Registracija į sporto ir menines veiklas rudens semestre
Kviečiame visus Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentus registruotis ir prisijungti prie VDU Menų ir Sporto centrų organizuojamų sporto užsiėmimų ir meninės veiklos 2025/2026 m. m. rudens semestre.
Sporto ar meno kolektyvų veiklų užsiėmimus gali lankyti visi VDU studentai, nepriklausomai nuo to, kur ir ką studijuoja (pvz., studijuodami teisę galite lankyti VDU Žemės ūkio akademijos tautinių šokių kolektyvo „Sėja“ užsiėmimus). Visi užsiėmimai ir veiklos visiems VDU studentams – nemokamos. Galima registruotis į kelis užsiėmimus, tad kviečiame aktyviai prisijungti prie Sporto centro siūlomų veiklų ar Menų centro kolektyvų ir taip prasmingai, aktyviai bei kultūringai praleisti savo laisvalaikį.
Registracija į Menų centro veiklas
Norėdami vaidinti, šokti, dainuoti ar groti, studentai gali prisijungti prie vieno iš VDU Menų centro kolektyvų, veikiančių Kaune, Akademijoje (Kauno r.) ar Vilniuje, veiklos. Tai padaryti galima užsiregistravus į vykdomus užsiėmimus.
Kaip užsiregistruoti į meninės veiklos užsiėmimus: prisijungę prie Studentų savitarnos portalo studentai turi meniu juostoje pasirinkti skiltį Registracija. Atsidariusioje juostoje reikia paspausti mygtuką Sporto / Meno užsiėmimai. Kitame žingsnyjeRegistracija į užsiėmimuspasirinktiMenaiir išsirinkti norimą kolektyvą bei jį pažymėti. Pasirinkus norimą užsiėmimą, spausti mygtuką Tęsti, paspausti Sutinku su taisyklėmis ir mygtuką REGISTRUOTIS.
Užsirašius į konkrečių VDU Menų centro kolektyvų užsiėmimus, juos galima matyti Studentų portaloMano užsiėmimai skiltyje. Iš pasirinktų kolektyvų veiklos išsibraukti taip pat galima Studentų portale.
Užsirašius į konkrečius VDU Menų centro kolektyvų užsiėmimus, juos galima pradėti lankyti artimiausiu metu, nurodytu kolektyvų tvarkaraščiuose.
Registruotis į ir išsiregistruoti iš konkrečių meno kolektyvų užsiėmimų galima visą 2025/2026 m. m. rudens semestrą.
Daugiau informacijos:
Registracija į Sporto centro veiklas
Visi VDU studentai, norintys sportuoti VDU Sporto centro erdvėse (Studentų g. 11 ir Studentų g. 9A, Akademijoje, Kauno r.), gali užsiregistruoti į sportinės veiklos užsiėmimus.
Studentai, norintys užsiregistruoti į VDU Sporto centro veiklos užsiėmimus, turi prisijungti prie Studentų savitarnos portalo ir meniu juostoje pasirinkti skiltį Registracija. Atsidariusioje juostoje reikia paspausti mygtuką Sporto / Meno užsiėmimai. Kitame žingsnyjeRegistracija į užsiėmimuspasirinktiSportas. Šioje skiltyje reikia išsirinkti norimą sporto šaką, spausti mygtuką Tęsti, paspausti Sutinku su taisyklėmis ir mygtuką REGISTRUOTIS.
Pasirinktų sporto šakų užsiėmimus, į kuriuos užsiregistravo, studentas matys studentų portale, Mano užsiėmimai skiltyje. Iš pasirinktų užsiėmimų išsibraukti taip pat galima studentų portale.
Sportinės veiklos užsiėmimus, į kuriuos užsiregistravote, pradėti lankyti reikia artimiausiu metu, nurodytu užsiregistravus.
Registruotis į ir išsiregistruoti iš konkrečių sportinių veiklų užsiėmimų galima visą 2025/2026 m. m. rudens semestrą.
Prisijungimo vardas yra: vardas.pavarde (mažosiomis raidėmis, be lietuviškų raidžių) ir slaptažodis. Jeigu studentas pamiršo slaptažodį, jis gali jį susikurti vėl apsilankydamas šiame tinklalapyje.
Rugsėjo 1 d. švęskime mokslą, naujas pradžias ir daug žadantį metų bei gyvenimo laiką!
Kaune šventę pradėsime 13 val. iškilminga universiteto bendruomenės eisena (renkamės prie Vytauto Didžiojo paminklo Laisvės al., iš ten eisime iki Studentų skvero (S. Daukanto g. 28, Kaunas).
14 val. Studentų skvere (S. Daukanto g. 28, Kaunas) mėgausimės šventiniu koncertu kartu su VDU Akademiniu choru „Vivere Cantus“ ir Evgenya Redko.
Norintys dalyvauti Šv. Mišiose 12 val. susitinka Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje (Vilniaus g. 1).
Renginio metu bus fotografuojama ir/ar filmuojama, todėl informuojame, kad Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.
Spalio 1–3 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyks jau dvyliktą kartą organizuojama tarptautinė mokslinė konferencija „Kaimo plėtra 2025: atsparumas globaliems pokyčiams“ (angl. “Rural Development 2025: Resilience to Global Change”). Tai vienas didžiausių universiteto mokslo renginių, kurio ilgametė organizavimo tradicija suteikia tvirtą pagrindą šios konferencijos tikslui – skatinti tarpdisciplinines mokslines diskusijas, pristatant naujas žemės ūkio vystymo, kaimo plėtros idėjas bei jų atsparumą globalių pokyčių kontekste.
Konferencijoje – plati temų įvairovė ir tarpdisciplininis požiūris
VDU ŽŪA Bioekonomikos tyrimų instituto mokslo darbuotojos, tarptautinės mokslinės konferencijos organizacinio komiteto pirmininkės dr. Laimos Skauronės teigimu, konferencija išlaiko platų tarpdisciplininį profilį, kuris šį renginį daro unikaliu. „Konferencijoje integruojamos ne tik agrarinių mokslų, bet ir socialinių, inžinerinių, aplinkosauginių, ekonominių bei politikos mokslų aktualijos ir perspektyvos. Toks įvairių disciplinų sujungimas leidžia kompleksiškai nagrinėti kaimo plėtros klausimus – nuo technologinių inovacijų iki socialinių sprendimų“, – sako dr. L. Skauronė ir priduria, kad tarptautinė konferencija orientuota į kaimo darnaus vystymosi ir transformacijos, bioekonomikos vystymo, agroinovacijų diegimo ir socialinės atsakomybės iššūkius bei galimybes globalių pokyčių kontekste.
VDU ŽŪA kanclerė, konferencijos mokslinio komiteto pirmininkė prof. dr. Astrida Miceikienė atskleidžia – spalio 1–3 dienomis vyksiantis renginys išsiskiria keliomis naujovėmis. „Šiais metais konferencija integruojasi į Europos tyrimų erdvę per partnerystes su tarptautinėmis organizacijomis. Dvi teminės sekcijos organizuojamos kartu su partneriais. Mokslinė sekcija „Klimato kaitai atsparus žemės ūkis ir maisto technologijos“ organizuojama bendradarbiaujant su Europos agroekologinių tyrimų tinklu AgroServ ERSAC (Prancūzija). Tai Lietuvos mokslininkams, tyrėjams suteikia išskirtinę galimybę integruotis į ES agroekologinių tyrimų ekosistemą. Mokslinė sekcija „Daugiafunkcinis požiūris į tvarų biologinių išteklių naudojimą“ organizuojama bendradarbiaujant su Forschungszentrum Jülich (Vokietija), vienu stipriausių taikomojo mokslo centrų Europoje, kuriame atliekami tyrimai, orientuoti į gyvybiškai svarbių išteklių – maisto, energijos ir vandens – tarpusavio sąsajas ir jų suderinimą tvarumo principais. Tai vienas aktualiausių tarpdisciplininių iššūkių tiek Europos, tiek pasauliniu mastu. Ši bendrystė leidžia į konferenciją įtraukti aukšto lygio sisteminius tyrimus ir analitinius metodus, svarbius darnaus išteklių naudojimo politikos formavimui“, – sako prof. dr. A. Miceikienė.
VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė, konferencijos mokslinio komiteto pirmininkė prof. dr. Astrida Miceikienė
Atvirumas Europos mokslo erdvei
Tarptautinė renginio organizavimo partnerystė universiteto mokslininkams ir tyrėjams suteikia galimybę prisijungti prie pažangiausių tarptautinių tyrimų, atitinkančių ES strateginius prioritetus ir JT darnaus vystymosi tikslus, užmegzti naujus ryšius bendriems būsimiems tyrimų projektams. Toks tarptautinis bendradarbiavimas organizuojant mokslinę konferenciją „Kaimo plėtra 2025: atsparumas globaliems pokyčiams“ taikomas pirmą kartą.
Šiais metais į konferencijos plenarinį posėdį pakviesti aukšto lygio pranešėjai iš 6 šalių: (prof. Erik Dahl Kjær (Danija), prof. Dimitris Tsitsigiannis (Graikija), dr. Morten Hartvigsen (Vengrija), dr. Michel Boër (Prancūzija), dr. Arjens E. J. Vals (Olandija) ir prof. Michael Johns (Švedija). Tradiciškai konferenciją papildys ir svarbi renginio dalis – panelinė diskusija, kurioje dalyvaus ES institucijų bei Lietuvos valdžios ir verslo atstovai.
Atsparumas globaliems pokyčiams – tokia tema kaip pagrindinė šiais metais pasirinkta neatsitiktinai. „Pastaruoju metu pasaulis susiduria su intensyviais ir kompleksiniais pokyčiais – klimato kaita, maisto trūkumu, ekonominiais, geopolitiniais sukrėtimais, technologijų pažanga, socialinėmis transformacijomis ir kt. Šie globalūs pokyčiai tiesiogiai veikia kaimo plėtrą, žemės ūkio veiklą, bioekonomikos verslus, kaimo bendruomenes, todėl kilo būtinybė iš esmės aptarti, kaip prie jų prisitaikyti. Atsparumas čia suvokiamas ne vien kaip išlikimas, bet ir kaip gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių, panaudoti savo stiprybes ir atrasti naujus kelius tvarios kaimo plėtros ateities link“, – sako mokslinio komiteto pirmininkė prof. dr. A. Miceikienė.
Pasak organizacinio komiteto pirmininkės dr. L. Skauronės, mokslinei bendruomenei itin svarbu kartu ieškoti holistinių, tarpdisciplininių sprendimų, kurie didintų kaimo vietovių atsparumą minėtiems socialiniams, aplinkosauginiams ir ekonominiams sukrėtimams. „Konferencijos rengėjai – mokslinis bei organizacinis komitetas – siekia suburti mokslininkus, tyrėjus iš įvairių pasaulio šalių, suinteresuotus asmenis, praktikus iš ES ir Lietuvos aptarti, kaip kaimo vietovėms ne tik išgyventi, bet ir klestėti pokyčių laikotarpiu. Toks teminis laukas šiandien yra labai aktualus ir leidžia tęsti ankstesnių konferencijų diskusijas nauju kampu“, – priduria organizacinio komiteto pirmininkė dr. L. Skauronė.
Mokslo renginiui – globalus matomumas
Tarptautiniame renginyje dalyvių laukia trijų dienų veiklų programa, kurioje planuojama nagrinėti platų klausimų spektrą, susijusį su kaimo plėtra, žemės ūkio ir bioekonomikos stiprinimu globalių pokyčių sąlygomis. Plenarinės sesijos metu užsienio mokslininkai, ekspertai pristatys unikalius mokslinius požiūrius, aptars bendrus iššūkius ir galimus sprendimus įvairiose srityse – nuo žemės ūkio ir maisto tiekimo grandinės iki miškų, technologijų ir ekonomikos bei vadybos. Vėliau mokslinės konferencijos dalyviai pasiskirstys į 4 temines sekcijas, kuriose pranešimus skaitys mokslininkai, jaunieji tyrėjai iš daugelio šalių, pristatydami naujus, aktualius tyrimų rezultatus. Pagrindinės konferencijos sekcijos ir tematikos: Biosistemų inžinerija siekiant tvarumo, Daugiafunkcinis požiūris į tvarų biologinių išteklių naudojimą; Klimato kaitai atsparus žemės ūkis ir maisto technologijos; Socialiniai tyrimai ir inovacijos kaimo vietovių stiprinimui.
„Kiekvienoje iš šių sekcijų planuojamos aktyvios mokslinės diskusijos. Sekcijose šiais metais tikimasi sulaukti dalyvių iš daugiau nei 20 šalių, kurie pristatys apie 160–180 mokslinių pranešimų. Šiuo metu aktyviai vyksta dalyvių registracija. Konferencijos sekcijose tradiciškai vyks ir stendinių pranešimų (poster) sesija, kurioje tyrėjai turės galimybę pristatyti tyrimus vizualiai, o dalyviai galės tiesiogiai diskutuoti su autoriais. Taip bus aptariami ir kiti klausimai, papildantys pagrindines temas“, – detalizuoja dr. L. Skauronė.
Konferencija tradiciškai suburia dalyvius iš įvairių pasaulio šalių, todėl ir šie metai – ne išimtis. 2023 m. vykusioje konferencijoje „Kaimo plėtra 2023: bioekonomika siekiant Žaliojo kurso tikslų“ dalyvavo daugiau kaip 350 mokslininkų ir tyrėjų iš 20 šalių. Iš viso (įskaitant ir verslo-mokslo forumą) gyvai dalyvavo apie 454 žmones, tai parodė didelį tarptautinį susidomėjimą šiuo mokslo renginiu.
Pasak mokslinio komiteto pirmininkės prof. dr. A. Miceikienės, šiais metais konferencijoje tikimasi dar gausesnio būrio užsienio dalyvių – tiek mokslininkų, tiek praktikų. „Pasirinktos temos aktualumas tarptautiniu mastu leidžia prognozuoti dar didesnį mokslo bendruomenės susidomėjimą bei aktyvumą. Šiuo metu į konferenciją aktyviai registruojasi mokslininkai ir tyrėjai iš įvairių pasaulio šalių (Albanija, Belgija, Burundis, Estija, Ispanija, Indija, Jungtinė Karalystė, Lietuva, Latvija, Lenkija, Marokas, Mozambikas, Nigerija, Pakistanas, Pietų Afrika, Portugalija, Sakartvelas, Slovakija, Suomija, Švedija, Ukraina ir kt.) mokslo institucijų. Prie šių metų mokslo renginio tarptautiškumo didėjimo prisidės ir minėtas bendradarbiavimas su AgroServ tinklu bei Forschungszentrum Jülich taikomųjų mokslinių tyrimų centru – planuojama, kad tai pritrauks daugiau dalyvių iš Europos, kitų pasaulio žemynų mokslinių institucijų. Taip pat plenarinio posėdžio pranešėjai iš skirtingų Europos šalių suteiks renginiui globalų matomumą“, – sako prof. dr. A. Miceikienė.
VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos tyrimų instituto mokslo darbuotoja, tarptautinės mokslinės konferencijos organizacinio komiteto pirmininkė dr. Laima Skauronė
Teorinės įžvalgos virsta praktika
Tarptautinėje konferencijoje vyksiančios diskusijos tiesiogiai siejasi su praktinių sprendimų paieška kaimo plėtros ir politikos formavimo srityse. Konferencijoje tradiciškai vyks politikos, verslo ir mokslo atstovų panelinė diskusija. Šių metų panelinės diskusijos tema „Naujoji bioekonomikos strategija: Europos tikslai ir Lietuvos indėlis kuriant inovatyvią biologinę pramonę“. Planuojama aptarti ES bioekonomikos strategijos įgyvendinimą, svarbiausias Europos bio-pramonės tendencijas, Lietuvos būsimos bioekonomikos strategijos rengimo gaires, ir tai, kokį vaidmenį galėtų atlikti Lietuva, plėsdama inovatyvių bioproduktų gamybą. Diskusijoje planuoja dalyvauti įvairių politikos grandžių atstovai – laukiama Europos Komisijos atstovo, taip pat Europos asociacijos – Biologinės pramonės konsorciumo (BIC), atstovaujančio įvairiems sektoriams, apimantiems visas biopramonės vertės grandines, atstovo, LR Žemės ūkio bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijų viceministrų, stambių bioekonomikos įmonių („Pienas LT“, „Roquette“) vadovų ir kt.
