Žemės ūkio inžinerijos fakulteto naujienos Archives | Page 15 of 39 | VDU Žemės ūkio akademija

Virtualus informacinis susitikimas apie priėmimą į VDU ŽŪA magistrantūros studijas 2024

Kviečiame į virtualų informacinį susitikimą apie priėmimą į Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) magistrantūros studijas.

Susitikime bus suteikta informacija apie priėmimo į magistrantūros studijas eigą, dokumentų pildymą, vyks individualių klausimų-atsakymų sesija, kurioje galėsite užduoti rūpimus klausimus. Tai puiki galimybė gauti visus atsakymus tiesiogiai.

Susitikimo data: Birželio 20 d.
Susitikimo laikas: 9:00-10:00 val.

Susitikimas vyks nuotoliniu būdu naudojant MS Teams platformą.

Kviečiame registruotis ir iš anksto pateikti aktualius klausimus ČIA.
PRISIJUNGIMO NUORODA

Priėmimo į VDU magistrantūros studijas 2024 m. taisykles rasite čia.

Informaciją apie 2024 m. priėmimo etapus ir datas rasite čia.

VDU ŽŪA magistrantūros studijų programos:

Pratęstas podoktorantūros stažuočių kvietimo paraiškų terminas. VDU ŽŪA kviečia teikti paraiškas

Lietuvos mokslo taryba (LMT) informuoja, kad pratęsiamas podoktorantūros stažuočių 2024 metų kvietimo paraiškų teikimo terminas. Paraiškas https://junkis.lmt.lt sistemoje galima teikti iki 2024 m. birželio 14 dienos 16.00 valandos. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) kviečia teikti paraiškas LMT podoktorantūros (postdoc) stažuočių finansavimui gauti ir atlikti stažuotę VDU ŽŪA žemės ūkio, gyvybės, verslo ir viešosios vadybos ar inžinerijos mokslų kryptyse.

LMT, skatindama novatoriškus mokslinius tyrimus ir jaunųjų mokslininkų kvalifikacijos kėlimą, skelbia podoktorantūros stažuočių konkursą ir kviečia jame dalyvauti mokslo (meno) daktaro laipsnį turinčius tyrėjus. Stažuotėms, kurios vyks 2024-2026 m., LMT planuoja skirti apie 8,5 mln. Eur, vienam projektui per 2 metus bus skiriama iki 120 tūkst. Eur.

Podoktorantūros stažuotėmis LMT skatina jaunuosius mokslininkus įsitraukti ir dalyvauti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektuose, plėtoti akademines kompetencijas bei pradėti karjerą Lietuvos mokslo centruose. Stažuotėse kviečiami dalyvauti visų mokslo sričių tyrėjai, kurie daktaro disertaciją apgynė ne anksčiau kaip prieš 5 metus.

Šiais metais LMT padidino maksimalaus finansavimo dydį vienam projektui – nuo 100 tūkst. Eur iki 120 tūkst. Eur dvejiems metams. LMT finansuos stažuotojo darbo užmokestį, išlaidas prekėms, paslaugoms, ilgalaikiam turtui įsigyti ir netiesiogines išlaidas. Numatoma privaloma sąlyga pareiškėjams – bent mėnesio trukmės stažuotė užsienio mokslo ir studijų institucijoje siekiant plėsti tyrėjų akiratį, keistis gerąja praktika ir dalintis ja su užsienio kolegomis. Praėjusiais metais galimybe gauti finansavimą podoktorantūros stažuotėms pasinaudojo 111 jaunųjų mokslininkų.

Konkursui pateiktos paraiškos bus grupuojamos pagal humanitarinių ir socialinių mokslų, scenos ir ekrano bei vaizduojamųjų menų ir gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos bei žemės ūkio mokslų sritis. Paraiškas vertins LMT sudarytos užsienio ekspertų komisijos.

Ką reikia žinoti teikiant paraiškas

Paraiškas anglų kalba drauge teikia tyrėjas ir vykdančioji institucija užpildant formą elektroninėje sistemoje https://junkis.lmt.lt iki 2024 m. gbirželio 14 d. 16.00 val.

Stažuotojas ir stažuotės vadovas gali būti nurodyti tik vienoje to paties kvietimo paraiškoje.

Finansavimą podoktorantūros stažuotėms gali gauti Lietuvos arba užsienio mokslo ir studijų institucijos suteiktą mokslo (meno) daktaro laipsnį turintis asmuo, vykdantis projekte numatytą mokslo (meno) tiriamąjį darbą. Nuo jo/jos mokslo (meno) daktaro disertacijos apgynimo dienos iki kvietime nurodyto paraiškų pateikimo termino dienos turi būti praėję ne daugiau kaip 5 metai.

Stažuočių projektai negali būti atliekami toje pačioje mokslo ir studijų institucijoje, kurioje stažuotojas parengė daktaro disertaciją, o podoktorantūros stažuotei negali vadovauti stažuotojo daktaro disertacijos vadovas.

Kvietimą teikti paraiškas rasite čia.

Kontaktai pasiteiravimui LMT:
Jogaila Mackevičius
Programų koordinatorius
Tel.: +370 676 41 216
El.p.: jogaila.mackevicius@lmt.lt

Informaciją VDU ŽŪA teikia:
Ingrida Ignotaitė
Vyresnioji specialistė
Telefonas (8 37) 752 377
El. paštas ingrida.ignotaite@vdu.lt

Universiteto g. 8A
Akademija, LT-53341, Kauno r.

Parengta pagal LMT informaciją: Lietuvos mokslo taryba kviečia jaunuosius mokslininkus dalyvauti podoktorantūros stažuotėse – Lietuvos mokslo taryba (lrv.lt), LMT pratęsia podoktorantūros stažuočių kvietimo paraiškų terminą – Lietuvos mokslo taryba (lrv.lt).

Tvarioji inžinerija – žinios ir menas diegti robotus gyvojoje gamtoje

Šiuo metu vienas sparčiausiai modernėjančių ir naujausias technologijas taikančių sektorių – žemės ūkio sektorius. Ir tai kelia naują iššūkį agroverslui, darbo rinkoje nerandančiam reikalingų specialistų, taip pat aukštosioms mokykloms, kurių uždavinys tokius specialistus parengti. Todėl Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) partnerystė su šalies agroverslo įmonėmis šiandien yra puikus pavyzdys, kaip bendradarbiaujant galima sukurti aktualią tarpdisciplininę studijų programą bei motyvuoti jaunus žmones joje studijuoti. Tai – vienintelė Lietuvoje VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto studijų programa Tvarioji inžinerija, kurioje rengiami specialistai, gebantys diegti ir valdyti išmaniąsias inžinerines sistemas – dronus, robotus, dirbtinio  intelekto programas, precizinio mašinų valdymo modelius gyvojoje gamtoje.

Programa sukurta verslo iniciatyva

„Studijų programa Tvarioji inžinerija buvo kuriama verslo iniciatyva ir drauge su juo įgyvendinama. Štai po šiųmetės VDU Žemės ūkio akademijoje vykusios parodos „Ką pasėsi… 2024“ į Inžinerijos fakultetą kuriam laikui buvo perkeltas moderniausias Europoje galvijų šėrimo robotas. Galimybę būsimiems inžinerijos specialistams ir dėstytojams iš arti apžiūrėti bei paanalizuoti inovaciją, kurios kaina išties įspūdinga, suteikė VDU ŽŪA partnerės – agroverslo įmonės UAB „GEA Baltics“ ir UAB „Žemtiekimas““, – kalba VDU Žemės ūkio  akademijos Inžinerijos fakulteto studijų programos Tvarioji inžinerija komiteto pirmininkas prof. dr. Rolandas Bleizgys, pastebintis, kad tokį pirkinį įsigyti pačiam universitetui netgi nebūtų tikslinga, nes modernizacija žemės ūkyje vyksta labai sparčiai ir inovacijų atsiranda nuolat. Todėl programos Tvarioji inžinerija studentai dalį studijų laiko praleidžia  moderniuose VDU ŽŪA socialinių partnerių ūkiuose, lyderiaujančiose agroverslo įmonėse, kur gali stebėti automatizuotus gamybos procesus.

