Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga skatins VDU ŽŪA studijų programos Vandens ir žemės inžinerija studentus stipendijomis

Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga (LŽHIS) numato skirti dvi vienkartines stipendijas Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto studijų programos Vandens ir žemės inžinerija specializacijoms Hidrotechnika ir Žemėtvarka (kiekvienai specializacijai po vieną).

LŽHIS vienkartinė stipendija bus skiriama pirmos pakopos (bakalauro) nuolatinių studijų studentams. Numatomas stipendijos dydis – 200 eurų kiekvieną semestrą. Vienkartinės stipendijos bus skiriamos pažangiai studijuojantiems, aktyviai besidominantiems profesine būsimos specialybės veikla, studentams. Stipendijos numatytos nuo 2023-2024 studijų metų.

Agronomija – paklausi specialybė, prisidėsianti prie planetos išmaitinimo ir tvarios ateities

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) ypač glaudžiai bendradarbiauja su savo socialiniais partneriais – šalies agroverslo įmonėmis. Jos aktyviai dalyvauja studentų studijų procese formuojant ateities darbdavių lūkesčius atliepiančias programas, organizuoja studentų praktikas, siūlo darbo vietas absolventams. Labiausiai motyvuotus jaunuolius agroverslininkai nuolat paskatina ir vardinėmis stipendijomis. Tačiau tai, kad vienu metu tas pats studentas pelnytų net dvi skatinamąsias stipendijas – retas įvykis. Šiemet būtent taip nutiko VDU ŽŪA studijų programoje Agronomija studijuojančiai antrakursei Kamilei Jasnauskaitei, potencialiems darbdaviams argumentavusiai, kas ir kodėl ją agronomijoje taip žavi.

Antrakursė stipendininkė Kamilė: agronomija žavi, įkvepia, įpareigoja

Iš vaizdingo Upytės miestelio, įsikūrusio Panevėžio rajone, kilusi K. Jasnauskaitė pasakoja, kad augdama kaimo aplinkoje nuo vaikystės žinojo, kas yra žemės ūkis – aplinkui nuolat skambėjo suaugusiųjų svarstymai apie žemės ūkio politiką, ekonomiką, klimato kaitos padarinius, Europos žaliąjį kursą, mašinų, žemės dirbimo technologijų privalumus bei trūkumus. „Girdėdama šias diskusijas supratau, kad pati nuoširdžiai noriu aktyviai dalyvauti visuose šiuose procesuose. O Agronomijos studijos yra būtent tai, kas ateityje leis prisidėti „gelbstint planetą“, t. y. gaminti maistą augančiai gyventojų populiacijai ir svarbiausia – tai daryti tvariai, be žalos gyvajai gamtai ir jos biologinei įvairovei“, – būsimos specialybės pasirinkimo motyvus argumentuoja pašnekovė.

Dar vienas argumentas buvo ir tai, kad agronomo darbas nėra vien kabinetinis. Priešingai – šių specialistų veikla yra nuolat kintanti – dalį laiko jie dirba kompiuteriu, bet taip pat ir važinėja po laukus, prižiūri augalus, konsultuoja ūkininkus.

Dviejų vardinių stipendijų stipendininkė pasakoja, kad ir pačios Agronomijos studijos jai ypač įdomios dėl to, kad jos vyksta ne tik auditorijose, klausantis teorinių dalykų, bet ir VDU ŽŪA Bandymų stoties eksperimentų laukeliuose, eksperimentiniame šiltnamyje, laboratorijose, agroverslo įmonėse.

Atveria beribes tobulėjimo galimybes

„Pastaruoju metu labai daug įvairių mokslinių konferencijų, seminarų iš viso pasaulio vyksta nuotoliniu būdu, tad tobulinimosi galimybės yra beribės, tereikia to norėti“, – teigia Kamilė, šiuo metu svarstanti galimybę ir gyvai įgyti naujų žinių išvykus į giminingą užsienio universitetą pagal tarptautinę studentų mainų programą ERASMUS+. Ateinanti merginos vasara taip pat jau suplanuota – pernai savo jėgas ji išbandė dirbdama vienos agroverslo įmonių laboratorijoje, o šią vasarą ketina įsidarbinti ten, kur galės praktiškai rūpintis pasėliais.

„Džiaugiuosi, kad nuo pat pirmojo kurso turiu galimybę įsitraukti ir į mokslines veiklas. Mūsų fakulteto dėstytojai atlieka tyrimus su įvairiais žemės ūkio augalais, jų auginimo technologijomis, tačiau mane sudomino netradicinio, Lietuvoje tik pradedamo auginti augalo – tikrojo margainio – tyrimai. Lietuvoje šis augalas dar gana naujas ir jo auginimo technologija nėra sukurta. Anksčiau pas mus jis buvo auginamas gėlių darželiuose kaip dekoratyvinis augalas, o įvairiose pasaulio šalyse jis yra žaliava farmacijos pramonei: jei gydytojas paskirs vaistų kepenims, tai gali būti preparatas, pagamintas iš tikrojo margainio. Man patikėta užduotis sverti ir skaičiuoti sėklas, gautų tyrimų duomenis įvertinti statistiškai, remiantis gautais duomenimis parengti grafikus publikacijoms ir mokslinių konferencijų pranešimams“, – apie turiningas savo veiklas, siekiant agronomės išsilavinimą patvirtinančio diplomo, pasakoja studentė.

Ateities žemės ūkyje svarbiausia – žinios

VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto docentė, bakalauro studijų programos Agronomija komiteto pirmininkė doc. dr. Rita Pupalienė teigia, kad dvi pelnytos vardinės stipendijos yra nuoseklaus antrakursės Kamilės darbo ir kūrybiškumo rezultatas – mergina domisi studijuojamais dalykais, yra išsikėlusi konkretų tikslą ir jo kryptingai siekia.

