Šiuolaikinėje žemės ūkio technikoje naujų technologijų gausu kaip kosminiame erdvėlaivyje

Žemės ūkio sektoriui keliami vis aukštesni tvarumo ir tuo pačiu produktyvumo reikalavimai. Regis, sunkiai suderinamas užduotis, tokias kaip užtikrinti tolygų maisto tiekimą augančiai pasaulio gyventojų populiacijai, laikytis Žaliojo kurso krypties, rasti klimato kaitos keliamų iššūkių sprendimus, prisidėti prie biologinės įvairovės išlaikymo, žemės ūkio sektoriui įvykdyti padeda šiuolaikinės technologijos. Mokslininkai juokauja, kad dabar žemės ūkio techniką modernumu kartais galima palyginti su kosminiais erdvėlaiviais.

Žemės ūkio technikoje – naujausios technologijos

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika atkreipia dėmesį į žemės ūkio sektorių keičiančių šiuolaikinių technologijų mastą. „Čia ateina ir robotai, ir dirbtinis intelektas, ir kitos sumaniosios technologijos. Kadangi viskas sparčiai vystosi, reikia ir žmonių šitam sektoriui, kad aptarnautų, prižiūrėtų ir kurtų dar tobulesnes technologijas. Tradicinį žemės ūkį keičia precizinis žemės ūkis, siekiant racionalaus resursų naudojimo, turime viską daryti preciziškai, kaip ir ruošiantis kelionėms į kosmosą – reikia valdyti daug duomenų, juos analizuoti, numatyti galimus iššūkius ir planuoti“, – mintimis dalijasi doc. dr. R. Domeika.

Dekanas šypsodamasis pasakoja, kad ir kosminiuose erdvėlaiviuose, ir žemės ūkio technikoje naudojamos aukšto lygio technologijos. „Kosminiai erdvėlaiviai veikia ekstremaliomis sąlygomis, todėl turi būti labai preciziški ir patikimi. Žemės ūkio technika naudoja GPS technologijas ir automatizaciją preciziniam tikslumui, taip pat turi būti patvari ir patikimai dirbti įvairiomis sąlygomis. Abiem atvejais siekiama kuo didesnio efektyvumo, racionalaus resursų naudojimo, našumo, investuojama į inovacijas ir mokslo tyrimus. Kosminiai erdvėlaiviai turi veikti kuo ilgiau ir kuo efektyviau, pavyzdžiui, atlikdami mokslinius tyrimus arba palydovinę navigaciją. Žemės ūkio technika taip pat turi būti patvari ir patikima, kad nepavestų svarbiausiais momentais. Įdomu, kad dalis žemės ūkyje naudojamų technologijų sukurtos kaip kosmoso technologijos“, – netikėtomis sąsajomis dalijasi Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. R. Domeika. Jis prognozuoja, kad žemės ūkio technologijų pokyčiai ties dabar pasiektu lygiu nesustos, mokslininkai ir verslas intensyviai dirba, nes į žemės ūkio sektorių nukreipti vis didesni produktyvumo, efektyvumo ir tvarumo lūkesčiai bei reikalavimai.

Prognozuoja tolygų ir ilgalaikį žemės ūkio sektoriaus svarbos augimą

Inžinerijos fakulteto dekanas pastebi, kad žemės ūkio sektorius yra išskirtinis, paskutinių krizių metu jo reikšmė ne mažėjo, o augo ir vaidino ypatingai svarbų vaidmenį. „Nepaisant žemės ūkio atsparumo visus kitus sektorius žlugdančiomis sąlygomis, būtina tęsti agrosektoriaus automatizavimą ir robotizavimą, toliau diegti tiksliąsias technologijas. Norėdami išmaitinti augančią pasaulio gyventojų populiaciją, turime ieškoti, kaip su tais pačiais ribotais resursais užtikrinti tolygiai augantį kokybiško maisto tiekimą. Šiai sričiai reikia aukštos kvalifikacijos žemės ūkio mechanikos inžinierių, gebančių dirbti su naujausiomis technologijomis ir, susidūrus su naujais iššūkiais, kurti inovatyvius techninius sprendimus“, – pasakoja doc. dr. R. Domeika.

Mokslininkas atkreipia dėmesį – kai ši sritis labai greitai keičiasi, diegiamos inovacijos, naudojamos naujos tiksliosios technologijos ir reikia vis aukštesnės kvalifikacijos specialistų, nes mechanikai ne tik aptarnauja techniką, jų reikia ir naujų technologijų pritaikymui konkretaus ūkininko poreikiams, technologijų diegimui.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika

Tvarumo link vedantiems sprendimams reikia kvalifikuotų inžinierių

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Mechanikos, energetikos ir biotechnologijų inžinerijos katedros profesorius dr. Vytenis Jankauskas pastebi, kad žemės ūkio sektorius turi užtikrinti augančios pasaulio populiacijos sotumą, o pasaulinės rinkos ir konkurencijos kontekste be modernios technikos to padaryti neįmanoma. „Paskutinių dvejų metų įvykiai pasaulyje parodė, kad pasaulis lydimas ir maisto produktų stygiaus ir jos paskirstymo / logistikos problemų. Jau akivaizdi pasaulio klimato kaitos problema gali būti stabdoma naudojant mašinas ir darbo metodus minimizuojančius poveikį aplinkai, mažiau naudojančius išteklių, siekiant galimai ekologiškesnio rezultato. Tam reikalingos mašinos, jų kūrimui reikalingi konstruktoriai, gaminti mašinas galintys specialistai“, – pasakoja mokslininkas.

Pašnekovas pastebi, kad trūkstant aukštos kvalifikacijos inžinierių ir įsigyjant užsienyje pagamintą žemės ūkio techniką, ne tik patys neuždirbame, bet ir investuojame į užsienio šalių gamybos vystymą ir naujų specialistų ruošimą. „Nors atlyginimai auga, labai trūksta motyvuotų auštos kvalifikacijos žemės ūkio mechanikos inžinerijos specialistų. Žemės ūkio technikos gamyba per metus auga nuo 15 iki 20 %, bet Lietuvoje importuotos ir eksportuotos žemės ūkio technikos santykis labai nepalankus, nes kelis kartus daugiau įsigyjame nei patys gaminame. Lietuvoje daugiausia gaminama nedidelę pridėtinę vertę atnešančių žemės ūkio technikos – priekabų, žemės dirbimo mašinų. Neturėdami pakankamai aukštos kvalifikacijos inžinierių ir pirkdami techniką iš užsienio šalių, investuojame į kitų šalių gerovę“, – pastebi mokslininkas.

Aukštos kvalifikacijos žemės ūkio mechanikos inžinierių laukia solidus atlyginimas

Fakulteto dekanas pasakoja, kad VDU ŽŪA studijų programa Žemės ūkio mechanikos inžinerija išskirtinė kitų inžinierius ruošiančių programų kontekste. „Mūsų studentai paruošiami darbui su žemės ūkio sektoriuje naudojamomis technologijomis, jie gauna ne tik stiprų teorinių žinių pagrindą, bet ir daug bendrauja su praktikais, susitinka su įmonių atstovais, vyksta į vizitus, savo akimis mato, kaip veikia agroverslo įmonės ir po studijų būna realiai pasiruošę darbui žemės ūkio sektoriuje“, – pastebi doc. dr. R. Domeika.

„Matome, kad yra didelis tokių specialistų poreikis, palaikome gerus santykius su socialiniais partneriais, mūsų absolventų būsimais darbdaviais. Iš jų ir absolventų girdime, kad siūlomi tikrai labai geri atlyginimai ir darbo sąlygos, nes esant tokiam aukštos kvalifikacijos inžinierių trūkumui, darbdaviai konkuruoja ir tarpusavyje, stengdamiesi išlaikyti ar pritraukti naują specialistą. Studijuodami jaunuoliai susipažįsta su didžiosiomis žemės ūkio verslo įmonėmis, kur galėtų dirbti ir siekti karjeros. Pastebime, kad didelė dalis studentų įmones pasirenka jau po pirmųjų studijų metų ir sėkmingai derina studijas su profesinės patirties įgyjimu. Ši sritis ne tik gerai apmokama, bet ir reikalauja nuolatinio domėjimosi naujausiomis technologijomis ir inovacijomis, todėl ji puikiai tinka žingeidiems ir naujovėmis besidomintiems jaunuoliams“, – pasakoja doc. dr. R. Domeika.

