Naujienos moksleiviams Archives | Page 14 of 20 | VDU Žemės ūkio akademija

Moksleiviams – VDU Studijų festivalis

Gegužės 12 d., penktadienį, 11 val. Vytauto Didžiojo universitetas pakvies Tave ir Tavo draugus dalyvauti VDU Studijų festivalyje. Tai puiki galimybė tiek susipažinti su universitetu, studijomis ir čia esančiomis galimybėmis, bet ir aktyviai leisti laiką bei pramogauti.

Festivalio metu moksleivių lauks VDU atstovai ir dėstytojai, kūrybinės dirbtuvės, fakultetų, organizacijų, universiteto padalinių inovacijų prisistatymai, konsultacijos, žaidimai, pramogos, muzika. Moksleivius atlydėjusius mokytojus kviesime į seminarus.

Kviečiame susipažinti su VDU Studijų festivalio veiklomis:

Festivalis vyks Prezidento Valdo Adamkaus VDU Sporto centre (Studentų g. 9A, Akademija, Kauno r.). Festivalis vyks lauke, tad rekomenduojame dėvėti patogią aprangą ir avalynę.

Renginyje planuojančius dalyvauti moksleivius ar moksleivių grupes prašome užsiregistruoti. REGISTRACIJA

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

LAUŽOME STEREOTIPUS! VDU ŽŪA magistrantė Diana: čia įgyjamos specifinės žinios gali būti pranašumu siekiant darbo vietos ar aukštesnės pozicijos

Ar VDU ŽŪA studijos – tik ūkininkų vaikams? Ar baigęs VDU ŽŪA gali būti vien tik ūkininku? Įgytas išsilavinimas gali būti naudingas tik siauroje srityje? Ar darbas agrosektoriuje – nepelningas ir neperspektyvus?

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademiją (VDU ŽŪA) kasmet papildo būrys veržlių, smalsių jaunuolių, siekiančių kokybiško aukštojo išsilavinimo, turiningo, produktyvaus, galimybes atveriančio studijų laiko, užtikrintos profesinės ateities. Jie – yra stereotipų laužytojai, drąsius sprendimus priėmę asmenys, kurie yra pavyzdys, jog VDU ŽŪA įgytas išsilavinimas ir perspektyvos agrosektoriuje gali atverti kur kas daugiau savęs realizavimo ir profesinių galimybių, negu teigia vis dar sutinkami stereotipai.

Pirmuoju numeriu VDU ŽŪA pasirinkę studentai dalinasi patirtimi, kuri galbūt padėsi apsispręsti būsimam studentui priimti drąsius sprendimus ir užsitikrinti sau modernią pažangią, perspektyvią ir pelningą ateitį.

Studijos VDU Žemės ūkio akademijoje pritraukia ne tik ką tik brandos atestatą atsiėmusius moksleivius, bet taip pat bakalauro studijų absolventus skatina tobulėti, augti ir gilinti žinias magistrantūros studijose.

Diana Vaitkevičiūtė, baigusi VDU Žemės ūkio akademijos bakalauro studijų programos „Vandens ir žemės inžinerija Akvakultūros inžinerijos specializaciją,“ siekdama plėsti žinias ir įgyti inžinerinį išsilavinimą patvirtinantį magistro laipsnį rinkosi VDU ŽŪA magistrantūros studijų programą „Hidrotechninės statybos inžinerija.“ Siekti savo tikslų ir išsilavinimo paskatino ne tik darbas inžinerijos srityje, bet ir VDU ŽŪA teikiamos galimybės. Diana pasidalino, kas lėmė jos pasirinkimą studijuoti VDU Žemės ūkio akademijoje ir kokios jos mintys dabar – esant studentei.

– Kas paskatino domėtis studijuojama sritimi?

– Baigusi bakalauro studijas pradėjau dirbti inžinerijos srityje, todėl renkantis magistrantūros studijas siekiau aukštesnio išsilavinimo inžinerijos mokslų srityje.

– Iš kur sužinojai apie VDU Žemės ūkio akademiją, čia siūlomas studijas?

– Apie VDU Žemės ūkio akademiją žinojau dar nuo tada, kai ji vadinosi Lietuvos Žemės ūkio universitetu (LŽŪU). Nuo tada žinojau, kad noriu čia studijuoti.

– Kas paskatino pasirinkti studijas VDU Žemės ūkio akademijoje?

– Kadangi apie Akademiją žinojau jau seniai, domino čia atsiveriančios ateities perspektyvos. Be to, visada norėjau studijuoti VDU ŽŪA, nes tai vienintelė vieta Lietuvoje su tikru studentų miesteliu.

– Kokius stereotipus apie žemės ūkį ar VDU Žemės ūkio akademiją teko girdėti savo aplinkoje prieš stojant į VDU Žemės ūkio akademiją? Ar pavyko juos paneigti?

– Teko susidurti su stereotipu, kad čia studijuoja tik ūkininkų vaikai, kad tai tik ūkininkų vaikų universitetas. Tačiau kai pradėjau studijas, įsitikinau, kad tai tėra mitas, čia renkasi įvairius tikslus ir siekius turintys žmonės, užsiimantys ar planuojantys užsiimti įvairiomis veiklomis. Žinoma, tarp studentų yra ir valdančių šeimos ar nuosavus ūkius, tačiau plačiau sužinojus kokie modernūs šiandien ūkiai ir kaip atrodo darbas juose – visi negatyvaus atspalvio stereotipai išnyksta. Manau, kad ir mano aplinkoje, kuomet pasirinkau studijas VDU ŽŪA, buvo sulaužyti kai kurie stereotipai ir sėkmingas studijų ir darbo pagal išsilavinimą pavyzdys rodo, kad tai perspektyvu ir, kad tokie specialistai tikrai reikalingi darbo rinkoje.

– Kokiais trimis žodžiais apibūdintum VDU Žemės akademiją – su kuo Tau asocijuojasi VDU Žemės ūkio akademija?

– Draugai, patirtys, atradimai. Tai – ne tik išsilavinimas, kuris suteikė man profesines perspektyvas, kartu tai įvairios patirtys, branda ir erdvė, kurioje užsimezga draugystė.

– Kokius išskirtinumus/privalumus įvardintum kalbant apie savo studijuojamą studijų programą?

– Manau labai vertinga tai, kad įgyjamas statybų inžinerijos magistro laipsnis, kurį galima panaudoti labai plačiai, ne tik dirbant su hidrotechniniais statiniais. Kitaip sakant, VDU ŽŪA suteikia visas bazines žinias, tačiau čia įgyjama ir specifinių žinių, kurios gali tapti jūsų pranašumu pretenduojant į darbo vietą ar siekiant aukštesnės pozicijos.

Diana mielai atsakys į klausimus apie studijas, laisvalaikį ir kitas galimybes VDU Žemės ūkio akademijoje. Drąsiai susisiek su ja Facebook arba Instagram.

Palikę miškus be kvalifikuotų miškininkų naikinsime patys save

Stebimas augantis kvalifikuotų miškininkų trūkumas kelia nerimą tiek miškų ūkio įmonėms, su miškininkyste susijusioms įstaigoms, tiek medienos perdirbėjams. Šiuolaikines technologijas, tarpdisciplinines žinias ir analitinį mąstymą pasitelkiantys miškininkystės specialistai jau dabar yra aukso vertės. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto dekano prof. dr. Vito Marozo, aukštos kvalifikacijos miškininko studijos valstybei yra būtinos – tvariai miškininkauti gali tik kvalifikuoti specialistai, gerai pažinę sudėtingas miško ekosistemas, įvaldę šiuolaikines technologijas. Šiuolaikinės technologijos ir jų suteikiamos galimybės tuo pačiu kelia ir iššūkių – jų diegimui ir valdymui reikia vis daugiau profesionalių miškininkų.

