Papildoma galimybė stojantiesiems – antroji konkursinė eilė

Antroji konkursinė eilė skirta aukštojo mokslo prieinamumui didinti sudarant kuo geresnes sąlygas visiems jaunuoliams, kurie yra pasirengę studijoms, ateiti į aukštąsias mokyklas, nepriklausomai nuo jų socialinės aplinkos.

Antrajai konkursinei eilei švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu skiriama apie 10 proc. valstybės finansuojamų studijų vietų. Į antrąją konkursinę eilę patenka stojantieji, tenkinantys visiems stojantiesiems aukštosios mokyklos nustatytus slenkstinius reikalavimus ir atitinkantys bent vieną iš šių sąlygų:

yra baigę trumposios pakopos studijas;
atitinka aukštosios mokyklos nustatytas specialiųjų gebėjimų ir kompetencijų sąlygas ir turi ne trumpesnę kaip 12 mėnesių praktinės veiklos patirtį;
turi ne trumpesnę kaip 24 mėnesių praktinės veiklos patirtį ir stoja į universitetines pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas ir pirmosios pakopos kolegines studijas;
yra vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo, turintis teisę gauti arba gaunantis socialinę pašalpą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą;
turi nustatytą 45 procentų ar mažesnį dalyvumo lygį arba sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygį;
yra ne vyresnis kaip 25 metų ir jam iki pilnametystės įstatymų nustatyta tvarka buvo nustatyta globa (rūpyba) arba jo abu tėvai (turėtas vienintelis iš tėvų) yra mirę.

Stojantieji, turintys teisę dalyvauti antroje konkursinėje eilėje, LAMA BPO svetainėje turi pažymėti pageidavimą būti įtrauktiems į šią eilę.

Daugiau informacijos ČIA.

Virtualus susitikimas apie studijas mylintiems gamtą ir technologijas. VDU ŽŪA bakalauro studijos 2024

Jau netrukus rankose laikysite brandos atestatą, įprasminantį ilgą 12 metų mokslo kelią. Tai ypatingas metas, teikiantis neapsakomą džiaugsmą, tačiau tuo pačiu keliantis susirūpinimą – o kas toliau? Ar pasirinksiu sau tinkamą studijų programą? Ar baigęs (-usi) studijas rasiu darbą? Ar įsidarbinęs (-usi) gausiu gerą atlyginimą? Norime išsklaidyti Jūsų dvejones ir kviečiame į virtualų susitikimą apie Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) bakalauro studijas. Nors susitikime rasite atsakymus į visus rūpimus klausimus, į dalį jų galime atsakyti jau dabar.

O kas toliau? O toliau – aukštasis mokslas ir žingsnis perspektyvaus universitetinio išsilavinimo link.

Ar pasirinksiu sau tinkamą studijų programą? Drąsiai pasirinkęs (-usi) tai, kas domina būtent tave ir yra perspektyvu, būsi priėmęs (-usi) geriausią sprendimą.

Ar baigęs (-usi) studijas rasiu darbą? Pasirinkęs (-usi) studijas VDU Žemės ūkio akademijoje darbą rasi dar studijuodamas (-a), nes atlikto studentų tyrimo duomenimis – net 74% VDU ŽŪA bakalauro studijų studentų sėkmingai dirba dar studijuodami. Sparčiai vystantis agrosektoriui ir didėjant kvalifikuotų specialistų poreikiui čia įvyksta atvirkštinis reiškinys – ne darbdavys renkasi darbuotoją, bet darbuotojas renkasi dažnai net iš keleto darbo pasiūlymų.

Ar įsidarbinęs (-usi) gausiu gerą atlyginimą? Tikrai taip, šiandien agrosektoriaus atlyginimai vidutiniškai gali prasidėti nuo 3000 Eur (rekvizitai.lt duomenimis) ir neturėti ribų.

Susitikime bus suteikta informacija apie VDU Žemės ūkio akademijos studijų išskirtinumus ir galimybes, priėmimą į studijas, prašymų pateikimo tendencijas, vyks klausimų-atsakymų sesija, kurioje galėsite išgirsti atsakymus į registracijos anketoje pateiktus rūpimus klausimus bei užduoti naujus. Tai puiki galimybė gauti visus atsakymus prieš baigiantis priėmimo etapui ir prašymą studijuoti pateikti be abejonių, su džiugesiu laukiant kvietimo studijuoti.

Susitikimo data: Liepos 16 d.
Susitikimo laikas: 10:00-11:00 val.

Susitikimas vyks nuotoliniu būdu, naudojant MS Teams platformą.

REGISTRACIJA IR KLAUSIMŲ PATEIKIMAS

PRISIJUNGIMO NUORODA

Iki liepos 24 d. 12 val. vyksta prašymų studijuoti Lietuvos universitetuose registravimo pagrindinis etapas, individualiai pildant stojimo paraišką internetu LAMA BPO informacinėje sistemoje.

VDU Žemės ūkio akademijoje tavęs laukia perspektyvios žemės ūkio, gyvybės, inžinerijos mokslų, verslo ir viešosios vadybos studijos.

Daugiau informacijos apie VDU ŽŪA studijas:
Apie priėmimą į VDU ŽŪA bakalauro studijas
VDU ŽŪA bakalauro studijų informacinė skrajutė
VDU ŽŪA bakalauro studijų leidinys

VDU ŽUA dėstytojo dr. Giedriaus Pašakarnio „Erasmus+“ mokymosi vizitas Olandijoje

2024 m. birželio 5-7 d. Midelburge (Olandija) vyko 15-asis LANDNET praktinis seminaras, kurį organizavo Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos Europos ir Vidurio Azijos regioninis biuras (UN FAO REUT) kartu su Kadaster (Registrų centro atitikmuo Olandijoje) ir Zelandijos provincija (Provincie Zeeland, Olandija). Į praktinį seminarą susirinko vyriausybių ir privataus sektoriaus, nevyriausybinių organizacijų, universitetų mokslinių tyrimų institutų atstovai iš Europos ir Vidurio Azijos regiono, paminėti žemės konsolidacijos projektų Europoje rengimo 100-metį, bei pasidalinti patirtimis, kaip kompleksinė žemės konsolidacija gali padėti įgyvendinti viešuosius projektus, susijusius su prisitaikymu prie klimato kaitos ir jos švelninimu, ekosistemų atkūrimu, biologinės įvairovės ir aplinkos sąlygų gerinimu.

Šiame praktiniame seminare, Erasmus+ paramos dėka, dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽUA) Inžinerijos fakulteto, Žemėtvarkos ir geomatikos katedros lektorius dr. Giedrius Pašakarnis.

Pirmąją dieną, daugiausia dėmesio buvo skiriama aptarti žemės konsolidacijos patirtis Olandijoje, kur didžiojoje dalyje šalies teritorijoje (75%) jau kartą efektyviai buvo panaudota žemės konsolidacija. Per 1924-2024 metų periodą parengta daugiau negu 600 žemės konsolidacijos projektų, kurie apėmė daugiau negu 2 milijonus hektarų teritoriją. Šiuo metu Olandai rengia 4 stambius žemės konsolidacijos projektus, kurie apima 18 500 ha. Olandų žemės konsolidacijos projektai unikalūs tuo, kad dėmesys skiriamas ne tik kaip padaryti patogiau žemės ūkio produkcijos gamybai, bet ir kaip sukurti reikiamą infrastruktūrą (keliai ir vandentvarka), bei kraštovaizdžiui ir aplinkosaugai.

