Doktorantai kviečiami dalyvauti mokslinių išvykų ir renginių konkurse
VDU doktorantai kviečiami dalyvauti mokslinių išvykų (stažuočių) ir nuotolinių renginių konkurse. Finansavimas iš VDU Mokslo fondo skirtas mokslinėms išvykoms (stažuotėms), nuotoliniams renginiams, kurie įvyks nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d. Vienas doktorantas gali pretenduoti į ne didesnę kaip 800 EUR sumą. Jei doktorantas teikia kelias paraiškas, bendrai prašoma parama negali viršyti 800 eur.
Norinčius dalyvauti konkurse, prašome iki 2023 m. balandžio 3 d. 24 val. pateikti šiuos dokumentus vienu laišku skaitmeniškai VDU Mokslo ir inovacijų departamentui el. pašto adresu mokslas@vdu.lt :
- Užpildytą paraišką (1 priedas). Paraiškos formoje nurodoma informacija apie konkurso dalyvį, planuojamą išvyką (stažuotę), nuotolinį renginį, jo tikslą, nurodoma atlikta kita mokslinė veikla, pateikiama išvykos (stažuotės), nuotolinio renginio sąmata (dienpinigiai neskiriami). Paraiškas ekspertai vertina pagal formą, nurodytą 2 priede.
- Sutikimą iš priimančios institucijos arba patvirtinimą apie dalyvavimą renginyje (gali būti ir elektroninis laiškas);
- Svarbiausių doktorantūros studijų laikotarpiu (stojimo į doktorantūros studiją publikacijos neužskaitomos) publikuotų ir užregistruotų Universiteto mokslo publikacijų duomenų bazėje publikacijų sąrašą ir publikacijų kopijas. Galima pateikti ir mokslines publikacijas, priimtas spaudai (po recenzavimo procedūros), kartu pateikiant tokį faktą patvirtinančią mokslo žurnalo redkolegijos išduotą pažymą. Neužregistruotos Universiteto mokslo publikacijų duomenų bazėje publikacijos nebus vertinamos.
Dėl doktoranto publikacijų sąrašo ištraukimo iš VDU bibliotekos duomenų bazės CRIS ar platesnės informacijos prašome kreiptis į Mokslo ir inovacijų departamento darbuotojus: Laurą Stankevičienę, laura.stankeviciene@vdu.lt, tel. (8 37) 327 946, mob. 8 611 46396, Juditą Černiauskienę (ŽŪA doktorantams), judita.cerniauskiene@vdu.lt, tel. (8 37) 788 147, 8 659 93743.
Kovo 11-tąją VDU ŽŪA pasitiko pagerbdama bendruomenės narius, savo darbais liudijančius laisvę kurti ir veikti
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) kovo 10 d. įvyko Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 33-iųjų metinių minėjimas. Ukrainoje tebesitęsiančio karo už laisvę akivaizdoje prisiminta, kokią svarbią mūsų tautos pergalę vainikavo 1990-ųjų Kovo 11-toji. Renginio metu tradiciškai iškilmingai pagerbti bei apdovanoti VDU ŽŪA bendruomenės nariai, pastaraisiais metais pasižymėję išskirtiniais darbais plėtojant mokslą, ugdant studentus, didinant Akademijos tarptautiškumą bei sąžiningai einantys savo kasdienes pareigas.
Lietuvos universiteto 100-mečio proginiai medaliai, nugalėtojų diplomai keliolikoje įvairių nominacijų, nominantų padėkos raštai, taip pat piniginiai prizai skelbtų konkursų nugalėtojams, skatinamosios socialinių partnerių skirtos stipendijos įteikti gausiai grupei Akademijos mokslininkų, dėstytojų, neakademinių padalinių darbuotojų bei studentų.
Įteiktos VDU ŽŪA socialinių partnerių skatinamosios stipendijos studentams ir Lietuvos universiteto 100-mečio medaliai
VDU ŽŪA kanclerė, prof. dr. Astrida Miceikienė, sveikindama renginio dalyvius, kalbėjo, kad Kovo 11-toji mums visiems yra tarsi atramos taškas, suteikiantis laisvę veikti, o kartu uždedantis ir atsakomybę už Akademijai patikėtą sektorių – žemės ūkį. „Šiandien sveikiname labiausiai nusipelniusiuosius, tačiau iš tiesų visa mūsų bendruomenė nuveikė labai daug“, – teigė A. Miceikienė, linkėdama vertinti laisvę bei šalia esančius kolegas.
Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. dr. Juozas Augutis sveikino Akademijos bendruomenę, suteikusią puikų pretekstą išskirtinio formato renginiui. Rektorius linkėjo naujų prasmingų darbų ir kad 1990-ųjų Kovo 11-toji būtų paskutinė istorinė data, kada mūsų tautai teko iš naujo įtvirtinti savo nepriklausomybę.