„Agroverslui šiuo metu reikalingi specialistai, gebantys kurti inovacijas bei dirbti su pasaulinio lygio technologijomis, rengti projektus ir vadovauti juos įgyvendinant. VDU ŽŪA įgiję agronomijos bakalauro bei agronomijos magistro diplomus žmonės tokiais specialistais ir tampa. Kitais metais minėsime savo aukštosios mokyklos bei Agronomijos studijų programos gyvavimo Lietuvoje šimtmetį. Ši unikali programa, nuolat tobulinama bei atnaujinama, išlieka aktuali ir tokia išliks tol, kol žmonės maistą augins laukuose, o ne 3D formatu spausdins laboratorijose“, – neabejoja doc. dr. R. Pupalienė.

Ilgametę darbo patirtį turinčios dėstytojos pastebėjimu, dabartinis jaunimas yra drąsus, iniciatyvus, siekiantis aktyviai dalyvauti visuomenėje vykstančiuose procesuose, spręsti aplinkosaugos problemas. „Įgijęs agronomo profesiją žmogus savo žiniomis prie šių problemų sprendimo gali prisidėti nepalyginti efektyviau. Žemės ūkio gamybos procesai iš dalies neigiamai veikia aplinką, todėl tik žinios gali padėti maistą, kurio poreikis vis auga, gaminti išsaugant derlingą dirvožemį bei biologinę įvairovę. Su žemės ūkiu nesusijusi visuomenės dalis neretai mano, kad agronominiai dalykai seniai žinomi. Iš tiesų žemės ūkis yra vienas sparčiausiai besikeičiančių, skaitmenizuojamų bei robotizuojamų sektorių, naujų žinių bei kompetencijų reikalaujantis ir iš jame dirbančių specialistų“, – teigia doc. dr. R. Pupalienė, atkreipianti dėmesį, kad visas studentų ugdymo procesas VDU ŽŪA Agronomijos fakultete yra pagrįstas mokslinių tyrimų duomenimis, nes kiekvienas čia dirbantis dėstytojas yra ir mokslininkas. Į mokslinę veiklą kaip visateisius jaunuosius kolegas stengiamasi įtraukti ir studentus, kad jie įgytų praktinės patirties atlikti tyrimus ir galėtų šią patirtį pritaikyti dirbdami įmonėse ar savo ūkiuose. Užsienio ekspertai, vertinantys VDU ŽŪA studijų programas, neatsitiktinai atkreipia dėmesį bei teigiamai vertina išskirtinį Akademijos dėstytojų, studentų bei socialinių partnerių bendradarbiavimą.

Nuo rugsėjo – valstybės skatinamosios stipendijos visam studijų laikotarpiui

„Žinodami, kad trūksta žemės ūkio inžinerijos specialistų, ieškome būdų, kaip paskatinti jaunus žmones rinktis iš pirmo žvilgsnio sunkesnes, sudėtingesnes, bet ateityje daugiau galimybių atveriančias inžinerijos studijas. Žemės ūkio ministerija, siekdama paskatinti jaunimą rinktis studijas, susijusias žemės ūkio sektoriumi, skiria tikslines skatinamąsias stipendijas. Jau šiais metais įstojusieji ir pasirinkusieji su žemės ūkio veikla susijusias studijų programas, galės gauti tikslinę skatinamąją stipendiją visą studijų laikotarpį, pirmaisiais ir antraisiais studijų metais bus mokamos 150 Eur, trečiaisiais – 200 Eur, paskutiniaisiais – 250 Eur dydžio per mėnesį stipendijos. Kiekvienais metais lėšos stipendijoms numatomos, atsižvelgiant į turimus valstybės biudžeto asignavimus. Žemės ūkio ministerijoje tikslinių skatinamųjų stipendijų finansavimas vykdomas įgyvendinant Žemės ir maisto ūkio, kaimo, žuvininkystės, žemės tvarkymo ir fitosanitarijos vystymo programos priemonę „Skleisti žinias žemės ūkio sektoriuje“, – pažymi Žemės ūkio ministerijos kancleris Valdas Aleknavičius.

Agroverslas suteikia visus instrumentus siekti karjeros

VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto 2001-ųjų absolventė, šiuo metu AB „Linas Agro“ agrotechnologijų plėtros vadovė dr. Gabrielė Pšibišauskienė teigia savo karjeros kelyje ragavusi ir mokslininko duonos bei sėkmingai apgynusi daktaro disertaciją, ir dirbusi verslo srityje. Tačiau tikrąją profesijos pilnatvę jaučia dabar, dirbdama agronomo praktiko darbą agroverslo įmonėje.

„Žemės ūkio versle jauniems žmonėms atsiveria labai didelės savirealizacijos galimybės, net su darbdavio suteikiamais ekonominiais priedais – įmonė aprūpina automobiliu, kompiuteriu, naujausia programine įranga. Kiekvieną pusmetį darbuotojams organizuojami profesiniai tobulinimosi kursai, kurių metu pristatomi naujausi mokslinių ir gamybinių tyrimų rezultatai. Tad norinčiam augti ir tapti savo srities ekspertu žmogui, dirbančiam versle, yra duodami visi įmanomi įrankiai“, – teigia dr. G. Pšibišauskienė.

Pašnekovė pastebi, kad Europai pasukus Žaliojo kurso kryptimi bei siekiant įgyvendinti jo tikslus, žemės ūkis dar sparčiau keičiasi – diegiamos naujos agrotechnologijos, atsisakoma senųjų kenksmingų cheminių medžiagų naudojimo. „Visiems šiems procesams įgyvendinti reikalingi jauni žmonės, jaunas intelektas bei drąsios idėjos“, – abiturientus nedvejojant rinktis Agronomijos studijas VDU ŽŪA ragina dr. G. Pšibišauskienė.

