VDU ŽŪA mokslininkų inovacijos bus pristatomos „Žaliųjų idėjų festivalyje 2025“

Kviečiame birželio 5 d. paminėti Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną kasmečiame „Žaliųjų idėjų festivalyje 2025“, vyksiančiame Lietuvos Respublikos Prezidentūroje. Penktus metus vykstančiame renginyje Jūsų lauks tradicinė Žaliųjų idėjų mugė, protmūšis, edukacijos ir kitos įtraukios veiklos. Festivalyje bus pristatomi ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkų atliekami tyrimai ir žaliosios inovacijos:

„Ledų botanika“: liofilizuoti ledai, praturtinti ekstraktais. Bus pristatomas unikalus VDU ŽŪA mokslininkių sukurtas maisto produktas – liofilizuoti ledai, praturtinti netradiciniais, organizmui vertingų medžiagų turinčiais ir skonį sustiprinančiais augaliniais ekstraktais. Lankytojai galės leistis į skonių kelionę, kurioje ledai susilieja su gamta, kuriant harmoningą deserto ir augalų sąjungą. Eksperimentuokite su skoniais ir atraskite, kaip ekstraktai keičia ledų pojūtį ir aromatą.
Hidroponikos ir akvaponikos sprendimai. Bus pristatoma, kaip augalus galima auginti be žemės – naudojant vandenį, natūralias terpes ar pernaudotas medžiagas. Lankytojai susipažins su akvaponika – žuvų ir augalų mitybos sinergija, tvarios hidroponikos sprendimais, mikrožalumynų auginimu be žemės, natūralia daiginimo terpe iš agaro, DIY vazonėliais iš pernaudotų medžiagų bei galimybėmis pakartotinai panaudoti hidroponikos tirpalus ir maistines pakuotes.
Vandens inžinerijos sprendimai ir inovatyvios tyrimų technologijos. Bus pristatomi pažangūs būdai stebėti ir tirti procesus po vandeniu – nuo povandeninių dronų ir 360° vaizdo apžvalgų iki papildytos realybės sprendimų bei filmuotų tyrimų medžiagų. Lankytojai galės iš arti pažinti vandens inžinerijos tyrimų inovatyvias technologijas, sužinoti, kaip šiuolaikinė inžinerija padeda suprasti ir valdyti mus supančią aplinką, ir patys pasijusti tikrais mokslininkais.

Programa:
10.00–14.00 Žaliųjų idėjų mugė, dirbtuvės ir edukacijos vidiniame Prezidentūros kieme.
10.30–11.15 Spektaklis „Peliuko Švariuko atostogos“ 1–4 klasių moksleiviams Prezidentūros istoriniame parke.
10.30–14.00 Lietuvos energetikos instituto edukacija „Energetikos kelionė nuo A iki Z“ vidiniame Prezidentūros kieme (edukacijos vyks kas 20 min., išankstinė registracija nėra būtina).
11.30–12.15 Spektaklis „Peliuko Švariuko atostogos“ 1–4 klasių moksleiviams Prezidentūros istoriniame parke.
13.00–14.00 Aplinkosauginis protmūšis 7–10 klasių moksleiviams Prezidento rūmų Kolonų salėje.

Registracija į renginį čia.

Žaliųjų idėjų festivalio iniciatorius – LR Prezidentas Gitanas Nausėda.

VDU Prezidento Valdo Adamkaus sporto centre – jubiliejinė „Adamkiada“

Birželio 7 d., šeštadienį, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Prezidento Valdo Adamkaus sporto centre vyks jubiliejinė 10-oji sporto ir meno šventė „Adamkiada“, suburianti ponios Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondo globotų mokyklų mokinius iš visos Lietuvos. Tai unikali platforma, kurioje jaunieji talentai gali atsiskleisti ne tik sporto varžybose, bet ir meninėse veiklose.

Dalyviai savo jėgas išbandys J. E. Prezidento Valdo Adamkaus jaunystėje pamėgtose sporto rungtyse: trumpo nuotolio bėgime, šuolyje į tolį, futbolo, krepšinio varžybose galės varžytis ir demonstruoti savo fizinį pasirengimą bei komandinę dvasią. Taip pat vyks tradicinis dailės pleneras, dainų konkursas, kitos iniciatyvos, suteiksiančios galimybę jauniesiems menininkams išreikšti save ir pristatyti savo kūrybą.

„Nepastebėjau, kad taip greitai dešimtmetis prabėgo, per tą dešimt metų išaugo nauja karta ir tai kartai turėtų būti malonūs prisiminimai jų augimo, jų tobulėjimo. Ir tikiu, kad ta tradicija išsilaikys dar ne vienus metus ir šios olimpiados trauka jaunimui bus ir toliau ta plačiąja prasme jungtis, tobulėti ir išlaikyti tą lietuvišką dvasią mūsų pačių tarpe“, – sakė renginio globėjas Prezidentas Valdas Adamkus.

