EIP projekto „Organinės anglies panaudojimas ekosistemų paslaugų plėtrai, pritaikant ūkininkavimą prie klimato kaitos ACT.LT (AgroCarbonTech.LT)“ baigiamoji konferencija

Gegužės 15 d. 8–17 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos bei Inžinerijos fakultetai kviečia dalyvauti bendro EIP projekto Nr. 35BV-KK-22-1-04988-PR001 „Organinės anglies panaudojimas ekosistemų paslaugų plėtrai, pritaikant ūkininkavimą prie klimato kaitos ACT.LT (AgroCarbonTech.LT)“ baigiamojoje konferencijoje.

Konferencija vyks VDU ŽŪA IV rūmuose, 214 konferencijų salėje (Universiteto g. 8a, Akademija, Kauno r.).

Konferencijos programa:

8:00–9:00 val. Registracija į konferenciją.

9:00–9:15 val. Konferencijos atidarymas. VDU Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. V. Marozas.

9:15–9:45 val. „Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemos (ŽŪŽIS) galimybės: Žemės ūkio ministerijos vykdomos žinių sklaidos, mokslo, inovacijų ir konsultavimo priemonės“. LR ŽŪM Strateginio planavimo departamento direktorė dr. V. Žoštautienė.

9:45–10:30 val. „Bioanglies gamyba ir panaudojimo galimybės: technologijos ir tyrimų rezultatai“. VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto doc. dr. E. Zvicevičius.

10:30–11:10 val. EIP projektas „Organinės anglies panaudojimas ekosistemų paslaugų plėtrai, pritaikant ūkininkavimą prie klimato kaitos ACT.LT (AgroCarbonTech.LT)“ didėjantis aktualumas. Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos direktorius R. Čiūtas.

11:10–11:40 val. Kavos pertrauka.

11:40–12:20 val. „Tvarūs ir inovatyvūs projektai Aukštaitijos profesinio rengimo centre“. Aukštaitijos profesinio rengimo centro mokytoja V. Šeikienė.

12:20–13:00 val. „Paulovnijų auginimo ir tręšimo bioanglimi eksperimentinių tyrimų rezultatai“. VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto doc. dr. E. Linkevičius.

13:00–14:00 val. Praktinės patirtys ir diskusijos. Dalyvauja: E. Blechertas, E. Juškevičius, ūkininkas K. Svečiulis, mokslininkai: doc. dr. Inga Adamonytė, doc. dr. E. Zvicevičius, doc. dr. E. Linkevičius, V. Šeikienė, R. Čiūtas.

14:00–15:00 val. Vakarienė

15:00–17:00 val. Apibendrinimas ir VDŪ ŽŪA laboratorijų lankymas.

Biomasės paruošimo, logistikos ir kieto kuro procesų laboratorija. Mechanikos, energetikos ir biotechnologijų inžinerijos katedros doktorantas K. Žiūra.

VDU ŽŪA Arboretumo lankymas. Arboretumo vadovas J. Girinas.

Seminaras „Kriptovaliutų apmokestinimas ir specialistų kompetencijos VMI veikloje“

Gegužės 12 d. 11:15 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakultetas kviečia dalyvauti seminare „Kriptovaliutų apmokestinimas ir specialistų kompetencijos VMI veikloje“.
Seminaro pranešimų temos:
„Kriptovaliutų ir finansinių priemonių apmokestinimas pajamų mokesčiu“. Pranešėja – Kristina Laurinavičienė, VMI Mokesčių informacijos departamento I gyventojų pajamų mokesčio skyriaus vyriausioji specialistė.
„VMI specialistui reikalingos žinios ir kompetencijos“. Pranešėja – Ligita Brazlauskienė, Kauno AVMI Kontrolės departamento direktorė.

Seminaras vyks VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakultete, 154 auditorijoje (Universiteto g. 10, Akademija, Kauno r.).

Neturinčius galimybės seminare dalyvauti gyvai, kviečiame jungtis nuotoliniu būdu.

Nemokamas nuotolinis seminaras „Kodėl muitinės žinios šiandien skirtos ne tik muitinės pareigūnams?“

Muitinė jau seniai neapsiriboja vien deklaracijų pildymu. Šiandien muitinės, prekybos taisyklių ir reglamentų išmanymas reikalingas IT specialistams, logistikos specialistams, verslininkams, finansininkams ir net teisininkams. Muitinės žinių galima įgyti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakultete pasirinkus vadovų magistrantūros (MBA) programą „Muitinės procesų valdymas“, kuri atitinka ES muitinės kompetencijų reikalavimus.

