Žemės ūkio inžinerijos fakulteto naujienos Archives | Page 25 of 36 | VDU Žemės ūkio akademija

Seminaras „„Bekelių“ žmogus“

Kviečiame dalyvauti vasario 9 d. 15:00 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyksiančiame VDU Žemės ūkio akademijos absolvento, UAB „Agrokoncernas“ komercijos direktoriaus Arno Radzevičiaus seminare „„Bekelių“ žmogus“. 

16 metų agrosektoriaus pasaulyje trunkanti kelionė. A. Radzevičius papasakos, kodėl nusprendė rinktis šį kelią, kokias „bekeles“ teko praeiti: sunkumai ir džiaugsmai, lydėję šioje kelionėje ir kaip šiandien jam sekasi daryti tai, ką moka geriausiai – auginti duoną. Kaip idėjas pavyksta „parduoti“ kolegoms ir už ką yra dėkingas VDU Žemės ūkio akademijai bei ten sutiktiems žmonėms – visa tai seminare atskleis UAB „Agrokoncernas“ komercijos direktorius A. Radzevičius. 

Kviečiame dalyvauti studentus, moksleivius, akademinę bendruomenę ir visus susidomėjusius. Seminarai vyks VDU Žemės ūkio akademijoje. Užsiregistravusieji bus informuoti apie tikslią renginių vietą. 

BŪTINA REGISTRACIJA 

Seminaras yra dalis VDU Žemės ūkio akademijos iniciatyvos „Vasaris – asmeninio tobulėjimo mėnuo“. Šiemet programoje – trys seminarai, kuriuose sužinote apie sėkmingus įsidarbinimo veiksnius, išmoksite, kaip valdyti stresą, išgirsite sėkmingos karjeros istoriją. Iniciatyvą „Vasaris – asmeninio tobulėjimo mėnuo“ vainikuos VDU Žemės ūkio akademijos „Karjeros diena’23“, kur virtualios diskusijos su agrosektoriaus lyderiais metu kalbėsime apie pažangą ir inovacijas, iššūkius ir galimybes, profesionalui reikalingas kompetencijas ir ateities perspektyvas. 

Seminaras „Sėkmingi įsidarbinimo veiksniai“ (perkeltas iš vasario 2 d.)

Kviečiame dalyvauti vasario 21 d. 13:00 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyksiančiame VDU Karjeros centro vyresniosios koordinatorės Daivos Pugevičienės seminare „Sėkmingi įsidarbinimo veiksniai“.

Kodėl vieniems įsitvirtinti darbo rinkoje yra lengviau, kitiems sunkiau? Seminare su D. Pugevičiene kalbėsime apie įsidarbinimo dokumentų ruošimą, gebėjimo save pristatyti svarbą, pasiruošimą darbo pokalbiui: tik atlikti namų darbai lemia sėkmingas įsidarbinimo galimybes.

Kviečiame dalyvauti studentus, moksleivius, akademinę bendruomenę ir visus susidomėjusius. Seminarai vyks VDU Žemės ūkio akademijoje. Užsiregistravusieji bus informuoti apie tikslią renginių vietą.

BŪTINA REGISTRACIJA

Seminaras yra dalis VDU Žemės ūkio akademijos iniciatyvos „Vasaris – asmeninio tobulėjimo mėnuo“. Šiemet programoje – trys seminarai, kuriuose sužinote apie sėkmingus įsidarbinimo veiksnius, išmoksite, kaip valdyti stresą, išgirsite sėkmingos karjeros istoriją. Iniciatyvą „Vasaris – asmeninio tobulėjimo mėnuo“ vainikuos VDU Žemės ūkio akademijos „Karjeros diena’23“, kur virtualios diskusijos su agrosektoriaus lyderiais metu kalbėsime apie pažangą ir inovacijas, iššūkius ir galimybes, profesionalui reikalingas kompetencijas ir ateities perspektyvas.

VDU ŽŪA profesorius P. Punys: urbanistinių nuotekų tinklų mikro hidroenergija – realus pigios energijos šaltinis

Pasauliui patiriant energetinius iššūkius ir ieškant tvarių elektros energijos gamybos būdų, mokslininkai siūlo atsigręžti į seniai žinomus, aplinkai visiškai saugius, bet neišnaudojamus energijos šaltinius. Vienas iš jų – didesnių gyvenviečių ir miestų vandens ūkio tinklų mikro hidroenergija ir jos pasitelkimas elektros gamybai. Po žeme vamzdynais tekantis geriamasis vanduo ir nuvedamos nuotekos – visiškai izoliuoti nuo gyvosios gamtos, todėl turbinų įrengimas saugus ir tvarus. Kuo ši technologija išskirtinė ir kodėl vis dar netaikoma Lietuvoje bei kitose Baltijos šalyse, pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros profesorius dr. Petras Punys.

Pigi energija galėtų kompensuoti kainų augimą

Mokslininkas atkreipia dėmesį, kad jau seniai yra žinoma apie mikro hidroenergiją ir jos potencialą, užsienyje, kur gyvenvietės ir miestai išsidėstę prie stačių upių slėnių, o vandens tinklai yra savitakiniai arba turi perteklinį slėgį, gyvenviečių ir miestų vandens ūkio tinklų energija jau daugiau nei pusšimtį metų pasitelkiama elektros gamybai. Lietuvoje ši technologija vis dar nesulaukia pakankamo susidomėjimo ir realaus įgyvendinimo.

