Kraujo donorystės akcija VDU ŽŪA. Kviečiame prisidėti!

Spalio 11 d. 11.00-14.00 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyks Nacionalinio kraujo centro vykdoma kraujo donorystės akcija. Kviečiame prisidėti studentus ir darbuotojus. Kiekvienas donoras – labai svarbus, galintis kitam dovanoti sveikatą ar net gyvybę.

Visos medicinos priemonės – nuo adatėlės, kuria duriama į pirštą, iki kraujo surinkimo sistemos – yra sterilios ir vienkartinės. Dūrio vieta taip pat labai kruopščiai dezinfekuojama. Kraują duoti saugu ir pačiame kraujo centre, ir vietose, kur vyksta kraujo donorystės akcijos.

Atmintinė apie kraujo donorystę.

Prašome UŽSIREGISTRUOTI iki spalio 9 d.

Data: spalio 11 d.

Laikas: 11.00-14.00 val. (12.00-12.30 val. pietų pertrauka). Galite ateiti Jums patogiu laiku.

Vieta: VDU Žemės ūkio akademijos Iškilmių salės priesalis (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.)

Kaip pasiruošti kraujo davimui?

Duoti kraujo gali tik visiškai sveikas žmogus. Prieš atvykstant duoti kraujo patariama lengvai pavalgyti, išgerti daugiau skysčių, būti pailsėjus ir išsimiegojus. Su savimi būtina turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Kaip elgtis po kraujo davimo?

Kraujo davimo dieną patariama nesportuoti, nedirbti fizinio darbo. Davus kraujo rekomenduojama daugiau nei įprastai vartoti skysčių, valgyti lengvą maistą, nepatariama gerti stipraus alkoholio.

Kokia yra kraujo donorystės nauda?

Duodantiems kraujo žmonėms skatinama kraujo ląstelių regeneracija, kamieninių ląstelių sintezė, o tai skatina audinių atsinaujinimo procesus. Po didesnių nukraujavimų (avarijų, gimdymų ar didelių operacijų ir kt. atvejais) donorai turi didesnę tikimybę išgyventi, nei kraujo neduodantys žmonės. Visiems kraujo donorams atliekami išsamūs kraujo tyrimai.

Žiniomis apie autonominius žemės ūkio robotus verslo įmonė dalijasi su VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto studentais

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio mechanikos inžinerijos studijų programos studentai teorines žinias apie žemės ūkio robotus, jų konstrukcijas, technologinius procesus, energetinius, aplinkosauginius ir ekonominius vertinimus įgyja fakulteto auditorijose ir laboratorijose. Tačiau ne mažiau svarbios yra ir praktinės žinios. O tokiomis žiniomis mielai dalijasi verslo įmonės.

Autonominių robotų integravimo į žemės ūkį tikslas – padėti sektoriui padidinti jo gamybos procesų efektyvumą, gerinti darbo kokybę, mažinti išlaidas ir neigiamą poveikį aplinkai. Darbo jėgos trūkumas, išaugusi vartotojų paklausa ir didelės gamybos sąnaudos spartina žemės ūkio automatizavimą ir robotizavimą. Todėl pastaraisiais metais inovacijos apie autonominius robotus, naudojamus žemės ūkyje, labai stipriai žengia į priekį.

Šių metų rugsėjo 26 d. VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto IV kurso studentus priėmė UAB „Agrokoncernas“, kuris 2022 metais pasirašė atstovavimo sutartį su žemės ūkio robotų gamintoja, Olandų įmone „AgXeed B.V.“. Projektų vadybininkas Žydrūnas Motiekaitis pasidalino per šiuos metus sukaupta praktine patirtimi dirbant su „AgXeed“ AgBot 5.115T2 robotu Lietuvos ūkininkų laukuose. Šie robotai yra skirti monotoniniams žemės ūkio darbams, tokiems kaip žemės dirbimas, sėja, žolės pjovimas, mulčiavimas ir kiti, atlikti. Šie robotai be sustojimo gali dirbti visą parą. Jie yra valdomi įvairių jutiklių ir dirbtinio intelekto pagalba, todėl leidžia išvengti žmogiškų klaidų dėl operatoriaus nuovargio ar netinkamo mašinos naudojimo. Be to, šie robotai yra draugiški aplinkai, nes vikšrinė roboto važiuoklė mažiau spaudžia dirvą, optimaliau naudoja degalus ir, dėl įdiegtų naujų išmaniųjų technologijų, tiksliau vertina aplinkos sąlygas.

VDU kviečia studentus tapti universiteto ambasadoriais

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) skatina studentus būti aktyviais universiteto bendruomenės nariais ir tapti universiteto ambasadoriais savo mokykloje.