2025 m. gegužės 22 d. 15.30 val. VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakultetas kviečia dalyvauti nuotoliniame nemokamame seminare, kuriame bus nagrinėjama muitinės žinių svarba.

Kas bus aptariama internetiniame seminare?

Muitinės žinių svarba šiandien.
Muitinės žinių poreikis darbo rinkoje.
MBA „Muitinės procesų valdymas“.

Seminarą ves MBA „Muitinės procesų valdymas“ komiteto pirmininkė dr. Erika Besusparienė.

Seminaro informacija:

Data: 2025 m. gegužės 22 d.

Laikas: 15:30 val. (EET, Lietuvos laiko juosta)

Formatas: internetinis seminaras per „MS TEAMS“

Kalba: seminaras vyks anglų kalba.

REGISTRACIJA

Planuojama internetinio seminaro trukmė: apie vieną valandą.

Nuoroda prisijungti prie „MS TEAMS“ platformos prieš internetinį seminarą bus išsiųsta registracijos metu nurodytu el. pašto adresu.

VDU Studijų festivalis 2025

Per vieną dieną susipažink su visu Vytauto Didžiojo universitetu!

Gegužės 16 d., penktadienį, 10 val. Vytauto Didžiojo universitetas pakvies Tave ir Tavo draugus dalyvauti VDU Studijų festivalyje, kuris vyks Prezidento Valdo Adamkaus VDU Sporto centre (Studentų g. 9A, Akademija, Kauno r.). Tai puiki galimybė tiek susipažinti su universitetu, studijomis ir čia esančiomis galimybėmis, tiek ir aktyviai leisti laiką bei pramogauti.

Festivalio metu moksleivių lauks VDU atstovai ir dėstytojai, kūrybinės dirbtuvės, fakultetų, organizacijų, universiteto padalinių inovacijų prisistatymai, konsultacijos, žaidimai, pramogos, muzika. Moksleivius atlydėjusius mokytojus kviesime į seminarus.

REGISTRACIJA Į VDU STUDIJŲ FESTIVALĮ.

KVIEČIAME SUSIPAŽINTI SU VDU STUDIJŲ FESTIVALIO VEIKLOMIS (informacija nuolat pildoma)

2024 m. vykusio VDU Studijų festivalio akimirkos

2023 m. vykusio VDU Studijų festivalio akimirkos

Atvira paskaita-seminaras „Mitus apie investavimą sugriaukime šiandien, kad rytoj galėtumėme džiaugtis finansine laisve!“

Gegužės 8 d. 15 val. kviečiame dalyvauti atviroje paskaitoje-seminare „Mitus apie investavimą sugriaukime šiandien, kad rytoj galėtumėme džiaugtis finansine laisve!“. Seminarą ves lektorius Justinas Sacevičius, UAB „Profitus Crowdfunding“ skaitmeninės rinkodaros koordinatorius.

Paskaitos-seminaro metu lektorius kartu su dalyviais:

Griaus populiariausius mitus apie investavimą – ar tikrai investavimas tik turtingiesiems, o gal be rizikos čia nė žingsnio?
Kalbės apie tai, kas stabdo nuo pirmųjų žingsnių ir kaip iš tiesų atrodo kelias į finansinę laisvę.
Dalyvių taip lauks interaktyvus Kahoot žaidimas „Pasitikrink žinias ir pasivaržyk su draugais“! Taigi investuoti gali kiekvienas – svarbiausia žinios. Kviečiame pradėti kartu!

REGISTRACIJA

Data, laikas: 2024 m. gegužės 8 d. 15 val.
Vieta: Nuotoliniu būdu (online). PRISIJUNGIMAS
Trukmė: 60 min.

VDU virtualūs profesinio tobulėjimo seminarai pritraukė daugiau nei 2 tūkst. mokytojų

Socialiai atsakingas Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), atpažindamas mokytojų darbo sudėtingumą, kasmet organizuoja jiems skirtas veiklas – didelio populiarumo seminarus, kuriuose dėstytojai perduoda aktualias žinias ir dalinasi patirtimi. Tai – investicija į dar geresnes, iššūkiams pasiruošusias ateities mokyklas. Šį balandį nemokamuose VDU virtualiuose seminaruose pedagogams susibūrė daugiau nei du tūkstančiai dalyvių, panorėjusių gilinti ir praplėsti žinias pagal savo mokomus dalykus arba pasirinkti bendrojo ugdymo seminarą.