Pasak šios iniciatyvos sumanytojo, Alytaus r. Butrimonių gimnazijos direktoriaus Valdo Valvonio, „Adamkiada“ tapo ne tik sporto ir meno švente, bet ir svarbia tradicija, vienijančia jaunus žmones, skatinančia jų augimą ir įkvepiančia naujiems pasiekimams: „Šis jubiliejus – puiki proga prisiminti nueitą kelią ir energingai žvelgti į ateitį.“

„Adamkiada“ – nėra tik sporto varžybų renginys, tai idėja, kuri vienija Lietuvos regionus bendram tikslui, paties J.E. Prezidento Valdo Adamkaus įkvėpimas skatina siekti regionų vaikus siekti asmeninių tikslų bet kurioje srityje.

„Labai simboliška, kad jau tradicija tapęs unikalus renginys, tęsiant ponios Almos Adamkienės filantropines idėjas bei Prezidento Valdo Adamkaus aistrą sportui atrado savo namus ir jau antrus metus bus organizuojamas VDU Prezidento Valdo Adamkaus sporto centre, kuriame treniruojasi pasaulio ir Europos čempionai bei olimpiečiai. Prisidėti prie tokios kilnios misijos organizuojant šį renginį mums yra garbė ir Universiteto vykdomų veiklų, skirtų regionų vaikams tęstinumas“, – teigė VDU Studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė.

Šiemet prie šios iniciatyvos jungiasi Paryžiaus olimpinių žaidynių 3×3 bronzos laimėtojai, kitų sporto šakų olimpinių žaidynių dalyviai, Kauno krepšinio klubo „Žalgiris“ bei futbolo klubo „Žalgiris“ atstovai bei didžiulė gausa partnerių ir rėmėjų, kuriuos vienija tos pačios vertybės ir socialinės atsakomybės misija.

Renginio metu bus galima ne tik stebėti jaunuolių varžytuves ir kūrybinius pasirodymus, bet ir dalyvauti įvairiose interaktyviose veiklose, susipažinti su šventės partneriais bei rėmėjais.

VDU ŽŪA diplomų įteikimo iškilmės 2025

Birželio 19 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) kviečia absolventus ir visus Akademijos bendruomenės narius bei svečius dalyvauti diplomų įteikimo iškilmėse. Šventinis renginys vyks VDU ŽŪA Centrinių rūmų Iškilmių salėje (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.).

10:00 val. VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto absolventų šventė

12:00 val. VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto absolventų šventė

14:00 val. VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto absolventų šventė

16:00 val. VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto absolventų šventė

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Išrinkti šalies geriausieji – VDU ŽŪA įvyko pirmoji miškininkystės olimpiada „Mes miškui – miškas visiems“

Gegužės 23 dieną Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) įvyko pirmosios miškininkystės olimpiados „Mes – miškui, miškas – visiems“ finalinis etapas. 88 mokiniai varžėsi žiniomis – komisija išrinko 12 geriausius rezultatus parodžiusių moksleivių.

Nuo ankstaus ryto į VDU Žemės ūkio akademiją sugūžėjęs gausus būrys 5-6 bei 7-8 klasių moksleivių nekantriai ir su jauduliu laukė miškininkystės olimpiados pradžios. Žinias mokiniams teko rodyti tiek teorinėse, tiek praktinėse užduotyse. Tačiau olimpiada nesibaigė tik užduočių išsprendimu. Pateikus užduočių atsakymus komisijos vertinimui, moksleivių laukė paskaitos apie paukščius, žinduolius, miško plėšrūnus. Šias temas įdomiai pristatė ne tik VDU dėstytojai, bet ir VMU atstovai. Pasisėmus naujų žinių, dalyviai keliavo pasodinti simbolinį ąžuoliuką, kuris įamžino pirmąją miškininkystės olimpiadą ir apie ją primins ir mūsų ateities kartoms.

Po paskaitų ir laisvo laiko laukė, ko gero, laukiamiausia dienos dalis – apdovanojimai. Nors pačių mokinių teigimu užduotys nebuvo lengvos, džiugu, kad prizines vietas užėmė net 12 moksleivių. 5–6 klasių grupėje III-ąją vietą dalijosi trys moksleiviai – Liepa Jaseliūnaitė (Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centras, programa „Gamtos tyrinėtojai“), Ūla Kavaliauskaitė (Kretingos rajono Kartenos mokykla-daugiafunkcinis centras) ir Jaroslav Romančik (Vilniaus Pranciškaus Skorinos gimnazija). II-ąją vietą dalinosi du moksleiviai: Viktorija Sireikytė (Šiaulių Dainų progimnazija) ir Vilis Šneideris (Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centras, programa „Gamtos tyrinėtojai“). 5–6 klasių grupės nugalėtoju, olimpiados laureatu tapo Dominik Judicki (Vilniaus rajono Avižienių gimnazija). Tuo tarpu 7–8 klasių grupėje III-ąją vietą dalinosi trys vienodą balų skaičių surinkę moksleiviai: Austėja Kisieliūtė (Lazdijų rajono Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazija), Julius Petrauskas (VšĮ „Saulės“ privati gimnazija) ir Tautvydas Siniauskas (Vilniaus rajono Pagirių gimnazija“). II-ąją vieta dalinosi Gustė Mazurkevičiūtė (Lazdijų rajono Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazija) ir Emilija Venskūnaitė (Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinė mokykla). 7–8 klasių grupės laureatu tapo Ainius Mockus (Kauno rajono Garliavos Jonučių progimnazija). Visi olimpiados prizininkai apdovanoti Aplinkos ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei VMU prizais.

