Įvyko penktasis projekto „Žalioji vizionieriška kūryba“ susitikimas Slovėnijoje

Įvyko penktasis tarptautinis projekto „Green Visionary Artistry – Tapestry of Environmental Expression“ susitikimas Mengeš mieste, Slovėnijoje. Šis susitikimas tapo prasminga bendradarbiavimo ir dalijimosi patirtimi, kurioje literatūra, kultūra ir tvarumo idėjos natūraliai susiliejo su vietos tapatybe, kraštovaizdžiu bei aktyviu bendruomenės įsitraukimu.

Oficialus renginio atidarymas vyko Mengešo rotušėje. Dalyvius pasveikino savivaldybės meras Bogo Ropotar ir mero pavaduotoja Tina Štrukelj. Sveikinimo kalboje didelis dėmesys buvo skirtas savivaldybės įsipareigojimui darniai plėtrai, jaunimo įtraukimui bei vietos bendruomenės aktyviam dalyvavimui kultūriniame ir pilietiniame gyvenime.

Natašos Vrhovnik Jerič vadovaujamose haiku kūrybinėse dirbtuvėse dalyviai buvo pakviesti kurti gimtąja kalba, remiantis bendra gamtos tema. Haiku rašymas tapo kolektyvine dėmesingo stebėjimo ir susitelkimo praktika, kurioje skirtingi kultūriniai kontekstai susitiko per lakonišką, tačiau gilią poetinę formą, glaudžiai susijusią su gamtos pasauliu.

Literatūros ir tvarumo sąsajos išsamiai aptartos apskritojo stalo diskusijoje „Literatūros vaidmuo tvarume“, kurią moderavo Milanas Mandeljcas. Pokalbio metu analizuota Slovėnijos literatūros tradicija, kurioje gamta atsiskleidžia ne tik kaip pasikartojanti tema, bet ir kaip struktūruotas kūrybos elementas, formuojantis pasakojimo būdą, jauseną bei santykį tarp rašymo, vietos ir kultūrinės tapatybės.

Vienu iš įsimintiniausių susitikimo akcentų tapo Slovėnijos kultūros dienos, skirtos poetui France Prešeren, minėjimas. Ši šventė subūrė projekto dalyvius ir vietos bendruomenę bendram kultūriniam reginiui. Į renginio programą buvo įtraukti mokinių poezijos skaitymai bei Mengešo savivaldybės kultūros asociacijų apdovanojimų ceremonija. Šie renginiai sustiprino bendruomeniškumo dimensiją, pabrėždami kultūros svarbą tarp kartų ir bendradarbiavimo.

Susitikimas suteikė vertingos praktinės patirties, atskleidusios, kaip kultūra ir poezija gali būti giliai įsišaknijusios teritorijoje ir kasdieniame gyvenime. Mengeše vykęs renginys tapo gyvu įrodymu, kad literatūra gali stiprinti priklausymo jausmą, ugdyti aplinkosauginį sąmoningumą ir prisidėti prie tvarių, su vieta glaudžiai susijusių pasakojimų kūrimo.

Projekte dalyvauja partneriai iš Ispanijos, Slovėnijos, Vengrijos, Lietuvos, Graikijos, Italijos ir Kipro.

Projektas „Green Visionary Artistry“ yra bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Projektu siekiama stiprinti kultūrų dialogą, skatinti aplinkosauginį sąmoningumą ir aktyvų pilietiškumą per meną bei literatūrą, puoselėjant kūrybos, bendruomenės ir aplinkos darnų ryšį Europoje.

Daugiau informacijos apie projektą „Green Visionary Artistry – A Tapestry of Environmental Expression“

Projekto vadovė Lietuvoje – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos doc. dr. Aistė Čapienė

Įvyko septintasis projekto „Nuo Euroskepticizmo link įsitraukimo į Europą: Kaimiškų vietovių dialogai apie Europos ateitį“ susitikimas Lenkijoje

Międzybrodzie Bialskie, Lenkijoje, įvyko ypatingas priešpaskutinis susitikimas, organizuotas tarptautinio projekto Euro-Engagement rėmuose. Tai buvo daugiau nei konferencija – tai buvo erdvė, kurioje įvairių šalių (tarp jų Ispanijos, Italijos, Rumunijos, Bulgarijos, Lietuvos ir Lenkijos) gyventojai, ekspertai ir aktyvistai kartu dalijosi patirtimi, diskutuodami apie kasdienius kaimo iššūkius ir galimybes spręsti juos praktiškai.

Per dvi dienas intensyvios darbo sesijos virto bendru dialogu: dalyviai ne tik aptarė transportą, paslaugų prieinamumą, bendruomenių gyvybingumą ar komunikaciją su institucijomis, bet ir kūrė bendrus sprendimus žaidimo formato užduotyse, dirbo grupėse bei rengė atviros vizijos dokumentą. Tokiu būdu pavyko pereiti „nuo pasakojimų prie sprendimų“ – nuo problemų aprašymo prie konkrečių, praktiškai taikomų rekomendacijų.

Renginio dalyviai sukūrė ir patvirtino „Kaimo sprendimų deklaraciją“, kurioje atsispindi svarbiausios prioritetinės gairės ateičiai nuo patikimo kaimo susisiekimo iki tvarių bendruomeninių iniciatyvų, nuo vietos savitarpio pagalbos sistemų iki aiškių, įgyvendinamų pasiūlymų spręsti vietos problemas. Šios rekomendacijos yra praktiškos, aiškios ir parengtos taip, kad galėtų būti taikomos tiek vietos bendruomenėse, tiek kaip įžvalgos platesnėms Europos politikos iniciatyvoms.