Seminaruose mokytojams, mokyklų ir gimnazijų darbuotojams bei vadovams VDU dėstytojai pristatė ne tik įvairių mokslo sričių temas, ugdančias asmenines kompetencijas, tačiau ir papasakojo apie praktinius, pedagogams aktualius dalykus. Iš viso dalyviai galėjo rinktis iš daugiau nei trisdešimties įvairiausių temų – nuo biotechnologijų, dirbtinio intelekto, miško pedagogikos, Frankofonijos pasaulio ar šiuolaikinio meno iki politinio raštingumo, civilinės saugos, mokesčių valdymo, bendradarbiavimo su mokinių tėvais ir skaitmeninės atsakomybės. Kiekvienam seminaro dalyviui išduoti pažymėjimai.

Seminarai sulaukė didžiulio susidomėjimo – daugybėje jų dalyvavo po šimtą ar daugiau užsiregistravusiųjų. Dėstytojai ne tik dalinosi žiniomis ir patirtimi, bet ir kvietė mokyklų atstovus diskutuoti apie tam tikrus savo mokslo srities aspektus, lyderystės svarbą ar tarpusavio santykius darbe. Organizatorių teigimu, tai buvo puiki proga pabendrauti, pasidalinti mintimis, užmegzti ryšius su kolegomis ir savo sričių profesionalais, kurie pravers tiek profesinėje, tiek ir asmeninėje veikloje.

VDU Botanikos sodo specialistės Indrė Liubamirskaitė ir Karina Rimkutė surengė interaktyvią pamoką, kurios metu padėjo dalyviams atrasti dvaro kūrimo meną.

Gamtos mokslų fakulteto dėstytojas dr. Paulius Ruzgys papasakojo apie biotechnologiją ir jos taikymą įvairiuose kontekstuose – nuo įmonių iki mokyklų.

Humanitarinių mokslų fakulteto dėstytojų seminarai aprėpė skirtingas temas. Prof. dr. Sigutė Radzevičienė pristatė aktualiąją švedų literatūros klasiką, dr. Mantas Antanas Davidavičius – politinę filosofiją XX amžiaus idėjų verpetuose. Profesorė dr. Aurelija Leonavičienė pakvietė susipažinti su Frankofonijos pasauliu ir Kanados istoriniais, kultūriniais bei kalbiniais kontekstais. Latvių kalbos skaitymo, rašymo ir vertimo subtilybes pristatė dr. Kristina Vaisvalavičienė.

Informatikos fakulteto doktorantė Monika Grigaliūnienė savo seminare mokytojams papasakojo, kas šiandien jau yra kitaip nei vakar matematikos didaktikos tyrimuose ir pasidalino naujausiais atradimais.

Katalikų teologijos fakulteto atstovų seminarai buvo skirti įvairioms temoms. Kunigas dr. Algirdas Akelaitis pažvelgė į Bibliją kaip literatūros šedevrą, prof. dr. Andrius Narbekovas aptarė biotechnologijų iššūkius žmogaus orumui. Dr. Gabrielius Edvinas Klimenka surengė du seminarus: apie išvykimo krepšio komplektaciją pagal atnaujintas civilinės saugos rekomendacijas ir pasirengimą ekstremalioms situacijoms.

Menų fakulteto dėstytoja dr. Daiva Price pristatė šiuolaikinį meną ir kaip jis pasakoja apie pasaulį, o lektorius Augustinas Balaišis – mokytojo vaidmenį integruojant dirbtinį intelektą į įtraukųjį ugdymą.

Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dėstytojai pedagogus sudomino aktualiomis temomis. Doc. dr. Mindaugas Norkevičius pasidalino mintimis apie politinio raštingumo ugdymą, mokinių kompetencijų formavimą saugumo klausimais. Kauno „Europe Direct“ centro vadovė Diana Lukoševičiūtė-Burneikienė aptarė Europos Sąjungos temas mokyklose ir būdus įdomiai mokyti apie Europą. Profesorė dr. Auksė Balčytienė kartu su docentu Ignu Kalpoku ir doktorante Patricija Lenčiauskiene papasakojo apie skaitmeninę netvarką ir atsakomybę bei galimybes taisyti sugedusią realybę.

Socialinių mokslų fakulteto profesorė dr. Loreta Bukšnytė-Marmienė savo seminarą skyrė nuostatų galiai mokytojo ir mokinio sąveikoje, o docentė dr. Jorūnė Vyšniauskytė-Rimkienė – praktiniams patarimams ir metodams, skatinantiems bendradarbiavimą tarp mokyklų ir mokinių tėvų.

Studentų reikalų departamento darbuotoja, karjeros konsultantė Daiva Pugevičienė pažvelgė į individualių ir grupinių karjeros konsultacijų reikšmę ir svarbą.