Miškininkystės sektorių keičia šiuolaikinės technologijos 

Buvęs Valstybinės miškų tarnybos (VMT) direktorius Saulius Cironka pastebi, kad miškininkystės sektorių keičia naujos, pažangios technologijos, automatizavimas, robotizavimas, įvairių greitai surenkamų duomenų analizė, nuotolinių informacijos surinkimo ir darbo metodų panaudojimas.

„Jei anksčiau miškininkai daug laiko praleisdavo keliaudami miškais, stebėdami juos ir rinkdami darbui reikalingą informaciją, tai dabar šiuos darbus galima padaryti daug greičiau ir kokybiškiau, panaudojant naujas technologijas, vis labiau populiarėjančius dronus ir kitas informacijos surinkimo priemones. Duomenims rinkti pasitelkiamos palydovinės technologijos, duomenų analizei ir galimiems iššūkiams, tokiems kaip kenkėjų stebėsena, ligos ir jų plitimas, klimato pokyčiai, prognozuoti bus naudojamas dirbtinis intelektas“, – pasakoja S. Cironka.

Pasak pašnekovo, šiuolaikiniai kvalifikuoti miškininkai dirba su GIS sistemomis, naudoja įvairias duomenų bazes, analizuoja turimus duomenis ir priima svarbius sprendimus, juos testuoja ar lygina modeliuojamus sprendinius su realia situacija miškuose. „Šiuolaikinės technologijos suteikia galimybes stebėti situaciją per nuotolį ir, vos gavus duomenis apie pokyčius, ligas ar kenkėjus, operatyviai reaguoti, siekiant nedelsiant užtikrinti židinių izoliavimą, imtis prevencinių priemonių ir laiku užbėgti įvykiams už akių. Palyginus, kaip miškininkai dirbo prieš keletą dešimtmečių ir dabar, skirtumai labai ryškūs. Todėl būtina ruošti specialistus, gebančius dirbti su šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis“, – apie naujus į kvalifikuotus miškininkus nukreiptus lūkesčius kalba buvęs VMT direktorius.

Dėl kvalifikuotų miškininkų trūkumo prarandama dalis potencialios miškų vertės

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos Valdybos pirmininkas ir Europos žemės savininkų organizacijos viceprezidentas dr. Algis Gaižutis pastebi, kad kvalifikuotų miškininkų trūkumas jaučiamas ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje Europos šalių. „Situaciją galėjo lemti viešojoje erdvėje skleidžiama netiksli informacija apie miškininko darbo pobūdį ir perspektyvas, nežinomybė dėl karjeros galimybių, formuojami neigiami stereotipai, menkas visuomenės suvokimas apie miškininko darbo svarbą ir prasmę. Reikėtų pabrėžti, kad profesionaliai vykdoma miškininkystė yra dinamiška ir daugiadisciplinė sritis, turinti didelę įtaką visuomenės gerovei ir šalies ekonomikos augimui“, – atkreipia dėmesį dr. A. Gaižutis.

Įmonių grupės „VMG Group“ tvarios statybos ekspertas Paulius Milčius pripažįsta girdintis iš kolegų, kad miškininkų trūksta, o dėl to ilgainiui gali būti neatliekama dalis svarbių darbų, pavyzdžiui, miško priežiūros, ugdymo. „Ypač pavojinga galvoti, kad jei dabar viskas dar atrodo pakankamai gerai, tai taip pasiliks visuomet. Ilgainiui yla vis tiek išlįs iš maišo“, – sako P. Milčius.

Pasak tvarios statybos eksperto, ne mažesnį rūpestį kelia tai, kad prarandama didelė dalis vertės, kai eksportuojama neapdirbta žaliava. „Bendradarbiaujant miškininkams ir pramonei, medieną reiktų perdirbti kuo arčiau jos šaltinio, kuriant aukštesnės vertės produktus“, – teigia P. Milčius.

Ieško miškininkų – herojų kovai su klimato kaita

Pasak P. Milčiaus, Švedijoje ir Austrijoje, šalyse, kur stipri medienos pramonė, rinktis miškininko, medienos perdirbėjo ir net statybos iš medienos specialybes kviečiama motyvuojant būti herojais kovoje su klimato kaita. „Reikia šviesti jaunimą, kad būtina protingai skaičiuoti, kokią medienos derliaus dalį galime pasiimti ir tą dalį pasiimti atsakingai – saugant miško buveines, vandens telkinius, laikantis tvarios miškininkystės normų, o taip pat ir kiekybinio kriterijaus“, – pastebi pašnekovas ir atkreipia dėmesį, kad jaunimui svarbu parodyti miškininkystės ir visos vertės, gaunamos iš miško grandinės, svarbą stabdant klimato kaitą.

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos Valdybos pirmininkas dr. A. Gaižutis įsitikinęs, kad miškininko profesija reikalinga ir perspektyvi. „Lietuva turi didėjančius miškų plotus, kuriems būtina išmintinga priežiūra ir profesionalus naudojimas, tai leidžia prognozuoti, kad miškininko profesijos laukia geros perspektyvos. Profesionaliai tvarkomas miškų ūkis būtinas Lietuvos ekonomikos augimui ir tvariam miškų valdymui. Ir ateityje mums reikės aukštos kvalifikacijos miškininkų, gebančių organizuoti miškininkystės darbus, atliepiant vis labiau kompleksiškus tvaraus ūkininkavimo miškuose reikalavimus, mokančių ugdyti atsparesnes miškų ekosistemas,  kas reikalauja plataus akiračio, specialių žinių ir kompetencijų. Netrukus reikės specialistų miškininkų, gebančių veiksmingai spręsti iššūkius, susijusius su klimato kaita, biologine įvairove ir žmonių gerbūvio užtikrinimu ir tuo pat metu užtikrinančių tvarų miškų ūkio vystymąsi. Miškininkai jau dabar turi gebėti efektyviai naudoti naujas technologijas, taikyti adaptyvius miškų auginimo ir priežiūros metodus“, – mintimis dalijasi dr. A. Gaižutis.

Platus išsilavinimas miškininkams atveria daug galimybių 

Cironka pastebi, kad universitetinės miškininkystės studijos jauniems aukštos kvalifikacijos specialistams suteikia daug galimybių rinktis būsimą darbo sritį ir darbdavį. „Šiuolaikinio miškininko kvalifikacijai ir kompetencijai keliami gana aukšti reikalavimai. Šiuo metu trūksta ir ateityje vis daugiau reikės žmonių, išmanančių įvairias naujas GIS sistemas, mokančių dirbti su informacinėmis sistemomis, naujais įrankiais su išmanumo elementais, gebančių darbui pasitelkti dirbtinio intelekto suteikiamas galimybes ir šalia to turinčių daug profesinių žinių: nuo genetikos iki miškų sektoriaus ugdymo ir planavimo sprendimų priėmimo“, – apie aukštos kvalifikacijos miškininkams keliamus reikalavimus ir darbdavių lūkesčius mintimis dalijasi S. Cironka.

Pasak pašnekovo, žinių spektras labai platus. „Studijuojant įgyjama daug kompetencijų. Iš vienos pusės, dėl to sunkiau, nes reikia įsisavinti gana daug informacijos. Iš kitos pusės – šis platus išsilavinimas atveria ypatingai daug galimybių rinktis norimą darbo sritį, vėliau – pereiti iš vienos srities į kitą“, – pastebi S. Cironka.

