Ekologijos savaitė 2025

Rugsėjo 23 d. Europos Sąjungoje švenčiama Ekologijos diena. Šią dieną visoje Europoje vyksta renginiai, akcijos ir iniciatyvos, o kai kuriose šalyse ekologijai skiriamas visas rugsėjis.

Rugsėjo 22–28 d. ekologijai neabejingieji kviečiami tapti vienos nacionalinės Ekologijos savaitės mozaikos dalimi.

Rugsėjo 23 d., minint Ekologijos dieną, kviečiame rengtis arba pasipuošti žalios spalvos akcentu.

Daugiau informacijos apie iniciatyvą ir renginius.

Simpoziumas „Politikos formavimas gyvybingoms kaimo bendruomenėms“

Rugsėjo 16 d. 10 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Verslo ir socialinės partnerystės centras kviečia dalyvauti RurEU požiūrio simpoziume „Politikos formavimas gyvybingoms kaimo bendruomenėms“, kuris suburs politikos formuotojus, tyrėjus, bendruomenių atstovus bei visuomenę bendrai diskusijai apie Europos kaimo vietovių ateitį.

Renginys suvienys dalyvius iš Rumunijos, Lietuvos, Italijos, Lenkijos, Ispanijos ir Bulgarijos bendrai diskusijai apie Europos Sąjungos ateitį ir kaimo bendruomenes.

Renginys vyksta tarptautinio projekto „Euro-engagement: Euroscepticism to Euro-engagement: Rural Dialogues about Europe’s Future“ susitikimo metu.

Kviečiame dalyvauti visus, kuriems rūpi gyvybingos kaimo bendruomenės, demokratijos stiprinimas ir Europos integracijos procesai!

Renginys vyks Universiteto g. 8A, Akademijoje, Kauno r.

Daugiau informacijos: aiste.capiene@vdu.lt

VDU bendruomenė sutiko naujus mokslo metus

Rugsėjo 1 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) bendruomenė Kaune ir Vilniuje dalyvavo šventiniuose renginiuose, skirtuose pasitikti naujus mokslo metus. Naują pradžią VDU pasitiko itin džiaugsmingai ir gausiai: šiemet prie universiteto prisijungė net 1512 įstojusiųjų. Tai – geriausias VDU pasiekimas per pastarąjį dešimtmetį.

„Toks gausus naujų studentų būrys liudija ne tik augantį mūsų universiteto prestižą, bet ir jaunimo pasitikėjimą Lietuvos aukštuoju mokslu. Džiaugiuosi matydamas, kad nepaisant visų išbandymų, ši jaunoji karta drąsiai renkasi studijų kelią čia, namuose. Man, užbaigiančiam dvi kadencijas VDU rektoriaus pareigose, tai – gražiausia padėka ir įkvėpimas tikėti šviesia universiteto ateitimi“, – sakė universiteto rektorius prof. Juozas Augutis.

Mokslo metų pradžios šventė Kaune prasidėjo tradicine iškilminga universiteto bendruomenės eisena nuo Vytauto Didžiojo paminklo iki Studentų skvero. Skvere susirinkusieji galėjo pasimėgauti šventiniu koncertu kartu su VDU Akademiniu choru „Vivere Cantus“ ir Evgenya Redko.

NUOTRAUKŲ GALERIJA

Organizaciniai ir IT palaikomi modeliai vietinių maisto rinkų augimui, siekiant užtikrinti aprūpinimą maistu Baltijos jūros regione ir Ukrainoje

Vytauto Didžiojo univeristeto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakulteto prof. dr. Vilma Atkočiūnienė ir doktorantė Aušra Žliobaitė 2025 m. liepos 9–13 dienomis Krokuvoje, Lenkijoje, dalyvavo Švedijos žemės ūkio mokslų universiteto organizuojamame renginių cikle „Trumposios maisto tiekimo grandinės integravimas maisto saugumui užtikrinti“. Renginiai yra dalis Švedijos instituto finansuojamo projekto „Organizaciniai ir IT palaikomi modeliai vietinių maisto rinkų augimui, siekiant užtikrinti aprūpinimą maistu Baltijos jūros regione ir Ukrainoje“ (SFSC4FOODSEC).

Projekto tikslas – sukurti mokymosi ir paramos tinklą tiems, kurie formuoja trumpas maisto tiekimo grandines (TMG) vietinėse rinkose Baltijos jūros regione ir Ukrainoje, siekiant dalytis patirtimi, ugdyti gebėjimus ir kurti bendrus IT paramos mechanizmus, kurie skatintų stabilias ir atsparias maisto sistemas.

Įgyvendinant SFSC4foodsecurity tinklaveikos projektą, susitiko partneriai iš Lenkijos, Švedijos, Lietuvos, Latvijos ir Ukrainos bei atstovai iš Krokuvos maisto sektoriaus, savivaldos institucijų. Taip pat buvo lankomi Krokuvos trumpųjų maisto tiekimo grandinių gerieji pavyzdžiai. Šių susitikimų tikslas buvo įvertinti, kaip trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtra galėtų prisidėti prie maisto saugumo užtikrinimo Krokuvos metropolinėje zonoje, taip pat Baltijos regiono šalyse ir Ukrainoje.