Švietimo akademijos lektorius Dainius Kulbickas ir docentas Linas Jašinauskas aptarė būdus įtraukiančiai supažindinti su minerologija visuomeninio ugdymo pamokose. Docentas dr. Augustinas Dainys savo seminare pateikė minčių, kaip apie etiką galima dėstyti įdomiai, o docentas dr. Darius Gerulaitis aptarė individualaus pagalbos plano vertinimo aspektus.

Teisės fakulteto profesorė dr. Edita Gruodytė seminaro dalyvius supažindino su korupcijos samprata, požymiais ir prevencija švietime.

Užsienio kalbų instituto lektorė Vaida Misevičienė surengė du seminarus: apie kalbos analizę naudojant technologijas ir įvairiapusę pagalbą mokytojui – nuo ABC iki DI.

Žemės ūkio akademijos atstovai surengė aštuonis seminarus. Doc. dr. Erika Besusparienė papasakojo apie pasaulinę apskaitą ir mokesčių valdymą, doc. dr. Inga Adamonytė – apie vandens reikšmę ir santykį tarp žmogaus ir gamtos, profesorė dr. Laima Česonienė – apie Baltijos jūros būklę ir ateitį. Profesorius dr. Rolandas Bleizgys pasidalino, kaip tvarią ateitį kuria tvarioji inžinerija, o lekt. Rolandas Rakštys ir doc. dr. Jolita Greblikaitė – kaip kurti tvarų verslą bioekonomikoje. Doc. dr. Rita Pupalienė pristatė alternatyvias žemdirbystės sistemas, dr. Jolanta Stankevičienė – miško pedagogiką, doc. dr. Viktorija Vaštakaitė-Kairienė – mineralinių elementų reikšmę augalams ir naujausius jų tyrimus.

„Regionų ateities forumas 2025“: atsparumas ir konkurencingumas veda sėkmės link

Balandžio 24 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) įvykusio jau penktus metus organizuojamo renginio „Regionų ateities forumas 2025“ pagrindine ašimi tapo keturios konkurencingumo dimensijos, apimančios įvairius organizacijų veiklos aspektus ir jų poveikį tiek ekonomikai, tiek aplinkai bei visuomenei. Forume analizuotas inovacijomis, technologijomis ir galimybėmis grįstas konkurencingumas, siekiant ekonominio augimo ir visuomenės gerovės, taip pat atsakingu aplinkos išteklių naudojimu, ekosistemų apsauga ir klimato kaitos mažinimu.

Regionuose – reikšmingas žemės ūkio vaidmuo

Regionų ateities vystymuisi itin svarbus mokslo, regionų savivaldos, verslo ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimas, kuris paskatintų teigiamus pokyčius, siekiant jų konkurencingumo, gyvybiškumo ir inovatyvių sprendimų kūrimo bei pritaikymo.

„Džiaugiamės, kad Lietuvoje žemės ūkis ir su juo susiję verslai yra vis labiau matomi. Šiųmečio „Regionų ateities forumo“ tema – atsparumas ir konkurencingumas. Žemės ūkis regionuose yra atsparumo ir konkurencingumo pagrindas. Tikiu, kad jeigu regionuose bus stiprūs verslai ir stiprios bendruomenės, tuomet ir jaunimui bus noras gyventi ir dirbti regionuose“, – kalbėjo VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė ir linkėjo aktyvių diskusijų, naujų minčių ir idėjų, kurias renginio dalyviai galėtų parsivežti ir įgyvendinti regionuose.

Tapatybės (at)kūrimas: ar turime kur tobulėti?

Siekiant pažangaus regionų vystymosi ir darnios plėtros, Europos Sąjungoje ir Lietuvoje yra dedamos didelės pastangos, kad būtų sumažintas socialinis atotrūkis, skatinamas regionų prisitaikymas prie kintančių ekonominių ir socialinių aplinkos sąlygų, sudaromos didesnės galimybės naujų darbo vietų kūrimuisi taip pritraukiant žmones grįžti dirbti ir gyventi į regionus.

Regioninės kultūros logistiką pristatęs VDU Humanitarinių mokslų fakulteto filosofas, politikos kritikas prof. dr. Gintautas Mažeikis renginyje pristatęs pranešimą „Regioninė kultūros logistika: nuo tapatybės demonstravimo prie integruoto kūrybos organizavimo“ akcentavo tapatybės (at)kūrimą, kuris vyksta plėtojant unikalų paveldą, plečiant etnografinius muziejus, rekonstruojant dvarus, rūmus ir pilis, kuriant originalius vietos turistinius maršrutus ir kt.

Tačiau mokslininkas pastebi ir kultūros politikos silpnybes – dominuoja „kietieji“ projektai, vietos tapatybė politizuojama, vyksta regioninis vienas kito kopijavimas ir kt.