Projekto vadovė Lietuvoje – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos doc. dr. Aistė Čapienė

Geriausi moksliniai darbai įvertinti Lietuvos mokslų akademijos premijomis

Lietuvos mokslų akademija (LMA) paskelbė geriausius 2025 m. mokslinius darbus ir paskyrė premijas ir pagyrimo raštus Vytauto Didžiojo universiteto Žemė sūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkams ir studentams.

Skirtos premijos šiems 2025 m. LMA Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurso nugalėtojams:

Technikos mokslų skyriuje:

VDU Žemės ūkio akademijos jaunesniajai mokslo darbuotojai dr. Ievai Pinkei už mokslinį darbą „Biodyzelino sintezė naudojant gamtinius katalizatorius ir šio proceso poveikio aplinkai analizė“.

Skirtos premijos ir pagyrimo raštai šiems 2025 m. LMA Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso nugalėtojams:

Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje:

Pagyrimo raštas skirtas VDU magistrei Rugilei Gudaitienei už mokslo darbą „Neapibrėžtumo veiksnių poveikio žaliųjų obligacijų rinkos sąveikai su tradicinėmis finansų rinkomis vertinimas Rusijos-Ukrainos karo kontekste“ (darbo vadovė prof. dr. Vilija Aleknevičienė).

Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriuje:

VDU Žemės ūkio akademijos magistrantei Gabijai Žilytei už mokslo darbą „Sėjos laiko ir sėklos normos įtaka žieminių kviečių produktyvumo formavimui“ (darbo vadovė doc. dr. Ilona Vagusevičienė).

Pagyrimo raštas skirtas VDU Žemės ūkio akademijos magistrui Vytautui Albinui Veiveriui už mokslo darbą „Comparative analysis of biomass self-sufficiency and use performance in European Union countries“ / „Europos Sąjungos šalių apsirūpinimo biomase ir jos naudojimo rezultatyvumo palyginamasis vertinimas“ (darbo vadovė prof. dr. Vladzė Vitunskienė).

Konkurso laureatams skirti premijų diplomai ir pagyrimo raštai bus įteikti iškilmingo apdovanojimų renginio metu Lietuvos mokslų akademijoje 2026 m. balandį.

Karjeros galimybės, laužančios stereotipus: VDU Žemės ūkio akademija kviečia pažinti modernų agrosektorių

Ar žemės ūkis šiandien vis dar telpa į tradicinius rėmus? Šiuolaikinis agrosektorius jau seniai peržengė šias ribas – čia kuriamos išmaniosios technologijos, diegiami robotizuoti sprendimai, pasitelkiamas dirbtinis intelektas ir gimsta inovacijos. Vasario 26 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Karjeros diena’26 „Karjera, kuri laužo stereotipus“ suburs bemaž 30 įmonių, įstaigų ir organizacijų, pasirengusių parodyti, kokios galimybės atsiveria jaunajai kartai moderniame agrosektoriuje.

Šiuolaikiniame agrosektoriuje – perspektyvios karjeros galimybės

Renginio metu vyksiančioje diskusijoje VDU ŽŪA kancleris prof. dr. V. Jukna kartu su Akademijos absolventais, agrosektoriaus atstovais kalbės apie griaunamus žemės ūkio stereotipus, šiuolaikinį agrosektorių ir plačias Akademijos absolventų bei studijų metu profesinę patirtį kaupiančių studentų karjeros perspektyvas.

Renginio metu karjeros mugėje agroverslo, inžinerijos, agronomijos, miškininkystės, maisto pramonės, finansų, išmaniųjų technologijų sričių profesionalai, kuriems reikalingi VDU ŽŪA įgyvendinamų studijų programų specialistai, taip pat pateiks vertingų patarimų ir įžvalgų tiek studentams, siekiantiems realizuoti save profesinėje srityje, tiek moksleiviams, jau dėliojantiems žingsnius profesijos pasirinkimui ir perspektyviai ateičiai, tiek kitiems interesantams, norintiems pažinti pažangą kuriantį agrosektorių ir neribotas perspektyvas jame.

Būsimiems tvarios ateities kūrėjams įkvepiančią muzikinę energiją dovanos atlikėjas Martynas Kavaliauskas, renginio programą praturtinsiantis koncertu. Renginio dalyviai taip pat bus pakviesti dalyvauti žaidime „Susitikimai, kurie atsiperka“, kuriame turės galimybę laimėti prizus.

Kaip teigia VDU ŽŪA kancleris prof. dr. Vigilijus Jukna, bemaž 30 įmonių, įstaigų bei organizacijų subursiantis renginys naudingas siekiantiems sužinoti, kokios kompetencijos reikalingos šiandienos ir ateities darbo rinkoje, rasti praktikos ar darbo vietą, naujų idėjų kursiniams, baigiamiesiems darbams, taikomiesiems tyrimams, susipažinti su įmonių naujovėmis, darbo kultūra ir perspektyviomis studijų bei profesinėmis galimybėmis moderniame agrosektoriuje.

„Išmaniosios technologijos, inovacijos, robotizacija, dirbtinis intelektas, sumanūs sprendimai agrosektoriuje – tai nebe ateitis, tai vyksta šiandien. Naujovės skatina pažangą ir įkvepia kurti ekologišką, žalią ir tvarią ateitį. Pažangių sprendimų kūrimui ir procesų valdymui reikalingi aukštos kompetencijos specialistai, savo srities profesionalai, kuriuos ir ruošia VDU Žemės ūkio akademija. Modernus agrosektorius šiandien siūlo kur kas daugiau nei galima įsivaizduoti. Todėl VDU Žemės ūkio akademijos Karjeros diena’26 kviečia susitikti su verslo ir mokslo lyderiais, atrasti praktikos ir darbo galimybes bei iš arčiau pažinti sektorių, pasižymintį modernia ir atsakinga plėtra“, – sako prof. dr. V. Jukna.