Organizatoriai džiaugiasi pirmosios miškininkystės olimpiados sėkme. Susidomėjimą šiuo edukaciniu projektu parodė tikrai gausus būrys moksleivių bei juos ruošiančių pedagogų – tai rodo, kad gamtos mokslų, miškininkystės sritys jaunajai kartai artimos ir svarbios.

Pasak Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo agentūros direktoriaus pavaduotojos Gitanos Viganauskienės, pirmoji miškininkystės olimpiada yra ir pavyzdys tarpinstitucinio bendradarbiavimo, kai sėkmingai susijungia idėja ir patirtis, o Lietuvos mokiniai gali džiaugtis puikiu renginiu ir galimybėmis giliau pažinti mišką ir vykstančius procesus miške.

Džiaugsmo bei dėkingumo visos olimpiados metu neslėpė ir mokytojai, ruošę ir atlydėję mokinius į olimpiadą. Finalinis etapas tapo žinių ir bendrystės švente, kurios metu vaikai susibūrė į gausią, vieningomis vertybėmis ir pomėgiais vediną bendruomenę, turėjo galimybę žinių pasisemti ne tik vieni iš kitų, bet ir iš miškininkystės, gamtos mokslų profesionalų. Tikime, kad miškininkystės olimpiada taps gražia tradicija ir kitąmet suburs dar gausesnį dalyvių būrį.

Žemės ūkio studijas pasirinkusiems studentams bus skiriamos tikslinės skatinamosios stipendijos

Siekdama paskatinti jaunimą rinktis ir sieti savo karjerą su žemės ūkio sritimi, Žemės ūkio ministerija skiria tikslines skatinamąsias stipendijas.

Šiemet 9 naujai įstoję Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentai gaus po 200 eurų kas mėnesį visą studijų laikotarpį.

Stipendijos bus skiriamos VDU studentams, pasirinkusiems agronomijos, maisto kokybės ir saugos, žemės ūkio mechanikos inžinerijos, tvariosios inžinerijos ir vandens inžinerijos studijų programas.

Žemės ūkio ministerijos inf.

Mokslininkai kuria inovaciją: ekstraktais praturtinti ledai – ne tik gardūs, bet ir palankūs sveikatai

Šiandien vis dažniau kalbama apie sveiką gyvenseną, tvarius sprendimus ir sąmoningą mitybą. Technologijų ir mokslo pažanga leidžia vis drąsiau ieškoti sprendimų, kurie kasdienį maisto racioną papildytų sveikatai palankiais ingredientais. Tačiau ar įmanoma sukurti idealią dermę – desertą, kuris ne tik lepina gomurį, bet ir yra palankus sveikatai? Mokslininkai į šį klausimą atsako inovacija – ledais, praturtintais natūraliais augaliniais ekstraktais.

Už technologijų slypi skonis ir nauda

Naudojant modernias technologijas, iš vietinių žaliavų išgauti ekstraktai ledams suteikia ne tik išskirtinį skonį, bet ir funkcinių savybių: nuo gerinančių virškinimą iki stiprinančių imunitetą. Taip vyksta mokslo ir gamtos sinergija, kuriant naujos kartos maisto produktus – sveikesnius, natūralesnius ir draugiškus aplinkai.

„Mūsų laboratorijoje mokslininkai ir studentai įprastai ekstraktus gamina iš augalinių žaliavų – vaisių, daržovių, uogų, vaistažolių ir jų antrinių žaliavų, pavyzdžiui, išspaudų“, – pasakoja VDU Žemės ūkio akademijos jaunesnysis mokslo darbuotojas, LAMMC doktorantas Aistis Petruškevičius.

Ekstraktai – tai bendrinis terminas bet kokiame tirpiklyje ištirpintoms medžiagoms. „Puikus ekstrakto pavyzdys buityje būtų arbata arba kava. Ekstraktai gali būti išgaunami įvairiais būdais – klasikinio metodo pavyzdys galėtų būti infuzija, kai ekstraktas išgaunamas medžiagą laikant kambario temperatūros tirpiklyje, Tokia ekstrakcija nėra efektyvi ir gan ilgai užtrunka. Šią problemą spręsti padeda inovatyvūs ekstrakcijos metodai – procesą galima paspartinti temperatūros ar slėgio pokyčiais, net ultragarsu ar mikrobangomis“, – vardija mokslininkas.

VDU Žemės ūkio akademijos jaunesnysis mokslo darbuotojas, LAMMC doktorantas Aistis Petruškevičius

Kovo mėnesį Akademijoje vykusioje tarptautinėje žemės parodoje mokslininkai pristatė inovaciją – ledus, praturtintus ekstraktais, kurie išgauti naudojant pažangias technologijas. Visuomenei pasiūlytas braškinis ir avietinis šerbetas, braškinis šerbetas su natūraliu mėtų ekstraktu, morengai su liofilizuotais šilkmedžio uogų milteliais, morengai su šilkmedžio uogų ir braškių pabarstukais, ledai su itin koncentruotu natūraliu mėtų ekstraktu. „Mėtos ekstraktas atpalaiduoja virškinamojo trakto raumenis, mažina spazmus, turi raminančių savybių ir malonų mentolio aromatą“, – pasakoja A. Petruškevičius ir priduria, kad tai – tik vienas iš pavyzdžių, kaip ekstraktai maistą gali praturtinti savo funkcionalumu.