Atsparumas ir konkurencingumas: regionų slaptasis ingredientas

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto prof. dr. Vilma Atkočiūnienė renginio dalyviams pristatė pagrindinius teritorinio konkurencingumo veiksnius. „Visų pirma tai – žmogiškieji ištekliai ir švietimo kokybė – kuo kvalifikuotesni gyventojai, tuo didesnė teritorijos pridėtinė vertė. Antra – institucinė aplinka ir valdymo kokybė: patikimos institucijos kuria stabilumą ir pasitikėjimą investuotojams. Taip pat nemažiau svarbūs veiksniai – inovacijos ir verslumo ekosistema, ekonominė struktūra ir investicinė aplinka, fizinė ir skaitmeninė infrastruktūra, gyvenimo kokybė ir socialinė aplinka, geografinė padėtis ir gamtiniai ištekliai“, – vardijo profesorė ir pridūrė, kad nors paskutinis veiksnys yra „duotybė“, tai yra labai svarbu logistikai, rinkų prieinamumui, turizmui ar žemės ūkiui.

Institucinis konkurencingumas yra visuomenės gebėjimas susitarti, bendradarbiauti ir veikti kryptingai, nepriklausomai nuo sektoriaus. „Konkurencingumas leidžia teritorijai augti, o atsparumas – išlikti. Tik atspari teritorija gali būti ilgalaikėje perspektyvoje konkurencinga. Tuo tarpu konkurencingumo stiprinimas kuria atsparumo pagrindą“, – kalbėjo VDU ŽŪA mokslininkė.

Konkurenciniai pranašumai veda į sėkmę

Centrinės projektų valdymo agentūros ekspertas Viktoras Sirvydis renginyje „Regionų ateities forumas 2025“ apžvelgė savivaldybių gyvenimo kokybės indekso, pajamų ir išlaidų duomenis. Jonavos r. savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius su renginio dalyviais pasidalijo įžvalgomis apie tai, kaip regionai atpažįsta savo konkurencinius pranašumus.

„Kodėl regionams apskritai svarbu suprasti savo konkurencinius pranašumus? Verta investuoti į tas sritis, kur esate pažangesni už kitus, nes tai gali duoti didžiausią grąžą. Reikia aiškiai nustatyti savo prioritetus – nes kai viskas yra prioritetas, tuomet niekas nebėra prioritetas. Savųjų savybių atradimas regionams leidžia nesiblaškyti ir pagrindinį dėmesį, laiką, energiją ir resursus kreipti ten, kur labiausiai apsimoka regiono gyventojams. Tai nereiškia, kad kitos ekonominės veiklos sritys turi būti visiškai pamirštos, tačiau prioritetų hierarchiją nusistatyti reikia“, – kalbėjo Jonavos r. savivaldybės meras.

Tvarus vandens naudojimas – ką tai reiškia?

Šiandien tvarumas yra tapęs neatsiejamu darnaus vystymosi komponentu. Viena iš dedamųjų – tvarus vandens išteklių naudojimas. „Subalansuotas vandens vartojimas, taršos mažinimas, vandens ekosistemų apsauga patenkina dabartinius visuomenės, gamtos ir ekonomikos poreikius, nekenkia ateities kartų galimybėms naudotis paviršiniu, požeminiu ir geriamuoju vandeniu“, – teigė LR Aplinkos ministerijos viceministras Tomas Vaitkevičius, renginio metu pristatęs pranešimą „Vandens išteklių tvarumas Lietuvoje: nuo šiandienos problemų iki rytojaus sprendimų“.

Pagrindinės priežastys, lemiančios vandens būklę, yra hidromorfologiniai poveikiai, gamtiniai procesai ir klimatinės sąlygos, pasklidusioji tarša, daugiausiai iš žemės ūkio veiklos, sutelktoji tarša.

„Kaip efektyviai mažinti azoto taršą Lietuvoje ir pasiekti geresnę vandens kokybę? Integruotas požiūris: techninės, reguliacinės priemonės. Taip pat – tręšimo planavimas ir kontrolė, natūralūs filtrai – vandens apsaugos juostas“, – gaires brėžė LR Aplinkos ministerijos viceministras.

Įkvepiančios patirtys: aplinkosauginis ir ekonominis konkurencingumas

Šiuolaikiniai aplinkosaugos, infrastruktūros ir tvarumo iššūkiai reikalauja daugiaplanio požiūrio bei bendradarbiavimo tarp mokslo, verslo ir visuomenės.

