LETSGROW mokymai universitetų darbuotojams, mokslininkams ir doktorantams

Akademiniai ir neakademiniai darbuotojai, mokslininkai, tyrėjai ir doktorantai kviečiami dalyvauti sausį ir vasarį vyksiančiuose LETSGROW projekto mokymuose. Mokymai vyks anglų kalba, nuotoliniu ir hibridiniu būdu. Dalyviams bus įteikti pažymėjimai. Programos laikas pateiktas pagal Vidurio Europos laiką (CET). Laiką pagal savo vietovę galite perskaičiuoti čia.

Pasinaudokite šia galimybe tobulinti savo kompetencijas ir registruokitės į mokymus. Mokymų programą ir registracijos formą rasite žemiau.

Mokymų programa

Nuotoliniai mokymai „Ethics and research data use“

Sausio 29 d. 9:00–11:30 CET, MS TEAMS. Registracija

Lektorė – Vytauto Didžiojo universiteto docentė dr. Saulė Milčiuvienė.

Mokymų turinys. Aukštos kokybės ir tinkamai valdomi tyrimų duomenys yra esminė šiuolaikinio mokslo dalis: jie užtikrina tyrimų patikimumą, sudaro sąlygas sklandžiam bendradarbiavimui ir spartina inovacijų kūrimą. Mokymų metu dalyviai susipažins su pagrindiniais principais, kurie padeda pasiekti šį standartą.

Mokymų metu bus apžvelgti svarbiausi Europos Sąjungos teisės aktai, reglamentuojantys tyrimų duomenis, pabrėžiant tiek mokslininkams tenkančias atsakomybes, tiek atsiveriančias galimybes. Taip pat bus nagrinėjamas teisinis duomenų suderinamumas – įskaitant duomenų licencijavimo modelius, kurie skatina atsakingą duomenų dalijimąsi ir pakartotinį naudojimą – taip pat duomenų apsaugos ir mokslinių tyrimų etikos aspektai.

Galiausiai mokymuose bus pristatytos būsimos reguliacinės kryptys, tokios kaip Europos dirbtinio intelekto strategija mokslui, Duomenų sąjungos strategija, skirta duomenų atvėrimui dirbtinio intelekto taikymams, ir siūlomas Skaitmeninis omnibuso reglamentas. Tai padės dalyviams aiškiau suprasti, kaip šios iniciatyvos formuos ateities mokslinių tyrimų ekosistemą.

Hibridiniai mokymai „Unlocking AI – Introduction to Large Language Models and Personal Knowledge Assistants“

Vasario 5 d., 9:00–13:30 CET ir vasario 6 d., 9:30–12:00 CET. Registracija

Mokymai vyks nuotoliu, MS TEAMS, ir gyvai Primorskos universitete, Gamtos mokslų, matematikos ir informatikos fakultete. Adresas: Glagoljaška 8, 6000 Koper, Slovėnija.

Lektorius – Domen Vake (Primorskos universitetas).

Įranga: dalyviams, dalyvaujantiems gyvai, bus suteikti kompiuteriai.

Reikalavimai:

Turėti Google paskyrą (Gmail), reikalingą įrankiams pasiekti.
Python žinios – rekomenduojamos, bet neprivalomos. Visi būtini kodai bus pateikti; vis dėlto, bazinis programavimo sintaksės supratimas padės toliau pritaikyti įrankius pagal poreikį.

Projekto finansavimo galimybės: konsorciumo partnerių deleguotiems dalyviams gali būti kompensuojamos kelionės ir apgyvendinimo išlaidos.

Mokymų turinys. Didelių kalbos modelių (pvz., ChatGPT) žinios yra plačios, tačiau jie neturi prieigos prie jūsų asmeninių ar institucinių duomenų. Šie mokymai skirti paieška paremto generavimo (Retrieval-Augmented Generation, RAG) metodui, leidžiančiam DI atsakyti į klausimus remiantis jūsų vidiniais dokumentais, mokslinėmis publikacijomis ar administracinėmis gairėmis.

Baigę mokymus dalyviai gebės:

Suprasti, kaip iš tikrųjų veikia tokie įrankiai kaip ChatGPT(ir kur jie klysta);
Naudotis Google Colab, debesų pagrindu veikiančia Pythonaplinka, leidžiančia vykdyti galingą programinę įrangą be diegimo;
Paleisti parengtą DI programą, kuri leidžia „bendrauti“ su savo PDF dokumentais;
Pritaikyti šiuos įgūdžius praktinėms užduotims: apibendrinti mokslinius straipsnius, ieškoti informacijos instituciniuose dokumentuose, rengti mokymo medžiagą.

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerio šventinis sveikinimas

Skaitmeninė mėlynoji karjera įveikus anglies krizę – akvakultūros mokymo programos naujovės

Akvakultūros ir žuvininkystės sektorius Europoje susiduria su ilgalaikiais ir struktūriniais iššūkiais, kuriuos lemia pasaulinis atšilimas, klimato kaitos nulemti vandens ekosistemų pokyčiai, biologinės įvairovės nykimas ir augantis poreikis užtikrinti tvarią, atsakingą maisto gamybą. Kylanti vandens temperatūra, vandens kokybės svyravimai, ekstremalūs hidrologiniai reiškiniai, ligų plitimas ir didėjantis spaudimas gamtos ištekliams keičia ne tik akvakultūros technologijas, bet ir reikalavimus specialistams, dirbantiems šiame sektoriuje.

