AB „East West Agro“ vardinė stipendija studentams

AB „East West Agro“ skiria dvi vienkartines vardines stipendijas Inžinerijos fakulteto pirmosios pakopos nuolatinių studijų trečio ir ketvirto kurso studentams.

Vienkartinės vardinės stipendijos dydis 300 Eur. Stipendija skiriama vienam trečio kurso ir vienam ketvirto kurso Žemės ūkio mechanikos inžinerijos studijų programos studentui.
Studentai, norintys dalyvauti konkurse vienkartinei vardinei stipendijai gauti, iki 2023 metų vasario 24 dienos elektroniniu paštu info@ewa.lt pateikia:

– paraišką (prašymą) stipendijai gauti (pildoma INŽF dekanate), informacija tel. (8 37) 752 260 arba el. paštu inzf@vdu.lt;

– motyvacinį laišką;

– Papildomai gali atsiųsti katedros vedėjo pasirašytą rekomendaciją.

Kandidatai vertinami pagal paskutinės sesijos specialybės dalykų vidurkį bei paskutinį užsienio kalbos egzamino įvertinimą. Pirmenybė teikiama studentams, kilusiems iš kaimo vietovės. Svarbiausias kriterijus – motyvacija. Vardinės stipendijos gavėjas nepraranda teisės gauti valstybės biudžeto lėšų ar kitokių stipendijų.

Jei turėsite klausimų – kreipkitės tel. 8 662 41474 arba el. paštu: info@ewa.lt

Studentams – Erasmus+ praktikos konkursas praktikoms visame pasaulyje. Paversk nuotykį patirtimi!

Vytauto Didžiojo universiteto Tarptautinių ryšių departamentas (VDU TRD) skelbia išskirtinį „Erasmus+” praktikos konkursą studentų ir būsimų absolventų „Erasmus+“ praktikai 2022–2023 m. m. apimantį visas pasaulio valstybes. Atrankos dokumentus galima teikti iki 2023 m. vasario 28 d.

Praktikos laikotarpis – nuo 2 iki 6 mėn.

Atrankose gali dalyvauti dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai, kurie esamoje studijų pakopoje (kurioje dabar mokosi ir kurioje studijuodami planuoja vykti į praktiką) nėra išnaudoję daugiau kaip 10 mėn. (vientisųjų studijų studentai – 22 mėn.) Erasmus studijų / praktikos laikotarpio.

Dokumentai atrankai

Atrankos dokumentai Erasmus+ studentų praktikai:

Atrankos anketa „Outgoing-Application for Erasmus Student Traineeship“;
Priimančios įmonės / organizacijos patvirtinimas (pagal TRD nustatytą formą).

Atrankoje gali dalyvauti I–III pakopos dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai.

Atrankos dokumentai Erasmus+ absolventų praktikai:

Atrankos anketa „Outgoing-Application for Erasmus Recent Graduate Traineeship “;
Priimančios įmonės / organizacijos patvirtinimas (pagal TRD nustatytą formą);
Fakulteto atstovo rekomendacija (laisva forma).

Atrankoje gali dalyvauti I – III pakopos dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų paskutinio kurso studentai. Praktika gali prasidėti tik po studijų baigimo (diplomo įgijimo) ir turi baigtis per vienerius metus nuo studijų baigimo datos.

Pirmenybė atrankoje suteikiama:

Studentams, kurių studijų programoje yra numatyta praktika;
Studentams, kurie pirmą kartą dalyvaus „Erasmus“ praktikos mobilume.

Atrankos kriterijai

studento motyvacija;
geros užsienio kalbos, kuria bus atliekama praktika, žinios;
praktikos atitikimas studijų programai;
studento darbo, studijų, stažuočių, dalyvavimo tarptautiniuose akademiniuose projektuose, visuomeninėje veikloje patirtis užsienyje ir Lietuvoje;
dviejų paskutinių semestrų mokymosi rezultatai. Visų pakopų pirmojo kurso studentams: pirmojo semestro mokymosi rezultatai, neturint – bakalauro / magistrantūros diplomo priedėlyje atsispindintys mokymosi rezultatai.

Atrankos kriterijų eiliškumas nėra apibrėžtas. Fakultetai turi teisę nustatyti, viešai paskelbti ir atrankos metu taikyti atskirą kriterijų eiliškumą bei papildomus kriterijus.

Stipendija

ES ir EEE šalims:

Šalių grupė	Šalis	Stipendijos dydis per mėnesį (30 dienų)
I grupė	Danija, Suomija, Islandija, Airija, Liuksemburgas, Švedija, Jungtinė Karalystė, Lichtenšteinas, Norvegija	700,00 Eur
II grupė	Austrija, Belgija, Vokietija, Prancūzija, Italija, Graikija, Ispanija, Kipras, Nyderlandai, Malta, Portugalija	670,00 Eur
III grupė	Bulgarija, Kroatija, Čekija, Estija, Latvija, Vengrija, Lenkija, Rumunija, Serbija, Slovakija, Slovėnija, Šiaurės Makedonija, Turkija	600,00 Eur
IV grupė	Šveicarija^*	700,00 Eur

Šalims už ES/EEE ribų:

Stipendija 700,00 Eur/mėn.

Išmoka kelionei, kurios dydis nustatomas pagal atstumą* nuo Lietuvos (Kauno miesto) iki praktikos organizacijos vietos (miesto):

100-499 km – 180,00 EUR
500-1999 km – 275,00 EUR
2000-2999 km – 360,00 EUR
3000-3999 km – 530,00 EUR
4000-7999 km – 820,00 EUR
virš 8000 km – 1500,00 EUR

Papildoma ekologiškos kelionės stipendija, jei keliaujama autobusu ar traukiniu.

Atrankos rezultatai bus skelbiami el. paštu, informuojant visus kandidatus.

Šis konkursas yra išskirtinė galimybė praktikai išvykti už ES/EEE ribų su „Erasmus+“ stipendija, kitas toks konkursas bus skelbiamas tik pavasario semestro metu.

Daugiau informacijos:

VDU ŽŪA mokslininkas doc. dr. R. Šadzevičius: „Dalį tiltų pigiau griauti ir statyti naujus, nei remontuoti“

Praėjusiame amžiuje statyti tiltai jau įpusėjo savo amžių ir nesulaukę tinkamos priežiūros pradeda kelti pavojų. Kėdainių tiltas per Nevėžį – tik vienas iš blogos būklės tiltų. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros docento dr. Raimondo Šadzevičiaus, yra ir dar blogesnės būklės statinių, kurie vis dar naudojami. Anot mokslininko, didelė melioracijos statinių balanse esančių Lietuvos tiltų dalis artėja prie ribos, kai pigiau bus juos ne rekonstruoti, o griauti ir pasitelkiant šiuolaikines medžiagas bei inovatyvias technologijas statyti naujus.

Šimtmetį gali tarnauti tik atsakingai prižiūrimi tiltai

Doc. dr. R. Šadzevičius pastebi, kad dauguma Lietuvos tiltų statyti praėjusį šimtmetį, yra ir senesnių. Jų projektuotojai numatė, kad tiltai tarnaus šimtmetį, bet kad tiek laiko galėtume jais saugiai naudotis, reikia atsakingai prižiūrėti.