A. Petruškevičiui antrina ir VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto vyresnioji laborantė, doktorantė Erika Jakienė: ekstraktais praturtinti ledai – išties išskirtiniai. „Lietuvoje gaminama įvairių ledų, bet mūsų žiniomis, tokių, kurie būtų praturtinti natūraliai pagamintu ekstraktu – nėra. Akademijoje gaminami ledai yra unikalūs savo gamybos technologija ir ingredientais, ypač todėl, kad naudojamos vietinės žaliavos – mėtos, valgomojo sausmedžio ar šilkmedžio uogos“, – vardija E. Jakienė.

Ledai akį traukia funkcinėmis savybėmis

Kad būtų išsaugotos vertingosios savybės, ledų gamyba vyksta preciziškai: nuo ingredientų maišymo ir pasterizavimo, iki ekstraktų įmaišymo vėlesniuose etapuose – procesas turi būti itin kruopštus. „Visų pirma, paruošiami ingredientai: pienas, grietinėlė, cukrus, vanilė, kiaušinių tryniai yra sumaišomi ir pakaitinami iki vienalytės masės, siekiant užtikrinti produktų pasterizavimą ir produkto saugumą. Vėliau į ledų mišinį pridedami ekstraktai (arba kitos medžiagos), kurie negali būti kaitinami, siekiant išlaikyti jų cheminę struktūrą. Sumaišytas mišinys dedamas šaldyti ir po paros yra dar kartą permaišomas, siekiant gauti vientisumą. Permaišyti ledai vėl užšaldomi ir vėliau teikiami degustacijai“, – ledų gamybos technologiją detalizuoja E. Jakienė.

Ekstraktais praturtinti ledai vartotojų akį traukia įvairiomis savybėmis. „Šie ledai pasižymi natūralumu ir sveikatinančiomis savybėmis. Ekstraktai, ypač jeigu yra naudojami vaistiniai ar supermaisto ingredientai, gali suteikti papildomos maistinės vertės, pavyzdžiui, antioksidantų, vitaminų ar mineralų. Patraukli ir skonio įvairovė – nauji ir unikalūs ekstraktai gali praturtinti ledų skonius, vartotojams suteikiant įdomesnį skonio patyrimą. Dar vienas svarbus komponentas – ekologija: vietoje užaugintos žaliavos, kurioms auginimo metu nebuvo naudojamos augalų apsaugos priemonės, bei vaisių-uogų išspaudos gali prisidėti plėtojant tvarumą“, – ledų potencialą aptaria mokslininkė.

VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto vyresnioji laborantė, doktorantė Erika Jakienė

Ekstraktų panaudojimo galimybės – kupinos potencialo

Ekstraktai yra ne tik modernus komponentas maisto gamyboje, tačiau ir naudingomis savybėmis pasižymintis priedas. „Ekstraktai perima veikliąsias ir aromatines medžiagas iš pirminės žaliavos (vaisių, vaistažolių), todėl pasižymi labai panašiomis savybėmis, kaip pirminė žaliava, bet žaliavų paruošimo ir ekstrakcijos metodai gali pagerinti naudingų medžiagų įsisavinimą į organizmą. Biologiškai aktyvios medžiagos padeda palaikyti organizmo pusiausvyrą, stiprina imunitetą, malšina uždegimus, gerina virškinimą, ramina nervų sistemą. Tai gali būti vitaminai, polifenoliai, terpenai, ar kitos sveikatai naudingos medžiagos“, – vardija A. Petruškevičius.

Ekstraktų naudojimo galimybės – beribės: nuo farmakologijos, maisto pramonės iki dažų gamybos. O kas laukia ateityje? „Ekstraktai visame pasaulyje plačiai naudojami tūkstančius metų. Priklausomai nuo naudojamos žaliavos, galima išekstrahuoti bet kokias tirpias medžiagas. Šios srities plėtros galimybės yra itin plačios ir kupinos potencialo. Atsižvelgiant į augantį visuomenės dėmesį aplinkosaugai ir sveikai gyvensenai, VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkai turi planų, kaip ekstraktus pritaikyti inovatyviai produkcijai gaminti – nuo funkcinių maisto produktų ir maisto papildų kūrimo iki pažangių tvarumą ir žiedinę ekonomiką skatinančių technologijų vystymo“, – sako mokslininkas.

