Žemės ūkio inžinerijos fakulteto naujienos Archives | Page 21 of 35 | VDU Žemės ūkio akademija

Tvarioji inžinerija – naujausios technologijos, įdomus darbas ir solidus atlygis

VDU ŽŪA langas. Agrosektorių keičiančios naujausios technologijos leidžia racionaliai naudoti turimus resursus ir saugoti aplinką, tačiau tuo pačiu kelia iššūkių, nes jau dabar trūksta aukštos kvalifikacijos specialistų, gebančių dirbti su šiuolaikinėmis technologijomis. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA), bendradarbiaudama su Lietuvos agroverslo lyderiais, sukūrė į šiuolaikinio verslo poreikius orientuotą Tvariosios inžinerijos bakalauro studijų programą. Programos absolventai turės ne tik inžinerijos krypties, bet ir informatikos bei gamtos mokslo žinių, kas labai svarbu siekiant užtikrinti darną tarp technikos ir gyvosios gamtos.

Mokysis kurti ir valdyti išmaniąsias sistemas

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto (INŽF) dekanas doc. Rolandas Domeika pasakoja, kad Tvariosios inžinerijos bakalauro studijų programa vienintelė studijų programa Lietuvoje, sukurta rengti specialistus, gebančius diegti ir valdyti išmaniąsias inžinerines sistemas – dronus, robotus, dirbtinį intelektą, precizinį mašinų valdymą gyvojoje gamtoje.

Anot dekano, šios studijų programos šūkis „Nuo technologijų mėgėjo iki išradėjo“, ji skirta mėgstantiems strateginius žaidimus, norintiems programuoti robotus ir suprantantiems tvarumo svarbą. „Svarbu, kad studijos apima aplinkos inžinerijos ir informatikos kryptis. Studijų metu gilinamasi į tvarių žiedinės gamybos skaitmeninių technologijų taikymą, projektavimą ir išmaniųjų inžinerinių sistemų diegimą maisto ir pašarų žaliavų gamybos, organinių atliekų utilizavimo, bioenergijos gamybos sektoriuose“, – pastebi doc. R. Domeika.

Tvariosios inžinerijos programos komiteto pirmininkas, VDU ŽŪA mechanikos, energetikos ir biotechnologijų inžinerijos katedros vedėjas prof. Rolandas Bleizgys atskleidžia, kad programos idėja – apjungti inžinerijos ir biologijos mokslus su informatika yra sudėtinga, bet labai svarbi. „Kuriami robotai bendraus ne su medžiagomis, negyvais daiktais, o su gyvais organizmais. Jie atliks darbus prižiūrint augalus, gyvūnus, tai daug sudėtingiau ir įdomiau nei diegti skaitmenines sistemas pramonėje“, – apie Tvariosios inžinerijos studijų programą pasakoja prof. R. Bleizgys.

Studijų metų – naujausios žinios iš mokslo ir verslo

Tvariosios inžinerijos bakalauro studijų programa orientuota į dabartinės darbo rinkos reikalavimus atitinkančių specialistų ruošimą, rengiant specialistus bus bendradarbiaujama su verslu.

„VDU ŽŪA yra visos techninės galimybės, pasitelkti geriausi dėstytojai. Daugelio dalykų paskaitose, taip pat praktiniuose užsiėmimuose dalyvaus ir verslo atstovai. Dalis ugdymo proceso vyks įmonėse, gamybiniuose objektuose ir tai užtikrins, kad studentai įgis būtinų praktinių žinių. Kita dalis užsiėmimų vyks mecenatų įrengtose šiuolaikinėse laboratorijose“, – apie Tvariosios inžinerijos studijų programos organizavimą pasakoja prof. R. Bleizgys ir džiaugiasi, kad studentams bus sudaromos galimybės įgyti patirties ir žinių, mokantis iš stipriausių šios srities specialistų.

Labai trūksta aukštos kvalifikacijos inžinierių

Šiuo metu darbo rinkoje jaučiama įtampa dėl inžinerinės krypties specialistų trūkumo, visoje Europoje mažai su šiuolaikinėmis technologijomis gebančių dirbti specialistų.

„Pokyčius išgyvenančiam agrosektoriui šiandien reikia specialistų, gebančių dirbti su duomenų analize, skaitmenizavimu, robotizavimu. Prieš penkis metus kalbėjome, kad tokių specialistų reikės ateityje, dabar jau akivaizdu, kad jų reikia šiandien. Prieš dešimt–dvidešimt metų studijas baigusių specialistų, nekėlusių kvalifikacijos, žinių jau neužtenka darbui su  šiuolaikinėmis technologijomis. Žemės ūkio srityje vyksta labai intensyvi robotizacija – robotizuojama mobili technika, transportas, padargai, gyvulių priežiūros įrenginiai. Tvariosios inžinerijos studijų programos absolventai bus orientuoti į paslaugų sektorių, diegiantį skaitmenines sistemas žemės ūkyje. Darbas įdomus, kūrybingas, daugumą funkcijų galės vykdyti nuotoliniu būdu – darbą atliks robotai, o darbuotojai stebės ir analizuos“, – pasakoja  prof. Rolandas Bleizgys.