Organizacinio komiteto pirmininkės dr. L. Skauronės teigimu, itin svarbu tai, kad konferencijoje gimstančios įžvalgos neliktų vien teorinės. „Remiantis konferencijoje pristatomais tyrimų rezultatais, rengiamos įrodymais grįstos išvados ir rekomendacijos nacionalinėms institucijoms įvairiose srityse – kaimo plėtros, bioekonomikos, agroekologijos, klimato kaitos politikos ir kt. Tokios rekomendacijos pasiekia atsakingas ministerijas, savivaldybes ar kitas organizacijas, prisidėdamos prie strateginių sprendimų formavimo. Pavyzdžiui, ankstesnėse konferencijose parengtos išvados buvo naudingos rengiant tam tikras kaimo plėtros priemones, Lietuvos BŽŪP strateginį planą ar bioekonomikos skatinimo priemones“, – vardija dr. L. Skauronė.
Konferencijos pranešimų pagrindu parengti straipsniai bus spausdinami konferencijos Proceedings leidinyje, indeksuojamame tarptautinėse duomenų bazėse, mokslinės paieškos sistemose: „Academic Search Ultimate“ (EBSCO), „Lituanistika“, „Crossref“, „Google Scholar“, BASE, CORE, „Dimensions“, „OpenAlex“, „ScienceGate“, „Scilit“ ir kt.). Daugiau informacijos apie mokslinių straipsnių rengimą, pateikimą ir publikavimo galimybes.
Tai užtikrina, kad idėjos turi galimybę sklisti plačiau – su jomis gali susipažinti ne tik mokslininkai, bet ir politikos formuotojai bei visuomenė. Taip pat šios konferencijos dėka užsimezgę ryšiai su tarptautiniais tyrimų tinklais sudarys prielaidas bendriems moksliniams tyrimams, kurie duos naujų duomenų ir sprendimų ateityje.
VDU ŽŪA organizuojamai tarptautinei mokslinei konferencijai suteikia išskirtinį akademinį svorį
„Konferencija organizuojama VDU Žemės ūkio akademijoje – mokslo institucijoje, kuri 2024 m. minėjo 100-mečio veiklos jubiliejų. Todėl ši vieta savotiškai yra ir istorinė, itin tinkama tokio masto bei svarbos renginiui tiek akademine, tiek praktine prasme. VDU ŽŪA yra Lietuvos agrarinio mokslo pavyzdys ir bioekonomikos tyrimų lyderė, tad konferencijos tematika čia randa natūralią namų aplinką. Šis renginys tiesiogiai prisideda ir prie universiteto strateginių tikslų – stiprinti mokslo kokybę, tarptautinį bendradarbiavimą, kurti globalius tinklus ir skatinti darnią plėtrą. Tad VDU ŽŪA erdvė suteikia akademinį svorį konferencijai, kadangi jos dalyviai diskusijas ves vietoje, kur susijungia inovacijos, tradicijos ir atsakingas požiūris į tvarią kaimo ateitį. Renginio dalyviai, iš užsienio šalių atvykę į Akademiją, taip pat turės galimybę susipažinti su modernėjančia universiteto infrastruktūra. Taip pat konferencijos dalyviams bus organizuojamos kultūrinės išvykos – spalio 2 d. numatytas Kauno miesto lankymas, o spalio 3 d. planuojama kultūrinė išvyka į Birštoną. Šios patirtys svečiams leis susipažinti su unikaliais, praktiniais Kauno miesto ir regiono turizmo pavyzdžiais. Kultūrinės priemonės neabejotinai skatins įvairių šalių mokslininkų, tyrėjų komunikaciją neformalioje aplinkoje, kuri yra būtina tvariam mokslinės partnerystės formavimui“, – teigia organizacinio komiteto pirmininkė dr. L. Skauronė.
SVARBI INFORMACIJA
2025 m. spalio 1–3 d. mokslininkai, tyrėjai, doktorantai, studentai, praktikaikviečiami aktyviai dalyvauti tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Kaimo plėtra 2025: atsparumas globaliems pokyčiams“, vyksiančioje VDU Žemės ūkio akademijoje (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.).
2025 m. spalio 1 d. po konferencijos plenarinio posėdžio vyks panelinė diskusija „Naujoji ES bioekonomikos strategija: Europos tikslai ir Lietuvos indėlis vystant inovatyvią bio-pramonę“ (angl. The new Bioeconomy Strategy: European goals and Lithuania’s contribution in developing innovative bio-based industry).
Vykdoma pagal projektą Nr. LKT-PK-24-2-06554-PR001. Priemonė finansuojama pagal Lietuvos Žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano techninės paramos veiklos sritį “Lietuvos kaimo tinklas”. Projektas remiamas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.
VDU įvadinė savaitė ’25
Labas, studente! Dabar (jau tikrai dabar!) prasideda vienas ypatingiausių ir labiausiai jaudinančių gyvenimo etapų. Nauji tikslai, naujos žinios, krūva naujų durų ir dar daugiau galimybių!
Kviečiame jungtis ir žengti pirmus žingsnius universitete drauge, VDU įvadinėje savaitėje! Pradėkime kelionę link jaudinančios ateities užtikrintai, su parama ir naujais draugais.
Rugpjūčio 25 d. 13.00-14.30 val. vyks susitikimai fakultetuose. Įstojusieji į VDU Žemės ūkio akademiją bus laukiami savo fakultete:
Agronomijos fakultetas (studjų programos Agronomija, Maisto kokybė ir sauga, Kraštovaizdžio dizainas): Studentų g. 11, 505 aud., Akademija, Kauno r.
Bioekonomikos plėtros fakultetas (studijų programos Apskaita ir finansai, Logistika ir prekyba): Universiteto g.10, 420 aud., Akademija, Kauno r.
Inžinerijos fakultetas (studijų programos Tvarioji inžinerija, Žemės ūkio ir mechanikos inžinerija, Žemėtvarka ir nekilnojamojo turto vertinimas): Studentų g. 15, 201 aud., Akademija, Kauno r.
Miškų ir ekologijos fakultetas (studijų programos Miškininkystė, Taikomoji ekologija): Studentų g. 11, 503 aud., Akademija, Kauno r.
Visą reikalingą informaciją apie studijų startą rasti gali ČIA.
VDU ŽŪA bakalauro studijos 2025: papildomas priėmimas
Nuo rugpjūčio 15 d. iki rugpjūčio 19 d. 15 val. vyks prašymų studijuoti Lietuvos universitetuose ir kolegijose registravimo papildomas priėmimo etapas, individualiai pildant stojimo paraišką internetu LAMA BPO informacinėje sistemoje. Stojantieji galės pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas, valstybės nefinansuojamas vietas ir valstybės nefinansuojamas vietas su studijų stipendija.
Bendrojo priėmimo etapo kvietimai studijuoti bus siunčiami elektroniniu paštu rugpjūčio 22 dieną iki 9 val. Juos stojantieji taip pat matys prisijungę prie savo prašymo paskyros LAMA BPO informacinėje sistemoje.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studijų sutartis elektroniniu būdu bus galima sudaryti nuo rugpjūčio 22 d. 12 val. iki rugpjūčio 23 d. 24 val. Visi kviečiamieji studijuoti VDU rugpjūčio 22 dieną gaus informacinius laiškus dėl sutarties pasirašymo epasirasymas.vdu.lt sistemoje. Šiais metais taip pat planuojamas papildomas priėmimo etapas. Daugiau informacijos.
