Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto naujienos Archives | Page 9 of 15 | VDU Žemės ūkio akademija

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto magistrantai susipažino su tiksliosios žemdirbystės naujovėmis

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakultetas džiaugiasi nuolatiniu ilgalaikiu bendradarbiavimu su UAB „DOJUS agro“. Žemės ūkio inžinerijos ir vadybos studijų programos pirmo kurso magistrantai, studijuojantys „Žemės ūkio gamybos technologijas ir jų vertinimą“, pratęsė kasmetę tradiciją apsilankyti šioje įmonėje ir susipažinti su naujovėmis ir vystymosi kryptimis žemės ūkio sektoriuje. Šį kartą didesnis dėmesys skirtas tiksliosios žemdirbystės naujovėms aptarti.

UAB „DOJUS agro“ Tiksliosios žemdirbystės skyriaus vadovas Edvinas Navickas supažindino magistrantus su įmonės veikla ir pravedė seminarą apie tiksliojo ūkininkavimo sprendimų taikymą ūkininkų ūkiuose. Magistrantai išsamiai supažindinti su tiksliosios žemdirbystės diegimo etapais, didesnį dėmesį skiriant automatinio vairavimo, telemetrijos, žemėlapių sudarymo ypatumams ir būsimomis naujovėmis žemės ūkyje. 

„VDU Karjeros dienos 2023: ir studentui, ir absolventui“

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Karjeros centras lapkričio 9–10 dienomis kviečia į „VDU Karjeros dienas 2023: ir studentui ir absolventui“.

Šiemet renginys atnaujina savo formatą – pirmąją dieną visas dėmesys bus skiriamas studentams, o antrąją – absolventams, taip apjungiant Karjeros dienas su tradicine Absolventų diena, kuri kasmet vyksta antrąjį lapkričio penktadienį. Tačiau tiek studentus, tiek absolventus kviesime dalyvauti abiejose renginio dienose: įdomios veiklos ir progų bendrauti ras kiekvienas.

Pirmąją dieną (lapkričio 9) studentai turės galimybę užmegzti naujus ryšius ir kontaktus tradicinėje darbdavių mugėje, išbandyti save pokalbiuose ir atrankose į realias esamas darbo ar praktikos pozicijas bei dalyvauti diskusijoje, paskaitoje ir išgirsti naudingus patarimus karjeros kūrimo klausimais

Prieš apsilankant tradicinėje darbdavių mugėje bei išbandant save praktikos ar darbo pokalbių metu, nuo spalio 11 dienos kviesime studentus dalyvauti 6 mokymų cikle (CV ruošimas, savęs pristatymas, kalbų mokėjimo svarba darbo rinkoje ir t.t.), kuriame kiekvienas galės tobulinti turimas kompetencijas, įgyti naujų žinių, kurios pravers ateityje, planuojant ir kuriant savo karjerą.

Antrąją dieną (lapkričio 10) vyks tradicinė Absolventų diena, kurios metu, kviesime absolventus sugrįžti į universitetą, prisiminti savo karjeros kelią, pradėtą nuo studijų VDU ir atvedusį iki dabartinio karjeros taško. Tai proga ne tik sugrįžti į savąją Alma Mater, pabendrauti su dėstytojais, buvusiais kurso draugais, bet ir pasidžiaugti nueitu keliu iki savo šiandienos karjeros pasiekimų ir pasidalinti gerąja patirtimi su dabartiniais VDU studentais.

Patirtys, žinios ir įgūdžiai, įgauti studijų VDU metu – tai akcentai, kurie yra svarbūs ne tik studentų ateities karjeros, bet ir absolventų jau nueitame kelyje. Tad nepraleisk progos ir prisimink, kad universitetas yra vieta, suteikianti ne tik studijų žinias, bet ir kitokias, prasmingas patirtis, kurios neabejotinai pravers kuriant savo ateitį.

Facebook renginys

Lapkričio 9 dienos programa

Lapkričio 10 dienos programa

Inžinerijos fakulteto magistrantai supažindinami su naujais žemės dirbimo mašinų technologiniais sprendimais

Žemės dirbimas yra viena iš svarbiausių technologinių operacijų, darančių stiprią įtaką dirvožemio savybių kitimui, sėklų guoliavietės paruošimui, sėjai, augalų vegetacijai, derliui, aplinkos užterštumui ir t.t. Todėl žemės dirbimo mašinų darbinių dalių konstrukcinių ir technologinių parametrų sąveikos su dirvožemiu teorinis ir praktinis nagrinėjimas yra svarbi studijų proceso dalis.  