Pirmosios susitikimų dienos renginyje dalyvavo dokt. Aušra Žliobaitė iš Žemės ūkio rūmų (Lietuva), prof. dr. Vilma Atkočiūnienė iš Vytauto Didžiojo universiteto (Lietuva), Aiva Apsa Kisemice iš Kaimo plėtros forumo (Latvija), Lisa Blix Germundsson iš Švedijos žemės ūkio mokslų universiteto (Švedija), pirmasis Krokuvos mero pavaduotojas Stanisław Mazur, Krokuvos „Jednosc“ fondo, kurio pagrindinė veikla organizuoti šviečiamasias veiklas Ukrainos pabėgelių vaikams ir paaugliams bei kurti tvirtesnius Lenkijos ir Ukrainos santykius, vadovė Olena Postolnyk, Rafał Serafin iš „IsoTech“ (Lenkija) ir Krzysztofas Gorlichas, vadovaujantis Krokuvos tarpinstitucinei darbo grupei, rengiančiai Krokuvos plėtros strategiją 2030/2050, kurios viena iš sričių trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtra bei apsirūpinimo maistu saugumas.

Renginiuose buvo nagrinėjamas trumpų maisto tiekimo grandinių, susietų su nepramoniniu žemės ūkiu Krokuvos metropolinėje zonoje, potencialo užtikrinant aprūpinimą maistu krizės metu klausimas.

Rytų Lenkija pasižymi stipriomis žemės ūkio tradicijomis ir gamina daug bei įvairių maisto produktų, tačiau Krokuvoje trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtra susiduria su didelėmis kliūtimis. Mieste gyvena apie milijoną gyventojų, tačiau vietos organizacijos, nesuvokdamos maisto saugumo svarbos, mieliau investuoja į miesto infrastruktūrą, parkus ir poilsio zonas. Klimato kaitos ir užsienio kapitalo (Prancūzijos, Anglijos) įtaka dar labiau spartina miesto plėtrą, išstumia vietos žemės ūkį, o ūkininkai savo ūkius perkelia į Vidurio Lenkiją ar kitus regionus.

Nebeužtenka „vietos“ miesto gyventojams ir turistams pamaitinti vietos ūkininkų pagamintais produktais Krokuvoje. Kyla klausimas, kiek miestas gali būti saugus apsirūpinant maisto produktais, kai gamintojai nutolę dideliais atstumais. Ar stambūs monoūkiai gali užtikrinti pakankamą saugumą siekiant apsirūpinti maisto produktais? Viena iš galimų sprendimo krypčių – skatinti smulkius ūkius neišsikelti, stiprinti jų galimybes gaminti ir vietoje parduoti maisto produktus. Tam būtini modernūs skaitmeniniai sprendimai, palengvinantys logistiką ir vietos produktų prieinamumą.

Lenkijos žemės ūkis patiria didelį spaudimą iš aplinkosaugininkų, urbanistų ir miesto gyventojų, dažnai pralaimėdamas šioje interesų kovoje. Krokuvos savivaldybėje būti ūkininku tampa vis sudėtingiau. Prekybos centruose matomas maisto perteklius dažnai užgožia sąmoningą supratimą, iš kur maistas atkeliavo, ir mažina ūkininkų darbo vertinimą. Geriausios ūkininkavimui tinkamos žemės, kurias galima drėkinti upių vandeniu, dažniausiai atitenka miesto plėtrai.

Lenkijos žemės ūkis pasižymi smulkių, šeimos pagrindu valdomų ūkių gausa, kurie, nepaisant riboto masto, palaiko kaimo ekonomiką ir tradicijas. Trumposios maisto tiekimo grandinės (TMTG) strategija šiems ūkiams suteikia galimybę stiprinti tiesioginius ryšius su vartotojais, didinti pelno maržas, sumažinti priklausomybę nuo tarpininkų ir skatinti ekologines praktikas. Jos taip pat stiprina bendruomenes per dalyvavimo modelius ir skatina kaimo vietovių plėtrą.

Investicijų į TMTG privalumai apima aplinkosaugą – mažesnes transporto emisijas ir biologinę įvairovę, ekonominį pelną per tiesioginę prekybą ir bendradarbiavimą, socialinę naudą per bendruomeniškumą bei dalyvaujamąjį valdymą per daugiapakopes partnerystes. Tuo pačiu metu yra iššūkių: ribotas produkcijos mastas, sudėtinga reguliacinė aplinka, konkurencija su industrializuotomis sistemomis bei bendradarbiavimo ir galios disbalanso problemos.

Susitikime Krokuvos vicemeras Stanisław Mazur pabrėžė poreikį aiškiai įvardyti TMTG vaidmenį miesto strategijoje. Buvo išskirti keli esminiai aspektai:

Vietos paklausos kūrimas – viešieji pirkimai (ypač mokykloms ir viešosioms įstaigoms) galėtų tapti pagrindine priemone skatinti vietos ūkininkus gaminti maisto produktus.
Turgaviečių ir maisto rinkų atgaivinimas Krokuvos mieste ir priemiestyje – jos gali tapti alternatyva prekybos tinklams ir prisidėti prie gyvybingų viešųjų erdvių kūrimo.
Maisto infrastruktūros stiprinimas – būtina gerinti logistiką, sandėliavimą, plėtoti skaitmenines platformas, kurios leistų gamintojams tiesiogiai pasiekti vartotojus.
Partnerystės valdymas – sėkminga vietos maisto politika įmanoma tik bendradarbiaujant su regiono savivalda, ūkininkais, universitetais, NVO, verslo atstovais ir vietos maisto produktų vartotojais.