Mokosi išnaudoti šiuolaikinės žemės ūkio technikos potencialą

Prof. dr. V. Jankauskas įsitikinęs, kad dabar pasirinkusiems pirmos pakopos studijų programą Žemės ūkio mechanikos inžinerija atsivers plačios galimybės rinktis ateities karjeros kryptį. „Studijų programa skirta rengti specialistus, savo veikloje gebančius naudoti mechanikos inžinerijos principus, išmanančius žemės ūkio mašinų darbo principus, suprantančius mechanikos dėsnius ir gebančius projektuoti žemės ūkio mašinas, jas pagaminti, taip pat susipažinusius su sumanios žemės ūkio technikos darbo ir valdymo principais. Tam reikia pažinti mechaniką, mašinų teoriją, medžiagas ir jų apdirbimą, mašinų konstrukcijas ir veikimą“, – studijų programą pristato prof. dr. V. Jankauskas. Jis pastebi, kad šiuolaikinės mašinos sudėtingos, jas sudaro daug sistemų, todėl reikia plataus išsilavinimo, kuris apima mechaniką, medžiagų ir jų apdirbimo technologijų mokslą, elektroniką, hidrauliką ir pneumatiką, variklius, žemės ūkio techniką, žemės ūkio mašinų gamybą.

Mokslininkas pastebi, kad studentai gauna stiprius teorinius pagrindus, nes reikia gebėti pilnai išnaudoti didžiulį šiandieninės žemės ūkio technikos potencialą. „Technika nuolat tobulėja ir keičiasi, bet mechanikos principai išlieka tie patys, be pagrindų bus sudėtinga suprasti ir šiuolaikines technologijas. Dabar reikia išnaudoti ne tik didžiulę technikos galią, bet ir visas automatinio valdymo sistemas, įskaitant palydovines. Tam didžiausiose žemės ūkio technikos serviso įmonėse sukurtos inžinierių grupės, vadinamos „tiksliosios žemdirbystės“, „sumanių technologijų / technikos centrais“, kur dirba ir mūsų programos absolventai. Be to, aukštos kvalifikacijos specialistai reikalingi ir nuotolinei technikos stebėsenai – įžvelgti kintančią mašinų techninę būklę ir organizuoti prevencinėmis intervencijomis vadinamas techninės priežiūros ir remonto operacijas techninei būklei palaikyti. Be to, mašinų mechanizmai dėvisi, jas reikia gebėti sutaisyti, parinkti tinkamiausias darbo sąlygoms tepimo bei konstrukcines medžiagas. Modernių mašinų vertė siekia šimtus tūkstančių eurų, todėl tik kvalifikuoti specialistai gali dirbti jų serviso grandyje. Tik žinodamas konstrukcijas, išmanydamas technikos darbo principus, priežiūros bei remonto technologijas, specialistas gali išnaudoti visą technikos potencialą“, – pasakoja prof. dr. V. Jankauskas.

Studentus skatina įgyti tarptautinių studijų patirties

Mokslininkas pasakoja, kad studentai skatinami įgyti tarptautinių studijų patirties – sudaromos visos galimybės išvykti į užsienį pagal projektus ar mainų programas. „Studentų tarptautinių mainų programa Erasmus+ atvira ir mūsų programos studentams – jų laukia daugiau nei 50 Europos Sąjungos šalių universitetų, su kuriais sudarytos studentų mainų sutartys. Studijų programos dėstytojai studentams rekomenduoja universitetus, su kuriais sieja daugiametis mokslinis bendradarbiavimas – Čekijos gyvybės mokslų universitetą Prahoje (Čekija), Alanijos Alaadin Keykubat universitetą (Turkija), Palermo universitetą (Italija), Gento universitetą (Belgija)“, – pasakoja pašnekovas ir pastebi, kad po pusmečio grįžę studentai džiaugiasi kokybiškomis studijomis ir labiau pasitiki savo užsienio kalbų žiniomis.

Kita galimybė įgyti tarptautinių studijų patirties – profesinės veiklos praktikos užsienio įmonėse. „Viena pirmųjų iš jų vyko dar 1996 ir 1997 m. Varšuvoje traktorių gamybos kompanijos įmonėse URSUS. Nors šios gamyklos šiandien nebėra, bet pradėtos tradicijos išliko. Visada pritariame studentų iniciatyvoms atlikti praktikas Skandinavijos ar kitų šalių įmonėse“, – pasakoja prof. dr. V. Jankauskas.

VDU ŽŪA prof. dr. Vytenis Jankauskas

Dalijimasis praktine patirtimi, vizitai įmonėse ir profesinės veiklos praktika – svarbi studijų dalis

Dėstytojas džiaugiasi, kad studentai labai atvirai reiškia savo nuomonę, todėl užsimezga bendravimas ir vyksta diskusijos. „Vertiname studentų žingeidumą ir norą diskutuoti. Tai galimybė tobulėti, keistis naujausiomis žiniomis, nes studijų programos dėstytojai dalijasi ne teorinėmis žiniomis, bet ir praktinio darbo įžvalgomis. Dalis studijų programos dėstytojų turi dalinį užimtumą studijose ir dirba verslo įmonėse. Taip dalis naujienų / inovacijų tiesiogiai patenka į studijų programą. Šiandien bendravimas neįmanomas be atvirumo – tik taip jaunimą galima įtraukti bendrauti ir domėtis, motyvuoti nuosekliam darbui“, – apie atvirumą diskusijai ir dalijimąsi naujausiomis žiniomis pasakoja prof. dr. V. Jankauskas.

Mokslininkas teigia, kad jau pirmų kursų studentus per vizitus įmonėse ar susitikimus su atstovais, susipažinti su žemės ūkio sektoriaus specifika kviečia visos didžiausios žemės ūkio techninio serviso įmonės.

Pašnekovas pastebi, kad praktinė patirtis – vienas esminių dalykų bet kokių studijų procese. „Universitetinėse studijose praktikoms skiriama santykinai nedidelė studijų laiko dalis. Tačiau jau pirmajame kurse studijų dalyko „Įvadas į specialybę“ apimtyje aplankomos savo veiklos profiliu besiskiriančios įmonės. Praktiškai visi iniciatyvūs studentai trečiame kurse turi darbo vietas ir dalinį užimtumą įmonėse. Išimtį sudaro tie atvejai, kai studentai dirba savo ar tėvų ūkiuose“, – įžvalgomis dalijasi prof. dr. V. Jankauskas.

Specialistų poreikis nuolat auga

Prof. dr. V. Jankauskas pastebi, kad labai nežymiai augantis moksleivių susidomėjimas tiksliaisiais mokslais ir inžinerinės krypties studijomis lemia nepakankamą šios krypties specialistų ruošimą.

„Specialistai reikalingi, jų reikia jau ne vienetais, o dešimtimis. Tuo tarpu moksleiviai vis dar domisi populiariomis, bet dažnai ne tokiomis perspektyviomis specialybėmis“, – pasakoja prof. dr. V. Jankauskas.

Pašnekovas džiaugiasi, kad į moksleivių sudominimą inžinerijos krypties mokslais investuoja verslo įmonės – UAB „Ivabaltė“ generalinio direktoriaus Irmanto Tarvydžio iniciatyva inicijuotos į regiono moksleivius orientuotos programos „Sumanaus moksleivio akademija“ eksperimentinės inžinerinės klasės veikla atkreipia moksleivių dėmesį ir padeda jiems geriau pasiruošti studijoms.

Ateityje prognozuoja dar didesnį kvalifikuotų inžinierių trūkumą

UAB „Ivabaltė“ įkūrėjas ir generalinis direktorius Irmantas Tarvydis atkreipia dėmesį, kad kuo toliau, tuo žemės ūkio technika bus išmanesnė ir reikės vis daugiau gebančių ją aptarnauti inžinierių. „Poreikis šiandien yra turbūt dešimt kartų didesnis nei visoje Lietuvoje studijas baigiančių inžinierių. Ankstesnės kartos specialistams kartais trūksta gebėjimų dirbti su šiuolaikinėmis technologijomis ir dalis jų jau išeina į pensiją. Kalbant apie aukštos kvalifikacijos žemės ūkio mechanikos inžinerijos specialistus, jaučiamas jau net ne trūkumas, o vakuumas, ateityje situacija bus dar sudėtingesnė darbuotojų ieškantiems verslams ir palankesnė studijas baigiantiems kvalifikuotiems specialistams“, – kalba įmonės vadovas.