Šių metų spalio 11 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio mechanikos inžinerijos studijų programos II kurso magistrantus priėmė UAB „Agrokoncerno technika“ atstovai. Įmonės pardavimų vadovas Justas Mulokas ir produktų grupės vadovas Skirmantas Diliautas supažindino magistrantus su jų atstovaujamų žemės dirbimo ir sėjos mašinų gamintojo „BEDNAR“ grupės produktais, pristatė naujus mašinų konstrukcinius ir technologinius sprendimus, išryškino galimybes taikyti išmaniąsias precizinio ūkininkavimo technologijas, pasidalino sukaupta patirtimi apie mašinų darbą skirtingų savybių dirvožemiuose, atsakė į studentams rūpimus klausimus.

Studentams – Erasmus+ praktikos konkursas. Paversk nuotykį patirtimi!

VDU Tarptautinių ryšių departamentas (TRD) skelbia „Erasmus+” praktikos konkursą studentų ir būsimų absolventų „Erasmus+“ praktikai 2023–2024 m. m. apimantį visas pasaulio valstybes. Atrankos dokumentus galima teikti iki 2023 m. spalio 31 d.

Praktikos laikotarpis – nuo 2 iki 6 mėn.

Atrankose gali dalyvauti dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai, kurie esamoje studijų pakopoje (kurioje dabar mokosi ir kurioje studijuodami planuoja vykti į praktiką) nėra išnaudoję daugiau kaip 10 mėn. (vientisųjų studijų studentai – 22 mėn.) Erasmus studijų / praktikos laikotarpio.

Dokumentai atrankai

Atrankos dokumentai Erasmus+ studentų praktikai:

Atrankoje gali dalyvauti I–III pakopos dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai.

Atrankos dokumentai Erasmus+ absolventų praktikai:

Atrankoje gali dalyvauti I – III pakopos dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų paskutinio kurso studentai. Praktika gali prasidėti tik po studijų baigimo (diplomo įgijimo) ir turi baigtis per vienerius metus nuo studijų baigimo datos.

Pirmenybė atrankoje suteikiama:

  • Studentams, kurių studijų programoje yra numatyta praktika;
  • Studentams, kurie pirmą kartą dalyvaus „Erasmus“ praktikos mobilume.

Atrankos kriterijai

  • studento motyvacija;
  • geros užsienio kalbos, kuria bus atliekama praktika, žinios;
  • praktikos atitikimas studijų programai;
  • studento darbo, studijų, stažuočių, dalyvavimo tarptautiniuose akademiniuose projektuose, visuomeninėje veikloje patirtis užsienyje ir Lietuvoje;
  • dviejų paskutinių semestrų mokymosi rezultatai. Visų pakopų pirmojo kurso studentams: pirmojo semestro mokymosi rezultatai, neturint – bakalauro / magistrantūros diplomo priedėlyje atsispindintys mokymosi rezultatai.

Atrankos kriterijų eiliškumas nėra apibrėžtas. Fakultetai turi teisę nustatyti, viešai paskelbti ir atrankos metu taikyti atskirą kriterijų eiliškumą bei papildomus kriterijus.

Stipendija

ES ir EEE šalims:

Šalių grupė Šalis Stipendijos dydis per mėnesį (30 dienų)
I grupė Danija, Suomija, Islandija, Airija, Liuksemburgas, Švedija, Jungtinė Karalystė, Lichtenšteinas, Norvegija 750,00 Eur
II grupė Austrija, Belgija, Vokietija, Prancūzija, Italija, Graikija, Ispanija, Kipras, Nyderlandai, Malta, Portugalija 750,00 Eur
III grupė Bulgarija, Kroatija, Čekija, Estija, Latvija, Vengrija, Lenkija, Rumunija, Serbija, Slovakija, Slovėnija, Šiaurės Makedonija, Turkija 690,00 Eur
IV grupė Šveicarija* 700,00 Eur

Šalims už ES/EEE ribų:

Stipendija 700,00 Eur/mėn.

Išmoka kelionei, kurios dydis nustatomas pagal atstumą* nuo Lietuvos (Kauno miesto) iki praktikos organizacijos vietos (miesto):

  • 100-499 km – 180,00 EUR
  • 500-1999 km – 275,00 EUR
  • 2000-2999 km – 360,00 EUR
  • 3000-3999 km – 530,00 EUR
  • 4000-7999 km – 820,00 EUR
  • virš 8000 km – 1500,00 EUR

Papildoma ekologiškos kelionės stipendija, jei keliaujama autobusu ar traukiniu.

Atrankos rezultatai bus skelbiami el. paštu, informuojant visus kandidatus.

