Labas, studente! Dabar (jau tikrai dabar!) prasideda vienas ypatingiausių ir labiausiai jaudinančių gyvenimo etapų. Nauji tikslai, naujos žinios, krūva naujų durų ir dar daugiau galimybių!
Kviečiame jungtis ir žengti pirmus žingsnius universitete drauge, VDU įvadinėje savaitėje! Pradėkime kelionę link jaudinančios ateities užtikrintai, su parama ir naujais draugais.
Visą reikalingą informaciją apie studijų startą rasti gali ČIA.
Nuo rugpjūčio 15 d. iki rugpjūčio 19 d. 15 val. vyks prašymų studijuoti Lietuvos universitetuose ir kolegijose registravimo papildomas priėmimo etapas, individualiai pildant stojimo paraišką internetu LAMA BPO informacinėje sistemoje. Stojantieji galės pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas, valstybės nefinansuojamas vietas ir valstybės nefinansuojamas vietas su studijų stipendija.
Bendrojo priėmimo etapo kvietimai studijuoti bus siunčiami elektroniniu paštu rugpjūčio 22 dieną iki 9 val. Juos stojantieji taip pat matys prisijungę prie savo prašymo paskyros LAMA BPO informacinėje sistemoje.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studijų sutartis elektroniniu būdu bus galima sudaryti nuo rugpjūčio 22 d. 12 val. iki rugpjūčio 23 d. 24 val. Visi kviečiamieji studijuoti VDU rugpjūčio 22 dieną gaus informacinius laiškus dėl sutarties pasirašymo epasirasymas.vdu.lt sistemoje. Šiais metais taip pat planuojamas papildomas priėmimo etapas. Daugiau informacijos.
Kviečiame vaizdo siužete išsamiau susipažinti su svarbiausiais dalykais norintiems stoti į VDU:
VDU Žemės ūkio akademija šiais metais stojantiesiems siūlo rinktis pirmosios pakopos, ištęstines bei nuotolines studijų programas šiose studijų kryptyse:
|
Žemės ūkio mokslai
|
 |
Gyvybės mokslai
|
 |
Verslo ir viešoji vadyba
|
|
|
Inžinerijos mokslai Žemės ūkio mechanikos inžinerija Žemėtvarka ir nekilnojamojo turto vertinimas
|
Studijų programų sąrašą, į kurias vykdomas priėmimas 2025 m., priėmimo taisykles, konkursinio balo sandarą, kainą, mokymosi rezultatų minimalius rodiklius ir kt. galima rasti universiteto priėmimo taisyklėse bei stojantiesiems skirtame puslapyje.
Informacija VDU Žemės ūkio akademijoje:
Rasa Čingienė
Telefonas +370 682 22874
El. paštas rasa.cingiene@vdu.lt
VDU Studijų informacijos centras:
Adresas: K. Donelaičio g. 52-102, 44244, Kaunas
Telefonas: +370 37 323 206, +370 65547241, +370 610 73160, +370 615 22359
El. paštas: loreta.petrauskaite@vdu.lt, justina.sisaite@vdu.lt, egle.gailusyte@vdu.lt, laurynas.samajauskas@vdu.lt, ieva.salamakinaite@vdu.lt
arba vdu@vdu.lt
Visus, pakviestuosius studijuoti bakalauro studijas Vytauto Didžiojo universitete (VDU), kviečiame susipažinti su svarbia informacija apie studijų sutarties pasirašymą.
VDU studijų sutartis elektroniniu būdu bus galima sudaryti nuo rugpjūčio 11 d. 15 val. iki rugpjūčio 14 d. 12 val. Visi kviečiamieji studijuoti VDU rugpjūčio 11 dieną gaus informacinius laiškus dėl sutarties pasirašymo epasirasymas.vdu.lt sistemoje.
Pakviestieji studijuoti būtinai turi pasirašyti studijų sutartis elektroniniu būdu iki nurodyto laiko. Laiku nepateikus reikiamų dokumentų ir nepasirašius studijų sutarties, kvietimas studijuoti anuliuojamas.
Platesnė informacija įstojusiems į VDU
VDU Žemės ūkio akademijos Verslo ir socialinės partnerystės centras kviečia visus, besidominčius šiuolaikinės gyvulininkystės pažanga, į specializuotą parodą „Gyvulininkystė 2025“, kuri rugsėjo 25–27 dienomis vyks Akademijoje, Kauno rajone.
Šių metų parodoje veiks kaip niekad didelė veislinių žirgų ir triušių ekspozicija. Parodos metu vyks gyvūnų vertinimai ir demonstracijos, parodomosios programos komentuojant ekspertams.
Renginio metu vyks šviečiamoji programa, kurioje bus aptariamos šios aktualios temos:
– užkrečiamosios gyvulių ligos ir biosauga;
– veisimo programos;
– trumposios tiekimo grandinės;
– kitos aktualios gyvulininkystės temos.
Parodoje vyks tradicinė amatų ir sodinukų mugė, vietos gamintojai prekiaus savo produkcija.
Nepraleiskite progos dalyvauti parodoje „Gyvulininkystė 2025“, į kurią susirenka ūkininkai, verslininkai, technologijų kūrėjai ir visi, besidomintys gyvulininkyste.
Daugiau apie renginį : https://shorturl.at/GR49L
Projekto tikslas – įgyvendinti komunikacijos priemonių rinkinį, siekiant padidinti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 metų strateginio plano žinomumą, paskatinti visuomenės įsitraukimą ir susidomėjimą bei paskatinti dalintis gerąją patirtimi.
Šiame projekte yra siekiama sukurti skirtingų komunikacijos priemonių rinkinį, kuris prisidės prie skirtingų SP priemonių žinomumo didinimo:
Projekto pareiškėjas – Vytauto Didžiojo universitetas
Bendra projekto vertė – 89473,99
Projekto pabaiga – 2027 m. liepos 15 d.
Kilus klausimams dėl projekto veiklų, kreiptis: debora.augutyte@vdu.lt
Projektas Nr. LKT-PK-25-1-01066-PR001„Komunikacijos priemonių įgyvendinimas, siekiant SP žinomumo, gerosios patirties sklaidos ir visuomenės įsitraukimo didinimo“ pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023- 2027 strateginio plano techninės paramos veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“.