Ką veikia studentas ambasadorius?

Palaiko ryšius su savo baigtos mokyklos bendruomene.
Skleidžia informaciją apie universiteto renginius, kurie yra aktualūs mokyklos bendruomenei.
Kartu su moksleiviais dalyvauja universiteto rengiamuose renginiuose.
Įgyvendina suplanuotas veiklas ir už jas atsiskaito.

Studentai-ambasadoriai gaus vienkartinę stipendiją, kurios dydis – 100-200 eur. Stipendijos dydis priklausys nuo atliekamų veiklų, kurios suderinamos su VDU Marketingo ir komunikacijos departamento atsakingu asmeniu, bei studento iniciatyvos ir sukuriamos pridėtinės vertės.

Pirmenybė teikiama 1-2 bakalauro studijų kursų studentams.

Mokykloje gali būti tik vienas studentas ambasadorius.

Norintys daugiau sužinoti apie studento-ambasadoriaus veiklas, kviečiami registruotis iki spalio 16 d. Visi užsiregistravę bus pakviesti į įvadinį susitikimą, po kurio galės apsispręsti ar tikrai nori tapti studentais ambasadoriais.

Registracija.

LMA narių visuotinio susirinkimo metu apdovanotas VDU ŽŪA mokslininkas prof. dr. Abdulas Munemas Muazenas

Rugsėjo 19 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) įvyko LMA narių visuotinis susirinkimas, kuriame taip pat dalyvavo Kazachstano Respublikos nacionalinės mokslų akademijos (KNMA) prie Kazachstano Respublikos Prezidento prezidentė prof. Kunsulu Zakarja (Kunsulu Zakarya) ir viceprezidentė dr. Lijazat Jeralijeva (Lyazzat Yeraliyeva), inauguruojamieji LMA užsienio nariai, ambasadų atstovai, LMA Jaunųjų mokslininkų stipendijų konkurso laureatai. LMA prezidento Jūro Banio siūlymu patvirtinus darbotvarkę, pradžioje tylos minute buvo pagerbtas akademijos užsienio nario Kaliampudžio Radhakrišnos Rao (Calyampudi Radhakrishna Rao) atminimas. Taip pat 75-mečio proga pasveikintas akademikas Vytautas Ostaševičius. Renginio metu buvo inauguruoti net trys LMA užsienio nariai. Jiems įteikti diplomai ir nario ženklai. Vienas iš jų žemės ūkio mokslininkas iš Belgijos prof. dr. Abdulas Munemas Muazenas (Abdul Mounem Mouazen), kuris jau ne vienerius metus bendradarbiauja su Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, dirba tiksliosios žemdirbystės srityje.

Tiksliosios žemdirbystės centrai jau veikia ne tik Belgijoje, bet ir Jungtinėje Karalystėje. Jis su kolegomis kuria multijutiklių duomenų susiejimo (multi sensor data fusion) sistemas, modeliuoja dirvos ir agrotechnikos sąveiką. Tiria dirvos pokyčius jos apdirbimo metu. Tai yra žemdirbystės inžinerija – dirvos būseną, įvairių cheminių elementų koncentracijas, drėgnumą analizuojančių jutiklių kūrimas. Taip pat jo su kolegomis sukurta internetinė multijutiklių platforma, kaupianti ir analizuojanti tokią informaciją. Joje naudojamos hiperspektrinės, šiluminės kameros, LIDAR. Sistema vertina javų būklę. Tai leidžia labai tiksliai naudoti agrochemikalus, sumažinti trąšų, pesticidų kiekius, taip padidinant derlių ir mažiau kenkiant aplinkai. Dar viena svarbi sritis – tikslioji sėja. Eksperimentai įrodė, kad tokiu atveju žemdirbio pelną galima padidinti 400 Eur/ha.

Pranešimas parengtas pagal lma.lt

Sveikiname VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros doktorantus sėkmingai apgynus daktaro disertacijas

Sveikiname VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros doktorantę LINĄ SALDUKAITĘ-SRIBIKĘ sėkmingai apgynus Technologijos mokslų srities Aplinkos inžinerijos mokslo krypties daktaro disertaciją tema:

Aplinkos užterštumo mažinimas taikant juostinio žemės dirbimo ir tiesioginės sėjos technologinius procesus žemdirbystėje

Mokslinis vadovas akad. prof. dr. Egidijus Šarauskis

Sveikiname VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros doktorantę RAIMONDĄ ZINKEVIČIENĘ sėkmingai apgynus Technologijos mokslų srities Aplinkos inžinerijos mokslo krypties daktaro disertaciją tema:

Aplinką tausojančių organinių granuliuotų trąšų išbarstymo technologijų tyrimai

Mokslinė vadovė prof. dr. Eglė Jotautienė

Sveikiname VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros doktorantą ANDRII ZABRODSKYI sėkmingai apgynus Technologijos mokslų srities Aplinkos inžinerijos mokslo krypties daktaro disertaciją tema:

The Effect of Maintaining Operating Parameters of Agricultural Tires for Minimize Soil Compaction

Mokslinis vadovas akad. prof. dr. Egidijus Šarauskis

Sveikiname VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros doktorantą SHANKAR BHANDARI sėkmingai apgynus Technologijos mokslų srities Mechanikos inžinerijos mokslo krypties daktaro disertaciją tema:

Research of the Combine Threshing Mechanism Technical Condition by Vibration Analysis

Mokslinė vadovė prof. dr. Eglė Jotautienė

Lietuvos melioracijos įmonių asociacija: kompleksinės rekonstrukcijos darbams reikės ne tik lėšų, bet ir specialistų

Į Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademiją (VDU ŽŪA) rugsėjo 8 d. rinkosi gausus būrys buvusių absolventų – Lietuvos melioracijos įmonių sąjungos narių. Šiuo metu tai – melioracijos, statybos, projektavimo srityse bei viešajame sektoriuje dirbantys profesionalai. Seminaro „Lietuvos melioracijos dabartis ir perspektyvos“ metu aptarta opiausia sektoriaus aktualija – kompleksinė šalies melioracijos sistemos rekonstrukcija bei galimi finansiniai instrumentai šių didžiulės aprėpties darbų finansavimui. Renginio metu atkreiptas dėmesys, kad procesui pajudėjus iškils kita aštri problema – trūks universitetinį išsilavinimą įgijusių hidrotechnikos specialistų, kurie iki šiol buvo rengiami VDU ŽŪA.

2 mln. ha drenažo yra kritinės būklės

Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos pirmininko Andriaus Marino teigimu, ekspertai yra paskaičiavę, kad jei per ateinančius 20 metų nebus rekonstruota melioracijos sistema, vien dėl negauto derliaus valstybės nuostoliai, priklausomai nuo klimatinių sąlygų ir žemės ūkio produkcijos kainų, sieks 4-8 mlrd. Eur. Ir tai suma, neįvertinus aplinkybės, kad žemės ūkio derlius kuria pridėtinę vertę logistikos, transporto, maisto perdirbimo, prekybos bei kituose sektoriuose. Tačiau iš šalyje esamų 2,5 mln. ha nusausintų žemių ūkio naudmenų, 2 mln. ha drenažo yra kritinės būklės ir kasmet šis plotas didėja. Prasta situacija ir su užtvankomis, perteklinio vandens pralaidomis, kurių šalyje priskaičiuojama per 63 tūkst.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) yra suskaičiavusi, kad kompleksinei rekonstrukcijai startavus jos sklandžiai eigai iš pradžių reikėtų skirti po 50 mln. Eur kasmet. Po penkerių metų ši suma dar turėtų būti indeksuojama ir siektų 75 mln. Eur kasmet. Visa rekonstrukcija užtruktų apie 20 m. ir kainuotų apie 1,12 mlrd. Eur. Už šią sumą būtų sutvarkytas valstybei priklausantis turtas, tarnaujantis žemių savininkams.

Investicijos į melioracijos sistemas

Remiantis kitų šalių patirtimi dar prieš dešimtmetį buvo numatyta ir Lietuvoje sukurti specialų melioracijos fondą. Tačiau procesas ilgam buvo įstrigęs. Apie atnaujintą fondo steigimo eigą bei diskutuojamus jo modelius renginio metu kalbėjo žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis. Jo teigimu, fondas būtų steigiamas pagal atskirą įstatymą valstybės ištekliams kaupti ir naudoti ir būtų laikomas atskiru viešojo sektoriaus subjektu. Fondas būtų finansuojamas ne tik iš valstybės biudžeto, bet ir privačiomis žemės savininkų lėšomis. Tokių privačių lėšų turėtų būti daugiau kaip pusė.

Žemės ūkio ministerijos vyriausiasis specialistas Rimantas Dambrauskas renginio metu pristatė Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinė priemonės „Investicijos į melioracijos sistemas“ įgyvendinimo taisykles, kurios aktualios šalies savivaldybėms ir melioracijos įmonėms, siekiančioms pasinaudoti ES lėšomis melioracijos įrenginių atnaujinimui. R. Dambrauskas priminė, kad 2023–2027 metais numatoma skirti 40 mln. Eur lėšų, iš jų 4 mln. Eur

pirmai veiklai ir 36 mln. Eur antrai veikla. Pirmoji veikla – tai reguliuojamojo drenažo įdiegimas į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas; antroji veikla – esamų melioracijos sistemų rekonstravimas.