Inžinerijos fakulteto dekanas doc. R. Domeika pastebi, kad verslas pasiruošęs papildomai skatinti ir motyvuoti būsimus Tvariosios inžinerijos studijų programos studentus – steigia įmonių vardines stipendijas, kviečia į praktikos ir būsimas darbo vietas, jų laukia pagal įgytą kvalifikaciją solidus darbo užmokestis ir tolesnis tobulėjimas.

Studijos ateities kūrėjams

Prof. R. Bleizgys pasakoja, kad stojantiesiems užtenka mokykloje įgytų žinių ir išlaikytų valstybinių egzaminų. „Žinias būsimi specialistai gilins jau įstoję – studijuos su informatika, duomenų mokslu, robotika, dirbtiniu intelektu, mašininiu mokymu, programavimu susijusius dalykus“, – pasakoja prof. R. Bleizgys ir pastebi, kad moksleiviai dažnai ieško lengvesnio kelio, renkasi tai, ką dauguma ir kartais ne tai, kur išties yra gabūs. Pasak profesoriaus, į tiksliuosius mokslus linkusiems jaunuoliams kuriems artima matematika ir fizika, inžinerijos studijos nesudėtingos ir perspektyvios.

Anot doc. R. Domeikos, svarbiausia į tiksliuosius mokslus linkusiems moksleiviams suprasti, kad inžinieriai yra ateities kūrėjai, visi nauji kuriami produktai skirti pažangai, svarbus ir krypties pasirinkimas – galvojantiems apie ateitį verta rinktis žemės ūkio sektorių. „Agrosektorius pilnai aprūpina visą pasaulį maistu, 50 proc. žemės yra užimta žemės ūkio produktų gamybai, šiuo metu labai svarbu yra užtikrinti gėlą ir švarų vandenį, rasti sprendimus įtakojančius klimato kaitą rodo, visa tai rodo, kad ši sritis yra ir bus aktuali. VDU ŽŪA sutiekia plačios aprėpties inžinerinį išsilavinimą ir kaip rodo patirtis, mūsų absolventai tampa įmonių vadovais, verslininkais, politikais nes inžinerinis mąstymas yra labai svarbus veiksnys sėkmingai veiklai ir šiose srityse. Kartais dar išgirstu, kad inžinerijos studijos nepatrauklios, nes „sunku mokytis“. Tai  tik mitas, kurį galima perfrazuoti „įdomu mokytis ir keisti pasaulį“, inžinierius yra ateities kūrėjas ir jis turi lemiamą įtaką mūsų visuomenės pažangai ir tobulėjimui“, – reziumuoja dekanas doc. R. Domeika.

Universitete yra visos galimybės vykdyti aukštos kokybės studijas. Daugiausia studijų programoje dirbs Inžinerijos fakulteto ir Informatikos fakulteto dėstytojai, kurie yra geri šios srities specialistai, vykdo daug mokslo projektų ir yra sukaupę daug žinių. Kiekvienais metais Inžinerijos fakulteto mokslininkai vykdo vidutiniškai 25–30 mokslo projektų, kurių tiriamoji veikla susijusi su studijų programos uždaviniais. Inžinerijos fakultetas turi devynis mecenatus. Rėmėjai fakultete įrengė šiuolaikines laboratorijas, sudaro galimybes studijų procese naudoti naujausią įrangą. Įmonėse laukiami studentai, jie įdarbinami vasarą, jiems mokamos algos. Be to, įmonės, kurios nori auginti specialistą, sudaryti sąlygas studijuojančiam studentui mokytis, skiria stipendiją. Privačios įmonės įkūrė inžinerijos klasterį, šis skiria stipendijas – po šimtą eurų kiekvieną mėnesį. Tvariosios inžinerijos programos studentams viena įmonė yra skyrusi stipendijas po tris šimtus eurų, Žemės ūkio ministerija taip pat skiria stipendijas būsimiems specialistams: pirmaisiais ir antraisiais studijų metais po 150 Eur, trečiaisiais – 200 Eur, o ketvirtaisiais – 250 Eur. Taip pat yra skatinamosios stipendijos ir įvairios kitos vardinės stipendijos, taigi studentui sudaromos sąlygos studijuoti ir pragyventi.

29-oji tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Žmogaus ir gamtos sauga 2023“

Gegužės 10-12 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) ir VDU Botanikos sode vyko 29-osios Tarptautinės mokslinės-praktinės konferencijos „Žmogaus ir gamtos sauga 2023“renginiai. Konferencija „Žmogaus ir gamtos sauga 2023“ skirta paminėti VDU botanikos sodo 100-mečiui (1923–2023) bei Žemės ūkio inžinerijos katedros 95-mečiui (1928-2023).