Tvarioji inžinerija – naujausios technologijos, įdomus darbas ir solidus atlygis

Agrosektorių keičiančios naujausios technologijos leidžia racionaliai naudoti turimus resursus ir saugoti aplinką, tačiau tuo pačiu kelia iššūkių, nes jau dabar trūksta aukštos kvalifikacijos specialistų, gebančių dirbti su šiuolaikinėmis technologijomis. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA), bendradarbiaudama su Lietuvos agroverslo lyderiais, sukūrė į šiuolaikinio verslo poreikius orientuotą bakalauro studijų programą Tvarioji inžinerija. Programos absolventai turės ne tik inžinerijos krypties, bet ir informatikos bei gamtos mokslo žinių, kas labai svarbu siekiant užtikrinti darną tarp technikos ir gyvosios gamtos.

Mokysis kurti ir valdyti išmaniąsias sistemas

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika pasakoja, kad bakalauro studijų programa Tvarioji inžinerija – vienintelė studijų programa Lietuvoje, sukurta rengti specialistus, gebančius diegti ir valdyti išmaniąsias inžinerines sistemas – dronus, robotus, dirbtinį intelektą, precizinį mašinų valdymą gyvojoje gamtoje.

Anot dekano, šios studijų programos šūkis – „Nuo technologijų mėgėjo iki išradėjo“, ji skirta mėgstantiems strateginius žaidimus, norintiems programuoti robotus ir suprantantiems tvarumo svarbą. „Svarbu, kad studijos apima aplinkos inžinerijos ir informatikos kryptis. Studijų metu gilinamasi į tvarių žiedinės gamybos skaitmeninių technologijų taikymą, projektavimą ir išmaniųjų inžinerinių sistemų diegimą maisto ir pašarų žaliavų gamybos, organinių atliekų utilizavimo, bioenergijos gamybos sektoriuose“, – pastebi doc. dr. R. Domeika.

Tvariosios inžinerijos studijų programos komiteto pirmininkas, VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto mechanikos, energetikos ir biotechnologijų inžinerijos katedros vedėjas prof. dr. Rolandas Bleizgys atskleidžia, kad programos idėja – apjungti inžinerijos ir biologijos mokslus su informatika yra sudėtinga, bet labai svarbi. „Kuriami robotai bendraus ne su medžiagomis, negyvais daiktais, o su gyvais organizmais. Jie atliks darbus prižiūrint augalus, gyvūnus. Tai daug sudėtingiau ir įdomiau nei diegti skaitmenines sistemas pramonėje“, – apie Tvariosios inžinerijos studijų programą pasakoja prof. dr. R. Bleizgys.

Studijų metų – naujausios žinios iš mokslo ir verslo

Tvariosios inžinerijos bakalauro studijų programa orientuota į dabartinės darbo rinkos reikalavimus atitinkančių specialistų ruošimą, rengiant specialistus bus bendradarbiaujama su verslu.

„VDU ŽŪA yra visos techninės galimybės, pasitelkti geriausi dėstytojai. Daugelio dalykų paskaitose, taip pat praktiniuose užsiėmimuose dalyvaus ir verslo atstovai. Dalis ugdymo proceso vyks įmonėse, gamybiniuose objektuose ir tai užtikrins, kad studentai įgis būtinų praktinių žinių. Kita dalis užsiėmimų vyks mecenatų įrengtose šiuolaikinėse laboratorijose“, – apie studijų programos Tvarioji inžinerija organizavimą pasakoja prof. dr. R. Bleizgys ir džiaugiasi, kad studentams bus sudaromos galimybės įgyti patirties ir žinių, mokantis iš stipriausių šios srities specialistų.

Labai trūksta aukštos kvalifikacijos inžinierių

Šiuo metu darbo rinkoje jaučiama įtampa dėl inžinerinės krypties specialistų trūkumo, visoje Europoje mažai su šiuolaikinėmis technologijomis gebančių dirbti specialistų.

„Pokyčius išgyvenančiam agrosektoriui šiandien reikia specialistų, gebančių dirbti su duomenų analize, skaitmenizavimu, robotizavimu. Prieš penkis metus kalbėjome, kad tokių specialistų reikės ateityje, dabar jau akivaizdu, kad jų reikia šiandien. Prieš dešimt–dvidešimt metų studijas baigusių specialistų, nekėlusių kvalifikacijos, žinių jau neužtenka darbui su šiuolaikinėmis technologijomis. Agrosektoriuje vyksta labai intensyvi robotizacija – robotizuojama mobili technika, transportas, padargai, gyvulių priežiūros įrenginiai. Tvariosios inžinerijos studijų programos absolventai bus orientuoti į paslaugų sektorių, diegiantį skaitmenines sistemas žemės ūkyje. Darbas įdomus, kūrybingas, daugumą funkcijų galės vykdyti nuotoliniu būdu – darbą atliks robotai, o darbuotojai stebės ir analizuos“, – pasakoja VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto mechanikos, energetikos ir biotechnologijų inžinerijos katedros vedėjas prof. dr. R. Bleizgys.

Inžinerijos fakulteto dekanas doc. R. dr. Domeika pastebi, kad verslas pasiruošęs papildomai skatinti ir motyvuoti būsimus Tvariosios inžinerijos studijų programos studentus – steigia įmonių vardines stipendijas, kviečia į praktikos ir būsimas darbo vietas, jų laukia pagal įgytą kvalifikaciją solidus darbo užmokestis ir tolesnis tobulėjimas.

Studijos ateities kūrėjams

Studijų programos Tvarioji inžinerija komiteto pirmininkas prof. dr. R. Bleizgys pasakoja, kad stojantiesiems užtenka mokykloje įgytų žinių ir išlaikytų valstybinių egzaminų. „Žinias būsimi specialistai gilins jau įstoję – studijuos su informatika, duomenų mokslu, robotika, dirbtiniu intelektu, mašininiu mokymu, programavimu susijusius dalykus“, – pasakoja prof. dr. R. Bleizgys ir pastebi, kad moksleiviai dažnai ieško lengvesnio kelio, renkasi tai, ką dauguma ir kartais ne tai, kur išties yra gabūs. Pasak profesoriaus, į tiksliuosius mokslus linkusiems jaunuoliams kuriems artima matematika ir fizika, inžinerijos studijos nesudėtingos ir perspektyvios.