Svarbią patirtį pristatė Anatolijus Tkačukas iš Ukrainos Pilietinės visuomenės instituto. Jo teigimu, karo metu paaiškėjo, kad gerai išplėtota vietos gamyba nėra prabanga, o gyvybiškai būtina sąlyga. Nors buvo sunaikinta milijonai tonų grūdų ir sandėlių, užminuoti laukai ir sugriauta logistikos infrastruktūra, Ukraina nepatyrė bado. Vietos bendruomenės, savivaldybės ir smulkūs ūkininkai išplėtojo daržus, bendruomenines iniciatyvas, sukūrė vietines maisto rinkas ir taip užtikrino aprūpinimą maisto produktais. Ši patirtis rodo, kad maisto suverenitetas yra neatsiejamas nuo nacionalinio saugumo. Krokuvai tai signalas ruoštis galimiems tiekimo sutrikimams, kurie gali kilti ne tik dėl karo, bet ir dėl klimato kaitos ar pandemijų.

Latvijos kaimo forumo atsparumo ir darnaus vystymosi specialistė Aiva Apša-Ķīšeniece pažymėjo, kad Ryga yra vienas iš 116 miestų, kurių atstovai pasirašė Milano miesto maisto politikos paktą (MUFPP) – susitarimą, kuriame įsipareigojama plėtoti maisto politiką ir tvarias maisto sistemas, kurios būtų įtraukios, lanksčios, saugios ir įvairios, teiktų sveiką ir maistą visiems, mažintų tausoti ir išsaugoti biologinę įvairovę, tuo pačiu prisitaikant prie klimato kaitos padarinių ir sušvelninant jų poveikį.

Projekto „Organizaciniai ir IT palaikomi modeliai vietinių maisto rinkų augimui, siekiant užtikrinti aprūpinimą maistu Baltijos jūros regione ir Ukrainoje“ (SFSC4FOODSEC) lyderė prof. dr. Lisa Blix Germundsson iš Švedijos žemės ūkio mokslų universiteto (SLU), Konsultavimo paslaugų kompetencijų centro pristatė projekto rezultatus, pasidalijo Švedijos trumpųjų maisto tiekimo grandinių vystytojų patirtimi ir mokslinių tyrimų rezultatais.

Rafał Serafin iš „IsoTech“ (Lenkija), trumpųjų maisto tiekimo grandinių konsultantų tinklo CORONET pristatė APPETIT platformos funkcionavimo ypatumus. Buvo pažymėta, kad regioniniu lygmeniu yra galimybių plėtoti TMTG ir nacionalines inovacijas glaudžiau bendradarbiaujant. BŽŪP strateginių planų suderinimas galėtų atverti finansavimo ir politikos įgyvendinimo sinergiją, o siūlomas Baltijos šalių maisto ir gėrimų parduotuvių tinklas pagal SFSC4FOODSEC iniciatyvą suteikia platformą keistis žiniomis ir bendrai išsakyti pozicijas. Besiformuojantis Krokuvos miesto ir kaimo partnerystės modelis yra prototipas, kurį būtų galima pritaikyti visame regione, ypač jeigu jį paremtų ES miestų darbotvarkės finansavimo mechanizmai. Dabartinė maisto saugumo krizė, kurią pabrėžia atsparūs Ukrainos neoficialūs tinklai, yra ir iššūkis, ir galimybė pozicionuoti maisto ir gėrimų pardavimus kaip esminius į krizes reaguojančių maisto sistemų komponentus.

Viename iš renginių prof. dr. V. Atkočiūnienė pristatė TMTG plėtros ypatumus Lietuvoje. Mokslininkė pažymėjo, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigos Lietuvoje skatinamos maitinti vaikus ekologiškais bei nacionalinės kokybės vietos produktais. Nuo 2019 m. įgyvendinama nacionalinė programa palaiko tokį maitinimą, o pastaraisiais metais parama išaugo tiek finansine apimtimi, tiek dalyvaujančių darželių skaičiumi. Parama kompensuoja kainų tarp intensyviai užaugintos ir ekologiškos bei nacionalinės kokybės produktų skirtumus ir skiriama ikimokyklinio ugdymo įstaigoms, kurios didžiąją dalį maisto perka pagal kokybės sistemas.

Lietuvos maisto produktų rinkoje dominuoja stambūs prekybos tinklai, kurie valdo apie 77 % visos rinkos, o vietos ūkininkai dažniausiai neturi galimybės tiesiogiai patekti į didžiąją rinką. Dėl to smulkieji ir vidutiniai ūkiai patiria žemą pelningumą, turi silpną derybinę galią ir nesutelkia išteklių. Vartotojų pasitikėjimas vietos produkcija taip pat išlieka menkas. Vartotojų poreikis sveikatai palankiai, vietoje užaugintai produkcijai dažnai nėra patenkinamas.

Siekiant spręsti šias problemas, rekomenduojama skatinti ūkininkų kooperaciją, didinti vietos produktų vertę, formuoti sveikos mitybos įpročius, skatinti viešąjį sektorių pirkti vietos maisto produktus bei didinti gyventojų perkamosios galios ir sveikatai palankių produktų prieinamumą.