Konferencijos tikslas – aptarti tarpusavyje susietas žmogaus saugos ir sveikatos, įvairių inovatyvių tyrimų technologijų vystymo ir aplinkos apsaugos problemas, skelbti naujausias mokslinių tyrimų žinias, sudarant galimybę mokslininkams ir jauniesiems tyrėjams skleisti tyrimų rezultatus tarp mokslininkų ir studentų, žemės ir miškų ūkio, gamtos, sveikatos ir kitų sričių specialistų, akcentuojant žmonių saugos ir aplinkos apsaugos svarbą. Kasmetinė konferencijos „Žmogaus ir gamtos sauga“ organizuojama pažymint pasaulines Sveikatos, Aplinkos apsaugos bei Darbuotojų saugos ir sveikatos dienas.

Gegužės 11-ąją konferencija vyko VDU Žemės ūkio akademijoje, kur vyko plenarinis konferencijos posėdis ir sekcijų „Biosistemų inžinerija“ bei „Ekologija, darni miškininkystė“ darbas. Plenarinio posėdžio pranešimuose VDU Botanikos sodo direktorius dr. Nerijus Jurkonis dalyvius supažindino su Lietuvos universiteto Botanikos sodo įkūrimo 100-mečio istorija, Botanikos sodo pradžia ir raida. Asociacijos „Gyvo žalio“ aplinkosaugininkė Austė Juozapaitytė pranešime „Gamtos intervencijos poveikis vaikų ir suaugusiųjų sveikatai” pristatė įvairias gerąsias įvairių šalių patirtis, padedančias išlaikyti žmogaus ir gamtos ryšį, kuriant žaliąsias erdves miestuose ar įvairias edukacines veiklas natūralioje aplinkoje, kurios, įvairių tyrimų duomenimis, gerina savijautą, darbingumą, kuria žmogaus ryšį su supančia aplinka. VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dr. Artūras Kibiša posėdžio dalyvius supažindino su priemonėmis, skirtomis stumbrų apsaugai Lietuvoje. VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto akad. prof. dr. Egidijus Šarauskis pranešime „Žemės ūkio inžinerijos mokslas ir studijos Lietuvoje: nuo arkliais traukiamų padargų iki autonominių robotų“, skirtame Žemės ūkio inžinerijos katedros 95-mečiui, pristatė žemės ūkio inžinerijos mokslų raidą ir katedros tyrimų kryptis, šiandienines aktualijas, kurios orientuotos į mokslinius tyrimus, tiksliąsias žemės ūkio technologijas ir jų panaudojimą siekiant efektyvinti žemės ūkio gamybą bei tausoti aplinką.

Konferencijos seminaro „Žmogus gamtai, gamta žmogui: Dzūkijos nacionalinio parko patirtis“ dalyviai apsilankė Merkinėje, Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų centre, kur centro specialistas Algimantas Černiauskas pristatė ekspoziciją ir parko veiklas, kurių pagrindinės yra gamtosauginis ir etnokultūrinis švietimas. Seminaro dalyviai susipažino su gamtinėmis regiono vertybėmis, senųjų dzūkų amatais, papročiais ir tradicijomis, lankėsi žymiajame Merkinės piliakalnyje. Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos geografas Gintautas Kibirkštis dalyviams pasakojo apie vieno didžiausių Lietuvos kaimų, Marcinkonių, istoriją, ten gyvenančių kasdienybę ir verslus, kurie daugiausiai susiję su kaimą supančiais miškais ir šių miškų gėrybėmis. Konferencijos dalyviai taip pat lankėsi naujajame stumbryne, kuris visai neseniai įkurtas Dzūkijos nacionaliniame parke Stėgalių gamtiniame komplekse ir užima apie 100 hektarų plotą. Vienas iš aplankytų objektų buvo ir atnaujintas Čepkelių rezervato pažintinis mokomasis takas, kurio pagrindinis tikslas – parodyti lankytojams dalį būdingiausių Čepkelių gamtiniam rezervatui buveinių: pušynais apaugusias žemynines kopas, aukštapelkę su jos salomis, greta aptinkamas stepėms bei tundrai būdingas augalų bendrijas. Rezervate gausu retų ir nykstančių rūšių, kurios ypatingai svarbios visos Europos biologinei įvairovei, todėl Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas yra tarptautinės reikšmės RAMSAR šlapžemė, taip pat priklausanti Europos Sąjungos saugomų teritorijų tinklui NATURA 2000.

Konferencijos medžiaga išleista ir mokslo straipsnių rinkinyje „Žmogaus ir gamtos sauga 2023“, referuojamame Central & Eastern European Academic Source (EBSCO) duomenų bazėje, o leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB). Leidinyje šiais metais iš viso publikuoti 49 originalūs moksliniai straipsniai. Konferencijos renginiuose iš viso pristatyta virš 50 žodinių ir stendinių pranešimų, seminaruose ir sekcijų darbe iš viso dalyvavo daugiau nei 170 klausytojų.

Ši mokslinė – praktinė konferencija pradėta gegužės 10-ąją dieną sekcijoje „Aplinka ir sveikata“ VDU Botanikos sode, minint Lietuvos universiteto Botanikos sodo įkūrimo 100-metį. Sekcijoje darbo metu buvo pristatyti 4 žodiniai ir 9 stendiniai 33 bendraautorių pranešimai. Kiekvienais metais visuomenė domisi ir gausiai dalyvauja nuotoliniu būdu respublikiniame moksliniame – praktiniame seminare „Vaistinių (aromatinių) augalų vaidmuo tradiciniu, moksliniu ir taikomuoju aspektu“, kuris šiais metais skirtas Lietuvos universiteto Botanikos sodo įkūrimo 100-mečio minėjimui. Seminaro organizatoriai – VDU Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektorius ir Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras.