„Jeigu neinvestuojame į tilto priežiūrą, jis galiausiai pasiekia tokią būklę, kad jo nebeapsimoka remontuoti, nes reikės pernelyg daug investuoti. Pastačius tiltą, jį reikia prižiūrėti bei tinkamu metu atlikti einamuosius ir kapitalinius remontus, kurie prailgina tilto naudojimo amžių. Fizinis tilto nudėvėjimas vyksta tolygiai, techninė būklė dėl konstrukcijų defektų ir pažaidų nuolat blogėja, neremontuojant laiku, dažniausiai pasiekus nudėvėjimui virš 60 procentų pažaidos būna tokios didelės, kad kai kuriais atvejais tilto remontuoti jau nebeapsimoka – pigiau nugriauti ir statyti naują. Melioruotos žemės ir melioracijos statinių centrinio duomenų banko duomenys rodo, kad nedidelių, melioracijos statinių balanse esančių Lietuvos tiltų nusidėvėjimo vidurkis siekia 50 procentų, bet yra rajonų, kur nusidėvėjimas siekia ir 70 ar net 80 procentų. Be to, paskaičiuota, kad laiku į tiltų remontą investuotas euras (kol defektai ir pažaidos nepavojingi) lygus 4–5 eurams, kuriuos tektų investuoti vėliau tam pačiam defektui ar pažaidai pašalinti, kai jie tampa kritiniais, o tilto būklė – avarinė”, – pastebėjimais dalijasi hidrotechnikos statinių ekspertas.

Būsimų inžinierių laukia naujas galimybes atveriančios technologijos

Pasak mokslininko, dabartinė inžinerinių statinių būklė rodo, kad šios srities profesionalams ateityje nusimato tikrai daug darbo. Šiuolaikinės technologijos, tokios kaip 3D spausdintuvai, parametrinis projektavimas, suteiks naujų priemonių, o inovatyvios medžiagos, tokios kaip fibromis, plaušu, armuotas betonas, savaime plyšius „užsigydantis“ betonas, anglies pluošto nano vamzdeliai, atmintį turintys lydiniai inžinieriams atvers dar daugiau galimybių projektuoti įvairių formų konstrukcijas ir statyti ilgaamžius statinius.

„Jau dabar yra tiltų, kur naudojamos konstrukcijų būklės stebėjimo sistemos, atsakingus už tiltų priežiūrą inžinierius tą pačią minutę informuojančios apie fiksuojamus konstrukcijų elgsenos pokyčius. Įrengti jutikliai gali matuoti tilto apkrovas, fiksuoti plyšių pločio ir konstrukcinių elementų deformacinius pokyčius, betono drėgnumą, oro temperatūrą, konstrukcijų skerspjūvyje veikiančių įtempių ar deformacijų padidėjimą“, – pasakoja doc. dr. R.Šadzevičius ir atkreipia dėmesį, kad išmaniųjų technologijų panaudojimas tiek projektavime (BIM projektavimas), tiek priežiūroje (dronai, 3D skaneriai ) – dabartinių studentų ateitis. Studijuodami VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Vandens ir žemės inžinerijos studijose būsimi inžinieriai susipažįsta su inžinerinių statinių (susisiekimo komunikacijų, hidrotechnikos ir kitų inžinerinių statinių) projektavimo naujovėmis, sužino apie inovatyvių formų sumaniuosius, daugiafunkcius tiltus, kurių perdangos gali būti šildomos geoterminiu šildymu ar savaime nusiplaunančios vasaros karščių metu. Studentai supažindinami su „žaliaisiais viadukais“, pralaidomis, kitomis aplinkosauginėmis inovacijomis.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros darbuotojų prietaisu Profometer 5+ atliekami viaduko armatūros skersmens ir betoninio apsauginio sluoksnio matavimai.

Nerimą keliantys ženklai buvo matomi iš išorės

Kalbant apie dabartinių Lietuvos tiltų būklę, mokslininko nenustebino dalies tilto per Nevėžį Kėdainiuose konstrukcijų griūtis. Pasak doc. dr. R. Šadzevičiaus, pernai atlikto tilto per Nevėžį būklės vertinimo akte paminėta, kad antro tarpatramio perdangos 2 kraštinės sijos aukštupio pusėje būklė bloga, kraštinės sijos turi galimai avarinės būklės požymių. Pagal viešojoje erdvėje pateiktas tilto griūties nuotraukas matyti, kad griūtis įvyko būtent antrame tarpatramyje – ten kur būklės vertinimo akte ir nurodyta, kad galimai avarinės būklės konstrukcijos.

„Tilto būklės vertinimo akte pateiktose fotofiksacijose matoma betono karbonizacija – baltos dėmės rodo kalcio hidroksido išplovimą iš betono. Betonas yra šarminė medžiaga, ji dengia armatūrą. Kai apsauginis sluoksnis pažeidžiamas, armatūra lieka be apsaugos nuo aplinkos poveikio, tada ji koroduoja. Šaltuoju sezonu barstomi druskos mišiniai tokiems tiltams padaro daug žalos dėl chloridų. Taip pat ir vibracijos, lietus, sniegas, minusinė temperatūra ir dideli temperatūros svyravimai, užšalimas ir atšilimas, prisideda prie tolesnio betono irimo ir armatūros korozijos intensyvėjimo. Šiuo atveju tilto būklės vertinimo akto išvadose buvo fiksuota, kad dideliais sluoksniais atšokęs apsauginis betoninis sluoksnis, tai rodo, kad armatūra nebuvo apsaugota ir korodavo, kol sumažėjus jos skerspjūviui tikėtina nutrūko“, – įžvalgomis dalijasi doc. dr. R. Šadzevičius.

Galėjo neatlaikyti didesnės apkrovos

Hidrotechnikos statinių ekspertas pastebi, kad nepaisant blogos tilto būklės, jis dar galėjo tarnauti iki rekonstravimo, jei būtų naudojamas laikantis nustatytų apkrovos ribojimų. Tilto būklės vertinimo akte rekomenduota susiaurinti važiuojamąją dalį po 1,2 m taip nukraunant kraštines sijas, pastatyti ženklus (ribota masė 20t), o užfiksavus, kad įtemptojo gelžbetonio sijose defektai didėja – būtina nedelsiant uždrausti sunkiasvorių transporto priemonių eismą tiltu.

Pasak mokslininko, griūtį galėjo sukelti tiltu važiavęs leidžiamą 20 tonų svorį viršijęs sunkiasvoris transportas. „Tikriausiai trūko armatūra, tai galėjo nutikti ir dėl padidėjusios apkrovos užvažiavus sunkesniam transportui. Ir patys Kėdainių gyventojai rudenį skundėsi, kad uždarius Vilainių tiltą sunkiasvoris transportas važiuos per šį, galimai taip ir buvo. Su tokia transporto priemone važiuojantis vairuotojas labai rizikuoja – jei armatūra korodavusi, jos skerspjūvis sumažėjęs, nuo didesnio svorio ji linksta ir tempiasi daugiau nei numatė projektuotojai ir galiausiai gali nutrūkti, o kaip žinome, betonas neperima žymių tempimo įtempių ir gelžbetoninio tilto konstrukcija gali lūžti“, – apie galimas tilto antro tarpatramio griūties priežastis kalba inžinerinių statinių ekspertas.

Mokslininkas atkreipia dėmesį, kad tiltas buvo iš anksto įtemptojo gelžbetonio, kas taip pat galėjo prisidėti prie įvykio. „Įtemptojo gelžbetonio tiltuose armatūra montuojama ne taip, kaip įprasta statyboje, kai ant laikiklių įrengtas armatūros strypynas užliejamas betono mišiniu. Pagal iš anksto įtemptojo gelžbetonio technologiją, pirmiausiai į atramas įtempiama armatūra, tuomet betonuojama ir po betonavimo armatūra atleidžiama, kad apspaustų betoną. Tokio tilto laikomoji geba didesnė, bet yra pavojus, kad jei statant tiltą buvo užbetonuota nors kiek korodavusi (taškinė korozija) įtemptoji armatūra, yra tikimybė, kad laikui bėgant korozija intensyvės ir staigiai trūkus armatūrai, gali netikėtai griūti net ir vizualiai gana tvarkingas tiltas. Prie armatūros korozijos intensyvumo prisideda ir hidroizoliacinio sluoksnio pažeidimai, kai armatūrą su vandeniu pasiekia barstomi druskos mišiniai ir ypač chloridai“, – įžvalgomis dalijasi doc. dr. R. Šadzevičius.

