Žemės ūkio inžinerijos fakulteto naujienos Archives | Page 5 of 36 | VDU Žemės ūkio akademija

AB „East West Agro“ vienkartinės vardinės stipendijos

AB „East West Agro“ skiria dvi vienkartines vardines stipendijas Inžinerijos fakulteto pirmosios pakopos nuolatinių studijų trečio ir ketvirto kurso studentams.

Vienkartinės vardinės stipendijos dydis 290 Eur. Stipendija skiriama vienam trečio kurso ir vienam ketvirto kurso Žemės ūkio mechanikos inžinerijos studijų programos studentui.
Studentai, norintys dalyvauti konkurse vienkartinei vardinei stipendijai gauti, iki 2025 metų vasario 28 dienos elektroniniu paštu atrankos@ewa.lt pateikia:

–  paraišką (prašymą) stipendijai gauti (pildoma INŽF dekanate), informacija tel. (+370 37) 752 260 arba el. paštu inzf@vdu.lt;
–  motyvacinį laišką;
– Papildomai gali atsiųsti katedros vedėjo pasirašytą rekomendaciją.

Kandidatai vertinami pagal paskutinės sesijos specialybės dalykų vidurkį bei paskutinį užsienio kalbos egzamino įvertinimą. Pirmenybė teikiama studentams, kilusiems iš kaimo vietovės. Svarbiausias kriterijus – motyvacija. Vardinės stipendijos gavėjas nepraranda teisės gauti valstybės biudžeto lėšų ar kitokių stipendijų.

Jei turėsite klausimų – kreipkitės tel. +370 614 39784 arba el. paštu: atrankos@ewa.lt

 

VDU ŽŪA langas. Tvarioji inžinerija didina pieno gamybos ūkių tvarumą

Lietuvoje yra visos sąlygos sėkmingai plėtoti gyvulininkystę, pieno produktai gali būti sėkmingai pristatomi kaip šalies vizitinė kortelė. Mes turime susigrąžinti pasitikėjimą pieno sektoriaus sėkme ir sėkmingai plėtoti šį sektorių modernizuojant senus ir kuriant naujus tvarius pieno gamybos ūkius. Lietuvoje yra visos sąlygos padidinti pieno gamybą bent 2–3 kartus. Tačiau karvių laikoma vis mažiau, nors hektarui tenkantis gyvulių tankis yra kelis kartus mažesnis nei kitose ES šalyse.

Reikia sudaryti sąlygas ateities ūkį kurti jaunimui, kuriam yra patrauklus modernus ūkis su sumaniomis technologijomis, kuriame dirbdamas gali turėti pilnavertį gyvenimą. Keičiasi ne tik klimatas, bet ir pieno gamybos ekonominė aplinka. Keičiasi ir žmonių požiūris į darbą. Tvartuose reikia ne tik sudaryti geras galvijų laikymo sąlygas, sukuriant tvarte gerą fizinę, psichinę, biologinę ir cheminę aplinką, bet ir mažinti darbo sąnaudas, sukuriant geras darbo sąlygas, mažinti oro taršą ir poveikį klimatui.

Pieno gamybos ūkio tvarumą galima pasiekti diegiant inovacijas bei gaminant produkciją už nedidelius kaštus ir laikantis aplinkosaugos bei gyvūnų gerovės reikalavimų. Iššūkių pieno gamybos sektoriui buvo ir bus, todėl jis turi tapti atsparesnis ir tvaresnis. Susiduriant su dideliu kainų svyravimu ir rinkos netikrumu bei norint pagerinti konkurencingumą, būtina sumažinti gamybos sąnaudas, taip pat padidinti pieno ūkių ekonominį atsparumą. Taip pat reikia efektyviau naudoti gamtos išteklius, pvz., vandenį ir pašarus, labiau kontroliuoti poveikį aplinkai (mažinti ŠESD emisiją, vandens taršą ir kt.). Tvari pieninkystės sistema turi užtikrinti, kad pieno gamybos grandinėje būtų kuo mažiau atliekų.

Ūkiams svarbu gebėti įveikti iškylančius sunkumus, o tai gali būti sausros ar liūčių padariniai, didėjantis visuomės dėmesys gyvulininkystei ir raginimas mažinti poveikį klimato kaitai, oro taršai, spaudimas dėl tvaresnio gamtos išteklių panaudojimo, o taip pat ir vis aktualesniu tampantis darbuotojų trūkumas. Didėjant reikalavimams pieno gamybai, ateityje bus reikalaujama gaminti daugiau  gyvulininkystės produkcijos. Todėl ateities ūkiai turės mažesnėmis sąnaudomis pagaminti daugiau. To tikimasi pasiekti naudojantis tokiomis priemonėmis kaip „inovacijų partnerystė“ ir skatinant diegti inovacijas žemės ūkyje, mažinant atotrūkį tarp mokslinių tyrimų ir ūkininkavimo metodų. Pavyzdžiai rodo, kad tvarūs ūkiai modernizuoja fermas taip, kad užtikrintų komfortiškas gyvulių laikymo sąlygas. Gyvuliai būna sveikesni ir produktyvesni, tokių gyvūnų poveikis aplinkai mažesnis. Labai svarbu didinti karvių produktyvumą nekenkiant karvės sveikatingumui ir gerovei. Atspari pienininkystė – tai geras rūpinimasis gyvūnais.

Lietuvoje yra geros galimybės kurti modernų ir konkurencingą pieno gamybos ūkį, užtikrinant jo tvarumą ekonominėje, socialinėje ir aplinkos dimensijoje. Socialinėje dimensijoje tvarumas didinamas gerinant darbo sąlygas, mažinant darbo sąnaudas, didinant darbo patrauklumą bei darbo našumą. Ekonominėje – didinant pieno gamybos ekonominį efektyvumą (gerinant gyvūnų laikymo sąlygas, produktyvumą, produkcijos kokybę), mažinant produkcijos savikainą. Aplinkos – taikant kompleksines priemones mažinti oro, vandens ir dirvos taršą bei ŠESD emisiją.

Geras mikroklimatas tvarte – sveikesni, produktyvesni gyvuliai

Didinant pieno gamybos tvarumą, labai svarbu palaikyti tvartuose gerą mikroklimatą. Gyvuliai bus sveiki ir produktyvūs, kai tvartuose visais metų laikais užtikrinsime optimalų mikroklimatą. Būtina juose kontroliuoti svarbiausius mikroklimato veiksnius: oro temperatūrą ir drėgmę, kurie taip pat įtakoja ir kitus veiksnius (amoniako, sieros vandenilio dujų koncentraciją ir kt.). Optimali oro temperatūra karvei yra nuo -7oC iki 24oC. Karščio stresas tampa vis aktualesne problema ir Lietuvos karvidėse. Karvidėse, kuriose įrengti ventiliatoriai oro judėjimui suintensyvinti, temperatūra nenukrenta žemiau oro temperatūros lauke. Tvartuose karščių metu karvės patiria vidutinio sunkumo šiluminį stresą, kuris  neigiamai veikia pašarų suvartojimą ir melžiamų karvių produktyvumą. Todėl reikalingos vėdinimo valdymo strategijos sumažinti karščio poveikį karvėms. Karvidės gali būti vėsinamos su oro srautu purškiamu vandeniu. Toks tvarto aušinimas yra gera apsauga nuo aukštos temperatūros streso. Drėkinamose karvidėse oro temperatūra sumažėja 3,2–3,9oC lyginant su karvidėmis, kuriose neįrengta oro drėkinimo-vėsinimo sistema.

Galimybės mažinti darbo sąnaudas fermose

Labai svarbu mažinti darbo sąnaudas fermose: pasiekti mažiau kaip 70 žmogaus darbo valandų karvei per metus. Tokios darbo sąnaudos atitinka apie 3,0 darbo vietas 100 vietų karvidėje. Tik našus ūkis gali būti konkurencingas, todėl šis kriterijus svarbus tvariam pieno ūkiui. Daugiausia laiko sugaištama karvidėse melžimui, tai sudaro apie pusę viso darbo laiko. Šėrimas sudaro apie 12 %, mėšlo šalinimas – apie 9 % visų darbo sąnaudų. Nauji techniniai sprendimai karvidėse labai mažina darbo sąnaudas.