Svarbu užtikrinti pakankamą kvalifikuotų miškininkų rengimą

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. Vitas Marozas įsitikinęs, kad platus išsilavinimas ir tarpdisciplininės žinios suteikia ne tik daugiau galimybių darbo rinkoje būsimam miškininkui, bet ir užtikrina kokybišką miškų priežiūrą. „Tik aukštos kvalifikacijos miškininkai gali suprasti sudėtingas miško ekosistemas, rasti sprendimus ir parinkti priemones, derinant ekologines, ekonomines ir socialines miško teikiamas naudas. Svarbu išsaugoti miškus kaip biologinės įvairovės prieglobstį, žmogaus poilsio vietą bei pasigėrėjimo objektą. Jie prisideda prie šalies ekonominio augimo ir plėtros, nes žino, kaip tvarkyti mišką, kad būtų gauta kokybiška mediena bei kiti miško produktai. Tvarus miškininkystės vystymasis taip pat gali prisidėti prie vietos ekonomikos plėtros ir darbo vietų kūrimo“, – kalba prof. dr. V. Marozas.

Dekanas atkreipia dėmesį, kad miškininkystė yra kompleksinė ir reikalauja specializuotų žinių apie miško ekosistemos sandarą bei funkcionavimą, miškų augimą, atkūrimą, priežiūrą ir apsaugą, taip pat medienos kokybę, jos apdirbimą. „Kvalifikuoti miškininkai žino, kaip valdyti miško ekosistemas, užtikrinti augalų ir gyvūnų populiacijų optimalią sudėtį ir darnią kaitą, kontroliuoti miškui nepalankius veiksnius. Šios žinios ir įgūdžiai gali padėti išsaugoti miškų biologinę įvairovę ir jų ekosisteminį stabilumą. Svarbu ir tai, kad kvalifikuoti miškininkai gali padėti optimaliai panaudoti miško išteklius: jie žino, kaip geriausiai suplanuoti miško darbus, kad būtų racionaliai naudojami miško ištekliai. Kvalifikuoti miškininkai gali prisidėti prie tvarios miškininkystės vystymo: jie gali padėti įgyvendinti tvarios miškininkystės principus, apimančius miškų išteklių tvarų naudojimą, atsinaujinančių išteklių išsaugojimą ir miškų ekosistemų atkūrimą“, – įžvalgomis dalijasi prof. dr. V. Marozas.

Pasak dr. A. Gaižučio, kritiškai sumažėjus aukštos kvalifikacijos miškininkų, gali kilti ilgalaikių neigiamų pasekmių ne tik miškų ūkiui, bet ir visai šaliai. „Miškų tvarkyme priimami sprendimai turi įtakos ilgiems dešimtmečiams ateityje. Trūkstant miškininkų būtų itin sudėtinga užtikrinti efektyvų miškų formavimą bei naudojimą, pakankamą miškų priežiūrą ir apsaugą, tinkamą reagavimą į klimato kaitos poveikio padarinius“, – kalba dr. A. Gaižutis ir pastebi, kad tai gali turėti neigiamos įtakos ir su miškininkyste susijusioms sritims – medienos pramonei, turizmo sektoriui, biologinei įvairovei, todėl būtina užtikrinti, kad būtų ruošiama pakankamai kvalifikuotų miškininkų, vyktų profesijos populiarinimas. Pasak pašnekovo, valstybei svarbu užtikrinti pakankamą kvalifikuotų miškininkų rengimą, kad būtų užtikrintas tvarus miškų valdymas, tuo ženkliai prisidedant prie šalies ūkio tvaraus vystymosi.

Kvalifikuoti miškininkai kuria valstybės kapitalą ateičiai

Tvarios statybos ekspertas P. Milčius atkreipia dėmesį, kad visa miškininkystės ir medienos pramonė yra didelis ir reikšmingas šalies ekonomikos sektorius. „Nuo tvarios ir efektyvios miškininkystės ir šios ūkio šakos gyvybingumo tiesiogiai priklauso finansinė šalies gerovė. Negalime ignoruoti savo turto, palikimo už kurio išsaugojimą, racionalų naudojimą esame atsakingi“, – sako pašnekovas.

Tvarios statybos ekspertas siūlo palyginti tinkamos medinių pastatų gamybai spygliuočių medienos eksporto vertę ir inovatyvių medinių pastatų vertę. „Iš žalios išmaniosios statybos Lietuva galėtų uždirbti keliolika kartų daugiau. Pavyzdžiui, 2019 metų kainomis, vertę būtų galima padidinti nuo maždaug 90 milijonų iki 1,2 milijardo eurų“, – įžvalgomis dalijasi P. Milčius.

Anot pašnekovo, miškai yra turtas, leidžiantis gerovę auginti lėtai, bet užtikrintai, kartu tai trapi vertybė, labai priklausoma nuo išmintingo ir giliomis žiniomis paremto valdymo. „Reikia daug žinių ir išmanymo, analitinio mąstymo, nes užtenka vieno kenkėjo paplitimo, kad sunaikintų daug medienos – brangaus mūsų kapitalo. Todėl labai svarbu, kad miškus prižiūrėtų miškininkai profesionalai, mechaniniam darbui pasitelkiantys aplinką saugančią šiuolaikinę techniką, duomenų rinkimui – šiuolaikines technologijas, o analizei – savo tarpdisciplinines žinias ir analitinius gebėjimus“, – apie į šiuolaikinius miškininkus nukreiptus lūkesčius kalba P. Milčius.

Pašnekovas pastebi, kad mediena – unikali medžiaga, jos panaudojimas ateityje neapsiribos vien statybos ar baldų pramonės sektoriais. „Dėl svorio ir stipruminių savybių santykio mediena yra viena iš tvirčiausių medžiagų. Populiarėjančios surenkamos statybos rinkoje inžinerinė mediena tampa pagrindine žaliava, ji itin svarbi siekiant robotizuoti statybų sektorių. Kita svarbi medienos panaudojimo sritis – tekstilė, jos gamybai iš medienos reikia žymiai mažiau vandens resursų nei iš medvilnės. Ir kitose srityse dėl savo unikalių savybių mediena itin patraukli lyginant su kitomis konkuruojančiomis medžiagomis“, – pastebi P. Milčius ir atkreipia dėmesį, kad šiandien turime investuoti į valstybės kapitalą ateičiai – miškų atsodinimą ir profesionalią priežiūrą, šios dienos investicijos atsipirks ir daug naudos atneš ateityje.

Miškų puoselėjimas – pagrindas ateities kartoms

Pasak S. Cironkos, miškininkystės specialistų darbas labai svarbus ir reikalingas, augindami ir puoselėdami miškus, dedame pagrindą ateities kartoms. Miškai – tai ne tik žaliava pramonei, bet ir pagalba sprendžiant socialines, ekonomines ir aplinkosaugos problemas.

„Švarus įkvepiamas oras, klimato kaitos lėtinimas ar anglies užrakinimas augaluose ir medžiuose – tai itin aktualios temos, tiesiogiai susiję su šiuolaikinio miškininko profesija. Vertinant visame pasaulyje fiksuojamus klimato pokyčius, tai turėtų būti viena iš prioritetinių specialybių. Šiandienos miškininkystės specialistų atliekamo darbo rezultatus pamatys ateities kartos. Tai labai ilgas ir itin svarbus procesas“, – pastebi pašnekovas.

Cironka atkreipia dėmesį, kad universitetuose reiktų ruošti daugiau aukštos kvalifikacijos specialistų ir taip dėti pagrindus ateičiai. „Jau dabar trūksta įžvalgių, gebančių analizuoti įvairius duomenis, efektyviai naudoti išmaniąsias technologijas specialistų. Reikia gebančių priimti strateginius sprendimus, įvertinti ilgalaikę sprendimų reikšmę miškininkų. Pakankamas šių specialistų rengimas užtikrintų pagrindą visų ūkio sričių plėtrai. Miškininkystė – tai ne tik miškas ir žaliava pramonei, energetikos, transporto ar statybų sektoriams, tai yra ir gamta, ir bioįvairovė, kurios dėka mes galime gyvuoti“, – apie miškininkystės sektoriaus svarbą mintimis dalinasi S. Cironka.