Dirbti ne sunkiai, o sumaniai 

„Šiuolaikinis žmogus pageidauja skaniai ir sveikai maitintis, kvėpuoti švariu oru, būti apgaubtas estetiškos aplinkos ir, žinoma, mėgautis gyvenimu itin sunkiai nepersidirbdamas. Tačiau visų šių norų įgyvendinimo sėkmė didele dalimi priklausys nuo to, kaip pavyks susidoroti su uždaviniais, šiuo metu keliamais žemės ūkiui, ir kokį būrį specialistų turėsime šiems uždaviniams spręsti“, – neabejoja prof. dr. R. Bleizgys, pastebintis, kad pagrindinė žemės ūkio užduotis buvo ir tebėra aprūpinti maistu augančią gyventojų populiaciją. Tačiau kuo toliau, tuo labiau visoms gamybos šakoms, o ypatingai žemės ūkio veiklai griežtėja aplinkosaugos reikalavimas mažinti neigiamą poveikį aplinkai. Žemės ūkis privalo sugebėti pagaminti vis daugiau kokybiško maisto neteršdamas oro, dirvožemio bei vandens. Be to, vystantis bioekonomikai, pastebimai auga dar viena svarbi žemės ūkio funkcija – jis tiekia vis daugiau žaliavų įvairioms pramonės šakoms bei energetikos sektoriui.

Šiame kontekste, pasak pašnekovo, dirbamos žemės plotų turėtų didėti. Tačiau yra priešingai – dėl urbanizacijos, rekreacijos ir kitų visuomenės poreikių jų mažėja. Vadinasi, turime sugebėti gaminti našiau, sparčiau, efektyviau. O visa tai padaryti įmanoma vieninteliu būdu – skaitmenizuojant žemės ūkį ir gyvojoje gamtoje diegiant išmaniąsias inžinerines sistemas – dronus, robotus, dirbtinio intelekto programas, precizinio mašinų valdymo modelius.

„Akivaizdu, kad išmaniosios inžinerinės sistemos žemės ūkyje būtų nereikalingos tik tuo atveju, jeigu žmonija gebėtų išgyventi be natūralaus maisto ir natūralių žaliavų. Tačiau vargu, ar tokios ateities, kad ir labai tolimos, norėtųsi“, – svarsto prof. dr. R. Bleizgys.

Profesoriaus įsitikinimu, siekiant sėkmingai įveikti žemės ūkiui keliamus uždavinius, yra ir bus vis labiau reikalingi atitinkamų šiuolaikiškų žinių ir kompetencijų įgiję tvariosios inžinerijos specialistai. Jie turi gebėti kurti modernų žemės ūkį, kuriame norimų rezultatų pasiekiama dirbant ne stereotipiškai sunkiai, o sumaniai.

Tvarumas – gyvenimo kokybė šiandien be žalos ateičiai

„Inžinerinių sistemų – dronų, robotų, dirbtinio intelekto ir kitų pažangių technologijų – diegimas žemės ūkyje neatsitiktinai įvardijamas bendru terminu tvarioji inžinerija. Tvarumas yra labai plati sąvoka. Tvari gamyba, tvari technologija – visa tai sietina su aukšta gyvenimo kokybe. Tvarumo tikslas ir yra gerinti gyvenimo kokybę dabartinei visuomenei, nepakenkiant ateities kartoms. Todėl žemės ūkio veikloje privalome siekti harmonijos tarp žmogaus, socialinės plėtros ir aplinkosaugos. Studijų programoje Tvarioji inžinerija visas šias sritis sujungiame ir problemas sprendžiame pasitelkdami inžinerines sistemas gyvojoje gamtoje“, – aiškina VDU ŽŪA atstovas.

Prof. dr. R. Bleizgio pastebėjimu, pasaulis ilgą laiką buvo įsitikinęs, kad visas problemas žemės ūkyje galima išspręsti pasitelkiant chemijos pramonės sukurtus produktus – chemines trąšas, augalų apsaugos priemones. Tačiau su tvarumu tai visiškai nedera. Tvariosios inžinerinės sistemos optimizuoja darbo procesus, didina darbo našumą, tikslumą, gerina darbo sąlygas.

Įdiegus šias sistemas gerai jaučiasi darbuotojas, nes jo darbas nėra alinantis ir monotoniškas, o priešingai – kūrybiškas ir įdomus.

Gyvūnais, kuriuos prižiūri žmogaus stebimi ir kontroliuojami robotai, rūpinamasi maksimaliai gerai, jie yra sveikesni, produktyvesni, jų gerovė užtikrinama puikiai. Ūkiuose, kuriuose visi gamybos etapai vyksta preciziškai tiksliai, iki minimumo sumažėja neigiamas poveikis aplinkai.

VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto studijų programos Tvarioji inžinerija komiteto pirmininkas prof. dr. Rolandas Bleizgys

„Tvariosios inžinerijos sistemos yra žemės ūkio ateitis, kuri jau yra tapusi dabartimi šimtuose Lietuvos ūkių. Augalininkystės sektoriuje robotai kontroliuoja augalų augimą, tręšia, ravi, stebi dirvožemio parametrus. Atitinkamus jutiklius turintys robotai gali labai tiksliai įvertinti pasėlių būklę, trąšas ir augalų apsaugos priemones paskleisti tiksliai ten, kur reikia, ir tiek, kiek jų reikia. Gyvulininkystės ūkiuose robotai melžia, šeria karves, rūpinasi jų sveikata. Tad, regis, ką tuomet veikia žmogus?“ – retoriškai klausia prof. dr. R. Bleizgys, atkreipiantis dėmesį, kad žmogus šiuo atveju vertina roboto siunčiamą informaciją ir turi galimybę dar efektyviau optimizuoti gamybą.

„Rutininį darbą fermoje neabejotinai geriau atlieka robotas. Robotas atlieka labai svarbią funkciją – jis kaupia didelius kiekius duomenų. Tai padeda darbuotojui priimti atitinkamus sprendimus bei efektyvinti gamybos procesus“, – teigia pašnekovas, pastebintis, kad gyvulininkystės sektoriuje svarbiausias dalykas yra gyvūnų gerovė. Robotizuotuose ūkiuose ji užtikrinama geriau, nes palyginti su žmogumi robotas visus darbus atlieka tiksliau, preciziškiau, jis su gyvūnais visada elgiasi korektiškai.

„Tradicinėje fermoje visos karvės gyvena vienodu režimu – kartu gula, keliasi, ėda, kartu yra melžiamos. Tačiau kiekvienas bandos galvijas yra individas, turintis individualių poreikių ir savitą charakterį. Robotas į visa tai atsižvelgia ir kiekvienam sudaro sąlygas gyventi pagal individualią dienotvarkę. Dėl to galvijai tampa ramesni, gerėja jų sveikata, produktyvumas. Be abejo, robotas gyvulių negydo, tačiau signalizuoja apie gresiančius negalavimus ir padeda jų išvengti. Tai ūkiui leidžia gaminti daugiau ir kokybiškesnės produkcijos. Akivaizdu, kad robotai labai dera su visais siektinais kriterijais: gyvūnų gerovės, ekonomikos, aplinkosaugos“, – įsitikinęs prof. dr. R. Bleizgys.