Šiuos iššūkius dar labiau išryškino pastarųjų metų krizės – COVID-19 pandemija ir karas Ukrainoje. Jos atskleidė, kad aukštasis mokslas turi būti ne tik moksliškai stiprus, bet ir atsparus, lankstus bei gebantis veikti skaitmeninėje erdvėje, išlaikant tarptautinį bendradarbiavimą net sudėtingomis geopolitinėmis sąlygomis. Šiame kontekste buvo įgyvendintas „Erasmus+“ programos projektas nr. 2023-1-LT01-KA220-HED-000154247 „Skaitmeninė mėlynoji karjera įveikus anglies krizę – akvakultūros mokymo programos naujovės“, (DiBluCa).

Projektas ir partnerystė

DiBluCa – tai tarptautinis bendradarbiavimo aukštajame moksle projektas, įgyvendintas nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2025 m. spalio 31 d. Projekto koordinatorius – Vytauto Didžiojo universitetas (Lietuva). Projektą įgyvendino tarptautinis konsorciumas, kurį sudarė Vytauto Didžiojo universitetas (Lietuva), Balikesiro universitetas (Turkija), Dubrovniko universitetas (Kroatija), Tesalijos universitetas (Graikija) ir Odesos nacionalinis technologijos universitetas (Ukraina).

Partneriai atstovavo skirtingiems Europos regionams, skirtingoms akvakultūros sistemoms ir akademinėms tradicijoms – nuo vidaus vandenų iki jūrinių sistemų, nuo Viduržemio jūros regiono iki Šiaurės ir Rytų Europos. Toks konsorciumo sudėties įvairumas sudarė prielaidas holistiniam požiūriui į klimato kaitos poveikį akvakultūrai ir leido kurti studijų sprendimus, pritaikomus skirtinguose nacionaliniuose kontekstuose. Ypatingą reikšmę turėjo bendradarbiavimas su Ukrainos partneriu, leidęs išlaikyti akademinį dialogą ir studijų plėtrą karo sąlygomis.

Išsami esamos padėties analizė

Projekto veiklos buvo pradėtos nuo išsamios esamos padėties (State of the Art, SoA) analizės, apėmusios visas projekto partnerių šalis. Šios analizės tikslas buvo ne tik apžvelgti esamas akvakultūros ir žuvininkystės studijų programas, bet ir įvertinti jų gebėjimą reaguoti į klimato kaitos ir pasaulinio atšilimo keliamus iššūkius.

SoA analizė buvo vykdoma taikant kelių lygių metodiką: analizuotos studijų programos ir jų moduliai, peržiūrėti strateginiai ir metodiniai dokumentai, atliktos apklausos ir struktūruotos diskusijos su dėstytojais, studentais, tyrėjais bei akvakultūros sektoriaus atstovais. Tai leido identifikuoti ne tik temines spragas, bet ir metodinius iššūkius, susijusius su studijų turinio aktualumu, tarpdiscipliniškumu ir skaitmeninių mokymosi sprendimų taikymu.

Analizės rezultatai atskleidė bendrą tendenciją visose partnerių šalyse: akvakultūros studijose dažnai trūko sisteminio ir integruoto požiūrio į klimato kaitos poveikį vandens ekosistemoms, žuvų sveikatai, šėrimo praktikoms ir technologiniams sprendimams. Taip pat buvo identifikuotas poreikis lankstesniems studijų formatams, mišriam ir nuotoliniam mokymuisi bei atvirosios prieigos mokymosi ištekliams. Ši analizė tapo koncepciniu pagrindu visoms tolesnėms projekto veikloms.

Studijų turinio kūrimas ir moduliai

Remiantis SoA analizės rezultatais, buvo sukurta nauja, į klimato kaitos iššūkius orientuota studijų turinio struktūra, paremta aiškiai apibrėžtais mokymosi rezultatais, tarpdiscipliniškumu ir galimybe studijų turinį lanksčiai integruoti į skirtingas aukštojo mokslo programas.

Parengti šeši teminiai studijų moduliai, apimantys pagrindinius pasaulinio atšilimo ir akvakultūros sąsajos aspektus:

pasaulinio atšilimo poveikis vandens kokybei ir poveikis akvakultūrai;
akvakultūros poveikis aplinkai klimato kaitos kontekste;
veisimas ir biotechnologijų taikymas akvakultūroje;
žuvų mityba ir šėrimo praktikos klimato kaitos sąlygomis;
žuvų ligos: protozojinės, metazoinės, miksosporidijų ir kokcidijų sukeliamos ligos;
akvakultūros sistemų pasirinkimas šiltėjančiame pasaulyje.

Kiekvienas modulis parengtas kaip pilnas studijų vienetas, apimantis teorinę medžiagą, aktualius mokslinius tyrimus, praktinius pavyzdžius ir savarankiško mokymosi užduotis. Moduliai sukurti taip, kad galėtų būti naudojami tiek kaip savarankiški kursai, tiek integruojami į esamas bakalauro ar magistrantūros studijų programas.

Pedagoginė metodologija ir skaitmeniniai mokymosi ištekliai. Siekiant užtikrinti studijų turinio nuoseklumą ir kokybę, projekto metu parengta vieninga pedagoginė metodologija, skirta dėstytojams. Ji apibrėžia mokymo filosofiją, aktyvių mokymo metodų taikymą, skaitmeninių priemonių integraciją ir studentų pasiekimų vertinimo principus. Metodologija padeda dėstytojams sistemingai integruoti klimato kaitos tematiką į studijų procesą ir skatinti kritinį studentų mąstymą.

Kartu sukurta skaitmeninė mokymosi platforma, kurioje pateikiami visi studijų moduliai, mokomoji medžiaga, vaizdo įrašai ir papildomi šaltiniai. Platforma pritaikyta mišriam ir nuotoliniam mokymuisi, užtikrinant studijų prieinamumą ir lankstumą.