Miškai – dalis mūsų planetos plaučių, juos naikindami nukentėsime patys

Cironka atkreipia dėmesį, kad miškai užima trečdalį Lietuvos teritorijos. „Tai – ne tik medžiai ir mediena, bet ir bioįvairovės išsaugojimui būtinos natūralios buveinės, taip pat kokybiškam laisvalaikiui svarbios rekreacinės teritorijos, prie bendrojo vidaus produkto žymiai prisidedanti ekonominė veikla. Miškai – dalis mūsų planetos plaučių, palikdami juos be tinkamos priežiūros, naikinsime patys save“, – kalba S. Cironka.

Anot P. Milčiaus, dabar gyvename žmogaus dominavimo amžiuje – užfiksuota, kad iki 2020 metų iš dirbtinių medžiagų žmogaus sukurta masė viršijo visą pasaulyje egzistuojančią gyvąją biomasę. „Maždaug pusė žmogaus sukurtos masės yra betonas, didžioji jo dalis panaudota statybose, kur gerokai efektyviau, imdami dalį miškų prieaugio, galėtume naudoti medieną. Tam reikia aukščiausios kvalifikacijos specialistų visoje vertės grandinėje, miškininkai čia atliktų ypatingai svarbų vaidmenį. Miškininkai turi gebėti planuoti miško, kaip ekosistemos valdymą, kad į miškus žiūrėtų platesniu žvilgsniu. Mes jau įsikišome į gamtos valdymą, dabar turime elgtis išmintingai ir siekti išlaikyti miškus sveikus, atstatyti natūralų balansą, mažinti kenkėjų plitimo galimybes, o tam reikia kvalifikuotų miškininkų“, – reziumuoja P. Milčius.

Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga skatins VDU ŽŪA studijų programos Vandens ir žemės inžinerija studentus stipendijomis

Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga (LŽHIS) numato skirti dvi vienkartines stipendijas Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto studijų programos Vandens ir žemės inžinerija specializacijoms Hidrotechnika ir Žemėtvarka (kiekvienai specializacijai po vieną).

LŽHIS vienkartinė stipendija bus skiriama pirmos pakopos (bakalauro) nuolatinių studijų studentams. Numatomas stipendijos dydis – 200 eurų kiekvieną semestrą. Vienkartinės stipendijos bus skiriamos pažangiai studijuojantiems, aktyviai besidominantiems profesine būsimos specialybės veikla, studentams. Stipendijos numatytos nuo 2023-2024 studijų metų.

Agronomija – paklausi specialybė, prisidėsianti prie planetos išmaitinimo ir tvarios ateities

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) ypač glaudžiai bendradarbiauja su savo socialiniais partneriais – šalies agroverslo įmonėmis. Jos aktyviai dalyvauja studentų studijų procese formuojant ateities darbdavių lūkesčius atliepiančias programas, organizuoja studentų praktikas, siūlo darbo vietas absolventams. Labiausiai motyvuotus jaunuolius agroverslininkai nuolat paskatina ir vardinėmis stipendijomis. Tačiau tai, kad vienu metu tas pats studentas pelnytų net dvi skatinamąsias stipendijas – retas įvykis. Šiemet būtent taip nutiko VDU ŽŪA studijų programoje Agronomija studijuojančiai antrakursei Kamilei Jasnauskaitei, potencialiems darbdaviams argumentavusiai, kas ir kodėl ją agronomijoje taip žavi.

Antrakursė stipendininkė Kamilė: agronomija žavi, įkvepia, įpareigoja

Iš vaizdingo Upytės miestelio, įsikūrusio Panevėžio rajone, kilusi K. Jasnauskaitė pasakoja, kad augdama kaimo aplinkoje nuo vaikystės žinojo, kas yra žemės ūkis – aplinkui nuolat skambėjo suaugusiųjų svarstymai apie žemės ūkio politiką, ekonomiką, klimato kaitos padarinius,  Europos žaliąjį kursą, mašinų, žemės dirbimo technologijų privalumus bei trūkumus. „Girdėdama šias diskusijas supratau, kad pati nuoširdžiai noriu aktyviai dalyvauti visuose šiuose procesuose. O Agronomijos studijos yra būtent tai, kas ateityje leis prisidėti „gelbstint planetą“, t. y. gaminti maistą augančiai gyventojų populiacijai ir svarbiausia – tai daryti tvariai, be žalos gyvajai gamtai ir jos biologinei įvairovei“, – būsimos specialybės pasirinkimo motyvus argumentuoja pašnekovė.

Dar vienas argumentas buvo ir tai, kad agronomo darbas nėra vien kabinetinis. Priešingai – šių specialistų veikla yra nuolat kintanti – dalį laiko jie dirba kompiuteriu, bet taip pat ir važinėja po laukus, prižiūri augalus, konsultuoja ūkininkus.

Dviejų vardinių stipendijų stipendininkė pasakoja, kad ir pačios Agronomijos studijos jai ypač įdomios dėl to, kad jos vyksta ne tik auditorijose, klausantis teorinių dalykų, bet ir VDU ŽŪA Bandymų stoties eksperimentų laukeliuose, eksperimentiniame šiltnamyje, laboratorijose, agroverslo įmonėse.

Atveria beribes tobulėjimo galimybes

„Pastaruoju metu labai daug įvairių mokslinių konferencijų, seminarų iš viso pasaulio vyksta nuotoliniu būdu, tad tobulinimosi galimybės yra beribės, tereikia to norėti“, – teigia Kamilė, šiuo metu svarstanti galimybę ir gyvai įgyti naujų žinių išvykus į giminingą  užsienio universitetą pagal tarptautinę studentų mainų programą ERASMUS+. Ateinanti merginos vasara taip pat jau suplanuota – pernai savo jėgas ji išbandė dirbdama vienos agroverslo įmonių laboratorijoje, o šią vasarą ketina įsidarbinti ten, kur galės praktiškai rūpintis pasėliais.

„Džiaugiuosi, kad nuo pat pirmojo kurso turiu galimybę įsitraukti ir į mokslines veiklas. Mūsų fakulteto dėstytojai atlieka tyrimus su įvairiais žemės ūkio augalais, jų auginimo technologijomis, tačiau mane sudomino netradicinio, Lietuvoje tik pradedamo auginti augalo – tikrojo margainio – tyrimai. Lietuvoje šis augalas dar gana naujas ir jo auginimo technologija nėra sukurta. Anksčiau pas mus jis buvo auginamas gėlių darželiuose kaip dekoratyvinis augalas, o įvairiose pasaulio šalyse jis yra žaliava farmacijos pramonei: jei gydytojas paskirs vaistų kepenims, tai gali būti preparatas, pagamintas iš tikrojo margainio. Man patikėta užduotis sverti ir skaičiuoti sėklas, gautų tyrimų duomenis įvertinti statistiškai,  remiantis gautais  duomenimis parengti grafikus publikacijoms ir mokslinių konferencijų pranešimams“, – apie turiningas savo veiklas, siekiant agronomės išsilavinimą patvirtinančio diplomo, pasakoja studentė.

Ateities žemės ūkyje svarbiausia – žinios

VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto docentė, bakalauro studijų programos Agronomija komiteto pirmininkė doc. dr. Rita Pupalienė teigia, kad dvi pelnytos vardinės stipendijos yra nuoseklaus antrakursės Kamilės darbo ir kūrybiškumo rezultatas – mergina domisi studijuojamais dalykais, yra išsikėlusi konkretų tikslą ir jo kryptingai siekia.