Turbūt daugelis, kas yra buvęs renginiuose Olandijoje, patvirtins, kad olandai išradingi ir moka įdomiai pravesti praktinius seminarus ir daug dėmesio skiria net ir smulkioms detalėms. Pavyzdžiui, baigiantis pranešimui skirtam laikui, pranešėjas iš seminaro sekretoriaus gauna perspėjimą dviračio skambučiu. Tam, kad geriau įsijaustų į situaciją ir suprastų kokius iššūkius patiria rengiamų žemės konsolidacijos projektų rengėjai, praktinio seminaro dalyviai buvo suskirstyti į 8 grupes po 7-9 žmones, kur kiekvienas gavo savo rolę ir stalo centre esančiame žemėlapyje atsižvelgiant į kolegų veiksmus turėjo dėlioti specialias siūlomų sprendinių „puzzle“ detales ir paaiškinti savo sprendimą.

Giedrius Pašakarnis (kairėje, apačioje) gavo užduotį savo ėjimais rengti sprendinius, kurie derėtų tarp gyvulininkystės ūkio ir aplinkosaugos.

Vėliau, praktinio seminaro dalyvius dvejais autobusais pakvietė ekskursijai pas aktyviausius Zelandijos provincijos ūkininkus, kurie jau yra dalyvavę žemės konsolidacijoje ir gali paliudyti jos naudą.

Vietos ūkininkas pasakoja apie gaminamą ekologišką žemės ūkio produkciją konsoliduotuose žemės sklypuose

Važiuojant autobusu nebuvo galima nepastebėti, kad kaimo vietovėje pakelės tai vienoje, tai kitoje pusėje apsodintos medžiais, o vietiniai keliukai pakloti molio plytomis/trinkelėmis.

Zelandijos provincijos kraštovaizdis, kur pakelės apsodintos medžiais

Antrąją dieną, praktinis seminaras prasidėjo nuo Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos ekspertų žemės konsolidacijos situacijos Europoje apžvalgos, kur Lietuva kartu su Bulgarija gavo kritikos dėl palankios situacijos, bet neveiksnumo. Buvo įvardinta, kad Lietuva ir Bulgarija turi reikiamą teisinę bazę reglamentuojančią žemės konsolidacijos projektų rengimą, sukurtą institucinę struktūrą turinčią projektų rengimo patirtį (Lietuvos atveju: Nacionalinę žemės tarnybą ir buvusį Valstybės žemės fondą), matininkus turinčius patirties rengiant projektus ir projektų finansavimo mechanizmus. Kalbant apie kitas Baltijos šalis, Latvijai buvo akcentuojama, kad dar reikia padirbėti prie teisinės bazės reglamentuojančią žemės konsolidacijos projektų rengimą, o Estija pagirta, kad, nors ir mažais žingsneliais, bet juda į priekį taikydama žemės konsolidaciją prie Rail Baltica projekto (tuo pačiu akcentuota, kad per mažos projektų teritorijos ir tik aplink vėžę).

Savo patirtimi dalinosi Vokiečiai, Olandai, Lenkai, Belgai, Estai, Prancūzai, Ispanai ir Sakartvelai. Vokiečiai pristatė savo įspūdingą rengiamų projektų skaičių (pvz. 2021 metais inicijuota 2820 žemės konsolidacijos projektų, 1 803 000 ha teritorija). Olandai parodė daugiau pavyzdžių iš įgyvendintų projektų (pvz. saulės elektrinių parkas vietos bendruomenės reikmėms, kultūros paveldo objektų išsaugojimas ir pan.). Pranešėjas iš Lenkijos, pristatydamas šiandienos aktualijas, pacitavo 1903 metų vyriausybės leidinio ištrauką, kuri yra aktuali ir šiandien „…kai ūkininkas mato apjungtus, patogios formos laukus, jis prisiriša prie tokios žemės ir šalies…“. Belgų atstovė pabrėžę, kad žemėtvarkos specialistai turėtų nuolatos lankyti ūkininkų renginius (pvz. lauko dienas) ir rodyti ką galima padaryti per žemės konsolidaciją, o taip pat pastebėjo, kad keičiasi ūkininkų požiūris ir mielai perleidžia (apsikeičia) savo žemės sklypus gamtos išsaugojimo projektams. Prancūzijos atstovai pademonstravo, kaip žemės konsolidacijos projektuose aktyviai veikia jų Žemės Fondas (SAFER). Atstovai iš Sakartvelo pristatė jų pasiruošimo žemės konsolidacijai progresą (paruošti žmogiškieji ir instituciniai resursai) ir tolimesnius veiksmus, kur artimiausiu metu planuojama identifikuota potencialias teritorijas šalies mastu žemės konsolidacijos projektų rengimui prioritetine tvarka ir pasitvirtinti teisinę bazę.

Paskutinę dieną seminaro dalyviai daugiausia dėmesio skyrė aptarti iššūkius ir galimybes, kurias suteikia kompleksinė žemės konsolidacija. Savo patirtimi dalinosi Olandų Kadastro atstovai, Danijos Maisto, žemės ūkio ir žuvininkystės ministerijos atstovai ir Miuncheno technikos universiteto profesorius. Pasisakymuose visur buvo akcentuojama klimato kaitos mažinimo priemonės tokios kaip apželdinimas miškais, renatūralizacija, gėlo vandens apsauga, taršos mažinimo priemonės ir pan. Profesorius iš Vokietijos atkreipė dėmesį, kaip atrodo parengti žemės konsolidacijos projektai pasieniuose tarp skirtingų valstybių, kur akivaizdžiai matosi valstybių atstovams nepavyko rasti bendros kalbos ir pažiūrėti kompleksiškai sprendžiant klausimus, kurie įtakoja abi šalis tiek bendros infrastruktūros, tiek aplinkosaugos klausimais. Praktinio seminaro paskutinis pranešimas buvo Ukrainos Nacionalinio gyvybės ir aplinkos mokslų universiteto (Kijevas) atstovų , kurie pristatė karo nualintos šalies situaciją. Pranešėjas akcentavo, kad jau dabar aišku, jog visa rytinė šalies dalis, besiribojanti su Rusija, persiorientuos iš pramonės ir taps orientuota į žemės ūkį ir gynybą, bet prieš tai reikia išminuoti laukus nuo įvairaus tipo sprogmenų (pvz. 5-7% artilerijos sviedinių nesprogsta ir lieka dirvožemyje). Tuo pačiu Ukrainos atstovai nepraranda optimizmo ir jau savo universitete pristatė žemės konsolidacijos magistrantūros studijų programą per kurią, nuo šių metų rudenio, ruoš specialistus gebančius rengti žemės konsolidacijos projektus.

Po seminaro lekt. dr. G. Pašakarnis viešėjo HZ taikomųjų mokslų universitete, Aplinkos inžinerijos fakultete (Midelburge), kur buvo proga susipažinti su studijų programomis ir studijų baze.

Viena iš auditorijų, HZ taikomųjų mokslų universitete, Aplinkos inžinerijos fakultete (Midelburge)

Studentams, apie Universiteto dėmesį Darnaus vystymosi tikslams nuolat primena koridoriuose esantys minkšti kubai

Posėdžių kabinetų sienos su skirtingai motyvais. Viena iš posėdžių salių su gamtos ir žemės ūkio motyvais, o lubos – saulės panelės

Lektorius dr. G. Pašakarnis dėkoja Žemėtvarkos ir geomatikos katedros kolegoms, padėjusiems pasiruošti „Erasmus+“ mokymosi vizitui, Inžinerijos fakulteto dekanui dr. Rolandui Domeikai už pagalbą teikiant paraišką finansavimui, „Erasmus+“ personalo mobilumo koordinatorei Ernestai Cipkuvienei ir „Erasmus+“ mainų skyriaus vadovui Konstantinui Kurževui už pagalbą organizuojant „Erasmus+” mokymosi vizitą.

Išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos švietimo ir kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei EACEA negali būti laikoma atsakinga.

Lektorius dr. Giedrius Pašakarnis

Apdovanoti geriausiai 2023–2024 m. m. įvertinti VDU ŽŪA dėstytojai

Kiekvieno semestro pabaigoje Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) vykdoma apklausa „Dėstymo ir studijavimo įvertinimas”, kuria siekiama išsiaiškinti studijuojančiųjų patirtis, išgirsti jų nuomonę apie dėstytojų ir savo darbą studijų dalykuose, įvertinti pateiktus pasiūlymus ir atsiliepimus. Ši aktuali grįžtamojo ryšio informacija padeda laiku reaguoti ir priimti sprendimus, kaip gerinti studijų kokybę bei plėtoti pagarbaus bendradarbiavimo kultūrą, kuriant įtraukią studijų aplinką.

Remiantis apklausos rezultatais, įvardijami geriausiai studijuojančiųjų įvertinti dėstytojai kiekviename semestre ir mokslo metais akademiniuose padaliniuose. Šiemet universitetui minint 35-erių metų atkūrimo sukaktį, atminimo ženkleliais taip pat apdovanoti išskirtine dėstymo kokybe pasižymėję dėstytojai.

Birželio 20 dieną VDU mokslo metų užbaigimo šventėje buvo pasveikinti ir apdovanoti šie 2023–2024 mokslo metais studentų geriausiai įvertinti dėstytojai:

Ekonomikos ir vadybos fakultete – doc. dr. Asta Kyguolienė
Gamtos mokslų fakultete – prof. dr. Audrius Dėdelė
Humanitarinių mokslų fakultete – asist. Liveta Ūselė
Informatikos fakultete – asist. Agnė Pilė
Katalikų teologijos fakultete – doc. dr. Lina Šulcienė
Muzikos akademijoje – doc. Beata Andriuškevičienė
Menų fakultete – prof. dr. Raimonda Simanaitienė
Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete – prof. dr. Egdūnas Račius
Socialinių mokslų fakultete – lekt. Laura Lapinskė
Švietimo akademijoje – lekt. dr. Auksė Petruškevičiūtė
Teisės fakultete – doc. dr. Linas Meškys
Užsienio kalbų institute – lekt. Vitalija Lanza
Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakultete – lekt. dr. Ramunė Masienė
Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakultete – doc. dr. Aurelija Kustienė
Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakultete – doc. dr. Gediminas Vasiliauskas
Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakultete – doc. dr. Algirdas Gavenauskas

VDU atkūrimo 35-mečio ženkleliu apdovanoti šie dėstytojai:

Ekonomikos ir vadybos fakultete – Jolita Vveinhardt, Monika Didžgalvytė-Bujauskė, Asta Gaigalienė, Aušra Pažėraitė.
Gamtos mokslų fakultete – Nicola Tiso, Lina Ragelienė, Sandra Andrušaitytė, Valdas Girdauskas.
Humanitarinių mokslų fakultete – Regina Rinkauskienė, Asta Kazlauskienė, Andrius Utka, Erika Rimkutė.
Informatikos fakultete – Simona Jokubauskienė, Danguolė Kraskauskienė, Rūta Juozaitienė, Daiva Rimkuvienė.
Katalikų teologijos fakultete – Birutė Obelenienė, Gabrielius Edvinas Klimenka, Andrius Narbekovas.
Muzikos akademijoje – Donaldas Račys, Gintaras Mameniškis.
Menų fakultete – Georgios Sakellariou, Saulius Jurgelevičius, Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė, Aušrinė Cemnolonskė.
Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete – Ilona Tamutienė, Mindaugas Norkevičius, Sima Rakutienė, Andžej Pukšto.
Socialinių mokslų fakultete – Ugnė Paluckaitė, Loreta Bukšnytė-Marmienė, Kristina Šliavaitė, Liuda Šinkariova.
Švietimo akademijoje – Vilma Makauskienė, Vilma Žydžiūnaitė, Laimutė Gervinskienė, Darius Gerulaitis.
Teisės fakultete – Kęstutis Vitkauskas, Evelina Žurauskaitė, Ugnė Urbšytė.
Užsienio kalbų institute – Kęstutis Vaišnora, Daiva Pundziuvienė, Ilona Kildienė, Donata Berū
kštienė.
Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakultete – Nobertas Uselis, Marius Lasinskas, Rimantas Velička, Rimantas Vaisvalavičius.
Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakultete – Milita Vienažindienė, Valdemaras Makutėnas, Gintarė Vaznonienė, Dalia Perkumienė.
Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakultete – Otilija Miseckaitė, Edvardas Vaiciukevičius, Dainius Šišlavas, Ramūnas Mieldažys.
Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakultete – Tadas Vaidelys, Daiva Šileikienė, Valdas Paulauskas.

Šių specialistų rinkoje – vienetai, o reikėtų šimtų

Žemės ūkio sektorius greitu žingsniu juda tvarumo link. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkai intensyviai dirba tobulindami ir kurdami naujas tiksliąsias technologijas, padedančias didinti produktyvumą, mažinti sąnaudas, tausoti aplinką ir pagerinti bendrą ūkininkavimo efektyvumą. VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjas prof. dr. Egidijus Šarauskis džiaugiasi, kad šios technologijos jau naudojamos Lietuvos ūkiuose ir pastebi, kad dėl kvalifikuotų specialistų trūkumo ūkiuose kol kas išnaudojama tik maža dalis technologijų suteikiamų galimybių.

Tiksliosios technologijos – žaliam ir tvariam žemės ūkiui

VDU ŽŪA profesorius dr. E. Šarauskis pasakoja, kad žemės dirbimo, sėjos, sodinimo, purškimo, tręšimo ir derliaus nuėmimo sritis keičia naujos, šiuolaikinės technologijos, palengvinančios darbą ir duodančios gerą efektą aplinkosauginiu, ekonominiu ir energetiniu aspektu. „Mūsų komanda daug dirba su precizinėmis žemės dirbimo ir sėjos technologijomis, su vis didesnį populiarumą įgaunančia juostinio žemės dirbimo ir sėjos technologija bei su tiesiogine sėja, kai sėjama tiesiai į ražieną, į neįdirbtą dirvą. Atliekame šiuolaikinius tyrimus, ieškome, kaip galėtume dar labiau sumažinti dirvožemiui, didžiausiam turtui pasaulyje, daromą neigiamą įtaką. Dirvožemis maitina mus visus, turime investuoti į jo išsaugojimą galinčias užtikrinti technologijas. Aktyviai dirbame šioje srityje, į tyrimus įtraukti ir bakalaurai, magistrantai bei doktorantai, norime, kad studentai susipažintų su naujausiomis techninėmis galimybėmis ir prisidėtų prie naujų technologijų kūrimo“, – kalba mokslininkas.

Prof. dr. E. Šarauskis atkreipia dėmesį, kad aktyviai dirbama ir kitose srityse, mokslininkų komanda ieško, kaip patobulinti ar naujose srityse įveiklinti jau sukurtas technologijas. „Autonominiai traktoriniai robotai, lengvieji robotai ir bepiločiai orlaiviai – jau sukurtos ir pradedamos aktyviai naudoti priemonės, aktyviai dirbame ieškodami naujų jų panaudojimo galimybių, sprendžiame kylančius iššūkius ir kuriame bei tiriame šiuo metu žemės ūkio sektoriui aktualias naujas technologijas“, – pasakoja katedros vedėjas.