Šis konkursas yra išskirtinė galimybė praktikai išvykti už ES/EEE ribų su „Erasmus+“ stipendija, kitas toks konkursas bus skelbiamas tik vasario.

Daugiau informacijos:

  • Programos koordinatorius Tomas Mickevičius
  • AdresasV. Putvinskio g. 23, 218 kab.
  • Telefonas+370 37 327987
  • El. paštastomas.mickevicius@vdu.lt

VDU kviečia studentus tapti universiteto ambasadoriais

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) skatina studentus būti aktyviais universiteto bendruomenės nariais ir tapti universiteto ambasadoriais savo mokykloje.

Ką veikia studentas ambasadorius?

  • Palaiko ryšius su savo baigtos mokyklos bendruomene.
  • Skleidžia informaciją apie universiteto renginius, kurie yra aktualūs mokyklos bendruomenei.
  • Kartu su moksleiviais dalyvauja universiteto rengiamuose renginiuose.
  • Įgyvendina suplanuotas veiklas ir už jas atsiskaito.

Studentai-ambasadoriai gaus vienkartinę stipendiją, kurios dydis – 100-200 eur. Stipendijos dydis priklausys nuo atliekamų veiklų, kurios suderinamos su VDU Marketingo ir komunikacijos departamento atsakingu asmeniu, bei studento iniciatyvos ir sukuriamos pridėtinės vertės.

Pirmenybė teikiama 1-2 bakalauro studijų kursų studentams.

Mokykloje gali būti tik vienas studentas ambasadorius.

Norintys daugiau sužinoti apie studento-ambasadoriaus veiklas, kviečiami registruotis iki spalio 16 d. Visi užsiregistravę bus pakviesti į įvadinį susitikimą, po kurio galės apsispręsti ar tikrai nori tapti studentais ambasadoriais.

Registracija.

Kauno universitetų mokslo metų pradžios šventė

Vytauto Didžiojo, Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų bei Lietuvos sporto universitetai kviečia naujų mokslo metų pradžią rugsėjo 1-ąją pasitikti drauge.

Šiais metais renginį pradės šv. Mišios Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje, po kurių seks bendra universitetų studentų priesaika Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros kiemelyje (Vilniaus g. 33).

Vėliau studentai patrauks link Nepriklausomybės aikštės – juos į priekį ves KTU pučiamųjų orkestras „The BrassBees“. Čia vyks pagrindinis šventės renginys, o jį vainikuos šventinis koncertas, kuriame pasirodys jungtinis universitetų choras bei atlikėja GJan. Šventiniam koncertui pasibaigus, kviečiame VDU bendruomenės narius naujų mokslo metų pradžios šventinę popietę pratęsti Didžiosios salės fojė (S. Daukanto g. 28), kur jūsų lauks vaišės.

Detali šventės programa:

  • 12.00 val. šv. Mišios Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje (Vilniaus g. 1)
  • 14.00 val. Eisenos dalyviai renkasi Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros kiemelyje (Vilniaus g. 33)
  • 14.00–14.15 val. Studentų žodis–priesaika
  • 14.15 val. Universitetų bendruomenės eisena (iš Istorinės LR prezidentūros kiemelio einame Laisvės al., iki Nepriklausomybės aikštės)
  • 15.00 val. Šventinis koncertas Nepriklausomybės aikštėje su jungtiniu universitetų choru bei GJan!
  • 15.30 val. VDU bendruomenės naujų mokslo metų pradžios šventinė popietė (VDU Didžiosios salės fojė, S. Daukanto g. 28)

Renginio metu bus fotografuojama ir/ar filmuojama, todėl informuojame, kad Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Daugiau informacijos

VDU ŽŪA diplomų įteikimo šventės akimirkos (nuotraukų galerija)

Birželio 21 dieną Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) absolventams iškilmingai įteikti bakalauro ir magistro studijų baigimo diplomai.

Kviečiame pamatyti renginio akimirkas:

Miškų ir ekologijos fakulteto nuotraukų galerija

Inžinerijos fakulteto nuotraukų galerija

Bioekonomikos plėtros fakulteto nuotraukų galerija

Agronomijos fakulteto nuotraukų galerija

VDU Žemės ūkio akademijos absolventams įteikti diplomai: Vivat Academia!