VDU Žemės ūkio akademijos kancleris prof. dr. Vigilijus Jukna

Tradicijų ir inovacijų sinergija formuoja agrosektoriaus pažangą

Žemės ūkis nuo seno buvo viena svarbiausių Lietuvos ūkio šakų, užtikrinanti maisto gamybą, žaliavų tiekimą ir kaimo gyvybingumą. „Tačiau šiuolaikiniame pasaulyje, kur vis sparčiau vyksta technologiniai pokyčiai, stiprėja klimato kaitos iššūkiai ir auga konkurencija tarptautinėje rinkoje, vien tik tradicinių žinių nebeužtenka. Žemės ūkio sektoriui reikia žmonių, gebančių prisitaikyti prie technologinių, klimato, visuomenės elgsenos ir demografinių pokyčių, nuolat mokytis, taikyti pažangius sprendimus praktikoje, dirbti su duomenimis, valdyti pokyčius ir formuoti tarpdisciplinines, aukšto lygio kompetencijas. Todėl vis labiau ypatingą reikšmę įgauna mokslo ir studijų institucijos, galinčios rengti moderniai mąstančius specialistus ir kurti inovatyvius mokslu ir praktika grįstus sprendimus. VDU Žemės ūkio akademija Lietuvoje jau daugiau kaip šimtmetį yra vienas svarbiausių šalies mokslo ir studijų centrų, formuojančių ir kuriančių žemės ūkio mokslų, žemės ūkio sektoriaus ir regionų raidą. VDU Žemės ūkio akademija yra plačios ir šiuolaikiškos ekosistemos dalyvis – čia ugdomos laisvos, atsakingos, autentiškos minties ir kritinio mąstymo asmenybės, kuriamos žinios ir inovacijos“, – kalba VDU ŽŪA kancleris prof. dr. V. Jukna ir priduria, kad pastarųjų metų geopolitinė situacija, žemės ūkio pripažinimas nacionaliniam saugumui svarbia sritimi, skaitmeninė revoliucija ir dirbtinio intelekto iššūkiai Akademiją skatina dar aktyviau stiprinti savo indėlį valstybės ir visuomenės raidai bei kryptingai atliepti šiandienos ir ateities poreikius.

Akademijos bendrystės gijos driekiasi per visą Lietuvą

VDU ŽŪA kanclerio pavaduotoja dr. Laima Skauronė džiaugiasi kelių dešimčių įmonių, įstaigų ir organizacijų motyvacija atvykti gyvam susitikimui su jaunuoliais – taip kuriama, puoselėjama, stiprinama tvirta bendrystė tarp Akademijos, socialinių partnerių ir verslo bei įvairių organizacijų atstovų. „Inovacijos, tarpdiscipliniškumas ir bendradarbiavimas su verslu nėra formaliai įvardijamos kryptys – tai kasdienė praktika, kuri labai aiškiai parodo, kad Akademija juda į priekį. Bendradarbiavimas su verslu ir kitais socialiniais partneriais yra tiltas, kuris Akademiją skatina išlikti aktualia: kai partnerystės virsta bendromis iniciatyvomis ir konkrečiais susitarimais, tuomet Akademija tampa ne tik žinių kūrėja, bet ir aktyvia kaimiškųjų savivaldybių, regiono bei visos šalies pažangos partnere“, – sako dr. L. Skauronė.

VDU Žemės ūkio akademija kryptingai bendradarbiauja ir su Lietuvos mokyklomis. Dešimtus metus skaičiuojantis Akademijos edukacinis projektas „Sumanaus moksleivio akademija“ moksleivius kviečia iš arčiau susipažinti su Akademijoje vykdomomis studijomis, šiuolaikinio agrosektoriaus pažanga ir inovacijomis, padedančiomis spręsti realius ateities iššūkius bei sąmoningai planuoti savo profesinį kelią. „Akademijos studijų marketingas ir edukacinis projektas „Sumanaus moksleivio akademija“ remiasi tikru Akademijos turiniu ir gyvu visos bendruomenės, socialinių partnerių, mecenatų, regionų vietos valdžios, vietos bendruomenių, gimnazijų įsitraukimu. Jeigu ši bendrystės gija veikia kartu, Akademija ir Lietuvos ateitis auga ne žodžiais, o rezultatais. Tokią sinergiją kasdien išlaikyti nėra paprasta, tačiau ji yra pasiekiama, kai turime aiškią kryptį, susitarimus ir nuoseklų bendrą komandinį darbą“, – kalba VDU ŽŪA kanclerio pavaduotoja.

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerio pavaduotoja dr. Laima Skauronė

„Šiandien būtina aiškiai suprasti, koks jaunųjų talentų kelias į Akademiją yra sėkmingiausias, kas iš tiesų domina jaunimą ir kokie yra jų lūkesčiai, kaip kinta visuomenės požiūris į švietimą, taip pat – kokios darbo rinkos tendencijos formuoja ateities specialistų poreikį. Todėl Akademijai svarbu ne tik suprasti jaunimo lūkesčius ir darbo rinkos kryptis, bet ir kurti tiesioginius ryšius su tais, kuriems šių kompetencijų reikia. Karjeros diena yra būtent ta erdvė, kur Akademijos bendruomenė susitinka su agrosektoriaus atstovais „čia ir dabar“. Įmonės ir organizacijos atvyksta ne tik pristatyti savo veiklas, bet ir gyvai pabendrauti, susipažinti su jaunaisiais talentais, pasiūlyti jiems įdomias ir perspektyvias galimybes – praktikas, temas kursiniams, baigiamiesiems darbams ir/ar pirmąsias darbo pozicijas. Tokie susitikimai Akademijai leidžia nuolat tikslinti studijų turinį pagal realius sektoriaus poreikius. O kai pamaina auga nuosekliai, atsiranda ir vidinis užtikrintumas, nes žinai, kad Akademijos, agrosektoriaus, švietimo įstaigų bendrystės ateitis turi aiškų tęstinumą“, – sako VDU ŽŪA kanclerio pavaduotoja dr. L. Skauronė.