Robotui įdarbinti reikalingos žinios ir gebėjimai

Pasak VDU ŽŪA atstovo, klaida manyti, kad ūkininkui pakanka įsigyti robotą, ir šis jau sėkmingai dirba. Iš tiesų robotą reikia sugebėti  įdiegti ir įveiklinti. Ir šis procesas susijęs su įvairiomis tarpdisciplininėmis žiniomis, tarp jų –  žmogaus ir gyvūnų psichologija.

„VDU ŽŪA studijų programos Tvarioji inžinerija absolventų uždavinys ir bus ne projektuoti ir gaminti robotus, o juos diegti žemės ūkyje. Šioje studijų programoje sujungiami tvirti inžinerijos pagrindai su informatikos dalykais ir  agronomija, biologija. Toks tarpdisciplininių žinių bagažas absolventams suteikia kompetencijų diegti skaitmenines sistemas gyvojoje gamtoje. Tai gerokai sudėtingiau, nei įdiegti robotą pramonėje. Pramonėje roboto darbo objektas yra metalas, plastikas, mediena, tekstilė, žemės ūkyje – augalas ir gyvūnas. O gyvas organizmas, kaip ir žmogus, kiekvieną dieną jau yra kitoks – vieną dieną labiau suaugęs, subrendęs ar nusilpęs“, – VDU ŽŪA studijų programos Tvarioji inžinerija turinio niuansus komentuoja prof. dr. R. Bleizgys, atkreipiantis dėmesį, kad verslo iniciatyva ir su juo bendradarbiaujant sukurta programa yra  maksimaliai orientuota į inovacijas ir iššūkių žemės ūkyje sprendimus.

VDU Žemės ūkio akademijai esant plačios aprėpties VDU dalimi, studijų programoje Tvarioji inžinerija sėkmingai panaudojamas universiteto Informatikos fakulteto potencialas. Šiame fakultete Tvariosios inžinerijos programos studentai mokosi programavimo technologijų, dirbtinio intelekto ir mašininio mokymo taikymo, robotikos, duomenų mokslo ir kt.

„Rengiant aukštos kvalifikacijos specialistus labai svarbus veiksnys – verslo įmonių dalyvavimas studijų procese. Mūsų fakulteto studentų ryšiai su verslo įmonėmis užsimezga jau nuo pirmojo studijų kurso, motyvuoti studentai agroverslo įmonių yra nuolat skatinami solidaus dydžio stipendijomis. Tad galima daryti vienareikšmę išvadą – verslas suinteresuotas skatinti tas studijas, kurias baigę absolventai verslui yra reikalingi. Ir tai labai aiški bei motyvuojanti žinutė abiturientams“, – reziumuoja VDU ŽŪA prof. dr. R. Bleizgys.

Mokslo metus baigę projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ dalyviai – drąsūs ir siekiantys kurti tvarią ateitį

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) edukacinis projektas „Sumanaus moksleivio akademija“ pasiekė finišo tiesiąją. Gegužės 29 d. VDU Žemės ūkio akademijoje įvyko baigiamasis, finalinis projekto susitikimas, kuriame – veiklos pagal projekte lankytos klasės kryptį ir iškilminga projekto baigimo pažymėjimų įteikimo ceremonija. 

„Sumanaus moksleivio akademijoje“ – daugiau nei 1600 dalyvių

„Projektas „Sumanaus moksleivio akademija“ yra skirtas 9–12 klasių moksleivių pasirinktos mokslo krypties kūrybiško mąstymo bei praktinių įgūdžių lavinimui, kurio metu su moksleiviais žiniomis dalijosi VDU ŽŪA dėstytojai – geriausi savo sričių specialistai. Šiais mokslo metais šiame, aštuntus metus gyvuojančiame ir nuolat augančiame projekte dalyvavo daugiau kaip 1600 moksleivių iš 50 bendrojo lavinimo mokyklų“, – teigė projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ vadybininkė dr. Brigita Medveckienė.

Šiais metais moksleiviams buvo siūloma rinktis Verslumo, Inžinerijos, Gamtos mokslų bei Ekologijos klases. O norintieji gilinti pasirinktos mokslo krypties žinias rinkosi specialią II lygio programą.

Projekto dalyviams – linkėjimai būti drąsiems ir siekti svajonių

Atidarydama baigiamąjį projekto renginį, VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė moksleiviams linkėjo prasmingo ir įsimintino laiko Akademijoje švenčiant projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ finišą. „Šiandien jūs tiesiate kelią į savo ateitį. Tikiu, kad projekte įgytos žinios, užsimezgusios naujos pažintys, taip pat pažintis su VDU Žemės ūkio akademija prisidės prie jūsų karjeros planavimo ir veiklų įvairovės. Taip pat ypatingai norime padėkoti ir jus globojantiems mokytojams“, – kalbėjo VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. A. Miceikienė.

VDU ŽŪA Tarybos pirmininkė, vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė projekto dalyviams linkėjo nuolat tobulėti ir puoselėti savo asmenybę. „Džiaugiamės matydami jus šiais metais šimtmečio veiklos sukaktį mininčioje, išvien su inovacijomis ir technologijomis žengiančioje, gamtą ir technologijas puoselėjančioje VDU Žemės ūkio akademijoje. Nuoširdžiai kviečiu visada būti atidiems savo mintims, nes mintys patampa žodžiais. Visada būkite atidūs savo žodžiams, nes jie tampa veiksmais. Būti atidiems savo veiksmams reiškia nulemti savo įpročius. Jeigu atsakingai valdysime savo įpročius, galėsime nulemti savo charakterį. O juk charakteris nulemia dalį mūsų likimo“, – teigė VDU ŽŪA vicekanclerė.

„Būkite veržlūs, ryžtingi, drąsūs, gebantys numatyti tam tikrą kelią, kuriuo žengsite savo svajonių ir užsibrėžto tikslo link. Būkite atidūs ir nuoširdūs kuriant Lietuvą, nes mes visi kartu ją kuriame tokią, kokią norime matyti. Kurdami savo šalį mes kuriame ir visą pasaulį. Tad šiandien nuoširdžiai sveikinu jus, patapus jauniausiais VDU Žemės ūkio akademijos bendruomenės nariais“, – garsių aplodismentų lydima kalbėjo prof. dr. A. Blinstrubienė.

VDU ŽŪA Tarybos pirmininkė, vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė

Akademijoje – puokštė šventinių veiklų

Renginio metu projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ dalyviai buvo pakviesti apsilankyti VDU ŽŪA fakultetuose, kur jų laukė studijų mugė ir įvairios edukacinės veiklos. Agronomijos fakultetas projekto dalyvius pakvietė ragauti žaliųjų kokteilių, atpažinti augalų sėklas ir pasigrožėti gyvais organizmais. Bioekonomikos plėtros fakultetas moksleiviams metė iššūkį išbandyti jėgas interaktyvioje finansų-logistikos-bioverslo viktorinoje. Inžinerijos fakultetas pakvietė susipažinti su laboratorijomis, kuriose atliekami inžineriniai tyrimai ir eksperimentai. Miškų ir ekologijos fakultete interaktyvios veiklos „Miško funkcijos“ metu moksleiviai aiškinosi, kokias funkcijas atlieka miškas.

Projekto II lygio Verslumo, Inžinerijos, Gamtos mokslų, Ekologijos klasių moksleiviai vizito Akademijoje metu pristatė mokslo metų eigoje komandose rengtus projektinius darbus.