VDU ŽŪA – vienintelė aukštoji mokykla, ruošianti aukštos kvalifikacijos žemės ūkio mechanikos inžinerijos specialistus, todėl Akademijos absolventams dabartinė situacija itin palanki. „Kitose aukštosiose mokyklose paruošti inžinieriai, norintys dirbti agrosektoriuje, turi persikvalifikuoti, nes jų žinios labiau orientuotos į gamybos pramonės įrenginių ar transporto aptarnavimą. Tuo tarpu baigę VDU ŽŪA be papildomo pasiruošimo gali dirbti ir yra labai laukiami darbdavių“, – pastebi UAB „Ivabaltė“ įkūrėjas ir generalinis direktorius I. Tarvydis.

Svarbiausi įrankiai – planšetė ir nešiojamasis kompiuteris

Įmonės vadovas pasakoja, kad aštrėjanti darbuotojų trūkumo problema, nors palanki būsimiems absolventams, bet verslui ateityje gali kelti rimtų iššūkių. „Į problemą pažiūrėjome kompleksiškai – norint paruošti daugiau specialistų, reikia, kad būtų daugiau susidomėjusių šia dabar itin perspektyvia studijų kryptimi, todėl prieš trejus metus pradėjome aktyviai dirbti su moksleiviais. Kviečiame moksleivius iš regionų į projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ eksperimentines inžinerijos klases, kad rinktųsi šią studijų kryptį, o vėliau grįžtų į regionus dirbti“, – pasakoja I. Tarvydis.

„Turime įkūrę inžinerinę klasę, iš pradžių ji buvo tik Rokiškyje, dabar projekte dalyvauja vienuolika rajonų. Jaunimui norime parodyti, kad žemės ūkis yra perspektyvus, kad inžinieriaus darbas yra kvalifikuotas ir gerai apmokamas – dirbama su šiuolaikinėmis technologijomis, pagrindiniais įrankiais tampa planšetė, nešiojamasis kompiuteris, praverčia ir programavimo žinios, ir užsienio kalbų mokėjimas. Žemės ūkio technika tampa vis „gudresnė“, užduotys automatizuotos, kuriama pilnai autonomiškai, be žmogaus galinti dirbti technika. Tai rodo, kad ateityje dar labiau išaugs aukštos kvalifikacijos inžinerinio personalo poreikis, nes šią techniką reikės prižiūrėti, nuotoliu valdyti ir diagnozuoti gedimus, atvykus į vietą spręsti kylančius iššūkius“, – apie aukštos kvalifikacijos žemės ūkio mechanikos inžinerijos specialistų darbą kalba įmonės atstovas.

UAB „Ivabaltė“ įkūrėjas ir generalinis direktorius Irmantas Tarvydis

Nuo žingeidžių ir ambicingų mechanikų iki įmonių vadovų

Kalbėdamas apie žemės ūkio sektorių keičiančias inovacijas, prof. dr. V. Jankauskas pastebi, kad net ir baigę studijas šios srities specialistai dirbdami nuolat kelia kvalifikaciją, įmonės konkuruoja tarpusavyje ir investuoja į savo darbuotojų žinias. „Nuolatinis technikos ir technologijų tobulėjimas reikalauja ir nuolatinio specialistų kvalifikacijos kėlimo, norint pasiekti efektyvų technikos išnaudojimą. Technika brangsta, todėl jos galimybės privalo kompensuoti brangimą. Jeigu prieš dešimt metų su palydovine navigacija buvo komplektuojami tik keli procentai žemdirbių užsakomų javų nuėmimo kombainų, tai šiandien situacija pasikeitusi 180 laipsnių kampu. Be šiuolaikiškų valdymo sistemų technika tapo mažiau patraukli“, – įžvalgomis dalijasi mokslininkas. Jis pastebi, kad studijų programos Žemės ūkio mechanikos inžinerija absolventai džiaugiasi kūrybišku ir dinamišku darbu, jie nuolatinių naujovių bei pokyčių sūkuryje. Be to, VDU ŽŪA studijos su didele pasirinkimų galimybe – VDU Artes liberales principais susiformuojamas patrauklus studijų dalykų paketas.

Pasakodamas apie studijų programos Žemės ūkio mechanikos inžinerija suteikiamas karjeros galimybes, Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. R. Domeika atskleidžia, kad didelė dalis Lietuvos agroverslo įmonių įkūrėjų, direktorių, generalinių direktorių, padalinių, servisų vadovai yra baigę studijų programą Žemės ūkio mechanikos inžinerija. „Nebūtina visiems galvoti apie vadovų darbą, čia reikia ir stiprių vadybinių kompetencijų, bet faktas, kad mūsų absolventai tampa didelių įmonių vadovais, daug pasako apie jų įgytą tvirtą teorinių žinių pagrindą, pasitikėjimą savo žiniomis bei gebėjimais ir platų įgytą išsilavinimą“, – kalba dekanas doc. dr. R. Domeika.

Per 1600 šalies moksleivių sutelkęs edukacinis projektas „Sumanaus moksleivio akademija 2023-2024“ pasiekė finišą

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) eduakcinis projektas „Sumanaus moksleivio akademija“ (SMA) artėja link finišo. Gegužės 29 d. VDU Žemės ūkio akademijoje įvyks baigiamasis, finalinis projekto susitikimas, kuriame moksleivių lauks įdomūs kviestinių pranešėjų pranešimai, veiklos pagal projekte lankytos klasės kryptį, geras laikas ir svarbiausia dalis – iškilminga projekto baigimo pažymėjimų įteikimo ceremonija. Renginyje taip pat susiburs visą projekto laikotarpį moksleivius lydėję mokytojai, kuriems skiriamas specialus teminis seminaras bei pažymėjimų įteikimo ceremonijoje bus įteikti kvalifikacijos kėlimo pažymėjimai.

Ggeužės 29 d. edukacinio projekto „Sumanaus moksleivio akademija 2023-2024“ baigiamojo renginio programa

„Sumanaus moksleivio akademija“ – tai projektas, skirtas 9-12 klasių moksleivių pasirinktos mokslo krypties kūrybiško mąstymo bei praktinių įgūdžių lavinimui, kurio metu su moksleiviais žiniomis dalinasi Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos dėstytojai – geriausi savo sričių specialistai. Šiais metais siūloma rinktis verslumo, inžinerijos, gamtos mokslų bei ekologijos klases. O norintiems gilinti pasirinktos mokslo krypties žinias parengta speciali II lygio programa.

Šiais mokslo metais šiame, aštuntus metus gyvuojančiame ir nuolat augančiame projekte dalyvauja daugiau kaip 1600 moksleivių iš 50 bendrojo lavinimo mokyklų. Pedagogų teigimu, tai šalyje masiškiausias ir tvariausias aukštesniųjų klasių moksleiviams skirtas projektas, kurio metu besirenkantiesiems karjeros kelią suteikiamos galimybės akademinėje aplinkoje įgyti naujų žinių bei įgūdžių ir „pasimatuoti“ platų spektrą perspektyvių, į ateitį orientuotų profesijų.

Renginio metu bus fotografuojama ir/ar filmuojama, todėl informuojame, kad Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Papildomas priėmimas į VDU ŽŪA magistrantūros studijas

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), vykdantis studijas, grįstas Artes Liberales principais, skelbia priėmimą į 17 VDU Žemės ūkio akademijos magistrantūros studijų programų. Stojantiesiems šiais metais siūlomas platus spektras studijų programų: jungtinių, dvigubo diplomo, vykdomų anglų kalba ir kitų, studijuojančiojo ir darbo rinkos poreikius atitinkančių, studijų programų.

Prašymų dalyvauti priėmime į magistrantūros studijas registracija vyksta internetu: http://epasirasymas.vdu.lt. Prašyme galima nurodyti iki 4 pageidavimų. Stojantysis pageidavimus turėtų pateikti prioriteto mažėjimo tvarka.