Simboliškai pratęsiant VDU rektoriaus mintį, jog Lietuvos jaunajai kartai saugant ir puoselėjant tėvų iškovotą laisvę teks ypatingai atsakinga misija, pirmieji į sceną atsiimti pelnytų apdovanojimų buvo pakviesti jaunosios kartos atstovai – VDU ŽŪA studentai, kuriems Akademijos socialiniai partneriai skyrė vardines skatinamąsias stipendijas.
AB „East West Agro“ įsteigtas skatinamąsias vardines stipendijas įmonės generalinis direktorius Gediminas Kvietkauskas įteikė Agronomijos fakulteto studentams Erikai Berenytei ir Kasparui Radvilavičiui bei Inžinerijos fakulteto studentams Robertui Abručiui ir Pauliui Bendžiūnui.
UAB „Nando“ direktorius Justinas Taruška vardinėmis stipendijomis laikyti pasirinktą kryptį motyvavo Agronomijos fakulteto studentus Aivą Stankaitytę, Gabiją Gudaitytę, Kamilę Jasnauskaitę, Dominyką Butkų.
Šiuo metu studijuojančiųjų ateičiai neabejingi VDU Žemės ūkio akademijos absolventai Ieva ir Arnas Radzevičiai, jau ne pirmą kartą skiriantys skatinamąsias vardines stipendijas, šiemet paskatino Agronomijos fakulteto studentę Kamilę Jasnauskaitę.
Minint Lietuvos universiteto 100-mečio sukaktį už aktyvią visuomeninę veiklą bei Universiteto vardo garsinimą Lietuvos universiteto 100-mečio proginiu medaliu buvo apdovanoti universiteto socialiniai parneriai ir bendruomenės nariai: UAB „Rovaltra“, atstovaujama generalinio direktoriaus Romualdo Trainaičio, Dokumentų valdymo centro vyr. specialistė Roberta Didžiulienė bei VDU ŽŪA administravimo grupės vadovė dr. Laima Skauronė.
VDU ŽŪA bendruomenės nariams įteiktos nominacijos
Metų mokslo laimėjimas
Nominacijoje „Metų mokslo laimėjimas“ į laimėtojus pretendavo: Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros lektorė dr. Aistė Čapienė – už mokslo darbą „Vartotojų proaplinkosauginis ir prosocialus įsitraukimas į tvarų vartojimą“, įvertintą Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) organizuotame 2022 m. „Geriausių disertacijų“ konkurse.;Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros lektorius dr. Darius Kavaliauskas – už tai, kad 2022 m. buvo išrinktas Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Jaunosios akademijos nariu.
„Metų mokslo laimėjimas“ nominacijoje nugalėtojos vardas suteiktas Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros lektorei dr. Aistei Čapienei už mokslo darbą „Vartotojų proaplinkosauginis ir prosocialus įsitraukimas į tvarų vartojimą“, įvertintą Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) organizuotame 2022 m. „Geriausių disertacijų“ konkurse.
Metų projektas
Nominacijos „Metų projektas“ nugalėtoju pretendavo tapti:
- Tarptautinis projektas „Liofilizuoti jogurto kąsneliai, praturtinti netradicinėmis funkcionaliomis žaliavomis”. Projekto vadovė Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros vedėja, doc. dr. Jurgita Kulaitienė, projekto vykdytojos: lekt. dr. Dovilė Levickienė, doc. dr. Nijolė Vaitkevičienė, doc. dr. Aurelija Paulauskienė, dokt. Brigita Medveckienė.
- Tarptautinis projektas „Horizon Europe“ „Žiedinių biosprendimų integravimo į Europos kaimo vietoves spartinimas“ (BioRural). VDU ŽŪA projekto koordinatorė Bioekonomikos plėtros fakulteto Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros prof. dr. Vladzė Vitunskienė, projekto vykdytojai: doc. dr. Rasa Pakeltienė, dr. Akvilė Aleksandravičienė, doc. dr. Jolita Greblikaitė, prof. dr. Kęstutis Navickas.
- Nacionalinis projektas „Nacionaliniai apskaitai ir „žaliajam“ sertifikavimui tinkamos ŠESD emisijų ir CO2 absorbcijos apskaitos modelis ūkio lygiu“. Projekto vadovė Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vyresn. m. d., doc. dr. Vilma Naujokienė, mokslinio tyrimo ir taikomosios veiklos projekto vykdytojai: prof. dr. Rolandas Bleizgys, vyresn. m. d., doc, dr. Kristina Lekavičienė, m. d., lekt. dr. Dainius Savickas, vyr. m. d. doc. dr. Genovaitė Liobikienė, vyresn. m. d. doc. dr. Zita Kriaučiūnienė.
- Tarptautinis projektas „Ekosistemų adaptacijos ir pokyčiai siekiant formuoti, išsaugoti ir palaikyti ateities miškų tvarumą“. VDU ŽŪA projekto veiklų koordinatorius prof. dr. Gediminas Brazaitis.