Kviečiame vaizdo siužete išsamiau susipažinti su svarbiausiais dalykais norintiems stoti į VDU:
VDU Žemės ūkio akademija šiais metais stojantiesiems siūlo rinktis pirmosios pakopos, ištęstines bei nuotolines studijų programas šiose studijų kryptyse:
Ištęstinės ir nuotolinės studijos – daugiau galimybių dirbantiems ar gyvenantiems užsienyje
VDU ŽŪA suteikia daug galimybių studijuoti dirbantiems asmenims – siūlomos nuotolinės ar vykdomos mišriu nuotoliniu būdu ir ištęstinės studijų programos. Universitete stojantieji gali rinktis nuotolines bakalauro studijas – Apskaita ir finansai ir Logistika ir prekyba. Visose nuotolinėse studijose studijuojantys asmenys pasitelkus informacines, komunikacines bei ryšio technologijas nuotoliniu būdu gali gauti studijų medžiagą, bendrauti ir bendradarbiauti su kursiokais, atlikti užduotis, gauti grįžtamąjį ryšį iš dėstytojo bei atsiskaityti už studijų rezultatus.
Papildoma galimybė stojantiesiems - antroji konkursinė eilė
Antroji konkursinė eilė skirta aukštojo mokslo prieinamumui didinti sudarant kuo geresnes sąlygas visiems jaunuoliams, kurie yra pasirengę studijoms, ateiti į aukštąsias mokyklas, nepriklausomai nuo jų socialinės aplinkos.
Antrajai konkursinei eilei švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu skiriama apie 10 proc. valstybės finansuojamų studijų vietų. Į antrąją konkursinę eilę patenka stojantieji, tenkinantys visiems stojantiesiems aukštosios mokyklos nustatytus slenkstinius reikalavimus ir atitinkantys bent vieną iš šių sąlygų:
yra baigę trumposios pakopos studijas;
atitinka aukštosios mokyklos nustatytas specialiųjų gebėjimų ir kompetencijų sąlygas ir turi ne trumpesnę kaip 12 mėnesių praktinės veiklos patirtį;
turi ne trumpesnę kaip 24 mėnesių praktinės veiklos patirtį ir stoja į universitetines pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas ir pirmosios pakopos kolegines studijas;
yra vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo, turintis teisę gauti arba gaunantis socialinę pašalpą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą;
turi nustatytą 45 procentų ar mažesnį dalyvumo lygį arba sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygį;
yra ne vyresnis kaip 25-erių metų ir jam iki pilnametystės įstatymų nustatyta tvarka buvo nustatyta globa (rūpyba) arba jo abu tėvai (turėtas vienintelis iš tėvų) yra mirę.
Stojantieji, turintys teisę dalyvauti antroje konkursinėje eilėje, LAMA BPO svetainėje turi pažymėti pageidavimą būti įtrauktiems į šią eilę.
Artes liberales studijų stipendija
Artes liberales studijų stipendija skiriama už pasiekimus, iniciatyvas ar projektus, įgyvendintus šalies, Europos ar pasaulio lygmeniu ir įrodančius išskirtinę motyvaciją studijuoti VDU. Šiais metais Studijų prorektorės iniciatyva įsteigiama Artes liberales studijų stipendija, kurios dydis sieks net 3000 eurų. Norint pretenduoti į šią stipendiją pretendentai el. p. vdu@vdu.lt nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 20 d. turi atsiųsti:
motyvacinį laišką, kuriame aiškiai išdėstyta, kodėl yra verta(s) gauti Artes liberales stipendiją;
vertinamų pasiekimų, iniciatyvos ar projekto dokumentaciją (aprašymą, vaizdo įrašus, nuotraukas, publikacijos žiniasklaidoje ar kitą viešai prieinamą informaciją);
savo kontaktinius duomenis.
Turint klausimų galite kreiptis vdu@vdu.lt.
VDU studijų fondas – stipendijos studijų kainai padengti
Nuo 2021/22 mokslo metų VDU įsteigė studijų fondą pirmo kurso studentų studijų kainai padengti ir 2025 m. į bakalauro ir vientisųjų studijų valstybės nefinansuojamas vietas įstojusiems ir geriausius konkursinius balus turintiems pirmakursiams skirs studijų stipendiją studijų kainai padengti. Pirmakursiai, sutarčių pasirašymo metu, turės galimybę teikti paraišką fondo stipendijai gauti, kuri yra skiriama visam studijų laikotarpiui studijų kainai padengti.
VDU Studijų stipendijų fondas talentams ugdyti
Vytauto Didžiojo universitetas, siekdamas prisidėti prie talentų ugdymo, įsteigė VDU studijų stipendijų fondą, skirtą aukščiausiais mokymosi rezultatais baigusiems šalies abiturientams, sudarant sąlygas studijuoti ir siekti papildomų žinių. Stipendijos dydis siekia iki 1000 eurų ir gali būti skiriamas išlaikiusiems valstybinius egzaminus 100 balų arba, kurių konkursinis balas ne žemesnis nei 9 balai ar ne žemesnis nei 9,5 balo (studijų programose, kuriose yra stojamasis egzaminas – Atlikimo menas, Muzikos produkcija, Naujųjų medijų menas, Mokomojo dalyko pedagogikos meninio ugdymo kryptis (specializacijos: dailė, muzika, šokis ir teatras), Katalikų teologija, Religijos pedagogika). Abiturientams, kurių konkursinis balas ne žemesnis nei 8,5, galimybė gauti stipendiją, kurios dydis siekia iki 500 eurų. Abiturientams, kurių konkursinis balas ne žemesnis nei 8, galimybė gauti stipendiją, kurios dydis siekia iki 250 eurų. Stipendiją gali gauti įstoję į valstybės finansuojamas studijas ir Vytauto Didžiojo universitetą pasirinkę pirmu prioritetu.
Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kartu su verslo mecenatais įsteigė stipendijas, kurios skirtos motyvuotiems, talentingiems ir savo ateities studijas planuojantiems Vytauto Didžiojo universitete. Tai puiki galimybė užsitikrinti finansinę paramą dar prieš pradedant studijas ir susitelkti į šiuo metu svarbiausią tikslą – akademinius pasiekimus. Išdrįsk svajoti – o mes padėsime Tavo svajones įgyvendinti. Ši iniciatyva skirta moksleiviams, svajojantiems studijuoti pasirinktose studijose ir jau dabar norintiems būti užtikrintais, kad jų tikslus gali padėti įgyvendinti Universitetas ar socialiniai partneriai.
Būsimiems žemės ūkio specialistams – 150–250 eurų mėnesinės, 150–2500 eurų vienkartinės stipendijos
Atsižvelgiant į tai, kad VDU Žemės ūkio absolventai yra labai paklausūs darbo rinkoje, studijų metais jie skatinami viešojo sektoriaus ir verslo įmonių įsteigtomis stipendijomis.
LR Žemės ūkio ministerija 150-250 eurų mėnesines stipendijas (priklausomai nuo studijuojamų metų) skirs įstojusiems į šių programų valstybės finansuojamas vietas: Tvarioji inžinerija, Agronomija, Maisto kokybė ir sauga, Žemės ūkio mechanikos inžinerija. Stipendijos mokamos visą studijų laikotarpį.
13 į VDU miškininkystės studijų programos valstybės finansuojamas vietas įstojusių pirmakursių gaus skatinamąsias stipendijas – po 250 eurų per mėnesį. Lėšas tikslinėms stipendijoms skyrė LR Aplinkos ministerija, siekdama populiarinti miškininko profesiją. Stipendijos skiriamos 2025-2026 studijų metams.
Su žemės ir miškų ūkio sektoriumi susijusių studijų programų studentams paramą taip pat teikia VDU Žemės ūkio akademijos partneriai ir mecenatai. Mecenatai ir partneriai įsteigę vienkartines ir mėnesines stipendijas siekiančias nuo 150 eurų iki 3000 eurų.
Labdaros ir paramos fondo „Pagalba regionų jaunimo studijoms” 1000 eurų stipendijos jauniesiems talentams
VDU Žemės ūkio akademijos absolventų klubo „ŽŪA alumni“ įsteigtas labdaros ir paramos fondas „Pagalba regionų jaunimo studijoms” priėmė sprendimą skatinti jaunuosius talentus.
