tiltai

Doc. dr. R. Šadzevičius pastebi, kad dauguma Lietuvos tiltų statyti praėjusį šimtmetį, yra ir senesnių. Jų projektuotojai numatė, kad tiltai tarnaus šimtmetį, bet kad tiek laiko galėtume jais saugiai naudotis, reikia atsakingai prižiūrėti.

„Jeigu neinvestuojame į tilto priežiūrą, jis galiausiai pasiekia tokią būklę, kad jo nebeapsimoka remontuoti, nes reikės pernelyg daug investuoti. Pastačius tiltą, jį reikia prižiūrėti bei tinkamu metu atlikti einamuosius ir kapitalinius remontus, kurie prailgina tilto naudojimo amžių. Fizinis tilto nudėvėjimas vyksta tolygiai, techninė būklė dėl konstrukcijų defektų ir pažaidų nuolat blogėja, neremontuojant laiku, dažniausiai pasiekus nudėvėjimui virš 60 procentų pažaidos būna tokios didelės, kad kai kuriais atvejais tilto remontuoti jau nebeapsimoka – pigiau nugriauti ir statyti naują. Melioruotos žemės ir melioracijos statinių centrinio duomenų banko duomenys rodo, kad nedidelių, melioracijos statinių balanse esančių Lietuvos tiltų nusidėvėjimo vidurkis siekia 50 procentų, bet yra rajonų, kur nusidėvėjimas siekia ir 70 ar net 80 procentų. Be to, paskaičiuota, kad laiku į tiltų remontą investuotas euras (kol defektai ir pažaidos nepavojingi) lygus 4–5 eurams, kuriuos tektų investuoti vėliau tam pačiam defektui ar pažaidai pašalinti, kai jie tampa kritiniais, o tilto būklė – avarinė”, – pastebėjimais dalijasi hidrotechnikos statinių ekspertas.

Būsimų inžinierių laukia naujas galimybes atveriančios technologijos

Pasak mokslininko, dabartinė inžinerinių statinių būklė rodo, kad šios srities profesionalams ateityje nusimato tikrai daug darbo. Šiuolaikinės technologijos, tokios kaip 3D spausdintuvai, parametrinis projektavimas, suteiks naujų priemonių, o inovatyvios medžiagos, tokios kaip fibromis, plaušu, armuotas betonas, savaime plyšius „užsigydantis“ betonas, anglies pluošto nano vamzdeliai, atmintį turintys lydiniai inžinieriams atvers dar daugiau galimybių projektuoti įvairių formų konstrukcijas ir statyti ilgaamžius statinius.

„Jau dabar yra tiltų, kur naudojamos konstrukcijų būklės stebėjimo sistemos, atsakingus už tiltų priežiūrą inžinierius tą pačią minutę informuojančios apie fiksuojamus konstrukcijų elgsenos pokyčius. Įrengti jutikliai gali matuoti tilto apkrovas, fiksuoti plyšių pločio ir konstrukcinių elementų deformacinius pokyčius, betono drėgnumą, oro temperatūrą, konstrukcijų skerspjūvyje veikiančių įtempių ar deformacijų padidėjimą“, – pasakoja doc. dr. R.Šadzevičius ir atkreipia dėmesį, kad išmaniųjų technologijų panaudojimas tiek projektavime (BIM projektavimas), tiek priežiūroje (dronai, 3D skaneriai ) – dabartinių studentų ateitis. Studijuodami VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Vandens ir žemės inžinerijos studijose būsimi inžinieriai susipažįsta su inžinerinių statinių (susisiekimo komunikacijų, hidrotechnikos ir kitų inžinerinių statinių) projektavimo naujovėmis, sužino apie inovatyvių formų sumaniuosius, daugiafunkcius tiltus, kurių perdangos gali būti šildomos geoterminiu šildymu ar savaime nusiplaunančios vasaros karščių metu. Studentai supažindinami su „žaliaisiais viadukais“, pralaidomis, kitomis aplinkosauginėmis inovacijomis.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros darbuotojų prietaisu Profometer 5+ atliekami viaduko armatūros skersmens ir betoninio apsauginio sluoksnio matavimai.

