Naujienos moksleiviams Archives | Page 13 of 20 | VDU Žemės ūkio akademija

LAUŽOME STEREOTIPUS! VDU ŽŪA studentė Danielė: labai džiaugiuosi, kad patekau būtent čia

Ar VDU ŽŪA studijos – tik ūkininkų vaikams? Ar baigęs VDU ŽŪA gali būti vien tik ūkininku? Įgytas išsilavinimas gali būti naudingas tik siauroje srityje? Ar darbas agrosektoriuje – nepelningas ir neperspektyvus?

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademiją (VDU ŽŪA) kasmet papildo būrys veržlių, smalsių jaunuolių, siekiančių kokybiško aukštojo išsilavinimo, turiningo, produktyvaus, galimybes atveriančio studijų laiko, užtikrintos profesinės ateities. Jie – yra stereotipų laužytojai, drąsius sprendimus priėmę asmenys, kurie yra pavyzdys, jog VDU ŽŪA įgytas išsilavinimas ir perspektyvos agrosektoriuje gali atverti kur kas daugiau savęs realizavimo ir profesinių galimybių, negu teigia vis dar sutinkami stereotipai.

Pirmuoju numeriu VDU ŽŪA pasirinkę studentai dalinasi patirtimi, kuri galbūt padės apsispręsti būsimam studentui priimti drąsius sprendimus ir užsitikrinti sau modernią pažangią, perspektyvią ir pelningą ateitį.

Danielė Svinkūnaitė, VDU Žemės ūkio akademijos bakalauro studijų programos „Apskaita ir finansai“ pirmo kurso studentė jau nuo mažų dienų žinojo, kad studijuos būtent čia. Kaip pati studentė sako, tetos buhalterės darbo stebėjimas taip stipriai sužavėjo, kad iki pat dabar tas susidomėjimas nedingo. Siekti savo tikslų ir išsilavinimo paskatino ne tik artima aplinka, bet ir VDU ŽŪA teikiamos galimybės. Danielė pasidalino, kas lėmė jos pasirinkimą studijuoti VDU Žemės ūkio akademijoje ir kokios jos mintys dabar – esant studentei.

–  Kas paskatino domėtis studijuojama sritimi?

– Mano teta yra buhalterė, todėl nuo mažų dienų mane domino jos įvairūs dokumentai, o susidomėjimas visus tuos metus niekur nedingo.

–  Iš kur sužinojai apie VDU Žemės ūkio akademiją, čia siūlomas studijas?

–  Teko lankytis studijų mugėse ir susitikti su VDU studentais.

–  Kas paskatino pasirinkti studijas VDU Žemės ūkio akademijoje?

– Labai sudomino plačios „Erasmus“ mainų galimybės. Patiko, kad ŽŪA dėstytojai yra jaunatviški, todėl jaučiau, kad studentus jie labiau supras ir bus pakantūs. Taip pat patiko pasirenkamieji papildomi dalykai, nes atrodė įdomu, jog studijuodama savo specialybę galiu pažinti ir mažą dalelę kitos specialybės.

–  Ar studijos VDU Žemės ūkio akademijoje buvo Tavo pasirinkimas numeris vienas?

– Taip. Akademiją pasirinkau pirmu numeriu ne be reikalo. Jau nuo šeštos klasės žinojau, kad noriu būti būtent čia, todėl tuos 6 metus labai intensyviai mokiausi, siekiau geriausių pažymių ir vis dar sunku patikėti, kad įstojau ir jau antrą pusmetį studijuoju. Nors pildant formą buvo abejonių dėl to ar pavyks, bet širdis buvo įsitikinusi 100 procentų, kad tikrai įstosiu ir įrodysiu, kad ne veltui taip ilgai dėl to dirbau.

–  Kokius stereotipus apie žemės ūkį ar VDU Žemės ūkio akademiją teko girdėti savo aplinkoje prieš stojant į VDU Žemės ūkio akademiją?

–  Teko girdėti, kad studentai Akademijoje labai atsainiai mokosi, kad dėstytojai nereikalauja daug darbo, todėl ir bakalauro studijas pabaigti bus labai lengva.

–  Kokius stereotipus pradėjus studijuoti jau pavyko paneigti sau pačiai/pačiam ir aplinkiniams?

– Visi aukščiau išvardinti stereotipai buvo sulaužyti kai pradėjau studijuoti. Dėstytojai nuostabūs, pakantūs, skiria individualias užduotis, leisdami studentams patiems galvoti, o ne tik nusirašinėti viską nuo lentos. Dalykai integruoti, kalbama plačiąja prasme. Galimybė dėliotis tvarkaraščius labai pagelbėja norint optimaliai susiplanuoti savo laiką. Ir patys studentai geranoriški. Puikiai sutariam su kitais mano studijų programos studentais, jaučiamės kaip šeima.

–  Kas labiausiai nustebino studijuojant VDU Žemės ūkio akademijoje?

–  Itin nustebino dėstytojų pakantumas, bet tuo pat metu ir jų griežtumas. Pati labiau mėgstu dirbti individualiai ir tik po kiek laiko išsiaiškinti kas nepavyko, todėl vertinu galimybę, kuomet dėl pateisinamų priežasčių praleistos paskaitos darbus pasidaryti pati, o dėstytojai nepyksta. Priešingai, džiugu, kad dėstytojai leidžia studentams savarankiškai dirbti, kai atsiranda būtinybė.

–  Kokiais trimis žodžiais apibūdintum VDU Žemės akademiją – su kuo Tau asocijuojasi VDU Žemės ūkio akademija?

–  Jaukumas, išmintingumas ir šiluma.

–  Kokius tris išskirtinumus/privalumus įvardintum kalbant apie savo studijuojamą studijų programą?

–  Kalbant apie Apskaitos ir finansų studijų programą įvardinčiau šiuos privalumus: 1. Didelės karjeros galimybės, paklausi profesija. 2. Bendras verslo vadybos dalykų rinkinys, leidžiantis darbą sieti ne tik su buhalterija, bet ir apskritai su verslu. 3. Lengva, bet labai įdomi specialybė.

–  Ko palinkėtum studentui, kuris dvejoja ką rinktis studijuoti?

– Mieli studentai, niekas kitas, tik Jūs žinote, ko tikrai norite gyvenime. Taip, gali būti minčių, kad nežinote ar kitiems Jūsų pasirinkimas patiks, bet savo gyvenimo kelią kuriate Jūs patys, ne kas kitas, tad siekit savo svajonių ir rinkitės savo paties norimą studijų programą, nesvarbu kas ką sakys.

–  Klausimai, mintys, lūkesčiai…

– Tik noriu padėkoti visai universiteto bendruomenei už šiltą kaip pirmakursės priėmimą, už pagalbą registracijų bei kitų veiklų metu ir labai džiaugiuosi, kad patekau BŪTENT ČIA.

Danielė mielai atsakys į klausimus apie studijas, laisvalaikį ir kitas galimybes VDU Žemės ūkio akademijoje. Drąsiai susisiek su ja Facebook.

Aplinkos ministerija skatina studijuoti miškininkystę: skyrė 13 stipendijų VDU ŽŪA studentams

Ateinančiais mokslo metais 13 miškininkystės studijas Vytauto Didžiojo Universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) pasirinkusių pirmakursių gaus skatinamąsias stipendijas, 250 eurų per mėnesį. Stipendijas jau antrus metus iš eilės skyrė Aplinkos ministerija, siekdama populiarinti miškininko profesiją. Stipendijos bus skiriamos 2023–2024 studijų metams ir mokamos 10 mėnesių.

2022–2023 mokslo metais 6 VDU Žemės ūkio akademijos pirmakursiai, būsimieji miškininkai, jau gauna Aplinkos ministerijos įsteigtas stipendijas.

„Miškas yra sudėtinga ekosistema, todėl tvarus miško naudojimas, atkūrimas bei išsaugojimas klimato kaitos sąlygomis reikalauja daug žinių, išmintingo miškininkavimo. Pastaraisiais metais, sumažėjus besirenkančių studijuoti miškininkystę moksleivių, Aplinkos ministerijos sprendimas skirti skatinamąsias stipendijas siunčia žinią, kad ši profesija svarbi Lietuvai ir kad miškininkai yra reikalingi šiandien ir bus paklausūs ateityje“, – pažymi VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. Vitas Marozas.