Apie VDU ŽŪA Karjeros dieną’26 „Karjera, kuri laužo stereotipus“:

Data: vasario 26 d.

Laikas: 9:30 – 14.30 val.

Vieta: VDU Žemės ūkio akademijos III rūmai (Universiteto g. 10, Akademija, Kauno r.)

Programa:

9.30 val. Renginio dalyvių registracija

10.00 val. Renginio atidarymas

10.15 val. Įtrauki agrosektoriaus atstovų diskusija apie griaunamus agrosektoriaus stereotipus, šiuolaikinį agrosektorių ir kvalifikuotų specialistų poreikį

11.15 val. Karjeros mugė – įmonių, įstaigų, organizacijų, asociacijų stendų lankymas

13.00 val. Pietūs

13:45 val. Kultūrinė programa – muzikinis pasirodymas

14.30 val. Renginio pabaiga

Renginys vykdomas pagal projektą Nr. LKT-PK-25-1-01066-PR001. Priemonė finansuojama pagal Lietuvos Žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano techninės paramos veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“. Projektas remiamas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.

Iškilmingame VDU Senato posėdyje įteikti daktarų diplomai ir Rektoriaus emerito diplomas prof. dr. J. Augučiui

„Šiuolaikinė geopolitinė aplinka primena laisvės ir valstybingumo trapumą bei poreikį nuolat stiprinti institucijas, kritinį požiūrį, pasitikėjimą žiniomis bei tvirtą moralinę laikyseną. Universitetas turi padėti visuomenei orientuotis sudėtingu laiku, palaikyti dialogą ir ugdyti atsakingą sprendimų kultūrą. Mūsų universiteto tradicinė Vasario 16-osios išvakarių akademinė šventė – tai kvietimas saugoti laisvą mintį, puoselėti žinojimą ir veikti atsakingai valstybės ir mūsų visų labui“, – iškilmingame Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Senato posėdyje, skirtame VDU įkūrimui ir Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, sveikindama susirinkusiuosius sakė VDU rektorė prof. dr. Ineta Dabašinskienė.

Šventėje kasmet pažymimos dvi sukaktys – ne tik 1922-ųjų vasario 16-ąją įvykęs Lietuvos universiteto, vėliau pervadinto Vytauto Didžiojo garbei, įkūrimas, bet ir 1918 metais tą pačią dieną atkurta Lietuvos valstybė.

VDU rektorė prof. dr. Ineta Dabašinskienė

Tradicinį iškilmingą VDU Senato posėdį pradėjo Senato pirmininko prof. dr. Jono Ruškaus sveikinimo kalba. Posėdis šiemet buvo skirtas ne tik daktarų diplomų įteikimui, bet ir ypatingai progai – Rektoriaus emerito diplomas buvo įteiktas matematikui, habilituotam technikos mokslų daktarui, Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentui ir tikrajam nariui bei ilgamečiam VDU rektoriui prof. dr. Juozui Augučiui.

„Rektoriaus emerito vardas išreiškia bendruomenės dėkingumą už ilgametę lyderystę ir atsakomybę, prisidėjusią prie universiteto raidos ir stabilumo“, – paaiškino VDU rektorė.

Savo kalboje prof. dr. J. Augutis padėkojo už parodytą pagarbą ir palinkėjo universitetui toliau nešti garbingą vardą, kurį prieš 104 metus Kaune pradėjo iškilūs mokslininkai ir visuomenės veikėjai, o naujiesiems VDU daktarams – branginti universitetą, tapusį jų palydovu visam gyvenimui.

„Universiteto gyvenimas panašus kaip žmogaus, kaip bendruomenės, kaip šalies. Čia yra viskas: ir pradžia, ir kažkurių veiklų pabaiga. Panašus ir tuo, kad universitetas yra pilnas. Tas pilnumo jausmas neša didžiulį pasididžiavimą universitetu. Tai ne tiktai mokslas, ne tiktai studijos, bet ir bendravimas, pozicijų išreiškimas, naujų idėjų kūrimas“, – sakė VDU rektorius emeritas, atskleidęs, kad jį sujaudino šis įvertinimas.

VDU rektorius emeritas prof. dr. Juozas Augutis

Iškilmių metu dešimčiai VDU studentų buvo įteiktos universiteto vardo garbės stipendijos, kurios kasmet skiriamos geriausiems VDU studentams, ypač pasižymėjusiems mokslinėje, meninėje, kūrybinėje, sporto ar visuomeninėje veikloje reprezentuojant gimtąją Alma Mater Lietuvai ir pasauliui. Stipendijos šiemet skirtos Svajūnei Grubinskaitei, Jonui Pačėsui, Benui Paunksniui, Klaidui Aretui Petručioniui, Natalijai Podiriakai, Viktorijai Stankevičienei, Ugnei Stražnickaitei, Kotrynai Teterevkovai, Akvilei Vasiliauskaitei ir Austei Žiogaitei.