Anot doc. dr. R. Domeikos, svarbiausia į tiksliuosius mokslus linkusiems moksleiviams suprasti, kad inžinieriai yra ateities kūrėjai, visi nauji kuriami produktai skirti pažangai, svarbus ir krypties pasirinkimas – galvojantiems apie ateitį verta rinktis žemės ūkio sektorių. „Agrosektoriaus paskirtis aprūpinti visą pasaulį maistu, 50 proc. žemės yra užimta žemės ūkio produktų gamybai, šiuo metu labai svarbu yra užtikrinti gėlą ir švarų vandenį, rasti sprendimus įtakojančius klimato kaitą rodo, visa tai rodo, kad ši sritis yra ir bus aktuali. VDU ŽŪA suteikia plačios aprėpties inžinerinį išsilavinimą ir kaip rodo patirtis, mūsų absolventai tampa įmonių vadovais, verslininkais, politikais nes inžinerinis mąstymas yra labai svarbus veiksnys sėkmingai veiklai ir šiose srityse. Kartais dar išgirstu, kad inžinerijos studijos nepatrauklios, nes „sunku mokytis“. Tai tik mitas, kurį galima perfrazuoti „įdomu mokytis ir keisti pasaulį“, inžinierius yra ateities kūrėjas ir jis turi lemiamą įtaką mūsų visuomenės pažangai ir tobulėjimui“, – reziumuoja VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. R. Domeika.

VDU ŽŪA parodoje „KARJERA & STUDIJOS 2023“

Kovo 30-31 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto _emės ūkio akademija (VDU ŽŪA) dalyvauja didžiausioje Lietuvoje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodoje „KARJERA & STUDIJOS 2023“, kuri vyksta Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO (Laisvės pr. 5, Vilnius).

Kviečiame pasižvalgyti parodos nuotraukų galeriją:

Studentams – kvietimas tapti pirmakursių mentoriais

Kas yra pirmakursių mentorystės programa?

Tai programa, skirta padėti pirmo kurso studentams, norintiems greičiau integruotis universiteto bendruomenės, akademinėse ir socialinėse veiklose.

Kas yra pirmakursių mentorius?

Pirmakursių mentorius yra lyg gidas, padedantis pirmakursiams užmegzti ir palaikyti ryšius su akademine aplinka, nauju miestu, bendrakursiais ir universiteto bendruomene. Tai žmogus, gebantis įkvėpti ir padrąsinti į universiteto bendruomenės gretas prisijungusį naujoką, suteikiant kuo daugiau naujų žinių: apie universitetą, jo fakultetus, laisvalaikio veiklas. Visą mentorystės laikotarpį mentorius–savanoris rūpinasi pirmakursiais, studijuojančiais toje pačioje arba gretimoje studijų programoje.

Kas gali prisijungti prie pirmakursių mentorių komandos?

Ši galimybė yra skirta aktyviems ir visada pasiruošusiems padėti, vyresniems nei pirmo bakalauro kurso universiteto studentams, kurie jau yra sukaupę studentiškos patirties ir žinių.

Kokie yra pagrindiniai mentoriaus-savanorio darbai?

Dalyvavimas mokymuose bei kituose neformaliuose susitikimuose, planuojant ir įgyvendinant veiklas
Pirmakursiams skirtos įvadinės savaitė planavimas ir organizavimas
Pirmakursiams skirto renginio „Vėliavos medžioklė“ organizavimas bei dalyvavimas jame
Visokeriopa pagalba studentams atsakant į jiems rūpimus klausimus, padedant išspręsti iškilusius iššūkius ar problemas

„Sunkiausia ir labiausiai įsiminusi mentorystės užduotis – atsistoti prieš pirmo kurso studentų auditoriją ir pristatyti save, papasakoti apie svarbiausius dalykus, kuriuos jie turėtų žinoti. Po šios užduoties viskas ėjosi labai lengvai, nepaisant miego trūkumo, tai buvo nepamirštama patirtis, atvėrusi kelią naujoms pažintims su nuostabiais žmonėmis, kuriuos dabar galiu vadinti savo draugais. Taip pat džiaugiuosi, kad pavyko užmegzti ryšį su pirmakursiais, kurie vis dar, iškilus įvairiems klausimams, noriai ir drąsiai prašo mano pagalbos“, – pasakoja mentorė Eglė.

Kaip prisijungti prie mentorių komandos?

Visi norintys prisijungti prie pirmakursių mentorių komandos, iki balandžio 12 dienos turi užpildyti registracijos anketą. Patekę į II atrankos etapą bus informuoti iki balandžio 14 dienos, jeigu šiame etape būsite atrinktas, balandžio 18-21 dienomis vyks motyvaciniai pokalbiai.

Būti studentu – nelengvas darbas, tad kviečiame visus motyvuotus VDU studentus prisijungti prie mentorių komandos ir padėti jaunesniems kolegoms žengti pirmuosius žingsnius akademinėje kelionėje!

Daugiau informacijos apie pirmakursių mentorystę:

Inžinerijos studijos VDU Žemės ūkio akademijoje: aktualu, perspektyvu ir su valstybės parama

Stulbinantys technologijų pokyčiai žemės ūkyje didina ne tik derlių, bet ir aukštos kvalifikacijos specialistų, ypač įgijusių inžinerinį išsilavinimą, poreikį šiame sektoriuje. Todėl neabejotinai išloš tie jauni žmonės, kurie artimiausiu metu ryšis studijoms tokius specialistus rengiančiame Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakultete. Šiame fakultete studijų procesas organizuojamas aktyviai bendradarbiaujant su lyderiaujančiomis šalies agroverslo įmonėmis, konkrečių programų turinys orientuojamas į inovacijų kūrimą bei Lietuvos žemės ir vandens tvarumo užtikrinimą. LR Žemės ūkio ministerija, reaguodama į darbo rinkos lūkesčius, taip pat prisideda prie šių specialistų rengimo – VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto pirmosios pakopos studijų programų Žemės ūkio mechanikos inžinerija ir Žemės ir vandens inžinerija studentams pirmaisiais ir antraisiais studijų metais bus mokamos 150 Eur, trečiaisiais – 200 Eur, ketvirtaisiais metais ir ištęstinėse studijose – 250 Eur dydžio stipendijos.