Sprendimą dėl skatinamųjų stipendijų priimti paskatino ministerijos užsakymu VDU Žemės ūkio akademijos atlikto mokslo darbo, kuris nagrinėjo miškų ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbuotojų poreikio prognozes 2021–2024 m. išvadas.

Išvadose teigiama, kad dėl darbo rinkos nelankstumo miškų ūkio įmonės ir kitos institucijos šiuo metu dar nepatiria ypatingo miškininkų stygiaus. Tačiau kardinalūs miškų ūkio specialistų, iš dalies ir kvalifikuotų darbuotojų pasiūlos ir poreikio neatitikimai gali atsirasti apie 2025–2027 m. ir tai gali neigiamai paveikti tvarų miškų naudojimą ir visą miškų ūkio veiklų grandinę.

Nustatyta, kad į Miškininkystės bakalauro universitetines studijas kasmet reiktų priimti po 52, tačiau faktinės studentų priėmimo per pastaruosius 5 metus tendencijos nuo poreikio stipriai atsilieka. 2022 m. į šią programą VDU ŽŪA buvo priimta 17 studentų.

Norint pritraukti jaunus žmones rinktis karjerą šiame sektoriuje, būtų tikslinga skatinamąsias stipendijas mokėti visą studijų laikotarpį. Todėl  Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos inicijuoja Vyriausybės patvirtinto Paramos aukštųjų mokyklų studentams skyrimo tvarkos aprašo pakeitimus. Šiuo metu jie numato galimybę skatinti tik pirmakursius būsimuosius miškininkus.

Parengta pagal: Aplinkos ministerija skatina studijuoti miškininkystę: skyrė 21 stipendiją | Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (lrv.lt)

LAUŽOME STEREOTIPUS! VDU ŽŪA studentas Arnas: studijų metu suvokėme, kokią milžinišką įtaką žemės ūkio specialistai turi pasaulio ateičiai

Ar VDU ŽŪA studijos – tik ūkininkų vaikams? Ar baigęs VDU ŽŪA gali būti vien tik ūkininku? Įgytas išsilavinimas gali būti naudingas tik siauroje srityje? Ar darbas agrosektoriuje – nepelningas ir neperspektyvus?

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademiją (VDU ŽŪA) kasmet papildo būrys veržlių, smalsių jaunuolių, siekiančių kokybiško aukštojo išsilavinimo, turiningo, produktyvaus, galimybes atveriančio studijų laiko, užtikrintos profesinės ateities. Jie – yra stereotipų laužytojai, drąsius sprendimus priėmę asmenys, kurie yra pavyzdys, jog VDU ŽŪA įgytas išsilavinimas ir perspektyvos agrosektoriuje gali atverti kur kas daugiau savęs realizavimo ir profesinių galimybių, negu teigia vis dar sutinkami stereotipai.

Pirmuoju numeriu VDU ŽŪA pasirinkę studentai dalinasi patirtimi, kuri galbūt padėsi apsispręsti būsimam studentui priimti drąsius sprendimus ir užsitikrinti sau modernią pažangią, perspektyvią ir pelningą ateitį.

Arnas Šadbaras, VDU Žemės ūkio akademijos bakalauro studijų programos „Agronomija“ 2 kurso studentas teigia, kad ne tik sunkaus darbo ir užsispyrimo dėka yra čia, tačiau nieko nebūtų, jeigu nejaustų tokio didelio pašaukimo gamtai. Siekti savo tikslų ir išsilavinimo paskatino ne tik darbas smulkiame pienininkystės ūkyje, bet ir VDU ŽŪA teikiamos galimybės. Arnas pasidalino, kas lėmė jo pasirinkimą studijuoti VDU Žemės ūkio akademijoje ir kokios jo mintys dabar – esant studentui.

–  Kas paskatino domėtis studijuojama sritimi?

– Nuo mažens augau ūkiškoje aplinkoje. Tėvai, seneliai ir daugelis kitų giminaičių vienaip ar kitaip užsiėmė žemės ūkiu. Vaikystei bėgant vis labiau ir labiau įsitraukdavau i žemės ūkio darbus. Ilgainiui gaidžių giedojimas, karvių bliovimas bei traktorių burzgimas tapo muzika mano ausims. Greitai supratau, jog čia mano širdis, jog gamta ir žemė yra mano pašaukimas. Visą tai suvokiau gan anksti, todėl mokyklos metai praėjo ramiai – žinojau, kad noriu dirbti žemės ūkyje, turiu stengtis ir siekti geriausių rezultatų. Anksti pradėjau domėtis studijų galimybėmis ir nesunkiai nusprendžiau, jog noriu būti agronomu ir mokytis VDU Žemės ūkio akademijoje. Kiekvieną kartą lankydamasis žemės ūkio parodose Akademijoje svajodavau ir nesulaukdavau, kada vaikščiosiu šio universiteto koridoriais. Sunkaus darbo ir užsispyrimo dėka, ši svajonė išsipildė.

–  Iš kur sužinojai apie VDU Žemės ūkio akademiją, čia siūlomas studijas?

–  Apie ŽŪA siūlomas Agronomijos studijas sužinojau besidomėdamas apie žemės ūkio mokslų studijų galimybes Lietuvoje.

–  Kas paskatino pasirinkti studijas VDU Žemės ūkio akademijoje?

– VDU Žemės ūkio akademija yra vienintelė aukštoji mokykla, savo studijų programų tinklelyje turinti tiek daug įdomių, laiko patikrintų studijų programų, susijusių su žemės ūkiu. ŽŪA – tai Lietuvos žemės ūkio mokslo bei inovacijų centras. Žinodamas, jog noriu studijuoti žemės ūkio mokslus, net negalvojau apie jokius kitus variantus. Buvau ir esu įsitikinęs, jog norint būti kompetentingu šios srities specialistu, studijos VDU Žemės ūkio akademijoje yra pats geriausias pasirinkimas.

–  Ar studijos VDU Žemės ūkio akademijoje buvo Tavo pasirinkimas numeris vienas?

– Taip, tai buvo mano pasirinkimas numeris vienas.

–  Kokius stereotipus apie žemės ūkį ar VDU Žemės ūkio akademiją teko girdėti savo aplinkoje prieš stojant į VDU Žemės ūkio akademiją?

–  Visuomenėje yra sena, nusistovėjusi nuomonė, kad darbas žemės ūkio sektoriuje yra žemo lygio, nereikalaujantis daug intelekto ar kitų sugebėjimų. Dalis žmonių mano, kad ūkininkavimas skirtas neišsilavinusiems, daug nesiekiantiems kaimo žmonėms, o pats darbas nesudėtingas, jį gali dirbti kiekvienas.

– Kokius stereotipus pradėjus studijuoti jau pavyko paneigti sau pačiam ir aplinkiniams?

– Minėtas stereotipinis mąstymas, negana to, kad yra neteisingas, visiškai ignoruoja faktą, jog žemės ūkio sektorius yra viena pažangiausių inovacijų sričių pasaulyje. Technologinė pažanga žemės ūkyje, ypač automatizacijos ir robotizacijos srityse, ženkliai lenkia kitus gavybos, gamybos, perdirbimo bei paslaugų sektorius. Agrosektorius yra sudėtinga sritis, kuri reikalauja aukšto lygio specialistų, išmanančių kiekvieną iš begalės žemės ūkį įtakojančių aspektų. Žemdirbiai bei žemės ūkio specialistai yra svarbiausi pasaulio darbuotojai. Pasaulio banko duomenimis 56 % pasaulio gyventojų gyvena miestuose, toks urbanizacijos spartumas buvo galimas būtent dėl per pastaruosius šimtą metų padarytų inovacijų žemės ūkyje. Technologinė pažanga ūkininkavime tiesiogiai įtakoja viso pasaulio pažangą, todėl išvada tokia, jog darbas žemės ūkyje nėra „žemo lygio“, anaiptol, tai viena iš prestižiškiausių, daug žinių, sumanumo bei kompetencijų reikalaujančių sričių.

–  Kas labiausiai nustebino studijuojant VDU Žemės ūkio akademijoje?