Svarbus projekto rezultatas – aukštojo mokslo vadovas „Akvakultūra klimato kaitos amžiuje“, parengtas anglų kalba ir išverstas į visas projekto partnerių kalbas. Taip pat parengtos interaktyvios elektroninės knygos.

Gerosios praktikos gairės. Projekto metu parengtos gerosios praktikos gairės, skirtos aukštojo mokslo institucijoms, akvakultūros sektoriaus specialistams ir sprendimų priėmėjams. Gairės buvo rengiamos remiantis moksliniais tyrimais, studijų modulių pilotiniu įgyvendinimu ir realiais Europos akvakultūros pavyzdžiais.

Gairių struktūra apima:

klimato kaitos ir pasaulinio atšilimo poveikio akvakultūrai apžvalgą,
pagrindinius iššūkius skirtingoms akvakultūros sistemoms,
įrodymais grįstus sprendimus vandens kokybei gerinti, ligų prevencijai, tvaresniam šėrimui ir išteklių naudojimui,
gerosios praktikos pavyzdžius iš skirtingų Europos regionų,
rekomendacijas aukštojo mokslo institucijoms, sektoriaus atstovams ir politikos formuotojams.

Šios gairės sustiprina ryšį tarp mokslo, studijų ir praktikos ir prisideda prie klimatui atsparios akvakultūros plėtros.

Studijų turinio išbandymas ir rezultatų sklaida

Projekto metu sukurti studijų moduliai buvo sistemingai išbandyti realiose studijų ir mokymų sąlygose visose penkiose partnerių šalyse. Pilotinis studijų turinio įgyvendinimas vyko 2025 m. gegužės–rugsėjo mėn., kai jau buvo parengti visi skaitmeniniai mokymosi ištekliai, moduliai ir atvejų analizės. Pagrindinis pilotinio testavimo tikslas buvo įvertinti studijų turinio tinkamumą, aiškumą, pedagoginį pagrįstumą ir praktinį pritaikomumą skirtingoms tikslinėms grupėms.

Pilotiniame testavime dalyvavo daugiau kaip 150 dalyvių, atstovavusių įvairias tikslines grupes – bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros studentus, universitetų dėstytojus, akvakultūros ir žuvininkystės sektoriaus specialistus, techninį personalą bei su sektoriaus politika ir reguliavimu susijusius profesionalus.

Pilotinis testavimas buvo vykdomas nacionaliniu lygmeniu kiekvienoje partnerių šalyje, taikant bendrą metodiką, kuri apėmė savarankišką darbą su skaitmeniniais moduliais ir vaizdo paskaitomis, atvejų analizę ir praktines užduotis, savikontrolės testus po kiekvienos temos, baigiamąjį žinių patikrinimą bei struktūruotą grįžtamąjį ryšį, gaunamą dalyviams užpildžius klausimynus.

Bendrieji pilotinio testavimo rezultatai parodė aukštą dalyvių pasitenkinimo lygį ir studijų turinio aktualumą. Dauguma dalyvių nurodė, kad mokymo turinys yra labai aktualus arba aktualus jų akademiniams ir profesiniams poreikiams, o studijų moduliai – naudingi ir lengvai pritaikomi praktikoje. Dalyviai teigiamai vertino modulių struktūrą, loginį nuoseklumą, tarpdiscipliniškumą ir aiškų ryšį tarp pasaulinio atšilimo procesų ir akvakultūros sektoriaus iššūkių.

Ypač palankiai buvo vertinamos atvejų analizės, kurias dalyviai apibūdino kaip praktiškas, aiškias ir padedančias susieti teorines žinias su realiomis akvakultūros situacijomis. Visose partnerių šalyse dalyviai patvirtino, kad atvejų analizės sustiprino jų supratimą apie klimatui atsparių sprendimų taikymą akvakultūroje. Taip pat buvo pabrėžtas skaitmeninės mokymosi platformos funkcionalumas, kuris daugumos dalyvių buvo įvertintas kaip patogus ir lengvai suprantamas, nors kai kuriose šalyse buvo išskirti techniniai aspektai, kuriuos reikėjo patobulinti (ypač registracijos ir prisijungimo procesą).

Kiekybiniai vertinimo duomenys patvirtino aukštą studijų turinio kokybę. Pavyzdžiui, nacionaliniuose pilotiniuose testavimuose moduliai buvo vertinami itin aukštais balais penkiabalėje skalėje – mokymo aktualumas, turinio naudingumas, sąveikumas ir baigiamojo vertinimo tinkamumas daugeliu atvejų siekė 4,6–5,0 balo vidurkius, o kai kuriose šalyse visi dalyviai (100 %) nurodė, kad mokymai atitiko jų lūkesčius.

Surinkta struktūruota grįžtamoji informacija buvo panaudota galutinėms studijų modulių, pedagoginės metodologijos ir skaitmeninių sprendimų korekcijoms. Remiantis pilotinio testavimo rezultatais, buvo papildyti vizualiniai elementai, patikslintos atvejų analizės, sustiprintas interaktyvumas ir parengti papildomi apibendrinamieji vaizdo įrašai kiekvienam moduliui.

Lygiagrečiai pilotiniam įgyvendinimui vyko projekto rezultatų sklaida. Projekto metu organizuoti sklaidos renginiai, tarptautinė baigiamoji konferencija, teminiai seminarai ir internetiniai seminarai, kuriuose projekto rezultatai buvo pristatyti akademinei bendruomenei, akvakultūros sektoriaus atstovams ir kitoms suinteresuotosioms grupėms. Sklaidos veiklose dalyvavo daugiau nei 300 dalyvių, o tai reikšmingai prisidėjo prie projekto matomumo ir rezultatų pritaikomumo už partnerių institucijų ribų.