„Agroverslui šiuo metu reikalingi specialistai, gebantys kurti inovacijas bei dirbti su pasaulinio lygio technologijomis, rengti projektus ir vadovauti juos įgyvendinant. VDU ŽŪA įgiję agronomijos bakalauro bei agronomijos magistro diplomus žmonės tokiais specialistais ir tampa. Kitais metais minėsime savo aukštosios mokyklos bei Agronomijos studijų programos gyvavimo Lietuvoje šimtmetį. Ši unikali programa, nuolat tobulinama bei atnaujinama, išlieka aktuali ir tokia išliks tol, kol žmonės maistą augins laukuose, o ne 3D formatu spausdins laboratorijose“, –  neabejoja doc. dr. R. Pupalienė.

Ilgametę darbo patirtį turinčios dėstytojos pastebėjimu, dabartinis jaunimas yra drąsus, iniciatyvus, siekiantis aktyviai dalyvauti visuomenėje vykstančiuose procesuose, spręsti aplinkosaugos problemas. „Įgijęs agronomo profesiją žmogus savo žiniomis prie šių problemų sprendimo gali prisidėti nepalyginti efektyviau. Žemės ūkio gamybos procesai iš dalies neigiamai veikia aplinką, todėl tik žinios gali padėti maistą, kurio poreikis vis auga, gaminti išsaugant derlingą dirvožemį bei biologinę įvairovę. Su žemės ūkiu nesusijusi visuomenės dalis neretai mano, kad agronominiai dalykai seniai žinomi. Iš tiesų žemės ūkis yra vienas sparčiausiai besikeičiančių, skaitmenizuojamų bei robotizuojamų sektorių, naujų žinių bei kompetencijų reikalaujantis ir iš jame dirbančių specialistų“, – teigia doc. dr. R. Pupalienė, atkreipianti dėmesį, kad visas studentų ugdymo procesas VDU ŽŪA Agronomijos fakultete yra pagrįstas mokslinių tyrimų duomenimis, nes kiekvienas čia dirbantis dėstytojas yra ir mokslininkas. Į mokslinę veiklą kaip visateisius jaunuosius kolegas stengiamasi įtraukti ir studentus, kad jie įgytų praktinės patirties atlikti tyrimus ir galėtų šią patirtį pritaikyti dirbdami įmonėse ar savo ūkiuose. Užsienio ekspertai, vertinantys VDU ŽŪA studijų programas, neatsitiktinai atkreipia dėmesį bei teigiamai vertina išskirtinį Akademijos dėstytojų, studentų bei socialinių partnerių bendradarbiavimą.

Nuo rugsėjo – valstybės skatinamosios stipendijos visam studijų laikotarpiui

„Žinodami, kad trūksta žemės ūkio inžinerijos specialistų, ieškome būdų, kaip paskatinti jaunus žmones rinktis iš pirmo žvilgsnio sunkesnes, sudėtingesnes, bet ateityje daugiau galimybių atveriančias inžinerijos studijas. Žemės ūkio ministerija, siekdama paskatinti jaunimą rinktis studijas, susijusias žemės ūkio sektoriumi, skiria tikslines skatinamąsias stipendijas. Jau šiais metais įstojusieji ir pasirinkusieji su žemės ūkio veikla susijusias studijų programas, galės gauti tikslinę skatinamąją stipendiją visą studijų laikotarpį, pirmaisiais ir antraisiais studijų metais bus mokamos 150 Eur, trečiaisiais – 200 Eur, paskutiniaisiais – 250 Eur dydžio per mėnesį stipendijos. Kiekvienais metais lėšos stipendijoms numatomos, atsižvelgiant į turimus valstybės biudžeto asignavimus. Žemės ūkio ministerijoje tikslinių skatinamųjų stipendijų finansavimas vykdomas įgyvendinant Žemės ir maisto ūkio, kaimo, žuvininkystės, žemės tvarkymo ir fitosanitarijos vystymo programos priemonę „Skleisti žinias žemės ūkio sektoriuje“, – pažymi Žemės ūkio ministerijos kancleris Valdas Aleknavičius.

Agroverslas suteikia visus instrumentus siekti karjeros

VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto 2001-ųjų absolventė, šiuo metu AB „Linas Agro“ agrotechnologijų plėtros vadovė dr. Gabrielė Pšibišauskienė teigia savo karjeros kelyje ragavusi ir mokslininko duonos bei sėkmingai apgynusi daktaro disertaciją, ir dirbusi verslo srityje. Tačiau tikrąją profesijos pilnatvę jaučia dabar, dirbdama agronomo praktiko darbą agroverslo įmonėje.

„Žemės ūkio versle jauniems žmonėms atsiveria labai didelės savirealizacijos galimybės, net su darbdavio suteikiamais ekonominiais priedais – įmonė aprūpina automobiliu, kompiuteriu, naujausia programine įranga. Kiekvieną pusmetį darbuotojams organizuojami profesiniai tobulinimosi kursai, kurių metu pristatomi naujausi mokslinių ir gamybinių tyrimų rezultatai. Tad norinčiam augti ir tapti savo srities ekspertu žmogui, dirbančiam versle, yra duodami visi įmanomi įrankiai“, – teigia dr. G. Pšibišauskienė.

Pašnekovė pastebi, kad Europai pasukus Žaliojo kurso kryptimi bei siekiant įgyvendinti jo tikslus, žemės ūkis dar sparčiau keičiasi – diegiamos naujos agrotechnologijos, atsisakoma senųjų kenksmingų cheminių medžiagų naudojimo. „Visiems šiems procesams įgyvendinti reikalingi jauni žmonės, jaunas intelektas bei drąsios idėjos“, – abiturientus nedvejojant rinktis Agronomijos studijas VDU ŽŪA ragina dr. G. Pšibišauskienė.

Tvarioji inžinerija – naujausios technologijos, įdomus darbas ir solidus atlygis

Agrosektorių keičiančios naujausios technologijos leidžia racionaliai naudoti turimus resursus ir saugoti aplinką, tačiau tuo pačiu kelia iššūkių, nes jau dabar trūksta aukštos kvalifikacijos specialistų, gebančių dirbti su šiuolaikinėmis technologijomis. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA), bendradarbiaudama su Lietuvos agroverslo lyderiais, sukūrė į šiuolaikinio verslo poreikius orientuotą bakalauro studijų programą Tvarioji inžinerija. Programos absolventai turės ne tik inžinerijos krypties, bet ir informatikos bei gamtos mokslo žinių, kas labai svarbu siekiant užtikrinti darną tarp technikos ir gyvosios gamtos.

Mokysis kurti ir valdyti išmaniąsias sistemas

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika pasakoja, kad bakalauro studijų programa Tvarioji inžinerija – vienintelė studijų programa Lietuvoje, sukurta rengti specialistus, gebančius diegti ir valdyti išmaniąsias inžinerines sistemas – dronus, robotus, dirbtinį intelektą, precizinį mašinų valdymą gyvojoje gamtoje.

Anot dekano, šios studijų programos šūkis – „Nuo technologijų mėgėjo iki išradėjo“, ji skirta mėgstantiems strateginius žaidimus, norintiems programuoti robotus ir suprantantiems tvarumo svarbą. „Svarbu, kad studijos apima aplinkos inžinerijos ir informatikos kryptis. Studijų metu gilinamasi į tvarių žiedinės gamybos skaitmeninių technologijų taikymą, projektavimą ir išmaniųjų inžinerinių sistemų diegimą maisto ir pašarų žaliavų gamybos, organinių atliekų utilizavimo, bioenergijos gamybos sektoriuose“, – pastebi doc. dr. R. Domeika.