Išlaidos pašarams dažnai sudaro iki 40 % gamybos išlaidų. Sumanioji/tvarioji pašarų dalijimo technika suteikia galimybes žymiai palengvinti darbą tvarte bei šerti gyvulius atskirais racionais pagal jų produktyvumą. Šėrimo robotai išvaduoja darbuotojus iš griežtos darbotvarkės, keičia darbo procesus, darbo sąnaudas, darbo jėgos poreikį, darbuotojų gyvenimo kokybę, darbų organizavimą ir t.t. Automatizuota sistema ruošia ir dalija pašarus visą parą, taip pat šėrimo take pristumia pašarą arčiau karvių. Karvės šeriamos dažniau (iki 8–10 kartų per parą), todėl ėdžiose visada yra šviežias pašaras, gyvuliai geriau įsisavina pašarą, nėra konkurencijos tarp gyvulių dėl pašaro, efektyviau panaudojami kombinuoti pašarai ir silosas. Dažnesnis šėrimas sąlygoja didesnį karvių produktyvumą, geresnį jų sveikumą, o taip pat ir mažesnę oro taršą. Robotizuotos sistemos dažniausia šeria dideles karvių bandas: įvairių firmų gaminamos automatizuotos šėrimo sistemos skirtos šerti iki 400–500 karvių, arba net iki 1200 karvių. Šios šėrimo sistemos taip pat gali būti pritaikytos ir mažesnėms grupėms (50–90 karvių). Šėrimą galima organizuoti šeriant iki 15 grupių karvių.

Melžimo robotas yra automatizuota sistema, skirta valdyti karvių melžimo procesą su minimaliu žmogaus įsikišimu. Robotas prisitaiko prie kiekvienos karvės specifinių poreikių, reguliuodamas melžimo intensyvumą ir melžia karves bet kuriuo paros metu. Automatizavus melžimą ne tik sumažinamos darbo sąnaudos karvidėje, išvaduojamas  darbuotojas iš griežto darbo ritmo ir gali daugiau laiko skirti laisvalaikiui, gyvulių priežiūrai. Robotais melžiamų karvių produktyvumas padidėja iki 20 %, gerėja pieno sudėties ir kokybės rodikliai, taip pat yra tendencija mažėti somatinių ląstelių skaičiui piene. Įdiegus automatizuotą melžimą, keičiasi žmonių darbotvarkė, rankų darbas pakeičiamas valdymo ir kontrolės veikla, vykdomas automatizuotas stebėjimas naudojant pažangią jutiklio technologiją. Robotizuotuose tvartuose karvės melžiamos labai įvairiai: nuo 2 iki 4 kartų, tačiau daugelyje ūkių karvė per parą melžiama vidutiniškai 2,6–3,0 karto. Kiekviena karvė gali būti melžiama pagal jai palankiausią grafiką. Taip melžiamos karvės būna ramesnės, patiria mažiau stresų, pieno kokybė būna geresnė negu melžiamų neautomatizuotomis sistemomis. Mokslininkų atliktų tyrimų duomenimis, pagerėja robotais melžiamų karvių sveikata, sumažėja hierarchinė kova tarp gyvūnų, jie tampa ramesni ir meilesni. Sėkmė ir darbo laiko taupymas automatinėje melžimo sistemoje labai priklauso nuo to, ar visos karvės reguliariai ateis į melžimo boksus. Automatizuoto melžimo sistema grindžiama gyvulių noru paėsti. Norint gyvulį pripratinti prie melžimo roboto, reikia nedaug pastangų. Karvės prisitaiko prie naujausių melžimo technologijų per 4–7 dienas, tik kai kurioms reikia  2 savaičių.

Optimalaus mikroklimato formavimo sistemos tvarte, melžimo robotai, pašarų ruošimo ir šėrimo automatinės sistemos, automatizuotos karvių bandos ir technologinių procesų valdymo sistemos – tai tik keli tvariosios inžinerijos pavyzdžiai, kurie padeda kurti konkurencingą ateities ūkį.

VDU ŽŪA langas pranešimą parengė – VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Mechanikos, energetikos ir biotechnologijų inžinerijos katedros vedėjas prof. dr. Rolandas Bleizgys. 

Partnerio turinys:

Iškilmingo VDU Senato posėdžio metu pagerbti VDU ŽŪA mokslininkai

Vasario 14 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vykusio iškilmingo, Lietuvos valstybės atkūrimo dienai skirto Senato posėdžio metu pagerbti VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkai.

„Vasario 16-ąją VDU mini ne tik Lietuvos valstybingumo, bet ir universiteto gimtadienį. Tai proga pasidžiaugti universiteto mokslininkų darbais bei įvertinti jaunųjų mokslininkų pasiekimus. Šiandien teikiame diplomus, bet esminis skirtumas, kad juos atsiima mokslininkai – žmonės, kurių rankose yra ateities raktai. Tai didžiulė viltis, kad jie padarys gyvenimą geresnį, gražesnį, galbūt taikesnį, ir jų dėka Lietuvos mokslo šviesa matysis iš labai toli“, – sakė VDU rektorius prof. habil. dr. Juozas Augutis.

Šiemet VDU įteikė net 75 mokslo daktaro diplomus. Du trečdaliai diplomų buvo įteikti mokslininkėms, apie 15 procentų diplomų iškeliavo užsienio piliečiams. „Per pastaruosius 35 metus įteikėme 976 mokslo daktaro diplomus. Tai rodo kad doktorantūros kelias yra sudėtingas, jį pabaigia tik apie pusę įstojusiųjų. Tad akivaizdu, kad kiekvienas mokslo daktaras yra nepaprastai svarbus tiek universitetui, tiek Lietuvai“, – sakė VDU Mokslo prorektorė prof. dr. Julija Kiršienė.

Anot jos, vienas didžiausių pavojų moksle, o taip pat gyvenimo kelyje yra intelektualinis išdidumas: „Dažnai manome, kad suprantame pasaulį geriau nei yra iš tikrųjų. Svarbu neįstrigti savo tiesų gynyboje – pripažinti klaidas yra labai sveika, nes tai yra natūrali pažangos ir tobulėjimo dalis“.

Visų jaunųjų mokslininkų vardu sveikinimo žodį tarė ir dr. Vesta Vančugovienė, pabrėžusi, kad visi jų pasiekimai yra ne vieno žmogaus darbas. „Mūsų disertacijos gimė bendrystėje, dirbant kartu su moksliniais vadovais, konsultantais, mokslinių straipsnių recenzentais, mokslininkais, sutiktais konferencijose, stažuotėse, kitais doktorantais. Be tokios bendrystės šiandien mes nebūtume čia. Dėkoju už suteiktą galimybę būti šios mokslinės bendruomenės dalimi“, – teigė dr. V. Vančugovienė ir pridūrė, kad moksliniai tyrimai siekia keisti pasaulį, spręsti problemas, tobulėti, taigi, jaunųjų mokslininkų indėlis čia yra be galo svarbus.

Iškilmingo posėdžio metu VDU profesoriaus atestatas įteiktas VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto profesorei dr. Eglei Jotautienei.

Daktaro laispsnis suteiktas šiems VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkams:

  1. Evaldui Makrickui (vadovas dr. Michael Manton)
  2. Jūratei Staveckienei (vadovė doc. dr. Jurgita Kulaitienė)
  3. Indrei Bručienei (vadovas prof. dr. Egidijus Šarauskis)
  4. Ievai Gaidei (vadovė prof. dr. Violeta Makarevičienė)
  5. Andriui Grigui (vadovas prof. dr. Dainius Steponavičius)
  6. Linui Jurevičiui (vadovas prof. dr. Petras Punys)
  7. Mariui Kazlauskui (vadovas prof. dr. Egidijus Šarauskis)
  8. Svajūnui Plungei (vadovas prof. dr. Arvydas Povilaitis)
  9. Tomui Ūksui (vadovas prof. dr. Rolandas Bleizgys)
  10. Martynui Rusteikai (vadovas prof. dr. Rolandas Drejeris)

VDU Garbės stipendija už mokslinę veiklą skirta VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto studijų programos Agronomija studentei Aivai Stankaitytei.

Iškilmingo posėdžio metu šventinę nuotaiką taip pat kūrė Muzikos akademijos solistai Paulius Kaminskas ir Iveta Kalkauskaitė kartu su VDU Menų centro akademiniu choru „Vivere Cantus“ (vadovas Rolandas Daugėla, chormeisterė – Silvija Pročkytė. Akomponavo – Dominykas Šimonis).

Statybos inžinerijos studijų krypties vertinimas

2025 m. vasario 27 d. vyks Statybos inžinerijos studijų krypties vertinimas. Su savianalizės medžiaga galite susipažinti čia.

Vertinimo darbotvarkė.