Šio renginio darbas buvo vykdomas hibridiniu būdu – kontaktiniu būdu dalyvavo 26 dalyviai, nuotoliniu – 75. Pagal seminaro darbotvarkę pristatyti 9 pranešimai, sprendžiant vaistinių augalų rūšių įvairovės ir resursų išsaugojimo bei racionalaus jų naudojimo medicinoje, farmacijoje, maisto ir kosmetikos pramonėje bei veterinarijos praktikoje problemą.

Seminaro pabaigoje nutarta 2024 metais jubiliejinės 30–osios tarptautinės mokslinės – praktinės konferencijos „Žmogaus ir gamtos sauga 2024“ respublikinį mokslinį – praktinį seminarą skirti VDU Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus mokslinės, pedagoginės ir švietėjiškos veiklos 100–čiui.

Daugiau informacijos apie konferenciją:
Konferencijos puslapyje: https://zgs.vdu.lt
VDU Botanikos sodo puslapyje: https://botanika.vdu.lt/aktualijos/konferencija-zmogaus-ir-gamtos-sauga-2023-moksline-ir-svietejiska-veikla-vdu-botanikos-sode

 

 

„Erasmus+“ dėstymo mobilumo vizitas Alanijos Alaaddin Keykubat universitete

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros profesorė dr. Eglė Jotautienė ir docentas dr. Antanas Juostas lankėsi Alanijos universitete Alaaddin Keykubat Alanijoje.

Valstybinis Alanijos Alaaddin Keykubat universitetas (ALKU) buvo įkurtas 2015 m. ALKU siekia suteikti kvalifikuotą aukštąjį išsilavinimą tarptautinėje mokymosi aplinkoje. Universitetas turi aštuonis fakultetus (Verslo, Inžinerijos, Medicinos, Švietimo, Turizmo, Sporto mokslų, Sveikatos mokslų, Odontologijos), tris magistrantūros mokyklas (Mokslų, Socialinių mokslų, Sveikatos mokslų) ir penkias profesines mokyklas. Universitetas siūlo įvairias asocijuotų studijų, bakalauro ir magistrantūros studijų programas. Universitete mokosi apie 8000 studentų ir jų skaičius sparčiai auga. 

Prof. dr. E. Jotautienė ir doc. dr. A. Juostas pristatė VDU Žemės ūkio akademijos studijų programas ir ERASMUS+ mobilumo galimybes Vytauto Didžiojo universitete. Pravestos paskaitos temomis „Inovatyvios technologijos sveikam maistui ir degalų ekonomijai“, „Javų nuėmimo kombainų šiaudų smulkinimo ir skleidimo kokybė“, „Automatinio vairavimo sistemos ir jų naudos“, „Javų kombainų veiklos įvertinimas naudojant Telemetrijos sistemoje sukaupta duomenų baze“. Vizito metu aplankytos ALKU universiteto laboratorijos. Mokslininkai pasidalino kokius tyrimus atlieka šiuo metu ir kokios yra galimos tyrimų vykdymo sritys. Aptartos bendrų mokslinių tyrimų, mokslinių straipsnių, bendrų projektų vystymo kryptys.

Tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Žmogaus ir gamtos sauga 2023“

Kviečiame dalyvauti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos organizuojamoje 29-ojoje tarptautinėje mokslinėje­–praktinėje konferencijoje „Žmogaus ir gamtos sauga 2023“, kuri vyks gegužės 10–12 dienomis. Konferencija „Žmogaus ir gamtos sauga“ vyksta kasmet, pažymint pasaulines Sveikatos, Aplinkos apsaugos bei Darbuotojų saugos ir sveikatos dienas.

Konferencijos tikslas – aptarti tarpusavyje susietas žmogaus saugos ir sveikatos, įvairių inovatyvių tyrimų technologijų vystymo ir aplinkos apsaugos problemas, skelbti naujausias mokslinių tyrimų žinias, sudarant galimybę mokslininkams ir jauniesiems tyrėjams skleisti tyrimų rezultatus tarp mokslininkų ir studentų, žemės ir miškų ūkio, gamtos, sveikatos ir kitų sričių specialistų, akcentuojant žmonių saugos ir aplinkos apsaugos svarbą.

KONFERENCIJOS PROGRAMA

Konferencijos sekcijos:

1. Gegužės 10 d. – Aplinka ir sveikata: skirta VDU Botanikos sodo 100-mečiui (1923-2023)

– gyvenamosios aplinkos rizikos veiksnių poveikio žmogaus sveikatai tyrimai;
– biologinės įvairovės išsaugojimas, tyrimai, racionalus ir tvarus naudojimas.