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) įvyko simbolinė, tačiau reikšminga šventė – sertifikatų įteikimas neformaliojo suaugusiųjų švietimo programą baigusiems girininkijos specialistams. VDU Profesinių kompetencijų vystymo centro ir VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto organizuoti mokymai, vykdyti glaudžiai bendradarbiaujant su Valstybinių miškų urėdija (VMU) bei Užimtumo tarnyba, suteikė galimybę dešimtims žmonių pradėti naują karjeros etapą – tapti girininkijos specialistais.
Specialiai sukurta ir valstybės finansuojama girininkijos specialistų mokymo programa buvo skirta asmenims, kurie neturėjo išsilavinimo miškininkystės srityje, tačiau norėjo keisti savo profesinį kelią ir joje įsitvirtinti.
Mokymų programos dalyviai pusmetį gilinosi į miško ekosistemų valdymą, praktinius miškotvarkos aspektus, miško dauginamosios medžiagos išauginimą, miškų atkūrimą, įveisimą, auginimą ir priežiūrą, inovatyvius medienos išteklių apskaitos metodus, racionalų miško išteklių naudojimo planavimą ir organizavimą.
Mokymosi programos turinį atidžiai parinko ir mokymų medžiagą paruošė VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dėstytojai, mokslininkai.
„Ši diena naujiems girininkijos specialistams yra ne tik sertifikatų įteikimo šventė, bet ir naujos profesinės tapatybės pradžia. Džiaugiamės, kad VDU Žemės ūkio akademija, bendradarbiaudama su Valstybinių miškų urėdija ir Užimtumo tarnyba, prisideda prie žmonių įgalinimo keisti gyvenimą per mokymąsi ir atsakingo ryšio su gamta puoselėjimą,“ – sveikindama dalyvius kalbėjo VDU studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė.
Anot jos, šios programos sėkmė rodo, kaip universitetas gali greitai reaguoti į darbo rinkos poreikius, kurdamas aktualias, į praktiką orientuotas mokymosi programas.
„Mums, kaip universitetui, itin svarbu kurti tiltus tarp žinių ir praktikos, tarp žmogaus ir gamtos. Kartu su Valstybinių miškų urėdija ir Užimtumo tarnyba įgyvendinome prasmingą persikvalifikavimo projektą – mokymosi programą, kuri neša naudą tiek atskiriems asmenims, tiek visai visuomenei,“ – pažymėjo VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė.
„Sveikiname programos absolventus – būsimus kolegas. Esame įsitikinę, kad kiekvienas dalyvis, pasitelkęs įgytas žinias ir atsakomybės jausmą gamtai, svariai prisidės prie Lietuvos miškų puoselėjimo. Vertiname partnerystę su VDU Žemės ūkio akademija ir Užimtumo tarnyba – ši bendradarbystė padėjo sukurti vertingą galimybę žmonėms ne tik įgyti naujų žinių, bet ir atrasti profesinį kelią miškininkystėje,“ – teigė VMU generalinis direktorius Valdas Kaubrė.
Ši programa grįsta mokymosi visą gyvenimą principais – tai svarbi Vytauto Didžiojo universiteto strateginė kryptis. Neformalaus švietimo programos tampa atvira galimybe grįžti į universiteto auditorijas gilinti žinias. Inovatyvūs mokymosi būdai, mokslo ir praktinių žinių sinergija, ekspertinės universiteto lektorių patirtys padeda sukurti įtraukias, reikšmingas mokymų programas.
VDU Profesinių kompetencijų vystymo centro vadovė dr. Aistė Ragauskaitė pabrėžė, kad ilgalaikės ir tvarios programos atsiranda tik bendradarbiaujant universitetui ir organizacijoms, kurios ieško tiek praktika, tiek mokslu pagrįstų žinių. Pasak jos, Užimtumo tarnyba taip pat atliko svarų vaidmenį: „iš tiesų galima pasidžiaugti augančiomis galimybėmis suaugusiems gauti papildomą finansavimą profesiniam tobulėjimui.“
Mokymasis visą gyvenimą siejasi su nuolatiniu asmeniniu tobulėjimu, todėl baigus neformalią mokymosi programą girininkijos specialistai gali tobulinti savo žinias, mokydamiesi savarankiškai įvairiomis temomis – pavyzdžiui, apie dirbtinį intelektą, projektų valdymą ar komunikaciją. Šiam tikslui VDU Profesinių kompetencijų vystymo centras sukūrė nemokamą, visiems prieinamą mokausi savarankiškai platformą, kurioje galima peržiūrėti VDU lektorių parengtus mokymų vaizdo įrašus visiems patogiu laiku ir, atlikus savitikros testus, gauti žinias įrodančius sertifikatus.
Taip pat mokymų programą baigusiems dalyviams siūloma įsitraukti į VDU mokymosi visą gyvenimą bendruomenę, kurioje jie gauna visą aktualią informaciją apie profesinio tobulėjimo veiklas bei kompetencijų pripažinimą. Taip VDU siekia palaikyti mokymosi visą gyvenimą kultūrą ir padėti mokymų dalyviams suformuoti asmenines nuolatinio mokymosi patirtis.
Nuotraukos:
VDU neformaliojo suaugusiųjų švietimo programą baigę girininkijos specialistai. Nuotr. VDU, Jono Petronio.
VDU PKVC vadovė dr. Aistė Ragauskaitė ir VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė su VDU girininkijos specialistų mokymų programos dalyve. Nuotr. VDU J. Petronio.
VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė. Nuotr. VDU J. Petronio.
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) studentus jau pirmuose kursuose graibsto solidžius atlyginimus siūlantys darbdaviai, motyvuotiems jaunuoliams skiriama virš šimto tūkstančių eurų stipendijų, absolventai džiaugiasi studijų metu įgytais tvirtais teorinų žinių pagrindais bei plačias karjeros galimybes atveriančiu artes liberales išsilavinimu. VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė pastebi, kad su žemės ūkio sektoriumi susietos studijų programos dabar išskirtinai perspektyvios, o globalūs pokyčiai rodo, kad jau matomas aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis ateityje ir toliau augs.