Renginyje VDU ŽŪA doc. dr. Raimondas Šadzevičius pristatė hidrotechnikos ir melioracijos statinių būklę Lietuvoje – šie inžineriniai objektai yra gyvybiškai svarbūs, tačiau jų priežiūra ir atnaujinimas vis dar kelia nemažai iššūkių.

Labdaros ir paramos fondo „Išsaugokime Baltiją“ vadovas Giedrius Bučas pristatė pranešimą „Išsaugoti negalime atsitraukti. Kur padėti kablelį?“ ir kvietė susimąstyti apie mūsų atsakomybę aplinkai ir būtinybę veikti nedelsiant.

Kita svarbi kryptis – žiedinė ekonomika. Europos žiedinės ekonomikos inovacijų slėnių (ECIV) projekto ekspertė ir Inovacijų agentūros „GreenTech Hub“ koordinatorė Justina Anglickytė „Regionų ateities forumas 2025“ dalyviams pristatė pranešimą „Žiedinės ekonomikos „šokių aikštelė““.

ES misijų „Sveikas dirvožemis“ ir „Prisitaikymas prie klimato kaitos“ nacionalinis kontaktinis asmuo (NCP) Irena Kuzminskienė ir 2 veiksmų grupės „Kultūra, kūrybiškumas ir įtrauki visuomenė“, ES Misijos „Poveikiu klimatui neutralūs ir pažangūs miestai“, „Naujasis europinis bauhazas“ nacionalinis kontaktinis asmuo (NCP) Gintauta Žemaitienė pristatė Europos Sąjungos misijas, kurios atveria naujas galimybes Lietuvos regionams 2025 m.

Ši įvairiapusė iniciatyvų visuma rodo, kad aplinkosauga, inovacijos ir atsakingas požiūris į ateitį yra nebe pasirinkimas, o būtinybė.

Įkvepiančios patirtys: institucinis ir socialinis konkurencingumas

Bendradarbiavimas, gyventojų įtraukimas ir inovacijos tampa esminiais veiksniais kuriant stiprias, ir konkurencingas vietos bendruomenes. Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos prezidentas, Telšių r. savivaldybės Varnių seniūnas Rolandas Bružas renginyje akcentavo seniūnijų įvaizdžio kūrimo svarbą ir bendruomenės įtraukimo reikšmę stiprinant ryšį.

VDU ŽŪA mokslininkai – doc. dr. Anastasija Novikova, doc. dr. Laura Girdžiūtė ir dr. Algirdas Staugaitis – aptarė ūkininkų ir žemės ūkyje dirbančių žmonių gerovę ateities ūkininkavimo kontekste. Mokslininkai pabrėžia, kad socialinė gerovė ir tvari plėtra yra būtinos sąlygos žemės ūkio sektoriaus gyvybingumui.

Miesto laboratorijos bendraįkūrėja ir projektų vadovė Goda Sosnovskienė renginyje pristatė pranešimą „Socialinės inovacijos kaip konkurencingumo variklis: miesto laboratorijos patirtis“

Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos pirmininkė Eglė Juozapavičienė išryškino telkiančių iniciatyvų reikšmę formuojant bendruomenės atsparumą.

Iššūkiai, auginantys lyderystę

Renginys vainikuotas diskusija „Lyderystė per iššūkius: regionai, kurie kuria sėkmės istoriją“. Kėdainių rajono meras Valentinas Tamulis, Elektrėnų savivaldybės meras Gediminas Ratkevičius, Raseinių savivaldybės meras dr. Arvydas Nekrošius, Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos prezidentas, Telšių rajono savivaldybės Varnių seniūnas Rolandas Bružas dalijosi gerosiomis savivaldybių patirtimis, taip pat įvardijo, kokių priemonių reikia imtis, siekiant pritraukti sėkmę ir kurti proveržį.

Diskusiją moderavo „OVC Consulting“ asocijuotas konsultantas Paulius Tamolė.

Didžėjus Arnas apie šiuolaikinę inžineriją ir „ofisą ant ratų“: šiandien pasiektas lygis – ne riba

Kai širdyje gyvena smalsumas, noras kurti ir siekti prasmingų dalykų, net nauji, nepažinti keliai tampa savaime aiškūs. Būtent taip baigęs mokyklą pasijuto Arnas Katilius – jaunas vaikinas iš Kuršėnų, kuriam mintis apie inžinerijos studijas kirbėjo jau seniai, bet aiškaus plano dar nebuvo. Sprendimą lėmė ne tik loginiai argumentai, bet ir vidinis jausmas, kad pasirinkta kryptis – arti širdies. Studijos Arnui tapo ne tik naujo etapo pradžia, bet ir galimybė susikurti gyvenimą, kuriame dera žinios, darbas ir laisvalaikio pomėgiai. Šiandien Arnas – ne tik studentas, bet ir vienos didžiausių agrosektoriaus įmonių darbuotojas, didžėjus, muzikos mylėtojas ir aktyvus vaikinas, kuris tiki, kad viskas prasideda nuo drąsos būti savimi.