„Metų projekto“ vardą pelnė tarptautinis projektas „Liofilizuoti jogurto kąsneliai, praturtinti netradicinėmis funkcionaliomis žaliavomis”. Projekto vadovė docentė dr. Jurgita Kulaitienė.
Metų tyrėjas
Nominacijoje „Metų tyrėjas“ nugalėtoju pretendavo tapti:
- Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos dokt. Laura Jefimovaitė,– už perspektyvumą;
- Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros dokt. Indrė Bručienė – už aktyvią mokslinę tiriamąją veiklą, mokslo pasiekimų rezultatus;
- Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros dokt. Ieva Gaidė – už aktyvią mokslinę tiriamąją veiklą, pasiektus mokslo rezultatus.
„Metų tyrėja“ išrinkta Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros doktorantė Ieva Gaidė – už aktyvią mokslinę tiriamąją veiklą, pasiektus mokslo rezultatus.
Metų darbuotojas
„Metų darbuotojo“ nominacijoje, skiriamoje už ypatingą atsidavimą darbui bei kolegiškumą šiemet paskelbtos dvi nominantės –
- Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros prof. dr. Aušra Blinstrubienė – už profesinę etiką, toleranciją nuomonių įvairovei, gebėjimą telkti bendruomenę bendram prasmingam tikslui, kūrybiškumą bei nuoširdumą.
- Bioekonomikos plėtros fakulteto mokslo vadybininkė Jūratė Žvirzdinaitė – už geranorišką pagalbą ir lojalumą.
„Metų darbuotojo“ vardas suteiktas Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros profesorei dr. Aušrai Blinstrubienei.
Metų partnerystė
Nominacijos „Metų partnerystės“ nominantai:
- Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros doc. dr. Evaldas Klimas – už bendrystę su UAB „Autokausta“ ir UAB „Durpeta“ ir už tai, kad pagal mokslininko sukurtą metodiką ir jam tiesiogiai vadovaujant, buvo paruošta 2 tūkst. m3 specialios sudėties dirvožemio substrato, Kauno Dariaus ir Girėno stadiono futbolo aikštėje suformuotas 20 cm augalinis sluoksnis ir įrengta naujos kartos hibridinė šildoma sportinė veja.
- Bioekonomikos plėtros fakulteto mokslinės ir projektinės veiklos koordinatorė, Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros doc. dr. Erika Besusparienė – už aktyvų bendradarbiavimą su socialiniais partneriais, naujų ryšių užmezgimą bei indėlį tampant Muitinės praktikų asociacijos ir International Network of Customs Universities asociacijos nariais.
- Inžinerijos fakulteto Mechanikos, energetikos ir biotechnologijų inžinerijos katedros doc. dr. Jonas Čėsna – už glaudų ir reikšmingą bendradarbiavimą su socialiniais ir verslo partneriais įkuriant „Sumanaus moksleivio akademijos inžinerijos eksperimentines klases“ ir „Inžinerijos klasės“ idėjos vystymą, plėtojimą.
- Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros prof. dr. Laima Česonienė – už glaudų ir reikšmingą bendradarbiavimą su Lietuvos rajonų savivaldybėmis, plėtojant aplinkos apsaugos ir ekologijos tyrimus, skleidžiant ekologijos idėjas.
Atsižvelgiant į tai, kad reikšmingų darbų, sukūrusių sinergijos efektą, buvo ne vienas. „Metų partnerystės“ apdovanojimas įteiktas Inžinerijos fakulteto Mechanikos, energetikos ir biotechnologijų inžinerijos katedros docentui dr. Jonui Čėsnai – už glaudų ir reikšmingą bendradarbiavimą su socialiniais ir verslo partneriais, įkuriant „Sumanaus moksleivio akademijos Inžinerijos eksperimentines klases“ ir „Inžinerijos klasės“ idėjos vystymą, plėtojimą.
„Metų partnerystės“ apdovanojimas taip pat įteiktas Bioekonomikos plėtros fakulteto mokslinės ir projektinės veiklos koordinatorė, Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros docentei dr. Erikai Besusparienei – už aktyvų bendradarbiavimą su socialiniais partneriais ir naujų ryšių užmezgimą ir indėlį tampant Muitinės praktikų asociacijos ir International Network of Customs Universities asocijacijos nariais.
Metų dėstytojas
Nominacijos „Metų dėstytojas“ nugalėtojai už pažangią pedagoginę veiklą, dėstymo novatoriškumą, aktyvumą ir partnerystę su kitomis studijų ir mokslo institucijomis, studijų programų populiarinimą moksleiviams ir visuomenei, vadovavimą studentų mokslo tiriamiesiems darbams, paskelbti:
- Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros docentas dr. Evaldas Klimas.