Papildomą projekto matomumą užtikrino „Success story“ vaizdo įrašas, kuriame pristatomi tvarios ir klimatui atsparios akvakultūros pavyzdžiai Europoje bei parodoma, kaip DiBluCa projekto metu sukurtos studijų priemonės gali būti taikomos praktikoje.

Tęstinumas ir rezultatų tvarumas

DiBluCa projektas sukūrė tvarius, ilgalaikius rezultatus, kurie išlieka aktualūs ir pasibaigus projekto finansavimui. Projekto metu parengti studijų moduliai, pedagoginė metodologija, skaitmeniniai mokymosi ištekliai ir gerosios praktikos gairės yra numatyti tolimesniam naudojimui ir integravimui į partnerių universitetų studijų programas, taip prisidedant prie nuoseklaus aukštojo mokslo atsinaujinimo akvakultūros ir žuvininkystės srityse.

Šie rezultatai tiesiogiai siejasi su Europos Sąjungos strateginiais dokumentais ir politikos kryptimis, ypač Europos žaliuoju kursu, ES biologinės įvairovės strategija iki 2030 m., Nuo ūkio iki stalo (Farm to Fork) strategija ir ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija. DiBluCa projekte nagrinėjamos temos – vandens ekosistemų būklė, klimato kaitos poveikis akvakultūrai, tvaresnės gamybos sistemos, ligų prevencija, išteklių naudojimo efektyvumas ir technologinės inovacijos – atliepia šių strategijų tikslą pereiti prie klimatui neutralios, ekologiškai atsparios ir žiniomis grįstos ekonomikos.

Svarbus projekto indėlis – žmogiškojo kapitalo stiprinimas, kuris yra būtina sąlyga ES ekologiniams tikslams pasiekti. DiBluCa kuriamas studijų turinys padeda rengti specialistus, gebančius ne tik suprasti klimato kaitos procesus, bet ir taikyti mokslines žinias praktiniuose sprendimuose, prisidedant prie tvarios akvakultūros plėtros, biologinės įvairovės išsaugojimo ir atsakingo vandens išteklių naudojimo.

Atvirosios prieigos principu parengti mokymosi ištekliai užtikrina, kad projekto rezultatai bus plačiai prieinami akademinei bendruomenei, sektoriaus specialistams ir sprendimų priėmėjams, taip skatinant žinių sklaidą, tarpsektorinį dialogą ir gerosios praktikos perėmimą už projekto partnerystės ribų. Tai ypač svarbu ES mastu, siekiant mažinti regioninius skirtumus, stiprinti studijų kokybę ir skatinti vienodesnį tvarių sprendimų taikymą skirtingose valstybėse narėse ir kaimyninėse šalyse.

Tokiu būdu DiBluCa projektas prisideda ne tik prie konkrečių studijų programų atnaujinimo, bet ir prie ilgalaikio sisteminio pokyčio, kuriame aukštasis mokslas tampa aktyviu partneriu įgyvendinant Europos Sąjungos ekologinius, klimato ir tvarios plėtros tikslus.

Daugiau informacijos apie projektą, jo veiklas ir sukurtus rezultatus rasite oficialioje projekto svetainėje.

Pirmajame naujai išrinktos VDU Tarybos posėdyje – Tarybos pirmininkės rinkimas bei universiteto planų pristatymas

Gruodžio 11 d. įvyko pirmasis naujai išrinktos Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Tarybos posėdis. Jo pradžioje pareigas pradėję eiti nariai pasirašė VDU Tarybos nario įsipareigojimus. Balsavimu išrinkta Tarybos pirmininkė – ja tapo Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus vadovė dr. Virginija Vitkienė, Tarybos pirmininkės pavaduotoja – prof. dr. Daiva Vitkutė-Adžgauskienė.

Tarybos pirmininkė dr. Virginija Vitkienė

Šių metų spalį darbą pradėjusi VDU rektorė prof. dr. Ineta Dabašinskienė Tarybai pristatė savo komandos narius – prorektorių studijoms doc. dr. Rytį Pakrosnį, prorektorių mokslui ir inovacijoms dr. Rolandą Urboną, prorektorę strateginei plėtrai ir finansams prof. dr. Astridą Miceikienę, administracijos direktorių Joną Okunį, patarėją specialiems pavedimams doc. dr. Viktorą Bachmetjevą ir Rektorato biuro vadovę Rūtą Stepanovaitę.

VDU rektorė prof. dr. Ineta Dabašinskienė

Tarybai taip pat pristatytos VDU veiklos, susijusios su organizacijos strategijos įgyvendinimu ir rektorės kadencijos veiklos kryptimis. Naujoji rektorės komanda, kadenciją pradėjusi eiti prieš nepilnus tris mėnesius, kaip vieną svarbiausių pirminių darbų įvardijo diskusijų ir bendradarbiavimo su universiteto bendruomene užmezgimą.

Darbą pradėjo ir naujai suburtos darbo grupės – dirbančios su studentų patirties ir gerovės stiprinimu, taip pat mokslo vertinimo ir ekosistemos harmonizavimu bei kitos. „Mūsų universiteto mokslo ekosistemoje vis dar matome perteklinių ar išsibalansavusių elementų. Tarptautiniai ekspertai ne kartą minėjo, kad turime per daug prioritetinių sričių, trūksta aiškumo ir skaidrumo. Todėl pokytis reikalingas“, – teigė VDU rektorė.