– Labiausiai nustebino agronomijos svarba pasaulio ateities kontekste. Studijų metu nuolat primenama, kokia svarbi mūsų profesija ir kokia našta gali kristi ant mūsų pečių netolimoje ateityje, mūsų planetai bei klimatui besikeičiant. Nuolat girdime, koks svarbus mūsų vaidmuo norint išvengti galimos ekologinės katastrofos dėl sparčiai besikeičiančio klimato ir didėjančios taršos. Ši žinutė tarsi suteikia pareigos jausmą, kad studijuojame ne vien dėl individualių norų bei poreikių, bet ir tam, kad prisidėtume prie pasaulio išsaugojimo. Studijų metu suvokėme, kokią milžinišką įtaką žemės ūkis bei žemės ūkio specialistai turi pasaulio ateičiai. Ateities agronomo užduotis nebebus padidinti derlių bei pelną, mūsų darbas bus tausoti planetą.

–  Ar šiuo metu dirbi? Jeigu taip, ar dirbi pagal studijuojamą sritį?

– Esu įregistravęs nuosavą, smulkų pienininkystės ūkį, todėl laisvu nuo studijų metų darbuojuosi ten. Su tėvų pagalba galiu subalansuoti studijas ir tai, ką mėgstu labiausiai – darbą ūkyje. Kartu su tėvais bei močiute laikome apie 30 mėsinių bei pieninių galvijų ir dirbame apie pusšimtyje hektarų plote. Nors studijas ir darbus suderintidaugiau ar mažiau pasiseka, sėjos, kūlimo bei šienapjūtės laikotarpiais tenka paplušėti iki sutemų. Vos per dvejus studijų metus įgytas žinias po truputį pritaikau šeimos ūkyje, pastebiu gerus rezultatus.

– Kokiais trimis žodžiais apibūdintum VDU Žemės akademiją – su kuo Tau asocijuojasi VDU Žemės ūkio akademija?

Bendruomeniškumas – VDU Žemės ūkio akademijoje santykiai tarp visų universiteto grandų – dėstytojų, studentų bei kitų bendruomenės narių yra išskirtinai draugiški bei vieningi. Prireikus pagalbos visada bus padedama, prireikus patarimo visada bus patariama, kiekvienas studentas, dėstytojas, mokslininkas ir kiekvienas darbuotojas yra motyvuojamas ir palaikomas, kiekvienam padedama ugdyti save kaip asmenybę, siekiant savo norų ir svajonių.

Laisvalaikis – VDU Žemės ūkio akademija suteikia galimybes studentams lankyti įvairius meno, sporto, muzikos būrelius, kitus užsiėmimus. Studentai gali apsilankyti VDU Prezidento Valdo Adamkaus sporto centre, parkuose, soduose, VDU ŽŪA mokomajame ūkyje bei Bandymų stotyje, universitetą supa daug įvairių gamtos ir kultūros objektų, tokių kaip Kauno tvirtovė. Žemės ūkio akademijoje galimybės smagiai praleisti laiką yra neribotos.

Individualumas – Žemės ūkio akademija sukuria puikia aplinką būti savimi, čia paliekama vietos individualumui, asmeniniams poreikiams bei pomėgiams. Atsižvelgiama į kiekvieno studento gebėjimus, poreikius bei norus akademinio proceso metu. Suteikiamos išskirtinės galimybės asmeniniam tobulėjimui ir savišvietai.

– Kokius tris išskirtinumus/privalumus įvardintum kalbant apie savo studijuojamą studijų programą?

  • Agronomija yra viena iš svarbiausių specialybių pasaulyje, todėl šio dalyko studijos suteikia sunkiai paaiškinamą atsakomybės bei pareigos jausmą, jaučiama atsakomybė už tvarią ir ekologišką pasaulio ateitį.
  • Universitete nuolatos vyksta suvažiavimai, seminarai, kurių metu skaitomi pranešimai, galima papildomai plėsti savo žinias, išgirsti dalykų, kurių galbūt neišgirsi paskaitų metu ir pritaikyti tas naujas žinias moksle ir darbe.
  • Negalima pamiršti ir fakto, jog agronomijos specialistai yra labai paklausūs, pabaigus studijas retai iškyla bėdų ieškant darbo vietos ar konkurencingo atlyginimo.

– Ką palinkėtum studentui, kuris dvejoja ką rinktis studijuoti?

– Didžiausia klaida, kokią gali padaryti būsimas studentas siekdamas profesijos – tai vaikytis pelno, o ne pašaukimo. Pelnas ir pinigai nėra gero gyvenimo rodiklis. Gero gyvenimo rodiklis yra laimė, o laimė gaunama dirbant darbą, kurį dirbi su džiaugsmu ir šypsena. Profesijos rinkimasis yra vienas iš nedaugelio atvejų, kada širdis yra teisesnė už protą. Rinkdamiesi ką studijuoti, mąstykite širdimi.

Arnas mielai atsakys į klausimus apie studijas, laisvalaikį ir kitas galimybes VDU Žemės ūkio akademijoje. Drąsiai susisiek su juo Facebook ar Instagram.

Jau antrą kartą moksleivius susiburti kvies VDU Studijų festivalis

„Šiandien interneto ir socialinių tinklų dėka vienu paspaudimu galime sužinoti visus mums rūpimus dalykus, įskaitant ir informaciją apie dominančią studijų programą. Tačiau pastebime, jog renkantis profesiją moksleiviams labai trūksta realaus prisilietimo tiek prie pačių studijų, tiek prie jas supančios aplinkos. VDU Studijų festivalis – puiki galimybė dar mokantis mokykloje susipažinti su universiteto aplinka, žmonėmis ir visa studijų programų palete“, – gegužės 12 d. Kaune vyksiančiame VDU Studijų festivalyje kviečia apsilankyti viena iš šio renginio organizatorių, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Marketingo ir komunikacijos departamento Studijų marketingo ir priėmimo skyriaus vadovė Loreta Petrauskaitė.

Šiuolaikiniams moksleiviams reikia interaktyvumo

Pasak L. Petrauskaitės, idėja organizuoti tokio pobūdžio festivalį kilo dar karantino metu. „Pagalvojome, jog pažintis moksleiviams su universitetu galėtų būti kitokia, tarsi atvirų durų diena. Šiemet festivalis vyks jau antrą kartą bei, kaip ir ankstesniais metais, įsikurs VDU Prezidento Valdo Adamkaus sporto centre. Čia subursime žmones iš visų universiteto padalinių. Renginio metu veiks atskiros mokslo ir pramogų zonos, kuriose moksleiviai galės ne tik susipažinti su pačiu universitetu, jo siūlomomis galimybėmis, studijų programomis, priėmimo procesu, bet ir smagiai bei turiningai praleisti dieną bendraamžių gretose. Šiais metais ketiname festivalį dar labiau išplėsti – ne tik padidinti jo erdvę, bet ir įvairiomis veiklomis praturtinti pačią programą. Tikimės, jog tai padės sukurti dar geresnę atmosferą“, – pasakoja VDU atstovė.

Vienos iš renginio idėjos sumanytojų teigimu, pagrindinis festivalio principas – interaktyvumas. „Dar organizuodami pirmąjį festivalį, atkreipėme dėmesį, jog moksleiviams reikia nuolatinio judesio, jie nemėgsta būti vienoje vietoje, o patraukti ir išlaikyti jų  dėmesį ilgesniam laikui išties yra iššūkis, todėl atsisakėme paskaitų formato užsiėmimų. Patikrinti ir patyrinėti kiekvienam patinkančias veiklas tikrai nereikia visos dienos. Kita vertus, susidomėjusiems kažkokia konkrečia tema ar veikla suteiksime visas galimybes skirti tam daugiau laiko. Tuo pačiu esame suinteresuoti, kad moksleivis per trumpą laiko tarpą turėtų galimybę sudalyvauti kuo daugiau ekskursijų įvairiose zonose ir fakultetų erdvėse, nes jų tikrai bus gausybė“, – renginio išskirtinumą apibūdina L. Petrauskaitė bei pabrėžia, jog dažnai moksleiviams būna nedrąsu žengti pirmąjį žingsnį, tad dauguma renginio metu vyksiančių veiklų bus tokios, kurios nereikalaus pirmiems imtis iniciatyvos, tačiau suteiks galimybę greitai įsilieti į dominančias veiklas.