UAB „Generalis“ direktorė Dalia Leliukienė pristatė didelio dėmesio sulaukusį šios įmonės parengtą Kauno rajono savivaldybės melioracijos strateginį planą ateinantiems septyneriems metams – daugelyje sričių šalyje pirmaujantis Kauno rajonas užsibrėžęs tikslą pirmauti ir atnaujindamas melioracijos sistemas. Tuo seminaro dalyviai turėjo progą įsitikinti ir praktiškai, drauge apžiūrėję šiuo metu rekonstruojamą Pociūnų užtvanką Kauno r. Vandžiogalos seniūnijoje.

Šalies melioracijos sistemos be specialistų neatnaujinsime – turėsime pinigus, bet nebus kas dirba

Renginyje dalyvavęs Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungos prezidentas dr. Vilimantas Vaičiukynas ragino melioracijos įmonių, savivaldybių ir Žemės ūkio ministerijos atstovus solidarizuotis ne tik sprendžiant melioracijos sektoriaus finansavimo klausimais, bet ir sprendžiant ne mažiau aštrią inžinerinį išsilavinimą įgijusių jaunų specialistų stygiaus problemą. „Net jei ir bus įsteigtas Melioracijos fondas, apie kurį kalbama bene dešimtmetį, šalies melioracijos sistemos be specialistų neatnaujinsime – turėsime pinigus, bet nebus kas dirba. Todėl būtini operatyvūs ir konstruktyvūs pokyčiai švietimo srityje, motyvuojant moksleivius rinktis su darbu melioracijos sektoriuje susijusias studijų programas. Šie specialistai turi būti rengiami ne kur nors kitur, o tik VDU ŽŪA. Tradicinės statybos inžinieriui melioracija tėra griovių ir vamzdelių sistema, o VDU ŽŪA parengtas hidrotechnikos inžinierius nusimano ir apie dirvotyrą, ir apie augalų fiziologiją, ir apie žemės ūkio technologijas. Projektuojant ir atliekant melioracijos darbus tai yra labai svarbu“, – teigė V. Vaičiukynas, raginęs Žemės ūkio ministeriją aktyviau „spausti“ Švietimo ir mokslo ministeriją sprendžiant specialistų stygiaus problemą.

Tarptautinis seminaras „Miestų vandentvarkos tvarumo skatinimas: mikrohidroenergijos naudojimas urbanistiniuose vandens tinkluose”

TARPTAUTINIS SEMINARAS

Miestų vandentvarkos tvarumo skatinimas: mikrohidroenergijos naudojimas urbanistiniuose vandens tinkluose (Boosting sustainability of the urban water cycle: energy harvest in water industry using micro-hydropower technology)

2023 rugsėjo 12 d. Vandens inžinerijos katedros profesoriai Petras Punys ir Algirdas Radzevičius organizavo tarptautinį seminarą, kuris yra LIFE NEXUS projekto veikla. https://www.lifenexus.eu/en/home/

Seminaro dalyvavo daugiau 30 dalyvių, svečiai iš Ispanijos ir Lenkijos. Iš Lietuvos – suvažiavo vandens tiekimo, valymo įmonių – Alytaus, Anykščių, Kauno, Klaipėdos, Vilniaus ir kt., mažųjų hidroelektrinių, Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungos ir LMA Vandens problemų tarybos atstovai.

Įvadinės sesijos pranešėjai atstovavo LR energetikos ministeriją, Lietuvos hidroenergetikos asociaciją, APVA ir įmonę „Kauno vandenys“.

Pirmoji seminaro dalis „Municipalinių vandenų hidroenergijos potencialo vertinimas Ispanijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje“ pranešėjai iš Ispanijos technologijų centro (CARTIF) ir AQUATEC, Lenkijos Skysčių ir tėkmių mašinų instituto (IMP PAN) ir ŽŪA.

Antroji seminaro dalis „Mikro hidroenergijos technologija: hidroturbinų įrengimo vietovės Lietuvoje“ nagrinėjo praktinius projektų įgyvendinimo aspektus. Vakarėjant, svečiams organizuota išvyka laivu po Nemuną, apžiūrėta potenciali mikro hidroelektrines vieta netoli Kačerginės.

Projektą finansiškai remia Europos komisija ir VDU Žemės ūkio akademija.