TMTG organizavimas gali būti tiek privatūs ūkių sprendimai, tiek viešojo sektoriaus ir pilietinių iniciatyvų partnerystės rezultatas. Dabartinė situacija pasižymi siauru vietos produktų asortimentu, didelėmis savikainomis, žemu ūkininkų verslumu ir ribotu prisidėjimu prie vietos ekonomikos stiprinimo.

Ideali vietos maisto sistema Lietuvoje būtų tinklinė, apimanti visą procesą nuo ūkininkavimo, perdirbimo, pardavimo iki vartojimo ir atliekų tvarkymo. Ji remtųsi įvairiais verslo modeliais (B2C, B2B, B2G), apjungtų kooperuotas ir pavienių ūkių TMTG bei plėtotų bandomuosius ir įvairių suinteresuotųjų dalyvavimu pagrįstus projektus. Vietos produktų koncentracija, geografinė padėtis, gyventojų tankumas ir infrastruktūra būtų vertinami planuojant tiekimo grandines. Pereiti prie idealaus modelio siūloma per bendruomenines sistemas, multifunkcinius centrus arba maisto dalijimosi HUB’us, kur ūkininkai koordinuotų vietos šviežių produktų rinkodarą, paskirstymą ir dalinį perdirbimą prieš pateikimą vartotojams ar didmenininkams.

Projekto partneriai iš Švedijos, Lenkijos, Latvijos, Lietuvos ir Ukrainos atliko nacionalines TMTG poreikių analizes. Jos atskleidė bendras kliūtis:

stambių prekybos tinklų dominavimą (daugiau nei 70 % rinkos Lenkijoje ir Lietuvoje),
menką paramą smulkiesiems gamintojams,
vartotojų įpročius prioritetą teikti patogiam pirkimui ir pigesniems produktams,
logistikos bei infrastruktūros spragas.

Kartu buvo identifikuoti ir „tiltai“, jungiantys šalis:

Lietuvos mokyklų maitinimo programos, įtraukiančios vietos produktus,
Lenkijos 2017 m. žemės ūkio mažmeninės prekybos įstatymas ir Lietuvos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymai (2023 m.), kurie supaprastino tiesioginę prekybą,
Latvijos žalieji viešieji pirkimai,
Švedijos švietimo apie vietos maisto vertę kampanijos,
Ukrainos bendruomeninės iniciatyvos bei skaitmeninės maisto prekybos platformos.

Antrąją susitikimų dieną projekto partneriai dalyvavo Krokuvos miesto savivaldybės, regioninės valdžios, konsultavimo centrų, ūkininkų, universitetų, NVO, restoranų ir turgaviečių atstovų diskusijose. Diskusijose akcentuota:

būtinybė išsaugoti žemės ūkio paskirties žemes miesto ir priemiestinėse teritorijose,
mažo masto ūkininkavimo, bendruomeninių daržų, mokyklų sodų ir ūkininkų turgelių vaidmens stiprinimas,
poreikis sistemingai integruoti maisto klausimus į miesto plėtrą ir žemėtvarkos planavimą,
poreikis pripažinti vietos maisto produktus ir plėtoti kritinę infrastruktūrą, vietos maisto sistemas.

Sutarta, kad reikalingi reguliarūs suinteresuotųjų šalių susitikimai, o Krokuva galėtų inicijuoti valstybinės žemės ūkio biržos sukūrimą, skirtą tiek didmeninei, tiek mažmeninei prekybai vietos produktais.

Diskusijų metu taip pat buvo pabrėžta, jog trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtra yra daugiau nei ekonominė galimybė – tai miesto atsparumo, tvarumo ir socialinės sanglaudos pagrindas. Krokuva, bendradarbiaudama su Baltijos regiono partneriais ir pasitelkdama Ukrainos patirtį, turi galimybę tapti viena iš pirmaujančių Europos miestų, pripažįstančių vietos maisto sistemas kaip kritinę infrastruktūrą ir tvarios plėtros prioritetą.

Paskutines dvi susitikimų dienas projekto partneriai lankė gerosios praktikos pavyzdžius, diskutavo apie TMTG vystytojų diegiamas inovacijas, politikos priemones ir naujus projektus.

SFSC4FOODSEC projektą finansuoja Švedijos institutas

VDU studentams – unikali programa OPEN MINDED LAB

Šį semestrą „Minded VDU“ universiteto studentus kviečia į unikalią 3 mėnesių OPEN MINDED LAB programą, skirtą įvairių kompetencijų – nuo emocinio intelekto iki kūrybiškumo ir idėjų įgyvendinimo – ugdymui. Registracija vyksta iki rugsėjo 15 d. (imtinai).

Programoje studentų laukia įvairios kūrybinės dirbtuvės pagrindinėmis verslumo kompetencijų temomis: emocinis intelektas, komandinis darbas, kūrybiškumas, idėjų realizavimas. Užsiėmimai vyksta praktiniu principu – tik išbandymai, atradimai ir patirtis bendraminčių rate. Programos dalyviai dirbs pagal metodikas, išbandytas bendradarbiaujant su Masačusetso technologijos institutu (MIT). Baigus programą teikiami pažymėjimai, pripažįstantys įgytas kompetencijas.

Čia studentai ne tik įgys naujų įgūdžių – taps atviresni pasauliui, labiau pasitikės savimi, atras savo stipriąsias puses ir išmoks jas paversti realia jėga.