 

ERASMUS. Paversk nuotykį patirtimi: studijų mainai – vienas geriausių potyrių gyvenime

ERASMUS+ – tai daug daugiau nei tarptautiniai studijų ar praktikos mainai. Tai – naujos žinios, patobulinti užsienio kalbų gebėjimai, tarptautinė patirtis, verslumo kompetencijų sustiprinimas, geriausių asmeninių savybių ugdymas, ryšiai ir draugai visame pasaulyje, kitos šalies ir kultūros pažinimas. Greta to – kiekvieną mėnesį mokama ERASMUS+ stipendija. Pagal Europos Sąjungos ERASMUS+ programą Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) turi daugiau kaip 90 Europos šalių universitetų partnerių, iš viso – daugiau kaip 170 ERASMUS+ partnerių, kuriuos gali rinktis studijų ar praktikos tarptautiniams mainams.

Svarstai išvykti pagal ERASMUS+, tačiau trūksta dar vieno žingsnio iki apsisprendimo? Paskaityk VDU Žemės ūkio akademijos studijų programos Žemės ūkio mechanikos inžinerija antro kurso studento Modesto Makselio ERASMUS+ nuotykių ir įgytos patirties Čekijoje istoriją.

– Į kurią šalį vykai pagal ERASMUS+ programą? Į kokį universitetą? 

Pasirinkau Čekijos gyvybės mokslų universitetą Prahoje.

– Kaip ir kodėl pasirinkai šią šalį, universitetą?  

Pasirinkau Čekiją, nes ši valstybė yra Vidurio Europoje, todėl susisiekimas tiek su Lietuva, tiek su Čekijos kaimyninėmis valstybėmis – Vokietija, Austrija ir Lenkija – yra patogus. Be to, anksčiau nebuvau aplankęs Čekijos, todėl pamaniau, kad būtų naudinga ir įdomu artimiau susipažinti su šia valstybe. Norėjau vykti į Čekijos gyvybės mokslų universitetą, nes jo studijų programos dalykai savo turiniu atitiko VDU Žemės ūkio akademijoje studijuojamos programos dalykus. Taip pat šį universitetą rekomendavo kitas VDU Žemės ūkio akademijos studentas, kuris taip pat pagal ERASMUS+ programą buvo pasirinkęs šį universitetą.

– Kiek laiko buvai išvykęs pagal ERASMUS+ programą? 

Pagal ERASMUS+ programą buvau išvykęs 4 mėnesius.

Asmeninio archyvo nuotr. 

– Ar tai tavo pirmoji ERASMUS+ išvyka?  

Taip, tai buvo mano pirmoji ERASMUS+ išvyka.

– Kas labiausiai nustebino, įsiminė kitoje šalyje?  

Pastebėjau, kad Lietuva ir Čekija savo klimatu, aplinka yra išties panašios valstybės, tačiau Čekija išsiskiria keliais dalykais. Čekijoje šiek tiek kitokia bendravimo kultūra, nes žmonės noriau bendrauja su nepažįstamais žmonėmis, viešose vietose užkalbina. Galbūt tam įtakos turi tai, kad Prahoje gyvena įvairių tautybių atstovai, todėl žmonės yra linkę su didesne tolerancija priimti vieni kitų kultūrinius skirtumus. Tai ypač pasijautė gyvenant bendrabutyje, kuriame buvo apsistoję studentai, atvykę iš valstybių, esančių bene visuose žemynuose.

Nors mūsų gyvenimo būdas skyrėsi, daug laiko praleisdavome kartu – keliaudavome, žaisdavome stalo žaidimus, vaišinomės tradiciniais patiekalais. Taip pat įsiminė tiek Prahos, tiek kitų Čekijos miestų įspūdinga architektūra, kraštovaizdis, kalnuotos vietovės.

Studijų mainų metu įsiminė dėstytojų geranoriškumas, dėmesys studentams. Nemažai laiko buvo skiriama praktinėms užduotims, taip galėjome įtvirtinti žinias. Nustebino ir tai, kad universiteto miestelio infrastruktūra yra itin išvystyta, jame netgi įrengtas zoologijos sodas.

– Kokiomis veiklomis, greta studijų, užsiėmei ERASMUS+ mainų metu?

Laisvalaikiu žaisdavome futbolą, turėjau galimybę apsilankyti aukšto lygio futbolo rungtynėse. Prahos universitetas turi savo ledo ritulio komandą, todėl kelis kartus stebėjome ir jų rungtynes. Norėdami labiau pažinti Čekijos kultūrą, vykome į įvairius muziejus, pilis, kavines, apžvalgos bokštus. Kadangi buvo patogu keliauti į kaimynines valstybes, vykome į Vokietiją, Austriją ir Lenkiją, kur ne tik aplankėme turistines vietas, bet ir kopėme į kalnus. Ši patirtis ypač įsiminė, kadangi Lietuvoje neturime galimybės pamatyti tokio pobūdžio kraštovaizdžio. Prie turiningo laisvalaikio praleidimo prisidėjo ir ERASMUS studentų tinklo (ERASMUS Student Network) bendruomenė, kuri organizavo įvairius užsiėmimus ir ekskursijas. Taip galėjome artimiau susipažinti ir užmegzti ryšius su kitais studentais.

Asmeninio archyvo nuotr. 

– Kokios patirties įgijai ERASMUS+ studijose? Kur, manai, ji bus naudinga?

– ERASMUS+ mainų metu įgijau savarankiškumo, patobulinau anglų kalbos žinias. Angliškai turėjau kalbėti ne tik buitinėje aplinkoje, viešose vietose, bet ir universitete, todėl anglų kalba nemažai išmokau savo specialybės terminų. Taip pat patobulinau savo laiko planavimo įgūdžius, nes į universitetą reikėdavo keliauti įvairiomis viešojo transporto priemonėmis ir kelionė dažniausiai trukdavo daugiau nei 40 minučių. ERASMUS+ mainai suteikė vieną geriausių patirčių gyvenime, nes galėjau pamatyti kitokį gyvenimo būdą, įgyti žinių savo studijuojamo dalyko srityje ir užmegzti draugystę su studentais iš kitų valstybių.

Modestas mielai pasidalins savo tarptautinių mainų patirtimi su ERASMUS+ galimybėmis besidominčiais studentais. Susisiekti su Modestu gali: „Facebook“

Skelbiami Erasmus+ konkursai studijoms ir praktikai 2025–2026 metams. 

Skelbiami VDU ŽŪA darbuotojų studijų metodinių priemonių ir mokslo darbų konkursai, nominacijų skyrimas

Kviečiame VDU Žemės ūkio akademijos darbuotojus dalyvauti Studijų metodinių priemonių ir Mokslo darbų konkursuose, pasidalijant su bendruomene reikšmingais nuveiktais darbais ir pasidžiaugiant pasiekimais.

Konkursų laureatams apdovanojimai bus įteikiami šventiniame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime, kuris vyks VDU ŽŪA Iškilmių salėje kovo 12 d. 13 val.

STUDIJŲ METODINIŲ PRIEMONIŲ KONKURSO EIGA

Vadovautis patvirtintais nuostatais: NUOSTATAI.

Studijų metodinių priemonių (SMP) konkursas organizuojamas siekiant inicijuoti VDU ŽŪA dėstytojų dalijimąsi pažangių dėstymo metodų ir SMP rengimo ir naudojimo patirtimi, spartinti SMP ir novatoriškų dėstymo metodikų kūrimą bei jų naudojimą, skatinti dėstytojus kurti ir tobulinti SMP bei jas efektyviai taikyti pedagoginėje veikloje. Konkurse kviečiami dalyvauti VDU ŽŪA darbuotojai ir jų kolektyvai, parengę naujas SMP ir jas pritaikę dėstant VDU ŽŪA studijų programų studentams.

Konkursui gali būti teikiami:

  • Metodiniai leidiniai (vadovėliai, studijų knygos, paskaitų konspektai, laboratorinių darbų ir pratybų aprašai, kiti metodiniai leidiniai (> 50 psl.), išleisti spausdintine arba elektronine forma);
  • Vaizdinės priemonės (prietaisai, įrankiai, laboratoriniai ir demonstraciniai stendai, maketai, modeliai, studijuojamų objektų kolekcijos, vaizdo įrašai, plakatų komplektai ir kitos priemonės);
  • Studijų organizavimo metodai ir kitos SMP (studijų dalyko kompleksinis metodinis aprūpinimas, nuotolinių studijų diegimas, kitų inovatyvių studijų metodų diegimas ir kt.).