- Bioekonomikos plėtros fakulteto Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros docentas dr. Valdemaras Makutėnas.
- Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros lektorius dr. Gediminas Vasiliauskas.
- Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros docentė dr. Milda Gumbytė.
Metų studentas
Nominacijos „Metų studentas“ nugalėtojais tapo:
- Agronomijos fakulteto I pakopos studijų programos Agronomija studentas Ugnius Ginelevičius – už gerus mokymosi rezultatus ir aktyvią mokslinę veiklą.
- Bioekonomikos plėtros fakulteto I pakopos studijų programos „Apskaita ir finansai“ studentė Dovilė Jankauskaitė – už puikius studijų rezultatus.
- Inžinerijos fakulteto II pakopos studijų programos „Žemės ūkio mechanikos inžinerija“ studentas Justas Listauskas – už puikius studijų rezultatus ir aktyvų dalyvavimą mokslinėje ir visuomeninėje veikloje;
- Miškų ir ekologijos fakulteto I pakopos studijų programos „Miškininkystė“ studentas Povilas Gaušys – už puikius studijų rezultatus.
Metų tyrėjo tarptautinio judumas
„Metų tyrėjo tarptautinio judumo“ nominacijos nugalėtojais tapo:
- Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros docentė dr. Zita Kriaučiūnienė – už mokslinių seminarų vedimą, stažuotes ir kvalifikacijos kėlimą septyniose skirtingose Europos ir Azijos šalyse bei bendradarbiavimą tarptautiniuose projektuose.
- Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros docentė dr. Dalia Perkumienė – už sunkiai suskaičiuojamą Erasmus+ vizitų skaičių, aktyvų dalyvavimą tarptautiniuose studijų projektuose.
- Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros profesorė dr. Eglė Jotautienė – už aktyvumą vykdant tarptautinius vizitus pagal Erasmus+ mainų programą ir pranešimus tarptautiniuose moksliniuose renginiuose
- Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros docentė dr. Daiva Šileikienė – už aktyvią veiklą vykdant tarptautinius vizitus.
Metų studento tarptautinis judumas
Nominacijoje „Metų studento tarptautinis judumas“ apdovanojimus pelnė:
- Bioekonomikos plėtros fakulteto I pakopos studijų programos „Logistika ir prekyba“ studentė Perizat Yermakhan – už aktyvų dalyvavimą Erasmus+ mainuose;
- Miškų ir ekologijos fakulteto I pakopos studijų programos „Miškininkystė“ studentas Deividas Strumila – už aktyvų dalyvavimą Erasmus+ mainų programoje.
Metų ambasadoriaus
Už aktyvią studijų ir mokslo veiklą, jos populiarinimą tarptautiniu mastu apdovanojimai skiriami „Metų ambasadoriaus“ nominacijoje. „Metų ambasadoriumi“ pretendavo tapti:
- Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros prof. dr. Vaclovas Bogužas – už aktyvią narystę profesinėse organizacijose, LR žemės ūkio ministro visuomeninių patarėjų taryboje, ŽŪA taryboje ir VDU senate bei kitas reikšmingas tarptautines veiklas.
- Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas, Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros doc. dr. Bernardas Vaznonis – už pastangas užmegzti naujus ryšius su užsienio universitetais, didinti VDU ŽŪA užsienio studentų skaičių.
- Inžinerijos fakulteto Žemėtvarkos ir geomatikos katedros lekt. dr. Giedrius Pašakarnis – už aktyvų studijų ir mokslo veiklų, renginių populiarinimą nacionaliniu ir tarptautiniu mastu.
- Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros doc. dr. Anželika Dautartė – už aktyvų studijų ir mokslo veiklų populiarinimą tarptautiniu mastu.
Metų ambasadoriumi tapo Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas, Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros docentas dr. Bernardas Vaznonis – už pastangas užmegzti naujus ryšius su užsienio universitetais, didinti VDU ŽŪA užsienio studentų skaičių.
Apdovanoti Studijų metodinių priemonių ir Mokslo darbų konkursų dalyviai ir laimėtojai
Studijų metodinių priemonių konkurso „Vaizdinių priemonių kategorija“
Studijų metodinių priemonių konkurso „Vaizdinių priemonių kategorijoje“ dalyvavo:
- Inžinerijos fakulteto prof. dr. Dainius Steponavičius, lekt. Albinas Andriušis, dokt. Tadas Jomantas, dokt. Andrius Grigas, mgr. Žygimantas Niekis, mgr. Jonas Balčiūnas – už vaizdinę priemonę „Traktorinių purkštuvų, purškimo dronų ir robotų-purkštuvų išpurkštų lašelių dreifo tyrimo stendas“.Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedra doc. dr. Darija Jodaugienė – už vaizdinę priemonę „Piktžolių, jų daigų ir sėklų identifikavimas“.