Pašnekovas pastebi, kad ekspertų išvadose fiksuota bloga ir deformacinių pjūvių būklė, rašoma, kad visi kiauri, subyrėję. „Deformaciniai pjūviai įrengiami, kad esant temperatūros, vibracijų ar kitų veiksnių sukeltoms deformacijoms atskiri tilto gelžbetoniniai elementai galėtų judėti, nebūtų varžomi poslinkiai. Literatūroje rekomenduojama, kad deformaciniai pjūviai turėtų būti keičiami kas 25 metus, iš ekspertų išvadose įvardintos jų būklės galima suprasti, kad deformaciniai pjūviai nebuvo sandarūs, tai irgi pablogino esamą tilto būklę. Ekspertai bendrą tilto elementų būklę įvertino kaip blogą – prietilčiai blogi, atramų būklė patenkinama, kraštinių sijų būklė bloga. Kraštinės sijos turėjo galimai avarinės būklės požymių – ties viena kraštine sija ir griuvo dalis tilto“, – pasakoja hidrotechninių statinių inžinierius.

Nukritęs apsauginis betoninis sluoksnis Rokų (Kauno r.) tilte 2014 m.

Prioritetų sąraše buvo 62 pozicijoje, naudojami ir dar prastesnės būklės tiltai

Doc. dr. R. Šadzevičius atkreipia dėmesį, kad 2022 metų balandžio mėnesį Valstybės įmonės (dabar – akcinės bendrovės) Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus patvirtintoje Kelio statinių (tiltų, viadukų, estakadų̨, tunelių), esančių̨ valstybinės reikšmės keliuose, statybos, rekonstravimo, kapitalinio remonto projektų planavimo, rengimo ir įgyvendinimo prioritetinėje eilėje 229 kelio tiltas per Nevėžį buvo 62 pozicijoje iš 1538, vertinant jo būklę ir reikšmę skirti 37,63 balai (balų suma 51,63). Pirmoje sąrašo vietoje 2021 metais – magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda A. Meškinio (Kleboniškio) tiltas per Nerį, jam suteikta balų suma 73,5 balai ir pernai rudenį pradėta rekonstrukcija, kurią planuojama baigti 2024 metais.

Anot hidrotechnikos statinių eksperto, yra ir daugiau panašios ar dar blogesnės būklės tiltų. „Pavyzdžiui, Raseinių rajono savivaldybėje (Ariogaloje) 196 kelio tiltas per Dubysą yra 16 pozicijoje prioritetinėje eilėje. Jo atramų ir perdangos nuirusį betono sluoksnį galima be didelių pastangų rankomis nuimti, vadinasi ir tilto betono stipris žymiai sumažėjęs, armatūra korodavusi. Šiam tiltui taip pat gali užtekti didesnės perkrovos ir jo konstrukcijos neatlaikys“ – pastebėjimais dalijasi mokslininkas.

Doc. dr. R. Šadzevičius pasakoja, kad šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 4 tūkstančiai tiltų: 1538 tiltus prižiūri akcinė bendrovė „Lietuvos automobilių kelių direkcija“, 500 – akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, likusius 2 tūkstančius – miestų ir rajonų savivaldybės (1446 tiltai yra melioracijos statinių balanse), vien Vilniuje galima suskaičiuoti daugiau nei 80 tiltų. Pasak VDU ŽŪA mokslininko, visus juos būtina prižiūrėti, dalį nusidėvėjusių rekonstruoti ar keisti naujais, tam ateityje reikės daug inžinerinių statinių specialistų.

Skelbiami VDU ŽŪA darbuotojų studijų metodinių priemonių ir mokslo darbų konkursai, nominacijų skyrimas

Kviečiame VDU Žemės ūkio akademijos darbuotojus dalyvauti Studijų metodinių priemonių ir Mokslo darbų konkursuose, pasidalijant su bendruomene reikšmingais nuveiktais darbais ir pasidžiaugiant pasiekimais.

Konkursų laureatams apdovanojimai bus įteikiami šventiniame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime, kuris vyks VDU ŽŪA Iškilmių salėje kovo 10 d.

STUDIJŲ METODINIŲ PRIEMONIŲ KONKURSO EIGA

Studijų metodinių priemonių (SMP) konkursas organizuojamas siekiant inicijuoti VDU ŽŪA dėstytojų dalijimąsi pažangių dėstymo metodų ir SMP rengimo ir naudojimo patirtimi, spartinti SMP ir novatoriškų dėstymo metodikų kūrimą bei jų naudojimą, skatinti dėstytojus kurti ir tobulinti SMP bei jas efektyviai taikyti pedagoginėje veikloje. Konkurse kviečiami dalyvauti VDU ŽŪA darbuotojai (autoriai) ir jų kolektyvai, parengę naujas SMP ir jas pritaikę dėstant studentams.

Konkursui gali būti teikiami:

Metodiniai leidiniai (vadovėliai, studijų knygos, paskaitų konspektai, laboratorinių darbų ir pratybų aprašai, kiti metodiniai leidiniai (> 50 psl.), išleisti spausdintine arba elektronine forma);
Vaizdinės priemonės (prietaisai, įrankiai, laboratoriniai ir demonstraciniai stendai, maketai, modeliai, studijuojamų objektų kolekcijos, vaizdo įrašai, plakatų komplektai ir kitos priemonės);
Studijų organizavimo metodai ir kitos SMP (studijų dalyko kompleksinis metodinis aprūpinimas, nuotolinių studijų diegimas, kitų inovatyvių studijų metodų diegimas ir kt.).

SMP konkursui teikiama laisvos formos paraiška. Kartu su paraiška pateikiamas fakulteto Tarybos ar jos įgaliotos komisijos protokolo išrašas su rekomendacija bei SMP egzempliorius (arba nurodoma jo buvimo vieta) ir jo aprašas, kuriame nurodoma:

SMP pavadinimas;
Duomenys apie autorių (-ius) (vardas, pavardė, fakultetas, institutas, katedra, pareigos, mokslinis vardas ir laipsnis, telefono numeris, elektroninio pašto adresas);
SMP paskirtis (studijų programa, dalykas, dalyko programos temos);
Aktualumas (poreikis, panašaus pobūdžio priemonių parengimas anksčiau ir pan.);
Metodinis suderinamumas su savarankiškomis studijomis (aktyvaus mokymosi ir inovatyvių studijų metodų taikymo galimybės naudojant SMP);
Novatoriškumas (studijų medžiagos pateikimo naujovių taikymas) ir moksliškumas (naujausios mokslinės informacijos ir naujausių priemonių panaudojimas, studentų įtraukimo į mokslinius tyrimus galimybės);
Pateikiamų žinių vaizdumas ir leidinio apipavidalinimo kokybė (vaizdo elementų naudojimo intensyvumas, apipavidalinimo privalumai);
Kiti privalumai.

Paraiškas gali teikti VDU ŽŪA akademiniai padaliniai arba autoriai. Konkursui parengti kandidatų dokumentai teikiami VDU ŽŪA studijų administravimo koordinatorei Rasai Čingienei (el. paštu rasa.cingiene@vdu.lt arba ŽŪA c.r. 237 kab.) iki vasario 24 d. darbo dienos pabaigos.