Netrukus šimtmečio veiklos sukaktį minėsiančios Vytauto Didžiojo universiteto  Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) absolventų būrį papildė 2023-iųjų laida – studijų baigimo diplomai birželio 21 d. iškilmingai įteikti Agronomijos, Bioekonomikos plėtros, Inžinerijos, Miškų ir ekologijos fakultetuose bakalauro ir magistro mokslinius laipsnius įgijusiems absolventams. Šventės metu akcentuota, kad sparti mokslo pažanga, pokyčiai žemės ūkyje ir nauji iššūkiai keičia bei modernizuoja studijų procesą, tačiau Akademijos dvasia ir tradicijos išlieka nepakitusios – čia išsilavinimą įgiję jauni žmonės prisiima atsakomybę už Lietuvos ir Europos ateitį, o savosios Alma Mater bendruomenės nariais tampa visam gyvenimui.

Neabejojama, kad Lietuvos žemės, miškų ir vandens išteklių ateitis atiduodama į patikimas rankas

VDU rektorius prof. habil. dr. Juozas Augutis, sveikindamas VDU Žemės ūkio akademijos absolventus bei visus tuos, kas prisidėjo prie jų kelio į tikslą, teigė neabejojantis, kad Lietuvos žemės, miškų ir vandens išteklių ateitis atiduodama į patikimas rankas. „Ši diena yra šventė visai valstybei, nes ateinanti kiekviena jauna išsilavinusi karta, įgijusi universitetinį išsilavinimą, pakelia mūsų tautą ir šviesina mūsų ateitį. Tai ypač aktualu esamoje nestabilioje situacijoje, kylančioje dėl intelekto ir žmogiškųjų vertybių suvokimo stokos. Jums perduodame atsakingą įpareigojimą dėti pastangas, kad būtų taika, kad Lietuva būtų žalia, kad niekam netrūktų maisto. Tai labai dideli uždaviniai. Tačiau šiandien darbdaviams kiekvienas esate aukso vertės ir turite visas galimybes sėkmingai dirbti ir panaudoti savo žinias“, – kalbėjo prof. habil. dr. J. Augutis, ragindamas absolventus nepamiršti ir apie studijų metais įgytą neįkainojamą turtą – bendrystę. Rektorius taip pat priminė, kad absolventai išsineša akademijoje išsiugdytą norą ir gebėjimą tikslingai mokytis bei ragino šį įgūdį puoselėti ir ateityje.

„Praėjo laikai, kai universitete įgytų žinių žmogui pakakdavo visam profesinės veiklos laikotarpiui. Jūs turėsite mokytis visą gyvenimą. Tačiau tame ir glūdi išsilavinusio žmogaus gyvenimo žavesys“, – teigė prof. habil. dr. J. Augutis, kviesdamas šiųmečius absolventus aktyviai jungtis prie „ŽŪA alumni“ klubo, siūlyti idėjas, dalytis įžvalgomis tobulinant studijų procesą bei būti ambasadoriais pritraukiant į Akademiją būsimuosius studentus.

VDU ŽŪA absolventus sveikino ir VDU komunikacijos prorektorė doc. dr. Vilma Bijeikienė.

Kad žodžiai „darbas“ ir „džiaugsmas“ – būtų sinonimai

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė diplomus atsiimančius absolventus sveikino su sėkmingai pasiektu prieš kelerius metus išsikeltu tikslu laikyti rankose įgytą aukštąjį išsilavinimą liudijantį dokumentą.

„Įdėta nemažai pastangų, kad ši diena ateitų. Didžiuojuosi, kad nepabūgote iššūkių, kad įveikėte nesėkmes. Tačiau tai jus kartu užgrūdino ir suteikė pasitikėjimo savo jėgomis. Išreikškite savo gebėjimus, panaudokite žinias, kurias įgijote Akademijoje, įgyvendinkite savo svajonę“, – visų fakultetų absolventams linkėjo prof. dr. A. Miceikienė, pastebėdama,  kad  įgytos žinios bei  kompetencijos ir yra raktas į išsvajotą ateitį. „Linkiu, kad žodžiai „darbas“ ir „džiaugsmas“ jums būtų sinonimai“, – linkėjo kanclerė, kviesdama absolventus šventės dieną ištartais padėkos žodžiais grąžinti dalelę į juos įdėto tėvų ir artimųjų rūpesčio.


Naują gyvenimo etapą pradedantiems jauniesiems kolegoms – VDU ŽŪA bendruomenės ir mecentų sveikinimai

Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė, Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas doc. dr. Bernardas Vaznonis, Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. Vitas Marozas, Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika, sveikindami savo auklėtinius, sėkmingai įveikusius svarbų gyvenimo etapą, teigė tikintys, kad kelialapius į ateitį gavę absolventai ir toliau aukštai laikys išsikeltą lyderystės, pareigos ir darbštumo kartelę.