Konkurso I vietos laimėtoja paskelbta Inžinerijos fakulteto mokslininkų komanda: prof. dr. Dainius Steponavičius, lektorius Albinas Andriušis, doktorantas Tadas Jomantas, doktorantas Andrius Grigas, magistrantas Žygimantas Niekis, magistrantas. Jonas Balčiūnas – už vaizdinę priemonę „Traktorinių purkštuvų, purškimo dronų ir robotų-purkštuvų išpurkštų lašelių dreifo tyrimo stendas“. Laimėtojams taip pat skirta piniginė premija.
Studijų metodinių priemonių konkurso „Studijų organizavimo metodų ir kitų studijų metodinių priemonių kategorija“
Studijų metodinių priemonių konkurso „Studijų organizavimo metodų ir kitų studijų metodinių priemonių kategorijoje“ dalyvavo ir I vietą laimėjo Inžinerijos fakulteto prof. dr. Eglė Jotautienė, doc. dr. Kristina Lekavičienė, doc. dr. Mečys Palšauskas – už trijų studijų dalykų kompleksinį metodinį aprūpinimą – mokomoji knyga „Teorinės mechanikos dėsnių ir metodų taikymas inžinerijoje“. Laimėtojams taip pat skirta piniginė premija.
Studijų ir metodinių priemonių konkurso „Metodinių leidinių kategorija“
Studijų ir metodinių priemonių konkurso „Metodinių leidinių kategorijoje“ dalyvavo:
- Agronomijos fakulteto doc. dr. Lina Marija Butkevičienė, doc. dr. Aušra Sinkevičienė, doc. dr. Darija Jodaugienė, prof. dr. Vaclovas Bogužas – už mokomąją knygą ,,Sėjomainų projektavimas ir dirvožemio kokybės vertinimas“.
- Miškų ir ekologijos fakulteto lekt. dr. Nijolė Maršalkienė – už knygą „Grybai: tarp etnologijos ir ekologijos“.
- Agronomijos fakulteto doc. dr. Aušra Sinkevičienė – už mokomąją knyga „Augalų apsauga“.
I vietos laimėtoja paskelbta Agronomijos fakulteto dėstytojų komanda: Agronomijos fakulteto docentė dr. Lina Marija Butkevičienė, docentė dr. Aušra Sinkevičienė, docentė dr. Darija Jodaugienė, profesorius dr. Vaclovas Bogužas – už mokomąją knygą ,,Sėjomainų projektavimas ir dirvožemio kokybės vertinimas“. Laimėtojams taip pat skirta piniginė premija.
Mokslo darbų konkurso „Mokslininkų grupių kategorija“
Mokslo darbų konkurso „Mokslininkų grupių kategorijoje“ I vietą laimėjo Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros autorių kolektyvas: profesorius dr. Vaclovas Bogužas, docentė dr. Jūratė Aleinikovienė, jaunesnioji Mokslo darbuotoja dr. Lina Skinulienė, mokslo darbuotoja dr. Vaida Steponavičienė – už mokslo produkcijos rinkinį „Dirvožemių daugiafunkcinio atsparumo ir stabilumo technologijų taikymas gamtinėse ekosistemose“. Laimėtojams taip pat skirta piniginė premija.
II vietą Mokslo darbų konkurso „Mokslininkų grupių kategorijoje“ pelnė Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros autorių kolektyvas: profesorius dr. (HP) Petras Punys, docentas dr. Egidijus Kasiulis, doktorantas Linas Jurevičius – už mokslo produkcijos rinkinį „Klasikinė ir kinetinė hidroenergetika – efektyvesnis panaudojimas“. Laimėtojams taip pat skirta piniginė premija.
Tarptautinis mokslininkas
Mokslo darbų konkurso „Tarptautinio mokslininko kategorijoje“ dalyvavo bei laimėjo Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros vyr. m. d. dr. Michael Manton – už mokslo produkcijos rinkinį „Tarptautinių žinių kūrimas ir mokymasis siekiant įveikti kliūtis tvariam funkcinės žaliosios infrastruktūros naudojimui, taikant tarpdisciplininius tyrimus ir įvairius kraštovaizdžius“. Laimėtojui taip pat skirta piniginė premija.
Kovo 11-tajai skirtame renginyje, kurio metu pagerbti VDU ŽŪA bendruomenės atstovai, skambėjo ir jiems skirti padėkos bei sveikinimo žodžiai, ir profesionali muzika– šventinę nuotaiką kūrė renginių organizavimo grupės „Harmonija“ solistai Gytis Murauskas (tenoras), Klaudijus Zajančkauskas (baritonas) bei pianistė Domantė Matulevičiūtė.