Į baigiamąjį projekto renginį moksleivius atlydėjusių mokytojų Akademijoje taip pat laukė edukacinė valanda – čia jie buvo pakviesti dalyvauti VDU Psichologijos katedros doktorantės Erikos Gibės paskaitoje-seminare „Dėmesingo įsisąmoninimo taikymo nauda: teorija ir praktika 2024 m.“.

Moksleivių pasirinkimo kelyje – svarbus VDU ŽŪA vaidmuo

Pedagogų teigimu, „Sumanaus moksleivio akademija“ – šalyje masiškiausias ir tvariausias aukštesniųjų klasių moksleiviams skirtas projektas, kurio metu besirenkantiems karjeros kelią suteikiamos galimybės akademinėje aplinkoje įgyti naujų žinių bei įgūdžių ir „pasimatuoti“ platų spektrą perspektyvių, į ateitį orientuotų profesijų.

Šventinio renginio metu kalbintas Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos matematikos mokytojas Giedrius Žemaitis džiaugėsi projekto sėkme. „Projekte moksleiviai dalyvavo noriai. Gražu, kad įvyko ne tik projektas, tačiau ir finalinis, baigiamasis renginys. Projekto metu moksleiviai, lankydamiesi Akademijoje, turėjo galimybę susipažinti su naujausiomis laboratorijomis. Jiems patiko atlikti įvairius eksperimentus. Visos veiklos prasmingos, nes buvo praktinės“, – džiaugėsi matematikos mokytojas.

G. Žemaitis tikino, kad jo atlydėtiems 10 klasės moksleiviams projektas „Sumanaus moksleivio akademija“ – puiki galimybė spręsti, kokios krypties mokslo keliu jie norėtų žengti. „Moksleiviams šiuo metu ypatingas laikas – jie dabar apsisprendžia, kokius dalykus, kuriuos lankys vienuoliktoje ir dvyliktoje klasėje, turi rinktis. Tie, kurie kryps į inžinerinę kryptį, jau galės apsispręsti lengviau“, – teigė projekte Inžinerijos klasę pasirinkusius moksleivius atlydėjęs mokytojas.

Mokiniams ir mokytojams – projekto baigimo pažymėjimai

Po visos puokštės veiklų ir pietų projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ dalyviai sugūžėjo į VDU ŽŪA Iškilmių salę.

VDU ŽŪA Tarybos pirmininkė, vicekanclerė prof. dr. A. Blinstrubienė ir projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ vadybininkė dr. B. Medveckienė įteikė pažymėjimus projekto II lygio klasėms, kurie nustebino savo projektinių darbų rezultatais. Tai – Alytaus Jotvingių gimnazijos, Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijos, Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos, Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos, VDU Ugnės Karvelis gimnazijos klasės.

Lydimos gausių aplodismentų į sceną lipo ir projekto I lygio dalyvių klasės. Pažymėjimai įteikti: Alytaus Jotvingių gimnazijos, Gargždų ,,Vaivorykštės“ gimnazijos, Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos, Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos, Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazijos, Kauno r. Domeikavos gimnazijos, KTU inžinerijos licėjaus, Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos, Šilalės r. Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos, Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos, UKG Ežerėlio vidurinio ugdymo skyriaus, VDU Ugnės Karvelis gimnazijos, Kovo 11-osios gimnazijos, Raseinių r. Nemakščių Martyno Mažvydo gimnazijos moksleiviams.

Šventinio renginio metu muzikinę dainų puokštę projekto dalyviams ir visai VDU ŽŪA bendruomenei dovanojo VDU muzikos akademijos klasikinio dainavimo studentė, dainų autorė ir atlikėja, Lietuvos balso dalyvė Vytautė Tamutytė.

Prasidėjo studentų apklausa „Dėstymo ir studijavimo įvertinimas”

Kiekvieno semestro pabaigoje bakalauro, magistrantūros, vientisųjų ir profesinių studijų studentai ir klausytojai kviečiami apklausoje pateikti nuomonę apie dėstytojų ir savo darbą studijų dalykuose. Universitete pradedama pavasario semestro apklausa ir ji vyks iki birželio 11 d.

Nuoroda į apklausą Dėstymo ir studijavimo įvertinimas pateikta Studentų portalo pagrindiniame lange, apklausa anoniminė. Portale studentai turi galimybę stebėti, kaip aktyviai dalyvaujama apklausoje – jiems prieinama informacija apie gautų anketų skaičių ir procentą studijuojamuose dalykuose.

Apklausa yra apibendrinančio pobūdžio, tad dėstytojai į studentų pasiūlymus galės reaguoti rengiantis kitų semestrų studijų dalykams. Kol vykdoma apklausa, dėstytojai gali matyti studentų dalyvavimo aktyvumą Dėstytojų portale, o su studentų atsakymais pakviesime susipažinti nuo birželio mėn. vidurio.

Dėstytojus prašome paraginti studentus dalyvauti Dėstymo ir studijavimo įvertinimo apklausoje.

Daugiau informacijos:

  • VDU Studijų kokybės skyrius
  • El. paštaskokybe[eta]vdu.lt

Išleistas dvidešimtas Praktikų ir savanorystės katalogas

Prieš Jus dvidešimtas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Karjeros centro iniciatyva leidžiamo Praktikų ir savanorystės katalogo numeris, skirtas universiteto studentams. Šiame kataloge rasite įmonių, valstybinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų praktikų bei savanoriškos veiklos pasiūlymus. Tikimės, jog kiekvienas ras sau tinkamą!

Praktikų ir savanorystės katalogas Nr. 20 / Balandis, 2024

Kataloge standartizuotai yra pateikiama trumpa informacija: apie praktikos ar savanorystės vietą siūlančią įmonę, įstaigą ar organizaciją, jos siūlomos praktikos / savanoriškos veiklos pozicijos pavadinimą bei atitikimo sąlygas, kurias būsimas praktikantas / savanoris turi įgyvendinti. Kiekviename praktikos ir savanorystės skelbime atskirai yra nurodyta, ar galima derinti šias veiklas su studijomis, kokiu laikotarpiu yra priimami praktikantai / savanoriai, į kurias iš siūlomų pozicijų yra kviečiami specialius poreikius turintys studentai bei kuriuose iš jų veiklos organizuojamos užsienio kalba, taip sudarant galimybę šias veiklas atlikti ir užsienio studentams.

Tikimės, kad šis katalogas padės susirasti praktikos vietą arba išbandyti save savanoriškoje veikloje, taip skinantis kelią į darbo rinką! VDU Karjeros centras neatsako už kataloge pateiktų pasiūlymų turinį, įmonės ir organizacijos pačios sprendžia dėl praktikos ir / ar savanorystės sąlygų.

Registracija į pasirenkamuosius studijų dalykus Kauno universitetuose

Vytauto Didžiojo (VDU) Kauno technologijos (KTU), Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) ir Lietuvos sporto (LSU) universitetai jau trejus metus bendradarbiauja ir kviečia studentus pasirinkti bei 2024–2025 mokslo metais nemokamai studijuoti tarpuniversitetinius studijų dalykus (modulius).

Nuo 2022 m. keturių Kauno universitetų studentai turi galimybę studijuoti tarpuniversitetinius pirmosios ir antrosios pakopų dalykus kituose miesto universitetuose. Ši inciatyva sulaukė didelio susidomėjimo – studentai rinkosi papildomus dalykus, siekdami  praplėsti savo gebėjimus. Studijavusiųjų apklausos rezultatai atskleidė, jog studentai puikiai įvertino šią  iniciatyvą, jiems buvo smagu mokytis naujoje aplinkoje, tai suteikė papildomos motyvacijos.