Tvariosios inžinerijos studijų programos komiteto pirmininkas, VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto mechanikos, energetikos ir biotechnologijų inžinerijos katedros vedėjas prof. dr. Rolandas Bleizgys atskleidžia, kad programos idėja – apjungti inžinerijos ir biologijos mokslus su informatika yra sudėtinga, bet labai svarbi. „Kuriami robotai bendraus ne su medžiagomis, negyvais daiktais, o su gyvais organizmais. Jie atliks darbus prižiūrint augalus, gyvūnus. Tai daug sudėtingiau ir įdomiau nei diegti skaitmenines sistemas pramonėje“, – apie Tvariosios inžinerijos studijų programą pasakoja prof. dr. R. Bleizgys.

Studijų metų – naujausios žinios iš mokslo ir verslo

Tvariosios inžinerijos bakalauro studijų programa orientuota į dabartinės darbo rinkos reikalavimus atitinkančių specialistų ruošimą, rengiant specialistus bus bendradarbiaujama su verslu.

„VDU ŽŪA yra visos techninės galimybės, pasitelkti geriausi dėstytojai. Daugelio dalykų paskaitose, taip pat praktiniuose užsiėmimuose dalyvaus ir verslo atstovai. Dalis ugdymo proceso vyks įmonėse, gamybiniuose objektuose ir tai užtikrins, kad studentai įgis būtinų praktinių žinių. Kita dalis užsiėmimų vyks mecenatų įrengtose šiuolaikinėse laboratorijose“, – apie studijų programos Tvarioji inžinerija organizavimą pasakoja prof. dr. R. Bleizgys ir džiaugiasi, kad studentams bus sudaromos galimybės įgyti patirties ir žinių, mokantis iš stipriausių šios srities specialistų.

Labai trūksta aukštos kvalifikacijos inžinierių

Šiuo metu darbo rinkoje jaučiama įtampa dėl inžinerinės krypties specialistų trūkumo, visoje Europoje mažai su šiuolaikinėmis technologijomis gebančių dirbti specialistų.

„Pokyčius išgyvenančiam agrosektoriui šiandien reikia specialistų, gebančių dirbti su duomenų analize, skaitmenizavimu, robotizavimu. Prieš penkis metus kalbėjome, kad tokių specialistų reikės ateityje, dabar jau akivaizdu, kad jų reikia šiandien. Prieš dešimt–dvidešimt metų studijas baigusių specialistų, nekėlusių kvalifikacijos, žinių jau neužtenka darbui su šiuolaikinėmis technologijomis. Agrosektoriuje vyksta labai intensyvi robotizacija – robotizuojama mobili technika, transportas, padargai, gyvulių priežiūros įrenginiai. Tvariosios inžinerijos studijų programos absolventai bus orientuoti į paslaugų sektorių, diegiantį skaitmenines sistemas žemės ūkyje. Darbas įdomus, kūrybingas, daugumą funkcijų galės vykdyti nuotoliniu būdu – darbą atliks robotai, o darbuotojai stebės ir analizuos“, – pasakoja VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto mechanikos, energetikos ir biotechnologijų inžinerijos katedros vedėjas prof.  dr. R. Bleizgys.

Inžinerijos fakulteto dekanas doc. R. dr. Domeika pastebi, kad verslas pasiruošęs papildomai skatinti ir motyvuoti būsimus Tvariosios inžinerijos studijų programos studentus – steigia įmonių vardines stipendijas, kviečia į praktikos ir būsimas darbo vietas, jų laukia pagal įgytą kvalifikaciją solidus darbo užmokestis ir tolesnis tobulėjimas.

Studijos ateities kūrėjams

Studijų programos Tvarioji inžinerija komiteto pirmininkas prof. dr. R. Bleizgys pasakoja, kad stojantiesiems užtenka mokykloje įgytų žinių ir išlaikytų valstybinių egzaminų. „Žinias būsimi specialistai gilins jau įstoję – studijuos su informatika, duomenų mokslu, robotika, dirbtiniu intelektu, mašininiu mokymu, programavimu susijusius dalykus“, – pasakoja prof. dr. R. Bleizgys ir pastebi, kad moksleiviai dažnai ieško lengvesnio kelio, renkasi tai, ką dauguma ir kartais ne tai, kur išties yra gabūs. Pasak profesoriaus, į tiksliuosius mokslus linkusiems jaunuoliams kuriems artima matematika ir fizika, inžinerijos studijos nesudėtingos ir perspektyvios.

Anot doc. dr. R. Domeikos, svarbiausia į tiksliuosius mokslus linkusiems moksleiviams suprasti, kad inžinieriai yra ateities kūrėjai, visi nauji kuriami produktai skirti pažangai, svarbus ir krypties pasirinkimas – galvojantiems apie ateitį verta rinktis žemės ūkio sektorių. „Agrosektoriaus paskirtis aprūpinti visą pasaulį maistu, 50 proc. žemės yra užimta žemės ūkio produktų gamybai, šiuo metu labai svarbu yra užtikrinti gėlą ir švarų vandenį, rasti sprendimus įtakojančius klimato kaitą rodo, visa tai rodo, kad ši sritis yra ir bus aktuali. VDU ŽŪA suteikia plačios aprėpties inžinerinį išsilavinimą ir kaip rodo patirtis, mūsų absolventai tampa įmonių vadovais, verslininkais, politikais nes inžinerinis mąstymas yra labai svarbus veiksnys sėkmingai veiklai ir šiose srityse. Kartais dar išgirstu, kad inžinerijos studijos nepatrauklios, nes „sunku mokytis“. Tai tik mitas, kurį galima perfrazuoti „įdomu mokytis ir keisti pasaulį“, inžinierius yra ateities kūrėjas ir jis turi lemiamą įtaką mūsų visuomenės pažangai ir tobulėjimui“, – reziumuoja VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. R. Domeika.

VDU ŽŪA parodoje „KARJERA & STUDIJOS 2023“

Kovo 30-31 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto _emės ūkio akademija (VDU ŽŪA) dalyvauja didžiausioje Lietuvoje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodoje „KARJERA & STUDIJOS 2023“, kuri vyksta Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO (Laisvės pr. 5, Vilnius).

Kviečiame pasižvalgyti parodos nuotraukų galeriją:

Studentams – kvietimas tapti pirmakursių mentoriais

Kas yra pirmakursių mentorystės programa?

Tai programa, skirta padėti pirmo kurso studentams, norintiems greičiau integruotis universiteto bendruomenės, akademinėse ir socialinėse veiklose.

Kas yra pirmakursių mentorius?

Pirmakursių mentorius yra lyg gidas, padedantis pirmakursiams  užmegzti ir palaikyti ryšius su akademine aplinka, nauju miestu, bendrakursiais ir universiteto bendruomene. Tai žmogus, gebantis įkvėpti ir padrąsinti į universiteto bendruomenės gretas prisijungusį naujoką, suteikiant kuo daugiau naujų žinių: apie universitetą, jo fakultetus, laisvalaikio veiklas. Visą mentorystės laikotarpį mentorius–savanoris rūpinasi pirmakursiais, studijuojančiais toje pačioje arba gretimoje studijų programoje.

Kas gali prisijungti prie pirmakursių mentorių komandos?

Ši galimybė yra skirta aktyviems ir visada pasiruošusiems padėti, vyresniems nei pirmo bakalauro kurso universiteto studentams, kurie jau yra sukaupę studentiškos patirties ir žinių.

Kokie yra pagrindiniai mentoriaus-savanorio darbai?