VDU absolventams nereikia pateikti diplomo ir jo priedėlio, tik užpildyti prašymą ir pridėti registracijos mokesčio kvito kopiją (rekvizitus rasite čia) bei studijų programos priėmimo sąlygose nurodytus dokumentus (jei nurodyta). Kitų aukštųjų mokyklų absolventai turi pateikti išsilavinimo dokumentų, asmens dokumento, registracijos mokesčio kvito ir kitų dokumentų kopijas. Jei dar neturite diplomo ir jo priedėlio, pateikti galima akademinę pažymą.

Informaciją apie 2024 m. priėmimą į magistrantūros studijas rasite čia.

PAPILDOMAS PRIĖMIMAS

Nuo liepos 15 d. 12.00 val. norintieji studijuoti magistrantūroje gali pretenduoti į likusias laisvas vietas papildomo priėmimo etapo metu.

Prašymus bus galima pateikti iki rugpjūčio 21 d. 24.00 val. internetu. Šiame etape gali dalyvauti ir asmenys, dalyvavę pagrindiniame priėmime, stojimo mokesčio iš naujo mokėti nereikia, pridedama ta pati mokėjimo kvito kopija.

Papildomo priėmimo kvietimai studijuoti bus skelbiami rugpjūčio 22 d. 12.00 val., informuojant kiekvieną asmeniškai. Visą informaciją apie 2024 m. priėmimą į magistrantūros studijas rasite čia.

PRIĖMIMAS Į PAPILDOMĄSIAS STUDIJAS

Vykdomas priėmimas į papildomąsias studijas, kurios skirtos norintiems studijuoti magistrantūros studijose, tačiau neturintiems priėmimo sąlygose nurodyto išsilavinimo. Papildomųjų studijų programas gali rinktis ne tik kolegijų absolventai, ketinantys studijuoti magistrantūroje, bet ir universitetų bakalauro studijų absolventai, kurie yra baigę kitų krypčių pirmosios pakopos studijų programas. Daugiau informacijos apie VDU ŽŪA papildomąsias studijas: https://zua.vdu.lt/studijos/papildomosios-studijos/.

Prašymų dalyvauti priėmime į papildomąsias (išlyginamąsias) studijas registracija vyksta internetu: https://epasirasymas.vdu.lt/ iki rugpjūčio 21 d.

DAUGIAU INFORMACIJOS

Daugiau informacijos konsultuojantis VDU:
VDU Studijų departamentas
S. Donelaičio g. 52, LT-44244, Kaunas
El. paštas studijos@vdu.lt

Daugiau informacijos konsultuojantis VDU ŽŪA:

Informaciją teikia VDU ŽŪA fakultetai

ir/arba

VDU ŽŪA studijų administravimo koordinatorė
Doc. dr. Rasa Čingienė
Telefonas +370 682 22874
El. paštas rasa.cingiene@vdu.lt

VDU Agroinovacijų centras – naujos galimybės aukštos kokybės mokslo tyrimams

Lietuvos agrosektorius susiduria su iššūkiais, kurie tiesiogiai atsiliepia jo efektyvumui, tvarumui ir konkurencingumui. Keliami vis aukštesni reikalavimai, nuo didesnio produktyvumo, iki minimalaus išteklių naudojimo ir maksimalaus tvarumo, kas dažnai sunkiai suderinama. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė džiaugiasi, kad šį ir kitus agrosektoriui kylančius iššūkius VDU Agroinovacijų centre spręs VDU mokslininkai. „Tikime, kad sujungus šiuolaikinės įrangos galimybes ir mūsų mokslininkų žinias, šiame centre gimstančios inovacijos prisidės prie tvarios ir modernios miškininkystės, žemės ūkio, maisto pramonės plėtros“, – mintimis dalijasi mokslininkė.

Šiuolaikiniai tyrimai ir inovacijos – Lietuvos lyderystei

2024 m. gegužės 24 d. atidarant VDU Agroinovacijų centrą pasveikinti į renginį gausiai susirinkę Vytauto Didžiojo universiteto bendruomenės nariai, garbūs svečiai, mokslinių projektų, tyrimų partneriai, ateities agroinovacijoms neabejingi bičiuliai ir pasidžiaugta, kad ilgai brandintas ir kurtas projektas įgavo modernų, Universiteto, šalies, regiono mastu reikšmingas agroinovacijas talpinantį pavidalą. „Dėkojame visiems buvusiems ir esantiems kartu. Tik kartu galima žengti pirmyn tvirtu žingsniu. Tikime, kad Agroinovacijų centras suteiks dar daugiau galimybių bendradarbiauti, kurti, atrasti“, – kalbėjo renginį vedusi VDU Žemės ūkio akademijos marketingo koordinatorė Deimena Montvydaitė.

VDU Agroinovacijų centro atidarymo ceremoniją sveikinimo žodžiu pradėjęs Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. habil. dr. Juozas Augutis džiaugėsi universitetui svarbiu įvykiu. „Noriu pasidalinti VDU Žemės ūkio akademijos svajone turėti čia, nuostabiame akademiniame miestelyje puikų, aukšto Europinio lygio kompetencijų centrą, paskirtą gamtos, gyvūnijos, augalų, žemės ūkio tyrimams ir inovacijų kūrimui. Mes jį bandome apjungti kaip žaliųjų biotechnologijų kompetencijų centrą. Agroinovacijų centras yra viena pirmųjų šio centro dalių. Labai daug projektų jau vyksta, artėja prie savo finalo. Turėsime šiais metais nemažai tokių atidarymų, o šiandien pasidžiaukime šio pastato prikėlimu kitam gyvenimui, moksliniams tyrimams, informacijos skleidimui apie tai, kad agromokslas ir verslas pasikeitęs ir toliau keičiasi“, – apie agrosektoriaus transformacijas mintimis dalijasi prof. habil. dr. J. Augutis.

Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. habil. dr. Juozas Augutis

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. A. Miceikienė sveikino Agroinovacijų centro atidaryme, vietoje, kur sujungtos inovacijos, technologijos ir modernus žemės ūkis, susirinkusį gausų būrį svečių. „Tikiuosi, kad šiame centre kartu su Lietuvos ir užsienio šalių suinteresuotais verslininkais ir ūkininkais dirbantys mūsų mokslininkai kurs inovacijas, kurios prisidės prie tvaraus ir modernaus miškininkystės, žemės ūkio, maisto pramonės vystymosi. Tikiu, kad šio centro dėka Lietuvos žemės ūkis ir maisto pramonė užims lyderiaujančias pozicijas ir nepraras savo svarbos. Noriu padėkoti visiems prisidėjusiems prie šios idėjos realizavimo, naujus projektus ir mokslo tyrimus, edukacinę veiklą pradėjusiems įgyvendinti ir vykdyti darbuotojams“, – kalba kanclerė ir kviečia stiprinti jau esamus bei kurti naujus mokslo ir verslo ryšius, vedančius tvaraus ir žalio žemės ūkio link.

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė

Sveikinimo žodį tardamas VDU Gamtos ir technologijų mokslinių tyrimų instituto direktorius prof. dr. Algimantas Paulauskas džiaugiasi, kad susijungus keliems universitetams atsiranda daugiau galimybių apjungti visų sričių, susijusių su augalais, gyvūnais, laukine gamta mokslinius tyrimus. Instituto direktorius džiaugėsi, kad VDU Agroinovacijų centras atveria naujų galimybių studijoms ir moksliniams tyrimams.

VDU Gamtos ir technologijų mokslinių tyrimų instituto direktorius prof. dr. Algimantas Paulauskas

Šiuolaikinė įranga sveikesnio funkcinio maisto gamybai

Pristatydama Augalinių žaliavų biofermentacijos ir Augalinių žaliavų pasterizacijos laboratorijose vykdomus mokslo tyrimus bei kuriamus išskirtinius produktus, laboratorijų vadovė prof. dr. Elvyra Jarienė, akcentavo, kad vyksta beatliekė gamyba, nes panaudojami visi gamybos metu gaunami šalutiniai produktai. Be to, siekiant kokybiško galutinio rezultato, orientuojamasi į vietinę, Lietuvoje užaugintą biodinaminę ir ekologinę žaliavą. Tarp kuriamų produktų – fermentuotas nealkoholinis alus. Norint sukurti sveikesnį ir skanesnį gėrimą, jis praturtinamas įvairiais priedais – uogomis, augaliniais ekstraktais.