Absolventų žinių bagaže – ir mechatronika, ir agronomija

„Apie tokias sąlygas bei galimybes savo studijų laikais galėjome tik pasvajoti“, – teigia VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto profesorius, studijų programos Žemės ūkio mechanikos inžinerija komiteto pirmininkas prof. dr. Vytenis Jankauskas, pastebintis, kad motyvuoti šios programos studentai taip pat gauna ir solidžias VDU ŽŪA socialinių partnerių – agroverslo įmonių – įsteigtas stipendijas, o nuo trečiojo kurso dauguma jų, jei tik jie patys nėra jaunieji ūkininkai ar rimti pagalbininkai tėvų vystomuose ūkiuose, sėkmingai įsidarbina pagal būsimą specialybę. Todėl didžioji dalis studijas baigusių jaunųjų inžinierių jau būna spėję tapti visateisiais solidžių agroverslo įmonių komandų nariais.

„Inžinierius mechanikus rengia kelios šalies aukštosios mokyklos, tačiau esame vieninteliai, išlaikantys glaudų ryšį su žeme, ir tai yra didelis mūsų pranašumas – VDU ŽŪA absolventai gerai išmano ir bendruosius mechanikos dalykus (įgyja medžiagotyros ir medžiagų technologijų, mechanikos ir mašinų elementų, projektavimo ir hidraulikos, elektrotechnikos ir mechatronikos, variklių bei transporto mašinų, žemės ūkio mašinų, trinties bei dilimo procesų valdymo žinių), žino specifinius žemės ūkio mašinų funkcionavimo ypatumus, o taip pat būna įgiję agronomijos, ekologijos žinių. Taip susiformuojamas kompetencijų bagažas, kurį galima pritaikyti itin plačiai“, – programos išskirtinumą komentuoja prof. dr. V. Jankauskas.

Pašnekovo teigimu, studijų procese studentai labai anksti įtraukiami į diskusijas bei mokslinius tyrimus, kurių metu siekiama atsakyti į klausimus, kaip pasiekti, kad žemės ūkio mašina dirbtų našiau, efektyviau bei kaip užtikrinti mašinų ilgalaikį ir patikimą darbą. Tai motyvuoja jaunimą imtis mokslo tiriamojo darbo, be kurio agrosektoriaus pažanga nebūtų įmanoma.

Programos absolventai tampa įmonių vadovais, mokslininkais, kūrėjais konstruktoriais

„Inžinerijos progresas padidino žemės ūkio mašinų galią bei iškėlė naujų reikalavimų jų kokybei ir eksploatacijai. Mašinos tampa vis kompaktiškesnės, todėl apkrovos jų darbo paviršiams auga, technika tampa jautresnė darbo režimams, priežiūrai. Todėl šiuolaikinis specialistas turi gerai išmanyti ir gebėti vertinti žemės ūkio technologinius procesus, mašinų medžiagas, jų projektavimo ir gamybos technologijas, žemės ūkio bei transporto mašinų ir jų sistemų veikimo principus, surasti racionalius efektyvaus mašinų naudojimo ir techninio serviso sprendimus“, – studijų turinį komentuoja VDU ŽŪA programos Žemės ūkio mechanikos inžinerija komiteto pirmininkas, pastebintis, kad šios programos absolventai, darbo karjerą pradedantys agroverslo įmonėse mechanikų pareigose, vėliau sėkmingai tampa prestižinių prekinių ženklų atstovais bei įmonių vadovais, o neretai pasirenka ir mokslininko karjerą.

Žemės ūkio technikos konstravimo bei gamybos įmonę prieš trejetą dešimtmečių įkūrė VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto absolventai, UAB „Laumetris“ vadovai Jonas Putna ir Kazimieras Čiurila. Abu pašnekovai šiandien teigia, jog ši įmonė buvo ir yra atvira žemės ūkio mechanikos inžinerijos absolventams, kokį pašaukimą žmogus beturėtų – vadybininko, gamybininko ar konstruktoriaus, nes „Laumetis“ kuria bei gamina techniką, kuria prekiaujama keliolikoje Šiaurės ir Vakarų Europos šalių. „Vadovo užduotis yra padėti žmogui atsiskleisti toje srityje, kurioje jo gebėjimai geriausi. Ir tenka tik apgailestauti, kad dabartinė mūsų moksleivių karta nerodo didelio aktyvumo studijuoti inžineriją. Iš tiesų tai bene didžiausias savirealizacijos galimybes atverianti sritis“, – įsitikinęs K. Čiurila.

Hidortechnika – universali nišinė specialybėm, kurios specialistų reikia visur, kur tik yra atliekami lauko inžinerijos darbai

Tuo, kad VDU ŽŪA Inžinerijos fakultete baigtos studijos atveria platų veiklų spektrą, neabejoja ir hidrotechnikos inžinieriaus diplomą čia prieš keliolika metų įgijęs Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos pirmininkas, UAB „Infrastruktūra“ vadovas bei UAB „Ekodrena“ bendrasavininkas Andrius Marinas.