  • Dalyvavimas mokymuose bei kituose neformaliuose susitikimuose, planuojant ir įgyvendinant veiklas
  • Pirmakursiams skirtos įvadinės savaitė planavimas ir organizavimas
  • Pirmakursiams skirto renginio „Vėliavos medžioklė“ organizavimas bei dalyvavimas jame
  • Visokeriopa pagalba studentams atsakant į jiems rūpimus klausimus, padedant išspręsti iškilusius iššūkius ar problemas

„Sunkiausia ir labiausiai įsiminusi mentorystės užduotis – atsistoti prieš pirmo kurso studentų auditoriją ir pristatyti save, papasakoti apie svarbiausius dalykus, kuriuos jie turėtų žinoti. Po šios užduoties viskas ėjosi labai lengvai, nepaisant miego trūkumo, tai buvo nepamirštama patirtis, atvėrusi kelią naujoms pažintims su nuostabiais žmonėmis, kuriuos dabar galiu vadinti savo draugais. Taip pat džiaugiuosi, kad pavyko užmegzti ryšį su pirmakursiais, kurie vis dar, iškilus įvairiems klausimams, noriai ir drąsiai prašo mano pagalbos“, – pasakoja mentorė Eglė.

Kaip prisijungti prie mentorių komandos?

Visi norintys prisijungti prie pirmakursių mentorių komandos, iki balandžio 12 dienos turi užpildyti registracijos anketą. Patekę į II atrankos etapą bus informuoti iki balandžio 14 dienos, jeigu šiame etape būsite atrinktas, balandžio 18-21 dienomis vyks motyvaciniai pokalbiai.

Būti studentu – nelengvas darbas, tad kviečiame visus motyvuotus VDU studentus prisijungti prie mentorių komandos ir padėti jaunesniems kolegoms žengti pirmuosius žingsnius akademinėje kelionėje!

Daugiau informacijos apie pirmakursių mentorystę:

  • Studentų centras (Studentų reikalų departamentas)
  • Telefonai(8 37) 751 175, +370 659 61 737
  • El. paštas

Inžinerijos studijos VDU Žemės ūkio akademijoje: aktualu, perspektyvu ir su valstybės parama

Stulbinantys technologijų pokyčiai žemės ūkyje didina ne tik derlių, bet ir aukštos kvalifikacijos specialistų, ypač įgijusių inžinerinį išsilavinimą, poreikį šiame sektoriuje. Todėl neabejotinai išloš tie jauni žmonės, kurie artimiausiu metu ryšis studijoms tokius specialistus rengiančiame Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakultete. Šiame fakultete studijų procesas organizuojamas aktyviai bendradarbiaujant su lyderiaujančiomis šalies agroverslo įmonėmis, konkrečių programų turinys orientuojamas į inovacijų kūrimą bei Lietuvos žemės ir vandens tvarumo užtikrinimą. LR Žemės ūkio ministerija, reaguodama į darbo rinkos lūkesčius, taip pat prisideda prie šių specialistų rengimo – VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto pirmosios pakopos studijų programų Žemės ūkio mechanikos inžinerija ir Žemės ir vandens inžinerija studentams pirmaisiais ir antraisiais studijų metais bus mokamos 150 Eur, trečiaisiais – 200 Eur, ketvirtaisiais metais ir ištęstinėse studijose – 250 Eur dydžio stipendijos.

Absolventų žinių bagaže – ir mechatronika, ir agronomija

„Apie tokias sąlygas bei galimybes savo studijų laikais galėjome tik pasvajoti“, – teigia VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto profesorius, studijų programos Žemės ūkio mechanikos inžinerija komiteto pirmininkas prof. dr. Vytenis Jankauskas, pastebintis, kad motyvuoti šios programos studentai taip pat gauna ir solidžias VDU ŽŪA socialinių partnerių – agroverslo įmonių – įsteigtas stipendijas, o nuo trečiojo kurso dauguma jų, jei tik jie patys nėra jaunieji ūkininkai ar rimti pagalbininkai tėvų vystomuose ūkiuose, sėkmingai įsidarbina pagal būsimą specialybę. Todėl didžioji dalis studijas baigusių jaunųjų inžinierių jau būna spėję tapti visateisiais solidžių agroverslo įmonių komandų nariais.

„Inžinierius mechanikus rengia kelios šalies aukštosios mokyklos, tačiau esame vieninteliai, išlaikantys glaudų ryšį su žeme, ir tai yra didelis mūsų pranašumas – VDU ŽŪA absolventai gerai išmano ir bendruosius mechanikos dalykus (įgyja medžiagotyros ir medžiagų technologijų, mechanikos ir mašinų elementų, projektavimo ir hidraulikos, elektrotechnikos ir mechatronikos, variklių bei transporto mašinų, žemės ūkio mašinų, trinties bei dilimo procesų valdymo žinių), žino specifinius žemės ūkio mašinų funkcionavimo ypatumus, o taip pat būna įgiję agronomijos, ekologijos žinių. Taip susiformuojamas kompetencijų bagažas, kurį galima pritaikyti itin plačiai“, – programos išskirtinumą komentuoja prof. dr. V. Jankauskas.

Pašnekovo teigimu, studijų procese studentai labai anksti įtraukiami į diskusijas bei mokslinius tyrimus, kurių metu siekiama atsakyti į klausimus, kaip pasiekti, kad žemės ūkio mašina dirbtų našiau, efektyviau bei kaip užtikrinti mašinų ilgalaikį ir patikimą darbą. Tai motyvuoja jaunimą imtis mokslo tiriamojo darbo, be kurio agrosektoriaus pažanga nebūtų įmanoma.

Programos absolventai tampa įmonių vadovais, mokslininkais, kūrėjais konstruktoriais

„Inžinerijos progresas padidino žemės ūkio mašinų galią bei iškėlė naujų reikalavimų jų kokybei ir eksploatacijai. Mašinos tampa vis kompaktiškesnės, todėl apkrovos jų darbo paviršiams auga, technika tampa jautresnė darbo režimams, priežiūrai. Todėl šiuolaikinis specialistas turi gerai išmanyti ir gebėti vertinti žemės ūkio technologinius procesus, mašinų medžiagas, jų projektavimo ir gamybos technologijas, žemės ūkio bei transporto mašinų ir jų sistemų veikimo principus, surasti racionalius efektyvaus mašinų naudojimo ir techninio serviso sprendimus“, – studijų turinį komentuoja VDU ŽŪA programos Žemės ūkio mechanikos inžinerija komiteto pirmininkas, pastebintis, kad šios programos absolventai, darbo karjerą pradedantys agroverslo įmonėse mechanikų pareigose, vėliau sėkmingai tampa prestižinių prekinių ženklų atstovais bei įmonių vadovais, o neretai pasirenka ir mokslininko karjerą.

Žemės ūkio technikos konstravimo bei gamybos įmonę prieš trejetą dešimtmečių įkūrė VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto absolventai, UAB „Laumetris“ vadovai Jonas Putna ir Kazimieras Čiurila. Abu pašnekovai šiandien teigia, jog ši įmonė buvo ir yra atvira žemės ūkio mechanikos inžinerijos absolventams, kokį pašaukimą žmogus beturėtų – vadybininko, gamybininko ar konstruktoriaus, nes „Laumetis“ kuria bei gamina techniką, kuria prekiaujama keliolikoje Šiaurės ir Vakarų Europos šalių. „Vadovo užduotis yra padėti žmogui atsiskleisti toje srityje, kurioje jo gebėjimai geriausi. Ir tenka tik apgailestauti, kad dabartinė mūsų moksleivių karta nerodo didelio aktyvumo studijuoti inžineriją. Iš tiesų tai bene didžiausias savirealizacijos galimybes atverianti sritis“, – įsitikinęs K. Čiurila.