„Kviečiame atvažiuoti moksleivių grupes ir klases, kurios turės galimybę išbandyti įvairius žaidimus, kas leis tiek išbandyti savo jėgas, tiek pasitikrinti, kokios asmeninės savybės dominuoja – ar esu komandos žaidėjas, o galbūt man labiau tinka individualūs užsiėmimai ir pan.? Tikrai yra žmonių, kurie, pirmiausia, nori stebėti aplinką ir tik po to pasiryžta pasidomėti kažkuo, kas patraukia jų dėmesį. Tad festivalio aplinka bus pritaikyta įvairiems poreikiams: bus galima tiek stebėti, tiek iš karto įsitraukti į veiklas“, – dalyvauti renginyje kviečia L. Petrauskaitė.

Festivalio veiklose – nuo užduočių iki pramogų

VDU Studijų festivalyje moksleiviai laiką leisti galės net trijose erdvėse: fakultetų, inovacijų ir pramogų. „Fakultetų erdvėje renginio dalyvių lauks universiteto atstovai, kurie ne tik bus pasiruošę pakonsultuoti apie norimą studijų programą ar stojimo procesą, bet ir bus parengę interaktyvių užduočių ar užsiėmimų, kurie leis su universiteto gyvenimu susipažinti iš arčiau. Inovacijų erdvėje bus galima pasitikrinti savo fizines galimybes, pavyzdžiui, šuolio į aukštį ar greičio parametrus, taip pat paragauti liofilizuoto maisto, išbandyti įvairių užsienio kalbų pradžiamokslius ir daugelį kitų. Bus ir pramogų zona, kurioje lauks žaidimai, muzika, pašnekesiai. O jeigu savarankiškai vykdyti kelionės per mūsų išvardintas zonas nepavyktų, esame paruošę užduočių korteles, kurios padės moksleiviams išbandyti įvairias veiklas pasitelkus tam tikras užduotis. Įvykdžiusių jas lauks prizai“, – intriguoja renginio organizatorė.

L. Petrauskaitės teigimu, festivalio metu veiklų netrūks ir moksleivius atlydėjusiems mokytojams. „Mokytojai turės galimybę dalyvauti seminaruose, diskusijose, pabendrauti ir pasidalinti gerąja patirtimi su kolegomis iš kitų šalies mokyklų. Taip pat Pramogų erdvėje visų renginio dalyvių lauks maisto zona. Na, o muzikos ir poilsio zona suteiks galimybę pasiklausyti įvairių diskusijų ar gerėtis meniniais pasirodymais“, – apibendrina viena iš VDU Studijų festivalio sumanytojų.

Renginyje planuojančius dalyvauti moksleivius ar moksleivių grupes prašome užsiregistruoti. Registracijos nuoroda.

Festivalis vyks gegužės 12 d., 11 val. Prezidento Valdo Adamkaus VDU Sporto centre (Studentų g. 9A, Akademija, Kauno r.). Festivalis vyks lauke, tad rekomenduojame dėvėti patogią aprangą ir avalynę.

Į festivalį vyks 18 maršruto autobusas. Nurodytais laikais (10:00, 10:29 išvykimas iš pradinės stotelės) važiuos padidintas autobusas (~160 keleivių). Maršrutas yra suderintas su Kauno miesto savivaldybe. Maršruto gatvės: M.K.Čiurlionio g., Vytauto pr., Kęstučio g., Karaliaus Mindaugo pr., Veiverių g., Marvelės g., Pilėnų g., Universiteto g., Studentų g. Išlipti reikia galutinėje stotelėje: VDU Žemės ūkio akademija (Studentų g. 11)

Išsamesnė informacija apie festivalio veiklas

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Žemės ūkio studijas pasirinkę jaunuoliai stipendijas gaus visą studijų laikotarpį

Jau nuo naujų mokslo metų tikslinės skatinamosios stipendijos studijuojantiems žemės ūkio krypties programas bus mokamos visą studijų laikotarpį, o ne tik pirmaisiais studijų metais, kaip yra dabar.

Studijuojantys aukštosiose mokyklose valstybės finansuojamose vietose studijų programas, susijusias su žemės ūkio ir maisto ūkio sektoriais, turės galimybę tikslines skatinamąsias stipendijas gauti 3–6 metus, tiek, kiek trunka studijos (šešerius metus trunka veterinarinės medicinos programos studijos).

→ Šios Žemės ūkio ministerijos skiriamos stipendijos dydis pirmaisiais ir antraisiais studijų metais bus 150 Eur, trečiaisiais – 200 Eur, paskutiniaisiais – 250 Eur per mėnesį.

Stipendijos bus skiriamos 2023 m. priėmime pasirinkusiems bakalauro studijų programas Agronomija (7 studentams), Maisto kokybė ir sauga (3 studentams), Tvarioji inžinerija (4 studentams), Žemės ūkio mechanikos inžinerija (4 studentams), Vandens ir žemės inžinerija (Akvakultūros inžinerijos, Hidrotechnikos, Žemėtvarkos specializacijos – 4 studentams).

Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko įsakymas „Dėl studijų programų, susijusių su veikla žemės ūkio, maisto ūkio ir veterinarijos sektoriuose, preliminaraus tikslinių skatinamųjų stipendijų dydžio ir jų skaičiaus, tikslinių skatinamųjų stipendijų paskirstymo pagal studijų programas ir aukštąsias mokyklas sąrašo patvirtinimo“ yra čia.

Studijų programų, susijusių su veikla žemės ūkio, maisto ūkio ir veterinarijos sektoriuose, preliminarus tikslinių skatinamųjų stipendijų dydžio ir jų skaičiaus, tikslinių skatinamųjų stipendijų paskirstymo pagal studijų programas ir aukštąsias mokyklas sąrašas yra čia.

ŽŪM informacija

Darbas ar studijos? Su VDU ŽŪA ištęstinėmis studijomis derink abu

Žinant spartų gyvenimo tempą ir poreikį derinti kelias veiklas vienu metu Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA), atliepdama norinčių veikti ir tobulėti poreikius, siūlo ištęstines studijas. Ištęstine studijų forma vykdomos 4 bakalauro studijų programos ir 12 magistrantūros studijų programų. Ištęstinės studijos vykdomos nuotoliniu arba mišriu nuotoliniu būdu. Tai unikali galimybė studijuoti iš bet kurio pasaulio krašto, derinti darbą, studijas ir/ar kitas veiklas.

Klausiate – darbas AR studijos? Atsakome – darbas IR studijos!

BAKALAURO STUDIJOS. Siekiantiems kokybiško universitetinio išsilavinimo

Nuolatinių studijų trukmė 3,5-4 m., ištęstinių studijų trukmė 5-6 m. Priėmimas į studijas vyksta per LAMA BPO sistemą nuo birželio 1 d. Studijos vyksta sesijomis. Studijų programos:

*Ištęstinės studijos

**Nuolatinės arba ištęstinės studijos

MAGISTRANTŪROS STUDIJOS. Ieškantiems daugiau galimybių

Nuolatinių studijų trukmė 2 m., ištęstinių studijų trukmė 3 m. Priėmimas į studijas vyksta per epasirasymas.vdu.lt sistemą nuo birželio 1 d. Studijos vyksta mišriu nuotoliniu arba nuotoliniu savaitgaliniu būdu. Studijų programos:

*Ištęstinės studijos

**Ištęstinės – nuotolinės savaitgalinės studijos

Daugiau informacijos apie studijas ir priėmimą:
Dr. Rasa Čingienė
Studijų administravimo koordinatorė
Rasa.cingiene@vdu.lt
+370 682 22874

LAUŽOME STEREOTIPUS! VDU ŽŪA studentė Kesmina: žemės ūkis yra pelningas ir perspektyvus ateities darbas, kuriam reikia jaunų žmonių

Ar VDU ŽŪA studijos – tik ūkininkų vaikams? Ar baigęs VDU ŽŪA gali būti vien tik ūkininku? Įgytas išsilavinimas gali būti naudingas tik siauroje srityje? Ar darbas agrosektoriuje – nepelningas ir neperspektyvus?