Kodėl verta prisijungti?

Susipažinsite su įvairių specialybių žmonėmis ir patirsite tikrą tarpdiscipliniškumą.
Ugdysite gebėjimą drąsiai veikti net sudėtingose situacijose.
Būsite bendruomenėje, kurioje saugu klysti, mokytis ir augti.
Sustiprinsite savo saviveiksmingumą – tikėjimą, kad tavo sprendimai ir veiksmai turi galią.

Reikalavimai dalyviams

VDU studentai;
Anglų kalbos žinios (viena programos dalis vyks anglų kalba, tad pageidaujamas bent B2 lygio anglų kalbos mokėjimas);
Motyvacija ir įsitraukimas;
Dalyvavimas bent 80 proc. užsiėmimų.

Apie programos poreikį

Pavasarį Berlyne vykusioje Baltijos vadybos plėtros asociacijos (BMDA) konferencijoje VDU Ekonomikos ir vadybos fakultetas pelnė „Reikšmingo poveikio apdovanojimą“ už „Minded VDU“ vykdomą veiklą integruojant sąmoningo kapitalizmo principus, siekiant ugdyti savimonę, etišką sprendimų priėmimą ir socialinę atsakomybę. Tęsiant „Minded VDU“ misiją gimė šios programos idėja – apjungti visų fakultetų studentus ir pakviesti į unikalią 3 mėnesių programą.

„Minded VDU“ organizacijoje gyvename ir mokome vienos iš pagrindinių verslumo kompetencijų: komandinis darbas – tai gebėjimas veikti drauge, kad svajonės virstų realybe, o tikslai būtų pasiekti. Čia mes tikime, kad kiekvienas žmogus yra unikalus, o skirtumai – tai ne kliūtis, o stiprybė. Būtent jos leidžia komandai papildyti vieni kitus ir sukurti daug daugiau, nei galėtume vieni. Iš šios idėjos gimė OPEN MINDED LAB – erdvė, kurioje gali būti savimi, atrasti savo stipriąsias puses ir drąsiai jas išbandyti. Tai vieta, kurioje tarp skirtingų specialybių studentų gimsta tarpdiscipliniškumas, o kartu ir tikros, gyvos patirtys. Čia mokomės ne tik teorijos – mokomės vieni iš kitų ir iš patirčių. Ir būtent tai, mūsų manymu, labiausiai augina“, – teigia „Minded VDU“ lektorė Rūta Rudaitienė.

Daugiau informacijos

Programos puslapis „Facebook“

Skelbiamas studijų ir apgyvendinimo mokesčių lengvatų konkursas

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) skelbia mokestinių lengvatų konkursą 2025 m. rudens semestrui VDU studentams, kurio tikslas – įgyvendinti socialiai atsakingo universiteto misiją mažinant studentų socialinę atskirtį, siekiant sudaryti tinkamas finansines sąlygas VDU studentams (įvertinus skirtingą jų socialinę (materialinę) padėtį, studijų rezultatus ir (ar) gyvenamąją vietą bendrabutyje) gyventi ir (ar) studijuoti, taip pat didinti įsitraukimą į Universiteto bendruomenės vykdomas veiklas, skatinti rinktis studijas Universitete, siekti aukščiausių akademinių įvertinimų ir aktyviai dalyvauti Universiteto veiklose.

Konkursas vyksta nuo š. m. rugsėjo 1 iki rugsėjo 17 dienos (imtinai). 2025 m. rudens semestrui skelbiamas konkursas šioms mokestinėms lengvatoms, kurios gali sudaryti iki 100 proc. mokamo mokesčio:

SOCIALINEI STUDIJŲ MOKESČIO LENGVATAI gauti, kuri gali būti skiriama nuolatinių studijų formos I, II pakopų ir vientisųjų studijų studentams, kurių:
- sunki socialinė (materialinė) padėtis;
- paskutinio semestro vidurkis (pirmo kurso studentams – stojamasis konkursinis balas) yra ne mažesnis kaip 8 (aštuoni) balai.

BENDRUOMENINĖS VEIKLOS STUDIJŲ MOKESČIO LENGVATAI gauti, kuri gali būti skiriama nuolatinių studijų formos I, II pakopų ir vientisųjų studijų studentams (į šią lengvatą gali pretenduoti tik antro ir vėlesnio semestro studentai), kurių:
- paskutinio semestro vidurkis yra ne mažesnis kaip 8 (aštuoni) balai;
- paskutinio semestro metu aktyviai vykdė (įsitraukė į tęstinę ar daugiau nei vieną) mokslinę, meninę, sportinę, pilietinę, visuomeninę veiklą Universitete. Komisija nuspręs dėl pakankamo studento įsitraukimo į bendruomenines veiklas.

APGYVENDINIMO MOKESČIO LENGVATAI gauti, kuri gali būti skiriama nuolatinės studijų formos I, II, III pakopų ir vientisųjų studijų VDU studentams, gyvenantiems universiteto bendrabutyje ir sudariusiems apgyvendinimo sutartį, atsižvelgiant į studento:
- socialinę (materialinę) padėtį;
- bendrabutį ir kambario tipą, kuriame studentas gyvena (SVARBU: studentams, gyvenantiems vienviečiame bendrabučio kambaryje, lengvata neskiriama).