Reikės vis daugiau žemės ūkio sektoriaus specialistų
VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. A. Miceikienė pastebi, kad žemės ūkio sektorius keičiasi ir tai lemia augantį naujos kartos aukštos kvalifikacijos specialistų poreikį. „Vystomos naujos technologijos, tikslioji žemdirbystė, daiktų, gyvulių, augalų internetas, kitos skaitmenizavimo technologijos. Be to, auga žemės ūkio kaip sektoriaus vaidmuo, nes gausėjant gyventojų populiacijai, norint užtikrinti sklandžiai veikiančią maisto tiekimo grandinę, reikia daugiau maisto produktų. Pokyčiai vyksta ir visuomenėje – augantis supratimas apie ekologiškų produktų išskirtinumą lemia didėjantį ekologiškų ir aukštesnės kokybės maisto produktų poreikį. Visi pokyčiai lemia, kad darbui žemės ūkio vystymo srityje reikia vis daugiau specialistų su naujomis kompetencijomis“, – apie Europoje vykstančius pokyčius ir augantį specialistų su šiuolaikinėmis kompetencijas poreikį kalba prof. dr. A. Miceikienė.
„Prekyba žemės ūkio produktais vyksta tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. Svarbu paminėti, kad Lietuvos žemės ūkio versle, šalia visų jau įvardytų pokyčių, vyksta ir kartų kaita. Matome augantį aukštos kvalifikacijos, aukštąjį išsilavinimą ir ateities kompetencijas turinčių žemės ūkio specialistų poreikį. Iš jų tikimasi ne tik specializuotų žemės ūkio žinių, bet ir IT srities išmanymo, užsienio kalbų mokėjimo, komunikacijos, elektroninių pardavimų kompetencijų. Pastebimos tendencijos, kad žemės ūkio produkcijos augintojai užsiima ir perdirbimu, taikant inovatyvias technologijas, jie patys kuria ateities maisto ir kitus produktus, todėl svarbus ir perdirbimo srities išmanymas“, – įžvalgomis dalijasi prof. dr. A. Miceikienė.
VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė
Iš verslo pusės – pagalba ruošiantis studijoms ir stipendijos įstojusiems
VDU ŽŪA kanclerė pastebi, kad augantį žemės ūkio specialistų poreikį mato ir apie ateitį galvoja ne tik aukštosios mokyklos, bet ir būsimi specialistų darbdaviai. „Vienas iš įrodymų – skiriamos stipendijos. Pernai verslo įmonės ir Aplinkos ministerija bei Žemės ūkio ministerija VDU ŽŪA studentams skyrė virš šimto tūkstančių eurų stipendijų. Verslas taip pat skiria finansavimą projektams, kuriais siekiama žemės ūkio vystymuisi svarbiomis studijų programomis susidomėjusiems moksleiviams padėti pasiruošti būsimoms studijoms. Džiaugiamės verslo iniciatyva sukurtomis ir finansuojamomis projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ iniciatyvomis, inžinerinėmis klasėmis, taip pat įvairiais į būsimų miškininkų ruošimą nukreiptais projektais“, – pasakoja VDU ŽŪA kanclerė. Profesorė pastebi, kad verslas siekia, jog Lietuvoje ne tik dabar, bet ir ateityje būtų užtikrinamas pakankamas žemės ūkio bei miškininkystės ir žemės ūkio inžinerijos specialistų skaičius, kad būtų ne tik stojančių, bet ir sėkmingai baigiančių studijas.
Platus išsilavinimas – sėkmingai karjerai
VDU ŽŪA Tarybos pirmininkė, vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu specialistų parengiama 3–4 kartus mažiau, nei realiai būtina. Agroverslo įmonės, socialiniai partneriai bei specialistus vienijančios organizacijos solidariai reiškia susirūpinimą dėl šių specialistų trūkumo, investuoja į moksleivių pasiruošimą studijoms, taip pat skiria stipendijas studijuojantiems.
Prof. dr. A. Blinstrubienė atkreipia dėmesį, kad VDU ŽŪA rengiant specialistus neapsiribojama tik tvirtų specialybės žinių pagrindų suteikimu. Intensyvus modernizavimas bei struktūriniai pokyčiai įvairiose ūkinėse srityse iš specialistų reikalauja inovacinio požiūrio, kūrybinio mąstymo, mokslo žiniomis grindžiamo darbo, atsakingo sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo, todėl reikalingi aukščiausios kvalifikacijos ir universitetinį išsilavinimą turintys specialistai.
„Atliepiant darbdavių lūkesčius rengiami specialistai, turintys ne tik profesinius gebėjimus, bet ir asmeninius gebėjimus, tarp kurių – komunikabilumas, aiškus minčių dėstymas, gebėjimas dirbti grupėmis, kritinis mąstymas, pokyčių, konfliktų valdymas, kūrybiškumas. Universalios žinios yra būdas kurti inovatyvius sprendimus dviejų ir daugiau skirtingų žinių sandūroje, o kartu tai tvirtas pagrindas, atliepiantis rytdienos profesinius iššūkius“, – mintimis dalijasi VDU ŽŪA vicekanclerė.
VDU ŽŪA Tarybos pirmininkė, vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė
Harvardo universiteto modelis – laisvė patiems planuoti savo studijas
Prof. dr. A. Blinstrubienė pasakoja, kad iš kitų Lietuvos universitetų VDU išsiskiria modernia Harvardo universiteto modeliu grįsta studijų koncepcija, kuomet studentams suteikiama laisvė rinktis studijų dalykus ir patiems suplanuoti savo studijas. Studijos šiame universitete reiškia visapusišką išsilavinimą ateities kūrėjams: platesnį akiratį, gebėjimą kritiškai įvertinti problemą ir atrasti jos sprendinius, mokėjimą prisitaikyti prie naujų žinių, priimti savarankiškus, kompetentingus sprendimus ir atskleisti savo lyderystės gebėjimus.
Profesorė pastebi, kad siaurą specializaciją dabar keičia kompleksinės žinios, gebėjimas integruoti įvairias kompetencijas ir mokytis visą gyvenimą. „VDU Žemės ūkio akademija ugdo specialistus ir vykdo mokslinius tyrimus agronomijos, maisto mokslų, žemės ūkio, miškininkystės, vandens ir žemės išteklių valdymo, bioenergetikos, bioekonomikos, aplinkos ir žemės ūkio mechanikos inžinerijos, klimato kaitos ir tvaraus gamtos išteklių naudojimo srityse. Siekiant efektyviai spręsti aktualiausius visuomenės iššūkius, dažnai gimstančius disciplinų sandūroje, studijos ir tyrimai vykdomi kompleksiškai, sujungus tarpdisciplinines žinias ir išteklius tokiose aktualiose temose kaip bioekonomika, biotechnologijos, dirbtinis intelektas, agroinovacijos, klimato kaita, darnus vystymasis“, – kalba prof. dr. A. Blinstrubienė.