2. Gegužės 11 d. – Biosistemų inžinerija: skirta Žemės ūkio inžinerijos katedros 95-mečiui (1928-2023)

– techninių ir technologinių priemonių taikymas tausojančiai gamybai ir perdirbimui;
– tiksliosios žemdirbystės diegimai ir aplinkos apsauga;
– technologijų sauga, profesinė rizika, ergonomika;
– vandens inžinerija.

3. Gegužės 11 d. – Ekologija, darni miškininkystė

– agro, hidro ir miško ekosistemos, jų aplinkos tyrimai;
– darnus vystymasis, saugomos teritorijos, žmogaus veiklos poveikis aplinkai;
– miško auginimas, apsauga ir daugiatikslis naudojimas, rekreacinė miškininkystė;
– medžioklėtyra, laukinių gyvūnų populiacijų valdymas.

Konferencijos seminarai:

  1. Gegužės 10 d. – Vaistinių (aromatinių) augalų vaidmuo tradiciniu, moksliniu ir taikomuoju aspektu.
  2. Gegužės 12 d. – Žmogus gamtai, gamta žmogui: Dzūkijos nacionalinio parko patirtis

Daugiau informacijos

Žemės ūkio studijas pasirinkę jaunuoliai stipendijas gaus visą studijų laikotarpį

Jau nuo naujų mokslo metų tikslinės skatinamosios stipendijos studijuojantiems žemės ūkio krypties programas bus mokamos visą studijų laikotarpį, o ne tik pirmaisiais studijų metais, kaip yra dabar.

Studijuojantys aukštosiose mokyklose valstybės finansuojamose vietose studijų programas, susijusias su žemės ūkio ir maisto ūkio sektoriais, turės galimybę tikslines skatinamąsias stipendijas gauti 3–6 metus, tiek, kiek trunka studijos (šešerius metus trunka veterinarinės medicinos programos studijos).

→ Šios Žemės ūkio ministerijos skiriamos stipendijos dydis pirmaisiais ir antraisiais studijų metais bus 150 Eur, trečiaisiais – 200 Eur, paskutiniaisiais – 250 Eur per mėnesį.

Stipendijos bus skiriamos 2023 m. priėmime pasirinkusiems bakalauro studijų programas Agronomija (7 studentams), Maisto kokybė ir sauga (3 studentams), Tvarioji inžinerija (4 studentams), Žemės ūkio mechanikos inžinerija (4 studentams), Vandens ir žemės inžinerija (Akvakultūros inžinerijos, Hidrotechnikos, Žemėtvarkos specializacijos – 4 studentams).

Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko įsakymas „Dėl studijų programų, susijusių su veikla žemės ūkio, maisto ūkio ir veterinarijos sektoriuose, preliminaraus tikslinių skatinamųjų stipendijų dydžio ir jų skaičiaus, tikslinių skatinamųjų stipendijų paskirstymo pagal studijų programas ir aukštąsias mokyklas sąrašo patvirtinimo“ yra čia.

Studijų programų, susijusių su veikla žemės ūkio, maisto ūkio ir veterinarijos sektoriuose, preliminarus tikslinių skatinamųjų stipendijų dydžio ir jų skaičiaus, tikslinių skatinamųjų stipendijų paskirstymo pagal studijų programas ir aukštąsias mokyklas sąrašas yra čia.

ŽŪM informacija

Darbas ar studijos? Su VDU ŽŪA ištęstinėmis studijomis derink abu

Žinant spartų gyvenimo tempą ir poreikį derinti kelias veiklas vienu metu Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA), atliepdama norinčių veikti ir tobulėti poreikius, siūlo ištęstines studijas. Ištęstine studijų forma vykdomos 4 bakalauro studijų programos ir 12 magistrantūros studijų programų. Ištęstinės studijos vykdomos nuotoliniu arba mišriu nuotoliniu būdu. Tai unikali galimybė studijuoti iš bet kurio pasaulio krašto, derinti darbą, studijas ir/ar kitas veiklas.

Klausiate – darbas AR studijos? Atsakome – darbas IR studijos!

BAKALAURO STUDIJOS. Siekiantiems kokybiško universitetinio išsilavinimo

Nuolatinių studijų trukmė 3,5-4 m., ištęstinių studijų trukmė 5-6 m. Priėmimas į studijas vyksta per LAMA BPO sistemą nuo birželio 1 d. Studijos vyksta sesijomis. Studijų programos:

*Ištęstinės studijos

**Nuolatinės arba ištęstinės studijos

MAGISTRANTŪROS STUDIJOS. Ieškantiems daugiau galimybių

Nuolatinių studijų trukmė 2 m., ištęstinių studijų trukmė 3 m. Priėmimas į studijas vyksta per epasirasymas.vdu.lt sistemą nuo birželio 1 d. Studijos vyksta mišriu nuotoliniu arba nuotoliniu savaitgaliniu būdu. Studijų programos:

*Ištęstinės studijos

**Ištęstinės – nuotolinės savaitgalinės studijos

Daugiau informacijos apie studijas ir priėmimą:
Dr. Rasa Čingienė
Studijų administravimo koordinatorė
Rasa.cingiene@vdu.lt
+370 682 22874

Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungos suvažiavimas: problemas sprendžia vienybė

Balandžio 21 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyko  Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungos (LŽHIS) ataskaitinis –  rinkiminis suvažiavimas, kuriame aptartos žemėtvarkos ir vandentvarkos politikos formavimo, šių sričių verslo vystymo bei apsirūpinimo specialistais problemos. Suvažiavimo metu išrinkta nauja per 800 narių vienijančios organizacijos taryba bei priimta rezoliucija, kurioje valdžios institucijų dėmesys atkreiptas į Žemės įstatymo, Ūkininko ūkio įstatymo trūkumus, taip pat į ilgalaikį valstybės melioracijos politikos nebuvimą, skurdų šios svarbios ūkio šakos finansavimą, atvedusį į katastrofišką situaciją.