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademiją (VDU ŽŪA) kasmet papildo būrys veržlių, smalsių jaunuolių, siekiančių kokybiško aukštojo išsilavinimo, turiningo, produktyvaus, galimybes atveriančio studijų laiko, užtikrintos profesinės ateities. Jie – yra stereotipų laužytojai, drąsius sprendimus priėmę asmenys, kurie yra pavyzdys, jog VDU ŽŪA įgytas išsilavinimas ir perspektyvos agrosektoriuje gali atverti kur kas daugiau savęs realizavimo ir profesinių galimybių, negu teigia vis dar sutinkami stereotipai.

Pirmuoju numeriu VDU ŽŪA pasirinkę studentai dalinasi patirtimi, kuri galbūt padėsi apsispręsti būsimam studentui priimti drąsius sprendimus ir užsitikrinti sau modernią pažangią, perspektyvią ir pelningą ateitį.

Kesmina Arlauskaitė, VDU Žemės ūkio akademijos bakalauro studijų programos „Agronomija“ 3 kurso studentė, tikina, kad visa širdimi žinojo – jos vieta būtent agrosektoriuje. Siekti savo tikslų ir išsilavinimo paskatino ne tik gyvenimas kaime, įgautos patirtys, išklausytos ūkininkų bei jų darbuotojų istorijos, bet ir VDU ŽŪA teikiamos galimybės. Kesmina pasidalino, kas lėmė jos pasirinkimą studijuoti VDU Žemės ūkio akademijoje ir kokios jos mintys dabar – esant studentei.

–  Kas paskatino domėtis studijuojama sritimi?

– Žemės ūkis visada buvo arti manęs, gimiau ir augau kaime, o laikui bėgant agrosektorius tapo vis artimesnė bei įdomesnė sritis. Mokantis vidurinėje mokykloje agronomija ne visada buvo mano pirmas pasirinkimas, nes vyravo stereotipas, kad ūkių mažėja, taigi agronomų taip pat nebereikės. Taigi tam, kad pasirinkčiau teisingą kelią, mėgau save išbandyti tose srityse, kuriose svarsčiau studijuoti. Tuo metu pirmoje ir antroje vietoje buvo medicinos arba biomedicinos diagnostikos studijos, taigi prisijungiau prie neformalaus švietimo programos jaunųjų slaugytojų būrelio, kuris vykdavo Kėdainių ligoninėje. Mūsų mokytoja buvo chirurginio skyriaus vyriausioji slaugytoja, ji mus supažindino tiek su slaugytojų, chirurgų, tiek su kitų medicinos darbuotojų darbu, tad teko praktiškai išbandyti save šioje srityje. Taip pat išbandžiau save ir žemės ūkyje – vasarai įsidarbinusi į grūdų priėmimo aikštelės laboratoriją susidūriau su ūkininkais, ūkių darbuotojais, teko girdėti įvairių jų pasakojamų istorijų apie darbą ūkio veikloje. Tuometinėje veikloje mane sudomino darbo pobūdis – buvo įdomu atlikti įvairius tyrimus nustatant grūdų kokybę. Kuomet išbandžiau save šioje srityje, supratau, kad žemės ūkis yra perspektyvus bei pelningas ateities darbas, kuriam reikia jaunų žmonių, o visi anksčiau girdėti stereotipai buvo sulaužyti į šimtus dalelių. Kuomet atėjo laikas pasirinkti, visa širdimi jau žinojau, kad mano vieta yra žemės ūkyje, taigi Agronomijos studijos buvo mano tvirtas pirmasis pasirinkimas.

–  Iš kur sužinojai apie VDU Žemės ūkio akademiją, čia siūlomas studijas?

–  Mokykloje dažnai siūlydavo išvykas į aukštąsias mokyklas, ne išimtis buvo ir VDU žemės ūkio akademija, kurioje lankiausi ne kartą, o ši vieta visada atrodė kaip filmuose rodomi studentų miesteliai ir universitetai.

–  Kas paskatino pasirinkti studijas VDU Žemės ūkio akademijoje?

– Kadangi VDU ŽUA vienintelė Lietuvoje siūlo Agronomijos studijas, nebuvo abejonių kur studijuosiu. Šis žinojimas ir pasirinkimas iš tiesų palengvino gyvenimą, nes nereikėjo svarstyti kur geriau studijuoti, ką geriau rinktis ir panašiai. Dabar visu 100 procentų esu laiminga, kad studijuoju būtent čia, VDU žemės ūkio akademijoje.

–  Ar studijos VDU Žemės ūkio akademijoje buvo Tavo pasirinkimas numeris vienas?

– Tikrai taip!

–  Kokius stereotipus apie žemės ūkį ar VDU Žemės ūkio akademiją teko girdėti savo aplinkoje prieš stojant į VDU Žemės ūkio akademiją?

–  Pirmasis, kad ūkių mažėja, o stambiems ūkiams daug agronomų nereikės. Antrasis, kad agronomai dažniausia būna ūkininkų vaikai. Trečiasis, kad žemės ūkyje yra tik juodas, sunkus ir neįdomus darbas. Ketvirtasis, kad žemės ūkis negali būti modernus. Ir penktasis, kad ūkininkai savanaudiškai tik teršia, naikina augmenija ir alina žemę.

– Kokius stereotipus pradėjus studijuoti jau pavyko paneigti sau pačiai/pačiam ir aplinkiniams?

– Man pačiai visi stereotipai buvo paneigti. Tačiau daugelis žmonių vis dar tiki senuoju agrosektoriaus įvaizdžiu ir leidžia vešėti tiems stereotipams, kurie tikrai turėtų būti paneigti.  Savo ruožtu tikrai norėčiau prisidėti prie šių stereotipų paneigimo.

–  Kas labiausiai nustebino studijuojant VDU Žemės ūkio akademijoje?

–  Labiausiai nustebino universiteto bendruomenė – kursiokai, dėstytojai, fakulteto dekanė ir kiti mokslo darbuotojai. Čia visi paprasti ir nuoširdūs, draugiški ir neveidmainiški. Visada nuoširdžiai paklausia kaip sekasi, geranoriškai padeda, pataria bei supranta. Mane tai iš tiesų nustebimo, kadangi vidurinėje mokykloje yra tekę susidurti su visokiais žmonėmis, o universitete galiu jaustis laisvai bei visiškai pasitikėti savimi ir aplinkiniais žmonėmis.

–  Ar šiuo metu dirbi? Jeigu taip, ar dirbi pagal studijuojamą sritį?

–  Aktyviai dalyvauju savo draugo ūkio veikloje, kur susiduriu su realiomis situacijomis ir galiu pritaikyti Agronomijos studijose įgytas žinias praktikoje. Taip pat už savaitės pradėsiu vasaros praktiką vienoje didžiausių „Agrokoncerno grupės“ žemės ūkio bendrovių Radviliškio rajone. Be veiklos agrosektoriuje, laisvu laiku dirbu kaip fotografė – fotografuoju įvairias šventes: vestuves, krikštynas, gimtadienius ir pan.

–  Kokiais trimis žodžiais apibūdintum VDU Žemės akademiją – su kuo Tau asocijuojasi VDU Žemės ūkio akademija?

–  Moderni, draugiška, perspektyvi vieta studijuoti.

– Kokius tris išskirtinumus/privalumus įvardintum kalbant apie savo studijuojamą studijų programą?

– Agronomija – perspektyvus ir pelningas ateities darbas. Studijuodamas Agronomiją gali gauti vertingų žinių ir patarimų ateičiai iš ilgametę patirtį turinčių dėstytojų. Dar vienas privalumas – galimybė pretenduoti į įmonių teikiamas vardines stipendijas.

–  Ko palinkėtum studentui, kuris dvejoja ką rinktis studijuoti?

– Nebijoti išbandyti savęs realioje praktikoje, tai tikrai padės apsispręsti dėl savo ateities.

Kesmina mielai atsakys į klausimus apie studijas, laisvalaikį ir kitas galimybes VDU Žemės ūkio akademijoje. Esant galimybei galėtų ir susitikti parodyti bei šiek tiek supažindinti su Agronomijos studijomis bei ateities darbu! Drąsiai susisiek su Kesmina Facebook.

Moksleiviams – VDU Studijų festivalis

Gegužės 12 d., penktadienį, 11 val. Vytauto Didžiojo universitetas pakvies Tave ir Tavo draugus dalyvauti VDU Studijų festivalyje. Tai puiki galimybė tiek susipažinti su universitetu, studijomis ir čia esančiomis galimybėmis, bet ir aktyviai leisti laiką bei pramogauti.