Jei norite praturtinti savo studijas naujomis patirtimis ir domitės dalykais, kurie nėra tiesiogiai susiję su pasirinkta studijų programa – kviečiame pasinaudoti galimybe papildomai studijuoti kitame Kauno universitete. Siūlome įgyti šių kompetencijų: užsienio ir gestų kalbų, psichologijos, trimatės grafikos modeliavimo, mašininio mokymosi, politikos, inovacijų ir mokslinių projektų, fizinės veiklos, sveikos gyvensenos, masažo ir kitų. Naujos žinios padės praplėsti asmenines ir profesines kompetencijas, suteiks papildomų karjeros perspektyvų.

Registracijos anketa. Registracija vykdoma iki 2024 m. birželio 25 d. Vietų skaičius ribotas.

Dalykų sąrašas. Prieš pasirenkant dalyką, prašome susipažinti su jo aprašu ir įvertinti, kuriame semestre (rudens ar pavasario) jis bus dėstomas. Pasirinkti galite vieną dalyką, kuris atitinka Jūsų studijuojamą studijų pakopą ir kuris dėstomas kitame universitete.

Pasirenkamąjį dalyką galėsite studijuoti klausytojo statusu ir pagal savo universiteto vidaus tvarką turėsite galimybę jį pateikti studijų rezultatų įskaitymui. Klausytojo sutarties sudarymas ir studijų dalyko klausymas yra nemokamas.

Daugiau informacijos:

VDU Studijų departamentas

El. paštas: sd[eta]vdu.lt

VDU ŽŪA studentams skirtos stipendijos už mokslo ar meno pasiekimus

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) šiemet jau antrą kartą paskelbė konkursą stipendijoms už mokslo ar meno pasiekimus VDU studentams gauti, kurio tikslas – skatinti studentus vykdyti mokslinę ar meninę veiklą Universitete, taip garsinant VDU vardą.

Universitetui viešai paskelbus apie galimybę gauti šią stipendiją, savo mokslinės ir (ar) meninės veiklos ir produkcijos rezultatus už praeitus kalendorinius (2023 m.) metus pateikė 42 studentai. Konkurse stipendijai gauti galėjo dalyvauti kandidatai, turintys bent vieną mokslinę publikaciją, skaitę pranešimą konferencijoje ar viešai pristatę savo kūrybą. Po ekspertinio pateiktos mokslinės produkcijos ir veiklos įvertinimo, stipendijos, kurios vienos dydis – 500 (penki šimtai) Eur, buvo paskirtos 25 įvairių studijų krypčių studentams, kurie turėjo aukščiausius ir reikšmingiausius pasiekimus, įvertintus atitinkamais mokslo (meno) produkcijos ir veiklos taškais.

Stipendijos buvo paskirtos:

  • Inžinerijos ir Technologijų mokslų krypties grupė: VDU Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) Inžinerijos fakulteto bakalauro studijų programos Žemės ūkio mechanikos inžinerija studentui.
  • Matematikos, Informatikos, Fizinių, Gyvybės mokslų krypties grupė: VDU Informatikos fakulteto (IF) bakalauro studijų programos Informatikos sistemos studentui; VDU Gamtos mokslų fakulteto (GMF) magistro studijų programos Taikomoji biotechnologija studentui; VDU GMF magistro studijų programos Molekulinė biologija ir biotechnologija studentei; VDU GMF magistro studijų programos Biocheminė analizė studentei ir studentui; VDU IF magistro studijų programos Taikomoji informatika dviem studentams; VDU IF magistro studijų programos Taikomoji matematika studentui.
  • Menų krypties grupė: VDU Muzikos akademijos (MA) bakalauro studijų programos Atlikimo menas dviem studentėms ir studentui; VDU Menų fakulteto (MF) magistro studijų programos Teatrologija ir scenos menų vadyba studentei; VDU Švietimo akademijos (ŠA) edukologijos doktorantui.
  • Socialinių mokslų, Teisės, Verslo ir viešosios vadybos krypties grupė: VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto (EVF) bakalauro studijų programos Ekonomika studentei; VDU MF bakalauro studijų programos Kūrybinės industrijos studentui; VDU Socialinių mokslų fakulteto (SMF) magistro studijų programos Socialinis darbas studentui ir dviem studentėms.
  • Žemės ūkio mokslų krypties grupė: VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto bakalauro studijų programos Agronomija dviem studentėms; VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto magistro studijų programos Agronomija studentui.
  • Humanitarinių mokslų krypties grupė: VDU MF magistro studijų programos Meno kuratorystė studentui; VDU Humanitarinių mokslų fakulteto (HMF) magistro studijų programos Lyginamosios kultūrų studijos studentei; VDU MF magistro studijų programos Kultūros paveldas ir turizmas studentei.

Stipendijos už mokslo ar meno pasiekimus konkurso rezultatai yra paskelbti asmeniškai informuojant kiekvieną konkurse dalyvavusį studentą elektroniniu laišku.

Stipendijos buvo iškilmingai įteiktos studentų konferencijos „Laisvė kurti“, šiais metais skirtos VDU atkūrimo 35-mečio sukakčiai ir artes liberales koncepcijai bei vykusios gegužės 3 dieną, metu.

VDU ŽŪA bakalauro studijų leidinys 2024: perspektyvus išsilavinimas tvarios ateities kūrėjams

Pastarąjį dešimtmetį vienas iš sparčiausiai modernėjančių sektorių pasaulyje ir Lietuvoje – agrosektorius bei jį aptarnaujantys verslai: prekyba technika, technologijomis, trąšomis bei augalų apsaugos priemonėmis, logistikos verslo įmonės, konsultacinės įmonės – verslo valdymo, apskaitos tvarkymo, finansų valdymo ir kt.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kanclerės prof. dr. Astridos Miceikienės teigimu, agrosektorius neatsitiktinai laikomas vienu iš perspektyviausių sektorių. Šiuo metu vienas iš devynių pasaulio gyventojų stokoja maisto, todėl jo poreikis ateityje augs tik dar labiau, vadinasi, ir agrosektoriaus specialistų reikės vis daugiau. Be to, planetos ištekliai yra riboti, todėl nuolat turi būti kuriamos inovacijos, padedančios juos tausoti. Šių inovacijų plėtojimui taip pat reikės aukštos kvalifikacijos specialistų.

„Maža to, agrosektorius yra labiausiai skaitmenizuotas, palyginti su kitais sektoriais. Pavyzdžiui, prognozuojama, jog per ateinančius 10 metų robotai bus kiekvieno modernaus ūkio arba modernios žemės ūkio įmonės dalimi. Dronų naudojimas agrosektoriuje jau dabar yra plačiai paplitęs. Inžinieriai, agronomai, netgi tokie specialistai kaip laukinės gamtos atkūrėjai (angl. rewilder) yra tie, kurie, turėdami skaitmenizacijos, informatikos, žemės ūkio technologijų žinių, kurs ateities žemės ūkį“, – prognozuoja VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. A. Miceikienė, pastebėdama, kad šiuolaikinio žmogaus studijos neturi apsiriboti viena sritimi arba specializacija.

VDU Žemės ūkio akademijoje studentai ugdomi vadovaujantis plačia veiklos sritimi, apimančia žemės, miškų ir vandens ūkį bei kaimo plėtrą. Visos šios sritys susijusios su bioekonomikos vystymusi. Būtent jam šiuo metu Europoje yra skiriama labai daug dėmesio. „Bioekonomika – viskas, kas yra gaminama iš atsinaujinančių išteklių. Studentai Akademijoje rengiami taip, kad suprastų, kodėl svarbu būti darnoje su gamta, kad padėtų ateities kartoms palikti žalią ir sveiką pasaulį. Kadangi orientuojamės į ateities specialistus, mokslai apima ne tik specialiųjų ir socialinių gebėjimų vystymą, tačiau ir asmenybinį tobulėjimą, padedantį dirbti efektyviau. Studijuojant vystomos asmeninės savybės – komunikabilumas, gebėjimas dirbti komandoje, kritinis mąstymas, pokyčių ir konfliktų valdymas, kūrybiškumas“, – vardija prof. dr. A. Miceikienė, papildydama, jog VDU Žemės ūkio akademijoje taip pat suteikiama galimybė rinktis gretutines studijas, mokytis per 30 užsienio kalbų, dalyvauti tarptautinių mainų programose, lankyti sporto ir meno užsiėmimus ir dar daug kitų studentiškų galimybių.