„Metodas nėra visiškai naujas, bet pamirštas. Energetikos rinkoje nuolat vyksta negailestinga kova. Atsiradus techninei galimybei išnaudoti saulės energiją, į tai investavę verslai deda visas pastangas, kad investicijos greitai atsipirktų ir technologija būtų taikoma kuo plačiau. Nenuostabu, kad tada visas dėmesys nukreipiamas šiai sričiai, net jei tai gali būti ne visada racionalu. Lygiai taip pat ir su vėjo jėgainėmis. Laikui bėgant išsigryninama, kas efektyviausia, racionaliausia finansiškai, mažiausiai kenksminga aplinkai“, – kalba mokslininkas ir pastebi, kad šie procesai užtrunka ne vieną dešimtmetį ir taip prarandame nemažai laiko.

„Mikro hidroenergijos pasitelkimas elektros gamybai nėra pelninga technologija, ji niekada neatneš kelių šimtų procentų pelno, todėl mažai tikėtina, kad sulauktų ypatingo investuotojų dėmesio. Yra sudarytas internetinis žemėlapis, kuriame Lietuvoje parodytos  25 potencialios hidroenergijos vietos vandens tinkluose su pagrindinėmis charakteristikomis. Šios hidroenergijos rūšies vargu,  ar rasime Klaipėdos mieste lygumų vietovėse išsidėsčiusiose gyvenvietėse ir ten, kur vandens vartojimas ir kartu nuotekų išleidimas yra nežymus. Technologija gana pigi, bet ir pelningumas nėra įspūdingas, ypač Lietuvoje“, – įžvalgomis dalijasi mokslininkas ir pastebi, kad mikro hidroenergijos išnaudojimui kol kas trūksta ne tik žinių, bet ir politinės valios.

VDU Žemės ūkio akademijos profesorius dr. Petras Punys

Efektyviausiai veiktų geriamojo vandens tinkluose

Profesoriaus teigimu, beveik visas pasaulis geria vandenį iš vandens saugyklų (rezervuarų), pas juos yra žymiai daugiau hidroenergijos panaudojimo galimybių dėl talpyklose ar rezervuaruose susidarančio didelio perteklinio vandens slėgio. Mes geriame ar buityje naudojame požeminį vandenį pakeldami jį mechaniškai – siurbliais – ir taip prarandame galimybę išgauti papildomą energiją iš vandentiekio tinklų.

Anot prof. dr. P. Punio, Lietuvoje taip pat galėtume gerti paviršinį, net ir Kauno marių vandenį – yra šiuolaikinės valymo technologijos, visas pasaulis jas naudoja, jų vanduo toks pats saugus kaip pas mus. „Baltarusijoje, ant Neries upės, yra Vileikos vandens saugykla, Minskas geria Neries vandenį ir nefiksuojami su vandens kokybe susiję normų neatitikimai. Prieš kelerius metus atlikdami tyrimus radome tik kelias vietas geriamo vandens tinkle Lietuvoje, vieną Vilniaus mieste, kur pasitelkus perteklinį vandens slėgį būtų galima pagaminti gana daug energijos, bet tai – pavieniai atvejai. Žymiai daugiau galimybių Lietuvoje teikia nuotekų tinklai“, – pasakoja hidroenergetikos ekspertas.

Siūlo išnaudoti nuotekų tinklų mikro hidroenergijos potencialą

Nors efektyviausiai ši technologija veiktų su švariu vandentiekio vandeniu, bet, pasak mokslininko, ji veikia ir su laisvos tėkmės nuotekomis, kurių vamzdynai turi žymesnį aukščių skirtumą ir žymesnę tėkmę, kurią galima panaudoti.

„Žinoma, nuotekų vanduo nešvarus ir energijos išgavimas ne toks efektyvus, bet galima turbinas statyti už vandens valymo stočių, tokių kaip Kauno (Marvelės), Vilniaus ir Alytaus vandens valymo įrenginių, ir naudoti išvalytą vandenį. Kitose šalyse sėkmingai naudojamas ir nevalytas nuotekų vanduo, yra paprastos technologijos, tereikia jas įgyvendinti ir pasiimti laisvą energiją. Skaičiavome, kiek energijos galėtų būti išgaunama iš Lietuvos miestų vandens ūkių. Kiekiai nėra stebuklingi, perversmo nepadarysime, nes Lietuva – lygumų kraštas. Kaip lygumų upės, taip ir lygumų vandens ūkio tinklai neturi didelio hidroenergijos panaudojimo potencialo, bet gaunamos energijos užtektų, kad būtų galima sumažinti augančias geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainas“, – teigia mokslininkas ir pastebi, kad miestų vandens ūkiai ypač imlūs elektros energijai.

Technologija tvari ir saugi aplinkai

Šios technologijos privalumas –išgaunat energiją iš vandentiekio ar nuotekų tinklų nėra neigiamo poveikio aplinkai ar jis visiškai minimalus. „Statant turbinas upėse, siekiant išnaudoti jų tėkmės energiją, fiksuojamas poveikis gamtai – pakenkiama  žuvims,  tvenkiniai akumuliuoja kitų šaltinių skleidžiamą vandens taršą. Siekiant to išvengti, reikalingos papildomos investicijos – žuvitakių įrengimas ir kitos priemonės. Tuo tarpu miesto vandens ūkio tinklai – visiškai izoliuotos sistemos, tereikia pasinaudoti ten esančia tėkme – po žeme šulinyje įdėti turbiną ir išgauti elektros energiją“, – mintimis dalijasi profesorius P. Punys.