Kiekvienos grupės darbams skiriamos ne daugiau kaip 3 prizinės vietos. Pirmosios vietos laimėtojams įteikiamos premijos, antros ir trečios vietų laimėtojams skiriamos padėkos.

Dėl išsamesnės informacijos apie SMP konkursą kreiptis į VDU ŽŪA studijų administravimo koordinatorę Rasą Čingienę rasa.cingiene@vdu.lt, +370 682 22874, 8 37 752107.

MOKSLO DARBŲ KONKURSO EIGA

Mokslo darbų (MD) konkursas organizuojamas siekiant skatinti VDU ŽŪA mokslininkus ir jų grupes vykdyti mokslinius tyrimus bei jų sklaidą, prisidėti prie VDU ir visos šalies mokslinės, socialinės ir ekonominės aplinkos gerinimo, išrinkti ir apdovanoti geriausius VDU ŽŪA mokslininkus ir jų grupes. Konkurse kviečiami dalyvauti VDI ŽŪA dėstytojai, mokslo darbuotojai ir doktorantai.

Konkursui teikiami darbai pagal šias grupes:

Mokslininkų grupių kategorija (rekomenduojama, kad teikiamo mokslo darbo autorių skaičius nebūtų didesnis kaip 4 asmenys, o kiekviena publikacija būtų rengta bent dviejų autorių iš konkurse dalyvaujančios mokslininkų grupės);
Tarptautinio mokslininko kategorija (mokslininkas rengiantis mokslo darbus bendradarbiaujant su užsienio šalių tyrėjais);
Jaunojo mokslininko, doktoranto ar jų kolektyvo kategorija (pretendentai turi būti iki 35 metų amžiaus, daktaro mokslo laipsnį įgiję ne anksčiau kaip prieš 5-erius metus, neįskaitant vaiko priežiūros atostogų).

Konkursui teikiami paskutiniųjų 2 metų bendros tematikos mokslinės produkcijos rinkiniai, kuriuos sudaro:

Mokslo monografijos, mokslo monografijos dalys, mokslo studijos;
Patentuota mokslinė produkcija, registruotos augalų ir gyvūnų veislės;
Mokslinės publikacijos;
Žodiniai pranešimai mokslinių tarptautinių konferencijų plenariniuose posėdžiuose.

Kartu su MD konkursui pateikiama:

Akademinio padalinio tarybos ar jos įgaliotos komisijos protokolo išrašas su rekomendacija, kurioje turi būti nurodyta teikiamo MD pavadinimas, autorius (-iai) bei kūrybinis indėlis, kuris įvertinamas proporcingai autorių skaičiui, ir visų autorių pasirašyta bendra deklaracija;
Trumpas (iki 1 psl.) mokslo darbo ar darbų rinkinio aprašymas, nurodant MD pavadinimą, sudedamąsias teikiamo darbo ar darbų rinkinio dalis, išskiriant svarbiausius MD aspektus, atitinkančius konkurso sąlygas.
Žinios apie MD autorių (-ius) (vardas, pavardė, gimimo data, pareigos, mokslinis vardas ir laipsnis, mokslinės veiklos pasiekimai, bibliotekos darbuotojo pasirašytas svarbiausios mokslinės produkcijos sąrašas, indėlio koeficientas, telefono Nr., el. pašto adresas).

Konkurse negali dalyvauti praėjusių metų MD konkurso laimėtojai.

Konkursui parengti kandidatų dokumentai teikiami VDU ŽŪA mokslinės veiklos koordinatoriui Algiui Kvaraciejui (algis.kvaraciejus@vdu.lt arba ŽŪA c. r. 227 kab.) iki vasario 24 d. darbo dienos pabaigos.

Pateikti MD vertinami pagal šiuos kriterijus:

MD originalumą ir naujumą, reikšmingumą tolesnei mokslinių tyrimų raidai, tarptautiškumą;
MD praktinę vertę. Privalumas, jeigu su MD kartu pateikiamas ir verslo (viešojo sektoriaus) organizacijos vertinimas arba atsiliepimas;
MD mokslinės produkcijos apimtį. Mokslinės produkcijos apimtis apskaičiuojama balais pagal mokslinės veiklos darbų rūšį ir autoriaus indėlį, kuris, nepateikus visų autorių pasirašytos deklaracijos apie autorių indėlį į deklaruojamą darbą, laikomas lygiaverčiu visiems autoriams;
Mokslinių tyrimų rezultatų viešinimą ir sklaidą žiniasklaidos priemonėmis;
Kokybę (kalbos taisyklingumą, vaizdumą, įforminimą ir kt.)ir darbų autoriaus(-ių) mokslinių tyrimų sisteminį kryptingumą.

MD konkurso laimėtojams skiriamos ne daugiau kaip 5 premijos: mokslininkų grupių kategorijoje skiriamos ne daugiau kaip 3 premijos, tarptautinio mokslininko kategorijoje bei jaunojo mokslininko, doktoranto ar jų kolektyvo kategorijose – po 1 premiją.

Dėl išsamesnės informacijos apie MD konkursą kreiptis į VDU ŽŪA mokslinės veiklos koordinatorių Algį Kvaraciejų algis.kvaraciejus@vdu.lt, 8 37 752350.

NOMINACIJŲ TEIKIMO IR SKYRIMO TVARKA

Siekiant įtraukti VDU ŽŪA darbuotojus, studentus į studijų, mokslinių tyrimų, mokslinių paslaugų kokybės tobulinimą, motyvuojančios darbo aplinkos formavimą, kultūros ir vertybių puoselėjimą, skiriamos ir šventiniame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime skelbiamos šios nominacijos:

Metų mokslo laimėjimas – teikiama VDU ŽŪA bendruomenės nariui ar narių grupei už gautus svarbius nacionalinius ir / ar tarptautinius apdovanojimus už mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklą. Po vieną kandidatą teikia akademiniai ir neakademiniai padaliniai.
Metų projektas – teikiama VDU ŽŪA bendruomenės nariui ar narių grupei už aktyvią projektinę veiklą, laimėto įgyvendinto / įgyvendinamo projekto poveikį regionui, šaliai, visuomenei nacionaliniu ir / ar tarptautiniu mastu. Po vieną kandidatą teikia akademiniai ir neakademiniai padaliniai.
Metų tyrėjas – teikiama visų pakopų VDU ŽŪA studentams ir kitiems akademinės bendruomenės nariams, neturintiems daktaro laipsnio, už aktyvią mokslinę tiriamąją veiklą, mokslo pasiekimų rezultatus. Nominacija akademinės bendruomenės nariui gali būti įteikiama kartą per trejus kalendorinius metus. Po vieną kandidatą teikia akademiniai padaliniai.
Metų darbuotojas – teikiama VDU ŽŪA bendruomenės darbuotojui, netiesiogiai dalyvaujančiam su studijomis ir mokslu susijusioje veikloje, už reikšmingas iniciatyvas VDU ŽŪA raidai, ypatingą darbštumą ir lojalumą VDU ŽŪA. Nominacija VDU ŽŪA bendruomenės nariui gali būti įteikiama kartą per trejus kalendorinius metus. Kandidatą teikia VDU ŽŪA administracija, akademiniai ir neakademiniai padaliniai.
Metų partnerystė – teikiama VDU ŽŪA bendruomenės nariui už glaudaus reikšmingo bendradarbiavimo su socialiniais ir verslo partneriais užmezgimą, vystymą, plėtojimą, atsižvelgiant į bendradarbiavimo svarbą, partnerio skiriamą paramą ar kitus reikšmingus rezultatus VDU ŽŪA. Nominacija VDU ŽŪA bendruomenės nariui gali būti įteikiama kartą per trejus kalendorinius metus. Kandidatą teikia VDU ŽŪA administracija, akademiniai ir neakademiniai padaliniai.
Metų dėstytojas – teikiama VDU ŽŪA akademinės bendruomenės nariui dėstytojui, kurio pagrindinės darbo funkcijos yra siejamos su VDU ŽŪA, už tokius rezultatus: studentų objektyvų pasitenkinimą dėstomu dalyku, pažangią pedagoginę veiklą, darbą su studentais, atvykusiais pagal „Erasmus+“ programą, dėstomų dalykų metodinį aprūpinimą, dėstymo novatoriškumą, dėstytojo aktyvumą ir partnerystę su kitomis studijų ir mokslo institucijomis, VDU ŽŪA studijų programų populiarinimą moksleiviams ir visuomenei, vadovavimą studentų mokslo tiriamiesiems darbams. Nominacija dėstytojui gali būti įteikiama kartą per trejus kalendorinius metus. Po vieną kandidatą teikia fakultetai.
Metų studentas – teikiama VDU ŽŪA pirmosios, antrosios ar trečiosios studijų pakopos studentui už žymius pasiekimus studijų, mokslinėje, organizacinėje ar visuomeninėje veikloje. Studentas gali būti nominuojamas kartą per visą studijų pakopos laikotarpį. Po vieną kandidatą teikia fakultetai, atsižvelgdami į studentų atstovų nuomonę.
Metų tyrėjo tarptautinis judumas – teikiama VDU ŽŪA tyrėjams, turintiems ir neturintiems daktaro laipsnį, dėstytojams, mokslo darbuotojams, doktorantams už aktyvumą vykdant tarptautinius vizitus. Nominacija tyrėjui gali būti įteikiama kartą per trejus kalendorinius metus. Po vieną kandidatą teikia akademiniai ir neakademiniai padaliniai.
Metų studento tarptautinis judumas – teikiama VDU ŽŪA pirmosios, antrosios studijų pakopos studentui už aktyvumą dalyvaujant tarptautiniuose mainuose (praktikos, trumpalaikiai kursai, studijos). Nominacija studentui gali būti įteikiama kartą per visą studijų pakopos laikotarpį. Po vieną kandidatą teikia fakultetai.
Metų ambasadorius – teikiama VDU ŽŪA bendruomenės nariui ar narių grupei už aktyvų studijų ir mokslo veiklų, renginių populiarinimą nacionaliniu ir / ar tarptautiniu mastu. Po vieną kandidatą teikia akademiniai ir neakademiniai padaliniai.

Padaliniai kandidatus nominacijoms gauti teikia VDU ŽŪA administracinės grupės vadovei Laimai Skauronei (el. paštu laima.skaurone@vdu.lt arba ŽŪA c. r. 237 kab.) iki vasario 24 d. darbo dienos pabaigos.

Nominacijų laimėtojų skaičius yra pastovus: Metų mokslo laimėjimas, Metų sėkmingas projektas, Metų jaunasis mokslininkas, Metų darbuotojas, Metų partnerystė, Metų ambasadorius – po vieną laimėtoją, Metų dėstytojas, Metų studentas, Metų tyrėjo tarptautinis judumas, Metų studento tarptautinis judumas – kiekvienoje kategorijoje po keturis laimėtojus.

Dėl išsamesnės informacijos apie Nominacijų skyrimą kreiptis į VDU ŽŪA administracinės grupės vadovę Laimą Skauronę laima.skaurone@vdu.lt, +370 615 21559, 8 37 752278.

VDU ŽŪA Studijų metodinių priemonių ir VDU ŽŪA Mokslo darbų konkursai organizuojami pagal VDU ŽŪA kanclerės potvarkiu patvirtintus 2023 m. sausio 31 d. nuostatus.

VDU ŽŪA Nominacijų teikimas, skyrimas organizuojamas pagal VDU ŽŪA kanclerės potvarkiu patvirtintus vasario 1 d nuostatus.

Seminaras „„Bekelių“ žmogus“

Kviečiame dalyvauti vasario 9 d. 15:00 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyksiančiame VDU Žemės ūkio akademijos absolvento, UAB „Agrokoncernas“ komercijos direktoriaus Arno Radzevičiaus seminare „„Bekelių“ žmogus“.

16 metų agrosektoriaus pasaulyje trunkanti kelionė. A. Radzevičius papasakos, kodėl nusprendė rinktis šį kelią, kokias „bekeles“ teko praeiti: sunkumai ir džiaugsmai, lydėję šioje kelionėje ir kaip šiandien jam sekasi daryti tai, ką moka geriausiai – auginti duoną. Kaip idėjas pavyksta „parduoti“ kolegoms ir už ką yra dėkingas VDU Žemės ūkio akademijai bei ten sutiktiems žmonėms – visa tai seminare atskleis UAB „Agrokoncernas“ komercijos direktorius A. Radzevičius.

Kviečiame dalyvauti studentus, moksleivius, akademinę bendruomenę ir visus susidomėjusius. Seminarai vyks VDU Žemės ūkio akademijoje. Užsiregistravusieji bus informuoti apie tikslią renginių vietą.

BŪTINA REGISTRACIJA

Seminaras yra dalis VDU Žemės ūkio akademijos iniciatyvos „Vasaris – asmeninio tobulėjimo mėnuo“. Šiemet programoje – trys seminarai, kuriuose sužinote apie sėkmingus įsidarbinimo veiksnius, išmoksite, kaip valdyti stresą, išgirsite sėkmingos karjeros istoriją. Iniciatyvą „Vasaris – asmeninio tobulėjimo mėnuo“ vainikuos VDU Žemės ūkio akademijos „Karjeros diena’23“, kur virtualios diskusijos su agrosektoriaus lyderiais metu kalbėsime apie pažangą ir inovacijas, iššūkius ir galimybes, profesionalui reikalingas kompetencijas ir ateities perspektyvas.

Seminaras „Sėkmingi įsidarbinimo veiksniai“ (perkeltas iš vasario 2 d.)

Kviečiame dalyvauti vasario 21 d. 13:00 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyksiančiame VDU Karjeros centro vyresniosios koordinatorės Daivos Pugevičienės seminare „Sėkmingi įsidarbinimo veiksniai“.

Kodėl vieniems įsitvirtinti darbo rinkoje yra lengviau, kitiems sunkiau? Seminare su D. Pugevičiene kalbėsime apie įsidarbinimo dokumentų ruošimą, gebėjimo save pristatyti svarbą, pasiruošimą darbo pokalbiui: tik atlikti namų darbai lemia sėkmingas įsidarbinimo galimybes.

BŪTINA REGISTRACIJA

Seminaras yra dalis VDU Žemės ūkio akademijos iniciatyvos „Vasaris – asmeninio tobulėjimo mėnuo“. Šiemet programoje – trys seminarai, kuriuose sužinote apie sėkmingus įsidarbinimo veiksnius, išmoksite, kaip valdyti stresą, išgirsite sėkmingos karjeros istoriją. Iniciatyvą „Vasaris – asmeninio tobulėjimo mėnuo“ vainikuos VDU Žemės ūkio akademijos „Karjeros diena’23“, kur virtualios diskusijos su agrosektoriaus lyderiais metu kalbėsime apie pažangą ir inovacijas, iššūkius ir galimybes, profesionalui reikalingas kompetencijas ir ateities perspektyvas.