Festivalio metu moksleivių lauks VDU atstovai ir dėstytojai, kūrybinės dirbtuvės, fakultetų, organizacijų, universiteto padalinių inovacijų prisistatymai, konsultacijos, žaidimai, pramogos, muzika. Moksleivius atlydėjusius mokytojus kviesime į seminarus.

Kviečiame susipažinti su VDU Studijų festivalio veiklomis:

Festivalis vyks Prezidento Valdo Adamkaus VDU Sporto centre (Studentų g. 9A, Akademija, Kauno r.). Festivalis vyks lauke, tad rekomenduojame dėvėti patogią aprangą ir avalynę.

Renginyje planuojančius dalyvauti moksleivius ar moksleivių grupes prašome užsiregistruoti. REGISTRACIJA

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

LAUŽOME STEREOTIPUS! VDU ŽŪA magistrantė Diana: čia įgyjamos specifinės žinios gali būti pranašumu siekiant darbo vietos ar aukštesnės pozicijos

Ar VDU ŽŪA studijos – tik ūkininkų vaikams? Ar baigęs VDU ŽŪA gali būti vien tik ūkininku? Įgytas išsilavinimas gali būti naudingas tik siauroje srityje? Ar darbas agrosektoriuje – nepelningas ir neperspektyvus?

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademiją (VDU ŽŪA) kasmet papildo būrys veržlių, smalsių jaunuolių, siekiančių kokybiško aukštojo išsilavinimo, turiningo, produktyvaus, galimybes atveriančio studijų laiko, užtikrintos profesinės ateities. Jie – yra stereotipų laužytojai, drąsius sprendimus priėmę asmenys, kurie yra pavyzdys, jog VDU ŽŪA įgytas išsilavinimas ir perspektyvos agrosektoriuje gali atverti kur kas daugiau savęs realizavimo ir profesinių galimybių, negu teigia vis dar sutinkami stereotipai.

Pirmuoju numeriu VDU ŽŪA pasirinkę studentai dalinasi patirtimi, kuri galbūt padėsi apsispręsti būsimam studentui priimti drąsius sprendimus ir užsitikrinti sau modernią pažangią, perspektyvią ir pelningą ateitį.

Studijos VDU Žemės ūkio akademijoje pritraukia ne tik ką tik brandos atestatą atsiėmusius moksleivius, bet taip pat bakalauro studijų absolventus skatina tobulėti, augti ir gilinti žinias magistrantūros studijose.

Diana Vaitkevičiūtė, baigusi VDU Žemės ūkio akademijos bakalauro studijų programos „Vandens ir žemės inžinerija Akvakultūros inžinerijos specializaciją,“ siekdama plėsti žinias ir įgyti inžinerinį išsilavinimą patvirtinantį magistro laipsnį rinkosi VDU ŽŪA magistrantūros studijų programą „Hidrotechninės statybos inžinerija.“ Siekti savo tikslų ir išsilavinimo paskatino ne tik darbas inžinerijos srityje, bet ir VDU ŽŪA teikiamos galimybės. Diana pasidalino, kas lėmė jos pasirinkimą studijuoti VDU Žemės ūkio akademijoje ir kokios jos mintys dabar – esant studentei.

– Kas paskatino domėtis studijuojama sritimi?

– Baigusi bakalauro studijas pradėjau dirbti inžinerijos srityje, todėl renkantis magistrantūros studijas siekiau aukštesnio išsilavinimo inžinerijos mokslų srityje.

– Iš kur sužinojai apie VDU Žemės ūkio akademiją, čia siūlomas studijas?

– Apie VDU Žemės ūkio akademiją žinojau dar nuo tada, kai ji vadinosi Lietuvos Žemės ūkio universitetu (LŽŪU). Nuo tada žinojau, kad noriu čia studijuoti.

– Kas paskatino pasirinkti studijas VDU Žemės ūkio akademijoje?

– Kadangi apie Akademiją žinojau jau seniai, domino čia atsiveriančios ateities perspektyvos. Be to, visada norėjau studijuoti VDU ŽŪA, nes tai vienintelė vieta Lietuvoje su tikru studentų miesteliu.

– Kokius stereotipus apie žemės ūkį ar VDU Žemės ūkio akademiją teko girdėti savo aplinkoje prieš stojant į VDU Žemės ūkio akademiją? Ar pavyko juos paneigti?

– Teko susidurti su stereotipu, kad čia studijuoja tik ūkininkų vaikai, kad tai tik ūkininkų vaikų universitetas. Tačiau kai pradėjau studijas, įsitikinau, kad tai tėra mitas, čia renkasi įvairius tikslus ir siekius turintys žmonės, užsiimantys ar planuojantys užsiimti įvairiomis veiklomis. Žinoma, tarp studentų yra ir valdančių šeimos ar nuosavus ūkius, tačiau plačiau sužinojus kokie modernūs šiandien ūkiai ir kaip atrodo darbas juose – visi negatyvaus atspalvio stereotipai išnyksta. Manau, kad ir mano aplinkoje, kuomet pasirinkau studijas VDU ŽŪA, buvo sulaužyti kai kurie stereotipai ir sėkmingas studijų ir darbo pagal išsilavinimą pavyzdys rodo, kad tai perspektyvu ir, kad tokie specialistai tikrai reikalingi darbo rinkoje.

– Kokiais trimis žodžiais apibūdintum VDU Žemės akademiją – su kuo Tau asocijuojasi VDU Žemės ūkio akademija?

– Draugai, patirtys, atradimai. Tai – ne tik išsilavinimas, kuris suteikė man profesines perspektyvas, kartu tai įvairios patirtys, branda ir erdvė, kurioje užsimezga draugystė.

– Kokius išskirtinumus/privalumus įvardintum kalbant apie savo studijuojamą studijų programą?

– Manau labai vertinga tai, kad įgyjamas statybų inžinerijos magistro laipsnis, kurį galima panaudoti labai plačiai, ne tik dirbant su hidrotechniniais statiniais. Kitaip sakant, VDU ŽŪA suteikia visas bazines žinias, tačiau čia įgyjama ir specifinių žinių, kurios gali tapti jūsų pranašumu pretenduojant į darbo vietą ar siekiant aukštesnės pozicijos.

Diana mielai atsakys į klausimus apie studijas, laisvalaikį ir kitas galimybes VDU Žemės ūkio akademijoje. Drąsiai susisiek su ja Facebook arba Instagram.

Palikę miškus be kvalifikuotų miškininkų naikinsime patys save

Stebimas augantis kvalifikuotų miškininkų trūkumas kelia nerimą tiek miškų ūkio įmonėms, su miškininkyste susijusioms įstaigoms, tiek medienos perdirbėjams. Šiuolaikines technologijas, tarpdisciplinines žinias ir analitinį mąstymą pasitelkiantys miškininkystės specialistai jau dabar yra aukso vertės. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto dekano prof. dr. Vito Marozo, aukštos kvalifikacijos miškininko studijos valstybei yra būtinos – tvariai miškininkauti gali tik kvalifikuoti specialistai, gerai pažinę sudėtingas miško ekosistemas, įvaldę šiuolaikines technologijas. Šiuolaikinės technologijos ir jų suteikiamos galimybės tuo pačiu kelia ir iššūkių – jų diegimui ir valdymui reikia vis daugiau profesionalių miškininkų.

Miškininkystės sektorių keičia šiuolaikinės technologijos 

Buvęs Valstybinės miškų tarnybos (VMT) direktorius Saulius Cironka pastebi, kad miškininkystės sektorių keičia naujos, pažangios technologijos, automatizavimas, robotizavimas, įvairių greitai surenkamų duomenų analizė, nuotolinių informacijos surinkimo ir darbo metodų panaudojimas.

„Jei anksčiau miškininkai daug laiko praleisdavo keliaudami miškais, stebėdami juos ir rinkdami darbui reikalingą informaciją, tai dabar šiuos darbus galima padaryti daug greičiau ir kokybiškiau, panaudojant naujas technologijas, vis labiau populiarėjančius dronus ir kitas informacijos surinkimo priemones. Duomenims rinkti pasitelkiamos palydovinės technologijos, duomenų analizei ir galimiems iššūkiams, tokiems kaip kenkėjų stebėsena, ligos ir jų plitimas, klimato pokyčiai, prognozuoti bus naudojamas dirbtinis intelektas“, – pasakoja S. Cironka.