Žvilgsnis į ateitį: daugiau nei tik ledai

Natūralumas, tvarumas, sveikata ir skonis – visa tai gali tilpti viename ledų kaušelyje. Tai ne tik mokslinis eksperimentas, bet ir reali kryptis, kurią mokslininkai vysto siekdami sukurti prasmingą ir inovatyvią maisto ateitį. Ekstraktai tampa jungtimi tarp gamtos išteklių ir modernios, sąmoningos mitybos. „Ateityje šių ledų gamybos perspektyvos gali būti labai plačios, atsižvelgiant į augančią vartotojų paklausą dėl sveikesnių maisto produktų. Kadangi vartotojai siekia sveikesnių alternatyvų, ledai, praturtinti natūraliai pagamintais ekstraktais, gali tapti itin populiarūs. Kalbant apie priedus, ledus taip pat galima praturtinti ir supermaistu (pavyzdžiui, spirulina, matcha arbata), įvairiomis daržovėmis (moliūgais, topinambais) arba net tokiais ingredientais kaip įvairios sėklos (chia)“, – sako E. Jakienė ir priduria, kad tokie priedai gali suteikti ne tik skonių įvairovę, bet yra palankūs sveikatai.

M. K. Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms paminėti – koncertas „Čiurlionio pasaulyje“

Šiais metais Lietuva mini vieno iškiliausių savo menininkų, kompozitoriaus, dailininko ir vizionieriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, 150-ąsias gimimo metines. Šia proga gegužės 28 d. 18 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Centrinių rūmų Iškilmių salėje (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.) vyks išskirtinis fortepijoninis koncertas „Čiurlionio pasaulyje“.

Koncerte skambės ne tik paties Čiurlionio kūriniai, bet ir naujas, gyvas meninis dialogas tarp tuometinės epochos ir šiandienos. Publikai koncertuos išskirtinis duetas – pianistė Sonata Deveikytė-Zubovienė ir pianistas Rokas Zubovas, kuris yra M. K. Čiurlionio proanūkis.

Šis koncertas – jautri muzikinė kelionė po M. K. Čiurlionio pasaulį, suteikianti galimybę prisiliesti prie jo kūrybos gelmių, emocijų ir idėjų. Tai unikali proga išgirsti, kaip šiuolaikiniai atlikėjai interpretuoja vieno didžiausių Lietuvos menininkų kūrybą ir kokią reikšmę ji turi šiandien.

Tai – ne tik muzikinis vakaras, bet ir prasminga kultūrinė patirtis, skirta pagerbti M. K. Čiurlionio palikimą bei jo reikšmę šių dienų Lietuvai.

Vieta: VDU Žemės ūkio akademijos Centriniai rūmai, Iškilmių salė (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.)
Data ir laikas: Gegužės 28 d. 18 val.
Įėjimas: nemokamas

Tvarumas, lyderystė, įkvėpimas: antrasis projekto „Village Verve“ susitikimas VDU ŽŪA

Gegužės 19-22 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) įvyko projekto „Village Verve“ antrasis susitikimas, kurio tema – „Veiksmo harmonija: moterys, formuojančios klimatą“. Šiame susitikime visas dėmesys buvo skiriamas moterų vaidmeniui Lietuvoje – Kauno mieste ir Kauno rajone.

Moterys keičia pasaulį: lyderystė, kurianti darną

Projekto dalyviai turėjo galimybę sudalyvauti žinių pasidalijimo forume „Darni veikla: moterų lyderystė tvariai ateičiai“, kuris buvo skirtas moterų lyderystės vaidmeniui tvarios ateities kūrime. Forumas subūrė įvairių sričių ekspertus ir aktyvias moteris, kurios dalijosi savo patirtimi, žiniomis bei įžvalgomis apie moterų indėlį į socialinį, ekonominį ir ekologinį tvarumą.

Renginį atidarė VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centro Socialinės partnerystės skyriaus vadovė doc. dr. Aistė Čapienė, pristatydama Lietuvos moterų vaidmens istorinę perspektyvą. Ji išsamiai apžvelgė, kaip per skirtingus laikotarpius keitėsi moterų pozicija visuomenėje ir kokią įtaką tai turėjo jų vaidmeniui šeimoje, darbe ir bendruomenėje.

Pranešimas „Teritorinis moterų subjektyvios gerovės požiūris“, kurį skaitė VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto doc. dr. Gintarė Vaznonienė, atskleidė moterų subjektyvios gerovės aspektus skirtinguose teritoriniuose kontekstuose, atkreipiant dėmesį į vietos bendruomenių vaidmenį gerinant moterų gyvenimo kokybę.

Socialinių mokslų magistrė Kristina Šiožinienė pristatė iniciatyvą „Moterų galia: LOKALI“, kuri skatina moterų įgalinimą ir stiprina jų lyderystės gebėjimus įvairiose veiklose.

Lapės miestelio bendruomenės centro vadovė ir bendruomeninės virtuvės studijos Lapėse vadovė Milena Lapajienė kalbėjo apie mažus, bet svarbius žingsnius, vedančius tvarumo link – kaip kiekvienas žmogus, jo šeima ir vietos bendruomenė gali prisidėti prie atsakingesnio ir darnesnio gyvenimo būdo.

Ekologiško mažo verslo pavyzdžiu forumo dalyvius įkvėpė „Garlic Moon“ prekės ženklo įkūrėja Dovilė Ilevičienė, kuri atskleidė kaimo moterų verslumo galimybes ir jų svarbą vietos ekonomikai bei aplinkosaugos skatinimui.