Pašnekovė pasakoja, kad VDU ŽŪA skleidžiamos darnaus vystymosi vertybės, ugdomas ekologinis sąmoningumas bei atsakomybė už savo veiksmus, formuojamas pilietiškas ir rūpestingas požiūris į aplinką, visuomenę bei šalies plėtrą, kuriamos technologijos bei inovacijos, svarbios ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui.
Prie studijų programų tobulinimo prisideda ir absolventai
VDU ŽŪA siekia, kad studijų programos būtų aktualios ir ruošiami aukštos kvalifikacijos specialistai be papildomų mokymų galėtų sklandžiai įsilieti į darbo rinką. VDU ŽŪA vicekanclerė prof. dr. A. Blinstrubienė pasakoja, kad VDU ŽŪA veikloje itin aktyviai dalyvauja ir prie studijų programų pokyčių prisideda ir absolventų klubo „ŽŪA Alumni“ nariai. „Šalies agroverslo lyderiais, politikais, asocijuotų organizacijų vadovais, savo sričių ekspertais tapę VDU ŽŪA absolventai nuolat teikia siūlymus tobulinant studijų programas, studentams organizuoja praktikas bei seminarus, steigia stipendijas, gerina Akademijos infrastruktūrą“, – tvirtais ryšiais ir absolventų įsitraukimu į būsimų kolegų ruošimą džiaugiasi prof. dr. A. Blinstrubienė.
„VDU ŽŪA vienintelė šalyje ruošia profesionalius specialistus bioekonomikos, agro ir miškų ūkio sektoriams. Džiaugiamės, kad šiais metais 100-mečio veiklos sukaktį mininti Akademija ir šiandien žengia su pasauliniais iššūkiais bei inovacijomis ir pasitelkdama naujausias technologijas prisideda prie gamtos puoselėjimo“, – kalba VDU ŽŪA Tarybos pirmininkė, vicekanclerė prof. dr. A. Blinstrubienė.
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) kaip vieną svarbiausių savo veiklos segmentų įvardija aktyvų bendradarbiavimą su verslu. Per 30 studijuoti siūlomų studijų programų yra nuolat atnaujinamos bei tobulinamos dalyvaujant darbdaviams bei atsižvelgiant į jų poreikius. O šie poreikiai pastebimai kinta agroverslo, maisto pramonės, miškininkystės įmonėms ir ūkininkams nuo tradicinio modelio „dirbti sunkiai“ pakilus į lygmenį „dirbti sumaniai“. Todėl darbdaviai jaunus žmones skatina drąsiai rinktis su veikla žemės ūkyje bei miškininkystėje susijusias universitetines bakalauro studijas. O jas baigusiuosius, atsižvelgiant į sparčius šių sektorių modernizacijos tempus ir darbo rinkos poreikius, savo kompetencijų lauką ragina plėsti studijuojant magistrantūroje.
Žemės ūkiui keliami uždaviniai reikalauja vis aukštesnės kompetencijos šių uždavinių sprendėjų
„Šiandienos iššūkių kontekste žemės ūkiui keliami uždaviniai perkopia vieno sektoriaus ribas. Strateginė jo užduotis aprūpinti maistu augančią pasaulio gyventojų populiaciją tebeišlieka. Tačiau žemės ūkis privalo sugebėti prisitaikyti prie klimato kaitos, gaminti vis daugiau kokybiško maisto nesukeldamas neigiamo poveikio aplinkai. Be to, vystantis bioekonomikai ir žiedinei ekonomikai, pastebimai auga dar viena svarbi žemės ūkio funkcija – jis tiekia vis daugiau žaliavų įvairioms pramonės šakoms bei energetikos sektoriui. Akivaizdu, kad visiems šiems tikslams pasiekti reikia naujų žinių ir inovacijų“, – teigia bioekonomikos tyrimų srityje dirbanti mokslininkė, VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė.
Pasak pašnekovės, šiuo metu besimokantiems VDU Žemės ūkio akademijoje suteikiama ne tik fundamentinių pasirinktos profesijos žinių, bet ir įvairių tarpdisciplininių – duomenų valdymo, informatikos, skaitmenizacijos, vadybos, komunikacijos ir kt.
„Agrosektorius, palyginti su kitais sektoriais, yra vienas sparčiausiai skaitmenizuojamų ir robotizuojamų. Prognozuojama, kad per ateinantį dešimtmetį robotai bus įdiegti ir dirbs kiekviename pažangiame ūkyje. Agrosektoriuje dronų, mašinų su jutikliais naudojimas jau yra tapęs įprastu reiškiniu. Inžinieriai, agronomai, netgi tokie specialistai kaip laukinės gamtos atkūrėjai (angl. rewilder) bus tie profesionalai, kurie turėdami skaitmenizacijos, informatikos, žemės ūkio technologijų žinių bagažą kurs ateities žemės ūkį. VDU ŽŪA, glaudžiai bendradarbiaudama su agroverslu ir atliepdama jo lūkesčius, šiuo metu įgyvendina apie 30 studijų programų“, – kalba VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. A. Miceikienė, pastebinti, kad pastaruoju metu šioje aukštojoje mokykloje gerokai išaugo magistrantūros studijų populiarumas. Ir tai yra patvirtinimas, kad norint rasti vardiklį tarp gyvosios gamtos ir vis sudėtingesnių inovacijų, reikalingi tai išmanantys specialistai.
VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė
Miškininkystės studijų programų rengėjai nuolat laiko ranką ant sektoriaus aktualijų pulso
„VĮ Valstybinių miškų urėdijoje (VMU) dirba daugiau nei 500 darbuotojų, kuriems yra privalu būti įgijus universitetinį miškininkystės srities pirmosios pakopos išsilavinimą. Todėl nekantriai laukiame netrukus VDU ŽŪA vyksiančios diplomų įteikimo šventės, kuomet absolventų būryje sveikinsime ir grupę mūsų įmonės miškininkų.