Naują gyvenimo etapą pradedantiems jauniesiems kolegoms linkėjimų negailėjo ir VDU ŽŪA mecenatai, verslo bei socialiniai partneriai, savo pavyzdžiu patvirtinantys, kad alumnams akademijos šiandiena ir ateitis yra labai svarbu – šiam tikslui alumnai steigia fondus, skatinamąsias stipendijas, įgyvendina projektus, motyvuojančius moksleivius rinktis studijas VDU ŽŪA. Į iškilmingą diplomų teikimo ceremoniją svečiai taip pat atvyko ne tuščiomis – absolventai geriausių baigiamųjų darbų autoriai buvo apdovanoti stipendijomis ir kitokiomis vertingomis dovanomis.

Sėkmingo karjeros kelio drąsiai prisiimant lyderystę ir būti akademijos vardo vertais ambasadoriais absolventams linkėjo Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė, VšĮ „Ekoagros“ kokybės vadovas Tomas Demikis, „ŽŪA alumni“ klubo viceprezidentas, UAB „Ivabaltė“ generalinis direktorius Irmantas Tarvydis, VDU Žemės ūkio akademijos absolventų klubo „ŽŪA Alumni“ prezidentas dr. Edvardas Makelis, UAB „Kesko Senukai Lithuania“ infrastruktūros direktorius Algirdas Grybauskas, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas prof. dr. Viktoras Pranckietis.

 

Universitetinį išsilavinimą patvirtinančio diplomo gavimo momentas – pradžia, atverianti naujas galimybes

VDU Studentų atstovybės prezidentė Emilija Drabužinskaitė, sveikindama VDU ŽŪA 2023-iųjų absolventus, citavo prasmingus rašytojo Paulo Coelho žodžius, kad gyvenimas visada yra laukimas tos valandos, kai ateitis priklausys tik nuo tavo ryžtingų veiksmų, ir linkėjo absolventams ryžtingai žengti nauju gyvenimo keliu.

Padėkos žodį bendramokslių vardu tarę absolventų atstovai džiaugėsi priimtu teisingu savo apsisprendimu studijuoti VDU ŽŪA bei teigė universitetinį išsilavinimą patvirtinančio diplomo gavimo momentą vertinantys kaip pradžią, atveriančią naujas galimybes. Absolventai teigė, kad dėstytojų perteikiamos žinios juos ugdė bei rengė svarbiam tikslui kurti Lietuvos ateitį. Ir nesvarbu, kokį kelią jaunus žmogus bepasirinktų – agroverslininko, mokslininko, pedagogo, politiko ar dar kitą – šie pasirinkimai ir veiksmai nulems rytojų. Absolventai tvirtino dėsią visas pastangas, kad šis rytojus būtų šviesus ir darnus.

Šventinę renginio nuotaiką kūrė populiariosios muzikos dainų aranžuotes atliekanti gyvo garso grupė „Po Aštuntos“.

Daugiau nuotraukų – netrukus.

 

Kviečiame pildyti paraiškas socialinei ar tikslinei stipendijoms gauti

SOCIALINĖ STIPENDIJA

Studentai, norėdami gauti socialinę stipendiją 2023 m. pavasario semestrą papildomo priėmimo metu, nuo 2023 m. balandžio 2 d. iki balandžio 11 d. (įskaitytinai) turi per Fondo interneto tinklalapį prisijungti prie Stipendijų ir finansinės paramos studentams informacinės sistemos ir elektroniniu būdu užpildyti nustatytos formos prašymą (Socialinė stipendija SS 2023 m. pavasario semestras_papildomas_balandis). Tik šiuo būdu užpildęs prašymą studentas gali pretenduoti į socialinę stipendiją.

Primename, kad socialinė stipendija studentams yra skiriama vienam studijų semestrui ir mokama kiekvieną mėnesį iki to semestro pabaigos, įskaitant to semestro sesiją ir atostogų laikotarpį, bet ne ilgiau kaip iki studijų pabaigos. Studentui, kuris užpildo prašymą papildomo priėmimo metu, socialinė stipendija skiriama tik likusiam semestro laikotarpiui.

TIKSLINĖ STIPENDIJA

Informuojame, kad nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. balandžio 16 d. (įskaitytinai) prasideda prašymų teikimas per Stipendijų ir finansinės paramos studentams informacinę sistemą tikslinei išmokai 2023 m. pavasario semestro papildomo balandžio mėn. priėmimo metu gauti.

Studentai, norėdami gauti tikslinę išmoką papildomo priėmimo metu, privalo per Fondo interneto tinklalapį prisijungti prie IS „PARAMA“ ir elektroniniu būdu užpildyti nustatytos formos prašymą (Tikslinė išmoka, 2023 m. pavasario semestras_balandis). Tik šiuo būdu užpildęs prašymą studentas gali pretenduoti į tikslinę išmoką priėmimo metu.