Pasak pašnekovo, šiuolaikiniai kvalifikuoti miškininkai dirba su GIS sistemomis, naudoja įvairias duomenų bazes, analizuoja turimus duomenis ir priima svarbius sprendimus, juos testuoja ar lygina modeliuojamus sprendinius su realia situacija miškuose. „Šiuolaikinės technologijos suteikia galimybes stebėti situaciją per nuotolį ir, vos gavus duomenis apie pokyčius, ligas ar kenkėjus, operatyviai reaguoti, siekiant nedelsiant užtikrinti židinių izoliavimą, imtis prevencinių priemonių ir laiku užbėgti įvykiams už akių. Palyginus, kaip miškininkai dirbo prieš keletą dešimtmečių ir dabar, skirtumai labai ryškūs. Todėl būtina ruošti specialistus, gebančius dirbti su šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis“, – apie naujus į kvalifikuotus miškininkus nukreiptus lūkesčius kalba buvęs VMT direktorius.

Dėl kvalifikuotų miškininkų trūkumo prarandama dalis potencialios miškų vertės

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos Valdybos pirmininkas ir Europos žemės savininkų organizacijos viceprezidentas dr. Algis Gaižutis pastebi, kad kvalifikuotų miškininkų trūkumas jaučiamas ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje Europos šalių. „Situaciją galėjo lemti viešojoje erdvėje skleidžiama netiksli informacija apie miškininko darbo pobūdį ir perspektyvas, nežinomybė dėl karjeros galimybių, formuojami neigiami stereotipai, menkas visuomenės suvokimas apie miškininko darbo svarbą ir prasmę. Reikėtų pabrėžti, kad profesionaliai vykdoma miškininkystė yra dinamiška ir daugiadisciplinė sritis, turinti didelę įtaką visuomenės gerovei ir šalies ekonomikos augimui“, – atkreipia dėmesį dr. A. Gaižutis.

Įmonių grupės „VMG Group“ tvarios statybos ekspertas Paulius Milčius pripažįsta girdintis iš kolegų, kad miškininkų trūksta, o dėl to ilgainiui gali būti neatliekama dalis svarbių darbų, pavyzdžiui, miško priežiūros, ugdymo. „Ypač pavojinga galvoti, kad jei dabar viskas dar atrodo pakankamai gerai, tai taip pasiliks visuomet. Ilgainiui yla vis tiek išlįs iš maišo“, – sako P. Milčius.

Pasak tvarios statybos eksperto, ne mažesnį rūpestį kelia tai, kad prarandama didelė dalis vertės, kai eksportuojama neapdirbta žaliava. „Bendradarbiaujant miškininkams ir pramonei, medieną reiktų perdirbti kuo arčiau jos šaltinio, kuriant aukštesnės vertės produktus“, – teigia P. Milčius.

Ieško miškininkų – herojų kovai su klimato kaita

Pasak P. Milčiaus, Švedijoje ir Austrijoje, šalyse, kur stipri medienos pramonė, rinktis miškininko, medienos perdirbėjo ir net statybos iš medienos specialybes kviečiama motyvuojant būti herojais kovoje su klimato kaita. „Reikia šviesti jaunimą, kad būtina protingai skaičiuoti, kokią medienos derliaus dalį galime pasiimti ir tą dalį pasiimti atsakingai – saugant miško buveines, vandens telkinius, laikantis tvarios miškininkystės normų, o taip pat ir kiekybinio kriterijaus“, – pastebi pašnekovas ir atkreipia dėmesį, kad jaunimui svarbu parodyti miškininkystės ir visos vertės, gaunamos iš miško grandinės, svarbą stabdant klimato kaitą.

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos Valdybos pirmininkas dr. A. Gaižutis įsitikinęs, kad miškininko profesija reikalinga ir perspektyvi. „Lietuva turi didėjančius miškų plotus, kuriems būtina išmintinga priežiūra ir profesionalus naudojimas, tai leidžia prognozuoti, kad miškininko profesijos laukia geros perspektyvos. Profesionaliai tvarkomas miškų ūkis būtinas Lietuvos ekonomikos augimui ir tvariam miškų valdymui. Ir ateityje mums reikės aukštos kvalifikacijos miškininkų, gebančių organizuoti miškininkystės darbus, atliepiant vis labiau kompleksiškus tvaraus ūkininkavimo miškuose reikalavimus, mokančių ugdyti atsparesnes miškų ekosistemas,  kas reikalauja plataus akiračio, specialių žinių ir kompetencijų. Netrukus reikės specialistų miškininkų, gebančių veiksmingai spręsti iššūkius, susijusius su klimato kaita, biologine įvairove ir žmonių gerbūvio užtikrinimu ir tuo pat metu užtikrinančių tvarų miškų ūkio vystymąsi. Miškininkai jau dabar turi gebėti efektyviai naudoti naujas technologijas, taikyti adaptyvius miškų auginimo ir priežiūros metodus“, – mintimis dalijasi dr. A. Gaižutis.

Platus išsilavinimas miškininkams atveria daug galimybių 

Cironka pastebi, kad universitetinės miškininkystės studijos jauniems aukštos kvalifikacijos specialistams suteikia daug galimybių rinktis būsimą darbo sritį ir darbdavį. „Šiuolaikinio miškininko kvalifikacijai ir kompetencijai keliami gana aukšti reikalavimai. Šiuo metu trūksta ir ateityje vis daugiau reikės žmonių, išmanančių įvairias naujas GIS sistemas, mokančių dirbti su informacinėmis sistemomis, naujais įrankiais su išmanumo elementais, gebančių darbui pasitelkti dirbtinio intelekto suteikiamas galimybes ir šalia to turinčių daug profesinių žinių: nuo genetikos iki miškų sektoriaus ugdymo ir planavimo sprendimų priėmimo“, – apie aukštos kvalifikacijos miškininkams keliamus reikalavimus ir darbdavių lūkesčius mintimis dalijasi S. Cironka.

Pasak pašnekovo, žinių spektras labai platus. „Studijuojant įgyjama daug kompetencijų. Iš vienos pusės, dėl to sunkiau, nes reikia įsisavinti gana daug informacijos. Iš kitos pusės – šis platus išsilavinimas atveria ypatingai daug galimybių rinktis norimą darbo sritį, vėliau – pereiti iš vienos srities į kitą“, – pastebi S. Cironka.

Svarbu užtikrinti pakankamą kvalifikuotų miškininkų rengimą

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. Vitas Marozas įsitikinęs, kad platus išsilavinimas ir tarpdisciplininės žinios suteikia ne tik daugiau galimybių darbo rinkoje būsimam miškininkui, bet ir užtikrina kokybišką miškų priežiūrą. „Tik aukštos kvalifikacijos miškininkai gali suprasti sudėtingas miško ekosistemas, rasti sprendimus ir parinkti priemones, derinant ekologines, ekonomines ir socialines miško teikiamas naudas. Svarbu išsaugoti miškus kaip biologinės įvairovės prieglobstį, žmogaus poilsio vietą bei pasigėrėjimo objektą. Jie prisideda prie šalies ekonominio augimo ir plėtros, nes žino, kaip tvarkyti mišką, kad būtų gauta kokybiška mediena bei kiti miško produktai. Tvarus miškininkystės vystymasis taip pat gali prisidėti prie vietos ekonomikos plėtros ir darbo vietų kūrimo“, – kalba prof. dr. V. Marozas.