Pašnekovas pastebi, kad nuotekų tinklai turi ir daugiau energijos gamybos galimybių – nuotekų valyklose susidaro dumblas, kurį fermentuojant išgaunamos aplinkai nekenkiančios biodujos. Pasak profesoriaus, nauda – ne tik dujos, bet ir sumažintas nemalonių kvapų patekimas į aplinką, kuris pradėjus išgauti biodujas sumažėjo ir netoliese Kauno Marvelės nuotekų valykloje.

Hidrotechninė statyba – perspektyvi sritis

Profesoriaus teigimu, hidrotechnikos srityje visada reikia profesionalių specialistų, tai vieta, reikalaujanti specifinio išsilavinimo ir žinių,  todėl baigusieji studijas lengvai randa savo nišą – VDU Žemės ūkio akademijoje ruošiami kvalifikuoti specialistai, po studijų galintys rinktis jiems artimiausią sritį.

„Hidrotechninės statybos inžinerijos specialistai šiandien sprendžia ne tik energetines problemas, jie gali dirbti vandentiekos ar vandenvalos srityse, gali statyti ar tvariai demontuoti užtvankas, apsaugoti  nuo žalingo vandens poveikio arba jį panaudoti ūkio tikslams. Iš tikrųjų jie yra statybos inžinieriai, giliai išmanantys vandenų ir jų apsaugos reikalus. VDU Žemės ūkio akademijos Hidrotechninės statybos inžinerijos studijų programos studentai bei absolventai prisideda prie vykdomų tarptautinių tyrimų, kurių hidroenergijos objektai yra Afrikoje ir Lotynų Amerikoje, specializuojasi norimose srityse ir toliau sėkmingai dirba“, – apie magistrantūros studijų programos Hidrotechninės statybos inžinerija patrauklumą kalba VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros profesorius P. Punys.

AB „Lytagra“ skatinamąją stipendiją mechanikos inžinerijos pirmakursis šiandien vadina bilietu į sėkmingą karjerą

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto studijų programos Žemės ūkio mechanikos inžinerija pirmakursis Mantas Morozovas bendramokslių grupėje yra vienintelis „ant asfalto“ užaugęs kaunietis ir taip pat vienintelis prestižinės Kauno „Aušros“ gimnazijos abiturientas, savo laidoje pasirinkęs su agrosektoriumi susijusias universitetines studijas. Gausų būrį iškiliausių Lietuvos žmonių išugdžiusią gimnaziją baigęs vaikinas teigia, kad jis taip pat turi ypatingą misiją. Ir ši misija  – laužyti  klaidingus stereotipus apie šiuolaikinį žemės ūkį. Ir, regis,  Mantui tai daryti jau sekasi – jo motyvaciją siekti užsibrėžto tikslo agroverslo įmonė „Lytagra“ įvertino skatinamąja 1000 Eur stipendija, t. y. 200 Eur dydžio išmokomis kiekvieną mėnesį iki pat mokslo metų pabaigos.

VDU Žemės ūkio akademijoje išpildė vaikystės svajonę

„Visada mėgau tiksliuosius mokslus, tad sunkumų ir netikėtumų pradėjęs studijas VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakultete tikrai nepatyriau. Man ypač patinka tai, kad mokomės ne tik teorinių dalykų, bet jau lankėmės ir keliose moderniose agroverslo įmonėse, turėjome galimybę „pačiupinėti“ šiuolaikišką techniką, kuria iki šiol galėjau žavėtis tik parodų metu“, – studijų įspūdžiais dalijasi VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto pirmakursis.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto studijų programos Žemės ūkio mechanikos inžinerija pirmakursis Mantas Morozovas

Kuomet buvo dar visiškai mažas, Mantas yra leidęs atostogas kaime, kur jo senelis turėjo ūkį. Todėl, sako, kai po daugelio metų pats galėjo priimti sprendimus ir realiai planuoti savo ateitį, studijos VDU Žemės ūkio akademijoje simboliškai tapo šviesios vaikystės svajonės išsipildymu. O reali vaikino pažintis su šalies agroverslo įmonėmis, jų produktais bei paslaugomis prasidėjo ne tėvų ar kaimynų laukuose stebint javus kuliantį kombainą ar vairuojant traktorių, o naršant internete. Tai ne sumažino norą pasirinkti su agroverslu susijusią inžinieriaus  specialybę, bet priešingai – skatino domėtis plačiau ir sužinoti daugiau.

Agroversle – perspektyvios darbo vietos

Pirmoji Manto pažintis su AB „Lytagra“ taip pat įvyko internete. Susidarytas įspūdis apie įmonės modernumą, diegiamas inovacijas bei karjeros perspektyvas buvo puikus, todėl šiandien vaikinas teigia dėsiantis visas pastangas, kad šioje įmonėje studijų metais galėtų padirbėti, atlikti praktikas, o ateityje įsitvirtintų kaip visateisis profesionalus komandos narys.

AB „Lytagra“ komercijos direktorius Rimas Norvilas pasakoja, kad šios įmonės dėmesį VDU Žemės ūkio akademijos studentams lemia bent kelios dedamosios. „Didžioji dalis įmonės darbuotojų esame šios aukštosios mokyklos absolventai, dėkingi už įgytą tvirtą žinių pamatą. Tad gerai žinome, kaip svarbu jauną, motyvuotą žmogų laiku paskatinti bei sustiprinti jo apsisprendimą. Siekiame, kad praktikų metu užsimezgęs ryšys su studentais nuosekliai stiprėtų, kad jauni žmonės būtų suinteresuoti gerai mokytis bei žinotų, jog įgiję studijų baigimo diplomą jie turės perspektyvią darbo vietą“, – teigia R. Norvilas, pastebintis, kad studijų programą Žemės ūkio mechanikos inžinerijabaigusių specialistų jau kuris laikas trūksta praktiškai visoms šalies agroverslo įmonėms.