Agrosektorius – vienas iš sparčiausiai technologinę pažangą kuriančių sektorių šalyje susiduria su dideliu aukštąjį išsilavinimą turinčių darbuotojų trūkumu. Dėl to VDU Žemės ūkio akademija ir Žemės ūkio, Aplinkos ministerijos bei verslas itin perspektyvias ir paklausias studijų kryptis pasirinkusius studentus skatina stipendijomis.

VDU Žemės ūkio akademijoje būsimiems studentams siūloma 11 bakalauro studijų programų, su kuriomis kviečiame susipažinti leidinyje.

VDU ŽŪA bakalauro studijų programų leidinys 2024 m.

Šiuolaikinėje žemės ūkio technikoje naujų technologijų gausu kaip kosminiame erdvėlaivyje

Žemės ūkio sektoriui keliami vis aukštesni tvarumo ir tuo pačiu produktyvumo reikalavimai. Regis, sunkiai suderinamas užduotis, tokias kaip užtikrinti tolygų maisto tiekimą augančiai pasaulio gyventojų populiacijai, laikytis Žaliojo kurso krypties, rasti klimato kaitos keliamų iššūkių sprendimus, prisidėti prie biologinės įvairovės išlaikymo, žemės ūkio sektoriui įvykdyti padeda šiuolaikinės technologijos. Mokslininkai juokauja, kad dabar žemės ūkio techniką modernumu kartais galima palyginti su kosminiais erdvėlaiviais.

Žemės ūkio technikoje naujausios technologijos

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika atkreipia dėmesį į žemės ūkio sektorių keičiančių šiuolaikinių technologijų mastą. „Čia ateina ir robotai, ir dirbtinis intelektas, ir kitos sumaniosios technologijos. Kadangi viskas sparčiai vystosi, reikia ir žmonių šitam sektoriui, kad aptarnautų, prižiūrėtų ir kurtų dar tobulesnes technologijas. Tradicinį žemės ūkį keičia precizinis žemės ūkis, siekiant racionalaus resursų naudojimo, turime viską daryti preciziškai, kaip ir ruošiantis kelionėms į kosmosą – reikia valdyti daug duomenų, juos analizuoti, numatyti galimus iššūkius ir planuoti“, – mintimis dalijasi doc. dr. R. Domeika.

Dekanas šypsodamasis pasakoja, kad ir kosminiuose erdvėlaiviuose, ir žemės ūkio technikoje naudojamos aukšto lygio technologijos. „Kosminiai erdvėlaiviai veikia ekstremaliomis sąlygomis, todėl turi būti labai preciziški ir patikimi. Žemės ūkio technika naudoja GPS technologijas ir automatizaciją preciziniam tikslumui, taip pat turi būti patvari ir patikimai dirbti įvairiomis sąlygomis. Abiem atvejais siekiama kuo didesnio efektyvumo, racionalaus resursų naudojimo, našumo, investuojama į inovacijas ir mokslo tyrimus. Kosminiai erdvėlaiviai turi veikti kuo ilgiau ir kuo efektyviau, pavyzdžiui, atlikdami mokslinius tyrimus arba palydovinę navigaciją. Žemės ūkio technika taip pat turi būti patvari ir patikima, kad nepavestų svarbiausiais momentais. Įdomu, kad dalis žemės ūkyje naudojamų technologijų sukurtos kaip kosmoso technologijos“, – netikėtomis sąsajomis dalijasi Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. R. Domeika. Jis prognozuoja, kad žemės ūkio technologijų pokyčiai ties dabar pasiektu lygiu nesustos, mokslininkai ir verslas intensyviai dirba, nes į žemės ūkio sektorių nukreipti vis didesni produktyvumo, efektyvumo ir tvarumo lūkesčiai bei reikalavimai.

Prognozuoja tolygų ir ilgalaikį žemės ūkio sektoriaus svarbos augimą

Inžinerijos fakulteto dekanas pastebi, kad žemės ūkio sektorius yra išskirtinis, paskutinių krizių metu jo reikšmė ne mažėjo, o augo ir vaidino ypatingai svarbų vaidmenį. „Nepaisant žemės ūkio atsparumo visus kitus sektorius žlugdančiomis sąlygomis, būtina tęsti agrosektoriaus automatizavimą ir robotizavimą, toliau diegti tiksliąsias technologijas. Norėdami išmaitinti augančią pasaulio gyventojų populiaciją, turime ieškoti, kaip su tais pačiais ribotais resursais užtikrinti tolygiai augantį kokybiško maisto tiekimą. Šiai sričiai reikia aukštos kvalifikacijos žemės ūkio mechanikos inžinierių, gebančių dirbti su naujausiomis technologijomis ir, susidūrus su naujais iššūkiais, kurti inovatyvius techninius sprendimus“, – pasakoja doc. dr. R. Domeika.

Mokslininkas atkreipia dėmesį – kai ši sritis labai greitai keičiasi, diegiamos inovacijos, naudojamos naujos tiksliosios technologijos ir reikia vis aukštesnės kvalifikacijos specialistų, nes mechanikai ne tik aptarnauja techniką, jų reikia ir naujų technologijų pritaikymui konkretaus ūkininko poreikiams, technologijų diegimui.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika

Tvarumo link vedantiems sprendimams reikia kvalifikuotų inžinierių

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Mechanikos, energetikos ir biotechnologijų inžinerijos katedros profesorius dr. Vytenis Jankauskas pastebi, kad žemės ūkio sektorius turi užtikrinti augančios pasaulio populiacijos sotumą, o pasaulinės rinkos ir konkurencijos kontekste be modernios technikos to padaryti neįmanoma. „Paskutinių dvejų metų įvykiai pasaulyje parodė, kad pasaulis lydimas ir maisto produktų stygiaus ir jos paskirstymo / logistikos problemų. Jau akivaizdi pasaulio klimato kaitos problema gali būti stabdoma naudojant mašinas ir darbo metodus minimizuojančius poveikį aplinkai, mažiau naudojančius išteklių, siekiant galimai ekologiškesnio rezultato. Tam reikalingos mašinos, jų kūrimui reikalingi konstruktoriai, gaminti mašinas galintys specialistai“, – pasakoja mokslininkas.

Pašnekovas pastebi, kad trūkstant aukštos kvalifikacijos inžinierių ir įsigyjant užsienyje pagamintą žemės ūkio techniką, ne tik patys neuždirbame, bet ir investuojame į užsienio šalių gamybos vystymą ir naujų specialistų ruošimą. „Nors atlyginimai auga, labai trūksta motyvuotų auštos kvalifikacijos žemės ūkio mechanikos inžinerijos specialistų. Žemės ūkio technikos gamyba per metus auga nuo 15 iki 20 %, bet Lietuvoje importuotos ir eksportuotos žemės ūkio technikos santykis labai nepalankus, nes kelis kartus daugiau įsigyjame nei patys gaminame. Lietuvoje daugiausia gaminama nedidelę pridėtinę vertę atnešančių žemės ūkio technikos – priekabų, žemės dirbimo mašinų. Neturėdami pakankamai aukštos kvalifikacijos inžinierių ir pirkdami techniką iš užsienio šalių, investuojame į kitų šalių gerovę“, – pastebi mokslininkas.