Rektorė pabrėžė į pareigas atėjusi su tam tikra nuostata – skaidrinti procesus, tad akcentavo norą žinoti, kaip vyksta tam tikri procesai, ir juos tobulinti. „Manau, kad bendruomenė tikisi skaidrių sprendimų, ji turi matyti ir suprasti, kaip jie priimami“, – įsitikinusi prof. dr. Ineta Dabašinskienė.

Akcentuotas ir diskusijų apie tai, kaip turėtų būti atnaujinamos studijos, poreikis: „Studijų trukmė, formos ir studentų poreikiai keičiasi, todėl reikia platesnės diskusijos, kaip studijos turi atrodyti šiandien. Artes liberales – labai ryški mūsų tapatybės dalis, bet jai taip pat reikia naujo, aiškesnio apibrėžimo šios dienos realybėje“.

Kaip svarbios numatomos VDU veiklos kryptys įvardytos ir infrastruktūros stiprinimas, finansų valdymo gerinimas, kibernetinio saugumo užtikrinimas, procesų skaitmenizavimas ir akademinių miestelių plėtimas.

Į pirmąjį posėdį susirinkę Tarybos nariai pritarė rektorės išsakytam poreikiui rengti naują VDU strategiją. „Nors dabartinė universiteto strategija numatyta iki 2027 metų, matome, kad visi esminiai rodikliai jau viršyti. Todėl nėra prasmės laukti trejų metų – laikas rengti naują strategiją – ambicingesnę“, – kalbėjo profesorė, pridurdama, kad jos paruošimas užtruks maždaug apie metus.

Daugiau apie VDU Tarybą

Paramos akcija tiesia pagalbos ranką ukrainiečių vaikams netoli fronto linijos

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kviečia visuomenę palaikyti „Alex21“, nevyriausybinę organizaciją, kuri į sunkiai pasiekiamas vietas ukrainiečiams pristato reikalingas atsargas. Naujausia organizacijos akcija renka lėšas dovanoms ir būtiniausioms prekėms, kurios skirtos vaikams, gyvenantiems netoli fronto linijos.

„Informacija apie šią iniciatyvą VDU pasiekė per universiteto studentę Svetlaną Olegovą, vienos iš „Alex21“ įkūrėjų seserį. Lietuvė Svetlana, kurios mama kilusi iš Ukrainos, pasidalino savo vyresniosios sesers Lizos istorija. Netrukus po plataus masto karo pradžios, Liza išvyko į Lvivą evakuoti močiutės, tačiau ši galiausiai atsisakė išvykti. Tuomet Liza pasiliko Ukrainoje ir, praėjus trims mėnesiams, kartu su bendražygiais įkūrė „Alex21“, kuri nuo tada aktyviai teikia humanitarinę pagalbą“, – paaiškina Kateryna Horiunova, VDU veikiančio Mariupolio universiteto centro koordinatorė ir VDU „Transform4Europe“ projekto koordinatorė.

Kateryna Horiunova, VDU Mariupolio universiteto centro ir „Transform4Europe“ projekto koordinatorė

Nuo 2022-ųjų, „Alex21“ kasmet vykdo kalėdinę paramos akciją „Tapk Kalėdų seneliu“, skirtą dovanoms vaikams, kurie gyvena kaimuose ir miesteliuose netoli fronto. Skirtingai nei masinė pagalba, dovanos yra parenkamos individualiai, atsižvelgiant į vaiko amžių ir lytį, užtikrinant, kad kiekviena dovana yra asmeniška, prasminga ir skirta konkrečiam vaikui. Nors ši organizacija yra nedidelė, tačiau ji specializuojasi tame, kad pristato pagalbą į vietoves arti fronto, kurių daugelis kitų organizacijų vengia dėl didelės rizikos.

Ukrainoje įsikūrusi „Alex21“ komanda dirba visiško skaidrumo principu ir be tarpininkų, įsigydama daiktus ir pristatydama juos tiesiogiai tiems, kuriems jų reikia sunkiai pasiekiamose teritorijose prie fronto linijos. Teikiama pagalba apima viską nuo taktinių medicinos rinkinių ir turniketų iki maisto, išorinių baterijų ir termoaprangos, paramos civiliams, vaikams ir pabėgėliams.

„Alex21“ veikia daugiausia didelės rizikos zonose, dažnai 3–50 kilometrų atstumu nuo aktyvios fronto linijos, pasiekdama bendruomenes, patiriančias apšaudymus, neseniai išlaisvintus miestus, atokias gyvenvietes, taip pat vietos policijos padalinius, ugniagesių brigadas ir medicinos punktus, kurie negauna jokios kitos paramos. Organizacija bendradarbiauja su patikimais vietiniais partneriais, savanoriais ir civiliais, teikdama pirmenybę mažoms, kontroliuojamoms tiekimo grandinėms, tiesioginiam pagalbos perdavimui gavėjams, patikrintiems dokumentams, saugumui ir efektyvumui. Parama leidžia nupirkti, platinti ir saugiai pristatyti būtiniausius maisto produktus, medicinos, humanitarinės pagalbos priemones ir kitus reikalingus daiktus.

Vytauto Didžiojo universitetas teikia pagalbą ir paramą per Ukrainos centrą, kuris buvo įkurtas 2022 m. Lietuvos ir Ukrainos pirmųjų ponių Dianos Nausėdienės ir Olenos Zelenskos iniciatyva. Centras subūrė Ukrainos bendruomenę Lietuvoje, suteikdamas jai atvirą erdvę kultūrinei, edukacinei, bendruomeninei veiklai ir renginiams, pavyzdžiui, tarptautinėms konferencijoms. Centras tapo antraisiais ukrainiečių namais, kurie kiekvieną mėnesį pritraukia tūkstančius lankytojų ir siūlo šimtus įvairių veiklų.