Primename, kad tikslinė išmoka studentams yra skiriama vienam studijų semestrui ir mokama kiekvieną mėnesį iki to semestro pabaigos, įskaitant to semestro sesiją ir atostogų laikotarpį, bet ne ilgiau kaip iki studijų pabaigos.

VDU ŽŪA mokslininkas doc. dr. R. Šadzevičius: „Dalį tiltų pigiau griauti ir statyti naujus, nei remontuoti“

Praėjusiame amžiuje statyti tiltai jau įpusėjo savo amžių ir nesulaukę tinkamos priežiūros pradeda kelti pavojų. Kėdainių tiltas per Nevėžį – tik vienas iš blogos būklės tiltų. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros docento dr. Raimondo Šadzevičiaus, yra ir dar blogesnės būklės statinių, kurie vis dar naudojami. Anot mokslininko, didelė melioracijos statinių balanse esančių Lietuvos tiltų dalis artėja prie ribos, kai pigiau bus juos ne rekonstruoti, o griauti ir pasitelkiant šiuolaikines medžiagas bei inovatyvias technologijas statyti naujus.

Šimtmetį gali tarnauti tik atsakingai prižiūrimi tiltai

Doc. dr. R. Šadzevičius pastebi, kad dauguma Lietuvos tiltų statyti praėjusį šimtmetį, yra ir senesnių. Jų projektuotojai numatė, kad tiltai tarnaus šimtmetį, bet kad tiek laiko galėtume jais saugiai naudotis, reikia atsakingai prižiūrėti.

„Jeigu neinvestuojame į tilto priežiūrą, jis galiausiai pasiekia tokią būklę, kad jo nebeapsimoka remontuoti, nes reikės pernelyg daug investuoti. Pastačius tiltą, jį reikia prižiūrėti bei tinkamu metu atlikti einamuosius ir kapitalinius remontus, kurie prailgina tilto naudojimo amžių. Fizinis tilto nudėvėjimas vyksta tolygiai, techninė būklė dėl konstrukcijų defektų ir pažaidų nuolat blogėja, neremontuojant laiku, dažniausiai pasiekus nudėvėjimui virš 60 procentų pažaidos būna tokios didelės, kad kai kuriais atvejais tilto remontuoti jau nebeapsimoka – pigiau nugriauti ir statyti naują. Melioruotos žemės ir melioracijos statinių centrinio duomenų banko duomenys rodo, kad nedidelių, melioracijos statinių balanse esančių Lietuvos tiltų nusidėvėjimo vidurkis siekia 50 procentų, bet yra rajonų, kur nusidėvėjimas siekia ir 70 ar net 80 procentų. Be to, paskaičiuota, kad laiku į tiltų remontą investuotas euras (kol defektai ir pažaidos nepavojingi) lygus 4–5 eurams, kuriuos tektų investuoti vėliau tam pačiam defektui ar pažaidai pašalinti, kai jie tampa kritiniais, o tilto būklė  –  avarinė”, – pastebėjimais dalijasi hidrotechnikos statinių ekspertas.

Būsimų inžinierių laukia naujas galimybes atveriančios technologijos

Pasak mokslininko, dabartinė inžinerinių statinių būklė rodo, kad šios srities profesionalams ateityje nusimato tikrai daug darbo. Šiuolaikinės technologijos, tokios kaip 3D spausdintuvai, parametrinis projektavimas, suteiks naujų priemonių, o inovatyvios medžiagos, tokios kaip fibromis, plaušu, armuotas betonas, savaime plyšius „užsigydantis“ betonas, anglies pluošto nano vamzdeliai, atmintį turintys lydiniai inžinieriams atvers dar daugiau galimybių projektuoti įvairių formų konstrukcijas ir statyti ilgaamžius statinius.