VDU ŽŪA Bioekonimos plėtros fakulteto doc. dr. Asta Raupelienė apžvelgė moterų įgalinimo ir kolektyvinio veikimo veiksnius, kurie lemia jų poveikį tvarumo iniciatyvoms. Ji pabrėžė, kaip moterų bendruomeninis veiksnumas gali prisidėti prie reikšmingų pokyčių socialinėje ir ekologinėje srityse.

Šis forumas buvo puiki proga ne tik išgirsti įkvepiančias istorijas, bet ir skatinti bendradarbiavimą bei žinių sklaidą, siekiant stiprinti moterų lyderystę bei kurti tvarią ateitį tiek Lietuvos, tiek tarptautiniu mastu.

Moterų lyderystė moksle: įkvepianti pažintis su VDU Žemės ūkio akademija

Susitikimo metu projekto dalyviai buvo supažindinti su VDU Žemės ūkio akademija bei jos vykdoma moksline ir akademine veikla. Kadangi šis projektas ir jo susitikimas buvo orientuotas į veiklias ir lyderiaujančias moteris, ypatingas dėmesys buvo skirtas mokslininkių moterų pasiekimams universitete. Buvo pristatyti tyrimai, kuriems vadovauja moterys, atskleidžiant jų indėlį į mokslo pažangą. Laboratorijas ir jose vykdomas veiklas išsamiai pristatė prof. dr. Violeta Makarevičienė, dr. Jūratė Steveckienė ir dokt. Indrė Cechovičienė.

Įkvepiančios patirtys Kauno rajone: moterų lyderystė, bendruomeniškumas ir kūrybiški sprendimai

Kita projekto diena buvo skirta pažinčiai su Kauno rajonu – vietove, kur susipina gamtos grožis, bendruomeniškumas ir aktyvi moterų lyderystė. Pirmasis sustojimas – jaukus Kačerginės miestelis, kuriame projekto dalyvius pasitiko seniūnė Aistė Ivanovaitė-Petraitienė. Ji atvirai dalijosi apie Kačerginės bendruomenės džiaugsmus, kasdienius iššūkius ir gyventojų iniciatyvas. Ypatingas dėmesys pokalbio metu buvo skirtas moterų vaidmeniui vietos plėtroje – seniūnė džiaugėsi aktyviomis, kūrybingomis moterimis, kurios prisideda prie Kačerginės įgyvendinamų idėjų ir bendruomeninių sprendimų.

Toliau dalyviai vyko į netoliese esantį Zapyškį, kur jų laukė išskirtinė patirtis – apsilankymas Nemuno7 laive, virtusiame kultūros ir bendruomenės centru. Čia vyko tinklaveikos sesija, kurios metu savo įžvalgomis dalijosi Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Emilė Kaminskaitė Sutkuvienė. Ji pristatė Kauno rajoną ne tik kaip patrauklią turizmo kryptį, bet ir kaip gyvybingą erdvę verslo idėjoms, inovatyviems sprendimams bei kūrybiškoms iniciatyvoms. Emilė kalbėjo apie tai, kaip svarbu kurti erdves, kurios trauktų ne tik vietos gyventojus, bet ir svečius iš kitų regionų, bei pabrėžė stiprios komandos svarbą, pasitikėjimą ir bendrą viziją įgyvendinant sumanymus.

Dienos pabaigoje projekto dalyviai aplankė dar vieną Kauno rajono miestelį– Raudondvarį, kur dalyvavo ekskursijoje ir susipažino su vietinėmis iniciatyvomis. Tai buvo puiki proga pažinti, kaip įvairūs Kauno rajono miesteliai, pasitelkdami bendruomenės jėgą ir moterų lyderystę, kuria savo tapatybę, traukia lankytojus ir skatina socialinį bei ekonominį gyvybingumą.

Projekto partneriai

Projektą „Village Verve“ finansuoja Europos Sąjunga. Jame dalyvauja partneriai iš Ispanijos, Slovėnijos, Latvijos, Lietuvos, Italijos, Portugalijos, Rumunijos ir Kipro. Projektą palaiko Segovijos ir Hontalbilijos vietos valdžios institucijos, taip patvirtindamos įsipareigojimą stiprinti klimato atsparumą vietos lygmeniu. Projekto vadovė Lietuvoje – doc. dr. Aistė Čapienė.

Konferencija „Tvarus žemės ūkis – tvarus dirvožemis ir augalinė žaliava“

Gegužės 29 d. 8:00–17:00 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakultetas kviečia dalyvauti EIP projekto Nr. 35BV-KK-22-1-04990-PR001 baigiamojoje konferencijoje „Tvarus žemės ūkis – tvarus dirvožemis ir augalinė žaliava“.
Konferencija vyks VDU ŽŪA IV rūmuose, 214 konferencijų salėje (Universiteto g. 8a, Akademija, 53361 Kauno r. sav.).

Finansų ir apskaitos profesionalai – sėkmingos ekonomikos architektai

Šiandien pasaulyje finansiniai sprendimai daro didelę įtaką ne tik kiekvieno žmogaus asmeninei gerovei, bet ir visos valstybės ekonominiam stabilumui. Gebėjimas atsakingai valdyti pinigus, suprasti mokesčių sistemą, planuoti išlaidas ir investuoti tampa esmine šiuolaikinio žmogaus kompetencija. Ne mažiau svarbus ir finansų bei apskaitos specialistų indėlis – jų žinios ir įgūdžiai būtini tiek kuriant skaidrią bei tvarią verslo aplinką, tiek stiprinant valstybės institucijų veiklą.