Aukštos kvalifikacijos žemės ūkio mechanikos inžinierių laukia solidus atlyginimas

Fakulteto dekanas pasakoja, kad VDU ŽŪA studijų programa Žemės ūkio mechanikos inžinerija išskirtinė kitų inžinierius ruošiančių programų kontekste. „Mūsų studentai paruošiami darbui su žemės ūkio sektoriuje naudojamomis technologijomis, jie gauna ne tik stiprų teorinių žinių pagrindą, bet ir daug bendrauja su praktikais, susitinka su įmonių atstovais, vyksta į vizitus, savo akimis mato, kaip veikia agroverslo įmonės ir po studijų būna realiai pasiruošę darbui žemės ūkio sektoriuje“, – pastebi doc. dr. R. Domeika.

„Matome, kad yra didelis tokių specialistų poreikis, palaikome gerus santykius su socialiniais partneriais, mūsų absolventų būsimais darbdaviais. Iš jų ir absolventų girdime, kad siūlomi tikrai labai geri atlyginimai ir darbo sąlygos, nes esant tokiam aukštos kvalifikacijos inžinierių trūkumui, darbdaviai konkuruoja ir tarpusavyje, stengdamiesi išlaikyti ar pritraukti naują specialistą. Studijuodami jaunuoliai susipažįsta su didžiosiomis žemės ūkio verslo įmonėmis, kur galėtų dirbti ir siekti karjeros. Pastebime, kad didelė dalis studentų įmones pasirenka jau po pirmųjų studijų metų ir sėkmingai derina studijas su profesinės patirties įgyjimu. Ši sritis ne tik gerai apmokama, bet ir reikalauja nuolatinio domėjimosi naujausiomis technologijomis ir inovacijomis, todėl ji puikiai tinka žingeidiems ir naujovėmis besidomintiems jaunuoliams“, – pasakoja doc. dr. R. Domeika.

Mokosi išnaudoti šiuolaikinės žemės ūkio technikos potencialą

Prof. dr. V. Jankauskas įsitikinęs, kad dabar pasirinkusiems pirmos pakopos studijų programą Žemės ūkio mechanikos inžinerija atsivers plačios galimybės rinktis ateities karjeros kryptį. „Studijų programa skirta rengti specialistus, savo veikloje gebančius naudoti mechanikos inžinerijos principus, išmanančius žemės ūkio mašinų darbo principus, suprantančius mechanikos dėsnius ir gebančius projektuoti žemės ūkio mašinas, jas pagaminti, taip pat susipažinusius su sumanios žemės ūkio technikos darbo ir valdymo principais. Tam reikia pažinti mechaniką, mašinų teoriją, medžiagas ir jų apdirbimą, mašinų konstrukcijas ir veikimą“, – studijų programą pristato prof. dr. V. Jankauskas. Jis pastebi, kad šiuolaikinės mašinos sudėtingos, jas sudaro daug sistemų, todėl reikia plataus išsilavinimo, kuris apima mechaniką, medžiagų ir jų apdirbimo technologijų mokslą, elektroniką, hidrauliką ir pneumatiką, variklius, žemės ūkio techniką, žemės ūkio mašinų gamybą.

Mokslininkas pastebi, kad studentai gauna stiprius teorinius pagrindus, nes reikia gebėti pilnai išnaudoti didžiulį šiandieninės žemės ūkio technikos potencialą. „Technika nuolat tobulėja ir keičiasi, bet mechanikos principai išlieka tie patys, be pagrindų bus sudėtinga suprasti ir šiuolaikines technologijas. Dabar reikia išnaudoti ne tik didžiulę technikos galią, bet ir visas automatinio valdymo sistemas, įskaitant palydovines. Tam didžiausiose žemės ūkio technikos serviso įmonėse sukurtos inžinierių grupės, vadinamos „tiksliosios žemdirbystės“, „sumanių technologijų / technikos centrais“, kur dirba ir mūsų programos absolventai. Be to, aukštos kvalifikacijos specialistai reikalingi ir nuotolinei technikos stebėsenai – įžvelgti kintančią mašinų techninę būklę ir organizuoti prevencinėmis intervencijomis vadinamas techninės priežiūros ir remonto operacijas techninei būklei palaikyti. Be to, mašinų mechanizmai dėvisi, jas reikia gebėti sutaisyti, parinkti tinkamiausias darbo sąlygoms tepimo bei konstrukcines medžiagas. Modernių mašinų vertė siekia šimtus tūkstančių eurų, todėl tik kvalifikuoti specialistai gali dirbti jų serviso grandyje. Tik žinodamas konstrukcijas, išmanydamas technikos darbo principus, priežiūros bei remonto technologijas, specialistas gali išnaudoti visą technikos potencialą“, – pasakoja prof. dr. V. Jankauskas.

Studentus skatina įgyti tarptautinių studijų patirties

Mokslininkas pasakoja, kad studentai skatinami įgyti tarptautinių studijų patirties – sudaromos visos galimybės išvykti į užsienį pagal projektus ar mainų programas. „Studentų tarptautinių mainų programa Erasmus+ atvira ir mūsų programos studentams – jų laukia daugiau nei 50 Europos Sąjungos šalių universitetų, su kuriais sudarytos studentų mainų sutartys. Studijų programos dėstytojai studentams rekomenduoja universitetus, su kuriais sieja daugiametis mokslinis bendradarbiavimas – Čekijos gyvybės mokslų universitetą Prahoje (Čekija), Alanijos Alaadin Keykubat universitetą (Turkija), Palermo universitetą (Italija), Gento universitetą (Belgija)“, – pasakoja pašnekovas ir pastebi, kad po pusmečio grįžę studentai džiaugiasi kokybiškomis studijomis ir labiau pasitiki savo užsienio kalbų žiniomis.

Kita galimybė įgyti tarptautinių studijų patirties – profesinės veiklos praktikos užsienio įmonėse. „Viena pirmųjų iš jų vyko dar 1996 ir 1997 m. Varšuvoje traktorių gamybos kompanijos įmonėse URSUS. Nors šios gamyklos šiandien nebėra, bet pradėtos tradicijos išliko. Visada pritariame studentų iniciatyvoms atlikti praktikas Skandinavijos ar kitų šalių įmonėse“, – pasakoja prof. dr. V. Jankauskas.

VDU ŽŪA prof. dr. Vytenis Jankauskas

Dalijimasis praktine patirtimi, vizitai įmonėse ir profesinės veiklos praktika svarbi studijų dalis

Dėstytojas džiaugiasi, kad studentai labai atvirai reiškia savo nuomonę, todėl užsimezga bendravimas ir vyksta diskusijos. „Vertiname studentų žingeidumą ir norą diskutuoti. Tai galimybė tobulėti, keistis naujausiomis žiniomis, nes studijų programos dėstytojai dalijasi ne teorinėmis žiniomis, bet ir praktinio darbo įžvalgomis. Dalis studijų programos dėstytojų turi dalinį užimtumą studijose ir dirba verslo įmonėse. Taip dalis naujienų / inovacijų tiesiogiai patenka į studijų programą. Šiandien bendravimas neįmanomas be atvirumo – tik taip jaunimą galima įtraukti bendrauti ir domėtis, motyvuoti nuosekliam darbui“, – apie atvirumą diskusijai ir dalijimąsi naujausiomis žiniomis pasakoja prof. dr. V. Jankauskas.

Mokslininkas teigia, kad jau pirmų kursų studentus per vizitus įmonėse ar susitikimus su atstovais, susipažinti su žemės ūkio sektoriaus specifika kviečia visos didžiausios žemės ūkio techninio serviso įmonės.