Labdaros ir paramos fondas skirs skatinamąsias stipendijas 2025 m. VDU ŽŪA studijas pradėjusiems pirmakursiams. Jeigu laikydami valstybinius brandos egzaminus pasieksite vieno ir daugiau mokomųjų dalykų 100 balų įvertinimus ir motyvuotai pasirinksite studijas VDU ŽŪA – pirmame kurse jūsų laukia solidus paskatinimas – 1000 eurų stipendija (dvi vienkartinės 500 eurų dydžio stipendijos, mokamos rudens ir pavasario semestruose).
Stipendijomis bus skatinami šias studijų programas pasirinkę jaunuoliai:
Konkursinio balo nesiekiantiems, bet motyvuotiems jaunuoliams – parengiamosios studijos
VDU Žemės ūkio akademija palaiko aukštojo mokslo kartelę ir mažiausią konkursinį balą (2025 m. priėmime nustatytas minimalus konkursinis balas bus paselbtas artmiausiu metu) stojant į universitetus, kurį turi pasiekti visi būsimi studentai. Tačiau būdama atsakinga mokslo institucija, imasi inciatyvos padėti pasiruošti motyvuotiems studentams tą kartelę peržengti.
Motyvuoti jaunuoliai, norintys studijuoti su agrosektoriumi susijusiose specialybėse, tačiau neįvykdę 2024 m. stojimo reikalavimų, kviečiami į vienerių metų parengiamąsias studijas, kurias iki 100 proc. finansuoja Universitetas ir verslas, skiriant labdaros ir paramos fondo „Pagalba regionų jaunimo studijoms“ lėšas. Vienerius parengiamųjų studijų metus su būsimais studentais dirbs ir tinkamai pasiruošti valstybiniams brandos egzaminams padės VDU dėstytojai. Kartu su kitais studentais jie taip pat klausysis pasirinktos studijų programos ir bendruosius universitetinius dalykus. Ateinančiais mokslo metais sėkmingai išlaikius valstybinius brandos egzaminus ir pradėjus studijas Akademijoje, išklausyti dalykai būtų įskaitomi ir studijos tęstųsi jau antrame kurse. Studijų metu sudaromos sąlygos lankytis agrosektoriaus įmonėse ir su šia sritimi susipažinti teoriškai bei praktiškai.
Parengiamąsias studijas rinktis gali į šias studijų programas pretenduojantys jaunuoliai:
Kitos finansavimo galimybės įstojusiems į valstybės nefinansuojamas studijų vietas
Įstojusieji į valstybės nefinansuojamas vietas turi galimybes pasinaudoti valstybės remiamomis studijų paskolomis, kurioms taikomos lengvatinės sąlygos – studijų paskolos palūkanos pradedamos skaičiuoti tik baigus studijas, o paskolos grąžinimas prasideda praėjus metams po studijų baigimo. Daugiau informacijos: https://vsf.lrv.lt/lt/studentams/vrpaskolos
Taip pat kiekvienų metų pabaigoje už studijas mokantys asmenys turi galimybę pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio lengvata ir susigrąžinti iki 20 proc. nuo sumokėto studijų mokesčio. O paskolą studijoms imantys asmenys gali susigrąžinti iki 20 proc. įmokos. Jei besimokantis asmuo negali pasinaudoti lengvata, tai už studijas sumokėtas įmokas gali atimti ir jo tėvai (įtėviai), globėjai, rūpintojai, ir (ar) sutuoktinis. Daugiau informacijos Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) puslapyje.
Platesnės studijų galimybės
Universitetas visiems studentams siūlo savo pagrindines studijas papildyti įvairiomis suteikiamomis galimybėmis.
Įstojus į VDU pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas bus suteikta galimybė nemokamai studijuoti bet kurioje kitoje universiteto pirmosios pakopos (bakalauro) ir vientisųjų studijų gretutinėje programoje. Taip pat, čia rasi individualią studijų programą „Academia cum laude“, didžiausią užsienio kalbų mokymosi pasirinkimą (kiekvieną semestrą net 30 skirtingų kalbų), Verslumo akademijos „Minded VDU“ verslumo kompetencijų ugdymo programas ir kt. Visa tai padeda ne tik prisitaikyti prie darbo rinkos, bet ir kurti jos taisykles.
Studentams siūlomos veiklos ir galimybės apima ne tik studijas ir mokslą. Visi studentai kviečiami nemokamai lankytis VDU Sporto centro salėse ir treniruotėse, įsilieti į čempioniškas universiteto komandas ar individualias sporto šakas. Taip pat, VDU veikia ir Menų centras, kuris siūlo studentams prisijungti prie skirtingų kolektyvų – nuo skirtingų chorų iki šokio grupių.
Visus, pakviestuosius studijuoti bakalauro studijas Vytauto Didžiojo universitete (VDU), kviečiame susipažinti su svarbia informacija apie studijų sutarties pasirašymą.
VDU studijų sutartis elektroniniu būdu bus galima sudaryti nuo rugpjūčio 11 d. 15 val. iki rugpjūčio 14 d. 12 val. Visi kviečiamieji studijuoti VDU rugpjūčio 11 dieną gaus informacinius laiškus dėl sutarties pasirašymo epasirasymas.vdu.lt sistemoje.
Pakviestieji studijuoti būtinai turi pasirašyti studijų sutartis elektroniniu būdu iki nurodyto laiko. Laiku nepateikus reikiamų dokumentų ir nepasirašius studijų sutarties, kvietimas studijuoti anuliuojamas.
Kokią karjerą žada Harvardo universiteto modeliu paremtos agroverslo studijos?
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) studentus jau pirmuose kursuose graibsto solidžius atlyginimus siūlantys darbdaviai, motyvuotiems jaunuoliams skiriama virš šimto tūkstančių eurų stipendijų, absolventai džiaugiasi studijų metu įgytais tvirtais teorinų žinių pagrindais bei plačias karjeros galimybes atveriančiu artes liberales išsilavinimu. VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė pastebi, kad su žemės ūkio sektoriumi susietos studijų programos dabar išskirtinai perspektyvios, o globalūs pokyčiai rodo, kad jau matomas aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis ateityje ir toliau augs.
Reikės vis daugiau žemės ūkio sektoriaus specialistų
VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. A. Miceikienė pastebi, kad žemės ūkio sektorius keičiasi ir tai lemia augantį naujos kartos aukštos kvalifikacijos specialistų poreikį. „Vystomos naujos technologijos, tikslioji žemdirbystė, daiktų, gyvulių, augalų internetas, kitos skaitmenizavimo technologijos. Be to, auga žemės ūkio kaip sektoriaus vaidmuo, nes gausėjant gyventojų populiacijai, norint užtikrinti sklandžiai veikiančią maisto tiekimo grandinę, reikia daugiau maisto produktų. Pokyčiai vyksta ir visuomenėje – augantis supratimas apie ekologiškų produktų išskirtinumą lemia didėjantį ekologiškų ir aukštesnės kokybės maisto produktų poreikį. Visi pokyčiai lemia, kad darbui žemės ūkio vystymo srityje reikia vis daugiau specialistų su naujomis kompetencijomis“, – apie Europoje vykstančius pokyčius ir augantį specialistų su šiuolaikinėmis kompetencijas poreikį kalba prof. dr. A. Miceikienė.
„Prekyba žemės ūkio produktais vyksta tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. Svarbu paminėti, kad Lietuvos žemės ūkio versle, šalia visų jau įvardytų pokyčių, vyksta ir kartų kaita. Matome augantį aukštos kvalifikacijos, aukštąjį išsilavinimą ir ateities kompetencijas turinčių žemės ūkio specialistų poreikį. Iš jų tikimasi ne tik specializuotų žemės ūkio žinių, bet ir IT srities išmanymo, užsienio kalbų mokėjimo, komunikacijos, elektroninių pardavimų kompetencijų. Pastebimos tendencijos, kad žemės ūkio produkcijos augintojai užsiima ir perdirbimu, taikant inovatyvias technologijas, jie patys kuria ateities maisto ir kitus produktus, todėl svarbus ir perdirbimo srities išmanymas“, – įžvalgomis dalijasi prof. dr. A. Miceikienė.
VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė
Iš verslo pusės – pagalba ruošiantis studijoms ir stipendijos įstojusiems
VDU ŽŪA kanclerė pastebi, kad augantį žemės ūkio specialistų poreikį mato ir apie ateitį galvoja ne tik aukštosios mokyklos, bet ir būsimi specialistų darbdaviai. „Vienas iš įrodymų – skiriamos stipendijos. Pernai verslo įmonės ir Aplinkos ministerija bei Žemės ūkio ministerija VDU ŽŪA studentams skyrė virš šimto tūkstančių eurų stipendijų. Verslas taip pat skiria finansavimą projektams, kuriais siekiama žemės ūkio vystymuisi svarbiomis studijų programomis susidomėjusiems moksleiviams padėti pasiruošti būsimoms studijoms. Džiaugiamės verslo iniciatyva sukurtomis ir finansuojamomis projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ iniciatyvomis, inžinerinėmis klasėmis, taip pat įvairiais į būsimų miškininkų ruošimą nukreiptais projektais“, – pasakoja VDU ŽŪA kanclerė. Profesorė pastebi, kad verslas siekia, jog Lietuvoje ne tik dabar, bet ir ateityje būtų užtikrinamas pakankamas žemės ūkio bei miškininkystės ir žemės ūkio inžinerijos specialistų skaičius, kad būtų ne tik stojančių, bet ir sėkmingai baigiančių studijas.
Platus išsilavinimas – sėkmingai karjerai
VDU ŽŪA Tarybos pirmininkė, vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu specialistų parengiama 3–4 kartus mažiau, nei realiai būtina. Agroverslo įmonės, socialiniai partneriai bei specialistus vienijančios organizacijos solidariai reiškia susirūpinimą dėl šių specialistų trūkumo, investuoja į moksleivių pasiruošimą studijoms, taip pat skiria stipendijas studijuojantiems.
Prof. dr. A. Blinstrubienė atkreipia dėmesį, kad VDU ŽŪA rengiant specialistus neapsiribojama tik tvirtų specialybės žinių pagrindų suteikimu. Intensyvus modernizavimas bei struktūriniai pokyčiai įvairiose ūkinėse srityse iš specialistų reikalauja inovacinio požiūrio, kūrybinio mąstymo, mokslo žiniomis grindžiamo darbo, atsakingo sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo, todėl reikalingi aukščiausios kvalifikacijos ir universitetinį išsilavinimą turintys specialistai.
„Atliepiant darbdavių lūkesčius rengiami specialistai, turintys ne tik profesinius gebėjimus, bet ir asmeninius gebėjimus, tarp kurių – komunikabilumas, aiškus minčių dėstymas, gebėjimas dirbti grupėmis, kritinis mąstymas, pokyčių, konfliktų valdymas, kūrybiškumas. Universalios žinios yra būdas kurti inovatyvius sprendimus dviejų ir daugiau skirtingų žinių sandūroje, o kartu tai tvirtas pagrindas, atliepiantis rytdienos profesinius iššūkius“, – mintimis dalijasi VDU ŽŪA vicekanclerė.
VDU ŽŪA Tarybos pirmininkė, vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė
Harvardo universiteto modelis – laisvė patiems planuoti savo studijas
Prof. dr. A. Blinstrubienė pasakoja, kad iš kitų Lietuvos universitetų VDU išsiskiria modernia Harvardo universiteto modeliu grįsta studijų koncepcija, kuomet studentams suteikiama laisvė rinktis studijų dalykus ir patiems suplanuoti savo studijas. Studijos šiame universitete reiškia visapusišką išsilavinimą ateities kūrėjams: platesnį akiratį, gebėjimą kritiškai įvertinti problemą ir atrasti jos sprendinius, mokėjimą prisitaikyti prie naujų žinių, priimti savarankiškus, kompetentingus sprendimus ir atskleisti savo lyderystės gebėjimus.
Profesorė pastebi, kad siaurą specializaciją dabar keičia kompleksinės žinios, gebėjimas integruoti įvairias kompetencijas ir mokytis visą gyvenimą. „VDU Žemės ūkio akademija ugdo specialistus ir vykdo mokslinius tyrimus agronomijos, maisto mokslų, žemės ūkio, miškininkystės, vandens ir žemės išteklių valdymo, bioenergetikos, bioekonomikos, aplinkos ir žemės ūkio mechanikos inžinerijos, klimato kaitos ir tvaraus gamtos išteklių naudojimo srityse. Siekiant efektyviai spręsti aktualiausius visuomenės iššūkius, dažnai gimstančius disciplinų sandūroje, studijos ir tyrimai vykdomi kompleksiškai, sujungus tarpdisciplinines žinias ir išteklius tokiose aktualiose temose kaip bioekonomika, biotechnologijos, dirbtinis intelektas, agroinovacijos, klimato kaita, darnus vystymasis“, – kalba prof. dr. A. Blinstrubienė.
Pašnekovė pasakoja, kad VDU ŽŪA skleidžiamos darnaus vystymosi vertybės, ugdomas ekologinis sąmoningumas bei atsakomybė už savo veiksmus, formuojamas pilietiškas ir rūpestingas požiūris į aplinką, visuomenę bei šalies plėtrą, kuriamos technologijos bei inovacijos, svarbios ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui.
Prie studijų programų tobulinimo prisideda ir absolventai
VDU ŽŪA siekia, kad studijų programos būtų aktualios ir ruošiami aukštos kvalifikacijos specialistai be papildomų mokymų galėtų sklandžiai įsilieti į darbo rinką. VDU ŽŪA vicekanclerė prof. dr. A. Blinstrubienė pasakoja, kad VDU ŽŪA veikloje itin aktyviai dalyvauja ir prie studijų programų pokyčių prisideda ir absolventų klubo „ŽŪA Alumni“ nariai. „Šalies agroverslo lyderiais, politikais, asocijuotų organizacijų vadovais, savo sričių ekspertais tapę VDU ŽŪA absolventai nuolat teikia siūlymus tobulinant studijų programas, studentams organizuoja praktikas bei seminarus, steigia stipendijas, gerina Akademijos infrastruktūrą“, – tvirtais ryšiais ir absolventų įsitraukimu į būsimų kolegų ruošimą džiaugiasi prof. dr. A. Blinstrubienė.
„VDU ŽŪA vienintelė šalyje ruošia profesionalius specialistus bioekonomikos, agro ir miškų ūkio sektoriams. Džiaugiamės, kad šiais metais 100-mečio veiklos sukaktį mininti Akademija ir šiandien žengia su pasauliniais iššūkiais bei inovacijomis ir pasitelkdama naujausias technologijas prisideda prie gamtos puoselėjimo“, – kalba VDU ŽŪA Tarybos pirmininkė, vicekanclerė prof. dr. A. Blinstrubienė.
Pirmą kartą Lietuvoje organizuotose kombainų varžytuvėse demonstruotos plieninių galiūnų galimybės
Liepos 24 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Mokomojo ūkio laukai tapo modernių agrotechnologijų spiečiumi: pirmą kartą Lietuvoje organizuotose kombainų varžytuvėse keturios agroverslo įmonės demonstravo tikrus laukų galiūnus – modernius kombainus. Unikalus renginys pritraukė būrį žemės ūkio profesionalų, technikos entuziastų ir šeimų, norinčių iš arti pamatyti, kuo šiandien gyvena modernus ir dinamiškas agrosektorius.
Plieniniai galiūnai susitiko ten, kur laukė derlius
Šviečiamojo atviro ūkio renginio rytą smalsuolių akį Akademijoje traukė keturių VDU ŽŪA mecenatų kombainus – UAB „DOJUS agro“ kombainas „John Deere S7 900“, AB „East West Agro“ kombainas „Massey Ferguson IDEAL 9T“, AB „Lytagra“ kombainas „New Holland CR9.90“ ir UAB „Baltic Agro Machinery“ kombainas „CLAAS LEXION 8700 TT“.
LR Žemės ūkio ministerijos viceministras dr. Arūnas Rutkauskas, sveikindamas renginio dalyvius ir svečius, teigė, kad VDU Žemės ūkio akademija, pirmą kartą Lietuvoje surengusi kombainų varžytuves, prisiima lyderės pozicijas ir kitose srityse: organizuojant įvairius kitus renginius, kuriant ir taikant inovacijas. „Šiame renginyje galime pamatyti, kaip mokslas susilieja su praktika. Taip pat galime išvysti, kaip praktikai įvertina įmonių agregatų darbą“, – sakė viceministras ir VDU ŽŪA kanclerei prof. dr. Astridai Miceikienei bei Mokomojo ūkio direktoriui Viliui Venskutoniui ministro vardu įteikė atminimo dovanas.