Mokslininkas džiaugiasi vis stiprėjančiais ir daugiau galimybių atveriančiais ryšiais su užsienio universitetais. „Kartu dirbame su vienu žymiausių precizinės žemdirbystės srities Gento universiteto (Belgija) mokslininku prof. dr. A. M. Mouazen, kuris įvairiais spektroskopiniais metodais nustatinėja mums svarbius dirvožemio ir augalų savybių pokyčius. Šie tyrimai suteikia ypatingai daug informacijos, kurią galima naudoti sudarant precizinius žemėlapius arba iškart realiu laiku atliekant reikiamus technologinius veiksmus“, – pasakoja prof. dr. E. Šarauskis ir atkreipia dėmesį, kad šiuos duomenis galima pasitelkti ir jau anksčiau sukurtų technologijų naudojimui.

Kuria resursus padedančias taupyti technologijas

Ypatingas dėmesys dabar skiriamas resursus padedančioms taupyti technologijoms. „Viena iš jų – precizinis tręšimas kintama norma, kai įvairiais dirvožemio ar augalų skenavimo jutikliais nustatomas įvairių trąšų poreikis, o pagal mokslininkų ir praktikų sukurtus metodus parengiami trūkstamų medžiagų tikslūs tręšimo žemėlapiai. Labai dažnai pasitaiko, kad kai kuriose lauko vietose trąšų visai nereikia berti, o kitose – reikia padidinti normą. Kita svarbi tikslioji technologija susijusi su dronais, kurie nedarydami žalos dirvožemiui ir augalams gali sėti, tręšti ir purkšti net sunkiai mašinoms pasiekiamose vietose. Mokslininkai dabar intensyviai sprendžia iššūkius, kylančius dėl vėjo nešamų lašelių dreifo. Mūsų doktorantai intensyviai dirba šiuo klausimu. Iniciatyvūs ir aktyvūs studentai kartu su dėstytojais sukūrė specialų stendą lašelių dreifui tirti, jį magistrantai ir doktorantai su mokslininkais pasitelkia ieškodami efektyviausių būdų, kaip užtikrinti kuo tikslesnį trąšų tirpalo lašų patekimą ant konkrečių augalų, kuriems jų reikia“, – apie mokslininkų tyrimų kryptis ir pačių studentų sukuriamas tyrimams reikalingas technologijas kalba prof. dr. E. Šarauskis.

„Kita, nauja tyrimo sritis – precizinė kintamos normos sėja ir kintamo gylio žemės dirbimas. Pagrindinė šių precizinių technologijų reikšmė yra taupyti resursus, didinti efektyvumą ir tausoti dirvožemį bei aplinką. Mokslininkai jau įrodė, kad vienu centimetru sumažinus žemės dirbimo gylį, galima sutaupyti iki vieno litro degalų ir išmesti mažiau ŠESD emisijų. Jeigu nustatomas sutankėjęs dirvožemio sluoksnis, dar kitaip vadinamas „armens padu“, tai gali reikėti žemę dirbti 35–40 cm gyliu, o tais atvejais, kai dirvožemyje sutankėjusių sluoksnių nesimato – gali užtekti įdirbti 15–20 cm ar dar sekliau. Tokiu būdu tausojama technika, taupomos ūkininkų lėšos ir prisidedama prie aplinkos saugojimo. Atskirais atvejais sumažinus žemės dirbimo gylį nuo 18 iki 10 cm, per visus metus gali būti sutaupoma apie 45 % energijos. Tuo pačiu apie 50 % sumažėja ratų slydimas ir galima iki 20 % padidinti gaunamą naudą“, – apie technologijų suteikiamas galimybes taupyti resursus kalba mokslininkas.

Daug dėmesio skiriama ir automatinio žemės ūkio technikos vairavimo technologijai. „Ūkininkams ši technologija žymiai palengvina darbą ir užtikrina didesnį produktyvumą. Važiuodami pro laukus turbūt daugelis atkreipia dėmesį į tiesias kaip stygas technologines vėžes, tai tiksliųjų technologijų nuopelnas. Šiuolaikinė technika suteikia daug galimybių ne tik tiksliam darbui, bet ir svarbių duomenų rinkimui. Įdomu, kad tiek ūkininkai, tiek ir technikos pardavėjai bei paslaugų teikėjai dabar išnaudoja tik nedidelę dalį šių išmaniaisiais įrenginiais sukauptų duomenų, apsiriboja tik pagrindiniais. Tuo tarpu išsamios duomenų analizės gali suteikti daug naudingos informacijos, reikalingos optimizuojant technologinius procesus, taupant laiką ir resursus“, – įžvalgomis dalijasi mokslininkas.

Pašnekovas pasakoja, kad katedroje taip pat atliekami darbuotojų darbo sąlygų gerinimui aktualūs tyrimai. Mokslininkai kartu su studentais vykdo aplinkos vibroakustinius tyrimus, moderniais prietaisais tiria žemės ūkio technikos ir dirbančių įrenginių keliamą triukšmą skirtingame nuotolyje, taip pat skirtingos reikšmės keliuose, fermose ir sandėliuose.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjas prof. dr. Egidijus Šarauskis

Trūksta su naujausiomis technologijomis gebančių dirbti specialistų

Prof. dr. E. Šarauskis džiaugiasi šiuolaikinių technologijų suteikiamomis galimybėmis ir atkreipia dėmesį, kad dabar labai trūksta su jomis galinčių dirbti aukštos kvalifikacijos specialistų. „VDU ŽŪA Inžinerijos fakultetas vienintelis Lietuvoje rengia žemės ūkio inžinerijos specialistus. Visos kitos aukštosios mokyklos rengia pramonės inžinierius, nesusijusius su žemės ūkiu. Fakultetas turi su žemės ūkio mašinų darbo principais, diagnostika, servisu, valdymu susijusią bakalauro studijų programą „Žemės ūkio mechanikos inžinerija“ ir į inovacijų kūrėjų ruošimą, tvarumą, automatiką, robotus, tiksliąsias žemės ūkio technologijas, duomenų mokslą, aplinkosaugą ir dirbtinį intelektą orientuotą bakalauro studijų programą „Tvarioji inžinerija“. Šių sričių specialistų labai trūksta, įmonių atstovai atkreipia dėmesį, kad jų yra tik vienetai. Ūkiai intensyviai modernėja, stambėja ir prieš kelis dešimtmečius studijas baigę specialistai, jeigu papildomai neinvestavo į kvalifikacijos kėlimą, jau sunkiai gali dirbti su išmaniaisiais įrenginiais, nes jiems gali trūkti žinių ir svarbių gebėjimų“, – pasakoja prof. dr. E. Šarauskis.

Norint sėkmingai dirbti, reikalingos su naujomis technologijomis – dronais, robotais, automatizavimo technologijomis, dirbtiniu intelektu, nuotoliniu mašinų valdymu, duomenų mokslu ir aplinkos inžinerija susijusios žinios. „Šias sritis išmanantis žmogus turi plačias karjeros galimybės. Aukštos kvalifikacijos specialistų reikia ne tik dideliems ūkiams, bet ir didelėms verslo įmonėms, kurios pristato ir parduoda naujausias technologijas bei žemės ūkiui skirtą techniką. Jie taip pat reikalingi ir įmonėms, teikiančioms žemės ūkio technikos priežiūros ir remonto paslaugas. Sugedus žemės ūkio technikai dažnai problemos gali būti sprendžiamos nuotoliniu būdu – išmaniosios technologijos jau leidžia pastebėti ir informuoti ūkininkus apie galimus gedimus ateityje, todėl tinkamu laiku atlikti veiksmai ir konsultacijos leidžia užbėgti problemai už akių, taip taupant ūkininkų lėšas brangios technikos remontui. Šiuolaikinė technika turi daug naujų išmanių technologijų ir darbui su jomis reikia specialistų, kurių rinkoje kol kas yra tik vienetai, kai reikėtų šimtų norint patenkinti šios dienos poreikį“, – įžvalgomis dalijasi mokslininkas ir pastebi, kad matant, kaip greitai keičiasi žemės ūkio sektorius, galima prognozuoti šių specialistų poreikio augimą ir ateityje.