Didžėjavimas ir inžinerija – (ne)suderinama?

„Didžėjaus pultą čiupinėjau nuo mažens. Laikui bėgant šis pomėgis tapo ir papildoma veikla. Groju privačiuose renginiuose, viešose erdvėse, pavyzdžiui, miestelių šventėse. Didžėjavimą galėčiau palyginti su inžinerija. Tenka ne tik didžėjauti, bet ir statyti garso įrangą – čia taip pat yra tam tikri inžineriniai sprendimai. Beje, apie inžineriją galvojau dar būdamas moksleiviu, tik nebuvau apsisprendęs, kurią kryptį pasirinkti. Pradėjau domėtis studijų galimybėmis Kaune. Mano akį patraukė studijų programa Tvarioji inžinerija, nes tuo metu ji buvo nauja. Pradėjau domėtis giliau, susipažinau su mokomaisiais dalykais. Įstojau ir manau, kad nesuklydau“, – savo pasirinkimą komentuoja pašnekovas.

Aktyvus studentas gyvenimą tapo ryškiomis spalvomis – perspektyvios studijos, turiningas laisvalaikis. Šią paletę neseniai papildė ir dar vienas komponentas – Arnas įsidarbino vienoje didžiausių agrosektoriaus, VDU Žemės ūkio akademijos partnerių, įmonėje. „Pirmame studijų kurse gavau skatinamąją stipendiją. Tąkart vykau į įmonę dalyvauti motyvaciniame pokalbyje. O šiais metais, kai Akademijoje vyko Karjeros diena, apsilankiau įmonės stende ir pasiteiravau apie praktikos arba darbo galimybes. Vėliau įmonė su manimi susisiekė, o dabar jau dirbu dirvožemio tyrimų srityje – esu tiksliosios žemdirbystės pagalbinis darbuotojas. Važiuoju į ūkius ir pagal iš anksto numatytą planą tyrimams imu mėginius“, – darbo specifiką aptaria studentas.

Studijų metu įgytos žinios ir įgūdžiai jau „dirba“ ir praktikoje – Arnas sako, kad darbe neretai tenka prisiminti dirvožemio tyrimų specifiką, planų sudarymą ir kt. „Mano darbe svarbu lankstumas, tikslumas, atsakingumas ir kruopštumas“, – pagrindines darbe reikalingas savybes aptaria Arnas.

Naujame gyvenimo etape – patirtys, pamokos ir iššūkiai

Iš Kuršėnų kilęs Arnas sako, kad baigus mokyklą ir įstojus į universitetą gyvenimas atverčia naują, patirčių ir pamokų kupiną knygos lapą, skatinantį augti kaip asmenybę. „Prasideda kitas etapas: palikęs gimtuosius namus ir išvykęs studijuoti į kitą miestą tapau daug savarankiškesnis. Atsiranda daugiau pareigų. Visos šios patirtys užaugina pareigingą, savarankišką žmogų. Studijos plečia akiratį, įgyju ne tik inžinerines žinias, bet ir bendrą išprusimą“, – teigia vaikinas ir priduria, kad nors jis jau antrakursis, tačiau tiki ir žino, kad studijų metu jo dar laukia reikšmingas ir naudingas studijų laikas.

Šiais metais mokyklą baigiantys jaunuoliai vasaros laukia su jauduliu širdyse – laukia egzaminų sesija, o vėliau – ir svarbus pasirinkimas, klausimas, reikalaujantis atsakymo: kuriuo gyvenimo keliu eiti toliau. „Moksleiviams palinkėčiau klausyti savo širdies ir rinktis tą sritį, kurioje mato savo ateitį. Nereikia bandyti kažkam įtikti ir priimti „primetamus“ dalykus. Dar – dalyvaukite studijų mugėse, domėkitės, skaitykite apie studijų galimybes, nuvykite į norimą universitetą: pajauskite jo aurą, aplankykite fakultetus. Ir viskas ateis savaime“, – patarimais dalijasi Arnas.

Nors Arnas šiuo metu – antrakursis, tačiau mintyse jau dėlioja asmenines ateities perspektyvas.

„Galvoju apie magistrantūros studijas. Žinoma, norėčiau tęsti karjerą, kuri būtų susijusi su mano specialybe. Galbūt kažkada svarstysiu apie savo verslo kūrimą“, – sako Arnas ir priduria, kad ateitį norėtų sieti su inžinerijos kryptimi, o didžėjavimą priskirti hobiui arba papildomam darbui.