VDU ŽŪA profesorius P. Punys: urbanistinių nuotekų tinklų mikro hidroenergija – realus pigios energijos šaltinis

Pasauliui patiriant energetinius iššūkius ir ieškant tvarių elektros energijos gamybos būdų, mokslininkai siūlo atsigręžti į seniai žinomus, aplinkai visiškai saugius, bet neišnaudojamus energijos šaltinius. Vienas iš jų – didesnių gyvenviečių ir miestų vandens ūkio tinklų mikro hidroenergija ir jos pasitelkimas elektros gamybai. Po žeme vamzdynais tekantis geriamasis vanduo ir nuvedamos nuotekos – visiškai izoliuoti nuo gyvosios gamtos, todėl turbinų įrengimas saugus ir tvarus. Kuo ši technologija išskirtinė ir kodėl vis dar netaikoma Lietuvoje bei kitose Baltijos šalyse, pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros profesorius dr. Petras Punys.

Pigi energija galėtų kompensuoti kainų augimą

Mokslininkas atkreipia dėmesį, kad jau seniai yra žinoma apie mikro hidroenergiją ir jos potencialą, užsienyje, kur gyvenvietės ir miestai išsidėstę prie stačių upių slėnių, o vandens tinklai yra savitakiniai arba turi perteklinį slėgį, gyvenviečių ir miestų vandens ūkio tinklų energija jau daugiau nei pusšimtį metų pasitelkiama elektros gamybai. Lietuvoje ši technologija vis dar nesulaukia pakankamo susidomėjimo ir realaus įgyvendinimo.

„Metodas nėra visiškai naujas, bet pamirštas. Energetikos rinkoje nuolat vyksta negailestinga kova. Atsiradus techninei galimybei išnaudoti saulės energiją, į tai investavę verslai deda visas pastangas, kad investicijos greitai atsipirktų ir technologija būtų taikoma kuo plačiau. Nenuostabu, kad tada visas dėmesys nukreipiamas šiai sričiai, net jei tai gali būti ne visada racionalu. Lygiai taip pat ir su vėjo jėgainėmis. Laikui bėgant išsigryninama, kas efektyviausia, racionaliausia finansiškai, mažiausiai kenksminga aplinkai“, – kalba mokslininkas ir pastebi, kad šie procesai užtrunka ne vieną dešimtmetį ir taip prarandame nemažai laiko.

„Mikro hidroenergijos pasitelkimas elektros gamybai nėra pelninga technologija, ji niekada neatneš kelių šimtų procentų pelno, todėl mažai tikėtina, kad sulauktų ypatingo investuotojų dėmesio. Yra sudarytas internetinis žemėlapis, kuriame Lietuvoje parodytos 25 potencialios hidroenergijos vietos vandens tinkluose su pagrindinėmis charakteristikomis. Šios hidroenergijos rūšies vargu, ar rasime Klaipėdos mieste lygumų vietovėse išsidėsčiusiose gyvenvietėse ir ten, kur vandens vartojimas ir kartu nuotekų išleidimas yra nežymus. Technologija gana pigi, bet ir pelningumas nėra įspūdingas, ypač Lietuvoje“, – įžvalgomis dalijasi mokslininkas ir pastebi, kad mikro hidroenergijos išnaudojimui kol kas trūksta ne tik žinių, bet ir politinės valios.

VDU Žemės ūkio akademijos profesorius dr. Petras Punys

Efektyviausiai veiktų geriamojo vandens tinkluose

Profesoriaus teigimu, beveik visas pasaulis geria vandenį iš vandens saugyklų (rezervuarų), pas juos yra žymiai daugiau hidroenergijos panaudojimo galimybių dėl talpyklose ar rezervuaruose susidarančio didelio perteklinio vandens slėgio. Mes geriame ar buityje naudojame požeminį vandenį pakeldami jį mechaniškai – siurbliais – ir taip prarandame galimybę išgauti papildomą energiją iš vandentiekio tinklų.

Anot prof. dr. P. Punio, Lietuvoje taip pat galėtume gerti paviršinį, net ir Kauno marių vandenį – yra šiuolaikinės valymo technologijos, visas pasaulis jas naudoja, jų vanduo toks pats saugus kaip pas mus. „Baltarusijoje, ant Neries upės, yra Vileikos vandens saugykla, Minskas geria Neries vandenį ir nefiksuojami su vandens kokybe susiję normų neatitikimai. Prieš kelerius metus atlikdami tyrimus radome tik kelias vietas geriamo vandens tinkle Lietuvoje, vieną Vilniaus mieste, kur pasitelkus perteklinį vandens slėgį būtų galima pagaminti gana daug energijos, bet tai – pavieniai atvejai. Žymiai daugiau galimybių Lietuvoje teikia nuotekų tinklai“, – pasakoja hidroenergetikos ekspertas.

Siūlo išnaudoti nuotekų tinklų mikro hidroenergijos potencialą

Nors efektyviausiai ši technologija veiktų su švariu vandentiekio vandeniu, bet, pasak mokslininko, ji veikia ir su laisvos tėkmės nuotekomis, kurių vamzdynai turi žymesnį aukščių skirtumą ir žymesnę tėkmę, kurią galima panaudoti.

„Žinoma, nuotekų vanduo nešvarus ir energijos išgavimas ne toks efektyvus, bet galima turbinas statyti už vandens valymo stočių, tokių kaip Kauno (Marvelės), Vilniaus ir Alytaus vandens valymo įrenginių, ir naudoti išvalytą vandenį. Kitose šalyse sėkmingai naudojamas ir nevalytas nuotekų vanduo, yra paprastos technologijos, tereikia jas įgyvendinti ir pasiimti laisvą energiją. Skaičiavome, kiek energijos galėtų būti išgaunama iš Lietuvos miestų vandens ūkių. Kiekiai nėra stebuklingi, perversmo nepadarysime, nes Lietuva – lygumų kraštas. Kaip lygumų upės, taip ir lygumų vandens ūkio tinklai neturi didelio hidroenergijos panaudojimo potencialo, bet gaunamos energijos užtektų, kad būtų galima sumažinti augančias geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainas“, – teigia mokslininkas ir pastebi, kad miestų vandens ūkiai ypač imlūs elektros energijai.

Technologija tvari ir saugi aplinkai

Šios technologijos privalumas –išgaunat energiją iš vandentiekio ar nuotekų tinklų nėra neigiamo poveikio aplinkai ar jis visiškai minimalus. „Statant turbinas upėse, siekiant išnaudoti jų tėkmės energiją, fiksuojamas poveikis gamtai – pakenkiama žuvims, tvenkiniai akumuliuoja kitų šaltinių skleidžiamą vandens taršą. Siekiant to išvengti, reikalingos papildomos investicijos – žuvitakių įrengimas ir kitos priemonės. Tuo tarpu miesto vandens ūkio tinklai – visiškai izoliuotos sistemos, tereikia pasinaudoti ten esančia tėkme – po žeme šulinyje įdėti turbiną ir išgauti elektros energiją“, – mintimis dalijasi profesorius P. Punys.

Pašnekovas pastebi, kad nuotekų tinklai turi ir daugiau energijos gamybos galimybių – nuotekų valyklose susidaro dumblas, kurį fermentuojant išgaunamos aplinkai nekenkiančios biodujos. Pasak profesoriaus, nauda – ne tik dujos, bet ir sumažintas nemalonių kvapų patekimas į aplinką, kuris pradėjus išgauti biodujas sumažėjo ir netoliese Kauno Marvelės nuotekų valykloje.