Nerimą keliantys ženklai buvo matomi iš išorės

Kalbant apie dabartinių Lietuvos tiltų būklę, mokslininko nenustebino dalies tilto per Nevėžį Kėdainiuose konstrukcijų griūtis. Pasak doc. dr. R. Šadzevičiaus, pernai atlikto tilto per Nevėžį būklės vertinimo akte paminėta, kad antro tarpatramio perdangos 2 kraštinės sijos aukštupio pusėje būklė bloga, kraštinės sijos turi galimai avarinės būklės požymių. Pagal viešojoje erdvėje pateiktas tilto griūties nuotraukas matyti, kad griūtis įvyko būtent antrame tarpatramyje – ten kur būklės vertinimo akte ir nurodyta, kad galimai avarinės būklės konstrukcijos.

„Tilto būklės vertinimo akte pateiktose fotofiksacijose matoma betono karbonizacija – baltos dėmės rodo kalcio hidroksido išplovimą iš betono. Betonas yra šarminė medžiaga, ji dengia armatūrą. Kai apsauginis sluoksnis pažeidžiamas, armatūra lieka be apsaugos nuo aplinkos poveikio, tada ji koroduoja. Šaltuoju sezonu barstomi druskos mišiniai tokiems tiltams padaro daug žalos dėl chloridų. Taip pat ir vibracijos, lietus, sniegas, minusinė temperatūra ir dideli temperatūros svyravimai, užšalimas ir atšilimas, prisideda prie tolesnio betono irimo ir armatūros korozijos intensyvėjimo. Šiuo atveju tilto būklės vertinimo akto išvadose buvo fiksuota, kad dideliais sluoksniais atšokęs apsauginis betoninis sluoksnis, tai rodo, kad armatūra nebuvo apsaugota ir korodavo, kol sumažėjus jos skerspjūviui tikėtina nutrūko“, – įžvalgomis dalijasi doc. dr. R. Šadzevičius.

Galėjo neatlaikyti didesnės apkrovos

Hidrotechnikos statinių ekspertas pastebi, kad nepaisant blogos tilto būklės, jis dar galėjo tarnauti iki rekonstravimo, jei būtų naudojamas laikantis nustatytų apkrovos ribojimų. Tilto būklės vertinimo akte rekomenduota susiaurinti važiuojamąją dalį po 1,2 m taip nukraunant kraštines sijas, pastatyti ženklus (ribota masė 20t), o užfiksavus, kad įtemptojo gelžbetonio sijose defektai didėja – būtina nedelsiant uždrausti sunkiasvorių transporto priemonių eismą tiltu.

Pasak mokslininko, griūtį galėjo sukelti tiltu važiavęs leidžiamą 20 tonų svorį viršijęs sunkiasvoris transportas. „Tikriausiai trūko armatūra, tai galėjo nutikti ir dėl padidėjusios apkrovos užvažiavus sunkesniam transportui. Ir patys Kėdainių gyventojai rudenį skundėsi, kad uždarius Vilainių tiltą sunkiasvoris transportas važiuos per šį, galimai taip ir buvo. Su tokia transporto priemone važiuojantis vairuotojas labai rizikuoja – jei armatūra korodavusi, jos skerspjūvis sumažėjęs, nuo didesnio svorio ji linksta ir tempiasi daugiau nei numatė projektuotojai ir galiausiai gali nutrūkti, o kaip žinome, betonas neperima žymių tempimo įtempių ir gelžbetoninio tilto konstrukcija gali lūžti“, – apie galimas tilto antro tarpatramio griūties priežastis kalba inžinerinių statinių ekspertas.

Mokslininkas atkreipia dėmesį, kad tiltas buvo iš anksto įtemptojo gelžbetonio, kas taip pat galėjo prisidėti prie įvykio. „Įtemptojo gelžbetonio tiltuose armatūra montuojama ne taip, kaip įprasta statyboje, kai ant laikiklių įrengtas armatūros strypynas užliejamas betono mišiniu. Pagal iš anksto įtemptojo gelžbetonio technologiją, pirmiausiai į atramas įtempiama armatūra, tuomet betonuojama ir po betonavimo armatūra atleidžiama, kad apspaustų betoną. Tokio tilto laikomoji geba didesnė, bet yra pavojus, kad jei statant tiltą buvo užbetonuota nors kiek korodavusi (taškinė korozija) įtemptoji armatūra, yra tikimybė, kad laikui bėgant korozija intensyvės ir staigiai trūkus armatūrai, gali netikėtai griūti net ir vizualiai gana tvarkingas tiltas. Prie armatūros korozijos intensyvumo prisideda ir hidroizoliacinio sluoksnio pažeidimai, kai armatūrą su vandeniu pasiekia barstomi druskos mišiniai ir ypač chloridai“, – įžvalgomis dalijasi doc. dr. R. Šadzevičius.