Gebėjimas valdyti pinigus – kelias į finansinį stabilumą ir sėkmę

Finansiškai raštinga visuomenė – tai stipri, sąmoninga ir saugi visuomenė. Šiandien, kai finansiniai sprendimai lydi kiekvienoje gyvenimo srityje – nuo asmeninių biudžetų valdymo iki ilgalaikių investicijų ar atsakingo skolinimosi – finansinis raštingumas yra nepaprastai svarbus. Jis žmonėms padeda priimti pagrįstus, apgalvotus sprendimus, stiprina ekonominį saugumą, mažina socialinę atskirtį ir skatina sąmoningesnį požiūrį į atsakomybę, skaidrumą ir teisingą mokesčių mokėjimą – tai labai svarbu kuriant tvarią valstybės finansų sistemą.

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė

VDU Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė pažymi, kad finansinis raštingumas yra viena esminių kompetencijų šiuolaikiniame pasaulyje. „Gebėjimas valdyti asmeninius finansus, suprasti mokesčių sistemą, investavimo pagrindus ir atsakingo vartojimo principus yra būtinas kiekvienam žmogui – ar jis kuria savo verslą, ar dirba samdomą darbą. Todėl labai svarbu, kad šios žinios būtų ugdomos jau mokykloje, o studentai jas gilintų praktiniuose projektuose, mokymuose. Tik finansiškai sąmoninga visuomenė gali būti tvari, stipri ir atspari ekonominiams iššūkiams“, – sako prof. dr. A. Miceikienė.

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (AVMI) viršininkės Juditos Stankienės teigimu, tendencijos – džiuginančios: pastaraisiais metais pastebimas akivaizdus finansinio sąmoningumo augimas. „Vis daugiau gyventojų supranta savo mokestines pareigas, domisi skaidriu finansų tvarkymu, investavimu, verslumo galimybėmis. Teikdami informaciją apie mokesčius, pajamas ir turtą, konsultuodami gyventojus ir verslo atstovus, rengiame švietimo iniciatyvas, mokymus, dalyvaujame renginiuose, kuriuose aiškiname finansinio sąmoningumo svarbą. Skatiname atsakingą finansinių įsipareigojimų vykdymą, sąžiningą mokesčių mokėjimą ir skaidrumą, taip ugdydami visuomenės pasitikėjimą valstybės institucijomis bei stiprindami ekonominį raštingumą. Jaunoji karta ypač aktyviai ieško informacijos, vertina skaidrumą ir socialinę atsakomybę. Taip pat matome, kad auga supratimas, jog mokesčių mokėjimas yra ne tik prievolė, bet ir investicija ne tik į asmeninę, bet ir į bendrą visuomenės gerovę“, – sako J. Stankienė.

Pašnekovei antrina ir VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros vedėja doc. dr. Dalia Juočiūnienė. Pasak mokslininkės, finansinis raštingumas šiandien yra vienas svarbiausių įgūdžių, leidžiančių priimti atsakingus sprendimus tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime. „Visuomenės finansinis sąmoningumas auga. Tai liudija ir jaunimo susidomėjimas tokiais renginiais kaip katedros organizuotas investavimo maratonas „Kaip panaudoti pinigus ir uždirbti?“, kuris pritraukė daug moksleivių. Žmonės vis labiau supranta, kad gebėjimas valdyti pinigus – tai kelias į finansinį stabilumą ir sėkmę“, – sako doc. dr. D. Juočiūnienė.

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė Judita Stankienė

Tvariai verslo veiklai reikalingos profesionalių specialistų kompetencijos

Vis dar gajus stereotipas, kad apskaita – tai monotoniškas darbas, kuriame vyrauja tik skaičiai ir sąskaitos. Tačiau šiandien ši profesija – moderni, dinamiška ir strategiškai svarbi veikla.

„Vienas dažniausių stereotipų – neva buhalterio darbas yra nuobodus. Tačiau apskaitos ir finansų specialistai kasdien sprendžia vis naujas finansų valdymo problemas, kylančias įmonėse ar viešojo sektoriaus organizacijose. Galima sakyti, kad finansininkai yra vadovo dešinioji ranka. Dirbtinis intelektas tikrai nepanaikins finansininkų darbo vietos – šių specialistų darbas iš tiesų yra kūrybinis, kupinas strateginio mąstymo. Žinoma, studentai turi suprasti, kaip protingai naudotis dirbtinio intelekto teikiamomis galimybėmis. Pavyzdžiui, rutininius darbus, kurie yra atliekami rankiniu būdu, galima atlikti naudojantis dirbtiniu intelektu. Taip apskaitos ir finansų specialistai turės daugiau laiko kitoms svarbioms užduotims atlikti. Be to, naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis, šie specialistai gali kurti tarptautinius verslus ir išmaniai valdyti apskaitą ir finansus“, – sako prof. dr. A. Miceikienė.