Nepriklausomybės akto signataro, žymaus Lietuvos ekonomisto ir visuomenininko Jono Smilgevičiaus stipendijos šiemet buvo įteiktos Ekonomikos ir vadybos fakulteto studentėms Žanetai Dovidaitytei ir Karinai Korsakovai.

Posėdyje taip pat buvo įteikti Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus atestatai profesoriams Artūrui Dambrauskui, Rimantui Plungei, Jūratei Ruzaitei ir Airinai Volungevičienei.

Posėdžio pabaigoje buvo įteikti daktaro diplomai ir ženklai. Sveikindamas apdovanotuosius, VDU Prorektorius mokslui ir inovacijoms dr. Rolandas Urbonas palinkėjo jiems prasmingos akademinės ir profesinės karjeros, tačiau kartu nepamiršti palaikyti ryšio su Alma Mater, sugrįžti ir pasidalinti savo pasiekimais bei idėjomis.

„Šiandien jūs tapote pripažintais savo srities ekspertais. Tačiau nepamirškite, tikrasis mokslas reikalauja išsaugoti pradedančiojo smalsumą. Kur protas atviras, galimybių visada daugiau nei ribų. Mokslas prasideda nuo klausimo, pažanga prasideda nuo drąsos pripažinti, kad dar ne viską žinome. Išsaugokite šią drąsą ir toliau uždavinėkite svarbius klausimus, svajokite, kurkite, žavėkite pasaulį naujomis idėjomis“, – sveikinimo kalboje kūrybinės drąsos ir dvasinės tvirtybės daktarams linkėjo dr. R. Urbonas.

Renginio dalyviams muzikinį sveikinimą dovanojo VDU Muzikos akademijos solistai Paulius Kaminskas ir Iveta Kalkauskaitė kartu su VDU Menų centro akademiniu choru „Vivere Cantus“, vadovaujamu Rolando Daugėlos. Atlikėjams akomponavo Dominykas Šimonis.

NUOTRAUKŲ GALERIJA

ERASMUS. Paversk nuotykį patirtimi: šiltas klimatas išties turi įtakos nuotaikai

ERASMUS+ – tai daug daugiau nei tarptautiniai studijų ar praktikos mainai. Tai – naujos žinios, patobulinti užsienio kalbų gebėjimai, tarptautinė patirtis, verslumo kompetencijų sustiprinimas, geriausių asmeninių savybių ugdymas, ryšiai ir draugai visame pasaulyje, kitos šalies ir kultūros pažinimas. Greta to – kiekvieną mėnesį mokama ERASMUS+ stipendija. Pagal Europos Sąjungos ERASMUS+ programą Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) turi daugiau kaip 90 Europos šalių universitetų partnerių, iš viso – daugiau kaip 170 ERASMUS+ partnerių, kuriuos gali rinktis studijų ar praktikos tarptautiniams mainams.

Svarstai išvykti pagal ERASMUS+, tačiau trūksta dar vieno žingsnio iki apsisprendimo? Paskaityk VDU Žemės ūkio akademijos studijų programos Tvaraus bioverslo vadyba ketvirto kurso studentės Annos Yevdokimenko ERASMUS+ nuotykių ir įgytos patirties Ispanijoje istoriją.

– Į kurią šalį vykai pagal ERASMUS+ programą?

Pasirinkau Ispaniją, Pablo de Olavide universitetą.

– Kaip ir kodėl pasirinkai šią šalį, universitetą?

Šį universitetą pasirinkau dėl suteikto grįžtamojo ryšio, o Ispanija patraukė savo šiltu klimatu, kadangi Lietuvoje žiemos yra niūrios.

– Kiek laiko buvai išvykusi pagal ERASMUS+ programą?

Pagal ERASMUS+ programą buvau išvykusi tris mėnesius.

– Ar tai tavo pirmoji ERASMUS+ išvyka?

Taip, ERASMUS+ teikiamomis galimybėmis naudojausi pirmą kartą.

– Kas labiausiai nustebino, įsiminė kitoje šalyje?

Sužavėjo gatvėse auginami mandarinai ir apelsinai. Šiltas klimatas išties turi įtakos nuotaikai ir norui dar daugiau bendrauti su aplinkiniais.

– Kokiomis veiklomis, greta studijų, užsiėmei ERASMUS+ mainų metu?

Laisvu laiku lankiau Panorama dailės mokyklą ir nutapiau tris aliejinės tapybos darbus.

– Kokios patirties įgijai ERASMUS+ studijose? Kur, manai, ji bus naudinga?

– ERASMUS+ mainai mane pakeitė kaip asmenybę. Tapau atviresnė kitiems žmonėms. Šeimos palaikymo svarba tapo ypač akivaizdi, kai esi viena kitoje šalyje.

Anna mielai pasidalins savo tarptautinių mainų patirtimi su ERASMUS+ galimybėmis besidominčiais studentais. Susisiekti su Anna gali el. paštu: annenp23@gmail.com

Skelbiami Erasmus+ konkursai studijoms ir praktikai 2026–2027 metams.

Vasario 16-osios proga – VDU Žemės ūkio akademijos kanclerio sveikinimas

UAB „DOJUS agro“ stipendijos pirmakursiams suteikė tikslą brėžti ambicingus profesinės ateities horizontus

Jaunųjų talentų skatinimas – tai investicija į sėkmingą ir sumanią ateitį. Suteikdamas stipendijas ir praktikos galimybes, verslas kuria sąlygas, kad studentai ne tik įgytų žinių, bet ir drąsiai jas pritaikytų realioje darbo aplinkoje, formuodami ateities technologijas ir kurdami pokyčius. Dviem Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto pirmakursiams vardines stipendijas skyrusi UAB „DOJUS agro“ jaunajai kartai plačiai atveria modernaus agrosektoriaus duris, kviesdama kasdien būti inovacijų spiečiaus epicentre.