O jeigu darbuotojas ateityje sieks vadovaujančiojo posto, jis turės būti baigęs magistrantūros studijas. Ir šis reikalavimas nustatytas ne dėl įrašo asmens CV, o dėl gilesnių specialisto žinių ir kompetencijų, kurios reikalingos vertinant didelius duomenų srautus bei priiminėjant geriausiai subalansuotus sprendimus. Miškininkystės sektoriuje stebima ryški kartų kaita, ir kyla pavojus, kad jau artimoje ateityje galime pritrūkti aukštos kompetencijos žmogiškųjų išteklių. Todėl įmonė deda pastangas užbėgti šiai problemai už akių, bendradarbiaudama su miškininkystės specialistus rengiančia VDU Žemės ūkio akademija, dalyvaudama moksleiviams skirtose studijų mugėse, organizuodama edukacinius renginius mokyklose, pristatydama miškininko profesiją kaip patrauklią ir perspektyvią“, – į apsirūpinimo žmogiškaisiais ištekliais ateitį orientuotus veiksmus komentuoja VMU generalinis direktorius Valdas Kaubrė.
Pasak pašnekovo, Valstybinių miškų urėdijai valstybė yra iškėlusi labai atsakingus uždavinius. Tai miško atkūrimas ir įveisimas, jo sodmenų išauginimas, medienos ruoša ir prekyba. Miškininkai turi inventorizuoti VMU valdomus išteklius, atlikti ūkinės veiklos bei miško išteklių rodiklių analizę ir suprojektuoti ūkines priemones miško ištekliams naudoti, atkurti bei gerinti.
„Uždaviniai išties dideli, tačiau šiame kontekste nuo stereotipiškai įsivaizduojamos miškininkų veiklos pobūdis yra visiškai pasikeitęs. Šiuolaikinėje miškininkystėje naudojama labai daug modernių technologinių priemonių – nuo specialiojo transporto iki skaitmeninių programų ir robotų dronų. Todėl bendradarbiaudami su VDU ŽŪA drauge organizuojame studentų profesines praktikas, teikiame siūlymus tobulinant studijų programas. Mūsų darbuotojai dirba ir VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dėstytojais. Džiugu, kad miškininkystės studijų programų rengėjai nuolat laiko ranką ant sektoriaus aktualijų pulso ir studijų programos tobulinamos bei atnaujinamos atsižvelgiant į socialinių partnerių bei darbo rinkos lūkesčius. Miško paskirtis šiuo metu yra kur kas platesnė nei medienos gamyba, todėl ir šiuolaikinė miškininkystė neapsiriboja rutininių procedūrų vykdymu – miškininkas privalo gebėti priimti efektyvius sprendimus. Jis turi turėti tvirtą teorinių žinių bagažą, gebėti kritiškai ir kūrybiškai mąstyti, mylėti gamtą, išmanyti technologijas bei gebėti auginti ekologiniu, ekonominiu ir socialiniu požiūriu tvarų mišką“, – reziumuoja V. Kaubrė, atkreipdamas dėmesį, kad būsimieji miškininkai yra ir vieni iš nedaugelio, kurie mokosi lotynų kalbos. O tai tradiciškai laikoma aukštos erudicijos ženklu.
VĮ Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė
Naujos kartos specialistai kelia iššūkių patiems darbdaviams
„Agrosektoriuje dirbantis agronomas, inžinierius, socialinių mokslų atstovas šiandien turi gebėti analizuoti, sisteminti duomenis bei rasti geriausiai subalansuotus sprendimus, nes sektorius labai sparčiai žengia pažangiausių technologijų keliu, ir darbas su duomenimis, technologijomis tampa vienu esminių sėkmės rodiklių. Taip pat šis specialistas turi gebėti dirbti komandoje, būti komunikabilus, iniciatyvus bei finansiškai raštingas“, – kalba pasėlių savidraudos fondo Vereinigte Hagelversicherung VVaG filialo „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika, pastebintis, kad išaugę uždaviniai reikalauja visiškai naujų sektoriaus darbuotojų kompetencijų – jie turi gebėti analizuoti didelius duomenų srautus ir priiminėti sprendimus, nuolat siekti naujų žinių, dirbdami komandoje argumentuotai ginti savo nuomonę. Pasak M. Rusteikos, agrosektorius šiandien laukia lyderių ir tarpdisciplininių žinių įgijusių profesionalų.
„Tokie lūkesčiai kelia naujų iššūkių ir vienintelei šalyje specialistus agrosektoriui rengiančiai VDU Žemės ūkio akademijai. Tačiau jos ilgametė patirtis ir partnerystė su agroverslo įmonėmis šiandien yra pavyzdys, kaip bendradarbiaujant galima pasiekti puikių rezultatų. Tiek mūsų, tiek kitų įmonių atstovai studentams skaito paskaitas, organizuoja profesines praktikas, inicijuoja naujų programų atsiradimą ir esamų tobulinimą. Tarkime, mums, kaip tarptautinei kompanijai, yra aktualu tai, kad VDU ŽŪA studijų programos yra tarptautiškos ir studentai gali sėkmingai dalyvauti tarptautiniuose mainų projektuose“, – kalba pašnekovas.
M. Rusteikos teigimu, VDU ŽŪA studijų programos, kaip to pageidauja darbdaviai, kartu yra ir specializuotos, suteikiančios specifinių bazinių žinių, ir tarpdisciplininės, orientuotos į platų kontekstą.
Vereinigte Hagelversicherung VVaG filialo „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika
„Kadangi studentai jau nuo antro studijų kurso įmonėse atlieka profesinės veiklos praktikas, jie akivaizdžiai patiria, kaip teorinės žinios koreliuoja su gamyba ir kitomis praktinėmis veiklomis“, – pastebi pašnekovas. Be to, studijų procesą praplečia užsiėmimai moderniose VDU ŽŪA laboratorijose ir Bandymų stotyje, kur studentai turi galimybę matyti, kaip gimsta inovacijos.
„Visa tai jauniems žmonėms padeda išsikristalizuoti būsimą asmeninės karjeros kryptį, kuri VDU ŽŪA absolventams gali būti labai plati – jie sėkmingai dirba agroverslo įmonių specialistais, vadovais, teikia konsultavimo paslaugas, eina pareigas viešajame sektoriuje ar vysto nuosavus verslus“, – dėsto pasėlių savidraudos fondo filialo vadovas ir VDU ŽŪA socialinis partneris, pastebintis, kad visais atvejais gilesnes žinias savo darbe gali pritaikyti magistro laipsnį įgijęs absolventas. Studijuodamas magistrantūroje žmogus jau turi susiformavusį tikslą, žino, ką moka ir kokių žinių pageidauja gauti. Labai svarbu ir tai, kad magistrantas gali keisti studijų kryptį ir taip praplėsti savo kompetencijų ribas. Agronomas gali studijuoti vadybą, ekonomiką, žemėtvarkininkas – teisę ir t.t.