Mokestinės lengvatos konkurso būdu, vertinant sudėtingą socialinę (materialinę) padėtį, yra skiriamos šia prioriteto tvarka:

studentams, ne vyresniems kaip 25 m., kuriems iki pilnametystės įstatymų nustatyta tvarka buvo nustatyta globa (rūpyba) arba jų tėvai (turėtas vienintelis iš tėvų) yra mirę;
studentams, turintiems negalią;
studentams iš šeimų, kurios augina 3 (tris) ir daugiau vaikų, jei jie yra:
- mažamečiai;
- mokosi pagal bendrojo ugdymo programą;
- būdami ne vyresni kaip 25 metų, mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje.
studentams iš mažas pajamas gaunančių šeimų, įvertinus šeimos pajamas, tenkančias vienam asmeniui, kuriuos turi neviršyti LR Vyriausybės patvirtintos 1 (vienos) minimalios mėnesinės algos dydžio neatskaičius mokesčių.

SVARBU: našlaičiai, neįgalieji ir studentai iš šeimų, auginančių 3 ir daugiau vaikų, turi teisę prašyti tiek mokesčio už studijas, tiek už apgyvendinimą lengvatų, visi kiti – pasirinktinai tik vienos – studijų arba apgyvendinimo mokesčio – lengvatos.

Mokesčio už studijas ir apgyvendinimą lengvatos skiriamos atsižvelgiant į visą studentui skirtą VDU paramą, mokamas stipendijas, suteiktas lengvatas ir (ar) universitetui mokamų mokesčių dydį, ar iš valstybės biudžeto lėšų (per Neįgaliųjų reikalų departamentą prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinį studijų fondą ir t. t.), vadovaujantis Lietuvos Respublikos institucijų nustatyta tvarka, ar iš privačių juridinių ar fizinių asmenų studentui suteikiamą paramą ir (ar) skiriamas stipendijas.

Studentai, norėdami pretenduoti į mokesčių lengvatas, turi laikotarpyje nuo š. m. rugsėjo 1 iki rugsėjo 17 dienos (imtinai) elektroniniu būdu užpildyti prašymą VDU Studentų portale šia tvarka:

naudodami asmeninius universiteto suteiktus prisijungimus prisijunkite prie VDU Studentų portalo;
meniu laukelyje pasirinkite skiltį Prašymai ir pažymos ir spustelėkite ant mygtuko Prašymai;
pasirinkite prašymo kategoriją Finansai ir Mokestinės lengvatos ir kompensacijos bei Socialinė studijų mokesčio lengvata / Apgyvendinimo mokesčio lengvata (forma F-006) – jei pretenduojate į socialinę studijų mokesčio arba apgyvendinimo mokesčio lengvatą, arba Bendruomeninės veiklos studijų mokesčio lengvata (Forma F-013) – jei pretenduojate į bendruomeninės veiklos studijų mokesčių lengvatą, formą užpildykite, pridėkite reikiamus dokumentus (jeigu jie yra reikalingi) ir pateikite.

Atkreipiame dėmesį, kad nurodytą paraišką galima pilnai užpildyti tik vieną kartą, todėl rekomenduojame visų pirma pasirūpinti tinkamais dokumentais (jų sąrašą galima rasti čia, taip pat yra galimybė atsižvelgiant į savo socialinę padėtį pasitikrinti, kokius konkrečiai dokumentus turite pateikti, šioje nuorodoje), kurie grindžia atitinkamą studentų socialinę (materialinę) padėtį, nes juos reikia pateikti (įkelti į paraišką) norint ją pagrįsti ir tai tinkamai užpildyti. Studentams, nepateikusiems visų dokumentų apie savo socialinį statusą, mokestinės lengvatos gali būti neskirtos.

Konkurso rezultatai bus paskelbti iki š. m. spalio 1 d., informuojant kiekvieną lengvatos prašiusį studentą asmeniškai elektroniniu laišku į VDU suteiktą el. pašto dėžutę.

Daugiau informacijos:

- Informacija apie konkursui reikiamus pateikti dokumentus
- Nuoroda pasitikslinti dokumentų pateikimą pagal socialinį statusą

Kilus klausimams kreiptis:

VDU studentų intranete – visa studentams aktuali ir svarbi informacija

Sutikdamas naujus akademinius metus, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kviečia studentus prisijungti prie naujo jiems skirto tinklalapio – studentų intraneto, kuriame skelbiama visa aktualiausia informacija apie studijas, gyvenimą universitete, karjeros planavimą ir kitus studentams labiausiai rūpimus klausimus.

Studentų intranete skelbiamos visos naujienos, skirtos studentams – pranešimai ir reportažai apie studentams aktualius renginius, kvietimai dalyvauti stipendijų ir kituose konkursuose, interviu su studentais, pasinaudojusiais galimybe išvykti į užsienį studijuoti ar atlikti praktiką, straipsniai apie absolventus ir daug kitos naudingos informacijos.

Specialioje tinklalapio skiltyje galima rasti informaciją apie studijų organizavimą – studijų plano susidarymą, tvarkaraščius ir atsiskaitymus, studijų rezultatų vertinimą, studentų apklausas apie savo studijų kokybę ir kt. Besidomintys papildomomis studijų galimybėmis tinklalapyje ras informaciją apie gretutines studijas bei Academia Cum Laude individualiąsias studijas, taip pat – studijų praktiką ir galimybes universitete mokytis užsienio kalbų.