Aiški vizija ir tikslai veda į sėkmę

Vardinę stipendiją pelnęs VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto studijų programos Žemės ūkio mechanikos inžinerija pirmakursis Emilijus Sirius – motyvuotas ir aiškius studijų bei profesinės ateities tikslus formuojantis jaunuolis.

„Norint gauti vardinę stipendiją, buvo atsižvelgiama į asmenines vertybes ir į motyvaciją siekti savo tikslų. Reikėjo parodyti, kad ne tik domiuosi žemės ūkio mechanikos sritimi, bet ir turiu aiškius tikslus. Kai sužinojau, jog man skirta stipendija, aplankė emocijos – iš pradžių nustebau, nes to nesitikėjau, o vėliau apėmė džiaugsmas ir papildoma motyvacija“, – sako Inžinerijos fakulteto studentas.

Aktyvaus studento teigimu, jam skirta vardinė stipendija skatina dar atsakingiau žiūrėti į studijas, nuolat tobulėti, siekti aukštesnių rezultatų bei eiti savo tikslo link. „Noriu ir siekiu tapti kvalifikuotu žemės ūkio mechanikos inžinieriumi, gebančiu dirbti su moderniomis technologijomis, prisidėti prie pažangaus ir tvaraus žemės ūkio vystymo. O vienas iš svarbiausių mano tikslų – tapti geriausiu savo srities specialistu“, – tikslius ateities horizontus brėžia pašnekovas.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto studijų programos Žemės ūkio mechanikos inžinerija studentas Emilijus Sirius

Iš arti pažintas agrosektorius padiktavo įkvepiančią kryptį

Emilijus tikina – sprendimas pasirinkti studijų programą Žemės ūkio mechanikos inžinerija buvo ne atsitiktinis, o motyvuotai apgalvotas. „Nuo pat mažens domėjausi žemės ūkiu ir technika, todėl ši sritis man niekada nebuvo svetima. Didelę įtaką mano pasirinkimui turėjo ir dėdė, kuriam esu labai dėkingas – jis suteikė galimybę iš arčiau susipažinti su žemės ūkiu, pamatyti, kaip vyksta kasdieniai darbai, kaip veikia technika. Jau ne vieną vasarą dirbu žemės ūkio srityje, todėl ši patirtis dar labiau sustiprino norą savo ateitį sieti su šia sfera. Studijų programa Žemės ūkio mechanikos inžinerija pasirodė išskirtinė – čia inžinerinės žinios derinamos su praktiniu darbu ir šiuolaikinėmis žemės ūkio technologijomis. Šiuolaikinis žemės ūkis yra stipriai pažengęs. Atsirado itin daug tiksliųjų technologijų, t. y lazeriai, automatinis variavimas ir kt. Taip pat naujinama ir pati technika, kad operatorius galėtų patogiau dirbti savo darbą. Kuriami ir žemės ūkio robotai, kurie padeda automatizuoti darbus, taupo laiką ir didina efektyvumą“, – sako pirmakursis ir priduria tikintis, kad ateityje žemės ūkis bus dar labiau pažangus ir kuriantis dar tampresnę sinergiją tarp technologijų ir gamtos.

Jaunųjų talentų skatinimas – motyvacija augti

„DOJUS agro“ Lietuvos filialo direktorė Diana Tatarūnaitė-Zubenienė neabejoja – įmonė, kurdama tvirtas bendrystės gijas su jaunąja karta, investuoja ne tik į būsimus specialistus, bet ir inovatyvią žemės ūkio ateitį.

„Lietuvoje jaučiamas itin didelis kvalifikuotų inžinerijos krypties specialistų stygius. Taip pat sparčiai auga ne tik kvalifikuotų, bet ir su išmaniosiomis technologijomis gebančių dirbti inžinerijos specialistų poreikis. Todėl vardinėmis stipendijomis pasirinkome skatinti jaunuosius Inžinerijos fakulteto talentus – tikimės, kad šis paskatinimas studentams uždegs dar didesnį norą tobulėti, gilinti žinias, kurias ateityje pritaikys praktiškai savo pasirinktame profesiniame kelyje. Įmonėje itin laukiame inžinerijos, mechanikos krypties darbuotojų. Taip pat labai paklausūs ir tvariosios inžinerijos specialistai, gebantys dirbti su sumaniosiomis technologijomis. Džiaugiamės VDU Žemės ūkio akademijoje parengta studijų programa Tvarioji inžinerija ir tikimės šios srities profesionalų ateityje sulaukti ir mūsų įmonėje“, – sako D. Tatarūnaitė-Zubenienė.

„DOJUS agro“ Lietuvos filialo direktorė Diana Tatarūnaitė-Zubenienė

„Bendraujant su studentais labiausiai dėmesį atkreipiame į jų motyvaciją, žingeidumą, norą tobulėti. Jaunuosius stipendijomis įvertintus talentus globojame įvairiomis prasmėmis – kviečiame dalyvauti įmonės organizuojamose lauko renginiuose, konferencijose, mokymuose, suteikiame galimybę „iš vidaus“ pažinti ne tik patį žemės ūkį, bet ir įmonės kasdienę veiklą“, – kalba „DOJUS agro“ Lietuvos filialo direktorė.