Pašnekovas pastebi, kad ekspertų išvadose fiksuota bloga ir deformacinių pjūvių būklė, rašoma, kad visi kiauri, subyrėję. „Deformaciniai pjūviai įrengiami, kad esant temperatūros, vibracijų ar kitų veiksnių sukeltoms deformacijoms atskiri tilto gelžbetoniniai elementai galėtų judėti, nebūtų varžomi poslinkiai. Literatūroje rekomenduojama, kad deformaciniai pjūviai turėtų būti keičiami kas 25 metus, iš ekspertų išvadose įvardintos jų būklės galima suprasti, kad deformaciniai pjūviai nebuvo sandarūs, tai irgi pablogino esamą tilto būklę. Ekspertai bendrą tilto elementų būklę įvertino kaip blogą – prietilčiai blogi, atramų būklė patenkinama, kraštinių sijų būklė bloga. Kraštinės sijos turėjo galimai avarinės būklės požymių – ties viena kraštine sija ir griuvo dalis tilto“, – pasakoja hidrotechninių statinių inžinierius.

Nukritęs apsauginis betoninis sluoksnis Rokų (Kauno r.) tilte 2014 m.

Prioritetų sąraše buvo 62 pozicijoje, naudojami ir dar prastesnės būklės tiltai

Doc. dr. R. Šadzevičius atkreipia dėmesį, kad 2022 metų balandžio mėnesį Valstybės įmonės (dabar – akcinės bendrovės) Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus patvirtintoje Kelio statinių (tiltų, viadukų, estakadų̨, tunelių), esančių̨ valstybinės reikšmės keliuose, statybos, rekonstravimo, kapitalinio remonto projektų planavimo, rengimo ir įgyvendinimo prioritetinėje eilėje 229 kelio tiltas per Nevėžį buvo 62 pozicijoje iš 1538, vertinant jo būklę ir reikšmę skirti 37,63 balai (balų suma 51,63). Pirmoje sąrašo vietoje 2021 metais – magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda A. Meškinio (Kleboniškio) tiltas per Nerį, jam suteikta balų suma 73,5 balai ir pernai rudenį pradėta rekonstrukcija, kurią planuojama baigti 2024 metais.

Anot hidrotechnikos statinių eksperto, yra ir daugiau panašios ar dar blogesnės būklės tiltų. „Pavyzdžiui, Raseinių rajono savivaldybėje (Ariogaloje) 196 kelio tiltas per Dubysą yra 16 pozicijoje prioritetinėje eilėje. Jo atramų ir perdangos nuirusį betono sluoksnį galima be didelių pastangų rankomis nuimti, vadinasi ir tilto betono stipris žymiai sumažėjęs, armatūra korodavusi. Šiam tiltui taip pat gali užtekti didesnės perkrovos ir jo konstrukcijos neatlaikys“ – pastebėjimais dalijasi mokslininkas.

Doc. dr. R. Šadzevičius pasakoja, kad šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 4 tūkstančiai tiltų: 1538 tiltus prižiūri akcinė bendrovė „Lietuvos automobilių kelių direkcija“, 500 – akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, likusius 2 tūkstančius – miestų ir rajonų savivaldybės (1446 tiltai yra melioracijos statinių balanse), vien Vilniuje galima suskaičiuoti daugiau nei 80 tiltų. Pasak VDU ŽŪA mokslininko, visus juos būtina prižiūrėti, dalį nusidėvėjusių rekonstruoti ar keisti naujais, tam ateityje reikės daug inžinerinių statinių specialistų.

Seminaras „Sėkmingi įsidarbinimo veiksniai“ (perkeltas iš vasario 2 d.)

Kviečiame dalyvauti vasario 21 d. 13:00 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyksiančiame VDU Karjeros centro vyresniosios koordinatorės Daivos Pugevičienės seminare „Sėkmingi įsidarbinimo veiksniai“.

Kodėl vieniems įsitvirtinti darbo rinkoje yra lengviau, kitiems sunkiau? Seminare su D. Pugevičiene kalbėsime apie įsidarbinimo dokumentų ruošimą, gebėjimo save pristatyti svarbą, pasiruošimą darbo pokalbiui: tik atlikti namų darbai lemia sėkmingas įsidarbinimo galimybes.

Kviečiame dalyvauti studentus, moksleivius, akademinę bendruomenę ir visus susidomėjusius. Seminarai vyks VDU Žemės ūkio akademijoje. Užsiregistravusieji bus informuoti apie tikslią renginių vietą.