Pranešėja dr. Lina Sveklaitė (LR Energetikos ministerija)

Pasisako hab, dr. Janusz Steller (IMP PAN, Lenkija)

LIFE NEXUS projekto partneriai. Viduryje – projekto koordinatorė dr. Raquel M. Lopez Fernandez (CARTIF, Ispanija)

Rėmėjai:

VDU ŽŪA Vandens inžinerijos katedra.

Lietuvos hidroenergetikų asociacija.

Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga.

Seminaro pranešimų pateiktis (Zip pdf) galima atsisiųsti / Seminar presentations for download here: https://zua.vdu.lt/wp-content/uploads/2023/09/Presentations-LIFE-Nexus-seminar_Kaunas-2023-09-12.zip

Pritrūko balo? Svarbiausia, kad nepritrūktų motyvacijos! VDU ŽŪA parengiamosios studijos

Kad nenutiktų taip, jog nepakankamai geri brandos egzaminų rezultatai atimtų galimybę rugsėjį pradėti planuotas studijas, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) turi išskirtinę žinią: motyvuotiems, ateityje veiklai agrosektoriuje rimtai nusiteikusiems asmenims, kuriems trūksta nedidelės konkursinio balo dalies, VDU Žemės ūkio akademija suteikia išskirtinę galimybę.

Agroverslas – vienas iš sparčiausiai technologinę pažangą kuriančių sektorių šalyje, kuriame reikia ir reikės vis daugiau aukštos kvalifikacijos specialistų, gebančių kurti, diegti ir kontroliuoti inovacijas, susiduria su dideliu aukštąjį išsilavinimą turinčių darbuotojų trūkumu. Dėl to susivieniję verslo atstovai įsteigė šalyje unikalų VDU Žemės ūkio akademijos absolventų klubo „ŽŪA alumni“ labdaros ir paramos fondą „Pagalba regionų jaunimo studijoms“, padedantį atverti kelią į studijas, suteikiant galimybę mokytis parengiamosiose studijose, su dėstytojų pagalba ruoštis valstybiniams brandos egzaminams, po metų juos perlaikius tapti pilnaverčiu VDU ŽŪA studentu ir, įskaitant klausytojo statusu jau išklausytus studijų dalykus, tęsti studijas antrame kurse.

Parengiamosios studijos – tai išskirtinė programa, skirta asmenims, kurie motyvuotai savo ateitį ir karjerą sieja su agrosektoriumi, tačiau dar nėra pasirengę stoti į universitetines studijas nesiekiant minimalaus valstybės nustatyto konkursinio balo (KB≥5,4).

Parengiamųjų studijų programos trukmė – 1 metai. Parama studijų kainai kompensuoti bus skiriama iš „ŽŪA alumni“ labdaros ir paramos fondo „Pagalba regionų jaunimo studijoms”. Geriausiais balais įstojusiems studijų kaina kompensuojama iki 100 proc.

PARENGIAMŲJŲ STUDIJŲ PROGRAMĄ SUDARO:

Įvadiniai ir pažintiniai pasirinktos studijų programos dalykai.
Vizitai į pažangiausias agroverslo įmones.
Parengiamieji mokomųjų dalykų kursai, padedantys pasiruošti geresniems brandos egzaminų rezultatams pasiekti. Pagal poreikį galima rinktis: biologija, matematika, lietuvių kalba ir literatūra, anglų kalba ar kt.
Apgyvendinimas universiteto bendrabutyje.

Parengiamųjų studijų metu asmenims bus suteikta galimybė pradėti studijuoti įvadinius pasirinktos VDU Žemės ūkio akademijos studijų programos dalykus, geriau susipažinti su Universitetu, agrosektoriumi, įgyti įgūdžių ir žinių, reikalingų studijoms.

Programos dalyviai, padedami kompetentingų dėstytojų, rengsis brandos egzaminams, reikalingiems įstoti į bakalauro laipsnį suteikiančias studijas VDU Žemės ūkio akademijoje.

Parengiamųjų studijų programos metu išklausytus įvadinius pasirinktos bakalauro studijų programos dalykus asmuo galės įsiskaityti jau įstojus į bakalauro laipsnį suteikiančias studijas – pakartotinai tų dalykų studijuoti bakalauro studijų metu nereikės.

Norintys studijuoti parengiamosiose studijose privalo užpildyti motyvacinę anketą iki 2023 m. rugpjūčio 29 d.

Maloniai kviečiame konsultuotis individualiai:
VDU ŽŪA studijų administravimo koordinatorė
Rasa Čingienė
Telefonas +370 682 22 874
El. paštas rasa.cingiene@vdu.lt

Kauno universitetų mokslo metų pradžios šventė

Vytauto Didžiojo, Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų bei Lietuvos sporto universitetai kviečia naujų mokslo metų pradžią rugsėjo 1-ąją pasitikti drauge.