AB „Lytagra“ komercijos direktorius Rimas Norvilas

„Tradicinių veržliarakčių komplekto šiandien jau nebepakanka. Šiuolaikinis specialistas privalo gebėti kurti bei kontroliuoti inovacijas, būti įgijęs atitinkamų žinių apie programinę įrangą, mokėti užsienio kalbų, nes jam ateityje reikės stažuotis bei tobulinti kvalifikaciją užsienio šalių žemės ūkio technikos gamybos įmonėse“, – agroverslo sektoriaus darbdavių lūkesčius komentuoja R. Norvilas.

Pasak pašnekovo, siekiant patenkinti darbo rinkos poreikius ir turint omenyje tai, kokie didžiuliai geopolitiniai, energetiniai, aplinkosauginiai iššūkiai laukia žemės ūkio ateityje, aktyviai bendradarbiaujančių socialinių partnerių – VDU Žemės ūkio akademijos ir agroverslo įmonių – iniciatyvų šiandien jau nebepakanka. R. Norvilo įsitikinimu, valstybiniu lygmeniu turėtų būti konstruktyviai sprendžiami klausimai, kaip regionų jaunuoliams padidinti studijų prieinamumą VDU Žemės ūkio akademijoje, koreguojant konkursinį balą, kaip kitais motyvaciniais būdais skatinti šalies jaunimą rinktis agrosektoriui ir šalies vystymuisi aktualias studijų programas. „Esantieji valdžioje neturėtų pamiršti, kad būtent žemės ūkis yra tas lokomotyvas, kuris traukia Lietuvos ekonomiką sunkmečių laikotarpiais. Todėl būtų didžiulė klaida prieiti iki situacijos, kai inžinerijos specialistų agrosektoriaus įmonės turėtų ieškoti užsienio šalyse“, – įspėja AB „Lytagra“ komercijos direktorius.

Sėkmingam agrosektoriaus vystymui – kompleksinės žinios

R. Norvilo nuomonei pritaria ir VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika, teigiantis, kad žemės ūkis yra vienas sparčiausiai skaitmenizuojamų, robotizuojamų, besikeičiančių verslo segmentų. Todėl norint sėkmingai plėtoti agroverslus, vis didesnę svarbą įgyja kompleksinės žinios, kurių suteikiama studijuojantiesiems VDU Žemės ūkio akademijoje.

VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika

„Džiaugiamės ir esame dėkingi socialiniams partneriams, kurie svariai prisideda ugdant ateities specialistus. Skatinamoji stipendija – tai ne tik piniginė išraiška. Tai žinia jos gavėjams bei visiems šiuo metu besirenkantiesiems profesiją, kad šiuolaikiškas, vakarietiškomis vertybėmis besivadovaujantis agroverslas jauniems žmonėms yra puiki terpė augti bei tobulėti“, – rinktis su karjera agroversle susijusias studijas ragina VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. R. Domeika.

Kvietimas dalyvauti 29-ojoje tarptautinėje mokslinėje­–praktinėje konferencijoje “ŽMOGAUS IR GAMTOS SAUGA 2023”

Maloniai visus kviečiame dalyvauti Vytauto Didžiojo Universiteto organizuojamoje 29-ojoje tarptautinėje mokslinėje­–praktinėje konferencijoje “ŽMOGAUS IR GAMTOS SAUGA 2023”, kuri vyks 2023 m. gegužės 10–12 dienomis. Konferencija „ŽMOGAUS IR GAMTOS SAUGA“ vyksta kasmet, pažymint pasaulines Sveikatos, Aplinkos apsaugos bei Darbuotojų saugos ir sveikatos dienas.

Konferencijos tikslas – aptarti tarpusavyje susietas žmogaus saugos ir sveikatos, įvairių inovatyvių tyrimų technologijų vystymo ir aplinkos apsaugos problemas, skelbti naujausias mokslinių tyrimų žinias, sudarant galimybę mokslininkams ir jauniesiems tyrėjams skleisti tyrimų rezultatus tarp mokslininkų ir studentų, žemės ir miškų ūkio, gamtos, sveikatos ir kitų sričių specialistų, akcentuojant žmonių saugos ir aplinkos apsaugos svarbą.

KONFERENCIJOS SEKCIJOS:

  1. Biosistemų inžinerija (2023 m. gegužės 11 d.):
    Skirta Žemės ūkio inžinerijos katedros 95-mečiui (1928-2023)

– techninių ir technologinių priemonių taikymas tausojančiai gamybai ir perdirbimui;
– tiksliosios žemdirbystės diegimai ir aplinkos apsauga;
– technologijų sauga, profesinė rizika, ergonomika;
– vandens inžinerija.

  1. Aplinka ir sveikata (2023 m. gegužės 10 d.):
    Skirta VDU Botanikos sodo 100-mečiui (1923-2023)

– gyvenamosios aplinkos rizikos veiksnių poveikio žmogaus sveikatai tyrimai;
– biologinės įvairovės išsaugojimas, tyrimai, racionalus ir tvarus naudojimas.

  1. Ekologija, darni miškininkystė (2023 m. gegužės 11 d.):
    – agro, hidro ir miško ekosistemos, jų aplinkos tyrimai;
    – darnus vystymasis, saugomos teritorijos, žmogaus veiklos poveikis aplinkai;
    – miško auginimas, apsauga ir daugiatikslis naudojimas, rekreacinė miškininkystė;
    – medžioklėtyra, laukinių gyvūnų populiacijų valdymas.