„UAB „Ekodrena“ yra komercializavusi VDU Žemės ūkio mokslininkų atliktų tyrimų rezultatus. Įmonė vienintelė Baltijos šalyse gamina bei diegia pažangią reguliuojamo drenažo sistemą. Pastaruoju metu mūsų produktu ypač aktyviai domisi ir Vokietijos ūkininkai. Įmonė yra išsikėlusi du tikslus – padėti ūkininkams užauginti gausesnius derlius bei sumažinti taršą Baltijos jūros regione, nes reguliuojamas drenažas stabdo trąšų išplovimą iš dirvožemio bei jo patekimą į paviršinius vandenis. UAB „Infrastruktūra“ specializuojasi visuomeninės paskirties objektų valdymo ir infrastruktūros projektų vystymo srityse“, – hidrotechnikos inžinieriaus diplomo „įdarbinimo“ galimybes atskleidžia A. Marinas, neseniai tapęs ir Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos vadovu.

Pašnekovo teigimu, artimiausiais metais neišvengiamai bus pradėti didelio masto šalies melioracijos sistemos rekonstrukcijos darbai. Todėl valstybė tam turi būti tam pasirengusi ne tik finansiškai, bet ir užsitikrinusi reikiamą skaičių hidrotechninės statybos inžinierių.

„Hidrotechnikos profesionalų ne tik ateityje reikės įgyvendinant Lietuvos melioracijos sistemos rekonstrukciją. Mūsų specialybė yra tokia universali, o kartu ir nišinė, kad jos specialistų reikia visur, kur tik yra atliekami lauko inžinerijos darbai – statybų sektoriuje, vandentvarkos, kelių, geležinkelių tiesimo įmonėse, investicinių ir techninių projektų biuruose“, – VDU ŽŪA rengiamų hidrotechninės inžinerijos specialistų poreikio lauką komentuoja pašnekovas.

Švarus vanduo ir tvari aplinka – svarbiausi ateities visuomenės prioritetai

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros lektorė, studijų programos Vandens ir žemės inžinerija (su akvakultūros inžinerijos, hidrotechnikos, žemėtvarkos specializacijomis) komiteto pirmininkė lektorė Otilija Miseckaitė teigia, jog ši programa plačias galimybes atveria ne tik hidrotechnikos inžinieriams.

„Mūsų programa unikali tuo, kad joje rengiami aplinkos inžinerijos, statybos inžinerijos ir žemės ūkio krypčių sandūros specialistai. Tai – mūsų išskirtinumas ir stiprybė. Švarus vanduo ir tvari aplinka yra svarbiausi ateities visuomenės prioritetai. Programos tikslas – parengti plačios erudicijos ir aukštos kvalifikacijos aplinkos inžinerijos specialistus, išmanančius šiuolaikines aplinkos inžinerijos mokslo teorijas, metodus ir pažangiausias technologijas, gebančius analizuoti gyvojoje gamtoje vykstančius reiškinius, vertinti supančios aplinkos kokybės būklę, spręsti darnaus žemės ir vandens išteklių naudojimo bei aplinkosaugos problemas“, – pasakoja pašnekovė, pastebinti, kad hidrotechnikos, žemėtvarkos specialistai periodiškai tobulinant ir atnaujinant studijų programas VDU ŽŪA tradiciškai rengiami jau daugelį metų, o štai akvakultūros inžinerija yra ganėtinai nauja, tačiau irgi neabejotinai perspektyvi studijų kryptis. „Pasaulyje ir Europoje jūrų žvejyba vis labiau griežtinama, o senkantys žuvies ištekliai vis labiau tausojami. Todėl žuvies, kaip vieno sveikiausių ir žmogaus organizmui naudingiausių produktų gamyba uždarosiose recirkuliacinėse sistemose neabejotinai augs. Atitinkamai augs ir akvakultūros inžinerijos specialistų poreikis. O žemėtvarkos specialistai yra būtini žemės administravimo bei tvarkymo darbams įgyvendinti, šių specialistų visada reikės ir viešajam sektoriui, ir žemėtvarkos ar statybos projektų rengimu užsiimančioms įmonėms“, – prognozuoja VDU ŽŪA lektorė O. Miseckaitė.

Ministerija skiria stipendijas visam studijų laikotarpiui

„Jausdami žemės ūkio inžinerijos specialistų trūkumą, ieškome būdų, kaip paskatinti jaunus žmones rinktis iš pirmo žvilgsnio sunkesnes, sudėtingesnes, bet ateityje daugiau galimybių atveriančias studijas. Žemės ūkio ministerija, siekdama paskatinti jaunimą rinktis su žemės ūkio sektoriumi susijusias studijas, skiria tikslines skatinamąsias stipendijas. Jau šiais metais įstojusiems ir pasirinkusiems su žemės ūkio veikla susijusias studijų programas, bus mokamos tikslinės skatinamosios stipendijos visą studijų laikotarpį. Pirmaisiais ir antraisiais studijų metais bus mokamos 150 Eur, trečiaisiais – 200 Eur, paskutiniaisiais – 250 Eur dydžio per mėnesį stipendijos“, – pažymi Žemės ūkio ministerijos kancleris Valdas Aleknavičius.

VDU ŽŪA atvirų durų diena parodos „Ką pasėsi… 2023“ metu

Parodos „Ką pasėsi… 2023“ metu lankytojai bus laukiami ne tik Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) stende, kuriame susipažins su Akademijos mokslo atradimais ir turės galimybę pasikonsultuoti su mokslininkais. VDU Žemės ūkio akademija trečiąją parodos dieną – balandžio 1-ąją – atvers duris interesantams studijų klausimais – besidominčių studijomis lauks „VDU ŽŪA atvirų durų diena“, kurioje lankytojai turės galimybę sužinoti apie bakalauro, magistrantūros studijas bei kitas mokymosi galimybes, pažinti studijų aplinką ir VDU ŽŪA fakultetus.

Tai puiki galimybė iš pirmų lūpų išgirsti apie išskirtines studijų galimybes ir gauti atsakymus į rūpimus klausimus – nuo priėmimo į studijas, konkursinio balo skaičiavimo iki parengiamųjų studijų, vardinių, skatinamųjų ar verslo įmonių stipendijų – ir išsklaidyti abejones dėl studijų pasirinkimo.