Dekanas atkreipia dėmesį, kad miškininkystė yra kompleksinė ir reikalauja specializuotų žinių apie miško ekosistemos sandarą bei funkcionavimą, miškų augimą, atkūrimą, priežiūrą ir apsaugą, taip pat medienos kokybę, jos apdirbimą. „Kvalifikuoti miškininkai žino, kaip valdyti miško ekosistemas, užtikrinti augalų ir gyvūnų populiacijų optimalią sudėtį ir darnią kaitą, kontroliuoti miškui nepalankius veiksnius. Šios žinios ir įgūdžiai gali padėti išsaugoti miškų biologinę įvairovę ir jų ekosisteminį stabilumą. Svarbu ir tai, kad kvalifikuoti miškininkai gali padėti optimaliai panaudoti miško išteklius: jie žino, kaip geriausiai suplanuoti miško darbus, kad būtų racionaliai naudojami miško ištekliai. Kvalifikuoti miškininkai gali prisidėti prie tvarios miškininkystės vystymo: jie gali padėti įgyvendinti tvarios miškininkystės principus, apimančius miškų išteklių tvarų naudojimą, atsinaujinančių išteklių išsaugojimą ir miškų ekosistemų atkūrimą“, – įžvalgomis dalijasi prof. dr. V. Marozas.

Pasak dr. A. Gaižučio, kritiškai sumažėjus aukštos kvalifikacijos miškininkų, gali kilti ilgalaikių neigiamų pasekmių ne tik miškų ūkiui, bet ir visai šaliai. „Miškų tvarkyme priimami sprendimai turi įtakos ilgiems dešimtmečiams ateityje. Trūkstant miškininkų būtų itin sudėtinga užtikrinti efektyvų miškų formavimą bei naudojimą, pakankamą miškų priežiūrą ir apsaugą, tinkamą reagavimą į klimato kaitos poveikio padarinius“, – kalba dr. A. Gaižutis ir pastebi, kad tai gali turėti neigiamos įtakos ir su miškininkyste susijusioms sritims – medienos pramonei, turizmo sektoriui, biologinei įvairovei, todėl būtina užtikrinti, kad būtų ruošiama pakankamai kvalifikuotų miškininkų, vyktų profesijos populiarinimas. Pasak pašnekovo, valstybei svarbu užtikrinti pakankamą kvalifikuotų miškininkų rengimą, kad būtų užtikrintas tvarus miškų valdymas, tuo ženkliai prisidedant prie šalies ūkio tvaraus vystymosi.

Kvalifikuoti miškininkai kuria valstybės kapitalą ateičiai

Tvarios statybos ekspertas P. Milčius atkreipia dėmesį, kad visa miškininkystės ir medienos pramonė yra didelis ir reikšmingas šalies ekonomikos sektorius. „Nuo tvarios ir efektyvios miškininkystės ir šios ūkio šakos gyvybingumo tiesiogiai priklauso finansinė šalies gerovė. Negalime ignoruoti savo turto, palikimo už kurio išsaugojimą, racionalų naudojimą esame atsakingi“, – sako pašnekovas.

Tvarios statybos ekspertas siūlo palyginti tinkamos medinių pastatų gamybai spygliuočių medienos eksporto vertę ir inovatyvių medinių pastatų vertę. „Iš žalios išmaniosios statybos Lietuva galėtų uždirbti keliolika kartų daugiau. Pavyzdžiui, 2019 metų kainomis, vertę būtų galima padidinti nuo maždaug 90 milijonų iki 1,2 milijardo eurų“, – įžvalgomis dalijasi P. Milčius.

Anot pašnekovo, miškai yra turtas, leidžiantis gerovę auginti lėtai, bet užtikrintai, kartu tai trapi vertybė, labai priklausoma nuo išmintingo ir giliomis žiniomis paremto valdymo. „Reikia daug žinių ir išmanymo, analitinio mąstymo, nes užtenka vieno kenkėjo paplitimo, kad sunaikintų daug medienos – brangaus mūsų kapitalo. Todėl labai svarbu, kad miškus prižiūrėtų miškininkai profesionalai, mechaniniam darbui pasitelkiantys aplinką saugančią šiuolaikinę techniką, duomenų rinkimui – šiuolaikines technologijas, o analizei – savo tarpdisciplinines žinias ir analitinius gebėjimus“, – apie į šiuolaikinius miškininkus nukreiptus lūkesčius kalba P. Milčius.

Pašnekovas pastebi, kad mediena – unikali medžiaga, jos panaudojimas ateityje neapsiribos vien statybos ar baldų pramonės sektoriais. „Dėl svorio ir stipruminių savybių santykio mediena yra viena iš tvirčiausių medžiagų. Populiarėjančios surenkamos statybos rinkoje inžinerinė mediena tampa pagrindine žaliava, ji itin svarbi siekiant robotizuoti statybų sektorių. Kita svarbi medienos panaudojimo sritis – tekstilė, jos gamybai iš medienos reikia žymiai mažiau vandens resursų nei iš medvilnės. Ir kitose srityse dėl savo unikalių savybių mediena itin patraukli lyginant su kitomis konkuruojančiomis medžiagomis“, – pastebi P. Milčius ir atkreipia dėmesį, kad šiandien turime investuoti į valstybės kapitalą ateičiai – miškų atsodinimą ir profesionalią priežiūrą, šios dienos investicijos atsipirks ir daug naudos atneš ateityje.

Miškų puoselėjimas – pagrindas ateities kartoms

Pasak S. Cironkos, miškininkystės specialistų darbas labai svarbus ir reikalingas, augindami ir puoselėdami miškus, dedame pagrindą ateities kartoms. Miškai – tai ne tik žaliava pramonei, bet ir pagalba sprendžiant socialines, ekonomines ir aplinkosaugos problemas.

„Švarus įkvepiamas oras, klimato kaitos lėtinimas ar anglies užrakinimas augaluose ir medžiuose – tai itin aktualios temos, tiesiogiai susiję su šiuolaikinio miškininko profesija. Vertinant visame pasaulyje fiksuojamus klimato pokyčius, tai turėtų būti viena iš prioritetinių specialybių. Šiandienos miškininkystės specialistų atliekamo darbo rezultatus pamatys ateities kartos. Tai labai ilgas ir itin svarbus procesas“, – pastebi pašnekovas.

Cironka atkreipia dėmesį, kad universitetuose reiktų ruošti daugiau aukštos kvalifikacijos specialistų ir taip dėti pagrindus ateičiai. „Jau dabar trūksta įžvalgių, gebančių analizuoti įvairius duomenis, efektyviai naudoti išmaniąsias technologijas specialistų. Reikia gebančių priimti strateginius sprendimus, įvertinti ilgalaikę sprendimų reikšmę miškininkų. Pakankamas šių specialistų rengimas užtikrintų pagrindą visų ūkio sričių plėtrai. Miškininkystė – tai ne tik miškas ir žaliava pramonei, energetikos, transporto ar statybų sektoriams, tai yra ir gamta, ir bioįvairovė, kurios dėka mes galime gyvuoti“, – apie miškininkystės sektoriaus svarbą mintimis dalinasi S. Cironka.

Miškai – dalis mūsų planetos plaučių, juos naikindami nukentėsime patys

Cironka atkreipia dėmesį, kad miškai užima trečdalį Lietuvos teritorijos. „Tai – ne tik medžiai ir mediena, bet ir bioįvairovės išsaugojimui būtinos natūralios buveinės, taip pat kokybiškam laisvalaikiui svarbios rekreacinės teritorijos, prie bendrojo vidaus produkto žymiai prisidedanti ekonominė veikla. Miškai – dalis mūsų planetos plaučių, palikdami juos be tinkamos priežiūros, naikinsime patys save“, – kalba S. Cironka.

Anot P. Milčiaus, dabar gyvename žmogaus dominavimo amžiuje – užfiksuota, kad iki 2020 metų iš dirbtinių medžiagų žmogaus sukurta masė viršijo visą pasaulyje egzistuojančią gyvąją biomasę. „Maždaug pusė žmogaus sukurtos masės yra betonas, didžioji jo dalis panaudota statybose, kur gerokai efektyviau, imdami dalį miškų prieaugio, galėtume naudoti medieną. Tam reikia aukščiausios kvalifikacijos specialistų visoje vertės grandinėje, miškininkai čia atliktų ypatingai svarbų vaidmenį. Miškininkai turi gebėti planuoti miško, kaip ekosistemos valdymą, kad į miškus žiūrėtų platesniu žvilgsniu. Mes jau įsikišome į gamtos valdymą, dabar turime elgtis išmintingai ir siekti išlaikyti miškus sveikus, atstatyti natūralų balansą, mažinti kenkėjų plitimo galimybes, o tam reikia kvalifikuotų miškininkų“, – reziumuoja P. Milčius.