SMP konkursui teikiama laisvos formos paraiška. SMP konkursui paraiškas gali teikti VDU ŽŪA akademiniai padaliniai arba autoriai. Kartu su paraiška pateikiamas akademinio padalinio Tarybos ar jos įgaliotos komisijos protokolo išrašas su rekomendacija bei SMP egzempliorius (arba nurodoma jo buvimo vieta) ir jo aprašas, kuriame nurodoma:

  • SMP pavadinimas;
  • Duomenys apie autorių (-ius) (vardas, pavardė, fakultetas, institutas, katedra, pareigos, mokslinis vardas ir laipsnis, telefono numeris, elektroninio pašto adresas);
  • SMP paskirtis (studijų programa, dalykas, dalyko programos temos);
  • Aktualumas (poreikis, panašaus pobūdžio priemonių parengimas anksčiau ir pan.);
  • Metodinis suderinamumas su savarankiškomis studijomis (aktyvaus mokymosi ir inovatyvių studijų metodų taikymo galimybės naudojant SMP);
  • Novatoriškumas (studijų medžiagos pateikimo naujovių taikymas) ir moksliškumas (naujausios mokslinės informacijos ir naujausių priemonių panaudojimas, studentų įtraukimo į mokslinius tyrimus galimybės);
  • Pateikiamų žinių vaizdumas ir leidinio apipavidalinimo kokybė (vaizdo elementų naudojimo intensyvumas, apipavidalinimo privalumai);
  • Kiti privalumai.

Konkursui parengti kandidatų dokumentai teikiami VDU ŽŪA studijų administravimo koordinatorei doc. dr. Rasai Čingienei (el. paštu rasa.cingiene@vdu.lt arba ŽŪA c.r. 237 kab.) iki vasario 15 d.

Kiekvienos grupės darbams skiriamos ne daugiau kaip 3 prizinės vietos. Pirmosios vietos laimėtojams įteikiamos premijos, antros ir trečios vietų laimėtojams skiriamos padėkos.

Dėl išsamesnės informacijos apie SMP konkursą kreiptis į VDU ŽŪA studijų administravimo koordinatorę doc. dr. Rasą Čingienę rasa.cingiene@vdu.lt, +370 682 22874, +370 37 752107.

MOKSLO DARBŲ KONKURSO EIGA

Vadovautis patvirtintais nuostatais: NUOSTATAI.

Mokslo darbų (MD) konkursas organizuojamas siekiant skatinti VDU ŽŪA mokslininkus ir jų grupes vykdyti mokslinius tyrimus bei jų sklaidą, prisidėti prie VDU ir visos šalies mokslinės, socialinės ir ekonominės aplinkos gerinimo, išrinkti ir apdovanoti geriausius VDU ŽŪA mokslininkus ir jų grupes. Konkurse kviečiami dalyvauti VDU ŽŪA dėstytojai, mokslo darbuotojai ir doktorantai.

Konkursui teikiami darbai pagal šias grupes:

  • Mokslininkų grupių kategorija (teikiamo mokslo darbo autorių skaičius 2–4 asmenys, o kiekviena publikacija rengta bent dviejų autorių iš konkurse dalyvaujančios mokslininkų grupės);
  • Tarptautinio mokslininko kategorija (mokslininkas rengiantis mokslo darbus bendradarbiaujant su užsienio šalių tyrėjais);
  • Jaunojo mokslininko (tyrėjai, turintys daktaro mokslo laipsnį, ne vyresni nei 40 metų iki paraiškų teikimo termino pabaigos), doktoranto ar jų kolektyvo kategorija.

Konkursui teikiami paskutiniųjų 2 kalendorinių metų bendros tematikos mokslinė produkcija, kurią gali sudaryti: 

  • Mokslo monografijos, mokslo monografijos dalys, mokslo studijos;
  • Patentuota mokslinė produkcija, registruotos augalų ir gyvūnų veislės;
  • Moksliniai straipsniai;
  • Žodiniai pranešimai mokslinių tarptautinių konferencijų plenariniuose posėdžiuose (pateikiant konferencijos programą).

Kartu su MD konkursui pateikiama:  

  • Akademinio padalinio tarybos ar jos įgaliotos komisijos protokolo išrašas su rekomendacija, kurioje turi būti nurodyta teikiamo MD pavadinimas, autorius (-iai) bei kūrybinis indėlis, kuris įvertinamas proporcingai autorių skaičiui, arba pagal autorių pasirašyta bendrą deklaraciją;
  • Trumpas (iki 1 psl.) mokslo darbo ar darbų rinkinio aprašymas, nurodant MD pavadinimą, sudedamąsias teikiamo darbo ar darbų rinkinio dalis, išskiriant svarbiausius MD aspektus, atitinkančius konkurso sąlygas;
  • Žinios apie MD autorių (-ius) (vardas, pavardė, pareigos, mokslo laipsnis, mokslinės veiklos pasiekimai).

Konkurse negali dalyvauti praėjusių metų MD konkurso laimėtojai.

Konkursui parengti kandidatų dokumentai teikiami VDU ŽŪA mokslinės veiklos koordinatoriui doc. dr. Algiui Kvaraciejui (algis.kvaraciejus@vdu.lt arba ŽŪA c.r. 227 kab.)  iki vasario 15 d.

Pateikti MD vertinami palyginamuoju metodu pagal šiuos kriterijus:

  • MD originalumą ir naujumą, reikšmingumą tolesnei mokslinių tyrimų raidai, tarptautiškumą, lyderystę tarptautinėje tyrėjų komandoje;
  • MD praktinę vertę. Privalumas, jeigu su MD kartu pateikiamas ir verslo (viešojo sektoriaus) organizacijos vertinimas arba atsiliepimas;
  • MD mokslinės produkcijos apimtį. Mokslinės produkcijos apimtis apskaičiuojama balais pagal mokslinės veiklos darbų rūšį (1 priedas) ir autoriaus indėlį, kuris, nepateikus visų autorių pasirašytos deklaracijos apie autorių indėlį į deklaruojamą darbą, laikomas lygiaverčiu visiems autoriams;
  • Mokslinių tyrimų rezultatų viešinimą ir sklaidą žiniasklaidos priemonėmis;
  • Kokybę (kalbos taisyklingumą, vaizdumą, įforminimą ir kt.) ir darbų autoriaus (-ių) mokslinių tyrimų sisteminį kryptingumą.

MD  konkurso  laimėtojams skiriamos  ne  daugiau  kaip  5  premijos: mokslininkų  grupių  kategorijoje skiriamos ne daugiau kaip 3 premijos, tarptautinio mokslininko kategorijoje bei jaunojo mokslininko, doktoranto ar jų kolektyvo kategorijose – po 1 premiją.

Dėl išsamesnės informacijos apie MD konkursą kreiptis į VDU ŽŪA mokslinės veiklos koordinatorių doc. dr. Algį Kvaraciejų algis.kvaraciejus@vdu.lt, +370 37 752350.

NOMINACIJŲ TEIKIMO IR SKYRIMO TVARKA

Vadovautis patvirtintais nuostatais: NUOSTATAI.

Siekiant įtraukti VDU ŽŪA darbuotojus, studentus į studijų, mokslinių tyrimų, mokslinių paslaugų kokybės tobulinimą, motyvuojančios darbo aplinkos formavimą, kultūros ir vertybių puoselėjimą, skiriamos ir šventiniame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime skelbiamos šios nominacijos:

  • Metų mokslo įvertinimas – teikiama VDU ŽŪA bendruomenės nariui ar narių grupei už gautus svarbius nacionalinius ir / ar tarptautinius apdovanojimus už mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklą. Po vieną kandidatą teikia akademiniai ir neakademiniai padaliniai.
  • Metų projektas – teikiama VDU ŽŪA bendruomenės nariui ar narių grupei už sėkmingai praėjusiais kalendoriniais metais įgyvendintą studijų / mokslo / mokslo sklaidos projektą, turėjusį reikšmingą poveikį regionui, šaliai, visuomenei nacionaliniu ir / ar tarptautiniu mastu.
  • Metų pradedantysis tyrėjas – teikiama visų pakopų VDU ŽŪA studentams ir kitiems akademinės bendruomenės nariams, neturintiems daktaro laipsnio, už aktyvią mokslinę tiriamąją veiklą, mokslo pasiekimų rezultatus. Nominacija akademinės bendruomenės nariui gali būti įteikiama kartą per trejus kalendorinius metus. Po vieną kandidatą teikia akademiniai padaliniai.
  • Metų darbuotojas – teikiama VDU ŽŪA bendruomenės darbuotojui, netiesiogiai dalyvaujančiam su studijomis ir mokslu susijusioje veikloje, už reikšmingas iniciatyvas VDU ŽŪA raidai, ypatingą darbštumą ir lojalumą VDU ŽŪA. Nominacija VDU ŽŪA bendruomenės nariui gali būti įteikiama kartą per trejus kalendorinius metus. Kandidatą teikia VDU ŽŪA administracija, akademiniai ir neakademiniai padaliniai.
  • Metų nacionalinė partnerystė – teikiama VDU ŽŪA bendruomenės nariui už glaudaus reikšmingo nacionalinio bendradarbiavimo su socialiniais ir verslo partneriais užmezgimą, vystymą, plėtojimą, atsižvelgiant į bendradarbiavimo svarbą, partnerio skiriamą paramą ar kitus reikšmingus rezultatus VDU ŽŪA. Nominacija VDU ŽŪA bendruomenės nariui gali būti įteikiama kartą per trejus kalendorinius metus. Kandidatą teikia VDU ŽŪA administracija, akademiniai ir neakademiniai padaliniai.
  • Metų tarptautinė partnerystė – teikiama VDU ŽŪA bendruomenės nariui už glaudaus reikšmingo tarptautinio bendradarbiavimo su socialiniais ir verslo partneriais užmezgimą, vystymą, plėtojimą, atsižvelgiant į bendradarbiavimo svarbą, partnerio skiriamą paramą ar kitus reikšmingus rezultatus VDU ŽŪA. Nominacija VDU ŽŪA bendruomenės nariui gali būti įteikiama kartą per trejus kalendorinius metus. Kandidatą teikia VDU ŽŪA administracija, akademiniai ir neakademiniai padaliniai.
  • Metų dėstytojas – teikiama VDU ŽŪA akademinės bendruomenės nariui dėstytojui, kurio pagrindinės darbo funkcijos yra siejamos su VDU ŽŪA, už tokius rezultatus: studentų objektyvų pasitenkinimą dėstomu dalyku, pažangią pedagoginę veiklą, darbą su studentais, atvykusiais pagal „Erasmus+“ programą, dėstomų dalykų metodinį aprūpinimą, dėstymo novatoriškumą, dėstytojo aktyvumą ir partnerystę su kitomis studijų ir mokslo institucijomis, VDU ŽŪA studijų programų populiarinimą moksleiviams ir visuomenei, vadovavimą studentų mokslo tiriamiesiems darbams. Nominacija dėstytojui gali būti įteikiama kartą per trejus kalendorinius metus. Nominacija dėstytojui gali būti įteikiama kartą per trejus kalendorinius metus. Po vieną kandidatą teikia fakultetai.
  • Metų studentas – teikiama VDU ŽŪA pirmosios, antrosios ar trečiosios studijų pakopos studentui už žymius pasiekimus studijų, mokslinėje, organizacinėje ar visuomeninėje veikloje. Studentas gali būti nominuojamas kartą per visą studijų pakopos laikotarpį. Po vieną kandidatą teikia fakultetai, atsižvelgdami į studentų atstovų nuomonę.

Padaliniai kandidatus nominacijoms gauti teikia VDU ŽŪA administracinės grupės vadovei dr. Laimai Skauronei (el. paštu laima.skaurone@vdu.lt arba ŽŪA c.r. 237 kab.) iki vasario 15 d.

Nominacijų laimėtojų skaičius yra pastovus: Metų mokslo įvertinimas, Metų projektas, Metų pradedantysis tyrėjas, Metų darbuotojas, Metų nacionalinė partnerystė, Metų tarptautinė partnerystė – po vieną laimėtoją, Metų dėstytojas, Metų studentas – kiekvienoje kategorijoje po keturis laimėtojus.

Dėl išsamesnės informacijos apie Nominacijų skyrimą kreiptis į VDU ŽŪA administracinės grupės vadovę dr. Laimą Skauronę laima.skaurone@vdu.lt, +370 615 21559, +370 37 752278.

VDU ŽŪA Studijų metodinių priemonių konkursas organizuojamas pagal VDU ŽŪA kanclerės potvarkiu patvirtintus 2024 m. sausio 26 d. nuostatus.

VDU ŽŪA Mokslo darbų konkursas ir VDU ŽŪA Nominacijų teikimas, skyrimas organizuojami pagal VDU ŽŪA kanclerės potvarkiu patvirtintus 2025 m. sausio 30 d nuostatus.

Vasaris – asmeninio tobulėjimo mėnuo 2025: nemokami seminarai ir Karjeros diena

Kviečiame mokytis ir tobulėti kartu dalyvaujant kasmetinėje Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) iniciatyvoje „Vasaris – asmeninio tobulėjimo mėnuo“. Šiemet programoje – trys seminarai, kuriuose sužinosite apie fizinio aktyvumo naudą sveikatai, taip pat apie studentų gerovę universitete – kaip ją kurti ir puoselėti, išgirsite sėkmės istoriją ir sužinosite, kaip svajones paversti realybe. Iniciatyvą „Vasaris – asmeninio tobulėjimo mėnuo“ vainikuos VDU Žemės ūkio akademijos karjeros diena’25 „Tavo rankose karjera, keičianti pasaulį“, kurioje galėsite susipažinti su agrosektoriaus lyderiais, užduoti klausimus apie pažangą ir inovacijas, iššūkius ir galimybes, profesionalui reikalingas kompetencijas ir ateities perspektyvas.

Visi seminarai ir VDU ŽŪA Karjeros diena’25 vyks kontaktiniu būdu.

Iniciatyva skirta studentams, moksleiviams, akademinei bendruomenei ir visiems susidomėjusiems.

BŪTINA REGISTRACIJA

Vasario 6 d. 13:00 val. – 14:00 val. 

„Kodėl sportuoti sveika: fizinių pratimų poveikis mūsų sveikatai“

VDU fizinio rengimo trenerė, sveikos gyvensenos ekspertė, docentė dr. Asta Mockienė

Seminaras vyks VDU ŽŪA Centrinių rūmų 503 aud. (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.)

Fizinis aktyvumas yra stiprus dirgiklis, veikiantis visą žmogaus organizmo sistemą. Fizine veikla užsiimančio žmogaus organizme vykstantys morfologiniai ir funkciniai pakitimai gali padėti išvengti kai kurių lėtinių ligų arba jas atitolinti. Fizinis aktyvumas padeda kontroliuoti svorį, gerina psichoemocinę būseną. Nustatyta, kad sportuojančių asmenų atmintis geresnė, sportuojant  ugdoma valia, didėja savivertė. Fiziniai pratimai didina fizinį pajėgumą, dėl to lėtėja nuovargis – galime ilgiau ir produktyviau dirbti ar/ir mokytis. Tai – tik kelios fizinio aktyvumo teikiamos naudos. Seminare sužinosite dar daugiau apie tai, kaip fizinis aktyvumas veikia sveikatą ir kodėl sportas turėtų būti įtrauktas į kiekvieno savimi besirūpinančio žmogaus dienotvarkę. 

Vasario 13 d. 13.00 val. – 14:00 val. 

„Ko šiandien turime daugiau: problemų ar galimybių?“

VDU vėliavnešys, Birštono savivaldybės tarybos narys, verslininkas, ŽŪA magistrantas Jonas Pačėsas

Seminaras vyks VDU ŽŪA Centrinių rūmų 503 aud. (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.)

„Nesu kompetentingas kalbėti apie gyvenimo išmintį bei dalintis patarimais, kaip būti sėkmingam. Vienintelis dalykas, ką galiu, tai kalbėti apie save, pristatyti savo gyvenimo ir sėkmės istoriją. Tai jokiu būdu nebus kažkokios taisyklės ar patarimai. Tai –  tik mano paties patirtis. Juk negalime nusirašyti kito žmogaus gyvenimo istorijos. Kiekvienas savo gyvenimo istoriją kuriame patys, su sėkmėmis ir skauduliais. Tobulų žmonių nėra, kaip ir nieko šiame pasaulyje nėra tobulo. Kasdienybėje save motyvuoju garsiojo JAV kino filmų prodiuserio, režisieriaus, animatoriaus Walt Disney žodžiais: ,,Jei gali apie ką nors svajoti, vadinasi, gali ir padaryti“. Juk paprastai norui nereikia nieko, tik asmeninės iniciatyvos. Aš gyvenime stengiuosi išnaudoti visas galimybes augti ir tobulėti, siekiu laisvės būti savimi ir drąsos save išreikšti“, – sako pranešėjas.