Platus inžinerinis išsilavinimas – plačios karjeros galimybės

Prof. dr. E. Šarauskis pasakoja, kad VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto studentai įgyja platų inžinerinį išsilavinimą ir loginį mąstymą, todėl gali rinktis ne tik tiesiogiai su žemės ūkio sektoriumi susijusius darbus. „Mes nuolat atsinaujiname, naudojame šiuolaikinę įrangą, vykdome daug mokslinių tyrimų, į kuriuos siekiame įtraukti ir studentus, kad jie patys pamatytų mokslinę pusę, susipažintų su mokslinių tyrimų specifika“, – pasakoja VDU ŽŪA Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjas.

„Glaudžiai bendradarbiaujame su savo mecenatais, vykstame pas juos ir studentus supažindiname su naujausia technika ir technologijomis. Džiaugiamės, kad ir patys mecenatai ar jų atstovai atvyksta pas mus, pristato naujausias išmaniąsias technologijas, atsiveža naujausią įrangą, kad su studentais galime atlikti praktinius arba svarbius mokslinius darbus. Turime subalansuotą kolektyvą, kartu dirba ir praktikai, ir teoretikai, įtraukiame daug jaunimo, tai svarbu ir mokslo tyrimų kokybei, ir kokybiškam specialistų ruošimui“, – apie bendradarbiavimą su mecenatais ir jaunosios kartos įtraukimą kalba mokslininkas.

Verslas investuoja į būsimų specialistų rengimą

Kalbėdamas apie įmonių pagalbą ruošiant būsimus specialistus, prof. dr. E. Šarauskis atkreipia dėmesį, kad įmonės ir tiesiogiai investuoja į studentus – dabar šios krypties studentams stipendijas siūlo dešimt ar daugiau įmonių. Įmonės jau pačios investuoja į specialistų rengimą, kad pas juos ateitų su naujausiomis technologijomis galinčių dirbti žmonių.

Profesorius pasakoja, kad verslas regionuose prisideda ir prie moksleivių pritraukimo – kuria inžinerines klases, kad moksleivius sudomintų inžinerijos studijomis, padėtų pasiruošti stojimui į šias programas. Edukacinio projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ Rokiškio, Plungės, Pasvalio, Biržų, Joniškio, Šakių, Mažeikių, Akmenės ir Zarasų inžinerijos, gamtos mokslų, verslumo, ekologijos eksperimentinių klasių vadybininkė dr. Brigita Medveckienė pasakoja, kad projekto, skirto 9–12 klasių moksleivių pasirinktos krypties mąstymo ugdymui ir įgūdžių lavinimui, metu vykdomi penki 4 ak. val. trukmės pasirinktos mokslų krypties užsiėmimai VDU ŽŪA ir Rokiškio, Plungės, Pasvalio, Biržų, Joniškio, Šakių, Mažeikių, Akmenės ir Zarasų krašto verslo įmonėse taip pat profesinio mokymo centruose. Projekto veiklos vyksta mokslo metų eigoje, rugsėjo–birželio mėn. Projekte dalyvavusiems moksleiviams projekto uždarymo renginio VDU Žemės ūkio akademijoje metu įteikiami programos įvykdymo pažymėjimai bei suteikiama galimybė tęsti veiklas kitais metais II lygio programoje.

Moksleivius kviečiančiame VDU ŽŪA vykdomame projekte „Sumanaus moksleivio akademija“ su moksleiviais žiniomis dalijasi VDU Žemės ūkio akademijos dėstytojai – geriausi savo sričių specialistai. „Šiais metais siūlyta rinktis verslumo, inžinerijos, gamtos mokslų bei ekologijos klases. Baigę I lygio programą kviečiami žinias gilinti pasirinktos mokslo krypties klasėje, tęstinėje II lygio programoje, kuri šiais metais džiugino naujovėmis – moksleiviai dalyvavo ne tik vykdomuose užsiėmimuose, bet ir komandose rengė projektinį darbą, kurį pristatė paskutiniojo susitikimo metu“, – pasakoja dr. B. Medveckienė ir atkreipia dėmesį, kad pabaigę projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ I ir II lygio programas, ir pretenduojantys į valstybės nefinansuojamas studijų vietas VDU, papildomai gali gauti 0,5 balo prie jau turimo konkursinio balo.

Projektas Stronger Together: sukurta nauja studijų programa ir Nemuno vandens kokybės tyrimai

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakultete sėkmingai įvykdytas projektas BPI/PST/21 „Kartu stipresni – Katovicų Silezijos universiteto strateginės partnerystės Transform4Europe tinkle“ (angl. Stronger Together – Strategic partnerships of the University of Silesia in Katowice within the Transform4Europe network), finansuotas Lenkijos nacionalinės akademinių mainų agentūros pagal Strateginės partnerystės programą (angl. Polish National Agency for Academic Exchange under the Strategic Partnerships Programme). Projekto veiklomis siekta plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą tarp mokslininkų ir dėstytojų, praplečiant mokslines temas bei sudarant patrauklesnes studijų galimybes būsimiems studentams. VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros darbuotojai dalyvavo dviejose šio tarptautinio projekto veiklose. Pirmoji veikla buvo drauge su užsienio partneriais parengti dvigubo diplomo magistrantūros studijų programą „Akvamatika“. Antroji – atlikti Nemuno upės vandens kokybės tyrimus, su tikslu juos išplėtoti pritraukiant Europos Sąjungos (ES) mokslinius tyrimus finansuojančių fondų lėšas. Projekto partneriai – Silezijos universitetas Lenkijoje ir Trieste universitetas Italijoje.

Dvigubo diplomo programa apjungs kelių universitetų kompetencijas

Tarptautinio projekto „Stiprūs kartu/Stronger Together (NAWA)” veiklose buvo numatyta parengti dvigubo diplomo antrosios studijų pakopos studijų programą. Apjungus VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto, Lenkijos Silezijos universiteto (SU) ir Italijos Trieste universiteto dėstytojų kompetencijas buvo kuriama tarptautiniu mastu konkurencinga dvigubo diplomo aplinkos inžinerijos srities magistratūros studijų programa „Akvamatika“.

Šiuo tikslu buvo vykdomas bendravimas tarp projekte dalyvaujančiųjų institucijų darbo grupių. Aktyvios diskusijos, konsultacijos bei klausimų derinimai periodiškai vyko tiek nuotoliniu būdu, tiek organizuojant visų projekte dalyvaujančių universitetų ekspertų darbo grupių susitikimus lankantis partnerių universitetuose.

2023 m. kovo mėn. Katovicuose, Lenkijoje, vyko NAWA strateginės partnerystės pradinis susitikimas. 2023 m. spalio mėn. Lenkijos Silezijos universiteto delegacija lankėsi VDU Žemės ūkio akademijoje. 2024 m. kovo mėn. VDU mokslininkų delegacija ir Silezijos universiteto studijų programos kūrimo grupės atstovai lankėsi projekto partnerių Trieste universitete Italijoje. Šie susitikimai buvo labai vertingi ir efektyvūs ekspertų diskusijoms rengiant dvigubo diplomo studijų programos „Akvamatika“ koncepciją ir struktūrą. Pagrindinis uždavinys buvo parengti naujos studijų programos bendrąją programą, kuri atitiktų universitetų ir nacionalinių reglamentų reikalavimus. Vizitų metu buvo aptariamos tolesnio bendradarbiavimo galimybės vykdant pradėtas projekto veiklas.