Pašnekovas atviras: jauni, naujos kartos specialistai kelia naujų iššūkių ir pačioms agroverslo įmonėms. „Ateina nauja karta, baigusi šiuolaikines studijų programas, gebanti laisvai komunikuoti užsienio kalbomis, naudotis išmaniosiomis technologijomis. Jos atstovai nėra nusiteikę laukti, kol darbdavys juos pasirinks. Tai jie renkasi darbo vietą, kurioje dirbti būtų patrauklu ir perspektyvu. Tai pačias įmones skatina tobulėti. Dėl to dar sparčiau vystosi visas agrosektorius“, – teigia M. Rusteika, pastebintis, kad 95 proc. pasaulyje sukurtų žemės ūkio inovacijų šiuo metu Lietuvoje jau yra taikomos ir tai visiškai keičia suvokimą apie veiklą žemės ūkyje.
Liepos 24 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Mokomojo ūkio laukai tapo modernių agrotechnologijų spiečiumi: pirmą kartą Lietuvoje organizuotose kombainų varžytuvėse keturios agroverslo įmonės demonstravo tikrus laukų galiūnus – modernius kombainus. Unikalus renginys pritraukė būrį žemės ūkio profesionalų, technikos entuziastų ir šeimų, norinčių iš arti pamatyti, kuo šiandien gyvena modernus ir dinamiškas agrosektorius.
Plieniniai galiūnai susitiko ten, kur laukė derlius
Šviečiamojo atviro ūkio renginio rytą smalsuolių akį Akademijoje traukė keturių VDU ŽŪA mecenatų kombainus – UAB „DOJUS agro“ kombainas „John Deere S7 900“, AB „East West Agro“ kombainas „Massey Ferguson IDEAL 9T“, AB „Lytagra“ kombainas „New Holland CR9.90“ ir UAB „Baltic Agro Machinery“ kombainas „CLAAS LEXION 8700 TT“.
LR Žemės ūkio ministerijos viceministras dr. Arūnas Rutkauskas, sveikindamas renginio dalyvius ir svečius, teigė, kad VDU Žemės ūkio akademija, pirmą kartą Lietuvoje surengusi kombainų varžytuves, prisiima lyderės pozicijas ir kitose srityse: organizuojant įvairius kitus renginius, kuriant ir taikant inovacijas. „Šiame renginyje galime pamatyti, kaip mokslas susilieja su praktika. Taip pat galime išvysti, kaip praktikai įvertina įmonių agregatų darbą“, – sakė viceministras ir VDU ŽŪA kanclerei prof. dr. Astridai Miceikienei bei Mokomojo ūkio direktoriui Viliui Venskutoniui ministro vardu įteikė atminimo dovanas.
„Lietuva visada turėjo savos duonos kąsnį: vienais laikotarpiais – mažiau skalsų, kitais – skalesnį, tačiau tai visada buvo savos duonos kąsnis. Kombainų varžytuvės, kuriose rungiasi VDU ŽŪA socialiniai partneriai, įrodo, kad Lietuva visada gali turėti kokybiškos duonos kąsnį ir visada gali būti apsirūpinusi savu maistu“, – sveikindama varžytuvių dalyvius sakė VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. A. Miceikienė.
Mokomojo ūkio direktorius V. Venskutonis džiaugėsi laukuose jėgas pasiryžusiomis išbandyti įmonėmis ir gausiu būriu žmonių, susirinkusių iš arti pamatyti, ką gali plieniniai galiūnai. „Akivaizdu – jums, kaip ir mums, rūpi žemės ūkio ateitis. Jūs esate šio unikalaus renginio liudininkai. Čia susijungia technologijos, praktika, vystoma mokslo ir verslo sinergija“, – kalbėjo Mokomojo ūkio direktorius.
Viename lauke – kombainų galimybės ir gamtos galia
Renginio metu gamta demonstravo savo galią – virš kombainų ne kartą telkiantis grėsmingiems debesims, keturių gamintojų kombainai Mokomojo ūkio laukuose realiomis sąlygomis demonstravo technologinį pažangumą, našumą bei inovacijų poveikį derliaus kiekybei ir kokybei. VDU ŽŪA Mokomojo ūkio kartu su Verslo ir socialinės partnerystės centru organizuotame renginyje varžytuvėms skirtas 30 ha žieminių kviečių laukas – išaugintas pagal VDU ŽŪA mokslininkų rekomendacijas, taikant pažangias auginimo technologijas.
Verslo ir socialinės partnerystės centro Partnerystės plėtros skyriaus ir klasterio „Žaliasis intelektas“ vadovės dr. Skirmantės Balnytės-Rusės teigimu, Akademija nuosekliai stiprina bendradarbiavimą tarp mokslo, verslo ir socialinių partnerių, o klasteris „Žaliasis intelektas“ tam suteikia aiškią struktūrą. Tai platforma, padedanti koordinuoti veiksmus, maksimaliai išnaudoti turimą intelektinį ir infrastruktūrinį potencialą bei skatinti inovacijų diegimą žemės ūkyje.
Kombainų varžytuvėse penkių kamerų transliacija susirinkusiems leido iš arti stebėti kviečius dorojančių kombainų darbą – viskas buvo rodoma didžiajame ekrane. Žiūrovai galėjo matyti net tai, ką ekranuose mato patys kombainų operatoriai. Visą procesą komentavo įmonių ekspertai, pristatę kombainų technines savybes, inovacijas, technologinius sprendimus, kurie palengvina darbą, didina produktyvumą ir prisideda prie efektyvesnio derliaus nuėmimo.