KONFERENCIJOS SEMINARAI:

  1. Vaistinių (aromatinių) augalų vaidmuo tradiciniu, moksliniu ir taikomuoju aspektu (2023 m. gegužės 10 d.).
  2. Žmogus gamtai, gamta žmogui: Dzūkijos nacionalinio parko patirtis (2023 m. gegužės 12 d.).

Registracija į konferenciją vyksta iki 2023 m. vasario 17 d.

Mokslinių straipsnių pateikimas konferencijos straipsnių rinkiniui – iki 2023 m. kovo 10 d. Mokslinių straipsnių leidinys referuojamas Central & Eastern European Academic Source (EBSCO) duomenų bazėje.

KVIETIMAS (*.pdf)

Kontaktai: 

Vytauto Didžiojo Universiteto Žemės ūkio akademija
Studentų g. 15a-204, LT-53362, Akademija, Kauno r.

Organizacinio komiteto pirmininkas – dr. Gediminas VASILIAUSKAS

Tel. +370 689 77015;

Konferencijos administratorė – Nijolė POŠKIENĖ

Tel. +370 37 752357;

Konferencijos el. paštas: zmogaus.sauga@vdu.lt

Daugiau informacijos konferencijos puslapyje https://zgs.vdu.lt/

Informuojame, kad konferencijos renginiuose gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

VDU ŽŪA konferencija „Jaunasis mokslininkas 2023“

20-oji kasmetinė Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) organizuojama jaunųjų mokslininkų konferencija „Jaunasis mokslininkas 2023“ vyks 2023 m. kovo 29 d. nuotoliniu būdu. Konferencija skirta pirmosios, antrosios ir trečiosios studijų pakopų studentams. Konferencijos tikslas – įtraukti studentus į mokslines veiklas, ugdyti mokslinių tyrimų rezultatų viešinimo gebėjimus, pristatyti savo mokslinių tyrimų pasiekimus ir diskutuoti aktualiais bioekonomikos, žaliojo kurso, klimato kaitos, ekosistemų tvarumo, racionalaus gamtinio išteklių naudojimo ir apsaugos klausimais. Studentams nėra konferencijos dalyvio mokesčio. Konferencijos pranešėjams bus įteikti konferencijos dalyvių pažymėjimai. Pranešėjai galės publikuoti straipsnius konferencijos „Jaunasis mokslininkas 2023“ straipsnių rinkinyje arba kitame mokslo leidinyje, pavyzdžiui, mokslo žurnaluose „Žemės ūkio mokslai“, „Agricultural engineering“ ar kitame, pateikus straipsnius, atitinkančius mokslo leidinio straipsniams keliamus reikalavimus.

Konferencijos temos  

Potemės

 

Bioekonomika Apskaitos ir finansų problemos ir perspektyvos
Bioekonomika, žemės ir maisto ūkio darnumas
Inovacijos ir sprendimai verslo logistikoje
Innovations and Solutions in Business Logistics (anglų kalba)
Kaimiškų vietovių darnus vystymasis
Žemės ūkio ir kitų bioekonomikos verslo organizacijų valdymas
Biosistemų inžinerija Energijos inžinerija
Mechanikos inžinerija
Technologijų inžinerija
Transporto inžinerija
Vandens inžinerija
Žemėtvarka
Agro-, miško ir vandens ekosistemų tvarumas Agroekosistemų tvarumas
Agronomija
Maisto kokybė ir sauga
Ekosistemų paslaugos
Laukinių gyvūnų populiacijų valdymas
Tvari miškininkystė

 

KONFERENCIJOS PROGRAMA

Straipsniai konferencijos „Jaunasis mokslininkas 2023“ straipsnių rinkiniui priimami iki 2023 m. kovo 1 d. Straipsniai pateikiami internete: Straipsnių rinkinys „Jaunasis mokslininkas 2023“. Straipsniai turi būti parengti pagal rekomendacijos straipsnių autoriams. Spaudai pateikiamo kūrinio autorių pasirašytas garantinis raštas. Straipsnis konferencijos „Jaunasis mokslininkas 2023“ straipsnių rinkiniui teikiamas pagal straipsnio šabloną (atsisiųsti).

Organizatoriai:

VDU Žemės ūkio akademija
Vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė
Telefonas: (837) 752 267
El. paštas: ausra.blinstrubiene@vdu.lt

Mokslinės veiklos koordinatorius doc. dr. Algis Kvaraciejus
Telefonas: (8 37) 752 350
El. paštas: algis.kvaraciejus@vdu.lt

Marketingo koordinatorė Deimena Montvydaitė
Telefonas: +370 625 38027
El. paštas: deimena.montvydaite@vdu.lt

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

ŽŪA Inžinerijos fakulteto dekano sveikinimas

VDU Žemės ūkio akademijos sveikinimas. Jaukių švenčių!

Mielieji,

Šis laikotarpis – puikus metas padėkoti už bičiulystės dovaną, pasidžiaugti bendradarbiaujant įgyvendintomis svajonėmis ir nuveiktais darbais. Linkime visiems drauge branginti ir auginti tai, ką turime, ir įžiebti šviesios, taikios bei kūrybingos ateities žiburį!

Apdovanoti žemėtvarkai nusipelnę asmenys. Laureatės – VDU ŽŪA mokslininkės

Gruodžio 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) šventiniame renginyje išdalyti garbingi apdovanojimai žemėtvarkos srityje nusipelniusiems asmenims. Tarp laureatų – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto Žemėtvarkos ir geomatikos katedros mokslininkės.