Skaitmeninė mokymosi platforma Z kartai: atvira prieiga prie TFAS. Viešinimo renginys
2023 m. vasario mėn. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) pagal Erasmus+ PASSFR projekto veiklas vyko projekto viešinimo renginys. Renginys prisidėjo prie visų projektų rezultatų sklaidos suinteresuotosioms šalims Lietuvoje. Dalyvavo VDU studentai ir dėstytojai, pagrindinių Lietuvos aukštųjų mokyklų dėstytojai, dalyvaujantys TFAS (tarptautinės finansinės atskaitomybės standartų) mokymuose ir mokymuose, taip pat apskaitos įmonių praktikai ir kitų įmonių apskaitos specialistai. Renginyje dalyvavo didžiausių Lietuvos aukštojo mokslo įstaigų bei verslo atstovai: Kauno technologijos universitetas, Vilniaus universitetas, Kauno kolegija, Klaipėdos valstybinė kolegija, PwC Lietuva, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba ir kitos verslo įmonės. Renginį organizavo VDU komanda: doc. dr. Erika Besusparienė, Aurelija Markelytė, Kristina Gesevičienė, Jevgenija Furgasė, Silva Katutytė, Ieva Misevičiūtė, Edita Vitunskaitė.
Renginio pradžioje sveikinimo žodį tarė Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas dor. dr. Bernardas Vaznonis. Doc. dr. E. Besusparienė taip pat pasveikino dalyvius ir pristatė PASSFR projektą. I. Misevičiūtė pasidalino vykdytos apklausos rezultatais ir principu pagrįstu TFAS ugdymo modeliu (IO1). J. Fugasė dalyviams parodė kur galima rasti PASSFR svetainę (https://www.passfr.eu/en), pristatė, kas joje bus skelbiama, pasidalino PASSFR platformos (IO4) vizualizacija.
PASSFR platformos vizualizacija
J. Furgasė demonstravo mokomąją medžiagą 2-ojo TAS atveju ir parodė suskaitmenintą vaizdo įrašą pagal 2-ąjį TAS.
2-ojo TAS mokomosios medžiagos skaitmenizavimas
S. Katutytė pristatė rengiamą atvejo analizės elektroninę knygą ir daugiakultūres PASSFR savitarpio mokymosi komandas.
Atsižvelgiant į tai, kad smulkusis verslas Lietuvoje dažniausiai taiko nacionalinius apskaitos standartus, tačiau vietiniai teisės aktai leidžia taikyti TFAS, PwC Lietuva pranešėja buvo pakviesta pasidalinti verslo nuomone apie TFAS mokymų svarbą. Pranešimą skaitė PwC Lietuva atstovė Brigita Stepankevičienė.
PwC Lietuva pristatymas
Renginyje taip pat buvo suplanuota interaktyvi PASSFR sesija. Interaktyvioje sesijoje K. Gesevičienė pristatė 13-ojo TFAS mokymo medžiagą ir atvejo analizės fragmentus.
Atvejo analizės pavyzdys
Vėliau susirinkusieji kartu su K. Gesevičiene sprendė atvejo analizę.
Interaktyvi sesija
Renginio pabaigoje dalyviai įsitraukė į diskusiją apie projekto naudą ir pritaikymą. Visos renginyje dalyvavusios šalys buvo labai suinteresuotos projekto rezultatais.
„Transform4Europe“ profesinio tobulėjimo seminarai internetu
„Transform4Europe“ aljansas kviečia VDU darbuotojus dalyvauti profesinio tobulėjimo seminaruose internetu. Pirmieji seminarai vyks jau kovo 15, 21 ir 22 dienomis. Seminarai skirti akademiniams ir neakademiniams darbuotojams.
„Transform4Europe“ aljansas išvystė įvairią inovatyvią mokymų medžiagą, pateiktą trumpų internetinių seminarų forma. Seminarai vyks nuo 2023 m. kovo iki birželio ir bus skirti įvairių įgūdžių, kurie gali būti naudingi akademiniams ar neakademiniams darbuotojams, tobulinimui – inovatyvaus dėstymo, tarpkultūrinės komunikacijos, skaitmeninio istorijų pasakojimo, laiko ir projektų vadybos ir t. t.
Skelbiamas papildomas terminas teikti paraiškas socialinei stipendijai
Studentai, norėdami gauti socialinę stipendiją 2023 m. pavasario semestrą papildomo priėmimo metu, nuo 2023 m. kovo 8 d. iki kovo 16 d. (įskaitytinai) turi per Fondo interneto tinklalapį prisijungti prie Stipendijų ir finansinės paramos studentams informacinės sistemos ir elektroniniu būdu užpildyti nustatytos formos prašymą (Socialinė stipendija SS 2023 m. pavasario semestras_papildomas_kovas).
Tik šiuo būdu užpildęs prašymą studentas gali pretenduoti į socialinę stipendiją. Primename, kad socialinė stipendija studentams yra skiriama vienam studijų semestrui ir mokama kiekvieną mėnesį iki to semestro pabaigos, įskaitant to semestro sesiją ir atostogų laikotarpį, bet ne ilgiau kaip iki studijų pabaigos. Studentui, kuris užpildo prašymą papildomo priėmimo metu, socialinė stipendija skiriama tik likusiam semestro laikotarpiui.