Hidrotechninė statyba – perspektyvi sritis

Profesoriaus teigimu, hidrotechnikos srityje visada reikia profesionalių specialistų, tai vieta, reikalaujanti specifinio išsilavinimo ir žinių, todėl baigusieji studijas lengvai randa savo nišą – VDU Žemės ūkio akademijoje ruošiami kvalifikuoti specialistai, po studijų galintys rinktis jiems artimiausią sritį.

„Hidrotechninės statybos inžinerijos specialistai šiandien sprendžia ne tik energetines problemas, jie gali dirbti vandentiekos ar vandenvalos srityse, gali statyti ar tvariai demontuoti užtvankas, apsaugoti nuo žalingo vandens poveikio arba jį panaudoti ūkio tikslams. Iš tikrųjų jie yra statybos inžinieriai, giliai išmanantys vandenų ir jų apsaugos reikalus. VDU Žemės ūkio akademijos Hidrotechninės statybos inžinerijos studijų programos studentai bei absolventai prisideda prie vykdomų tarptautinių tyrimų, kurių hidroenergijos objektai yra Afrikoje ir Lotynų Amerikoje, specializuojasi norimose srityse ir toliau sėkmingai dirba“, – apie magistrantūros studijų programos Hidrotechninės statybos inžinerija patrauklumą kalba VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros profesorius P. Punys.

AB „Lytagra“ skatinamąją stipendiją mechanikos inžinerijos pirmakursis šiandien vadina bilietu į sėkmingą karjerą

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto studijų programos Žemės ūkio mechanikos inžinerija pirmakursis Mantas Morozovas bendramokslių grupėje yra vienintelis „ant asfalto“ užaugęs kaunietis ir taip pat vienintelis prestižinės Kauno „Aušros“ gimnazijos abiturientas, savo laidoje pasirinkęs su agrosektoriumi susijusias universitetines studijas. Gausų būrį iškiliausių Lietuvos žmonių išugdžiusią gimnaziją baigęs vaikinas teigia, kad jis taip pat turi ypatingą misiją. Ir ši misija – laužyti klaidingus stereotipus apie šiuolaikinį žemės ūkį. Ir, regis, Mantui tai daryti jau sekasi – jo motyvaciją siekti užsibrėžto tikslo agroverslo įmonė „Lytagra“ įvertino skatinamąja 1000 Eur stipendija, t. y. 200 Eur dydžio išmokomis kiekvieną mėnesį iki pat mokslo metų pabaigos.

VDU Žemės ūkio akademijoje išpildė vaikystės svajonę

„Visada mėgau tiksliuosius mokslus, tad sunkumų ir netikėtumų pradėjęs studijas VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakultete tikrai nepatyriau. Man ypač patinka tai, kad mokomės ne tik teorinių dalykų, bet jau lankėmės ir keliose moderniose agroverslo įmonėse, turėjome galimybę „pačiupinėti“ šiuolaikišką techniką, kuria iki šiol galėjau žavėtis tik parodų metu“, – studijų įspūdžiais dalijasi VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto pirmakursis.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto studijų programos Žemės ūkio mechanikos inžinerija pirmakursis Mantas Morozovas

Kuomet buvo dar visiškai mažas, Mantas yra leidęs atostogas kaime, kur jo senelis turėjo ūkį. Todėl, sako, kai po daugelio metų pats galėjo priimti sprendimus ir realiai planuoti savo ateitį, studijos VDU Žemės ūkio akademijoje simboliškai tapo šviesios vaikystės svajonės išsipildymu. O reali vaikino pažintis su šalies agroverslo įmonėmis, jų produktais bei paslaugomis prasidėjo ne tėvų ar kaimynų laukuose stebint javus kuliantį kombainą ar vairuojant traktorių, o naršant internete. Tai ne sumažino norą pasirinkti su agroverslu susijusią inžinieriaus specialybę, bet priešingai – skatino domėtis plačiau ir sužinoti daugiau.

Agroversle – perspektyvios darbo vietos

Pirmoji Manto pažintis su AB „Lytagra“ taip pat įvyko internete. Susidarytas įspūdis apie įmonės modernumą, diegiamas inovacijas bei karjeros perspektyvas buvo puikus, todėl šiandien vaikinas teigia dėsiantis visas pastangas, kad šioje įmonėje studijų metais galėtų padirbėti, atlikti praktikas, o ateityje įsitvirtintų kaip visateisis profesionalus komandos narys.

AB „Lytagra“ komercijos direktorius Rimas Norvilas pasakoja, kad šios įmonės dėmesį VDU Žemės ūkio akademijos studentams lemia bent kelios dedamosios. „Didžioji dalis įmonės darbuotojų esame šios aukštosios mokyklos absolventai, dėkingi už įgytą tvirtą žinių pamatą. Tad gerai žinome, kaip svarbu jauną, motyvuotą žmogų laiku paskatinti bei sustiprinti jo apsisprendimą. Siekiame, kad praktikų metu užsimezgęs ryšys su studentais nuosekliai stiprėtų, kad jauni žmonės būtų suinteresuoti gerai mokytis bei žinotų, jog įgiję studijų baigimo diplomą jie turės perspektyvią darbo vietą“, – teigia R. Norvilas, pastebintis, kad studijų programą Žemės ūkio mechanikos inžinerijabaigusių specialistų jau kuris laikas trūksta praktiškai visoms šalies agroverslo įmonėms.

AB „Lytagra“ komercijos direktorius Rimas Norvilas

„Tradicinių veržliarakčių komplekto šiandien jau nebepakanka. Šiuolaikinis specialistas privalo gebėti kurti bei kontroliuoti inovacijas, būti įgijęs atitinkamų žinių apie programinę įrangą, mokėti užsienio kalbų, nes jam ateityje reikės stažuotis bei tobulinti kvalifikaciją užsienio šalių žemės ūkio technikos gamybos įmonėse“, – agroverslo sektoriaus darbdavių lūkesčius komentuoja R. Norvilas.

Pasak pašnekovo, siekiant patenkinti darbo rinkos poreikius ir turint omenyje tai, kokie didžiuliai geopolitiniai, energetiniai, aplinkosauginiai iššūkiai laukia žemės ūkio ateityje, aktyviai bendradarbiaujančių socialinių partnerių – VDU Žemės ūkio akademijos ir agroverslo įmonių – iniciatyvų šiandien jau nebepakanka. R. Norvilo įsitikinimu, valstybiniu lygmeniu turėtų būti konstruktyviai sprendžiami klausimai, kaip regionų jaunuoliams padidinti studijų prieinamumą VDU Žemės ūkio akademijoje, koreguojant konkursinį balą, kaip kitais motyvaciniais būdais skatinti šalies jaunimą rinktis agrosektoriui ir šalies vystymuisi aktualias studijų programas. „Esantieji valdžioje neturėtų pamiršti, kad būtent žemės ūkis yra tas lokomotyvas, kuris traukia Lietuvos ekonomiką sunkmečių laikotarpiais. Todėl būtų didžiulė klaida prieiti iki situacijos, kai inžinerijos specialistų agrosektoriaus įmonės turėtų ieškoti užsienio šalyse“, – įspėja AB „Lytagra“ komercijos direktorius.

Sėkmingam agrosektoriaus vystymui – kompleksinės žinios

R. Norvilo nuomonei pritaria ir VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika, teigiantis, kad žemės ūkis yra vienas sparčiausiai skaitmenizuojamų, robotizuojamų, besikeičiančių verslo segmentų. Todėl norint sėkmingai plėtoti agroverslus, vis didesnę svarbą įgyja kompleksinės žinios, kurių suteikiama studijuojantiesiems VDU Žemės ūkio akademijoje.

VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika

„Džiaugiamės ir esame dėkingi socialiniams partneriams, kurie svariai prisideda ugdant ateities specialistus. Skatinamoji stipendija – tai ne tik piniginė išraiška. Tai žinia jos gavėjams bei visiems šiuo metu besirenkantiesiems profesiją, kad šiuolaikiškas, vakarietiškomis vertybėmis besivadovaujantis agroverslas jauniems žmonėms yra puiki terpė augti bei tobulėti“, – rinktis su karjera agroversle susijusias studijas ragina VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. R. Domeika.

Kvietimas dalyvauti 29-ojoje tarptautinėje mokslinėje–praktinėje konferencijoje “ŽMOGAUS IR GAMTOS SAUGA 2023”

Maloniai visus kviečiame dalyvauti Vytauto Didžiojo Universiteto organizuojamoje 29-ojoje tarptautinėje mokslinėje–praktinėje konferencijoje “ŽMOGAUS IR GAMTOS SAUGA 2023”, kuri vyks 2023 m. gegužės 10–12 dienomis. Konferencija „ŽMOGAUS IR GAMTOS SAUGA“ vyksta kasmet, pažymint pasaulines Sveikatos, Aplinkos apsaugos bei Darbuotojų saugos ir sveikatos dienas.

Konferencijos tikslas – aptarti tarpusavyje susietas žmogaus saugos ir sveikatos, įvairių inovatyvių tyrimų technologijų vystymo ir aplinkos apsaugos problemas, skelbti naujausias mokslinių tyrimų žinias, sudarant galimybę mokslininkams ir jauniesiems tyrėjams skleisti tyrimų rezultatus tarp mokslininkų ir studentų, žemės ir miškų ūkio, gamtos, sveikatos ir kitų sričių specialistų, akcentuojant žmonių saugos ir aplinkos apsaugos svarbą.

KONFERENCIJOS SEKCIJOS:

Biosistemų inžinerija (2023 m. gegužės 11 d.):
Skirta Žemės ūkio inžinerijos katedros 95-mečiui (1928-2023)

– techninių ir technologinių priemonių taikymas tausojančiai gamybai ir perdirbimui;
– tiksliosios žemdirbystės diegimai ir aplinkos apsauga;
– technologijų sauga, profesinė rizika, ergonomika;
– vandens inžinerija.

Aplinka ir sveikata (2023 m. gegužės 10 d.):
Skirta VDU Botanikos sodo 100-mečiui (1923-2023)

– gyvenamosios aplinkos rizikos veiksnių poveikio žmogaus sveikatai tyrimai;
– biologinės įvairovės išsaugojimas, tyrimai, racionalus ir tvarus naudojimas.

Ekologija, darni miškininkystė (2023 m. gegužės 11 d.):
– agro, hidro ir miško ekosistemos, jų aplinkos tyrimai;
– darnus vystymasis, saugomos teritorijos, žmogaus veiklos poveikis aplinkai;
– miško auginimas, apsauga ir daugiatikslis naudojimas, rekreacinė miškininkystė;
– medžioklėtyra, laukinių gyvūnų populiacijų valdymas.

KONFERENCIJOS SEMINARAI:

Vaistinių (aromatinių) augalų vaidmuo tradiciniu, moksliniu ir taikomuoju aspektu (2023 m. gegužės 10 d.).
Žmogus gamtai, gamta žmogui: Dzūkijos nacionalinio parko patirtis (2023 m. gegužės 12 d.).

Registracija į konferenciją vyksta iki 2023 m. vasario 17 d.

Mokslinių straipsnių pateikimas konferencijos straipsnių rinkiniui – iki 2023 m. kovo 10 d. Mokslinių straipsnių leidinys referuojamas Central & Eastern European Academic Source (EBSCO) duomenų bazėje.

KVIETIMAS (*.pdf)

Kontaktai:

Vytauto Didžiojo Universiteto Žemės ūkio akademija
Studentų g. 15a-204, LT-53362, Akademija, Kauno r.

Organizacinio komiteto pirmininkas – dr. Gediminas VASILIAUSKAS

Tel. +370 689 77015;

Konferencijos administratorė – Nijolė POŠKIENĖ

Tel. +370 37 752357;

Konferencijos el. paštas: zmogaus.sauga@vdu.lt

Daugiau informacijos konferencijos puslapyje https://zgs.vdu.lt/

Informuojame, kad konferencijos renginiuose gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

VDU ŽŪA konferencija „Jaunasis mokslininkas 2023“

20-oji kasmetinė Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) organizuojama jaunųjų mokslininkų konferencija „Jaunasis mokslininkas 2023“ vyks 2023 m. kovo 29 d. nuotoliniu būdu. Konferencija skirta pirmosios, antrosios ir trečiosios studijų pakopų studentams. Konferencijos tikslas – įtraukti studentus į mokslines veiklas, ugdyti mokslinių tyrimų rezultatų viešinimo gebėjimus, pristatyti savo mokslinių tyrimų pasiekimus ir diskutuoti aktualiais bioekonomikos, žaliojo kurso, klimato kaitos, ekosistemų tvarumo, racionalaus gamtinio išteklių naudojimo ir apsaugos klausimais. Studentams nėra konferencijos dalyvio mokesčio. Konferencijos pranešėjams bus įteikti konferencijos dalyvių pažymėjimai. Pranešėjai galės publikuoti straipsnius konferencijos „Jaunasis mokslininkas 2023“ straipsnių rinkinyje arba kitame mokslo leidinyje, pavyzdžiui, mokslo žurnaluose „Žemės ūkio mokslai“, „Agricultural engineering“ ar kitame, pateikus straipsnius, atitinkančius mokslo leidinio straipsniams keliamus reikalavimus.

Konferencijos temos	Potemės
Bioekonomika	Apskaitos ir finansų problemos ir perspektyvos
	Bioekonomika, žemės ir maisto ūkio darnumas
	Inovacijos ir sprendimai verslo logistikoje
	Innovations and Solutions in Business Logistics (anglų kalba)
	Kaimiškų vietovių darnus vystymasis
	Žemės ūkio ir kitų bioekonomikos verslo organizacijų valdymas
Biosistemų inžinerija	Energijos inžinerija
	Mechanikos inžinerija
	Technologijų inžinerija
	Transporto inžinerija
	Vandens inžinerija
	Žemėtvarka
Agro-, miško ir vandens ekosistemų tvarumas	Agroekosistemų tvarumas
	Agronomija
	Maisto kokybė ir sauga
	Ekosistemų paslaugos
	Laukinių gyvūnų populiacijų valdymas
	Tvari miškininkystė

KONFERENCIJOS PROGRAMA

Straipsniai konferencijos „Jaunasis mokslininkas 2023“ straipsnių rinkiniui priimami iki 2023 m. kovo 1 d. Straipsniai pateikiami internete: Straipsnių rinkinys „Jaunasis mokslininkas 2023“. Straipsniai turi būti parengti pagal rekomendacijos straipsnių autoriams. Spaudai pateikiamo kūrinio autorių pasirašytas garantinis raštas. Straipsnis konferencijos „Jaunasis mokslininkas 2023“ straipsnių rinkiniui teikiamas pagal straipsnio šabloną (atsisiųsti).

Organizatoriai:

VDU Žemės ūkio akademija
Vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė
Telefonas: (837) 752 267
El. paštas: ausra.blinstrubiene@vdu.lt

Mokslinės veiklos koordinatorius doc. dr. Algis Kvaraciejus
Telefonas: (8 37) 752 350
El. paštas: algis.kvaraciejus@vdu.lt

Marketingo koordinatorė Deimena Montvydaitė
Telefonas: +370 625 38027
El. paštas: deimena.montvydaite@vdu.lt

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.