Šiais metais renginį pradės šv. Mišios Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje, po kurių seks bendra universitetų studentų priesaika Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros kiemelyje (Vilniaus g. 33).

Vėliau studentai patrauks link Nepriklausomybės aikštės – juos į priekį ves KTU pučiamųjų orkestras „The BrassBees“. Čia vyks pagrindinis šventės renginys, o jį vainikuos šventinis koncertas, kuriame pasirodys jungtinis universitetų choras bei atlikėja GJan. Šventiniam koncertui pasibaigus, kviečiame VDU bendruomenės narius naujų mokslo metų pradžios šventinę popietę pratęsti Didžiosios salės fojė (S. Daukanto g. 28), kur jūsų lauks vaišės.

Detali šventės programa:

12.00 val. šv. Mišios Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje (Vilniaus g. 1)
14.00 val. Eisenos dalyviai renkasi Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros kiemelyje (Vilniaus g. 33)
14.00–14.15 val. Studentų žodis–priesaika
14.15 val. Universitetų bendruomenės eisena (iš Istorinės LR prezidentūros kiemelio einame Laisvės al., iki Nepriklausomybės aikštės)
15.00 val. Šventinis koncertas Nepriklausomybės aikštėje su jungtiniu universitetų choru bei GJan!
15.30 val. VDU bendruomenės naujų mokslo metų pradžios šventinė popietė (VDU Didžiosios salės fojė, S. Daukanto g. 28)

Renginio metu bus fotografuojama ir/ar filmuojama, todėl informuojame, kad Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Daugiau informacijos

Nepasisekė brandos egzaminai – ar tai katastrofa? Parengiamosios studijos

Brandos egzaminai ir stojimas į aukštąsias mokyklas – svarbus įvykis ir išbandymas jaunų žmonių gyvenime. Stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatai atskleidžia, kad ne visiems pavyksta įveikti mokslo kokybę užtikrinančius barjerus ir pradėti išsvajotas studijas. Kartais universitetų durys užsiveria pritrūkus ir vienos dešimtosios iki minimalaus pereinamojo konkursinio balo. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA), būdama socialiai atsakinga institucija ir veikdama tamprioje partnerystėje su „ŽŪA alumni“ klubu, jau trečius metus tiesia pagalbos ranką per egzaminus suklupusiems jaunuoliams. Stipriai motyvuotiems studijuoti perspektyvias, tampriai su agroverslo plėtra susietas studijų programas, bet laikant brandos egzaminus nedaug pritrūkusiems, kad nustatyta tvarka peržengtų universiteto slenkstį, VDU ŽŪA siūlo parengiamąsias studijas.

Parengiamosios studijos – kas tai?

Labdaros ir paramos fondo „Pagalba regionų jaunimo studijoms” vadovas prof. dr. Jonas Čaplikas pasakoja, kad VDU ŽŪA organizuojamos parengiamosios studijos – tai pirmas šalyje atvejis, kai motyvuoti jaunuoliai, neįveikę įstojimo į universitetą sąlygų, nepaliekami „už borto“ – jiems pasiūlomos vienerių metų trukmės parengiamosios studijos laisvojo klausytojo statusu. Per šiuos metus klausytojas su universiteto dėstytojų pagalba papildomai mokosi pasirinktus vidurinio ugdymo dalykus, rengiasi perlaikyti šių dalykų brandos egzaminus, taip pat gali lankyti pageidaujamos studijų programos pirmojo kurso kai kurių dalykų paskaitas ir kitus užsiėmimus, laikyti jų egzaminus.

Pasak VDU ŽŪA kanclerės prof. dr. Astridos Miceikienės, parengiamosios studijos skirtos jaunuoliams, kuriems dėl įvairių priežasčių nepasisekė sėkmingai išlaikyti brandos egzaminų ir nepavyko peržengti minimalaus stojamojo konkursinio balo kartelės. „Palaikome minimalaus konkursinio balo būtinybę, bet taip pat suprantame, kad regionų jaunimas ne visada turi sąlygas siekti savo tikslų. Norintys studijuoti VDU ŽŪA perspektyvias specialybes, bet neperžengę minimalaus konkursinio balo kartelės, gali rinktis parengiamąsias studijas. Intensyvaus darbo dėka galima pasirengti ir sėkmingai perlaikyti brandos egzaminus, įstoti į universitetą, išsilaikyti kai kurių pirmo kurso dalykų egzaminus ir pradėti nuosekliąsias studijas ne nuo pirmo, bet antro kurso“, – apie parengiamųjų studijų galimybes ir teikiamą naudą kalba prof. dr. A. Miceikienė.