LŽHIS turėtų tapti politine organizacija, kuri modeliuoja ir kuria ateitį

Naujuoju LŽHIS pirmininku išrinktas Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos Aplinkos inžinerijos fakulteto Hidrotechninės statybos katedros docentas dr. Vilimantas Vaičiukynas.

Pastaruosius dvejus metus LŽHIS prezidento pareigas ėjęs VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto Žemėtvarkos ir geomatikos katedros lektorius Giedrius Balevičius, atidarydamas renginį priminė, kad ši garbinga visuomeninė organizacija Lietuvoje įkurta jau daugiau nei prieš 100 metų ir šiandien vienija žemėtvarkos ir hidrotechnikos specialistus, dirbančius žemėtvarkos, vandens ūkio, hidrotechnikos, melioracijos, aplinkosaugos ir kitose giminingose srityse. LŽHIS nariai yra žemėtvarkos ir hidrotechnikos srityje dirbantys mokslininkai, projektuotojai, matininkai, geodezininkai, viešojo sektoriaus darbuotojai bei politikai.

„Sąjunga aktyviai diskutuoja su valdžios institucijomis, siekdama profesinei bendruomenei aktualių problemų sprendimų, leidžia profesinį žurnalą, rengia profesinės kvalifikacijos tobulinimo kursus į kuriuos renkasi žemėtvarkos ir hidrotechnikos specialistai iš visos Lietuvos. LŽHIS kuria ir puoselėja savo organizacijos tradicijas, rengia konferencijas, seminarus, šventes bei išvykas“, – kalbėjo lekt. G. Balevičius.

Renginyje dalyvavęs LR Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas prof. dr. Viktoras Pranckietis teigė nuolat laikantis ranką ant šalies žemėtvarkos ir vandentvarkos aktualijų pulso. Politikas už įžvalgas ir konsultacijas dėkojo LŽHIS atstovams mokslininkams, skiriantiems laiką dalyvavimui įvairiose darbo grupėse bei diskusijose, padedančiose rasti racionalius politinius sprendimus.

„LŽHIS savo suvažiavimo rezoliucijoje pateikia aiškią nuorodą, koks turėtų būti Melioracijos įstatymas ir Melioracijos fondo, apie kurio reikalingumą kalbama bene dešimtmetį, mechanizmas. 1990-aisias Lietuvai atkūrus nepriklausomybę netrukus atsikūrusi ir LŽHIS startavo kaip profesinė organizacija, atstovaujanti savo narių interesams. Tačiau šiandienos situacijoje ji turėtų tapti politine organizacija, kuri modeliuoja ir kuria ateitį“, – linkėjo prof. dr. V. Pranckietis.

Žemės ūkio inžinerijos specialistų trūkumui mažinti – verslo remiamos inžinerijos klasės, ministerijų skiriamos stipendijos

LR Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko mintį pratęsęs Seimo narys, VDU ŽŪA alumnas Jonas Varkalys priminė, kad buvo metas, kai siekti inžinieriais melioratoriais ir žemėtvarkininko diplomo į Akademiją kasmet įstodavo atitinkamai 125 ir 25-50 pirmakursių.

„Dabartinė situacija skatina labai sunerimti. Džiugu, kad verslus vystantys mūsų žemės ūkio inžinerijos alumnai konsolidavosi su VDU ŽŪA vadovais dėl inžinerijos klasių steigimo aukštesniųjų klasių moksleiviams. Akivaizdu, kad šis projektas pasitvirtino ir jį tikslinga plėsti. Džiugu ir tai, kad pavyko susitarti su Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijomis dėl stipendijų visą studijų laikotarpį mokėjimo studentams, pasirinkusiems studijų programas, susijusias su veikla agrosektoriuje“, – visiems drauge ieškoti priemonių motyvuoti moksleivius rinktis studijas VDU ŽŪA ragino J. Varkalys.

LR Seimo narys, VDU ŽŪA alumnas Justinas Urbanavičius pasakojo, kad grupelė skirtinguose komitetuose dirbančių Seimo narių – VDU ŽŪA alumnų – yra vienas kumštis, periodiškai susirenkantis padiskutuoti bei priimantis kolegialius sprendimus. „Mes sugebame kitaip, nei „žmonės nuo asfalto“ identifikuoti agrosektoriui aktualias problemas ir jas spręsti“, – už įskiepytą „žemišką“ pasaulėvaizdį savajai Alma Mater dėkojo J. Urbanavičius, ragindamas ir LŽHIS narius, ir visą VDU ŽŪA alumnų bendruomenę bendradarbiauti dar glaudžiau.