Didelio renginio dalyvio susidomėjimo sulaukė 3D spausdintuvas, naudojantis iš maisto produktų paruoštas tyres. Vienas iš įdomių gaminių pavyzdžių – iš morkų tyrės atspausdinta morka, kurią valgyti ir morkos skoniu mėgautis gali žmonės, kurių racionas dėl sveikatos problemų apribotas tik labai lengvai kramtomu maistu. Spausdinimui galima naudoti įvairių maisto produktų tyres, tarp kurių ir iš priešvėžinių junginių turinčių bulvių spalvotu minkštimu miltelių ruošiama užpilama košė, kuria 3D spausdintuvu galima formuoti įvairių formų objektus.

Dar vienas įrenginys, atvėręs daugiau galimybių moksliniams tyrimams – bioreaktorius, turintis galimybę palaikyti pH, deguonies, apšvietimo lygius, dujų padavimą. Šioje laboratorijoje esanti šiuolaikinė įranga atsiveria daug galimybių gaminti funkcinį maistą.

Sekvenavimo įranga aukšto mokslinio lygio tyrimams

Molekulinės ekologijos ir genomikos laboratoriją pristatantis mokslo darbuotojas Povilas Sakalauskas pasakoja, kad genetiniai tyrimai prasideda nuo tiriamos medžiagos homogenizavimo, kad būtų galima išskirti DNR. „Tiriamoji medžiaga gali būti labai įvairi, pavyzdžiui, kiaušinio lukštas ar kaulo ėminys, kraujo dėmelės ant popieriaus. Šiuolaikinės įrangos dėka ir iš tokių medžiagų, kur yra labai mažas DNR kiekis, galime jį išskirti ir atlikti tyrimus. Dirbame su laukiniais gyvūnais, įvairiais patogenais, susirgimais. Tiriame kaip keičiasi patogenai, taip pat atliekame populiacijų genetinių struktūrų analizes, žiūrime kaip keičiantis aplinkai keičiasi populiacijų genetinės struktūros. Dirbame ir su gyvuliais, galime atlikti patogenų nustatymo tyrimus, taip pat standartinius genetinius tyrimus“, – kalba P. Sakalauskas.

Atlikus DNR medžiagos išskyrimą, taikomi kiti metodai, vienas pagrindinių PGR molekulinės biologijos metodas, taip pat svarbus DNR sekoskaitos metodas. „Nors laboratorija atrodo maža ir kukli, bet su čia esančiu naujos kartos sekvenavimo prietaisu galima sekvenuoti gyvūnų, bakterijų, virusų genomus ir generuoti labai didelius duomenų kiekius. Dirbant su šikšnosparnių platinamais patogenais, su šiuo prietaisu atliekame metagenominius bakterijų tyrimus, kuriais galime nuskaityti labai daug informacijos. Standartiniu PGR metodu atlikdami tyrimus galime nustatyti, ar ėminyje yra virusas, gauti trumpą DNR ar RNR fragmentą, jį sekvenuoti ir gauti nedidelį kiekį papildomos informacijos. Tuo tarpu metagenominių tyrimu atveju, nuskaitome viską. Jei paimame saują dirvožemio, išskiriame DNR medžiagą ir, pritaikius bakterijoms specifinį metagenominį sekvenavimą, vienu metu identifikuojame visas esančias bakterijas, sugeneruojamas labai didelis kiekis duomenų ir tai leidžia atsakyti į sudėtingus klausimus“, – kalba mokslo darbuotojas.

Mokslininkas pasakoja, kad tiriant šiksnosparnių mėginius, aptinka įvairias babezių rūšis, taip pat dar neidentifikuotas borelijų, sukeliančių Laimo ligą, rūšis, taip pat daug kitų bakterijų. „Šikšnosparniai, kaip tyrimų objektas, yra labai svarbūs ir įdomūs, nes jie turi bakterinių ir virusinių patogenų, taip pat zoonozių. Tokie virusai, kaip Ebola, Covid taip pat siejami su šikšnosparniais. Agroinovacijų centre naudojamo sekvenavimo prietaiso pagalba tyrimus galima atlikti aukštame moksliniame lygmenyje“, – galimybėmis džiaugiasi P. Sakalauskas.

„Pagrinde dirbame su įvairiomis zoonozėmis, bendradarbiaujame su įvairiais ūkio subjektais, atliekame užsakomuosius mokslinius tyrimus, ekspertizes. Taip pat bendradarbiaujame su veterinarijos klinikomis, atliekame genetinius ir įvairių patogenų nustatymo tyrimais“, – apie verslui aktualius tyrimus pasakoja mokslo darbuotojas.

Ragai ir iškamšos – gyvūnų pažinimui ir atrankai

Pristatydamas Medžioklėtyros laboratoriją, lekt. dr. Artūras Kibiša džiaugiasi doc. dr. Kęstučio Pėtelio surinktų ragų kolekcija. „Medžiotojai turi mokėti juos atskirti ne tik pagal amžių, bet ir atrankinę grupę. Kiekvieną pavasarį medžiotojai ekspertų komisijai pristato medžiagą, ir jeigu neteisingai sumedžiotas gyvūnas, medžiotojas baudžiamas. K. Pėtelis taip pat išsaugojo rekordinių elnio ragų dešimtuko gipsinius muliažus, kurie iki dabar atrodo kaip tikri. Įvairios technologijos bus naudojamos mokymo procese, nes mokantis svarbu ir gyvai pamatyti, paliesti, pačiupinėti, taip lengviau įsidėmėti kriterijus, pagal kuriuos gali atskirti amžių ir atrankos grupę“, – pastebi mokslininkas.

„Dar vieną dovaną gavome iš medžioklės trofėjų eksperto Algimanto Kamičaičio. Tai danieliaus ragai, kurie kolekcijoje kiekvienais metais vis platesni ir didesni. Danieliai medžiojami nuo aštuntų metų, studentai turi galimybę matyti ragus nuo pirmų, iki paskutinių, kai danielius buvo sumedžiotas. Rago perimetras kiekvienais metais didėja, bet ovalumas išlieka tas pats. Jaunas ragas išgaubtas į išorę, jei vyresnis – įgaubtas į vidų. Europoje tik dviejose parodose esu matęs, kad būtų danielių ragų kolekcija nuo pirmųjų metų ragų, paprastai pradedama nuo vėlesnių“, – apie išskirtinę ir vertingą dovaną pasakoja mokslininkas.

Lekt. dr. Renata Špinkytė-Bačkaitienė pasakoja, kad būsimiems miškininkams ir medžiotojams svarbu susipažinti su Lietuvos žinduoliais. „Nors iškamšų negalima liesti, bet taip pat turime kaukoles, kailius, kuriuos studentai gali liesti ir lyginti tarpusavyje. Pats naujausias ir įspūdingiausias eksponatas – tauriųjų elnių stendas, kur pagal amžių galima nustatyti atrankines grupes. Galima apžiūrėti perspektyvių ir labai perspektyvių elnių iškamšas nuo pirmaragio iki dešimtųjų metų, kad studentai pagal kaklo storį, pagal kelmelio aukštį atpažintų nemedžiotinus elnius. Palyginimui yra visa kolekcija medžiotinų elnių ragų“, – kalba mokslininkė.

Dar vienas įspūdingas eksponatas – rudojo lokio iškamša. Mešką sumedžiojo ir padovanojo medžiotojas Juozas Dainelis, iškamšą padarė žymus taksidermistas Kęstutis Bybartas. „Tai unikali proga pažiūrėti meškai į akis, nes gamtoje tai tikrai nepavyks. Juokaujama, jei meška nusprendė, kad esate jos pietūs, tai jūs ir esate jos pietūs. Įdomu, kad ir Lietuvoje jau turime ateinančių meškų. Pavasarį vienu metu nufotografuota meška ir Biržų girioje, ir Švenčionėliuose, atstumas gana didelis, todėl manome, kad tai skirtingi gyvūnai“, – apie vis didėjančią tikimybę Lietuvoje sutikti rudąjį lokį kalba lekt. dr. R. Špinkytė-Bačkaitienė.