Praktinė patirtis studijų metu yra svarbus veiksnys, formuojantis būsimų specialistų kompetencijas ir profesinį pasirengimą. Pašnekovės teigimu, praktika įmonėje studentams tampa puikia pažinties su modernaus agrosektoriaus galimybėmis erdve. Neretai praktiką UAB „DOJUS agro“ atlikę jaunuoliai lieka dirbti įmonėje arba į ją grįžta baigę studijas. „Studentai atlikti praktiką gali ir regionuose įsikūrusiuose įmonės padaliniuose. Darbo rinkos statistika byloja – regionuose taip pat itin trūksta inžinerijos krypties specialistų. Džiaugiamės studentams galintys pasiūlyti apmokamą praktiką. Ne paslaptis – finansinės galimybės jaunuoliams taip pat yra svarbios. Kalbant apie darbo rinką – įmonės konkuruoja, versle inžinerijos profesionalų poreikis yra didesnis nei jų pasiūla. Todėl nenuostabu, jog šių specialistų atlyginimai yra stipriai konkurencingi“, – pasakoja įmonės atstovė.

Žemės ūkis – inovacijų spiečius

Paklausta, kuo šiuolaikinis agrosektorius gali būti aktualus jaunajai kartai, D. Tatarūnaitė-Zubenienė sako pastebinti tendenciją – jaunimui svarbu, kad jų studijos ir įgytos žinios būtų įvertintos – jiems aktualu, jog jų baigta specialybė būtų patraukli darbo rinkoje. „Kaip ir minėjau, inžinerijos krypties specialistų trūkumas – milžiniškas, todėl prie tokių profesionalų įmonės rikiuosis pačios. Jaunoji karta didelį dėmesį skiria inovacijoms, jų pritaikymui gyvenime. Verta paminėti, kad lyginant su visais sektoriais, pagal inovacijų pritaikymo spartą agrosektorius yra top penketuke. Pirmoje vietoje yra karybos sektorius, antroje vietoje – kosmoso pramonė, trečioji – stambioji pramonė, ketvirtąją vietą užima medicina ir penktoje vietoje yra būtent žemės ūkis su tiksliosiomis technologijomis. Jaunam žmogui būti inovacijų spiečiuje, turėti galimybę jas kurti ir pritaikyti – didelis privalumas“, – tikina įmonės atstovė.

VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika

VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika pabrėžia – verslo skiriamos vardinės stipendijos yra svarbi paskata studentams kryptingai siekti profesinių tikslų ir stiprinti ryšį su darbo rinka. „Tokios iniciatyvos kaip UAB „DOJUS agro“ įsteigtos vardinės stipendijos ne tik stiprina studentų motyvaciją, bet ir padeda jaunimui drąsiau planuoti savo ateitį, ugdyti kompetencijas bei pasirengti kurti pažangų ir tvarų žemės ūkį“, – sako Inžinerijos fakulteto dekanas.

VDU kviečia paremti karo iššūkius patiriančius Ukrainos universitetus

Šiuo metu Ukrainos akademinė bendruomenė susiduria su precedento neturinčiais humanitariniais ir infrastruktūros iššūkiais. Glaudžius ryšius su ja palaikantis Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) pradėjo paramos rinkimo akciją ir kviečia Ukrainos universitetams dovanoti skubiai reikalingus daiktus.

„Mūsų studentai ir darbuotojai patiria nuolatinius trikdžius: jų kasdienis gyvenimas, studijos ir moksliniai tyrimai nuolat kenčia nuo barbariškų išpuolių prieš civilius ir ypatingos svarbos energetikos infrastruktūrą ekstremaliomis žiemos sąlygomis, kurie palieka žmones be šildymo ir elektros esant stingdančiam šalčiui ir kelia rimtą grėsmę visos akademinės bendruomenės saugumui ir gerovei“, – laiške kolegoms ir partneriams rašo T. Ševčenkos nacionalinio Kyjivo universiteto rektorius Volodymyras Bugrovas.

Ukrainos universitetuose dėstymas tęsiasi elektros tiekimo sutrikimų metu, egzaminai rengiami tarp oro pavojaus signalų, moksliniai tyrimai vykdomi be prieigos prie laboratorijų ir skaitmeninių išteklių, o studentai ir darbuotojai turi derinti priverstinį persikėlimą, savanorystę ir rūpinimąsi savo šeimomis.

Pasak VDU rektorės prof. dr. Inetos Dabašinskienės, plataus masto karui tęsiantis jau penktus metus, Ukrainos akademinė bendruomenė rodo nepaprastą stiprybę nuolatinės grėsmės gyvybei sąlygomis, tačiau jai dabar kaip niekad reikalinga pagalba ir visos Europos vienybė.

„Negalime likti nuošalyje, matydami, kokią milžinišką naštą tenka išgyventi ukrainiečiams, kurių rankose šiandien yra demokratijos ateitis. Jų drąsa, atsparumas ir ištvermė yra tikras pavyzdys ir pamoka visai Europai. Kviečiu prisidėti prie paramos, parodyti solidarumą konkrečiais veiksmais. Vytauto Didžiojo universitete Ukrainai padedame jau daug metų, šiandien – dar viena galimybė parodyti, kad akademinė bendruomenė gali nešti šviesą pačiais tamsiausiais laikais“, – palaikyti Ukrainos universitetus kviečia VDU rektorė.

Paramos akcija kviečia Ukrainos universitetams dovanoti nebrangius, tačiau šiuo metu labai reikalingus daiktus: USB šildytuvus, universalias šildykles, elektrinius rankų šildytuvus, šildomus kilimėlius, per USB maitinamas LED stalines lempas su segtuku, žiedines LED lempas, stovus žiedinei lempai, didelės talpos išorines baterijas (power bank). Visi daiktai turi būti nauji ir turėti galimybę krauti per USB.