Balandžio 1 d. „VDU ŽŪA atvirų durų dienoje“ interesantai bus laukiami 10.00 val. ir 11.00 val.:

Agronomijos fakultete – VDU ŽŪA centrinių rūmų 303 kab.
Bioekonomikos plėtros fakultete – VDU ŽŪA III rūmų 428 kab.
Inžinerijos fakultete – II rūmų 304 kab.
Miškų ir ekologijos fakultete – VDU ŽŪA centrinių rūmų 428 kab.

Planuojami du srautai, į kuriuos reikėtų prisijungti 10.00 val. arba 11.00 val., kadangi susitikimo eigoje lokacija bus keičiama – interesantai bus supažindinti su skirtingomis fakultetų erdvėmis.

Jeigu vis dėlto renginyje „VDU ŽŪA atvirų durų diena“ dalyvauti nepavyks, primename, kad visais kylančiais klausimais apie studijas maloniai pakonsultuos:

Rasa Čingienė
rasa.cingiene@vdu.lt

+370 682 22874

Informacija apie VDU ŽŪA veiklas moksleiviams

Informacija apie VDU ŽŪA studijų programas

Mokymosi, žinių ir karjeros planavimo paroda KARJERA & STUDIJOS 2023

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) kovo 30-31 dienomis kviečia susitikti didžiausioje Lietuvoje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodoje KARJERA & STUDIJOS 2023, kuri vyks Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO Vilniuje.

Paroda skirta moksleiviams, studentams, karjeros kelią besirenkantiems ar keičiantiems žmonėms, taip pat mokytojams ir mokyklų administracijoms.

Parodos lankytojų lauks VDU atstovai, kurie patars, kaip tinkamai pasirinkti ateities studijas. VDU darbuotojai ir studentai suteiks visą būtiną informaciją apie priėmimo tvarką, stojimų eigą, pasirengimą studijoms; duos vertingų patarimų, kaip surasti savo ateities kelią.

Kūrybinės dirbtuvės moksleiviams „Funkcionalusis maisto produktas“

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) 10-12 kl. moksleivius, besidominčius maisto kokybe i sauga, kviečia į kūrybines dirbtuves „Funkcionalusis maisto produktas“. Dirbtuves inicijuoja VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedra.

Kūrybinėse dirbtuvėse:
– Sužinosite kas yra funkcionalusis maistas;
– Pagaminsite funkcionalų maisto produktą;
– Nustatysite vitamino C kiekį pagamintame maisto produkte;
– Įvertinsite pagaminto maisto produkto funkcionalumą ir juslines savybes;
– Apsilankysite Juslinės analizės mokslo laboratorijoje.

Kūrybines dirbtuves ves: studijų programos Maisto kokybė ir sauga trečio kurso studentės Lukrecija Ašembergaitė ir Ignė Petraitytė, doktorantės Dalė Šumskienė ir Indrė Čechovičienė, dėstytojai doc. dr. Nijolė Vaitkevičienė ir lekt. dr. Aloyzas Velička.

Maksimalus vienų dirbtuvių dalyvių skaičius – 15 asm.

BŪTINA IŠANKSTINĖ REGISTRACIJA iki balandžio 3 d.

Data: balandžio 6 d. arba gegužės 4 d. (pasirinktinai)
Laikas: 10:00 val.
Trukmė: 4-5 akad. val.
Vieta: VDU Žemės ūkio akademijos Centrinių rūmų 416 lab. (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.)

Kontaktai:

„Sumanaus moksleivio akademijos“ vadybininkė, marketingo vadybininkė Brigita Medveckienė

Telefonas+370 621 22001

El. paštas brigita.medveckiene@vdu.lt

Renginio metu gali būti fotografuojama ir/ar filmuojama, todėl informuojame, kad Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Kovo 22-ąją per 100 moksleivių susibūrė VDU ŽŪA „Žemės ir vandens dienoje“

Kovo 20-ąją minima Pasaulinė žemės diena. Šią dieną Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) suplevėsavo Žemės vėliava. Kovo 22-ąją – Pasaulinė vandens diena, Lietuvoje minima nuo 2000-ųjų. Apjungiant šias dvi neginčijamą reikšmę visų mūsų ateičiai turinčias dienas VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos bei Žemėtvarkos ir geomatikos katedrų iniciatyva buvo surengtas specialus renginys moksleiviams „Žemės ir vandens diena“, subūręs per 100 moksleivių iš penkių gimnazijų. Dalyvavo Šakių „Žiburio“ gimnazija, Elektrėnų savivaldybės Vievio Gimnazija, VDU Ugnės Karvelis gimnazija, Prezidento Valdo Adamkaus gimnazija, Kauno Maironio universitetinė gimnazija.

Žemės ir vandens ištekliai – pamatas, ant kurio stovi mūsų pasaulio ateitis

Renginyje moksleiviai turėjo galimybę sužinoti kas bendro tarp žemės, fotografijos ir atradimo, pažinti akvakultūrą, sužinoti kaip formuojasi upės, kaip valdyti potvynius ir sausras, kaip tausoti energiją ir gamtos išteklius. Renginio metu vyko viktorina, sustiprinusi norą pasisemti dar daugiau žinių ir iškovoti paruoštus prizus. Į renginį susirinkusius moksleivius sveikindamas VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika akcentavo, kad žemės ir vandens ištekliai – pamatas, ant kurio stovi mūsų pasaulio ateitis. Ir kviesdamas moksleivius sugrįžti į VDU Žemės ūkio akademiją pabrėžė, kad tuos išteklius valdyti galima išmokti studijuojant bakalauro studijų programoje Vandens ir žemės inžinerija, kuri turi Akvakultūros inžinerijos, Hidrotechnikos ir Žemėtvarkos specializacijas.