Vasario 19 d. 14:00 val. – 15:00 val.

„Studentų gerovė universitete: įsitraukimo, paramos ir bendruomeniškumo stiprinimas“

VDU Studentų gerovės koordinatorė Gustė Žukauskaitė

Seminaras vyks VDU ŽŪA Centrinių rūmų 505 aud. (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.)

Susitikimo metu bus pristatyta nauja studentų gerovės programa, skirta didinti studentų įsitraukimą į universiteto veiklas, užtikrinti individualią pagalbą bei kurti tvarią ir palaikančią bendruomenę. Aptarsime mentorystės programą „Studentai – studentams“, individualių konsultacijų svarbą, veiklų koordinavimą, skirtą psichologinei ir socialinei gerovei, bei programos įgyvendinimo etapus. Šis projektas atspindi universiteto įsipareigojimą stiprinti studentų gerovę bei skatinti jų aktyvų dalyvavimą bendruomenės gyvenime.

Vasario 26 d. 13:00 val. – 15:00 val. VDU ŽŪA Karjeros diena’25

„Tavo rankose karjera, keičianti pasaulį“

Renginys vyks VDU ŽŪA Centrinių rūmų V aukšte (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.)

Susitikimas ir pokalbiai su agrosektoriaus lyderiais apie pažangą ir inovacijas, iššūkius ir galimybes, profesionalui reikalingas kompetencijas ir ateities perspektyvas.

Daugiau informacijos apie VDU ŽŪA Karjeros dieną’25 – jau netrukus.

————————————————–

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Kvietimas dalyvauti tarptautinėje mokslinėje­–praktinėje konferencijoje “ŽMOGAUS IR GAMTOS SAUGA 2025”

KVIETIMAS

Maloniai visus kviečiame dalyvauti Vytauto Didžiojo Universiteto organizuojamoje 31-ojoje tarptautinėje mokslinėje­–praktinėje konferencijoje “ŽMOGAUS IR GAMTOS SAUGA 2025”, kuri vyks 2025 m. gegužės 7–9 dienomis. Konferencija „ŽMOGAUS IR GAMTOS SAUGA“ vyksta kasmet, pažymint pasaulines Sveikatos, Aplinkos apsaugos bei Darbuotojų saugos ir sveikatos dienas.

Konferencijos tikslas – aptarti tarpusavyje susietas žmogaus saugos ir sveikatos, technologijų vystymo bei aplinkos apsaugos tyrimų problemas, skelbti naujausias mokslinių tyrimų žinias, sudarant galimybę mokslininkams ir jauniesiems tyrėjams skleisti tyrimų rezultatus ne tik tarp mokslininkų ir studentų, bet ir tarp ūkininkų, žemės ir miškų ūkio ar kitų sričių specialistų, siekiant akcentuoti žmonių saugos bei aplinkos apsaugos svarbą.

Mokslinių pranešimų sekcijos:

  • Biosistemų inžinerija;
  • Aplinka ir sveikata;
  • Ekologija, gamta grįsti sprendimai, darni miškininkystė.

Konferencijos seminarai:

  • Vaistinių (Aromatinių) augalų tyrimų tradicijos, šiuolaikinės kryptys bei naujovės ir  jų racionalus naudojimas (2025 m. gegužės 7 d., VDU Botanikos sodas, 12:00-16:00).
  • Biologinė įvairovė ir gamta grįsti sprendimai (2025 m. gegužės 9 d., išvažiuojamasis seminaras).

Svarbiausios datos:

  • 2025 m. vasario 10 d. konferencijos dalyvių registracija;
  • 2025 m. kovo 7 d.mokslinio straipsnio pateikimas;
  • 2025 m. kovo 21 d. konferencijos dalyvio mokesčio apmokėjimas;
  • 2025 m. kovo 31 d. redakcinės kolegijos sprendimas apie straipsnio tinkamumą spausdinimui leidinyje.

Straipsniai atitinkantys reikalavimus bus spausdinami 31-osios  tarptautinės mokslinės­–praktinės konferencijos “ŽMOGAUS IR GAMTOS SAUGA 2025” straipsnių rinkinyje.  Mokslinių straipsnių leidinys referuojamas Central & Eastern European Academic Source (EBSCO) duomenų bazėje.

Kontaktai: 

Organizacinio komiteto pirmininkas – akad. prof. dr. Egidijus ŠARAUSKIS

Tel. +370 686 47539;

El. paštas: egidijus.sarauskis@vdu.lt

Konferencijos administratorė – Nijolė POŠKIENĖ

Tel. +370 37 752357;

El. paštas: nijole.poskiene@vdu.lt

Konferencijos el. paštas: zmogaus.sauga@vdu.lt

Konferencijos internetinis puslapis: https://zgs.vdu.lt

Konferencija organizuojama kontaktiniu būdu.

Maloniai kviečiame šiuo kvietimu pasidalinti su visais, kuriems dalyvavimas konferencijoje gali būti aktualus.

Dėkojame ir tikimės susitikti 31-osios  tarptautinės mokslinės­–praktinės konferencijos “ŽMOGAUS IR GAMTOS SAUGA 2025” renginiuose.

Raktas į sėkmingą karjerą: šias studijas pasirinkusius jaunuolius darbdaviai tiesiog graibsto 

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakultetas – vienintelė ilgametes veiklos tradicijas puoselėjanti aukštojo mokslo institucija šalyje, kurioje rengiami išskirtinių kompetencijų įgiję inžinerijos specialistai. Tai – absolventų gebėjimas kurti ir valdyti moderniausias technologijas sąveikoje su gyvąja gamta. Tradiciška yra ir tai, kad šias studijas baigusiems absolventams netenka laukti, kol juos pasirinks vienas ar kitas darbdavys – aukštos kvalifikacijos specialistų stokojantys darbdaviai patys aktyviai dalyvauja studijų procese, tad didžioji dalis absolventų jau būna sėkmingai įsidarbinę dar studijuodami. Raktas į šią sėkmę – aukšta VDU ŽŪA Inžinerijos fakultete vykdomų studijų programų kokybė, kurią didele dalimi lemia aktyvus dėstytojų dalyvavimas mokslinėje veikloje, bendradarbiavimas su lyderiaujančiomis šalies agroverslo įmonėmis bei moksleivių motyvavimas rinktis nelengvas, tačiau perspektyvias inžinerijos krypties studijas.

Fakulteto „vizitinėje kortelėje“ – išskirtinis akademikų ir doktorantų skaičius

 „VDU ŽŪA Inžinerijos fakultetas yra išskirtinis vien akademikų skaičiumi – šiuo metu jame dirba trys akademikai – tikrieji Lietuvos mokslų akademijos (LMA) nariai, du yra LMA nariai emeritai, taip pat turime vyriausiąjį mokslo darbuotoją užsienietį, kuris išrinktas LMA užsienio nariu, o metų pabaigoje pasiekė džiugi nauja žinia, kad mūsų fakulteto atstovė išrinkta LMA Jaunosios akademijos nare. Kolektyve šiuo metu dirba 19 profesorių, 30 docentų, 21 lektorius, 2 asistentai, taip pat turime net 35 doktorantus. Akademijoje įkurtame Bioekonomikos tyrimų institute vykdomuose tarpdisciplininiuose ir tarpkryptiniuose tyrimuose, projektų rengime bei konkursuose dalyvauja beveik pusšimtis fakulteto darbuotojų. Ir tai svarus bei pastebimai augantis fakulteto indėlis į Akademijos kaip bioekonomikos tyrimų centro ateitį. Itin produktyviai dirba ir mūsų doktorantai, kurių didžioji dauguma vėliau papildo fakulteto komandą. Ir tai nuteikia pozityviai, nes mokslininkams ir pedagogams labai svarbu turėti kam perduoti savo patirtį“, – VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto „vizitinę kortelę“ komentuoja šio fakulteto tarybos pirmininkas prof.  dr. Algirdas Radzevičius.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto tarybos pirmininkas prof. dr. Algirdas Radzevičius

Inžinerijos krypties studijos, pašnekovo pastebėjimu, yra vienos sunkiausių. Tad pastaruoju laiku ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje jaunimas stengiasi eiti lengvesniu keliu, pasirinkdamas socialinius ar humanitarinius mokslus. Dėl to šalyje jau yra susidaręs didžiulis disbalansas tarp agrosektoriuje veikiančių darbdavių poreikių ir parengiamų inžinierių skaičiaus. Situaciją dar aštrina tai, kad dėl spragų bendrojo lavinimo grandyje motyvuoti regionų jaunuoliai neturi vienodų galimybių taip pasirengti brandos egzaminams, kad juos išlaikę įveiktų konkursinius reikalavimus patekti į mūsų Inžinerijos fakultetą“, – šalies švietimo realijas komentuoja prof. dr. A. Radzevičius, pastebintis, kad šiame kontekste gera tendencija yra tai, kad baigę žemesnius patekimo reikalavimus taikančias kolegijas jaunuoliai vėliau Akademijoje renkasi išlyginamąsias studijas, o po jų – inžinerijos krypties magistrantūros programas.