Už nuopelnus Lietuvos žemėtvarkos sistemai, indėlį į naujausių laikų Lietuvos žemėtvarkos raidą, mokslinę veiklą žemėtvarkos srityje ir darbus, prisidedančius prie profesijos autoriteto stiprinimo Mykolo Krupavičiaus atminimo medaliu buvo apdovanota mokslininkė ir pedagogė Virginija Atkocevičienė ir mokslininkė doc. dr. Virginija Gurskienė.

Apdovanojimas M. Krupavičiaus vardo atminimo medaliu buvo įsteigtas 2020 m., siekiant pagerbti šią iškilią, istorinę Lietuvos asmenybę, jo nuopelnus žemėtvarkos raidai tarpukario Lietuvoje ir prieš šimtmetį Lietuvoje vykdytą žemės reformą, sukūrusią prielaidas tarpukario Lietuvos ekonominiam suklestėjimui. Atminimo medalis skiriamas pagerbti asmenis, kurie yra labiausiai nusipelnę dirbdami valstybės labui ir jos gerovei žemės tvarkymo ir administravimo srityje. Kandidatus šiam apdovanojimui teikia valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, asociacijos, mokslo, mokymo, kultūros įstaigos, piliečių bendruomenės, labdaros organizacijos ir kiti fiziniai bei juridiniai asmenys. M. Krupavičiaus vardo atminimo medaliu per dvejus metus buvo apdovanota 15 asmenų.

Laureatus iš pateiktų kandidatų M. Krupavičiaus vardo atminimo medalio apdovanojimams renka specialios komisijos, sudarytos iš žemėtvarkos sektoriaus atstovų.

Virginija Atkocevičienė

 

1983 m. Virginija Atkocevičienė, įgijusi žemėtvarkos inžinierės kvalifikaciją, pradėjo dirbti Lietuvos žemės ūkio akademijos Žemėtvarkos ir geodezijos katedroje vyresniąja laborante. Nuo 1990 m. dirbo asistente, nuo 1996 m. – vyresniąja asistente. Nuo 2001 m. iki šių metų rugsėjo 1 d. dirbo Žemėtvarkos katedros lektore. Darbinei (pedagoginei, mokslinei, metodinei) veiklai ruošiant žemėtvarkos specialistus V. Atkocevičienė atidavė beveik 40 metų. Visą tą laiką su dideliu atsidavimu bakalauro studijų programos Žemėtvarka studentams dėstė studijų modulius: Kaimo plėtros žemėtvarka, Kompleksinis kaimo vietovių planavimas, Žemėtvarkos vadyba, Profesinės veiklos praktika, Erdvinis planavimas, Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastras, Teritorijų planavimas, Nekilnojamojo turto administravimo sistemos, Nekilnojamojo turto vertinimas, Kaimo teritorijų planavimas ir plėtra. Vadovavo bakalauro studijų baigiamiesiems darbams ir diplominiams projektams. V. Atkocevičienė buvo aktyvi ne tik pedagoginėje veikloje ruošiant žemėtvarkos specialistus, bet taip pat aktyviai vykdė ir mokslinę tiriamąją bei metodinę veiklą. Parengė daugiau kaip 45 mokslinius straipsnius žemės naudojimo ir žemės reformos klausimais, iš jų 25 mokslinius pranešimus skaitė tarptautinėse konferencijose ir seminaruose, parengė ir išleido 2 mokomąsias knygas („Žemės kadastras“ ir „Žemės informacinės sistemos“), yra vadovėlio „Žemės administravimas“ bendraautorė. Taip pat parengė 8 metodines priemones žemėtvarkos studijų programos studentams. Tobulinosi ir savo kvalifikaciją kėlė dalyvaudama ne tik nacionalinėse ir tarptautinėse konferencijose, bet ir dalyvaudama įvairiuose mokymuose, seminaruose. Taip pat buvo viena iš žemėtvarkai aktualaus mokslinio projekto „Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų ūkio žemės valdai pertvarkyti techninis ir metodinis pagrindimas“ bendraautorių. Mokslininkė nuoširdžiu ir atsidavusiu darbu, puoselėdama profesines vertybes, prisidėjo prie žemėtvarkos specialistų, kurie šiai dienai yra sėkmingai įsilieję į žemėtvarkininkų gretas, dirba/dirbo valstybės labui ir jos gerovei žemėtvarkos srityje, rengimo. V. Atkocevičienė iki šiol yra aktyvi Žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungos narė.

Doc. dr. Virginija Gurskienė

 