Dovanoti daiktai bus perduoti Dnipropetrovsko valstybiniam vidaus reikalų universitetui, J. Fedkovičiaus Černivcių nacionaliniam universitetui, S. Kuzneco Charkivo nacionaliniam ekonomikos universitetui, Dnipro technologijos universitetui, Sumų valstybiniam universitetui, T. Ševčenkos nacionaliniam Kyjivo universitetui ir Mariupolio valstybiniam universitetui.

Vytauto Didžiojo universitetas kviečia Lietuvos visuomenę ir akademinę bendruomenę prisidėti prie paramos rinkimo akcijos. Daiktus galima pristatyti darbo dienomis nuo 9 iki 18 val. VDU Mariupolio valstybinio universiteto centre (S. Daukanto g. 28–109, Kaunas) ir VDU Ukrainos centre (T. Ševčenkos g. 31, Vilnius). Akcija vyks iki vasario 17 dienos (imtinai).

ERASMUS. Paversk nuotykį patirtimi: įveiktos netikėtos situacijos sustiprino pasitikėjimą savimi

Svarstai išvykti pagal ERASMUS+, tačiau trūksta dar vieno žingsnio iki apsisprendimo? Paskaityk VDU Žemės ūkio akademijos studijų programos Maisto kokybė ir sauga trečio kurso studentės Ugnės Mazurkevičiūtės ERASMUS+ nuotykių ir įgytos patirties Graikijoje istoriją.

– Į kurią šalį vykai pagal ERASMUS+ programą?

Pasirinkau Graikiją, Kretos salą.

– Kaip ir kodėl pasirinkai šią šalį, universitetą?

Šią šalį pasirinkau dėl kitokio klimato ir galimybės iš arčiau susipažinti su alyvuogių auginimu bei iš jų gaminamais produktais. Norėjau praktiškai pamatyti visą gamybos procesą – nuo žaliavos auginimo iki galutinio produkto – ir geriau suprasti, kaip klimatas bei tradicijos daro įtaką augalinių žaliavų kokybei ir saugai.

– Kiek laiko buvai išvykusi pagal ERASMUS+ programą?

Pagal ERASMUS+ programą buvau išvykusi du mėnesius.

– Ar tai tavo pirmoji ERASMUS+ išvyka?

Taip, ERASMUS+ teikiamomis galimybėmis naudojausi pirmą kartą.

– Kas labiausiai nustebino, įsiminė kitoje šalyje?

Kretoje labiausiai nustebino ir įsiminė šiltas klimatas bei žmonių geranoriškumas. Saulėtas oras ir ilgos šviesios dienos turėjo teigiamos įtakos kasdieniam gyvenimui ir darbinei aplinkai. Klimatas ne tik formuoja vietos gyvenimo būdą, bet ir daro tiesioginę įtaką žemės ūkiui, ypač alyvuogių auginimui, kurį turėjau galimybę stebėti iš arti. Žmonių geranoriškumas ypač atsiskleidė mano pirmosiomis dienomis Kretoje, kai susidūriau su praktiniu iššūkiu – neradau transporto, kaip nuvykti į praktikos vietą. Šioje situacijoje sulaukiau daug nuoširdaus palaikymo: tiek būsto nuomotojas, tiek praktikos vadovai aktyviai ieškojo sprendimų ir stengėsi padėti. Kol dar neturėjau galimybės išsinuomoti automobilio, būsto nuomotojas pasiūlė naudotis jo dviračiu, kuris tapo laikinu, bet labai svarbiu sprendimu. Ši patirtis paliko didelį įspūdį, nes parodė, jog Kretoje žmonės yra ne tik draugiški, bet ir pasirengę realiai padėti kasdienėse situacijose. Toks palaikymas padėjo greičiau prisitaikyti prie naujos aplinkos, jaustis saugiai ir susitelkti į praktiką.

– Kokiomis veiklomis, greta studijų, užsiėmei ERASMUS+ mainų metu?

Išsinuomojusi automobilį turėjau galimybę apvažiuoti beveik visą Kretos salą ir geriau pažinti jos kultūrą, istoriją bei gyvenimo būdą. Lankiausi įvairiuose muziejuose ir vietinėse šventėse, kurios leido iš arčiau susipažinti su Graikijos tradicijomis ir vietinių gyvenimu. Ypač vertinga patirtis buvo apsilankymai ūkiuose, kuriuose auginamos avys ir ožkos, gaminamas tradicinis sūris, auginamos alyvuogės ir spaudžiamas alyvuogių aliejus. Šios veiklos padėjo geriau suprasti vietos maisto gamybos procesus ir jų ryšį su klimatu bei tradicijomis, taip papildant teorines ir praktines žinias, įgytas praktikos metu. Laisvalaikiu taip pat daug laiko skyriau gamtos pažinimui – grožėjausi kalnuotais Kretos kraštovaizdžiais bei salą supančiomis Egėjo ir Libijos jūromis. Šios patirtys praturtino mainų laikotarpį ne tik kultūrine, bet ir asmenine prasme.

– Kokios patirties įgijai ERASMUS+ studijose? Kur, manai, ji bus naudinga?

– Be profesinių įgūdžių, mainai padėjo sustiprinti savarankiškumą, problemų sprendimo gebėjimus ir prisitaikymą prie naujos aplinkos. Gyvenimas kitoje šalyje išmokė planuoti kasdienius reikalus, ieškoti sprendimų netikėtose situacijose ir pasitikėti savimi. Taip pat bendraudama su vietiniais gyventojais pagerinau bendravimo užsienio kalba įgūdžius.

Ugnė mielai pasidalins savo tarptautinių mainų patirtimi su ERASMUS+ galimybėmis besidominčiais studentais. Susisiekti su Ugne gali: „Facebook“

Skelbiami Erasmus+ konkursai studijoms ir praktikai 2026–2027 metams.