„VDU ŽŪA šiemet pradėjo antrąjį savo veiklos šimtmetį. Ir į jį žengiame su ambicija būti stipria ir pripažinta universitetine inžinerijos mokslų mokykla Baltijos regione ir už jo ribų, bendradarbiaujančia su stipriausiais inžinerijos mokslų atstovais Lietuvoje ir užsienyje. Esame ir ateityje būsime atviri naujovėms“, –  teigia VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika, pastebintis, kad fakultetui šiandienos iššūkių kontekste keliami labai svarbūs uždaviniai kurti ir skleisti inžinerijos ir su ja susijusių mokslo krypčių žinias, siekiant darnaus žemės, maisto ir vandens ūkio bei kaimo vietovių vystymosi.

Dekanas atkreipia dėmesį, kad VDU ŽŪA Inžinerijos fakultetas yra išskirtinis įgyvendinamų programų turiniu, neturinčiu analogų Lietuvoje.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika

„Išskirtiniai yra ir mūsų fakulteto darbuotojai, ir studentai, besirenkantys sudėtingą inžinerijos studijų kryptį, ir mūsų socialiniai partneriai – lyderiaujančios šalies agroverslo įmonės. Jos yra įsteigusios pirmąjį Lietuvoje žemės ūkio inžinerijos studijų klasterį, kurio tikslas – sudaryti studentams sąlygas susipažinti su naujausia technika ir inžinerijos specialistų darbo specifika moderniose agroverslo įmonėse. Socialiniai partneriai aktyviai dalyvauja studijų procese, pažangiausius studentus motyvuoja solidžiomis stipendijomis. Drauge su socialiniais parneriais sprendžiame ir universitetinį inžinerinės krypties išsilavinimą įgijusių specialistų trūkumo darbo rinkoje problemą – regionuose plėtojame inžinerijos klasių tinklą, taip skatinant moksleivius rinktis studijas mūsų fakultete, o jas baigus grįžti dirbti į gimtuosius regionus. Šiuo metu startuoja  nauja mobili į gimnazijas atvykstanti STEAM  inžinerijos klasė. Ji pamokų metu supažindins su dronų ir robotų konstravimu, programavimu, robotų valdymu, taip siekiant moksleiviams atskleisti žemės ūkio sektoriaus modernumą“, – ateities planais dalijasi Inžinerijos fakulteto dekanas, pastebintis, kad abiturientams šiuo metu siūlomos aktualios, į darbo rinkos ir visuomenės poreikius orientuotos studijų programos. Kiekvienos jų tikslas išskirtinis – analogiškų programų nesiūlo nė vienas kitas šalies universitetas.

Doc. dr. R. Domeika atskleidžia, kad per pastaruosius trejus metus fakultete sukurtos net kelios naujos studijų programos. Pirmoji jų – Tvarioji inžinerija. Programa sukurta bendradarbiaujant su šalies agroverslo lyderiais.

Programos Tvarioji inžinerija absolventai bus įgiję įvairių tarpdisciplininių žinių: inžinerijos, informatikos,  gamtos mokslų. O tai labai svarbu siekiant darnos tarp technologijų ir gyvosios gamtos.

Tvarioji inžinerija – vienintelė studijų programa Lietuvoje, sukurta rengti specialistams, mokantiems diegti ir valdyti išmaniąsias inžinerines sistemas – dronus, robotus, dirbtinį intelektą, precizinį mašinų valdymą gyvojoje gamtoje. Studijos apima aplinkos inžinerijos ir informatikos kryptis. Studijų metu gilinamasi į tvarių žiedinės gamybos skaitmeninių technologijų taikymą, projektavimą ir išmaniųjų inžinerinių sistemų diegimą maisto ir pašarų žaliavų gamybos, organinių atliekų utilizavimo, bioenergijos gamybos sektoriuose. VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto dekano pastebėjimu, programa kardinaliai keičia stereotipinį jaunuolių požiūrį į žemės ūkį, atskleisdama jo modernumą, ir yra gerai vertinama pačių studentų bei darbdavių.

Taip pat atnaujinta ir praplėsta programa Žemėtvarka ir nekilnojamojo turto vertinimas jau sulaukė nemažo stojančiųjų dėmesio. Tai unikali studijų programa ateities žemėtvarkos specialistams, gebantiems rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus, projektus, atlikti žemės ir kito nekilnojamojo turto vertinimą. Nuo ateinančių mokslo metų startuoja nauja antrosios pakopos studijų programa, vykdoma anglų kalba, Akvamatika, parengta kartu su Silezijos universitetu. Taip pat studentai jau netrukus galės rinktis naujai sukurtą bakalauro studijų programą Vandens inžinerija.

Visos naujos programos kuriamos tobulinant ankstesniąsias bei atsižvelgiant į darbdavių poreikius ir ateitį, orientuotą į bioekonomikos plėtrą ir Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimą.

„Mūsų varomoji jėga yra doktorantai, kurių turime daugiau nei tris dešimtis. Ir tai patvirtinimas, kad mūsų mokslininkai dirba kaip reta produktyviai, nes tyrimai ir publikacijos aukšto lygio mokslo leidiniuose su citavimo indeksu nulemia, kiek gausime valstybės finansuojamų doktorantūros vietų“, – teigia doc. dr. R. Domeika.

Technologijos kuriamos „ne stalčiui“, o praktiniam įgyvendinimui

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjo akademiko prof. dr. Egidijaus Šarauskio teigimu, mokslinis darbas fakultete plėtojamas ne tam, kad nugultų stalčiuose – visi darbai yra aktualūs ir pritaikomi žemės ūkio praktikoje. Su visais fakultete atliekamais moksliniais tyrimais bei sukurtomis inovacijomis susipažįsta ir studentai.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjas, akademikas prof. dr. Egidijus Šarauskis

„Ypač geri fakulteto mokslininkų darbo rezultatai aplinkos inžinerijos kryptyje. Džiugina ir LMT paskelbti 2023 m. šalies universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinės veiklos rezultatai, juos vertinant pagal svarbiausius mokslo darbus – publikacijas aukšto lygio leidiniuose su citavimo indeksu, monografijas, patentus ir t.t. VDU mokslininkai technologijos mokslo kryptyje pernai dirbo produktyviausiai, o Inžinerijos fakulteto indėlis į šį rezultatą neabejotinai pats didžiausias. O kuo geresni fakulteto moksliniai rezultatai, tuo daugiau galime priimti doktorantų. Jų pastaruoju metu tik daugėja“, – fakulteto dekano žodžius papildo prof. dr. E Šarauskis, pastebintis, kad fakulteto mokslininkams laimėjus LMT skelbtą konkursą, pernai buvo skirta dar ir papildomų doktorantūros vietų.

Aplinkos inžinerijos kryptyje daugiausia doktorantų gilinasi į aplinkos taršos mažinimo problematiką ir į įvairias naujas šią problemą sprendžiančias technologijas. Pavyzdžiui, atliktas robotinės technologijos poveikio aplinkai vertinimas ekologiškai auginant cukrinius runkelius. Kitas mokslo darbas – precizinės sėjos ir tręšimo metodų poveikio žieminiams kviečiams ir aplinkai vertinimas. Šiuo atveju tyrimo metu pritaikytos naujos sėjos ir tręšimo technologijos, kuomet buvo sėjama pagal iš anksto sudarytus žemėlapius, naudojant optimalius sėklų ir trąšų kiekius. Neseniai apginta daktaro disertacija, eksperimentuojant, kokiomis priemonėmis galima sumažinti aplinkos taršą ir per 7 paras hidroponiniu būdu užauginti vertingą galvijų pašarų priedą – kviečių želmenis.