Doc. dr. Virginija Gurskienė nuo 1986 metų pradėjo dirbti Lietuvos žemės ūkio universiteto Žemėtvarkos katedroje. 1997-2000 metais studijavo Lietuvos žemės ūkio universiteto doktorantūroje. 2001 m. apgynė daktaro disertaciją, jai suteiktas technologijos mokslų daktaro laipsnis. 2002-2007 m. V. Gurskienė buvo Žemėtvarkos katedros vedėja, docentė. 2012-2018 m. – Žemėtvarkos ir geomatikos instituto direktorė. 2006 m. stažavosi Čekijos bei Lenkijos žemėtvarkos tarnybose. Doc. dr. V. Gurskienė VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto I ir II pakopos studijų programų Žemėtvarka studentams dėsto studijų dalykus Nekilnojamojo turto kadastras ir registras (I pakopos studentams), Saugomų teritorijų kraštotvarka ir Urbanistinė žemėtvarka (II pakopos studentams), vadovauja magistrantų baigiamiesiems darbams. Doc. dr. V. Gurskienės mokslinės veiklos sritys – žemės naudojimas bei nekilnojamojo turto kadastras ir vertinimas. Ji kasmet dalyvauja Žemėtvarkos ir geomatikos katedros atliekamuose moksliniuose tiriamuosiuose bei užsakomuosiuose darbuose, tarptautiniuose projektuose kartu su kitų institucijų atstovais. Mokslininkė yra paskelbusi daugiau kaip 90 straipsnių periodiniuose moksliniuose bei mokslo populiarinimo leidiniuose, yra daugiau kaip 10 vadovėlių ir mokomųjų knygų, skirtų I ir II pakopos studijų programų Žemėtvarka studentams, bendraautorė, taip pat aktyviai dalyvauja ir skaito pranešimus tarptautinėse konferencijose. Šiuo metu doc. dr. V. Gurskienė yra VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto tarybos narė, I ir II pakopos studijų programos Žemėtvarka komiteto vadovė ir I pakopos studijų programos Želdininkystė komiteto narė. Ji taip pat yra kelių leidinių redakcijos kolegijų narė: mokslo žurnalo „Žemės ūkio mokslai“ bei „Baltic Surveying“. Doc. dr. V. Gurskienė dalyvauja ir kitoje visuomeninėje veikloje. Ji yra Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungos narė. Daug metų buvo sąjungos tarybos narė. Mokslininkė taip pat yra Europos žemės naudojimo ir plėtros akademijos narė, Lietuvos esperantininkų sąjungos (LEA), Pasaulio esperantininkų sąjungos (UEA) bei Pasaulio mokslininkų esperantininkų sąjungos (ISAE) narė.

Mokslo, savivaldos, verslo sinergija augina inžinerijos eksperimentinių klasių tinklą

Prie Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto durų šiomis dienomis rikiavosi moksleivių autobusai iš atokių Biržų, Joniškio, Pasvalio rajonų. Šis reiškinys – įrodymas, kad geras pavyzdys nelieka kitų nepastebėtas ir neįvertintas. 2022-ųjų pradžioje Rokiškio verslo klubo iniciatyva VDU ŽŪA buvo įsteigta pirmoji šalyje Rokiškio inžinerijos eksperimentinė klasė. Neprabėgus nė metams šį pavyzdį perėmė Joniškio, Pasvalio rajonų savivaldybės, Biržų rajono verslo lyderiai, iniciavę inžinerijos eksperimentinių klasių steigimą savo jauniesiems kraštiečiams. Tikimasi, kad inžinerijos klasių veiklos motyvuos moksleivius VDU ŽŪA įgyti vietos darbo rinkoms reikalingą išsilavinimą bei grįžti kurti pridėtinę vertę savo gimtuosiuose regionuose.

Susivienijus mokslui, savivaldai, verslui – įkurtos Pasvalio, Joniškio, Biržų eksperimentinės inžinerijos klasės

VDU Žemės ūkio akademijos Sumanaus moksleivio akademijos Pasvalio, Joniškio, Biržų inžinerijos eksperimentinės klasės yra bendros idėjos vienijamų partnerių – Pasvalyje – Pasvalio rajono savivaldybės, Pasvalio verslininkų asociacijos „Verslo žiedas“ bei UAB „Kurana“, Joniškyje – Joniškio rajono savivaldybės, Joniškio žemės ūkio mokyklos, Biržuose – Biržų technologijų ir verslo mokymo centro, Biržų rajono verslininkų asociacijos ir Biržų „Saulės“ gimnazijos bei VDU Žemės ūkio akademijos projektas, įtvirtintas bendradarbiavimo sutartimis. Projekto tikslas – bendradarbiaujant rajonų verslininkams, savivaldybėms, bendrojo lavinimo mokyklų, profesinio rengimo centrų atstovams sudaryti galimybę moksleiviams pažinti mechanikos, tvariosios inžinerijos, vandens ir žemės inžinerijos, taip pat žemės ūkio, gamtos, verslo ir viešosios vadybos krypčių   studijas, suteikti naujausių mokslo žinių apie agrosektoriaus pažangą bei motyvuoti VDU ŽŪA įgijus inžinerinį išsilavinimą tapti regionuose veikiančių inovatyvių įmonių komandų nariais, vedančiais verslus į priekį ar kurti nuosavas įmones.

Projekto veiklose – nuo bandymų laboratorijose iki verslo įmonių pažinimo

Prie projekto šiais mokslo metais prisijungę moksleiviai orientuojami į inžinerijos procesų pažinimą VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto laboratorijose ir rajonuose vystomose verslo įmonėse bei profesinio rengimo mokyklose. Projekto dalyviams taip pat bus sudarytos išskirtinės sąlygos susipažinti su pavasarį VDU ŽŪA vyksiančios didžiausios Baltijos šalyse agrosektoriaus parodos „Ką pasėsi 2023“ eksponatais bei inovacijomis. Kitais mokslo metais projekto dalyviai galės arba toliau gilinti inžinerijos žinias, arba „matuotis“ kitas paklausias VDU ŽŪA Agronomijos, Bioekonomikos plėtros, Miškų ir ekologijos fakultetuose vykdomas studijas.

Sveikinimo žodį projekto dalyviams bei iniciatoriams tarusi VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė dėkojo socialiniams partneriams už bendradarbiavimą bei paramą Lietuvoje unikaliam projektui, o Pasvalio, Joniškio, Biržų kraštų moksleiviams linkėjo įdomios, naudingos veiklos siekiant lyderystės savo karjeros skrydį pradedant inžinerijos eksperimentinėje klasėje.