Ar inovacijos turi tobulėjimo ribą?

Arnui apie agrosektorių yra tekę girdėti įvairiausių stereotipų, tačiau vaikinas sako jau spėjęs ne kartą įsitikinti – žemės ūkis yra kuriantis proveržį. „Faktas, prieš 20–30 metų žemės ūkis nebuvo toks inovatyvus, tačiau šiais laikais agrosektorius kupinas naujovių ir technologijų: dronai, įvairūs, modernūs traktoriai – tai yra „ofisas ant ratų“. Šiandien pasiektas lygis – ne riba. Manau, kad žemės ūkis ateityje tobulės dar labiau. Keisis kartos, žmonės bus dar labiau išmanūs ir technologijas žemės ūkyje norės pritaikyti dar labiau. Nors agrosektorius ir šiuo metu yra inovatyvus, tačiau tobulėjimui ribų nėra. Todėl ir tvariosios inžinerijos specialistų karjera – perspektyvi. Pats matau, kad šiuo metu trūksta specialistų, kurie gebėtų dirbti su naujausiomis technologijomis. Vieno pokalbio su agroverslo įmonės atstovu metu stebėjomės, kodėl inžinerijos krypties studijų programos nėra populiarumo viršūnėje – juk konkurencingi atlyginimai ir perspektyvi karjera laukia kiekvieno, norinčio tobulėti“, – sako Arnas ir baigdamas pokalbį priduria: akivaizdu, po studijų tiek jo, tiek grupiokų tikrai laukia veržli ateitis, kupina galimybių.

Arno istorija – tai įrodymas, kad šiuolaikinė inžinerija – ne tik apie sudėtingus skaičiavimus ar techniką, bet ir apie kūrybiškumą, inovacijas bei nuolatinį augimą. Pasirinkęs kelią, kuris atitinka jo vertybes ir interesus, Arnas ne tik siekia profesinių aukštumų, bet ir išlieka savimi – aktyviu, smalsiu ir veržliu žmogumi.

Virtualus seminaras „Tavo investicija į ateitį prasideda čia: VDU Apskaitos ir finansų studijų programa“

Gegužės 20 d. 15 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakultetas kviečia dalyvauti virtualiame seminare „Tavo investicija į ateitį prasideda čia: VDU Apskaitos ir finansų studijų programa“.

Jo metu sužinosite, kuo išsiskiria magistrantūros studijų programa Apskaita ir finansai, išgirsite 10 svarbiausių priežasčių, kodėl verta rinktis šias studijas, bei susipažinsite su studentės patirtimi ir studijų kasdienybe iš pirmų lūpų.

Seminaro trukmė 1 val.
REGISTRACIJA
Renginys vyks nuotoliu „Teams“ platformoje: PRISIJUNGIMO NUORODA.

VDU tarptautinė dėstymo savaitė 2025

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) kviečia studentus ir darbuotojus dalyvauti VDU tarptautinėje dėstymo savaitėje 2025, kuri vyks gegužės 5–9 dienomis.

Šios savaitės metu tarptautiniai dėstytojai iš partnerinių universitetų visoje Europoje ir už jos ribų skaitys paskaitas įvairiomis aktualiomis temomis, tarp jų:

Šiuolaikinė žemdirbystė ir regeneracinis ūkininkavimas;
Bioekonomika ir darnus vystymasis;
Dirvožemio sveikata ir aplinkosaugos valdymas;
Maisto kokybė, sauga ir atliekų mažinimas;
Energijos vartojimo efektyvumas, klimato politika ir skaitmeninės inovacijos žemės ūkyje.

Paskaitos vyks VDU Žemės ūkio akademijos rūmuose:

Centriniai rūmai (Studentų g. 11);
II rūmai (Studentų g. 15);
III rūmai (Studentų g. 10).

Išsamus paskaitų tvarkaraštis, įskaitant temas, dėstytojus, laikus ir vietas

Tai puiki galimybė:

Praturtinti savo akademines žinias;
Išklausyti tarptautinių ekspertų įžvalgas;
Dalyvauti diskusijose apie aktualius pasaulio iššūkius ir perspektyvas.

Kviečiame visus studentus ir darbuotojus dalyvauti paskaitose ir tapti šios tarptautinės mokymosi patirties dalimi.

Renginio organizatoriai: VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos, Bioekonomikos plėtros, Inžinerijos, Miškų ir ekologijos fakultetai bei Bioekonomikos tyrimų ekscelencijos centras.