Ištiesdamas pagalbos ranką Mariupolio valstybiniam universitetui (MVU), kuris dėl karo metu sugriautų pastatų buvo priverstas persikelti į Kyjivą, VDU atidarė MVU centrą ir sudarė sąlygas universitetui nuotoliniu būdu tęsti savo veiklą. Palaikydamas Ukrainą, kur vis dar tęsiasi elektros tiekimo sutrikimai, šiemet MVU centras įsirengė Kalėdų eglutę be lempučių, kuri vis tiek išlieka šviesi ir graži.

Plačiau apie „Alex21“

Akcija „Tapk Kalėdų seneliu“

Vyksta registracija į penktąją tarptautinę mokslinę konferenciją „Sustainable Bioeconomy Development 2026: Theory and Practice“

Kviečiame registruotis į penktąją tarptautinę mokslinę konferenciją „Sustainable Bioeconomy Development 2026: Theory and Practice“, kuri vyks nuotoliniu būdu 2026 m. gegužės 14 d.

Konferenciją organizuoja Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakultetas. Konferencijoje susirinks mokslininkai, praktikai ir politikos formuotojai, kad aptartų naujausias tendencijas, iššūkius ir galimybes kuriant tvarią ir žiedinę bioekonomiką. 2026 m. konferencijos diskusijos bus sutelktos į tokias pagrindines temas kaip:

politika, valdymas ir investicijos darniam bioekonomikos vystymuisi;
inovacijos, skirtos bioekonomikos sektorių konkurencingumui ir žiediškumui didinti;
bioekonomikos augimo strategijos ir žiediniai verslo modeliai;
darnios tiekimo grandinės bioekonomikoje;
darni žiedinė bioekonomika kaimo ir regionų kontekste.

Remiantis šiomis perspektyvomis, konferencija siekia skatinti tarpdisciplininį dialogą ir įkvėpti naujų idėjų, kaip plėtoti tvaresnę ir įtraukesnę bioekonomiką. Konferencija skirta socialiniams mokslams bioekonomikos srityje.

Svarbios datos:

2026 m. kovo 31 d. – registracijos terminas žodiniams ir stendiniams pranešimams (registruojantis būtina pateikti trumpą pranešimo santrauką – iki 100 žodžių)
2026 m. balandžio 10 d. – pranešimų priėmimo paskelbimas
2026 m. balandžio 22 d. – stendinių pranešimų pateikimo terminas
2026 m. gegužės 12 d. – registracijos terminas klausytojams
2026 m. gegužės 14 d. – nuotolinės konferencijos data

Daugiau informacijos

Registracija į konferenciją internetu vyksta iki 2026 m. kovo 31 d.

Tvaraus ir sumanaus kaimo vizija: susitelkusios bendruomenės kuria gyvybingą Lietuvą

Lapkričio 27 dieną Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) tapo mokslininkų, ūkininkų, verslo atstovų, bendruomenių lyderių bei viešojo sektoriaus specialistų, siekiančių kurti tvarią, gyvybingą ir sumanų Lietuvos kaimą, spiečiumi.

Regionus sėkmės keliu veda susitelkusios bendruomenės

12-ąjį kartą organizuota mokslinė-praktinė konferencija „Lietuvos kaimo vietovių konkurencingumo stiprinimas: įvairovė, atsparumas, sumanumas“ kvietė ieškoti bendrų sprendimų, kurti partnerystes ir dalintis tiek mokslo įžvalgomis, tiek gerąja praktika iš skirtingų regionų ir sektorių.

Konferencijoje sveikinimo žodį taręs VDU Žemės ūkio akademijos kancleris prof. dr. Vigilijus Jukna pažymėjo, kad šioje konferencijoje nagrinėjami itin svarbūs klausimai, susiję su kaimų gyvybingumo ir plėtros galimybėmis. „Lietuvoje apie 32 procentai žmonių gyvena kaimiškuose regionuose. Todėl siekiant pagyvinti regionus, itin svarbų vaidmenį atlieka aktyvios bendruomenės, kuriančios maisto sistemas, plėtojančios sumaniuosius kaimus ir generuojančios idėjas“, – sakė VDU Žemės ūkio akademijos kancleris prof. dr. V. Jukna ir konferencijos dalyviams linkėjo konstruktyvių ir produktyvių diskusijų.

VDU Žemės ūkio akademijos kancleris prof. dr. Vigilijus Jukna

Tradicijų ir inovacijų sinergija – tvariai kaimo ateičiai

Sveikindamas mokslinės-praktinės konferencijos dalyvius, VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. dr. Bernardas Vaznonis, pažymėjo – visi svajoja apie patrauklų, ekonomiškai gyvybingą kaimą su įdomiomis veiklomis, kurios leistų pritraukti arba susigrąžinti žmones bei investicijas. „To neįmanoma padaryti be kaimo bendruomenių lyderystės, senųjų tradicijų išsaugojimo, inovatyvių idėjų ir šiuolaikinių technologijų, kurios smelkiasi į visas gyvenimo sritis“, – sakė Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. dr. B. Vaznonis, pridūręs, kad šiandien kaimo reikšmė – nuolat didėjanti: tai ne tik maisto gamybos vieta, bet ir erdvė rekreacijai, psichologinei pusiausvyrai, kūrybai, sveikos gyvensenos, tautinės kultūros puoselėjimui ir vietos tapatybės išsaugojimui.