„Jau dabar yra tiltų, kur naudojamos konstrukcijų būklės stebėjimo sistemos, atsakingus už tiltų priežiūrą inžinierius tą pačią minutę informuojančios apie fiksuojamus konstrukcijų elgsenos pokyčius. Įrengti jutikliai gali matuoti tilto apkrovas, fiksuoti plyšių pločio ir konstrukcinių elementų deformacinius pokyčius, betono drėgnumą, oro temperatūrą, konstrukcijų skerspjūvyje veikiančių įtempių ar deformacijų padidėjimą“, – pasakoja doc. dr. R.Šadzevičius ir atkreipia dėmesį, kad išmaniųjų technologijų panaudojimas tiek projektavime (BIM projektavimas), tiek priežiūroje (dronai, 3D skaneriai ) –  dabartinių studentų ateitis. Studijuodami VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Vandens ir žemės inžinerijos studijose būsimi inžinieriai susipažįsta su inžinerinių statinių (susisiekimo komunikacijų, hidrotechnikos ir kitų inžinerinių statinių) projektavimo naujovėmis, sužino apie inovatyvių formų sumaniuosius, daugiafunkcius tiltus, kurių perdangos gali būti šildomos geoterminiu šildymu ar savaime nusiplaunančios vasaros karščių metu. Studentai supažindinami su „žaliaisiais viadukais“, pralaidomis, kitomis aplinkosauginėmis inovacijomis.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros darbuotojų prietaisu Profometer 5+ atliekami viaduko armatūros skersmens ir betoninio apsauginio sluoksnio matavimai.

Nerimą keliantys ženklai buvo matomi iš išorės

Kalbant apie dabartinių Lietuvos tiltų būklę, mokslininko nenustebino dalies tilto per Nevėžį Kėdainiuose konstrukcijų griūtis. Pasak doc. dr. R. Šadzevičiaus,  pernai atlikto tilto per Nevėžį būklės vertinimo akte paminėta, kad antro tarpatramio perdangos 2 kraštinės sijos aukštupio pusėje būklė bloga, kraštinės sijos turi galimai avarinės būklės požymių. Pagal viešojoje erdvėje pateiktas tilto griūties nuotraukas matyti, kad griūtis įvyko būtent antrame tarpatramyje – ten kur būklės vertinimo akte ir nurodyta, kad galimai avarinės būklės konstrukcijos.

„Tilto būklės vertinimo akte pateiktose fotofiksacijose matoma betono karbonizacija – baltos dėmės rodo kalcio hidroksido išplovimą iš betono. Betonas yra šarminė medžiaga, ji dengia armatūrą. Kai apsauginis sluoksnis pažeidžiamas, armatūra lieka be apsaugos nuo aplinkos poveikio, tada ji koroduoja. Šaltuoju sezonu barstomi druskos mišiniai tokiems tiltams padaro daug žalos dėl chloridų. Taip pat ir vibracijos, lietus, sniegas, minusinė temperatūra ir dideli temperatūros svyravimai, užšalimas ir atšilimas, prisideda prie tolesnio betono irimo ir armatūros korozijos intensyvėjimo. Šiuo atveju tilto būklės vertinimo akto išvadose buvo fiksuota, kad dideliais sluoksniais atšokęs apsauginis betoninis sluoksnis, tai rodo, kad armatūra nebuvo apsaugota ir korodavo, kol sumažėjus jos skerspjūviui tikėtina nutrūko“, – įžvalgomis dalijasi doc. dr. R. Šadzevičius.

Galėjo neatlaikyti didesnės apkrovos

Hidrotechnikos statinių ekspertas pastebi, kad nepaisant blogos tilto būklės, jis dar galėjo tarnauti iki rekonstravimo, jei būtų naudojamas laikantis nustatytų apkrovos ribojimų. Tilto būklės vertinimo akte rekomenduota susiaurinti važiuojamąją dalį po 1,2 m taip nukraunant kraštines sijas, pastatyti ženklus (ribota masė 20t), o užfiksavus, kad įtemptojo gelžbetonio sijose defektai didėja – būtina nedelsiant uždrausti sunkiasvorių transporto priemonių eismą tiltu.

Pasak mokslininko, griūtį galėjo sukelti tiltu važiavęs leidžiamą 20 tonų svorį viršijęs sunkiasvoris transportas. „Tikriausiai trūko armatūra, tai galėjo nutikti ir dėl padidėjusios apkrovos užvažiavus sunkesniam transportui. Ir patys Kėdainių gyventojai rudenį skundėsi, kad uždarius Vilainių tiltą sunkiasvoris transportas važiuos per šį, galimai taip ir buvo. Su tokia transporto priemone važiuojantis vairuotojas labai rizikuoja – jei armatūra korodavusi, jos skerspjūvis sumažėjęs, nuo didesnio svorio ji linksta ir tempiasi daugiau nei numatė projektuotojai ir galiausiai gali nutrūkti, o kaip žinome, betonas neperima žymių tempimo įtempių ir gelžbetoninio tilto konstrukcija gali lūžti“, – apie galimas tilto antro tarpatramio griūties priežastis kalba inžinerinių statinių ekspertas.