Ekstremalios sąlygos kėlė iššūkius
Agroverslo įmonių kombainų darbą varžytuvėse vertino VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto ekspertų komanda, suformuota iš VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros atstovų. Vertinimo komisijai vadovavo Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika. „Laukuose loveliai prie kombainų tvirtinti magnetais, kiti loveliai dėti šonuose – taip imti pavyzdžiai. Pavyzdžiai taip pat imti grūdų išpylimo į priekabą metu. Sektas ir grūdų išpylimo iš bunkerio į priekabą laikas ir pjovimo pradžios bei pabaigos laikas. Mokomojo ūkio darbuotojas varžytuvių metu buvo atsakingas už kuro sąnaudas – visi kombainai startavo pilnais kuro bakais. Baigus darbą bakai pripildyti ir taip skaičiuotos kuro sąnaudos“, – komentavo doc. dr. R. Domeika ir pridūrė, kad varžytuvėse dalyvavusių kombainų darbas iš viso vertintas pagal devynis kriterijus.
Inžinerijos fakulteto dekano teigimu, kombainų varžytuvės vyko išties ekstremaliomis sąlygomis. „Realybėje ūkininkai tokiomis sąlygomis tikrai nekultų – lauktų, kol pradžiūtų. Kombainai varžėsi tikrai neįprastomis sąlygomis, dalyviams tai buvo iššūkis“, – pridūrė komisijos primininkas.
Kombainų varžytuvių atomazga – šventiniai apdovanojimai: visos keturios agroverslo įmonės įvertintos už išskirtinumus tam tikrose kategorijose. UAB „Baltic Agro Machinery“ skirtas apdovanojimas už mažiausią priemaišų kiekį ir už mažiausius bendrus kūlimo nuostolius. UAB „DOJUS agro“ apdovanota už mažiausias kuro sąnaudas kuliant kviečius. AB „East West Agro“ skirtas apdovanojimas už geriausią kviečių susmulkinimą ir paskleidimą. AB „Lytagra“ apdovanota už trumpiausią ražienos aukštį – parametrą, kuris lemia didesnę kombaino apkrovą ir atskleidžia technikos pajėgumą dirbti intensyviomis sąlygomis. Tai svarbus rodiklis vertinant tiek našumą, tiek kombaino agregatų efektyvumą.
Renginys lankytojus stebino įtraukiančiomis pramogomis – smalsuolių laukė 360° video platforma, galimybė išbandyti rodeo bulių, krepšinio turnyrai ir proto mankšta, kurioje teisingi atsakymai įvertinti prizais. Renginį vedė aktorius Andrius Žiurauskas, kombainų varžytuves komentavo Telšių rajono savivaldybės, Upynos kaimo ūkininkas Žygimantas Skiotys, šventinę nuotaiką kūrė ir atlikėja Nijolė Pareigytė.
Šiandien agrosektoriuje – sprendimai, kuriantys modernų ir tvarų rytojų
„Tai ypač svarbi diena mūsų jaunimui – studentams, kurie ateityje vystys modernų šalies žemės ūkį, bei doktorantams, šiuo metu jau atliekantiems mokslinius tyrimus. Spartūs pokyčiai žemės ūkyje skatina ateities agrosektoriui rengti specialistus, gebančius analizuoti duomenis, turinčius žinių ir kompetencijų skaitmenizavimo, robotizavimo, taip pat gamtos mokslų, aplinkosaugos srityse. Be aktyvaus bendradarbiavimo su verslu, be jo įsitraukimo į studijų procesą, šios misijos įgyvendinimas būtų neįsivaizduojamas“, – teigė doc. dr. R. Domeika.
VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto dekanui antrina ir agrosektoriaus „rykliai“ – keturios varžytuvėse dalyvavusios įmonės: šiandien agroverslas – tai aukštosios technologijos, duomenų analizė, dirbtinis intelektas bei sprendimai, keičiantys ir kuriantys tvarią ateitį. Dinamiškam agrosektoriui kaip niekada reikalingi šiuolaikiškai mąstantys, technologijas išmanantys aukštos kvalifikacijos specialistai. VDU Žemės ūkio akademija – erdvė, kurioje susitinka mokslas, praktika ir sinergija su verslu. Čia gimsta bendri projektai, o sinergija tampa raktu į pažangesnį ir tvaresnį rytojų.
Technologiniai pokyčiai transformuoja ne tik kasdienį gyvenimą, bet ir darbo rinką – šiandien vis dažniau ieškoma specialistų, gebančių dirbti su pažangiomis sistemomis, suprasti automatizavimo procesus, o kartu – turinčių tarpdisciplininių kompetencijų. Darbo rinka tokių darbuotojų laukia išskėstomis rankomis: o būtent vienos specialybės profesionalų trūksta bemaž visoje šalyje. Akivaizdu: Lietuvos ateitis – neatsiejama nuo išsilavinusių, veržlių ir kūrybingų žmonių, kurie geba spręsti rytdienos iššūkius jau šiandien.
Darbo rinkos tendencijos: kas kurs tvarų rytojų?
Užimtumo tarnybos duomenimis, šiais metais žemės ūkio sektoriuje paskelbta 2,3 tūkst. laisvų darbo vietų. Daugiausiai – Radviliškio r. (193), Pakruojo r. (160), Vilniaus r. (146), Joniškio r. (104), Kelmės r. (102), Šalčininkų r. (101) savivaldybėse.
Lyginant darbo skelbimų kiekį žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose, per pirmuosius šių metų penkis mėnesius daugiausia laisvų darbo vietų skelbta miškininkystės ir agronomijos specialistams. Miškininkystės specialistams laisvų darbo vietų buvo 18 iš 60 savivaldybių, agronomams – 13.
Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kanclerės prof. dr. Astridos Miceikienės, sparčiai besivystančios technologijos ir dirbtinio intelekto proveržis keičia ne tik darbo rinkos veidą, bet ir profesijų turinį bei reikalauja vis platesnio ir lankstesnio gebėjimų spektro. „Akivaizdu, kad šiandienos darbo rinkai reikia ne tik techninių žinių, bet ir plačios, tarpdisciplininės kompetencijų visumos – gebėjimo taikyti technologijas, analitiškai mąstyti, prisitaikyti prie pokyčių. Svarbu ugdyti profesionalus, gebančius kurti pažangią, tvarią ir konkurencingą Lietuvą. Nors jaunoji karta neretai „nusitaiko“ į didmiesčius, būtent regionuose slypi stiprioji jėga – čia atsiveria plačios galimybės ir kvalifikuotiems specialistams, ir inovacijų plėtrai“, – sako VDU ŽŪA kanclerė.