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė 

Dabartinė karta atlieka misiją ateičiai

Pasvalio verslininkų asociacijos ,,Verslo žiedas” prezidentas Antanas Kairys skaičiavo, kad jei bent dalis inžineriją „pasimatavusių“ moksleivių ateityje grįš į gimtąjį regioną su VDU ŽŪA įgytą išsilavinimą patvirtinančiais diplomais rankose, dabartinė Pasvalio verslininkų karta, remianti inžinerijos klasės veiklas, galės būti rami, kad savo misiją atliko sėkmingai.

Prasmingų veiklų projekto dalyviams taip pat linkėjo Pasvalio rajone įsikūrusios įmonės ,,Kurana” personalo vadovė Neringa Čergelytė, Pasvalio rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Virginija Bajoriūnaitė.

Pasvalio rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Virginija Bajoriūnaitė

Joniškio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus l. e. p. vedėjos Aušros Lukšaitės Lapinskienės pastebėjimu, viena priežasčių, kodėl moksleiviai nenoriai renkasi su veikla žemės ūkyje susijusias profesijas – informacijos trūkumas apie tai, koks modernus ir kaip toli į ateitį yra nužengęs šis sektorius. Todėl inžinerijos eksperimentinė klasė, pašnekovės žodžiais, yra puikus raktas šioms žinioms atverti.

Joniškio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus l. e. p. vedėja Aušra Lukšaitė Lapinskienė

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto absolventas, buvęs Seimo narys, o šiuo metu Biržų rajono ūkininkas Viktoras Rinkevičius kalbėjo, kad šiame šalies regione žemės ūkis ir su juo susijusi maisto pramonė yra svarbiausi gyvybingumo garantai. Todėl šių sektorių atstovams itin rūpi, kas juos pakeis ateityje. Biržų rajono verslininkų asociacijos prezidentas Tomas Bekeris patikino, kad verslas, suinteresuotas savo jaunųjų kraštiečių ugdymu, yra nusiteikęs remti projektą, skatinantį moksleivius rinktis vietos ekonomikai aktualias studijų programas ir išsilavinimą.

Biržų rajono verslininkų asociacijos prezidentas Tomas Bekeris

Biržų „Saulės“ gimnazijos direktoriaus Mariaus Skardžiaus nuomonė taip pat buvo vienareikšmė – atsakingai profesiją besirenkančiam moksleiviui nepakanka vien perskaityti lankstinuką apie vieną ar kitą studijų programą, juolab, kad tokių lankstinukų pateikiama gausybė. „Argumentuota motyvacija susiformuoja tuomet, kai jaunam žmogui sudaroma galimybė akivaizdžiai pamatyti aplinką, kurioje mokysis, o savo sričių geriausi profesionalai atskleidžia konkrečios specialybės specifiką“, – inžinerijos eksperimentinės klasės aktualumą komentavo M. Skardžius.

Biržų Saulės gimnazijos direktorius Marius Skardžius

Biržų technologijų ir verslo mokymo centro direktorius Dainius Korsakas džiaugėsi į Kauną jau atlydėjęs keturis potencialius VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto studentus, nes pats pirmasis moksleivių susitikimas su į mokymo įstaigą atvykusiais VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto atstovais grupę vaikinų motyvavo įgijus profesinį išsilavinimą siekti ir inžinerijos bakalauro diplomo.

Biržų inžinerijos eksperimentinės klasės atidarymo metu VDU Žemės ūkio akademijos, Biržų technologijų ir verslo mokymo centro, Biržų rajono verslininkų asociacijos ir Biržų „Saulės“ gimnazijos vadovai pasirašė bendradarbiavimo sutartį, įprasminančią pasiryžimą vykdyti bendras veiklas ugdant jaunąją kartą.

Reikalinga tvari ir tikslinga verslo, gimnazijų, profesinio mokymo bei aukštojo mokslo integracija

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika dėkojo socialiniams partneriams už paramą projektui bei teigė tikįs, kad projektas paskatins regionų jaunimą rinktis įdomias ir perspektyvias studijas VDU Žemės ūkio akademijoje. Į inžinerijos klasės užsiėmimus moksleivius atlydėjusi Pasvalio rajono Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimnazijos vyr. mokytoja Justina Šimoliūnaitė teigė, kad jaunuoliai į universitetą atvyko rimtai nusiteikę tobulėti, įgyti naujų žinių bei patirčių.

 VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika

Vieno projekto vadovų, VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto docento dr. Jono Čėsnos  teigimu, siekiant tenkinti Lietuvos regionų, kaimiškųjų savivaldybių darbo rinkos poreikius, turi būti suformuota visaapimanti ir suderinta žemės, miškų ir kaimo plėtros specialistų rengimo sistema, užtikrinanti tvarią, tikslingą, sutelktinę verslo, gimnazijų, profesinio mokymo ir aukštojo mokslo integraciją. Tačiau valstybės lygmeniu šioje sistemoje tebesant rimtų spragų socialinių partnerių projektinis bendradarbiavimas įgyja dar didesnę reikšmę. „Didžiulė atrama įgyvendinant visus mūsų projektus yra buvę VDU ŽŪA absolventai. Už prisidėjimą prie Biržų inžinerinės klasių atsiradimo esame dėkingi Inžinerijos fakulteto absolventui biržiečiui Viktorui Rinkevičiui, už Pasvalio inžinerinės klasės atsiradimą – Inžinerijos fakulteto absolventui pasvaliečiui Vladui Linkevičiui“, – šalyje garsėjančiu VDU ŽŪA alumnų aktyvumu remiant savąją Alma Mater ir regionų jaunimo studijas džiaugėsi doc. dr. J. Čėsna.