Hidortechnika – universali nišinė specialybėm, kurios specialistų reikia  visur, kur tik yra atliekami lauko inžinerijos darbai 

Tuo, kad VDU ŽŪA Inžinerijos fakultete baigtos studijos atveria platų veiklų spektrą, neabejoja ir hidrotechnikos inžinieriaus diplomą čia prieš keliolika metų įgijęs Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos pirmininkas,  UAB „Infrastruktūra“ vadovas bei UAB „Ekodrena“ bendrasavininkas Andrius Marinas.

„UAB „Ekodrena“ yra komercializavusi VDU Žemės ūkio mokslininkų atliktų tyrimų rezultatus.  Įmonė vienintelė Baltijos šalyse gamina bei diegia pažangią reguliuojamo drenažo sistemą. Pastaruoju metu mūsų produktu ypač aktyviai domisi ir Vokietijos ūkininkai. Įmonė yra išsikėlusi du tikslus – padėti ūkininkams užauginti gausesnius derlius bei sumažinti taršą Baltijos jūros regione, nes reguliuojamas drenažas stabdo trąšų išplovimą iš dirvožemio bei jo patekimą į paviršinius vandenis. UAB „Infrastruktūra“ specializuojasi visuomeninės paskirties objektų valdymo ir infrastruktūros projektų vystymo srityse“, – hidrotechnikos inžinieriaus diplomo „įdarbinimo“ galimybes atskleidžia A. Marinas, neseniai tapęs ir Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos vadovu.

Pašnekovo teigimu, artimiausiais metais neišvengiamai bus pradėti didelio masto šalies melioracijos sistemos rekonstrukcijos darbai. Todėl valstybė tam turi būti tam pasirengusi ne tik finansiškai, bet ir užsitikrinusi reikiamą skaičių hidrotechninės statybos inžinierių.

„Hidrotechnikos profesionalų ne tik ateityje reikės įgyvendinant Lietuvos melioracijos sistemos rekonstrukciją.  Mūsų specialybė yra tokia universali, o kartu ir nišinė, kad jos specialistų reikia  visur, kur tik yra atliekami lauko inžinerijos darbai – statybų sektoriuje, vandentvarkos, kelių, geležinkelių tiesimo įmonėse,  investicinių ir techninių projektų biuruose“, – VDU ŽŪA rengiamų hidrotechninės inžinerijos specialistų poreikio lauką komentuoja pašnekovas.

Švarus vanduo ir tvari aplinka – svarbiausi ateities visuomenės prioritetai

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros lektorė, studijų programos Vandens ir žemės inžinerija (su akvakultūros inžinerijos, hidrotechnikos, žemėtvarkos specializacijomis) komiteto pirmininkė lektorė Otilija Miseckaitė teigia, jog ši programa plačias galimybes atveria ne tik hidrotechnikos inžinieriams.

„Mūsų programa unikali tuo, kad joje rengiami aplinkos inžinerijos, statybos inžinerijos ir žemės ūkio krypčių sandūros specialistai. Tai – mūsų  išskirtinumas ir stiprybė.  Švarus vanduo ir tvari aplinka yra svarbiausi ateities visuomenės prioritetai. Programos tikslas – parengti plačios erudicijos ir aukštos kvalifikacijos aplinkos inžinerijos specialistus, išmanančius šiuolaikines aplinkos inžinerijos mokslo teorijas, metodus ir pažangiausias technologijas, gebančius analizuoti gyvojoje gamtoje vykstančius reiškinius, vertinti supančios aplinkos kokybės būklę, spręsti darnaus žemės ir vandens išteklių naudojimo bei aplinkosaugos problemas“, – pasakoja pašnekovė, pastebinti, kad hidrotechnikos, žemėtvarkos specialistai periodiškai tobulinant ir atnaujinant studijų programas VDU ŽŪA tradiciškai rengiami jau daugelį metų, o štai akvakultūros inžinerija yra ganėtinai nauja, tačiau irgi neabejotinai perspektyvi studijų kryptis. „Pasaulyje ir Europoje jūrų žvejyba vis labiau griežtinama, o senkantys žuvies ištekliai vis labiau tausojami. Todėl žuvies, kaip vieno sveikiausių ir žmogaus organizmui naudingiausių  produktų gamyba uždarosiose recirkuliacinėse sistemose neabejotinai augs. Atitinkamai augs ir akvakultūros inžinerijos specialistų poreikis. O žemėtvarkos specialistai yra būtini žemės administravimo bei tvarkymo darbams įgyvendinti, šių specialistų visada reikės ir viešajam sektoriui, ir žemėtvarkos ar statybos projektų rengimu užsiimančioms įmonėms“, – prognozuoja VDU ŽŪA lektorė O. Miseckaitė.

Ministerija skiria stipendijas visam studijų laikotarpiui

„Jausdami žemės ūkio inžinerijos specialistų trūkumą, ieškome būdų, kaip paskatinti jaunus žmones rinktis iš pirmo žvilgsnio sunkesnes, sudėtingesnes, bet ateityje daugiau galimybių atveriančias studijas. Žemės ūkio ministerija, siekdama paskatinti jaunimą rinktis su žemės ūkio sektoriumi susijusias studijas, skiria tikslines skatinamąsias stipendijas. Jau šiais metais įstojusiems ir pasirinkusiems su žemės ūkio veikla susijusias studijų programas, bus mokamos tikslinės skatinamosios stipendijos visą studijų laikotarpį. Pirmaisiais ir antraisiais studijų metais bus mokamos 150 Eur, trečiaisiais – 200 Eur, paskutiniaisiais – 250 Eur dydžio per mėnesį stipendijos“, – pažymi Žemės ūkio ministerijos kancleris Valdas Aleknavičius.

VDU ŽŪA atvirų durų diena parodos „Ką pasėsi… 2023“ metu

Parodos „Ką pasėsi… 2023“ metu lankytojai bus laukiami ne tik Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) stende, kuriame susipažins su Akademijos mokslo atradimais ir turės galimybę pasikonsultuoti su mokslininkais. VDU Žemės ūkio akademija trečiąją parodos dieną – balandžio 1-ąją – atvers duris interesantams studijų klausimais – besidominčių studijomis lauks „VDU ŽŪA atvirų durų diena“, kurioje lankytojai turės galimybę sužinoti apie bakalauro, magistrantūros studijas bei kitas mokymosi galimybes, pažinti studijų aplinką ir VDU ŽŪA fakultetus.

Tai puiki galimybė iš pirmų lūpų išgirsti apie išskirtines studijų galimybes ir gauti atsakymus į rūpimus klausimus – nuo priėmimo į studijas, konkursinio balo skaičiavimo iki parengiamųjų studijų, vardinių, skatinamųjų ar verslo įmonių stipendijų – ir išsklaidyti abejones dėl studijų pasirinkimo.

Balandžio 1 d. „VDU ŽŪA atvirų durų dienoje“ interesantai bus laukiami 10.00 val. ir 11.00 val.:

  • Agronomijos fakultete – VDU ŽŪA centrinių rūmų 303 kab.
  • Bioekonomikos plėtros fakultete – VDU ŽŪA III rūmų 428 kab.
  • Inžinerijos fakultete – II rūmų 304 kab.
  • Miškų ir ekologijos fakultete – VDU ŽŪA centrinių rūmų 428 kab.

Planuojami du srautai, į kuriuos reikėtų prisijungti 10.00 val. arba 11.00 val., kadangi susitikimo eigoje lokacija bus keičiama – interesantai bus supažindinti su skirtingomis fakultetų erdvėmis.

Jeigu vis dėlto renginyje „VDU ŽŪA atvirų durų diena“ dalyvauti nepavyks, primename, kad visais kylančiais klausimais apie studijas maloniai pakonsultuos:

Rasa Čingienė
rasa.cingiene@vdu.lt

+370 682 22874

Informacija apie VDU ŽŪA veiklas moksleiviams

Informacija apie VDU ŽŪA studijų programas