„Lietuva visada turėjo savos duonos kąsnį: vienais laikotarpiais – mažiau skalsų, kitais – skalesnį, tačiau tai visada buvo savos duonos kąsnis. Kombainų varžytuvės, kuriose rungiasi VDU ŽŪA socialiniai partneriai, įrodo, kad Lietuva visada gali turėti kokybiškos duonos kąsnį ir visada gali būti apsirūpinusi savu maistu“, – sveikindama varžytuvių dalyvius sakė VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. A. Miceikienė.
Mokomojo ūkio direktorius V. Venskutonis džiaugėsi laukuose jėgas pasiryžusiomis išbandyti įmonėmis ir gausiu būriu žmonių, susirinkusių iš arti pamatyti, ką gali plieniniai galiūnai. „Akivaizdu – jums, kaip ir mums, rūpi žemės ūkio ateitis. Jūs esate šio unikalaus renginio liudininkai. Čia susijungia technologijos, praktika, vystoma mokslo ir verslo sinergija“, – kalbėjo Mokomojo ūkio direktorius.
Viename lauke – kombainų galimybės ir gamtos galia
Renginio metu gamta demonstravo savo galią – virš kombainų ne kartą telkiantis grėsmingiems debesims, keturių gamintojų kombainai Mokomojo ūkio laukuose realiomis sąlygomis demonstravo technologinį pažangumą, našumą bei inovacijų poveikį derliaus kiekybei ir kokybei. VDU ŽŪA Mokomojo ūkio kartu su Verslo ir socialinės partnerystės centru organizuotame renginyje varžytuvėms skirtas 30 ha žieminių kviečių laukas – išaugintas pagal VDU ŽŪA mokslininkų rekomendacijas, taikant pažangias auginimo technologijas.
Verslo ir socialinės partnerystės centro Partnerystės plėtros skyriaus ir klasterio „Žaliasis intelektas“ vadovės dr. Skirmantės Balnytės-Rusės teigimu, Akademija nuosekliai stiprina bendradarbiavimą tarp mokslo, verslo ir socialinių partnerių, o klasteris „Žaliasis intelektas“ tam suteikia aiškią struktūrą. Tai platforma, padedanti koordinuoti veiksmus, maksimaliai išnaudoti turimą intelektinį ir infrastruktūrinį potencialą bei skatinti inovacijų diegimą žemės ūkyje.
Kombainų varžytuvėse penkių kamerų transliacija susirinkusiems leido iš arti stebėti kviečius dorojančių kombainų darbą – viskas buvo rodoma didžiajame ekrane. Žiūrovai galėjo matyti net tai, ką ekranuose mato patys kombainų operatoriai. Visą procesą komentavo įmonių ekspertai, pristatę kombainų technines savybes, inovacijas, technologinius sprendimus, kurie palengvina darbą, didina produktyvumą ir prisideda prie efektyvesnio derliaus nuėmimo.
Ekstremalios sąlygos kėlė iššūkius
Agroverslo įmonių kombainų darbą varžytuvėse vertino VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto ekspertų komanda, suformuota iš VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros atstovų. Vertinimo komisijai vadovavo Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika. „Laukuose loveliai prie kombainų tvirtinti magnetais, kiti loveliai dėti šonuose – taip imti pavyzdžiai. Pavyzdžiai taip pat imti grūdų išpylimo į priekabą metu. Sektas ir grūdų išpylimo iš bunkerio į priekabą laikas ir pjovimo pradžios bei pabaigos laikas. Mokomojo ūkio darbuotojas varžytuvių metu buvo atsakingas už kuro sąnaudas – visi kombainai startavo pilnais kuro bakais. Baigus darbą bakai pripildyti ir taip skaičiuotos kuro sąnaudos“, – komentavo doc. dr. R. Domeika ir pridūrė, kad varžytuvėse dalyvavusių kombainų darbas iš viso vertintas pagal devynis kriterijus.
Inžinerijos fakulteto dekano teigimu, kombainų varžytuvės vyko išties ekstremaliomis sąlygomis. „Realybėje ūkininkai tokiomis sąlygomis tikrai nekultų – lauktų, kol pradžiūtų. Kombainai varžėsi tikrai neįprastomis sąlygomis, dalyviams tai buvo iššūkis“, – pridūrė komisijos primininkas.
Kombainų varžytuvių atomazga – šventiniai apdovanojimai: visos keturios agroverslo įmonės įvertintos už išskirtinumus tam tikrose kategorijose. UAB „Baltic Agro Machinery“ skirtas apdovanojimas už mažiausią priemaišų kiekį ir už mažiausius bendrus kūlimo nuostolius. UAB „DOJUS agro“ apdovanota už mažiausias kuro sąnaudas kuliant kviečius. AB „East West Agro“ skirtas apdovanojimas už geriausią kviečių susmulkinimą ir paskleidimą. AB „Lytagra“ apdovanota už trumpiausią ražienos aukštį – parametrą, kuris lemia didesnę kombaino apkrovą ir atskleidžia technikos pajėgumą dirbti intensyviomis sąlygomis. Tai svarbus rodiklis vertinant tiek našumą, tiek kombaino agregatų efektyvumą.
Renginys lankytojus stebino įtraukiančiomis pramogomis – smalsuolių laukė 360° video platforma, galimybė išbandyti rodeo bulių, krepšinio turnyrai ir proto mankšta, kurioje teisingi atsakymai įvertinti prizais. Renginį vedė aktorius Andrius Žiurauskas, kombainų varžytuves komentavo Telšių rajono savivaldybės, Upynos kaimo ūkininkas Žygimantas Skiotys, šventinę nuotaiką kūrė ir atlikėja Nijolė Pareigytė.
Šiandien agrosektoriuje – sprendimai, kuriantys modernų ir tvarų rytojų
„Tai ypač svarbi diena mūsų jaunimui – studentams, kurie ateityje vystys modernų šalies žemės ūkį, bei doktorantams, šiuo metu jau atliekantiems mokslinius tyrimus. Spartūs pokyčiai žemės ūkyje skatina ateities agrosektoriui rengti specialistus, gebančius analizuoti duomenis, turinčius žinių ir kompetencijų skaitmenizavimo, robotizavimo, taip pat gamtos mokslų, aplinkosaugos srityse. Be aktyvaus bendradarbiavimo su verslu, be jo įsitraukimo į studijų procesą, šios misijos įgyvendinimas būtų neįsivaizduojamas“, – teigė doc. dr. R. Domeika.
VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto dekanui antrina ir agrosektoriaus „rykliai“ – keturios varžytuvėse dalyvavusios įmonės: šiandien agroverslas – tai aukštosios technologijos, duomenų analizė, dirbtinis intelektas bei sprendimai, keičiantys ir kuriantys tvarią ateitį. Dinamiškam agrosektoriui kaip niekada reikalingi šiuolaikiškai mąstantys, technologijas išmanantys aukštos kvalifikacijos specialistai. VDU Žemės ūkio akademija – erdvė, kurioje susitinka mokslas, praktika ir sinergija su verslu. Čia gimsta bendri projektai, o sinergija tampa raktu į pažangesnį ir tvaresnį rytojų.
Technologinė pažanga keičia darbo rinkos veidą: šių specialistų trūksta bene visoje Lietuvoje
Technologiniai pokyčiai transformuoja ne tik kasdienį gyvenimą, bet ir darbo rinką – šiandien vis dažniau ieškoma specialistų, gebančių dirbti su pažangiomis sistemomis, suprasti automatizavimo procesus, o kartu – turinčių tarpdisciplininių kompetencijų. Darbo rinka tokių darbuotojų laukia išskėstomis rankomis: o būtent vienos specialybės profesionalų trūksta bemaž visoje šalyje. Akivaizdu: Lietuvos ateitis – neatsiejama nuo išsilavinusių, veržlių ir kūrybingų žmonių, kurie geba spręsti rytdienos iššūkius jau šiandien.