Dalyvaukite susitikime su Lietuvos kariuomenės atstovais
Kovo 23 d., ketvirtadienį, 13:00 val. VDU įvyks susitikimas su Lietuvos kariuomenės atstovais. Susitikimo metu LK atstovai pristatys jaunesniųjų karininkų vadų mokymus, kurie yra pritaikyti būtent studentams, suteikiant galimybę atlikti tarnybą Lietuvos kariuomenėje dar studijų metu – pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, jaunuoliams, kurie studijuoja, tarnyba automatiškai atidedama, tačiau po studijų iki 26m. gali patekti į šauktinių sąrašus.
KODĖL VERTA DALYVAUTI ŠIUOSE MOKYMUOSE?
Jei esi studentas, Tau verta susidomėti jaunesniųjų karininkų vadų mokymais, nes juos baigęs:
- įgysi karininko profesiją ir gausi atsargos leitenanto laipsnį;
- atliksi pareigą savo šaliai – privalomąją pradinę karo tarnybą;
- įgysi galimybę ateiti tarnauti į Lietuvos kariuomenę ir siekti karininko karjeros;
- įrašas apie baigtus mokymus tavo gyvenimo aprašyme (CV) gali padėti lengviau įsidarbinti – būsimas darbdavys įvertins tavo atsakomybę ir disciplinuotumą, mokymuose įgytas žinias.
Susitikimas vyks K. Donelaičio g. 52-201, Kaunas. Būtina registracija.
Šiuolaikinių technologijų proveržis agrosektoriuje – dėl vieno aukštos kvalifikacijos inžinieriaus varžosi penki darbdaviai
Atvirumas inovacijoms ir naujoms technologijoms neatpažįstamai keičia Lietuvos agrosektorių. Tvarumo bei ekologijos idėjas padedančios įgyvendinti ir Europos Sąjungos žaliojo kurso kryptimi vedančios technikos skaitmenizacijos sėkmę lemia ne vien technologijos, bet ir su jomis gebantys dirbti žmonės. Verslo atstovai atkreipia dėmesį į nerimą keliantį inžinerinės krypties specialistų trūkumą ir šiuolaikinių technologijų bumą išgyvenančiame agrosektoriuje dėl to jaučiama įtampą. Verslininkai perspėja, kad jei tendencijos nesikeis, gali likti du pasirinkimai – į gerai mokamas kvalifikuotų inžinierių vietas priimti aukštos kvalifikacijos specialistus iš Azijos arba dėl specialistų trūkumo regione prarasti naujų technologijų teikiamą konkurencinį pranašumą.
Šiuolaikinės technologijos – Lietuvos ūkių vizitinė kortelė
UAB „DOJUS agro“ Lietuvos filialo direktorė Diana Tatarūnaitė-Zubenienė atkreipia dėmesį, kad Lietuvos žemės ūkis išgyvena transformaciją. Pasak pašnekovės, tai ir galimybė įgyti konkurencinį pranašumą, ir iššūkis ieškant su naujomis technologijomis gebančių dirbti specialistų.
„Reikia didžiuotis, kad Lietuva yra viena iš labiau pažengusių šalių, kuri tikrai gan noriai įsisavina technologines naujoves, tokias, kaip robotizacija, automatizacija, duomenų skaitymai. Tai labai sėkmingai vyktų ir toliau, jei būtų sudarytos palankesnės sąlygos šiuolaikinių technologijų diegimui. Vienas iš būdų tai pasiekti – teikti finansinį paskatinimą. Tai visada tampa stipriu postūmiu investuoti į naujas technologijas. Kitas kelias – gebančių dirbti su naujomis technologijomis kvalifikuotų specialistų paruošimas. Papildomas finansavimas ir pakankamas stiprių specialistų ruošimas dar labiau sustiprintų Lietuvos žemės ūkį, nors ir dabar esame šalis, į kurią atvyksta užsienio delegacijos, užsienio ūkininkai, norėdami pamatyti, kaip pas mus taikomos šiuolaikinės technologijos, kaip ūkininkaujame“, – pasakoja D. Tatarūnaitė-Zubenienė ir pastebi, kad patiems jau sunkiau rasti šalį, į kurią norėtųsi vykti mokytis, kas puikiai atspindi Lietuvos agrosektoriuje vykstantį technologijų proveržį.