Drauge turime sulaužyti stereotipus apie žemės ūkį, nes iš tiesų transformacija ir modernizacija jame vyksta ypač sparčiai

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė, kreipdamasi į LŽHIS suvažiavimo dalyvius bei svečius, taip pat ragino alumnus aktyviai dalyvauti bendruomenės gyvenime bei artėjančiuose renginiuose ir projektuose, skirtuose VDU ŽŪA veiklos šimtmečiui paminėti.

„Akademija išgyvena pokyčių ir iššūkių laikotarpį bei metą, kuomet studentų pritraukimu į aktualias studijų programas ėmė rūpintis verslas ir pačios aukštosios mokyklos. Rokiškio verslo klubo idėja bendradarbiaujant su VDU ŽŪA įsteigti inžinerijos klasę, kurioje savo rajono moksleiviai galėtų pasirengti studijuoti inžinerinėse programose, šiuo metu jau išsiplėtė po visą šalį. Ir tai tik vienas pavyzdžių, kad drauge mes galime nuveikti iš tiesų daug. Visų pirma drauge turime sulaužyti tebegajų stereotipą apie žemės ūkį, nes iš tiesų transformacija ir modernizacija jame vyksta ypač sparčiai“, – būti VDU ŽŪA ir viso agrosektoriaus ambasadoriais LŽHIS narius ragino prof. dr. A. Miceikinė.

Suvažiavimo dalyvius sveikinęs VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika dėkojo LŽHIS už įsteigtas stipendijas motyvuotiems Vandens ir žemės inžinerijos programos studentams bei teigė, kad tokio gausaus aktyvių narių būrio šiandien LŽHIS galėtų pavydėti ne viena visuomeninė profesinė organizacija.

Suvažiavimo metu LŽHIS atstovai turėjo galimybę išgirsti Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijose pastaruoju metu vykdomų pertvarkų aktualijas. Žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis kalbėjo apie planus ir jų įgyvendinimo terminus steigiant melioracijos fondą, aplinkos viceministrė Monika Juodvalkė pristatė  žemės administravimo ir naudojimo pertvarkos eigą, aktualiausius  Nacionalinės žemės tarnybos ateities darbus atskleidė šios tarnybos direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas Saulius Mockevičius, naujai rengiamą Statybos kodeksą komentavo Lietuvos statybos inžinierių sąjungos direktorius Robertas Encius, teigęs, kad tikrasis raktas sektoriaus problemoms spręsti yra jame dirbančių specialistų vienybė.

Moksleiviams – VDU Studijų festivalis

Gegužės 12 d., penktadienį, 11 val. Vytauto Didžiojo universitetas pakvies Tave ir Tavo draugus dalyvauti VDU Studijų festivalyje. Tai puiki galimybė tiek susipažinti su universitetu, studijomis ir čia esančiomis galimybėmis, bet ir aktyviai leisti laiką bei pramogauti.

Festivalio metu moksleivių lauks VDU atstovai ir dėstytojai, kūrybinės dirbtuvės, fakultetų, organizacijų, universiteto padalinių inovacijų prisistatymai, konsultacijos, žaidimai, pramogos, muzika. Moksleivius atlydėjusius mokytojus kviesime į seminarus.

Kviečiame susipažinti su VDU Studijų festivalio veiklomis:

Festivalis vyks Prezidento Valdo Adamkaus VDU Sporto centre (Studentų g. 9A, Akademija, Kauno r.). Festivalis vyks lauke, tad rekomenduojame dėvėti patogią aprangą ir avalynę.

Renginyje planuojančius dalyvauti moksleivius ar moksleivių grupes prašome užsiregistruoti. REGISTRACIJA

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

LAUŽOME STEREOTIPUS! VDU ŽŪA magistrantė Diana: čia įgyjamos specifinės žinios gali būti pranašumu siekiant darbo vietos ar aukštesnės pozicijos

Ar VDU ŽŪA studijos – tik ūkininkų vaikams? Ar baigęs VDU ŽŪA gali būti vien tik ūkininku? Įgytas išsilavinimas gali būti naudingas tik siauroje srityje? Ar darbas agrosektoriuje – nepelningas ir neperspektyvus?

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademiją (VDU ŽŪA) kasmet papildo būrys veržlių, smalsių jaunuolių, siekiančių kokybiško aukštojo išsilavinimo, turiningo, produktyvaus, galimybes atveriančio studijų laiko, užtikrintos profesinės ateities. Jie – yra stereotipų laužytojai, drąsius sprendimus priėmę asmenys, kurie yra pavyzdys, jog VDU ŽŪA įgytas išsilavinimas ir perspektyvos agrosektoriuje gali atverti kur kas daugiau savęs realizavimo ir profesinių galimybių, negu teigia vis dar sutinkami stereotipai.

Pirmuoju numeriu VDU ŽŪA pasirinkę studentai dalinasi patirtimi, kuri galbūt padėsi apsispręsti būsimam studentui priimti drąsius sprendimus ir užsitikrinti sau modernią pažangią, perspektyvią ir pelningą ateitį.