„Linkiu, kad konferencijoje gimtų idėjos, kurios ne tik papildys argumentus ar strategijas, tačiau taip pat taps realiais žingsniais kuriant tokią Lietuvą, kurioje kaimo vietovės yra stiprios, o vietos bendruomenės sumanios ir atspindinčios mūsų tautos gebėjimą būti atspariai, kūrybingai ir vieningai“, – pridūrė Bioekonomikos plėtros dekanas.

VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. dr. Bernardas Vaznonis

Žmogiškosios vertybės atveria bendrystės tiltus

VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto profesorė dr. Vilma Atkočiūnienė į konferencijos dalyvius kreipėsi Krysztof Czyžewski kūrinio „Mažasis pasaulio centras. Idėjų praktiko užrašai“ žodžiais, pastebėdama, kad kaimas yra mažasis pasaulio centras , o vietos gyventojai, kaip paribio žmonės primena ėjikus lynu: jie eina plonyte, įtampos kupina linija tarp gaivalų, kurie bemat juos sunaikintų, jeigu neišlaikytų pusiausvyros. Mažajam pasaulio centrui reikalingas autonomiškumas, tolerancija, supratimas, įvairovė ir pagarba praeičiai dėl ateities.

Renginyje aptartos įvairios ir ypač aktualios temos. Kaimo vietovių gyvybingumo stiprinimo priemonės, kurios padeda atliepti tikslą „Kad kaimas būtų gyvas“, taikomos mokantis visą gyvenimą, kuriant vietos maisto sistemas plėtojant trumpąsias maisto tiekimo grandines, kuriant ateities maisto ir naujają „slow/ smart“ mitybos kultūrą, diegiant socialines inovacijas, prisiimant atsakomybę už savo gyvenamąją vietovę, dalyvaujant Europos kaimo pakto veiklose ir užsiimant kūrybiška vietokūros praktika, stebėjimu, tarpkultūriniais mainais. Konferencijos pranešėjai didelį dėmesį skyrė įsitraukimo į kaimo vietovių pokyčių valdymą klausimams, kolektyvinio žinojimo, t.y. skirtingų vietos gyventojų žinojimų visumai, susiejamai bendrais ryšiais, kai taikomas komponavimo, gyvųjų organizacijų, įvairių verslo modelių plėtojimo ir socialinio verslumo ekosistemų gerinimo ir kiti inovatyvūs metodai.

Mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Lietuvos kaimo vietovių konkurencingumo stiprinimas: įvairovė, atsparumas, sumanumas“ pristatyta 13 žodinių ir 17 stendinių pranešimų, kurie atskleidė įvairiapusius kaimo vystymosi tyrimus, praktikas. Konferencijos pranešėjai dalyvius kvietė prisidėti prie pokyčių, apjungiant mokslo ir lokalias žinias, iniciatyvas ir bendruomeninę atsakomybę už savo gyvenamąją vietovę bei bendruomenę. Tai buvo ne tik galimybė mokytis vieniems iš kitų, bet ir įsitraukti į gyvą diskusiją apie kaimo vietovių konkurencingumo vystymą, tarpinstitucinės partnerystės ir socialinės įtraukties skatinimą, Leliūnų bendruomenę, kaip vietos tapatybės ir ženklokūros veidrodį, Kuršėnų šeimos namų socialines dirbtuves, gyvųjų laboratorijų patirtis skatinant inovacijas Lietuvos moterų ūkiuose ir, kaip pabrėžė Rasa Ilinauskaitė, asociacijos „Viva Sol“ valdybos pirmininkė ir Kaimo plėtros administravimo studijų programos magistrantė: „Mokykimės taip, lyg gyventume amžinai“.

Renginio metu taip pat vyko Kalėdinė mugė, kurioje pristatyti vietos maisto produktai, socialinių ir bendruomeninių verslų produktai, rankų darbo gaminiai, kalėdiniai atvirukai ir žaisliukai bei kiti artėjančių švenčių džiaugsmą kuriantys gaminiai. Konferencijos dalyviai turėjo galimybę išgirsti vietos gamintojų pristatymus, susipažinti su vietos gamintojų kūrybiškumu ir bendruomenių kultūra.

Konferencijos organizatorius: VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedra, Verslo ir socialinės partnerystės centro Socialinės partnerystės skyrius.

Konferencijos partneriai: Lietuvos kaimo bendruomeninių organizacijų sąjunga, Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga, Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija, Žemės ūkio agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, Rokiškio rajono savivaldybė.

Projektas Nr. LKT-PK-25-1-01066-PR001 „Komunikacijos priemonių įgyvendinimas, siekiant SP žinomumo, gerosios patirties sklaidos ir visuomenės įsitraukimo didinimo“ pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 strateginio plano techninės paramos veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“.

VDU ŽŪA magistrantė J. Jasaitytė nacionalinio aplinkosaugos egzamino kategorijoje „Ekspertai“ užėmė antrąją vietą

Spalio 24 dieną, Tarptautinės klimato kaitos savaitės metu, Žaliosios politikos institutas surengė Nacionalinį aplinkosaugos egzaminą, skirtą aplinkosaugos, tvarumo, žiedinės ekonomikos, atliekų tvarkymo žinių patikrinimui.

Egzamine dalyvavo moksleiviai, visuomenė ir ekspertai. Žinias egzamine tikrinosi ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto studentai, neabejingi klimato kaitos sprendinių paieškai tiek teoriniais, tiek praktiniais aspektais.

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto magistratūros studijų programos Ekologija ir klimato kaita II kurso studentė Jurgita Jasaitytė kategorijoje „Ekspertai“ Lietuvos mastu tapo antrosios vietos laureate.