Laboratorijoje tiriami visi Lietuvoje sumedžioti vilkai

Mokslininkė atkreipia dėmesį, kad greta studentų ugdymo atliekami ir moksliniai tyrimai. „Penktus metus iš eilės tiriami visi sumedžioti vilkai, kiekvienas sumedžiotas vilkas ištiriamas genetiškai, nustatomas kiekvieno iš jų amžius, patelių atveju – ar turėjo jauniklių ir kiek jų turėjo paskutiniais metais. Taip esame ištyrę daugiau nei tūkstantį vilkų iš visos Lietuvos. Pagal tyrimų rezultatus kasmet nustatomas sumedžiojamų vilkų limitas ateinančiam sezonui“, – kalba mokslininkė lekt. dr. R. Špinkytė-Bačkaitienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad iš visų tirtų vilkų, tik vienas sumedžiotas vilkas iš Vilniaus rajono turėjo dvidešimt procentų šuns genų, visi kiti sumedžioti vilkai buvo gryni, be šuns genų.

Ieško balanso tarp saugojimo ir naudojimo

Biologinės įvairovės išteklių laboratorijos vykdomus tyrimus pristatantis jos vadovas prof. dr. Gediminas Brazaitis pasakoja, kad laboratorijoje ieškoma kompromisų tarp biologinės įvairovės išsaugojimo ir naudojimo, ypatingai miško ekosistemose. „Moderniai žiūrint, tai galima įvardinti kaip gamta grįstus sprendimus. Dirbame su medžių prieaugliu, kolega atlieka tyrimus su Čepkelių raisto pušimis. Jas tiriant galima nustatyti, kokiais metais ir kuriose vietose buvo gaisras. Tyrimo metu nustatyta, kad daugiausiai, septynis kartus, degusi pušis buvo iš Marcinkonių. Matome, kad buvo daugybė gaisrų, tai yra miško gyvenimo dalis. Taip pat tarptautiniame projekte tiriame, kokią įtaką kanopiniai žvėrys turi mažose miško aikštelėse miškų atkūrimui. Yra įrengtos vaizdo kameros, vertiname nuskabymo riziką“, – kelis vykdomus tyrimus pristato prof. dr. G. Brazaitis.

Renginio dalyvius profesorius supažindino su rizotronais ir bandymais įvertinti kaip būtų galima miškus geriau adaptuoti klimato kaitai. „Lyginame grynus pušynus, grynus beržynus ir mišrius medynus. Atlikdami tyrimą fiksuojame, kaip šaknys paauga per metus. Fotografuojame, atliekami ir bakterijų, mikolizės, miško paklotės ir kiti kompleksiniai tyrimai, tą patį daro ir kolegos užsienyje“, – apie aktualų tarptautinį tyrimą pasakoja mokslininkas.

VDU ŽŪA diplomų įteikimo šventė

Birželio 19 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) kviečia absolventus ir visus Akademijos bendruomenės narius bei svečius dalyvauti diplomų įteikimo iškilmėse. Šventinis renginys vyks VDU ŽŪA Centrinių rūmų Iškilmių salėje (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.).

10:00 val. VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto absolventų šventė

12:00 val. VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto absolventų šventė

14:00 val. VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto absolventų šventė

16:00 val. VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto absolventų šventė

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

VDU Žemės ūkio akademijos 100-mečio Gegužinė: emocijos – ištirpdžiusios laiką ir sušildžiusios širdis

Šiemet 100-mečio veiklos jubiliejų mininti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) iš anksto žadėjo, kad tai darys skambiai. Gegužės 18 d. VDU ŽŪA surengta įspūdinga šventinė 100-mečio Gegužinė sujungė kelias kartas, priminė istoriją, tradicijas, atskleidė svajones, dovanojo daug smagių emocijų, pramogų bei patvirtino, kad Akademijos bendruomenės nariu tampama visam gyvenimui.

Šimtmetis šalies žemės ūkio priešakyje

„Žemės ūkio studijų ir mokslo svarbą, įsteigdama Akademiją, prieš šimtmetį puikiai suprato mūsų tautos šviesuomenė, kūrusi nepriklausomos Lietuvos valstybės pamatus. Šiandien esate bendruomenė, savyje nešanti išskirtinį bendrystės geną – šalyje nerasime vietos ar institucijos, kur nebūtų susibūrę vienminčiai VDU ŽŪA absolventai. Netgi Seime turime neformalią frakciją, kurią sudaro politikai – Akademijos alumnai, Seime įkūrę klubo „ŽŪA Alumni“ skyrių. Jie visada stengiasi prisidėti prie savosios Alma Mater klestėjimo“, – 100-mečio Gegužinės dalyvius sveikino VDU rektorius prof. dr. Juozas Augutis, pastebėjęs, kad žemės ūkis buvo ir bus Lietuvos siela ir kūnas.

Sveikinimo žodį tarusi VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė priminė, kad Akademijos bendruomenė visada buvo ištikima žemės ūkiui bei kaimui ir sunkiausiais laikotarpiais dirbo tam, kad Lietuvos žmonėms užtikrintų skalsų duonos kąsnį. O šiuo metu ji svariai prisideda kuriant modernų žemės ūkį ir maisto sektorių. „Šiandien didžiuojamės stipriu ryšiu su savo absolventais, džiaugiamės jais sugrįžusiais, džiaugiamės svečiais ir dabartine Akademijos bendruomene“, – įsimintinų akimirkų Gegužinės dalyviams linkėjo VDU ŽŪA kanclerė.

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė ir VDU rektorius prof. dr. Juozas Augutis

Jubiliejaus proga pasveikinti Žemės ūkio akademijos atvyko KTU ir VDU alumnų atstovai. KTU alumnų asociacijos prezidentas Darius Vaičiulis ir VDU absolventų klubo prezidentas Džiugas Juknys priminė bendras dabartinių Kauno universitetų ištakas, Gegužinių tradiciją bei dovanojo nuostabią dovaną – KTU pučiamųjų grupės „The Brass Bees“ koncertą.

VDU ŽŪA šimtmečio Gegužinė startavo VDU Sporto centro organizuojamu bėgimu-ėjimu. Dalyvių tikslas buvo akademiniame miestelyje įveikti simbolinę 1924 m ilgio trasą. Drąsinančius žodžius bėgikams tarė VDU prorektorė doc. dr. Vilma Bijeikienė, tinklinio ir lengvosios atletikos treneris Alfonsas Kazlauskas.

Sveikinimo žodį tarusi VDU ŽŪA Tarybos pirmininkė, vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstubienė kalbėjo, kad koja kojon su pasauliniais iššūkiais ir inovacijomis žengianti VDU Žemės ūkio akademija yra bene vienintelė vieta Lietuvoje, kurioje rengiami bioekonomikos, žemės ir miškų ūkio specialistai. „Čia studijuoja ir dirba gamtą ir technologijas mylintys žmonės, čia skleidžiamos tvaraus vystymosi vertybės, ugdomas pilietiškas požiūris į visuomenę ir šalies ateitį“, – Akademijos vizitinę kortelę pristatė VDU ŽŪA Tarybos pirmininkė, vicekanclerė prof. dr. A. Blinstrubienė.

VDU ŽŪA Tarybos pirmininkė, vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė

Susitikimų džiaugsmo nesutrukdė nei liūtis

„Dėstytojui nėra didesnio džiaugsmo kaip matyti profesinėje veikloje daug pasiekusius savo buvusius studentus ir būti jų pakviestam drauge paminėti Akademijos 100-metį“, – šventine nuotaika dalijosi ypač gausaus būrio 1982-ųjų laidos VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto absolventų – agronomų praktikų, mokslininkų, ūkininkų, politikų – apsupta ilgametė šio fakulteto dėstytoja doc. dr. Nijolė Špokienė. Jos minčiai antrino ir kalbinta buvusios Hidrotechnikos katedros doc. dr. Renė Kustienė, teigusi, kad Akademija yra visas jųdviejų su vyru – buvusiu rektoriumi emeritu prof. habil. dr. Albinu Kusta – gyvenimas.

„Šiandien tiesiog labai daug juoko ir gerų emocijų, kurias sunku perteikti žodžiais“, – plačiai šypsojosi Inžinerijos fakulteto 2005 m. laidos absolventas, šiuo metu verslininkas Donatas Bagdonas, atvykęs dalyvauti studijų grupės draugų susitikime.

Iš Pasvalio kilusios, Akademijoje susibičiuliavusios, sostinėje karjeras kūrusios miškininkė Violeta Veličkienė ir agronomė Palmira Ačienė šventės dieną skaičiavo, kad šį pavasarį sukanka 50 metų, kai joms buvo įteikti studijų baigimo diplomai, o vėl sugrįžus į Akademiją apima jausmas, jog tai buvo ką tik. Garbių senjorių žodžiams antrino ir buvusi Akademijos studentų atstovybės 2007-ųjų prezidentė Živilė Mediekšienė, bendram dalyvavimui 100-mečio Gegužinėje bei pasidalijimui smagiais prisiminimais sutelkusi ir kitus šios atstovybės vadovus.