Studijos VDU Žemės ūkio akademijoje pritraukia ne tik ką tik brandos atestatą atsiėmusius moksleivius, bet taip pat bakalauro studijų absolventus skatina tobulėti, augti ir gilinti žinias magistrantūros studijose.

Diana Vaitkevičiūtė, baigusi VDU Žemės ūkio akademijos bakalauro studijų programos „Vandens ir žemės inžinerija Akvakultūros inžinerijos specializaciją,“ siekdama plėsti žinias ir įgyti inžinerinį išsilavinimą patvirtinantį magistro laipsnį rinkosi VDU ŽŪA magistrantūros studijų programą „Hidrotechninės statybos inžinerija.“ Siekti savo tikslų ir išsilavinimo paskatino ne tik darbas inžinerijos srityje, bet ir VDU ŽŪA teikiamos galimybės. Diana pasidalino, kas lėmė jos pasirinkimą studijuoti VDU Žemės ūkio akademijoje ir kokios jos mintys dabar – esant studentei.

– Kas paskatino domėtis studijuojama sritimi?

– Baigusi bakalauro studijas pradėjau dirbti inžinerijos srityje, todėl renkantis magistrantūros studijas siekiau aukštesnio išsilavinimo inžinerijos mokslų srityje.

– Iš kur sužinojai apie VDU Žemės ūkio akademiją, čia siūlomas studijas?

– Apie VDU Žemės ūkio akademiją žinojau dar nuo tada, kai ji vadinosi Lietuvos Žemės ūkio universitetu (LŽŪU). Nuo tada žinojau, kad noriu čia studijuoti.

– Kas paskatino pasirinkti studijas VDU Žemės ūkio akademijoje?

– Kadangi apie Akademiją žinojau jau seniai, domino čia atsiveriančios ateities perspektyvos. Be to, visada norėjau studijuoti VDU ŽŪA, nes tai vienintelė vieta Lietuvoje su tikru studentų miesteliu.

– Kokius stereotipus apie žemės ūkį ar VDU Žemės ūkio akademiją teko girdėti savo aplinkoje prieš stojant į VDU Žemės ūkio akademiją? Ar pavyko juos paneigti?

– Teko susidurti su stereotipu, kad čia studijuoja tik ūkininkų vaikai, kad tai tik ūkininkų vaikų universitetas. Tačiau kai pradėjau studijas, įsitikinau, kad tai tėra mitas, čia renkasi įvairius tikslus ir siekius turintys žmonės, užsiimantys ar planuojantys užsiimti įvairiomis veiklomis. Žinoma, tarp studentų yra ir valdančių šeimos ar nuosavus ūkius, tačiau plačiau sužinojus kokie modernūs šiandien ūkiai ir kaip atrodo darbas juose – visi negatyvaus atspalvio stereotipai išnyksta. Manau, kad ir mano aplinkoje, kuomet pasirinkau studijas VDU ŽŪA, buvo sulaužyti kai kurie stereotipai ir sėkmingas studijų ir darbo pagal išsilavinimą pavyzdys rodo, kad tai perspektyvu ir, kad tokie specialistai tikrai reikalingi darbo rinkoje.

– Kokiais trimis žodžiais apibūdintum VDU Žemės akademiją – su kuo Tau asocijuojasi VDU Žemės ūkio akademija?

– Draugai, patirtys, atradimai. Tai – ne tik išsilavinimas, kuris suteikė man profesines perspektyvas, kartu tai įvairios patirtys, branda ir erdvė, kurioje užsimezga draugystė.

– Kokius išskirtinumus/privalumus įvardintum kalbant apie savo studijuojamą studijų programą?

– Manau labai vertinga tai, kad įgyjamas statybų inžinerijos magistro laipsnis, kurį galima panaudoti labai plačiai, ne tik dirbant su hidrotechniniais statiniais. Kitaip sakant, VDU ŽŪA suteikia visas bazines žinias, tačiau čia įgyjama ir specifinių žinių, kurios gali tapti jūsų pranašumu pretenduojant į darbo vietą ar siekiant aukštesnės pozicijos.

Diana mielai atsakys į klausimus apie studijas, laisvalaikį ir kitas galimybes VDU Žemės ūkio akademijoje. Drąsiai susisiek su ja Facebook arba Instagram.

Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga skatins VDU ŽŪA studijų programos Vandens ir žemės inžinerija studentus stipendijomis

Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga (LŽHIS) numato skirti dvi vienkartines stipendijas Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto studijų programos Vandens ir žemės inžinerija specializacijoms Hidrotechnika ir Žemėtvarka (kiekvienai specializacijai po vieną).

LŽHIS vienkartinė stipendija bus skiriama pirmos pakopos (bakalauro) nuolatinių studijų studentams. Numatomas stipendijos dydis – 200 eurų kiekvieną semestrą. Vienkartinės stipendijos bus skiriamos pažangiai studijuojantiems, aktyviai besidominantiems profesine būsimos specialybės veikla, studentams. Stipendijos numatytos nuo 2023-2024 studijų metų.