Čia taip pat sutalpinta visa reikalingiausia praktinė informacija apie IT sistemas ir prisijungimus prie jų – prie Studentų portalo, „Moodle“ aplinkos, „Office 365“ ir el. pašto, „OneDrive“ talpyklos ir kt. Studentų intranete galima rasti ir VDU bendrabučių adresus bei kontaktus, informaciją apie Lietuvos studento pažymėjimą, akademinę pažymą ir kitus oficialius studentų dokumentus.

Tie, kuriuos domina universitete veikiančios organizacijos, studentų intranete ras visą reikalingą informaciją apie galimybes prisijungti prie jų (arba steigti naują) ir ne tik prasmingai leisti laisvalaikį, bet ir ugdyti save kaip asmenybę. Veiklūs studentai čia taip pat sužinos apie sporto, sveikatingumo ir menines veiklas bei savanorystės galimybes – kaip tapti pirmakursių mentoriais, prisijungti prie programos „Studentai-studentams“ ir kur rasti kitus savanorystės pasiūlymus. Intranete pristatoma ir lygybės bei nediskriminavimo kultūra, VDU siekis tinkamai pritaikyti studijų ir darbo sąlygas visiems bendruomenės nariams.

Besirūpinantiems savo ateitimi intranete pristatomos VDU Karjeros centro paslaugos – nuo konsultacijų karjeros klausimais iki praktikos pasiūlymų ir pagalbos rengiant savo CV. Svarstantiems apie studijų pratęsimą čia pravers informacija apie studijų programos keitimą ir rezultatų įskaitymą.

Kviečiame studentus prisijungti prie VDU intraneto naudojant jiems suteiktą prisijungimo vardą ir slaptažodį ir sekti jame skelbiamą informaciją.

VDU studentų intranetas

VDU Žemės ūkio akademijoje stadiono pievelę papuošė „laumių ratai“

Kai šiemet du trečdaliai Europos kentė nuo sausros ar karščio bangų, vasara mums nepašykštėjo lietaus. Kol tautiečiai pelnytai reiškė nepasitenkinimą dėl nenusisekusių atostogų orų, o žemdirbiai – dėl pasemtų laukų, gamta stengėsi atsiimti savo. Po kelių daugiau ar mažiau sausringų vasarų drėgmė leido gausiau sužydėti pievoms, atsigauti vabzdžių populiacijai, gyvūnams sėkmingai išauginti jauniklių vadas, prisipildė, o kai kur ir persipildė vandens telkiniai, atsistatė požeminių vandenų lygis.

Pagal medijose grybautojų reklamuojamus laimikius matyti, kad grybai miškuose taip pat nesnaudžia, skuba išauginti kuo daugiau vaisiakūnių sporoms paskleisti, lyg prisibijodami, kad kiti metai gali būti ir ne tokie dosnūs drėgme. Išaugusi iš sporos grybiena (micelis) dirvožemyje auga spinduliškai į visas puses, todėl kartais galima aptikti daugiau ar mažiau taisyklingu ratu išaugusių grybų, liaudyje vadinamus laumių ratais, raganų žiedais ar ratilais.

Grybai dygsta ant požeminio grybienos rato pakraščio, o rato viduje augmenija kartais būna skurdesnė, kartais vešlesnė priklausomai nuo grybo rūšies. Tokių grybų žiedų dažniau galima pastebėti parkuose, pievose, kur grybiena augdama mažiau sustabdoma įvairių kliūčių: kelmų, šiekštų ar medžių šaknų. Priskaičiuojama apie 60 rūšių formuojančių grybienos ratų. Dažniausiai aptinkami meškabudžių (Leucoparilus), tauriabudžių (Clitocybe), žvynabudžių (Macrotepiota) ar pievagrybių (Agaricus) formuojami ratai. Vienas iš tokių yra ir lauminis mažūnis (Marasmius oreades), sutinkamas pievose, ganyklose ir net pajūrio kopose. Tai nedidelis grybas laibu koteliu, jo kepurėlė dažniausiai yra tik 1,0–5,0 cm pločio, retai išauga iki 7 cm. Lauminio mažūnio grybiena paprastai auga taisyklingu apskritimu, o grybai ant rato kraštų palankiomis sąlygomis dygsta nuo vėlyvo pavasario iki rudens. Mažūnio grybienos žiedai šią vasarą išmargino ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) esančią stadiono pievelę.

Nors grybai vejoje laikomi sveiko dirvožemio požymiu, tokia lauminio mažūnio „žiedų magija“ džiugina ne visus, o ypač – tvarkingos vejos puoselėtojus. Mažūnis saprotrofas, konkuruoja su žole dėl maistinių medžiagų. Grybiena daugiametė, kai įsitvirtina, augdama sunaudoja toje vietoje esančias maistingąsias medžiagas, žolė tampa skurdesnė.

Lauminis mažūnis (Marasmius oreades)

Su mažūniais kovoti gana sunku, kažkiek padeda grybų rinkimas ir vejos pjovimas, aeravimas, dirvožemio su grybiena iškasimas ir pakeitimas. Mažūniams naikinti naudojama ne tik mechaninės, bet ir cheminės priemonės – tos pačios trąšos, kaip ir samanų naikinimui, dirvožemio kalkinimas, taip pat ir fungicidai. Naudojant bet kurias iš šių priemonių dirvožemį grybienos ratų vietoje reikėtų praardyti grėbliu ar kitomis priemonėmis, kad naudojama medžiaga lengviau pasiekų po žeme esančią grybieną.