Darbo rinkos tendencijos: kas kurs tvarų rytojų?
Užimtumo tarnybos duomenimis, šiais metais žemės ūkio sektoriuje paskelbta 2,3 tūkst. laisvų darbo vietų. Daugiausiai – Radviliškio r. (193), Pakruojo r. (160), Vilniaus r. (146), Joniškio r. (104), Kelmės r. (102), Šalčininkų r. (101) savivaldybėse.
Lyginant darbo skelbimų kiekį žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose, per pirmuosius šių metų penkis mėnesius daugiausia laisvų darbo vietų skelbta miškininkystės ir agronomijos specialistams. Miškininkystės specialistams laisvų darbo vietų buvo 18 iš 60 savivaldybių, agronomams – 13.
Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kanclerės prof. dr. Astridos Miceikienės, sparčiai besivystančios technologijos ir dirbtinio intelekto proveržis keičia ne tik darbo rinkos veidą, bet ir profesijų turinį bei reikalauja vis platesnio ir lankstesnio gebėjimų spektro. „Akivaizdu, kad šiandienos darbo rinkai reikia ne tik techninių žinių, bet ir plačios, tarpdisciplininės kompetencijų visumos – gebėjimo taikyti technologijas, analitiškai mąstyti, prisitaikyti prie pokyčių. Svarbu ugdyti profesionalus, gebančius kurti pažangią, tvarią ir konkurencingą Lietuvą. Nors jaunoji karta neretai „nusitaiko“ į didmiesčius, būtent regionuose slypi stiprioji jėga – čia atsiveria plačios galimybės ir kvalifikuotiems specialistams, ir inovacijų plėtrai“, – sako VDU ŽŪA kanclerė.
Inžinerijos specialistų stygius – beveik visoje Lietuvoje
Užimtumo tarnybos duomenimis, šių metų pavasarį inžinerijos specialistams paskelbta 900 laisvų darbo vietų. Daugiausiai – mechanikos inžinieriams (184). Inžinerijos specialistų trūksta beveik visoje Lietuvoje: laisvų darbo vietų skelbta 50 iš 60 šalies savivaldybių.
2021–2024 m. laikotarpiu laisvų darbo vietų inžinerinių profesijų darbuotojams skelbta daugiau nei įregistruota atitinkamo darbo ieškančių asmenų. Tokia pat situacija fiksuota ir šių metų pavasarį.
„Pramonės skaitmeninimas ir automatizacija augina skaitmeninių įgūdžių, nuolatinio mokymosi ir tarpdisciplininių žinių paklausą. Šiuo metu inžinerijos specialistas turi gebėti dirbti skaitmeniniais įrankiais, programine įranga, suprasti automatizuotas sistemas, turėti kokybės valdymo, procesų optimizavimo, projektų valdymo ir kt. kompetencijų. Šių metų duomenys rodo, kad inžinerijos specialisto darbo ieškantys asmenys prioritetą teikia Vilniaus miesto ir rajono savivaldybėms – čia registruota beveik trečdalis visų tokio darbo pageidaujančių asmenų. Laisvos tokio darbo vietos labiau išsibarsčiusios: Vilniaus mieste ir rajone jos sudarė apie septintadalį (15,5 proc.) visų tokio darbo pasiūlymų. Tad spręstinas klausimas, kaip inžinerijos specialistus pritraukti į regionus“, – teigia Užimtumo tarnybos atstovai.
Užimtumo tarnybai antrina ir VDU ŽŪA kanclerė. „Kartu su VDU ŽŪA alumni klubo valdybos nariu, 2016–2020 m. ir 2020–2024 m. kadencijų LR Seimo nariu Jonu Varkaliu ir ŽŪA administracijos atstovais lankant regionų savivaldybes nuolat girdime apie itin didelį kvalifikuotų specialistų poreikį. Regionų savivaldybėse itin trūksta inžinerijos krypties aukštos kvalifikacijos profesionalų: vandens inžinerijos, mechanikos inžinerijos, žemėtvarkos ir nekilnojamojo turto vertinimo darbuotojų. Savaime suprantama, regionų savivaldybės laukia agronomų, miškininkų, apskaitos ir finansų, logistikos ir prekybos specialistų“, – vardija VDU ŽŪA kanclerė.
VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė
VDU ŽŪA absolventų bagaže – teorinės žinios ir praktiniai įgūdžiai
Atliepdama darbo rinkos poreikius, VDU Žemės ūkio akademija ugdo aukštos erudicijos, šiuolaikiškai mąstančius agronomijos, maisto kokybės ir saugos, kraštovaizdžio dizaino, apskaitos ir finansų, logistikos ir prekybos, tvariosios inžinerijos, vandens inžinerijos, žemėtvarkos ir nekilnojamojo turto vertinimo, žemės ūkio mechanikos inžinerijos, miškininkystės, taikomosios ekologijos ir kitus žemės ūkio, gyvybės, verslo ir viešosios vadybos, socialinių, inžinerijos mokslų profesionalus.
VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. A. Miceikienė teigia, kad Akademija studentams siekia suteikti ne tik aktualias teorines žinias, bet ir praktinių įgūdžių, verslumo kompetencijų „Siekdama užtikrinti, kad studentai įgytų realią patirtį ir gebėjimus, reikalingus sprendžiant šiuolaikinius iššūkius, VDU ŽŪA bendradarbiauja su įvairiomis agroverslo įmonėmis, organizacijomis ir institucijomis. Įgytos teorinės ir praktinės žinios išsilavinusiems specialistams padeda kurti karjerą, kartu prisidedant prie šalies ekonominės gerovės ir socialinės pažangos, verslumo kompetencijos – kurti savo verslus“, – sako VDU ŽŪA kanclerė.
Anot prof. dr. A. Miceikienės, šiuolaikiniai iššūkiai kelia didelį poreikį dar aktyvesniam mokslo ir verslo bendradarbiavimui. „Tik veikdami drauge galime vykstančius pokyčius išnaudoti augimui. Tai nėra lengva užduotis, nes pokyčiai veikia skirtingomis kryptimis. Pasaulinė maisto krizė lemia augantį maisto poreikį. Siekis užtikrinti energetinį saugumą, klimato kaitos pasekmių švelninimas prisideda prie žemės ūkiui skirtų žemės plotų mažinimo, nes jų reikia kitiems tikslams. Sutrikusios maisto tiekimo grandinės skatina gaminti vietinį maistą. Iš vienos pusės Europos Sąjungos žaliasis kursas nusako, kad reikia saugoti gamtą, palikti daugiau nenaudojamos žemės, o iš kitos pusės reikalaujama didinti veiklos efektyvumą“, – apie sudėtingą situaciją kalba profesorė.
Kas transformuoja 2025-ųjų darbo rinką?
Kaip nurodoma Užimtumo tarnybos parengtoje ataskaitoje „Lietuvos užimtumo tendencijos 2024 m. ir ateities prognozės“, didžiausiomis darbo rinką transformuojančiomis jėgomis išlieka demografiniai, technologiniai ir geoekonominiai pokyčiai. Senėjanti populiacija, darbo jėgos migracija, technologijų raida ir automatizacija formuoja vyresnę, kultūriškai įvairesnę ir technologiškiems įgūdžiams imlesnę darbo rinką. Geopolitinės įtampos ir pasikeitimai sąlygoja atsargesnius įmonių plėtros planus ir nuosaikesnę darbuotojų samdą.
„Darbo rinkos aktualija išliks kai kurių profesijų darbuotojų stygius ir šio iššūkio sprendinių paieška. Su mažesne konkurencija ieškant darbo susidurs ir didesnę derybinę galią turės sveikatos, mokymo, inžinerijos specialistai, kai kurių profesijų kvalifikuoti gamybos ir statybos darbininkai, mašinų ir stacionariųjų įrenginių operatoriai“, – nurodoma ataskaitoje ir pabrėžiama, kad technologijų sąlygojama darbo vietų transformacija didins dėmesį mokymuisi visą gyvenimą – žinių atnaujinimui ir naujų įgūdžių įgijimui.