Motyvuotiems jaunuoliams – finansinė parama

Parengiamąsias studijas motyvuotiems jaunuoliams dalinai arba pilnai finansuoja „ŽŪA alumni“ klubo įsteigtas ir jau tris metus sėkmingai veikiantis labdaros ir paramos fondas „Pagalba regionų jaunimo studijoms“. Šis fondas, bendraudamas su agroverslo įmonėmis, ūkininkais, veikdamas su VDU ŽŪA absolventais, kaupia lėšas ir siekia sudaryti regionų jaunimui kuo palankesnes finansines sąlygas studijuoti perspektyvias su agroverslu susietas studijų programas, kartu spręsti agronomų, inžinierių ir kitų specialistų trūkumo žemės ūkio sektoriuje problemas.

Labdaros ir paramos fondo vadovas atskleidžia, kad pagal nustatytus kriterijus atrinktiems klausytojams fondo lėšomis, o taip pat prisidedant ir universitetui, padengiama dalis arba visa parengiamųjų studijų kaina. „Atranką atlieka VDU ŽŪA speciali komisija, kartu su agroverslo ir fondo atstovais, – pasakoja prof. dr. J. Čaplikas. – Tarp pagrindinių atrankos kriterijų – ne tik stojimo į universitetą metu surinktų konkursinių balų skaičius (kuo mažiau trūksta iki minimalaus pereinamojo balo, tuo geriau), bet ir motyvacija studijuoti agroverslui svarbias studijų programas, taip pat gyvenamoji vietovė, kurioje įgytas vidurinis išsilavinimas. Pastarasis kriterijus siejamas su agroverslo vyraujančia dislokacija regionuose ir ypač su ne tokiomis geromis sąlygomis atsiskleisti abiturientų gebėjimams daugelyje regionų ugdymo institucijų, lyginant su didžiųjų miestų mokyklomis.“

Kasmet parengiamųjų studijų ir finansinės paramos joms galimybe pasinaudoja nuo 10 iki 15 jaunuolių. Pasak prof. dr. A. Miceikienės, sukaupta patirtis rodo, kad tai pasiteisinęs būdas, kaip suteikti papildomą šansą suklupusiems stojimo į aukštąsias mokyklas metu jaunuoliams, ypač atvykstantiems iš regionų, ne visada turintiems tokias pačias sąlygas mokytis ir siekti savo tikslų, kaip didmiesčių moksleiviai. Numatome, kad 2023 ir vėlesniais metais klausytojų parengiamosiose studijose gausinsime, o pačias studijas tobulinsime, gerinsime jų finansines sąlygas“, – akcentuoja prof. dr. A. Miceikienė.

„Tikimės, kad šios VDU ŽŪA ir jos alumni įkurto fondo pastangos dar ne vienerius metus bus veiksmingos, ypač regionų jaunimui. Brandos egzaminų statistiniai rodikliai liudija šių egzaminų laikymo rezultatų nemažus skirtumus, kartu ir regionų moksleivių lūkesčių pažeidimus, kai jie negali gilinti vieno ar kito dalyko žinių dėl nesuformuotos klasės ar pedagogų trūkumo“, – pastebi kanclerė.

Pasinaudoję galimybe jaunuoliai džiaugiasi studijas rudenį tęsiantys antrame kurse

Parengiamąsias studijas pernai pasirinkęs ir joms finansinę paramą gavęs Irmantas Baltrūnas pastebi, kad papildomi užsiėmimai jam padėjo aukštesniu balu perlaikyti valstybinį brandos egzaminą ir peržengti konkursinio balo kartelę. Studentas džiaugiasi, kad galėjo klausytojo statusu studijuoti kai kuriuos Žemės ūkio mechanikos inžinerijos programos studijų dalykus. „Pernai pradėjęs kaip laisvasis klausytojas, šį rudenį jau studijuosiu kaip pilnateisis antro kurso studentas. Sėkmingam brandos egzamino perlaikymui reikėjo įdėti daug savarankiško darbo, dirbti kartu su į pagalbą atėjusiais universiteto dėstytojais. Atsidūrusiems panašioje situacijoje, kai šiek tiek trūksta iki stojamojo balo į norimą specialybę, patariu nepasiduoti ir siekti savo tikslų – rinktis parengiamąsias studijas ir po metų perlaikyti egzaminą“, – mintimis dalijasi jau šį rudenį būsimas Žemės ūkio mechanikos inžinerijos studijų programos antrakursis Irmantas.