Pasak doc. dr. D. Juočiūnienės, apskaitos ir finansų specialistai dirba su pažangiomis skaitmeninėmis technologijomis, naudoja duomenų analizės įrankius, vertina finansinius modelius ir prisideda priimant verslo sprendimus. Apskaita ir finansai vis labiau tampa strateginio mąstymo reikalaujančia sritimi, kai svarbus vaidmuo tenka pažangioms skaitmeninėms technologijoms, dirbtiniam intelektui ir tarptautinei verslo aplinkai.

Apskaitos ir finansų specialistai ne tik registruoja duomenis, bet ir analizuoja, prognozuoja, vertina rizikas bei padeda priimti ilgalaikius sprendimus, kurie užtikrina tvarų verslo augimą. Jie padeda optimizuoti išlaidas, valdyti biudžetus, užtikrinti finansinių srautų stabilumą ir laikytis teisinių reikalavimų – visa tai yra būtina tvariai verslo veiklai. „Ilgą laiką vyravo nuomonė, kad apskaitos ir finansų specialistų darbas yra nuobodus, apsiribojantis dokumentų tvarkymu ir skaičiavimu. Tačiau šiandien matomi aiškūs pokyčiai – šis stereotipas nyksta. Šiuolaikiniai finansų ir apskaitos specialistai turi būti ir yra kūrybiški, strategiškai mąstantys profesionalai, gebantys naudotis pažangiomis informacinėmis sistemomis, analizuoti duomenis, vertinti rizikas ir teikti įžvalgas, padedančias formuoti organizacijos strategiją“, – sako Kauno AVMI viršininkė.

Apskaita ir finansai – tarpdiscipliniškumu persmelkta perspektyvi sritis

VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakultete vykdoma studijų programa Apskaita ir finansai išsiskiria tarpdiscipliniškumu. „Studijų programa suteikia ne tik reikalingų teorinių žinių, bet ir praktinių įgūdžių, kurie pravers dirbant verslo pasaulyje. Tai studijos, pritaikytos šiuolaikiniam studentui ir darbo rinkos poreikiams. Čia studentai mokosi, kaip tvarkyti apskaitą skirtingą veiklą vykdančiose organizacijose, naudotis šiuolaikinėmis skaitmeninėmis apskaitos ir finansų valdymo priemonėmis, gilina žinias apie mokesčius, auditą, investicijas, finansų analizę ir valdymą. Itin vertinga tai, kad studijos orientuotos į realių situacijų sprendimą, tad įgyjami įgūdžiai yra aktualūs ir vertinami darbdavių. Savo žiniomis dalijasi kompetentingi dėstytojai, turintys daug patirties mokslinėje ir pedagoginėje veikloje – jie atviri bendravimui, noriai padeda studentams, konsultuoja ir palaiko juos įvairiais klausimais. Studentai taip pat turi galimybę vieną ar kelis semestrus išvykti studijuoti užsienio universitetuose pagal ERASMUS+ programą, mokytis iš verslo praktikų, užsienio dėstytojų bei atlikti praktikas Lietuvoje ir svetur. Dar vienas reikšmingas šios studijų programos privalumas – lankstumas: galima studijuoti gyvai universitete arba nuotoliniu būdu, o tai ypač patogu tiems, kurie dirba ar gyvena kituose Lietuvos miestuose ar net užsienyje“, – studijų programos privalumus vardija doc. dr. D. Juočiūnienė, pridurdama, kad visa tai sukuria stiprų pagrindą konkurencingai karjerai globalioje rinkoje.

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros vedėja doc. dr. Dalia Juočiūnienė

Mokslininkei antrina ir VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. A. Miceikienė. „Studijų programoje Apskaita ir finansai daug dėmesio skiriama apmokestinimo temai, aiškinamasi, kaip apskaičiuojami ir mokami mokesčiai, jų įtaka įvairiems finansiniams rodikliams ir veiklos rezultatams. Ši studijų programa yra norintiems būti itin finansiškai raštingiems, planuojantiems karjerą sieti su finansų sritimi arba galvojantiems apie darbą versle, gerai išmanant apmokestinimą, technologijas, tarptautinius finansus“, – sako VDU ŽŪA kanclerė.

Tiek Kauno AVMI, tiek ir visoje VMI sistemoje dirba ne vienas VDU Žemės ūkio akademijos studijų programos Apskaita ir finansai absolventas. „Įgiję specializuotų žinių apskaitos ir finansų srityje, absolventai sėkmingai įsitvirtina mokesčių administravimo, priežiūros, finansų analizės srityse, taip pat aktyviai dirba konsultavimo ir rizikų vertinimo veiklose. VMI siūlo plačias karjeros galimybes – nuo žinių gilinimo finansų srityje iki dalyvavimo procesų tobulinime, viešajame administravime ar konsultacinėse iniciatyvose. Įgiję patirties, darbuotojai gali siekti vadovaujančių pareigų padaliniuose, darbo grupėse, projektuose ar kitose atsakingose srityse. Šiuo metu mūsų komandoje dirba nemažai šios studijų programos absolventų, o jų indėlis į organizacijos veiklą – itin svarbus“, – teigia Kauno AVMI viršininkė J. Stankienė.