Pašnekovas pastebi, kad praktinė patirtis – vienas esminių dalykų bet kokių studijų procese. „Universitetinėse studijose praktikoms skiriama santykinai nedidelė studijų laiko dalis. Tačiau jau pirmajame kurse studijų dalyko „Įvadas į specialybę“ apimtyje aplankomos savo veiklos profiliu besiskiriančios įmonės. Praktiškai visi iniciatyvūs studentai trečiame kurse turi darbo vietas ir dalinį užimtumą įmonėse. Išimtį sudaro tie atvejai, kai studentai dirba savo ar tėvų ūkiuose“, – įžvalgomis dalijasi prof. dr. V. Jankauskas.

Specialistų poreikis nuolat auga

Prof. dr. V. Jankauskas pastebi, kad labai nežymiai augantis moksleivių susidomėjimas tiksliaisiais mokslais ir inžinerinės krypties studijomis lemia nepakankamą šios krypties specialistų ruošimą.

„Specialistai reikalingi, jų reikia jau ne vienetais, o dešimtimis. Tuo tarpu moksleiviai vis dar domisi populiariomis, bet dažnai ne tokiomis perspektyviomis specialybėmis“, – pasakoja prof. dr. V. Jankauskas.

Pašnekovas džiaugiasi, kad į moksleivių sudominimą inžinerijos krypties mokslais investuoja verslo įmonės – UAB „Ivabaltė“ generalinio direktoriaus Irmanto Tarvydžio iniciatyva inicijuotos į regiono moksleivius orientuotos programos „Sumanaus moksleivio akademija“ eksperimentinės inžinerinės klasės veikla atkreipia moksleivių dėmesį ir padeda jiems geriau pasiruošti studijoms.

Ateityje prognozuoja dar didesnį kvalifikuotų inžinierių trūkumą

UAB „Ivabaltė“ įkūrėjas ir generalinis direktorius Irmantas Tarvydis atkreipia dėmesį, kad kuo toliau, tuo žemės ūkio technika bus išmanesnė ir reikės vis daugiau gebančių ją aptarnauti inžinierių. „Poreikis šiandien yra turbūt dešimt kartų didesnis nei visoje Lietuvoje studijas baigiančių inžinierių. Ankstesnės kartos specialistams kartais trūksta gebėjimų dirbti su šiuolaikinėmis technologijomis ir dalis jų jau išeina į pensiją. Kalbant apie aukštos kvalifikacijos žemės ūkio mechanikos inžinerijos specialistus, jaučiamas jau net ne trūkumas, o vakuumas, ateityje situacija bus dar sudėtingesnė darbuotojų ieškantiems verslams ir palankesnė studijas baigiantiems kvalifikuotiems specialistams“, – kalba įmonės vadovas.

VDU ŽŪA – vienintelė aukštoji mokykla, ruošianti aukštos kvalifikacijos žemės ūkio mechanikos inžinerijos specialistus, todėl Akademijos absolventams dabartinė situacija itin palanki. „Kitose aukštosiose mokyklose paruošti inžinieriai, norintys dirbti agrosektoriuje, turi persikvalifikuoti, nes jų žinios labiau orientuotos į gamybos pramonės įrenginių ar transporto aptarnavimą. Tuo tarpu baigę VDU ŽŪA be papildomo pasiruošimo gali dirbti ir yra labai laukiami darbdavių“, – pastebi UAB „Ivabaltė“ įkūrėjas ir generalinis direktorius I. Tarvydis.

Svarbiausi įrankiai planšetė ir nešiojamasis kompiuteris

Įmonės vadovas pasakoja, kad aštrėjanti darbuotojų trūkumo problema, nors palanki būsimiems absolventams, bet verslui ateityje gali kelti rimtų iššūkių. „Į problemą pažiūrėjome kompleksiškai – norint paruošti daugiau specialistų, reikia, kad būtų daugiau susidomėjusių šia dabar itin perspektyvia studijų kryptimi, todėl prieš trejus metus pradėjome aktyviai dirbti su moksleiviais. Kviečiame moksleivius iš regionų į projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ eksperimentines inžinerijos klases, kad rinktųsi šią studijų kryptį, o vėliau grįžtų į regionus dirbti“, – pasakoja I. Tarvydis.

„Turime įkūrę inžinerinę klasę, iš pradžių ji buvo tik Rokiškyje, dabar projekte dalyvauja vienuolika rajonų. Jaunimui norime parodyti, kad žemės ūkis yra perspektyvus, kad inžinieriaus darbas yra kvalifikuotas ir gerai apmokamas – dirbama su šiuolaikinėmis technologijomis, pagrindiniais įrankiais tampa planšetė, nešiojamasis kompiuteris, praverčia ir programavimo žinios, ir užsienio kalbų mokėjimas. Žemės ūkio technika tampa vis „gudresnė“, užduotys automatizuotos, kuriama pilnai autonomiškai, be žmogaus galinti dirbti technika. Tai rodo, kad ateityje dar labiau išaugs aukštos kvalifikacijos inžinerinio personalo poreikis, nes šią techniką reikės prižiūrėti, nuotoliu valdyti ir diagnozuoti gedimus, atvykus į vietą spręsti kylančius iššūkius“, – apie aukštos kvalifikacijos žemės ūkio mechanikos inžinerijos specialistų darbą kalba įmonės atstovas.

UAB „Ivabaltė“ įkūrėjas ir generalinis direktorius Irmantas Tarvydis

Nuo žingeidžių ir ambicingų mechanikų iki įmonių vadovų

Kalbėdamas apie žemės ūkio sektorių keičiančias inovacijas, prof. dr. V. Jankauskas pastebi, kad net ir baigę studijas šios srities specialistai dirbdami nuolat kelia kvalifikaciją, įmonės konkuruoja tarpusavyje ir investuoja į savo darbuotojų žinias. „Nuolatinis technikos ir technologijų tobulėjimas reikalauja ir nuolatinio specialistų kvalifikacijos kėlimo, norint pasiekti efektyvų technikos išnaudojimą. Technika brangsta, todėl jos galimybės privalo kompensuoti brangimą. Jeigu prieš dešimt metų su palydovine navigacija buvo komplektuojami tik keli procentai žemdirbių užsakomų javų nuėmimo kombainų, tai šiandien situacija pasikeitusi 180 laipsnių kampu. Be šiuolaikiškų valdymo sistemų technika tapo mažiau patraukli“, – įžvalgomis dalijasi mokslininkas. Jis pastebi, kad studijų programos Žemės ūkio mechanikos inžinerija absolventai džiaugiasi kūrybišku ir dinamišku darbu, jie nuolatinių naujovių bei pokyčių sūkuryje. Be to, VDU ŽŪA studijos su didele pasirinkimų galimybe – VDU Artes liberales principais susiformuojamas patrauklus studijų dalykų paketas.

Pasakodamas apie studijų programos Žemės ūkio mechanikos inžinerija suteikiamas karjeros galimybes, Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. R. Domeika atskleidžia, kad didelė dalis Lietuvos agroverslo įmonių įkūrėjų, direktorių, generalinių direktorių, padalinių, servisų vadovai yra baigę studijų programą Žemės ūkio mechanikos inžinerija. „Nebūtina visiems galvoti apie vadovų darbą, čia reikia ir stiprių vadybinių kompetencijų, bet faktas, kad mūsų absolventai tampa didelių įmonių vadovais, daug pasako apie jų įgytą tvirtą teorinių žinių pagrindą, pasitikėjimą savo žiniomis bei gebėjimais ir platų įgytą išsilavinimą“, – kalba dekanas doc. dr. R. Domeika.