Patricija Sasnauskaitė pasakoja, kad pernai pasirinko parengiamąsias studijas, nes neperžengus minimalaus stojamojo konkursinio balo kartelės, nenorėjo prarasti metų. Jos pasirinkimas pasiteisino – matematikos egzaminas išlaikytas aukštesniu balu nei prieš metus. „Parengiamųjų studijų metu susipažinau su Vandens ir žemės inžinerijos studijų programos Žemėtvarkos specializacija ir jos organizavimo tvarka, nuotolinio mokymosi galimybėmis“, – mintimis dalijasi studijas antrame kurse rudenį tęsianti Patricija.

Agronomijos programoje studijuoti siekęs Dovydas Barškėtis pastebi, kad parengiamosios studijos viršijo lūkesčius – reikėjo daug savarankiško darbo, bet pasiekti norimą rezultatą padėjo ir užsiėmimai su dėstytojais, kurių metu prisiminė pamirštus dalykus. „Labai naudingas buvo kai kurių vidurinės mokyklos dalykų nagrinėjimas. Per užsiėmimus analizuodavome užduotis, aptardavome iškilusius neaiškumus, susijusius klausimus. Reikėjo ir labai daug dirbti pačiam – mokiausi, ieškojau informacijos, aiškinausi“, – pasakoja šiemet sėkmingai biologijos egzaminą perlaikęs Dovydas. Nepasiekusiems būtino konkursinio balo jis pataria nenuleisti rankų ir siekti savo tikslų – neprarasti metų ir įgyti studento statusą. „Parengiamųjų studijų nereikia bijoti, jei žinai, kad pasirinkai patinkančią specialybę. Vienintelis jausmas, kurį jausi – tai didelė motyvacija ruoštis egzaminams ir pasiekti užsibrėžtus tikslus,“ – pastebi Dovydas.

Labdaros ir paramos fondo „Pagalba regionų jaunimo studijoms” vadovas prof. dr. J. Čaplikas ir šiemet konkursinio balo kartelės neperžengusius jaunuolius ragina nenuleisti rankų bei siekti savo tikslų. Norintys studijuoti parengiamosiose studijose iki 2023 m. rugpjūčio 29 d. turi užpildyti ir pateikti motyvacinę anketą. Pasikonsultuoti kviečiama individualiai kreipiantis į VDU Žemės ūkio akademijos studijų administravimo koordinatorę dr. Rasą Čingienę tel. +370 682 22874, el. paštu rasa.cingiene@vdu.lt.

Gabiausius skatina rinktis agrosektoriui svarbias specialybes ir motyvuoja stipendijomis

Šiemet labdaros ir paramos fondas „Pagalba regionų jaunimo studijoms” plečia savo veiklą. Pasak fondo vadovo, sparčios žemės ir miškų ūkio technologinės pažangos, didelių iššūkių diegiant skaitmeninėmis technologijomis ir dirbtiniu intelektu grįstas inovacijas, įgyvendinant ES žaliojo kurso reikalavimus, vis labiau akivaizdi tampa naujų aukštų kompetencijų ugdymo, mokslinių tyrimų veiksmingumo didinimo, kartu ir kūrybingų, talentingų jaunų žmonių pritraukimo į agrosektorius svarba. Todėl 2023 m., greta paramos jaunuoliams pasirinkusiems parengiamąsias studijas, fondas imasi naujos veiklos – talentingo jaunimo, pasirinkusio perspektyvias agroverslo plėtrai svarbias studijų programas, skatinimo.

Labdaros ir paramos fondo „Pagalba regionų jaunimo studijoms” vadovas prof. dr. J. Čaplikas atskleidžia, kad VDU ŽŪA agronomijos, miškininkystės, inžinerijos ir dar kai kurių studijų programų pirmakursiams, kurių bent vienas brandos valstybinis egzaminas įvertintas 100 balų, numatoma skirti iki 1000 eurų siekiančias stipendijas (500 eurų pirmo kurso rudens semestre ir jei studijos sėkmingos – tiek pat pavasario semestre). Aukštesnių kursų pažangūs ir aktyvūs studentai turi dideles galimybes gauti agroverslo ir kitų lyderiaujančių įmonių įsteigtas skatinamąsias stipendijas.

Fondo vadovas tikisi, kad naujai numatyta paskata prisidės prie talentingo jaunimo pritraukimo į agroverslui svarbias studijų programas ir tuo spartins žemės ir miškų ūkio modernizacijos tempus, klimato kaitos ir tvaraus ūkininkavimo problemų sprendimus, kartu sukurs veiksnias prielaidas sėkmingai jaunimo karjerai.