„Atsinaujinančių energijos išteklių technologijos srityje apginta disertacija doktorantui gilinantis į energinius ir dujinius augalų apykaitos procesus. Tai labai įdomus tyrimas, atskleidžiantis, kaip panaudojant saulės energiją augalo lapai gali tapti mini varikliu. Doktorantai taip pat tyrinėja dirvožemio ir energetinių resursų tausojimo galimybes, dirvožemį dirbant skirtingu gyliu, pagal iš anksto sudarytą žemėlapį. Kita nauja tema – kaip robotai plačiąja prasme gali prisidėti prie žemės ūkio efektyvumo didinimo ir aplinkos tausojimo. Tai labai aktuali tema, nes šiuolaikinės  žemės ūkio mašinos kaupia labai daug duomenų ir kyla abejonių, ar sugebama panaudoti visą gaunamų duomenų potencialą“, – Inžinerijos fakulteto doktorantų mokslinę veiklą komentuoja pašnekovas.

Globaliems iššūkiams spręsti – naujausios mokslo idėjos

LMA akademikas, Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros prof. dr. Arvydas Povilaitis pastebi, kad pastaruoju metu vis daugiau mokslo darbų skiriama klimato kaitos ir jos poveikio švelninimo problematikai. Klimato kaita lemia reikšmingus pokyčius vandens ekosistemose: daugėja ekstremalių vandens reiškinių, dažnėja sausros, keičiasi upių nuotėkis ir požeminio vandens ištekliai, vandens kokybė ir bioįvairovės sąlygos, todėl natūralu, kad iškyla nauji iššūkiai vandens inžinerijos mokslui, VDU ŽŪA turinčiam gilias tradicijas ir iš kartos į kartą perduodamą mokslinę patirtį.

Pasak profesoriaus, Akademijoje daug metų vykdomi vandens balanso elementų, hidraulinių ir hidrologinių procesų modeliavimo, potvynių rizikos vertinimo, žemių sausinimo, taip pat hidrotechnikos statinių ilgalaikiškumo ir nuotekų valymo įrenginių efektyvumo tyrimai. Be jau paminėtų, pradėti ir kiti – žaliojo ir presuotų šiaudų betono, nekonvencinės hidroenergijos išgavimo, hidrologinių sausrų kriterijų nustatymo, išmaniojo drenažo, nuotolinių tyrimų ir povandeninių dronų, taip pat nano- ir biotechnologijų pritaikymo sausinimo ir drėkinimo sistemose darbai. 2014 m. įkurtame Akvakultūros centre sėkmingai vykdomi tvariosios žuvininkystės, specializuojantis į žuvų auginimą uždarose apytakinėse sistemose, projektai. Šio centro mokslininkų sukurtos rekomendacijos jau taikomos praktikoje, o jų tyrimas apie probiotikų panaudojimą akvakultūroje tarptautiniame Rytų Europos šalių konkurse pelnė pirmąją vietą.

LMA akademikas, VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros prof. dr. Arvydas Povilaitis

„Mūsų  mokslininkai palaiko ryšius su Lietuvos ir užsienio mokslo, studijų, valdžios institucijų ir verslo partneriais, dalyvauja tarptautinėse „Horizon 2020“, „Horizon Europe“, „LIFE NEXUS“, „Nordplus Higher Education“, „Interreg Europe“ ir „Transform4Europe“ programose. Didelė paspirtis mokslinėje ir projektinėje veiklose yra jaunieji mokslininkai ir doktorantai. Vertingų rezultatų pastaraisiais metais jie pasiekė savo darbuose tyrinėdami, pavyzdžiui, šalutinio ceolitinio produkto kaip sorbento panaudojimą amonio jonų ir fosforo sorbcijai akvakultūros vandenyje ir jo utilizavimui portlandcemente, taip pat įvertinant galimą klimato kaitos poveikį vandens taršai iš žemės ūkio, jos mažinimo priemonių veiksmingumą ir įgyvendinimo kaštus taikant procesų fizika grįstą matematinį modelį. Yra sukurta nuotolinių tyrimų ir erdvinės analizės metodika, leidžianti integruoti hidroenergetikos išteklių potencialą ir vandens saugyklų valdymą. Inovatyvūs tyrimai atlikti siekiant drenažo sistemose pritaikyti denitrifikacijos bioreaktorius, t. y., drenažo vandens išvalymui skirtą technologiją, kuomet pašalinamas azoto ir fosforo junginių perteklius ir taip sumažinama rizika eutrofikacijai („dumblių žydėjimui“). Šiuo metu doktorantė iš Irano tyrinėja naują kryptį – nanoburbulais (<200 nm dydžio oro, deguonies ar kitomis dujomis užpildyti burbulai) prisotintą vandenį. Dėl savo mažo dydžio, tačiau didelio paviršiaus ploto ir stabilumo jie suteikia vandeniui unikalių savybių, kurios gali būti tikslingai pritaikytos dirvožemio drėkinime ir nuotekų valymo procese“, – pasakoja pašnekovas, pastebintis, kad tęsti mokslinę veiklą podoktorantūros studijose atvyksta jauni mokslininkai stažuotojai ir iš kitų mokslo centrų bei universitetų. Šiuo metu vienas jų gilinasi į augalų derliaus prognozes ateities klimato sąlygomis, pasitelkiant mašininio mokymosi ir bepiločių skraidyklių integruotas sistemas, o VDU ŽŪA užaugęs jaunimas vykdo „Interreg Europa“ programos projektą apie vandens malūnų pritaikymą hidroenergetikai. Projektu siekiama sutelkti dėmesį į istorinį paveldą, kuris sujungia energetikos, aplinkosaugos ir kultūros sritis, skatindamas vietos ekonomiką.

„Neseniai pradėjome tyrimus, siekdami rasti moksliškai pagrįstus sprendimus, kaip efektyviau panaudoti kompostuotą nuotekų dumblą. Didžiuliai jo kiekiai kaupiasi nuotekų valyklose, o augančios energijos, taip pat trąšų kainos verčia ieškoti naujų maistinių medžiagų atgavimo iš nuotekų dumblo galimybių. Jo panaudojimas gali prisidėti prie klimato kaitos pasekmių švelninimo bei žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimo. Šis tyrimas – tai dalis 2021–2027 m. Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ tarptautinio projekto, kuriame dalyvauja partneriai iš 21 Bendrijos šalies. Moksle visų pirma tiriami ir analizuojami procesai ir, jeigu rezultatai patvirtina iškeltas hipotezes, skaičiuojamas kaštų-naudos efektas. Jeigu jis teigiamas, įgyvendinti mokslo idėjas imasi verslas. Išties džiugu, kad pastaruoju metu Lietuvos verslas vis dažniau imasi iniciatyvos ir ieško kontaktų su mokslininkais. Tai yra didelis postūmis naujų idėjų generavimui ir partnerystei plėtoti“, – reziumuoja prof. dr. A. Povilaitis.

Išleistas dvidešimt pirmasis Praktikų ir savanorystės katalogas

Kviečiame atsiversti jau dvidešimt pirmąjį VDU Karjeros centro iniciatyva leidžiamo Praktikų ir savanorystės katalogo numerį, skirtą visiems universiteto studentams. Šiame kataloge rasite įmonių, valstybinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų praktikų bei savanoriškos veiklos pasiūlymus. Tikimės, jog kiekvienas ras sau tinkamą!

Praktikų ir savanorystės katalogas Nr. 21 / Gruodis, 2024

Kataloge standartizuotai yra pateikiama trumpa informacija: apie praktikos ar savanorystės vietą siūlančią įmonę, įstaigą ar organizaciją, jos siūlomos praktikos / savanoriškos veiklos pozicijos pavadinimą bei atitikimo sąlygas, kurias būsimas praktikantas / savanoris turi įgyvendinti. Kiekviename praktikos ir savanorystės skelbime atskirai yra nurodyta, ar galima derinti šias veiklas su studijomis, kokiu laikotarpiu yra priimami praktikantai / savanoriai, į kurias iš siūlomų pozicijų yra kviečiami specialius poreikius turintys studentai bei kuriuose iš jų veiklos organizuojamos užsienio kalba, taip sudarant galimybę šias veiklas atlikti ir užsienio studentams.

Tikimės, kad šis katalogas padės susirasti praktikos vietą arba išbandyti save savanoriškoje veikloje, taip skinantis kelią į darbo rinką!

VDU Karjeros centras neatsako už kataloge pateiktų pasiūlymų turinį, įmonės ir organizacijos pačios sprendžia dėl praktikos ir / ar savanorystės sąlygų.