Todėl, regis, vieninteliai žmonės – organizatoriai – šventės dieną buvo kiek nusiminę dėl jų planus sutrukdžiusios liūties. Tačiau dalyviai, kurių būryje neabejotinai buvo labai gausus būrys žemės ūkio ekspertų, šypsodamiesi tvirtino, kad pasėliams lietaus jau reikėjo. Ir tai svarbiausia.

Organizatoriai buvo sumanę, kad pavasarine žaluma žaliuojančioje erdvėje priešais VDU ŽŪA centrinius rūmus visa bendruomenė drauge susės „žaliajai vakarienei“. Tačiau ir užklupus lietui gegužinės dalyviai nesutriko – jie persikėlė į studentiškus laikus menančias auditorijas, linksmai leido laiką po skėčiais ar būriavosi prie VDU ŽŪA fakultetus reprezentuojančių palapinių.

Fakultetų prisistatymų amplitudė – nuo istorinio traktoriaus iki povandeninio drono

Išradingai įrengtose fakultetų palapinėse netrūko ir šventinio šurmulio, ir žinių apie studijų programas sklaidos elementų. Pastarieji ypač domino jaunuosius lankytojus. Jie galėjo „pasisveikinti“ su Miškų ir ekologijos fakulteto atstovais dekano prof. dr. Vito Marozo, dr. Jolantos Stankevičiūtės ir dr. Daivos Tiškutės Memgaudienės demonstuojamais Medžioklėtyros laboratorijos eksponatais, pavartyti įspūdingą leidinį apie Lietuvos didžiagirias, kurio vienas autorių – VDU ŽŪA prof. dr. Gintautas Mozgeris.

Agronomijos fakulteto palapinėje įvairių augalų, mikrožalumynų pavyzdžius demonstavo bei lankytojų prašė atspėti jų pavadinimus ir už tai prizus dalijusios doktorantės Aušrinė Simonavičiūtė ir Austėja Šverikaitė. Bioekonomikos plėtros fakulteto palapinėje buvo kviečiama „sulošti šachmatų partiją su ekonomistu“, o šį žaidimą moderavęs fakulteto dekanas prof. dr. Bernardas Vaznonis šmaikštavo, kad ekonomistą įmanoma įveikti tik baigus studijas Bioekonomikos plėtros fakultete.

Inžinerijos fakulteto komanda lankytojus stebino įvairių laikotarpių absolventų laidų dovanotais suvenyrais ir įspūdinga kontrasto principu parengta ekspozicija. Joje – moderniausi doktoranto Lino Jurevičiaus, lektorės dr. Simonos Paulikienės demonstuoti povandeninis ir antžeminis dronai bei ne mažiau stebinanti istorinės technikos ekspozicija, kurios centre – Inžinerijos fakulteto lektoriaus Arvydo Pauliko 1927-ųjų laidos automobilis REN ir tarpukario Lietuvoje ūkiuose jau dirbusių vokiškų traktorių LANDZ BULDOG išsaugotas egzempliorius.

Gegužinės pramogų pynėje – šokiai, dainos ir pačių pasigaminti saldainiai

100-mečio Gegužinės dalyvius visą popietę scenoje linksmino Vaikų tautinių šokių kolektyvų festivalio „Graži mūsų šeimynėlė“ dalyviai, į Akademiją suvažiavę iš Mažeikių, Skuodo, Kauno miesto ir Kauno rajono.

Jaunuosius šokėjus scenoje keitė vyresniųjų tautinių šokių kolektyvai, aukštųjų mokyklų studentų pasirodymai.

Viso spalvingo tautinio koncerto kulminacija ir baigiamuoju akordu tapo VDU Žemės ūkio liaudiškų šokių kolektyvą „Sėja“ (vadovė Idalija Braškytė, koncentmeisterė Virginija Milaknienė), liaudiškos muzikos kapelos „Ūkininkas“ (vadovas Romualdas Sadzevičius) pasirodymai bei prieš dvejus metus 100 metų sukaktį atšventusio VDU ŽŪA choro „Daina“ (vadovė Ramunė Navickienė) repertuaras.

Gegužinės scenoje taip pat pasirodė populiari muzikos grupė „Subtilus“, vakarėjant įvyko atlikėjo Manto Jankavičiaus gyvo garso koncertas.

Visą renginio dieną dalyvių ir svečių laukė įvairios edukacijos bei pramogos. VDU ŽŪA bibliotekoje buvo galima apžiūrėti parodą „Atgal į gegužinę“, apsilankyti VDU ŽŪA muziejuje, dalyvauti Dianos Žaldarienės įmonės lietuviškų karamelinių saldainių, turinčių tautinio paveldo statusą, edukacinėje programoje. Mažieji buvo kviečiami stebėti VDU ŽŪA teatro „Jovaras“ spektaklį „Trys katinai“. Renginio dalyvių taip pat laukė pramoginė vaikų zona, aktyviausiųjų – sporto zona, išalkusiųjų – maisto zona, o ieškančiųjų lauktuvių – skanėstų ir suvenyrų mugė.

VDU ŽŪA 100-mečio Gegužinės pagrindinis rėmėjas – UAB „VH Lietuva“, renginio rėmėjai: UAB „DeLaval“, UAB „Dojus Agro“, AB „Linas Agro“, AB „Lytagra“, UAB „BalticAgro“, AB „Kauno grūdai“, UAB „Rovaltra“, UAB „Žemtiekimas“, Padovinio ŽŪB, UAB „Ivabaltė“, AB „East West Agro“, UAB „Agrokoncerno grupė“, UAB „Naujasis Nevėžis“. Pagrindinis informacinis rėmėjas UAB „Ūkininko patarėjas“, Informaciniai rėmėjai: VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos redakcija „Mano ūkis“, UAB „Diena Media News“.

Virtualus informacinis susitikimas apie priėmimą į VDU ŽŪA magistrantūros studijas 2024

Kviečiame į virtualų informacinį susitikimą apie priėmimą į Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) magistrantūros studijas.

Susitikime bus suteikta informacija apie priėmimo į magistrantūros studijas eigą, dokumentų pildymą, vyks individualių klausimų-atsakymų sesija, kurioje galėsite užduoti rūpimus klausimus. Tai puiki galimybė gauti visus atsakymus tiesiogiai.

Susitikimo data: Birželio 4 d.
Susitikimo laikas: 10:00-11:00 val.

Susitikimas vyks nuotoliniu būdu naudojant MS Teams platformą.

Kviečiame registruotis ir iš anksto pateikti aktualius klausimus ČIA.
PRISIJUNGIMO NUORODA

Priėmimo į VDU magistrantūros studijas 2024 m. taisykles rasite čia.

Informaciją apie 2024 m. priėmimo etapus ir datas rasite čia.

VDU ŽŪA magistrantūros studijų programos:

VDU ŽŪA mokslininkų inovacijos bus pristatomos „Žaliųjų idėjų festivalyje 2024“

Kviečiame birželio 5 d. paminėti Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną kasmetiniame „Žaliųjų idėjų festivalyje 2024“, vyksiančiame Lietuvos Respublikos Prezidentūroje. Ketvirtus metus vykstančiame renginyje lankytojų lauks net 24 įmonės, institucijos, nevyriausybinės organizacijos ir iniciatyvos, tarp kurių ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA). Pristatysime VDU ŽŪA mokslininkų atliekamus tyrimus ir žaliąsias inovacijas. Bus pristatomas unikalus VDU ŽŪA mokslininkių sukurtas maisto produktas – liofilizuoti jogurto kąsneliai – praturtintas įvairiomis netradicinėmis, ir organizmui vertingomis, ir skonį sustiprinančiomis, žaliavomis. Taip pat bus demonstruojamos inovatyvios technologijos – žalieji sprendimai žemėtvarkoje. Bus pristatomos VDU ŽŪA mokslininkų naudojamos žemėtvarkos srityje taikomos inovatyvios technologijos – tokios kaip bepilotis orlaivis, antžeminis skeneris – ir jų efektyvumas žemėtvarkos veikloje.