Susipažino su akvakultūra, hidrologija, hidrogeologija, žemėtvarka

Kadangi renginys vyko Vandens dieną, didelis dėmesys buvo skirtas vandens svarbos ir panaudojimo aspektui. Lekt. Alvydas Žibas moksleivius supažindino su VDU ŽŪA Akvakultūros centru ir uždarosiomis akvakultūros sistemomis, kuriose vanduo naudojamas cikliškai, jį valant nuo azoto ir fosforo medžiagų, susidarančių akvakultūros produkcijos gamybos procese. Pristatė kaip kuriamos žuvų veisimo fermos, kuriose energijos sąnaudos temperatūros palaikymui yra minimalios, o didžiąją išlaidų dalį sudarančios vandens valymo sistemos. Doc. dr. Inga Adamonytė renginio dalyvius supažindino su VDU ŽŪA Hidrologijos laboratorija, papasakojo kas yra hidrologinis ciklas, pristatė kaip suvaldyti potvynius ir sausras, koks yra klimato kaitos poveikis paviršiniams vandenims, kokie veiksniai tai lemia, supažindino su galimais sausrų ir potvynių valdymo inžineriniais sprendimais. Lekt. Raimundas Baublys VDU ŽŪA Hidrogeologijos laboratorijoje pademonstravo kaip formuojasi upės, papasakojo kaip keičiantis pasauliniam klimatui klimatas keičiasi Lietuvoje – nyksta ribos tarp metų laikų, sustiprėja ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, kurie pasireiškia jiems nebūdingu laikotarpiu, kaip dėl ankstyvesnio sniego tirpsmo pavasario potvyniai paankstėja, o daugiau vandens upėmis nuteka žiemos mėnesiais, didėja klimato ir kritulių ekstremumai, auga trumpų, tačiau itin stiprių poplūdžių tikimybė, kurie pastaraisiais metais daro vis daugiau žalos prie upių įsikūrusiems miestams. Kalbėjo apie tai, kokią tiesioginę įtaką besikeičiantis klimatas turi vandenų augalijai bei gyvūnijai kai dėl aukštesnės temperatūros ir karščio bangų seklesni vandens telkiniai labiau įšyla, kaip pakilusi vandens temperatūra ir dėl to pasikeitusi gamtinė aplinka, sumažėjęs deguonies kiekis, kitų medžiagų balanso pasikeitimas vandens telkinyje daro įtaką žuvų elgsenai bei atskleidė kas gali lemti tai, kad galbūt 2050 m. skirtingose Lietuvos upėse augs kitokie vandens augalai, gyvens kitokios žuvys.

Sparčiai besivystantis pasaulis verčia ieškoti sprendimų, kaip užtikrinti energijos ir gamtos išteklius ne tik šiandienai, bet ir ateities kartoms, todėl doc. dr. Egidijus Kasiulis VDU ŽŪA Hidraulikos laboratorijoje supažindinot moksleivius su hidraulikos ypatybėmis tausojant energijos ir gamtos išteklius. Lekt. Giedrius Balevičius, lekt. Diana Gudritienė, doc. Dr. Jolanta Valčiukienė „Žemės ir vandens dienos“ renginyje atstovavo „Žemės“ pažinimo dalį. Ne tik teoriškai, bet ir praktiniu būdu supažindino moksleivius su aerofotografija, jos esme ir svarba žemėtvarkos darbams, planų, žemėlapių gamybai bei technologijoms, geoduomenų identifikavimui.

Skatina būti pokyčiu, kurio reikia pasauliui

Kasmet nagrinėjama vis kita aktuali vandens problema. Šių metų Pasaulinės vandens dienos šūkis – „Būkite pokyčiu, kurio reikia pasauliui“. Ši Pasaulinė vandens diena skirta paspartinti pokyčius siekiant išspręsti vandens ir sanitarijos krizę. Požeminis vanduo – tai paslėptas lobis, turintis ypatingą reikšmę mūsų gyvenimui – tai gėlo vandens šaltinis, kurio reikia geriamo vandens tiekimui, sanitarijai, įvairioms žmonių veikloms ir ekosistemoms. Unikalioje vandens biologinėje sistemoje vyksta nenutrūkstantis vandens judėjimas. Kiekvieną minutę viskas prasideda iš naujo – lietaus lašas sugrįžta į vandenyną tam, kad žemėje būtų gyvybė. Požeminis vanduo turi ypatingą reikšmę prisitaikant prie klimato kaitos, todėl privalome tinkamai naudoti požeminio vandes išteklius, juos tausoti, saugoti nuo taršos bei stengtis išlaikyti balansą tarp žmonijos ir gamtos reikmių.

Pasakojimas apie kolibrį

Jungtinių Tautų Organizacija, siekdama skatinti kiekvieno pasaulio gyventojo ryžtą ir nusiteikimą, primena senovės pasakojimą apie kolibrį.

Vieną dieną miške kilo gaisras. Visi gyvūnai bėgo gelbėdami savo gyvybes. Jie stovėjo miško pakraštyje ir su siaubu bei liūdesiu žiūrėjo į liepsnas. Virš jų galvų pirmyn ir atgal link ugnies nuolat skraidė kolibris. Didesni gyvūnai paklausė kolibrio, ką gi jis čia daro. „– Skrendu prie ežero, pasiimu vandens ir grįžtu prie gaisro, kad padėčiau užgesinti ugnį“. Gyvūnai juokėsi iš jo ir sakė: „– Tu išprotėjai! Tu nepajėgsi užgesinti šio gaisro!“. Kolibris atsakė: „– Darau, ką galiu“.

Jungtinių Tautų Organizacijos skelbiama kolibrio žinutė kviečia kiekvieną iš mūsų pradėti nuo savęs ir įnešti savo, nors ir labai mažą, indėlį. Kai vis daugiau žmonių elgsis kaip kolibriai, sinergijos efektas taps didele jėga, galinčia kurti pokyčius.