Beje, lauminis mažūnis, valgomas grybas (ketvirtos kategorijos), paplitęs Europoje ir Šiaurės Amerikoje ir kai kur laikomas tikru delikatesu. Vertinamas dėl malonaus skonio ir aromato, naudojamas šviežias ar džiovintas sriuboms, makaronų ir ryžių patiekalų paskaninimui. Maistui naudojamos kepurėlės, nes koteliai – kieti ir plaušėti. Lauminis mažūnis džiūsta gana gerai, užtenka ir gerai įšilusios palangės. Džiovintų lauminių mažūnių galima rasti ir Lietuvos internetinėse parduotuvėse.

Pavadinimas „raganų ratai“ atėjo pas mus iš Vakarų Europos ir prigijo daugiausiai paskutinį šimtmetį. Ankščiau jie buvo daugiau siejami su laumių, o Žemaitijoje ir Prūsijoje su kaukų vardu.

VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto mokslininkė dr. Nijolė Petraitytė

Rugsėjo 1-osios proga – VDU Žemės ūkio akademijos kanclerės sveikinimas

Rugsėjo 1-oji – ypatinga diena, simbolizuojanti naują pradžią, kupiną galimybių, kurias atveria drąsa, žingeidumas ir atkaklus darbas.

Ši diena primena, kad mokslas yra kelionė, kurioje ne tik semiamės žinių, bet ir atrandame save, užmezgame draugystes ir partnerystes, formuojame ateities vizijas. Linkiu, kad ši kelionė būtų įkvepianti, o kiekviena diena atneštų prasmingų patirčių.

Sėkmės ir džiuginančių atradimų – tegul žinios tampa sparnais, padedančiais pasiekti naujas aukštumas!

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė

Ženk į sveikatos inovacijų pasaulį: tarptautiniai ir nacionaliniai renginiai jau šį spalį

Kauno technologijos universitetas (KTU), kartu su tarptautiniais partneriais, kviečia studentus ir neseniai studijas baigusius absolventus pasinerti į sveikatos technologijų, skaitmeninių sprendimų ir inovacijų pasaulį. Šį spalį Health2Innovation programa pristatys du svarbius renginius, kurie atvers duris į unikalias mokymosi patirtis, profesinį tobulėjimą ir tarptautines galimybes.

Pirmasis iš jų – tarptautinis internetinis seminaras, vyksiantis 2025 m. spalio 21 d. (15:00–16:30 val., EET). Seminaras anglų kalba pristatys Health2Innovation mokymų programą ir išskirtines galimybes jauniems inovatoriams. Dalyviai sužinos daugiau apie būsimą „Innovation Camp“ Švedijoje (2025 m. gruodį), kurio kelionės ir apgyvendinimo išlaidos bus visiškai apmokamos, bei apie vienos savaitės praktiką Prancūzijoje (2026 m. kovą), su visomis išlaidomis. Taip pat bus pristatytos finansavimo, mentorystės ir tarptautinio bendradarbiavimo galimybės sveikatos technologijų idėjoms plėtoti. Šis internetinis renginys taps puikiu įžengimu studentams ir absolventams, norintiems gilinti žinias ir įsitraukti į tarptautinę sveikatos inovacijų bendruomenę.

Vėliau tą savaitę, 2025 m. spalio 23–24 d., KTU organizuos nacionalinį seminarą, kuris vyks tiek gyvai Kaune, tiek nuotoliniu būdu. Dviejų dienų renginyje bus nagrinėjamos aktualios temos, svarbios sveikatos priežiūros ir skaitmeninių inovacijų ateičiai: sveikatos technologijų projektų planavimas, skaitmeninė komunikacija sveikatos srityje, dirbtinio intelekto, išplėstinės realybės (XR) ir simuliacijų taikymas medicinoje, taip pat kibernetinio saugumo iššūkiai skaitmeninėje sveikatoje. Sesijas anglų kalba ves pirmaujantys akademinės bendruomenės ir pramonės ekspertai, užtikrinsiantys, kad dalyviai įgytų tiek praktinių įgūdžių, tiek strateginių įžvalgų. Sėkmingai užbaigusieji modulius gaus oficialius pažymėjimus.

Health2Innovation programa skirta sveikatos, gyvybės mokslų, IT, inžinerijos ir verslo studentams bei absolventams, norintiems tyrinėti sveikatos inovacijų sritį, vystyti savo projektus ir jungtis prie tarptautinių iniciatyvų. Dalyvavimas mokymuose su profesionalais, tarptautinio mobilumo galimybės ir stiprus inovacijų tinklas suteikia neįkainojamą startą tiems, kurie siekia prisidėti prie sveikatos priežiūros ateities.

Dalyvavimas abiejuose renginiuose yra nemokamas, tačiau būtina registracija.

REGISTRACIJA

Daugiau informacijos: ausra.rutelione@ktu.lt

Įžanginis vaizdo įrašas

Website | Facebook | LinkedIn | Instagram

Ši iniciatyva yra bendrai finansuojama Europos Komisijos pagal „Erasmus+“ programą.