BŪTINA REGISTRACIJA

Seminaras yra dalis VDU Žemės ūkio akademijos iniciatyvos „Vasaris – asmeninio tobulėjimo mėnuo“. Šiemet programoje – trys seminarai, kuriuose sužinote apie sėkmingus įsidarbinimo veiksnius, išmoksite, kaip valdyti stresą, išgirsite sėkmingos karjeros istoriją. Iniciatyvą „Vasaris – asmeninio tobulėjimo mėnuo“ vainikuos VDU Žemės ūkio akademijos „Karjeros diena’23“, kur virtualios diskusijos su agrosektoriaus lyderiais metu kalbėsime apie pažangą ir inovacijas, iššūkius ir galimybes, profesionalui reikalingas kompetencijas ir ateities perspektyvas.

Darbo pasiūlymas: Projektuotojas

Darbo aprašymas

Inžinerinių vidaus sistemų projektavimas
Techninės dokumentacijos, brėžinių ruošimas, bylų formavimas
Darbas komandoje rengiant projektus

Reikalavimai

Inžinerinis išsilavinimas (pageidautina VN kryptis)
Puikūs darbo įgūdžiai AutoCAD programa
Gebėjimas dirbti komandoje ir savarankiškai
Užsienio kalbų mokėjimas (anglų)
Kruopštumas, atsakingumas, laiko planavimo įgūdžiai

Privalumai

Patirtis VN, SGGS sistemų projektavime
VN dalies SPSC PDV atestatas

Darbas Kaune

CV siųsti dovile@promonta.lt

Darbo pasiūlymas: GEODEZININKAS (-Ė) 3D technikos valdymo sistemų priežiūrai

Darbo pasiūlymas: Geografinės informacinės sistemos (GIS) inžinierius

AB „Kauno Energija” ieško GIS inžinieriaus.

Darbo pobūdis

Geografinės informacinės sistemos (GIS) administravimas:
Kurti, tvarkyti, kaupti ir sisteminti erdvinius (geo) duomenis;
Tyrinėti ir analizuoti turimus duomenis;
Organizuoti GIS duomenų katalogavimą;
Sekti GIS naudojimo statistiką;
Rūpintis GIS reikiama IT infrastruktūra (serveriai, tech. reikalavimai kompiuteriams);
Kuruoti GIS iniciatyvas.
Šilumos perdavimo tinklų apsaugos zonų ir jose taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymas:
Apsaugos zonų nustatymui reikalingų duomenų surinkimas, pateikimas rangovams;
Apsaugos zonų planų rengimas, teikimas tvirtinimui, viešinimas.

Reikalavimai

Išsilavinimas – aukštasis universitetinis. Specializacija – inžinerijos krypties studijos.
Geri programos GIS ArcMap naudojimosi įgūdžiai.
LR teisės aktų, reguliuojančių teritorijų planavimą, išmanymas.
Matininko kvalifikacijos pažymėjimas būtų privalumas.

Mes jums siūlome

Darbą perspektyvioje įmonėje.
Socialines garantijas.
Konkurencingą atlyginimą.
Mokymus ir profesinės kvalifikacijos kėlimą.
Papildomas atostogos pagal galiojančią kolektyvinę sutartį.
Socialines išmokas asmeninių gyvenimo įvykių atvejais.
Nemokamas paslaugas įmonės sveikatos punkte.
Dalį darbo laiko dirbti nuotoliniu būdu.

Daugiau informacijos rasite čia.

Agnė Rimavičienė
Personalo valdymo skyriaus projektų vadovė
AB „Kauno energija“
Mob. +370 620 30485
El. p. a.rimaviciene@kaunoenergija.lt

Darbo pasiūlymas: Techninės dokumentacijos inžinierius

UAB „Geovizija“ užsiimanti inžinerinių tinklų statyba, projektavimu bei geodeziniais matavimais į savo komandą priimtų Techninės dokumentacijos inžinierių

Darbo pobūdis

• Dujotiekio, elektros, vandentiekio, šilumos objektų užbaigimo techninės dokumentacijos tvarkymas;

• Kasimo leidimų tvarkymas;

• Statybos paso pildymo užbaigimas, derinimas bei pridavimas valstybinėms institucijoms

CV siųsti: r.zukauskiene@geovizija.lt

Daugiau informacijos tel. 865082512

Kazlų rūdos savivaldybės darbo pasiūlymai

Kazlų rūdos savivaldybė ieško:

Infrastruktūros ir žemės ūkio skyriaus Ūkio ir teritorijų planavimo poskyrio vyriausiojo specialisto;
Infrastruktūros ir žemės ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto (melioracijai);