Inžinerijos specialistų stygius – beveik visoje Lietuvoje
Užimtumo tarnybos duomenimis, šių metų pavasarį inžinerijos specialistams paskelbta 900 laisvų darbo vietų. Daugiausiai – mechanikos inžinieriams (184). Inžinerijos specialistų trūksta beveik visoje Lietuvoje: laisvų darbo vietų skelbta 50 iš 60 šalies savivaldybių.
2021–2024 m. laikotarpiu laisvų darbo vietų inžinerinių profesijų darbuotojams skelbta daugiau nei įregistruota atitinkamo darbo ieškančių asmenų. Tokia pat situacija fiksuota ir šių metų pavasarį.
„Pramonės skaitmeninimas ir automatizacija augina skaitmeninių įgūdžių, nuolatinio mokymosi ir tarpdisciplininių žinių paklausą. Šiuo metu inžinerijos specialistas turi gebėti dirbti skaitmeniniais įrankiais, programine įranga, suprasti automatizuotas sistemas, turėti kokybės valdymo, procesų optimizavimo, projektų valdymo ir kt. kompetencijų. Šių metų duomenys rodo, kad inžinerijos specialisto darbo ieškantys asmenys prioritetą teikia Vilniaus miesto ir rajono savivaldybėms – čia registruota beveik trečdalis visų tokio darbo pageidaujančių asmenų. Laisvos tokio darbo vietos labiau išsibarsčiusios: Vilniaus mieste ir rajone jos sudarė apie septintadalį (15,5 proc.) visų tokio darbo pasiūlymų. Tad spręstinas klausimas, kaip inžinerijos specialistus pritraukti į regionus“, – teigia Užimtumo tarnybos atstovai.
Užimtumo tarnybai antrina ir VDU ŽŪA kanclerė. „Kartu su VDU ŽŪA alumni klubo valdybos nariu, 2016–2020 m. ir 2020–2024 m. kadencijų LR Seimo nariu Jonu Varkaliu ir ŽŪA administracijos atstovais lankant regionų savivaldybes nuolat girdime apie itin didelį kvalifikuotų specialistų poreikį. Regionų savivaldybėse itin trūksta inžinerijos krypties aukštos kvalifikacijos profesionalų: vandens inžinerijos, mechanikos inžinerijos, žemėtvarkos ir nekilnojamojo turto vertinimo darbuotojų. Savaime suprantama, regionų savivaldybės laukia agronomų, miškininkų, apskaitos ir finansų, logistikos ir prekybos specialistų“, – vardija VDU ŽŪA kanclerė.
VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė
VDU ŽŪA absolventų bagaže – teorinės žinios ir praktiniai įgūdžiai
Atliepdama darbo rinkos poreikius, VDU Žemės ūkio akademija ugdo aukštos erudicijos, šiuolaikiškai mąstančius agronomijos, maisto kokybės ir saugos, kraštovaizdžio dizaino, apskaitos ir finansų, logistikos ir prekybos, tvariosios inžinerijos, vandens inžinerijos, žemėtvarkos ir nekilnojamojo turto vertinimo, žemės ūkio mechanikos inžinerijos, miškininkystės, taikomosios ekologijos ir kitus žemės ūkio, gyvybės, verslo ir viešosios vadybos, socialinių, inžinerijos mokslų profesionalus.
VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. A. Miceikienė teigia, kad Akademija studentams siekia suteikti ne tik aktualias teorines žinias, bet ir praktinių įgūdžių, verslumo kompetencijų „Siekdama užtikrinti, kad studentai įgytų realią patirtį ir gebėjimus, reikalingus sprendžiant šiuolaikinius iššūkius, VDU ŽŪA bendradarbiauja su įvairiomis agroverslo įmonėmis, organizacijomis ir institucijomis. Įgytos teorinės ir praktinės žinios išsilavinusiems specialistams padeda kurti karjerą, kartu prisidedant prie šalies ekonominės gerovės ir socialinės pažangos, verslumo kompetencijos – kurti savo verslus“, – sako VDU ŽŪA kanclerė.
Anot prof. dr. A. Miceikienės, šiuolaikiniai iššūkiai kelia didelį poreikį dar aktyvesniam mokslo ir verslo bendradarbiavimui. „Tik veikdami drauge galime vykstančius pokyčius išnaudoti augimui. Tai nėra lengva užduotis, nes pokyčiai veikia skirtingomis kryptimis. Pasaulinė maisto krizė lemia augantį maisto poreikį. Siekis užtikrinti energetinį saugumą, klimato kaitos pasekmių švelninimas prisideda prie žemės ūkiui skirtų žemės plotų mažinimo, nes jų reikia kitiems tikslams. Sutrikusios maisto tiekimo grandinės skatina gaminti vietinį maistą. Iš vienos pusės Europos Sąjungos žaliasis kursas nusako, kad reikia saugoti gamtą, palikti daugiau nenaudojamos žemės, o iš kitos pusės reikalaujama didinti veiklos efektyvumą“, – apie sudėtingą situaciją kalba profesorė.
Kas transformuoja 2025-ųjų darbo rinką?
Kaip nurodoma Užimtumo tarnybos parengtoje ataskaitoje „Lietuvos užimtumo tendencijos 2024 m. ir ateities prognozės“, didžiausiomis darbo rinką transformuojančiomis jėgomis išlieka demografiniai, technologiniai ir geoekonominiai pokyčiai. Senėjanti populiacija, darbo jėgos migracija, technologijų raida ir automatizacija formuoja vyresnę, kultūriškai įvairesnę ir technologiškiems įgūdžiams imlesnę darbo rinką. Geopolitinės įtampos ir pasikeitimai sąlygoja atsargesnius įmonių plėtros planus ir nuosaikesnę darbuotojų samdą.
„Darbo rinkos aktualija išliks kai kurių profesijų darbuotojų stygius ir šio iššūkio sprendinių paieška. Su mažesne konkurencija ieškant darbo susidurs ir didesnę derybinę galią turės sveikatos, mokymo, inžinerijos specialistai, kai kurių profesijų kvalifikuoti gamybos ir statybos darbininkai, mašinų ir stacionariųjų įrenginių operatoriai“, – nurodoma ataskaitoje ir pabrėžiama, kad technologijų sąlygojama darbo vietų transformacija didins dėmesį mokymuisi visą gyvenimą – žinių atnaujinimui ir naujų įgūdžių įgijimui.