Lenkijos mokslininkų delegacija VDU Žemės ūkio akademijoje

Universitetinių darbo grupių bendradarbiavimo dėka buvo sukurta ir VDU Senato patvirtinta dvigubo diplomo antrosios studijų pakopos studijų programą Akvamatika (angl. Aquamatics). Ši nauja studijų programa priskiriama Inžinerijos mokslų (E) studijų krypčių grupei, Aplinkos inžinerijos studijų krypčiai. Numatyta, kad studijų programa bus vykdoma nuolatine studijų forma, studijos truktų 2 metus. Studijų programos apimtis kreditais – 120 ECTS. Studijų programą numatoma vykdyti anglų kalba, taip orientuojantis į užsienio šalių (Afrikos ir Azijos) studentus, kurie, sėkmingai baigę šią studijų programą, gautų inžinerijos mokslų magistro laipsnį.

Numatyta, kad studijų programą vykdantys universitetai (VDU ir SU) studentų priėmimą vykdys savarankiškai, formuodami atskiras studentų grupes. Studentai studijuotų pagal sudarytą ir tarp universitetų suderintą studijų planą, kuriame numatyti programos kryptį atitinkantys studijų dalykai. Studijų procesas būtų organizuojamas taip: I semestrą studijos būtų vykdomos universitetuose, kuriuose studentai įstojo (VDU ir SU), II semestrą visi studijų programos studentai studijuotų Silezijos universitete, III semestrą studentai studijuotų Vytauto Didžiojo universitete, IV semestrą – studijos būtų vykdomos universitetuose, kuriuose studentai įstojo.

Birželio mėn. vykusiame VDU Senato posėdyje buvo pritarta studijų programos Akvamatika vykdymui, pradedant jos vykdymą 2025-2026 mokslo metais.

Tarptautinės komandos dėmesys Nemuno upės vandens kokybei

Įgyvendinant vieną iš tarptautinio projekto „Stiprūs kartu/Stronger Together (NAWA)” veiklų Nemuno upės ruože nuo Druskininkų iki Rusnės salos buvo atlikti upės vandens kokybės tyrimai. Tuo tikslu buvo suorganizuota tarptautinė ekspedicija. Joje dalyvavo Silezijos universiteto mokslininkų komanda: Andrzej Woźnica, Marcin Lipowczan ir Weronika Walkowiak, kurie specialiai atsigabentu laivu leidosi žemyn Nemuno upe. Ekspedicijos tyrimuose taip pat dalyvavo VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkai Raimundas Baublys, Egidijus Kasiulis, Donatas Jonikavičius ir Linas Jurevičius.

Plaukiant žemyn upe, kas 1 km, naudojant multiparametrinį sensorių, buvo tiriama vandens kokybė. Papildomai, specialiai parinktose vietose – daugiausiai aukščiau ir žemiau didžiųjų Nemuno intakų ir didžiųjų miestų – buvo paimti mėginiai, leidžiantys atskleisti daugiau vandens kokybės parametrų.

Vandens mėginių ėmimo vietose upės vaga fiksuota dronu su multispektrine kamera, išmatuoti upės vandens gyliai, tėkmės greičiai ir debitas, paimti bentoso mėginiai. Pirmą kartą Lietuvoje surinkti ir upės vandens DNR mėginiai, kuriuos apdoros mokslininkai iš Italijos, Trieste universiteto. Surinktas ypatingai didelis kiekis duomenų leidžia daryti reikšmingas išvadas apie Nemuno vandens kokybę ir jame esančios ekosistemos būklę. Tai padeda įvertinti ir į Lietuvos teritoriją atitekančio vandens kokybę, ir jau šalyje esančių urbanizuotų teritorijų įtaką Nemunui.

Akimirka iš ekspedicijos Nemuno upe

Tarptautinė vasaros stovykla – prasminga patirtis studentams

Dar viena projekto „Stiprūs kartu/Stronger Together (NAWA)” veikla buvo Vytauto Didžiojo universiteto ir Silezijos universiteto rengiama vasaros stovykla projekte dalyvaujančių universitetų studentams. 2023 m. birželio 12-16 dienomis ši stovykla vyko Lenkijoje. Jos metu savo patirtimi apie aplinkosaugos srities tyrimus ir jų problematiką dalijosi VDU, Silezijos Katovicų universiteto ir Triesto universiteto profesoriai. Studentai, dalyvavę vasaros mokyklos programoje, įgijo vertingų žinių, praplėtė požiūrį į eksperimentų planavimo ir kūrimo metodiką bei tikslus.

Vytauto Didžiojo universiteto ir Silezijos universiteto studentai vasaros stovykloje Lenkijoje

Neabejojama, kad sėkminga Lenkijos, Lietuvos bei Italijos universitetų bendra projektinė veikla didina visų šių universitetų žinomumą bei tarptautiškumą.

Parengė lekt. Raimundas Baublys ir doc. dr. Egidijus Kasiulis.

Kvietimas dalyvauti konkurse „Geriausi magistro darbai Europos Sąjungos politikos formavimo ir įgyvendinimo tematika“

Užsienio reikalų ministerija, bendradarbiaudama su Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga, kviečia studentus dalyvauti konkurse „Geriausi magistro darbai Europos Sąjungos politikos formavimo ir įgyvendinimo tematika“. Konkurso nugalėtojams bus skiriami piniginiai prizai.

Konkurso tikslas – skatinti aukštojo mokslo antrosios studijų pakopos ir vientisųjų studijų studentus gilinti kompetenciją Europos Sąjungos (ES) politikos formavimo ir įgyvendinimo temomis, motyvuoti studentus specializuotis ES klausimais, puoselėti valstybės ir aukštojo mokslo institucijų bendradarbiavimą rengiant aukšto lygio ES reikalų specialistus ir mokslininkus, kurie prisidėtų prie ES politikos veiksmingo įgyvendinimo ir Lietuvos interesų ES užtikrinimo.

Dalyvavimo konkurse reikalavimai ir tvarka

Konkurse kviečiami dalyvauti asmenys, kurie 2023–2024 akademiniais metais buvo Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo institucijų antrosios studijų pakopos arba vientisųjų studijų studentai, arba Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie buvo užsienio aukštojo mokslo institucijų studentai ir apgynė ne mažiau kaip „gerai“ (8-10) įvertintą magistro darbą ES politikos formavimo ir įgyvendinimo tematika.

Asmenys, pageidaujantys dalyvauti konkurse, elektroniniu paštu ES-darbu-konkursas@urm.lt iki 2024 m. rugsėjo 8 d. (imtinai) turi pateikti:

1. užpildytą konkurso paraišką;

2. magistro darbą (.pdf formatu);

3. magistro darbo santrauką iki 3 lapų (.pdf formatu), kurioje turi būti aprašytas darbo objektas, tikslas ir/arba problema, uždaviniai, gauti rezultatai, siūlomi sprendimai, tolesnės analizės galimybės, praktinės darbo pritaikymo galimybės;

4. konkurso dalyvio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją (skenuotą .jpg arba .pdf formatu);

5. antrosios pakopos arba vientisųjų studijų baigimą patvirtinančio diplomo, pagrindžiančio konkurso dalyvio įgytą aukštąjį universitetinį išsilavinimą, kopiją (skenuotą .jpg arba .pdf formatu);

Konkurso paraišką su priedais gali pateikti tik pats magistro darbo autorius (arba vienas iš magistro darbo autorių, jeigu magistro darbą rengė daugiau nei vienas autorius). Konkurso paraiška su priedais teikiama vienu elektroniniu laišku. Magistro darbo santrauka ir Konkurso paraiška turi būti pateikiamos tik lietuvių kalba. Magistro darbas gali būti pateikiamas ir anglų kalba;

Užsienio reikalų ministerijos darbuotojai ir konkurso komisijos nariai konkurse dalyvauti negali.