Programa:
10.00 – 11.00 Česlovo Kudabos premijos teikimas ir Lietuvos savivaldybių aplinkos reitingo pristatymas ir apdovanojimai Prezidento rūmų Kolonų salėje
10.30 – 16.00 Žaliųjų idėjų mugė, dirbtuvės ir edukacijos vidiniame Prezidentūros rūmų kieme ir parke
11.30 – 12.15 VšĮ „GYVI GALI“ pamoka „Kaip nesuvalgyti planetos?“ Prezidentūros parke
12.30 – 13.00 Aplinkosauginės iniciatyvos „Kita forma“ organizuoto konkurso „Gamtos herojai ‘24“ apdovanojimai Prezidentūros parke
13.00 – 14.00 Aplinkosaugos protmūšis moksleiviams Prezidento rūmų Kolonų salėje
14.15 – 15.00 Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) pamoka „Ką reiškia būti mokslininku?“ Prezidentūros parke

Registracija į renginį čia.

Žaliųjų idėjų festivalio iniciatorius – LR Prezidentas Gitanas Nausėda.

#100 VDU ŽŪA Gegužinė – piknikas

Šiais metais 100-mečio veiklos sukaktį mininti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) visus, norinčius švęsti kartu, gegužės 18 d. 13 val. kviečia dalyvauti 100-mečio Gegužinėje. Tai vienos dienos festivalis, kuris vyks gamtoje, VDU ŽŪA parke priešais Centrinius rūmus. Kaip ir priklauso, Gegužinėje netrūks daug šokių, muzikos ir juoko!

Siekiame sukurti šventę, kurioje vietą ras kiekvienas dalyvis. Renginio svečius džiugins vaikų, studentų ir vyresniųjų tautinių šokių kolektyvų pasirodymai, grupė „Subtilus“, o visą dienos festivalį vainikuos Manto Jankavičiaus šventinis koncertas! Be nuostabių pasirodymų scenoje festivalio dalyvių lauks ir kitos pramogos – šventė bus pradėta VDU ŽŪA 100-mečio bėgimu, parke bus įkurta zona, skirta vaikų pramogoms, poilsio zona studentams, o Akademijos alumnai ir absolventai kviečiami registruotis į Žaliąją vakarienę. Renginio dalyviai taip pat bus kviečiami užsukti į VDU ŽŪA fakultetų reprezentacinę zoną ir sporto / pramogų zoną, kurioje lauks prizai!

Registracija į šventinį VDU ŽŪA 100-mečio ėjimą-bėgimą

VDU Žemės ūkio akademijos 100-mečiui paminėti skirtas ėjimas-bėgimas 1924 metrų ilgio trasa akademiniame miestelyje. 100 pirmų užsiregistravusių dalyvių bus įteikti istoriniai bėgimo marškinėliai!

Registracija į ekskursiją

Kviečiame apsilankyti VDU ŽŪA erdvėse ir sudalyvauti ekskursijoje po įdomiausias VDU ŽŪA vietas! Registracijos formoje maloniai prašome nurodyti savo kontaktus bei kokius fakultetus ir auditorijas norėtumėte aplankyti renginio metu. Užsiregistravusiems visa informacija bus pateikta el. paštu.

RENGINIO PROGRAMA

VDU ŽŪA akademiniame miestelyje vykusiame Studijų festivalyje – rekordinis moksleivių skaičius

Gegužės 10 d. Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) sukvietė šalies moksleivius į jau tradicija tapusį VDU Studijų festivalį. Renginio metu moksleiviai ne tik turėjo galimybę susipažinti su universitetu, studijomis ir čia esančiomis galimybėmis, bet ir aktyviai leisti laiką ir pramogauti.

Festivalį aplankė ir daugiau nei 500 moksleivių, dalyvaujančių VDU Žemės ūkio akademijos edukaciniame projekte „Sumanaus moksleivio akademija“. Eksperimentinių ir II lygio klasių moksleiviai lankėsi ne tik Studijų festivalyje, bet ir dalyvavo baigiamajame projekto renginyje.

VDU Valdo Adamkaus sporto centras vienai dienai tapo erdve, kurioje moksleiviai galėjo per labai trumpą laiką susipažinti su visu universitetu: nuo dominančių studijų programų, universitete veikiančių organizacijų, galimybės pabendrauti su dėstytojais ir studentais iki dalyvavimo įvairiose kūrybinėse dirbtuvėse, inovacijų pristatymuose ar pramogauti žaidžiant žaidimus. Moksleivius atlydėję mokytojai taip pat nenuobodžiavo – turėjo galimybę pasiklausyti VDU dėstytojų vedamų seminarų ir praplėsti savo žinias, pasikonsultuoti.

Viena iš renginio organizatorių, VDU Priėmimo skyriaus vadovė Loreta Petrauskaitė džiaugiasi, jog šiemet jau trečiąkart organizuotas festivalis sulaukė virš 1000 dalyvių, kurių kiekvienas galėjo atrasti širdžiai mielą užsiėmimą bei išbandyti daug naujų veiklų.

„Smagu, jog nepaisant prasto oro, festivalyje šiemet dalyvavo gerokai daugiau moksleivių nei pernai. Visi jie ne tik itin aktyviai dalyvavo VDU siūlytose veiklose, atlikinėjo įvairias užduotis, bet ir domėjosi artes liberales studijomis, studijų programomis, gretutinių studijų galimybėmis, bendravo su fakultetų dėstytojais ir studentais“, – pasakojo universiteto atstovė.

VDU AJMD „Modusas“ nariai moksleivius įtraukė į įvairius eksperimentus, kurių drąsiausieji nepabijojo rankose laikyti liepsną ar didįjį Madagaskaro tarakoną. Teisės fakulteto organizacija „Elsa“ pasiūlė sudalyvauti inscenizuotos žmogžudystės tyrime, paremtu populiarių kriminalinių serialų motyvais, kuriame moksleiviai turėjo įsijausti į tyrėjų vaidmenis. Tuo metu besidomintys pedagogikos studijomis turėjo išnarplioti galvosūkiais ir robotikos elementais paremtas pabėgimo kambario užduotis.

„Moksleiviai buvo kviečiami ir į Užsienio kalbų kavinę, judesio laboratoriją, tvarios mados eksperimentus, autokrautuvo vairavimo simuliaciją ir į daugybę kitų veiklų. Džiugu, kad dauguma drąsiai įsitraukė į renginio metu siūlytus užsiėmimus ir bendravo vieni su kitais. Beje, dalis moksleivių VDU Studijų festivalyje dalyvavo jau ne pirmą kartą ir prižadėjo čia vėl sugrįžti kitais metais“, – įspūdžiais dalijosi viena renginio organizatorių L. Petrauskaitė.

Festivalio metu vyko ir taikliausio metiko konkursas, kurio metu buvo galima laimėti neeilinį prizą – krepšinio kamuolį su „Žalgirio“ krepšininkų parašais. Šis prizas atiteko Jonui Jankauskui iš Kauno Jono Pauliaus II gimnazijos.

VDU Studijų festivalyje veiklų netrūko ir moksleivius atlydėjusiems mokytojams, kurie turėjo galimybę sudalyvauti ne tik universiteto dėstytojų vedamuose seminaruose, bet ir apsilankyti naujai įkurtame VDU STEAM didaktikos centre, kur jų laukė kūrybinės dirbtuvės „Mokymasis per kūrybą“.

„Nuoširdžiai manau, jog geriausia pažintis su būsimomis studijomis yra per patirtį. Būtent tokią galimybę suteikia VDU Studijų festivalis – ne tik pamatyti, kaip atrodo universiteto gyvenimas, bet ir patiems jį išbandyti bei sukurti kažką unikalaus ir savo“, – tikina VDU Studijų Priėmimo skyriaus vadovė L. Petrauskaitė.

Renginio metu vyko ir VDU mokyklų tinklo narių, šiuo metu vienijančių daugiau nei 10 šalies mokyklų, partnerių susitikimas. Renginyje dalyvavo atstovai iš Kauno „Santaros“, VDU „Rasos“, Kauno Jono Jablonskio, Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno, Prezidento Valdo Adamkaus, Vytauto Didžiojo universiteto Ugnės Karvelis, Ariogalos gimnazijos, VDU „Atžalyno“ progimnazijos, VDU klasikinio ugdymo mokyklos bei VDU Sokrato licėjaus.