VDU ŽŪA įgyvendina projektą „Avių virškinamojo trakto parazitų kontrolė siekiant sumažinti jų rezistentiškumą antihelmintinėms medžiagoms bei užtikrinant šių preparatų tvarų (neperteklinį) panaudojimą ūkyje“

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija įgyvendina projektą „Avių virškinamojo trakto parazitų kontrolė siekiant sumažinti jų rezistentiškumą antihelmintinėms medžiagoms bei užtikrinant šių preparatų tvarų (neperteklinį) panaudojimą ūkyje“ Nr. 22BV-KK-25 -1-02986-PR001, pateiktą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. Strateginio plano intervencinę priemonę „Europos inovacijų partnerystė žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje“.

Projekto tikslas – įdiegti inovatyvią individualaus antiparazitinio gydymo sistemą avininkystės ūkiuose, siekiant efektyviai mažinti vaistų naudojimą, gerinti gyvūnų sveikatingumą, didinti ūkių ekonominius rodiklius bei ekologinį tvarumą.

Projekto vertė: 199964.00 Eur

Paramos suma: 199964.00 Eur

Projekto trukmė: 2025 m. lapkričio mėn. – 2028 m. lapkričio mėn.

„Green Visionary Artistry“ Murcijoje: menas ir muzika suskambo kaip kvietimas į žalesnę ateitį

2025 m. lapkričio pabaigoje Ispanijos pietuose, saulėtoje Murcijoje, įvyko ketvirtasis Europos Sąjungos finansuojamo projekto „Green Visionary Artistry“ renginys „Rhythms of Murcia“. Šis susitikimas tapo savotišku kūrybiniu širdies dūžiu, sukvietusiu menininkus, muzikos kūrėjus, aplinkosaugos entuziastus ir bendruomenių atstovus iš visos Europos. Per kelias intensyvias dienas jie drauge ieškojo atsakymo į klausimą: kaip menas ir muzika gali tapti tiltu į tvaresnę, jautresnę ir sąmoningesnę ateitį? Ši iniciatyva – tai ne tik projektas, bet ir vizionieriškas bandymas pasitelkti kūrybą kaip aplinkosaugos švyturį, kviečiantį reflektuoti, veikti ir keisti.

Darbo paketo „Harmonies for Change and Musical Movements for Sustainability“ idėjos atskleidė gilesnį projekto pulsą: muzika čia tampa ne pramoga, o erdve, kurioje gimsta ekologiniai apmąstymai, nauji klausimai ir bendruomeninis ryšys. Įkvėpimo kupinos dirbtuvės, edukaciniai užsiėmimai ir performansai buvo orientuoti į vieną tikslą – paskatinti žmones ne tik suprasti, bet ir pajusti klimato kaitos problematiką, o savyje atrasti kūrybinę galią, galinčią tapti pokyčio sėkla.

Susitikimas prasidėjo oficialiu institucijų sveikinimu, po kurio dalyviai leidosi į kultūrinį maršrutą, vedantį nuo Palacio Episcopal iki Science Museo – tai leido artimiau susipažinti su miesto istorija ir mokslo paveldu. Po pietų El Huertanico laukė nauja patirtis – gastrobotanikos maršrutas „The Garden of the Senses“, atskleidęs, kaip augalų pasaulis gali tapti gastronomine pasaka ir priminti žmogaus ryšį su gamta. Kiekvienas patirtas skonis ir kiekviena istorija čia skambėjo kaip subtilus priminimas apie tvarumo kultūrą.

Trečioji diena tapo tikruoju renginio epicentru – Green Art Festival. Jardín Chino erdvė prisipildė muzikos, šokio ir meninių performansų, kuriuose dalyviai išryškino klimato kaitos temas, perteikdami jas tiek švelniais, tiek energingais kūrybiniais impulsais. Festivalis alsavo laisve, eksperimentais ir bendrumo pojūčiu. Čia muzika virto balsu be sienų, menas – pasakojimu be žodžių, o žmonės – vienas kitą atliepiančiu choru. Vidurdienio pietūs iš food trucks maisto vagonėlių suteikė neformalią pauzę, po kurios festivalio ritmas tęsėsi toliau, įtraukdamas žiūrovus ir atlikėjus į bendrą kūrybinę srovę.

Ateities vizijos

Murcijoje suskambėję muzikiniai ir meniniai ritmai išryškino svarbią tiesą: menas gali tapti ne tik veidrodžiu, atspindinčiu pasaulio problemas, bet ir kompasu, nukreipiančiu link pokyčių. Dalyviai išvyko su žinojimu, kad kiekviena melodija, kiekvienas kūrybinis gestas gali tapti tvarumo istorijos dalimi. Ateityje projektas sieks dar labiau įtraukti vietos bendruomenes, plėsti menininkų ir jaunimo tinklą bei kurti iniciatyvas, kurios įkvėptų ne tik mąstyti, bet ir veikti. Murcijoje gimusi kūrybinė energija taps fonine muzika kitoms projekto veikloms, o iš čia parsivežtos idėjos toliau skleis žalią, atsakingą, vizionierišką mintį Europos kultūriniame žemėlapyje.

Projekte dalyvauja partneriai iš visos Europos: „Creacia Association“, Ispanija; Menges savivaldybė, Slovėnija; Pilisborosjenő savivaldybė, Vengrija; Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva; „Fifty Fifty“, Graikija Sienos savivaldybė, Italija ir Athienou savivaldybė, Kipras.

Daugiau informacijos apie projektą „Green Visionary Artistry – A Tapestry of Environmental Expression“

Projekto vadovė Lietuvoje – doc. dr. Aistė Čapienė.