Darbų vertinimas ir apdovanojimas

Konkursui pateiktus formalius reikalavimus atitikusius magistro darbus vertins Užsienio reikalų ministerijos kanclerio potvarkiu sudaryta ekspertų komisija, susidedanti iš ministerijos ir konkurso koordinatoriaus pasiūlytų viešojo ir nevyriausybinio sektorių, verslo ir aukštojo mokslo institucijų atstovų.

Komisija vertindama magistro darbus ir magistro darbų santraukas, vadovaujasi šiais kriterijais:

1. mokslinių tyrimų svarba ir vertė;

2. magistro darbo aktualumas (naujumas);

3. išsami ir tikslinga literatūros apžvalga (teorinė dalis);

4. magistro darbo (temos) originalumas;

5. magistro darbo santraukos pateikimas, aiškumas;

6. tyrimų rezultatų kokybė ir išvadų pagrįstumas;

7. išvadų svarba ir (arba) praktinis išvadų pritaikomumas;

8. magistro darbo temos svarba analizuojant ir vertinant, kaip užtikrinami Lietuvos Respublikos interesai įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą ir kaip prisidedama prie ES darbotvarkės formavimo.

Vadovaujantis Komisijos priimtu sprendimu, geriausių magistrų darbų autoriams skiriami piniginiai prizai:

I vieta – 1200 eurų;

II vieta – 1000 eurų;

III vieta – 600 eurų;

I skatinamasis piniginis prizas (pagal pasirinktą komisijos kriterijų) – 300 eurų;

II skatinamasis piniginis prizas (pagal pasirinktą komisijos kriterijų) – 300 eurų.

Papildomais klausimais galima kreiptis el. paštu: ES-darbu-konkursas@urm.lt

VDU ŽŪA diplomų įteikimo šventės akimirkos (nuotraukų galerija)

Veiklos 100-metį mininčioje Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) birželio 19 d. įvyko dar vienas iškilmingas renginys – Agronomijos, Bioekonomikos plėtros, Inžinerijos, Miškų ir ekologijos fakultetų absolventams įteikti bakalauro ir magistro laipsnių diplomai.

Renginio akimirkos:

Agronomijos fakulteto nuotraukų galerija

Bioekonomikos plėtros fakulteto nuotraukų galerija

Inžinerijos fakulteto nuotraukų galerija

Miškų ir ekologijos fakulteto nuotraukų galerija

VDU ŽŪA absolventams įteikti diplomai: tvari ateitis – patikimose kūrėjų rankose

Absolventų rankose – bilietas į naują gyvenimo etapą

Šventinėse iškilmėse VDU rektorius prof. habil. dr. Juozas Augutis džiaugėsi ir didžiavosi VDU Žemės ūkio akademijos absolventais. „Šiandien jūsų rankose – bilietas. Svajonių, užsibrėžtų tikslų ir naujo gyvenimo etapo link. Šiandien jumis be galo didžiuojamės – turite pilną teisę išeiti aukštai iškėlę galvas, nes įrodėte galintys suderinti akademinius iššūkius ir savo asmeninius tikslus. Išeinate vedami tvirtų vertybių, esate stipresni, atkaklesni ir kantresni. Esame be galo laimingi, kad šiam keliui, kuris buvo paženklintas ne tik laimėjimais, bet ašaromis, ne tik džiaugsmo, bet ir nerimo akimirkomis, pasirinkote mus“, – kalbėjo VDU rektorius.

Sveikindamas absolventus, prof. habil. dr. J. Augutis priminė, kad mokslas yra reikšminga žmogaus gyvenimo dalis. „Šios dienos bilietas nežymi galutinės stotelės. Tai galimybė keliauti toliau ir išbandyti savo troškimus. Nežinote, kur šis kelias jus nuves, tačiau peržengę baimės ir netikrumo ribas tikrai surasite veiklą, kuri miela jūsų širdžiai, kuri suteikia džiaugsmo ir vertės jūsų bei aplinkinių gyvenimams“, – teigė VDU rektorius.

VDU rektorius prof. habil. dr. Juozas Augutis

Diplomas – atkaklumo, žinių ir įgūdžių simbolis

VDU Studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė teigė, kad universiteto baigimą žymintis simbolis – diplomas, yra tik menka dalis to, ką studentai patyrė per visus studijų metus: tai pirmųjų paskaitų jaudulys, pažintis su bendramoksliais, nerimo ir džiaugsmo akimirkos įveikus sudėtingus atsiskaitymus, bet visų svarbiausia – neįkainojama patirtis būti VDU dalimi. „Šiandien universitetas nebėra vien tik konkreti vieta. Tai erdvė bendradarbystei, klausimams, nuomonei, kūrybiškumui, atradimams. Esame tikri, kad visa tai su savimi išsinešate naujų atradimų link“, – kalbėjo VDU Studijų prorektorė ir pridūrė, kad studijos yra įsimintina žmogaus gyvenimo stotelė, kartu – tai naujų galimybių ir naujo gyvenimo tarpsnio pradžia.

VDU Studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė absolventams linkėjo nestokoti drąsos, siekti savo svajonių ir niekada nenustoti tikėti savimi. „Šis diplomas yra jūsų pasiekimų simbolis. Tai liudija jūsų atkaklumą, žinias ir įgūdžius. Bet tai nėra pabaiga – tai tik nauja pradžia. Nuo šiol jūsų laukia nauji iššūkiai, naujos galimybės ir nauji pasiekimai. Svarbu prisiminti, kad mokymasis niekada nesibaigia. Gyvenimas pateiks jums daug pamokų, ir kiekviena diena bus proga augti ir tobulėti. Nepamirškite savo vertybių ir tų pamokų, kurias išmokote per šiuos metus“, – kalbėjo VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė.

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė

Sėkmę garantuoja nuoseklus darbas ir pastangos

Iškilmingo renginio metu auklėtinius, sėkmingai įveikusius dar vieną gyvenimo etapą, sveikino ir dekanai.

„Universitete augote ir brendote ne tik kaip specialistai, bet ir atsiskleidėte kaip asmenybės. Šiandien nueitas ilgas kelias, pasiektas reikšmingas rezultatas, tačiau studijų Agronomijos fakultete pabaiga – tai tik naujo ir ne mažiau svarbaus gyvenimo etapo pradžia. Tai – ne tik naujų galimybių pradžia, bet ir jūsų atsakomybės sau ir pasauliui iššūkis. Tvirtai tikiu, kad akademinėje aplinkoje prabėgę studijų metai jus išmokė pažvelgti į faktus nešališkai ir gebėti juos analizuoti, o argumentus ir sprendimus – grįsti racionaliomis įžvalgomis. Tačiau niekada nepamirškite, kad norint būti nepakeičiamam, reikia pačiam visą laiką keistis ir būtinai tikėkite, kad ir kaip sunku būtų buvę vakar, visada būtina šiandieną pradėti iš naujo“, – linkėjo Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė.

Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. dr. Bernardas Vaznonis absolventams linkėjo niekada nenustoti mokytis, nes gyvenimas niekada nenustoja mokyti. „Studijų metu parašyta daug darbų, išlaikyta nemažai egzaminų, apginti baigiamieji darbai. Tikiu, kad studijų metu patyrėte iššūkių ir sunkumų, tačiau juos sugebėjote įveikti savo atkaklumu, nuoširdžiu darbu ir tikėjimu savo gebėjimais. Tikiuosi, kad universitete praleisti metai dar ilgai liks jūsų atmintyje, o išmoktos pamokos leis siekti karjeros ir gyvenimo tikslų. Jūsų diplomai patvirtina, kad nuo šios dienos jūs esate savo srities profesionalai“, – kalbėjo Bioekonomikos plėtros fakultetos dekanas ir absolventams linkėjo sėkmės, pridurdamas, kad tikroji sėkmė atkeliauja tada, kai žmogus daro tai, kas artima jo širdžiai ir įdeda labai daug pastangų.

Geriausia investicija – žinios

„JAV politikas, publicistas, mokslininkas Benjaminas Franklinas yra pasakęs: „Investicija į žinias moka geriausias palūkanas.“ Mieli absolventai, labai linkiu, kad šios dienos investicija į jūsų gaunamus diplomus būtų tinkamai išnaudota, visuomet jauskite savo vertę. Linkiu kad jus nuolat lydėtų žinių troškimas. Mieli absolventai, sveikinu jus ir džiaugiuosi kartu su jumis jūsų sėkme. Ir toliau siekite savo tikslų. Linkiu, kad visi jie būtų prasmingi. Sėkmės jums visur ir visada“, – absolventams linkėjo Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika.

„Šiandien mūsų planeta susiduria su daug problemų – klimato kaita, tarša, biologinės įvairovės nykimas. Miškai yra ne tik medžių rinkinys, bet gyvybiškai svarbi mūsų planetos dalis. Jie reguliuoja klimatą, saugo dirvožemį bei vandenis, suteikia prieglobstį gyvūnams ir augalams bei yra nepakeičiamas atgaivos šaltinis žmonėms. Jūs kaip miškininkai, ekologai esate atsakingi už šių unikalių ekosistemų puoselėjimą. Svarbiausia, jūs įgyjote supratimą, kad ekologija, miškininkystė yra ne tik darbas, bet ir atsakomybė. Jūs suprantate, kad aplinkos išteklius, miškus turime naudoti tvariai, atsižvelgdami į dabartinės ir ateities kartų poreikius“, – kalbėjo Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. Vitas Marozas.

Absolventams ypatingą dieną juos sveikino ir VDU Studentų atstovybės prezidentė Emilija Drabužinskaitė. „VDU Studentų atstovybės vardu noriu nuoširdžiai pasidžiaugti ir pasveikinti jus su šiuo ypatingu gyvenimo įvykiu – studijų baigimu! Noriu jums palinkėti, kad šis pasiekimas taptų tvirtu pamatu jūsų ateities svajonėms. Nevenkite didelių svajonių ir siekite jų visomis jėgomis, būkite atviri naujoms idėjoms ir galimybėms bei prisiminkite, kad mūsų Alma Mater visada jums atvira – sugrįžkite bendradarbiauti, tobulėti ir siekti dar didesnių tikslų“, – VDU Žemės ūkio akademijos absolventus kvietė VDU Studentų atstovybės prezidentė.

Tvari ateitis – patikimose rankose

VDU Žemės ūkio akademijos absolventus sveikinę mecenatai neabejoja – žalios ir tvarios ateities kūrimas atiduodamas į patikimas alumnų rankas. Nestokoti drąsos būti pavyzdžiu sau ir kitiems absolventams linkėjo AB „Scandagra“ Žmogiškųjų išteklių vadovė Augustė Rugevičiūtė, UAB „Brasta Pack“ vadovas Mantas Rudaitis, VĮ Valstybinių miškų urėdija generalinis direktorius Valdas Kaubrė, UAB „Dojus agro“ Lietuvos filialo direktorė Diana Tatarūnaitė-Zubenienė, VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto absolventas Lietuvos Respublikos Seimo narys Jonas Varkalys, Lietuvos miškininkų sąjungos valdybos (prezidiumo) narė Vaida Venckuvienė.

VDU ŽŪA absolventams – vardinės stipendijos

Iškilmingo renginio metu VDU Žemės ūkio akademijos absolventams įteiktos stipendijos. Akademijos absolventų Ievos ir Arno Radzevičių įsteigta 2,5 tūkst. eurų vienkartinė vardinė stipendija už geriausią studijų programos Agronomija bakalauro baigiamąjį darbą skirta Gabijai Gudaitytei. VšĮ „Ekoagros“ direktorė Virginija Lukšienė už geriausią bakalauro studijų programos Taikomoji ekologija baigiamąjį darbą įteikė Marijai Jankauskaitei. Mocevičiaus firmos „Ginalas“ vadovo pavaduotojas Eduardas Derenka už geriausius bakalauro ir magistro studijų programos Miškininkystė baigiamuosius darbus stipendijas įteikė bakalaurui Rokui Rutkauskui ir magistrui Pauliui Stonkui. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Laimonas Daukša už geriausią studijų programos „Laukinių gyvūnų ištekliai ir jų valdymas“ magistro baigiamąjį darbą įteikė Giedriui Kurpeikiui.

VĮ Valstybinių miškų urėdija generalinis direktorius Valdas Kaubrė studijų programos Miškininkystė absolventams Giedriui Kurpeikiui, Rokui Rutkauskui ir Pauliui Stonkui įteikė apdovanojimus už aktualias miškų ūkio problemas sprendžiančius baigiamuosius darbus.

VDU Žemės ūkio akademijos diplomų įteikimo iškilmių renginius vedė Ignas Andriukevičius, absolventams ir visai bendruomenei džiugios dienos metu šventinę nuotaiką kūrė ir grupė „Iki mėnulio“.

VDU ŽŪA dėstytojų apsilankymas Chulalongkorn universitete (Tailandas)

ŽEMĖS ŪKIO AKADEMIJOS DĖSTYTOJŲ APSILANKYMAS CHULALONGKORN UNIVERSITETE (TAILANDAS)

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) dėstytojos – Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros docentė dr. Midona Dapkienė ir Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros profesorė dr. Laima Česonienė – pagal Erasmus+ mainų programą 2024 m. birželio 10-14 d. lankėsi Chulalongkorn universitete, esančiame Bankoke (Tailandas).

Chulalongkorn universitetas (Chula) yra pirmoji aukštojo mokslo įstaiga Tailande, įkurta 1917 metais. Jau 14 metus iš eilės Chulalongkorn universitetas užima pirmąją vietą Tailande ir yra 224-tas pasaulio universitetų reitinge „QS World University Rankings“. Universitete yra 26 fakultetai, mokyklos, kolegijos ir institutai, siūlantys 447 studijų programas. Šioje mokslo įstaigoje mokosi daugiau nei 37 tūkst. studentų, dirba apie 8 tūkst. dėstytojų ir kito personalo.

VDU Žemės ūkio akademijos atstovės pristatė savo universitetą, dalijosi mokslinių tyrimų ir dėstomų dalykų žiniomis bei pačios susipažino su studijų procesu ir atliekamais tyrimais Chulos universiteto Inžinerijos fakulteto Aplinkos inžinerijos katedroje. Buvo aptartos bendrų projektų ir bendradarbiavimo galimybės vykdant dėstytojų ir studentų mainus pagal Erasmus+ programą.

VDU Žemės ūkio akademijos dėstytojos turėjo galimybę dalyvauti Chula tarptautinėje darbuotojų mainų savaitėje „Connecting Through Differeces“. Šiame renginyje dalyvavo Kinijos, Indonezijos, Vokietijos ir kitų šalių universitetų atstovai. Tarptautinės savaitės dalyviai buvo supažindinti su universiteto tarptautiniais siekiais, naujovėmis, studentų veikla, taip pat tajų kalba ir tradicijomis. Renginio metu buvo organizuotos ekskursijos į žymius šalies istorijos ir kultūros objektus.