Mokslininkas atkreipia dėmesį, kad tiltas buvo iš anksto įtemptojo gelžbetonio, kas taip pat galėjo prisidėti prie įvykio. „Įtemptojo gelžbetonio tiltuose armatūra montuojama ne taip, kaip įprasta statyboje, kai ant laikiklių įrengtas armatūros strypynas užliejamas betono mišiniu. Pagal iš anksto įtemptojo gelžbetonio technologiją, pirmiausiai į atramas įtempiama armatūra, tuomet betonuojama ir po betonavimo armatūra atleidžiama, kad apspaustų betoną. Tokio tilto laikomoji geba didesnė, bet yra pavojus, kad jei statant tiltą buvo užbetonuota nors kiek korodavusi (taškinė korozija) įtemptoji armatūra, yra tikimybė, kad laikui bėgant korozija intensyvės ir staigiai trūkus armatūrai, gali netikėtai griūti net ir vizualiai gana tvarkingas tiltas. Prie armatūros korozijos intensyvumo prisideda ir hidroizoliacinio sluoksnio pažeidimai, kai armatūrą su vandeniu pasiekia barstomi druskos mišiniai ir ypač chloridai“, – įžvalgomis dalijasi doc. dr. R. Šadzevičius.

Pašnekovas pastebi, kad ekspertų išvadose fiksuota bloga ir deformacinių pjūvių būklė, rašoma, kad visi kiauri, subyrėję. „Deformaciniai pjūviai įrengiami, kad esant  temperatūros, vibracijų ar kitų veiksnių sukeltoms deformacijoms atskiri tilto gelžbetoniniai elementai galėtų judėti, nebūtų varžomi poslinkiai. Literatūroje rekomenduojama, kad deformaciniai pjūviai turėtų būti keičiami kas 25 metus, iš ekspertų išvadose įvardintos jų būklės galima suprasti, kad deformaciniai pjūviai nebuvo sandarūs, tai irgi pablogino esamą tilto būklę. Ekspertai bendrą tilto elementų būklę įvertino kaip blogą – prietilčiai blogi, atramų būklė patenkinama, kraštinių sijų būklė bloga. Kraštinės sijos turėjo galimai avarinės būklės požymių – ties viena kraštine sija ir griuvo dalis tilto“, – pasakoja hidrotechninių statinių inžinierius.

Nukritęs apsauginis betoninis sluoksnis Rokų (Kauno r.) tilte 2014 m.

Prioritetų sąraše buvo 62 pozicijoje, naudojami ir dar prastesnės būklės tiltai

Doc. dr. R. Šadzevičius atkreipia dėmesį, kad 2022 metų balandžio mėnesį Valstybės įmonės (dabar – akcinės bendrovės) Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus patvirtintoje Kelio statinių (tiltų, viadukų, estakadų̨, tunelių), esančių̨ valstybinės reikšmės keliuose, statybos, rekonstravimo, kapitalinio remonto projektų planavimo, rengimo ir įgyvendinimo prioritetinėje eilėje 229 kelio tiltas per Nevėžį buvo 62 pozicijoje iš 1538, vertinant jo būklę ir reikšmę skirti 37,63 balai (balų suma 51,63). Pirmoje sąrašo vietoje 2021 metais – magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda A. Meškinio (Kleboniškio) tiltas per Nerį, jam suteikta balų suma 73,5 balai ir pernai rudenį pradėta rekonstrukcija, kurią planuojama baigti 2024 metais.

Anot hidrotechnikos statinių eksperto, yra ir daugiau panašios ar dar blogesnės būklės tiltų. „Pavyzdžiui, Raseinių rajono savivaldybėje (Ariogaloje) 196 kelio tiltas per Dubysą yra 16 pozicijoje prioritetinėje eilėje. Jo atramų ir perdangos nuirusį betono sluoksnį galima be didelių pastangų rankomis nuimti, vadinasi ir tilto betono stipris žymiai sumažėjęs, armatūra korodavusi. Šiam tiltui taip pat gali užtekti didesnės perkrovos ir jo konstrukcijos neatlaikys“ – pastebėjimais dalijasi mokslininkas.

Doc. dr. R. Šadzevičius pasakoja, kad šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 4 tūkstančiai tiltų: 1538 tiltus prižiūri akcinė bendrovė „Lietuvos automobilių kelių direkcija“, 500 – akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, likusius 2 tūkstančius – miestų ir rajonų savivaldybės (1446 tiltai yra melioracijos statinių balanse), vien Vilniuje galima suskaičiuoti daugiau nei 80 tiltų. Pasak VDU ŽŪA mokslininko, visus juos būtina prižiūrėti, dalį nusidėvėjusių rekonstruoti ar keisti naujais, tam ateityje reikės daug inžinerinių statinių specialistų.