Žemės ūkio skaitmenizacija galėtų tapti konkurenciniu pranašumu
Kalbant apie ateitį, D. Tatarūnaitė-Zubenienė siūlo įvertinti, kad į žemės ūkį ateina skaitmena, ir tai palies įvairias sritis, ir mašinas, ir įrangą, tai ateities investicijų ir darbo kryptis. „Lietuvoje pagrindinis pranašumas, lyginant su kitomis šalimis, galėtų būti, kad mes labai pažangiai ūkininkaudami išsiskirtume žemesne prekių kaina ir aukštesne kokybe. Lietuva nėra derlingiausias kraštas, kur kultume po 15–18 tonų į hektarą, mūsų klimatas nėra toks palankus, negalime nuimti kelių derlių per metus, todėl turime rasti, kaip konkuruoti su palankesnio klimato šalimis. Vienas iš būdų – naujų technologijų suteikiamų galimybių išnaudojimas, tai gali būti šiuolaikinės technologijos žemės ūkyje, leidžiančios naudoti tikslųjį ūkininkavimą, duodančios greitį ir efektyvumą. Nors šiuolaikinės technologijos padeda automatizuoti daug procesų, bet jų valdymui būtinas platų išsilavinimą ir mąstymą turintis inžinierius“, – pastebi D. Tatarūnaitė-Zubenienė.
Dėl vieno laisvo inžinieriaus varžosi penki darbdaviai
UAB „DOJUS agro“ Lietuvos filialo direktorė atkreipia dėmesį, kad situacija dėl kvalifikuotų inžinierių trūkumo jau dabar kelia realias problemas, trūksta labai daug specialistų. „Žemės ūkio sektoriuje dirbančios organizacijos labai sunkiai randa su šiuolaikinėmis technologijomis gebančių dirbti žmonių. Verta paminėti, kad inžinerija gana lengvai pritaikoma ir gamyboje, ir kituose sektoriuose, visur jaučiamas labai didelis kvalifikuotų inžinerijos specialistų trūkumas. Patys ieškome žmonių per Užimtumo tarnybą, sekame spaudą, statistiką. Matome, kad inžinerinės krypties specialistų paklausa šiuo metu pasiūlą viršija penkis kartus. Tai reiškia, kad darbo rinkoje atsiradęs laisvas inžinierius, o tai gali būti ir ką tik studijas baigęs, dar studijuojantis jaunas žmogus, ar norintis keisti darbą, iš karto sulaukia darbdavių pasiūlymų. Poreikis yra didžiulis, inžinerinės krypties specialistai įsidarbina vieni pirmų rinkoje“, – apie inžinerijos krypties studijų perspektyvumą kalba D. Tatarūnaitė-Zubenienė.
Pašnekovė pastebi, kad ir UAB „DOJUS agro“ Lietuvos filialo klientai taip pat susiduria su iššūkiais ieškodami su šiuolaikinėmis technologijomis gebančių dirbti specialistų. „Šiais laikais traktoriai nebevertinami vien dėl to, kad turi keturis ratus ir vairą, jie vertinami už jų tikslumą, už naudojamas technologijas, vairuoti šią techniką nebeužtenka tik turėti traktorininko pažymėjimą. Mūsų klientai lygiai taip pat ieško tokių specialistų arba galimybių apmokyti esamus darbuotojus. Tokių specialistų poreikis yra didžiulis. Paklausus klientų, kaip jiems sekasi su darbuotojais, dauguma kalba apie kartų skirtumus, dėl to kylančias problemas ir gebančių dirbti su šiek tiek technologijų turinčia technika inžinierių trūkumą“, – kalba D. Tatarūnaitė-Zubenienė ir pastebi, kad specialistų nerandantys klientai bando pervilioti ir UAB „DOJUS agro“ darbuotojus, dėl ko kyla įtampa ir trintis, o siekiant geriausių rezultatų turėtų būti bendradarbiavimas.
Reikia tarpdisciplinių žinių ir užsienio kalbos
AB „Lytagra” komercijos direktorius Rimas Norvilas atkreipia dėmesį, kad šiuolaikiniams inžinieriams reikia daug platesnio išsilavinimo, nei reikėjo prieš dešimtmetį. Šiuo metu reikia darbuotojų, gebančių ne tik veržlę prisukti, bet ir turinčių stiprias inžinerines žinias, informatikos pagrindus, ir kas labai svarbu, šalia to mokančius anglų ar vokiečių kalbą.
„Lietuvoje naudojamos šiuolaikinės technikos techninis palaikymas ir programinė įranga lietuvių kalba, visos instrukcijos planšetėse lietuviškos, bet, susidarius nestandartinėms situacijoms, susisiekiama su gamintojais ir su jų atstovais bendraujama užsienio kalbomis. Būna situacijų, kad laukuose sustoja traktorius, kombainas ar savaeigis smulkintuvas. Tokiu atveju netipinės problemos sprendimas vyksta realiuoju laiku – inžinierius susisiekia su gamyklos ar centro atstovu ir konsultuojantis realiu laiku vyksta nustatymų keitimai, operatyviai išsprendus problemą technika dirba toliau. Užsienio kalbų reikia ir kvalifikacijos kėlimui – specialistai iš Lietuvos vyksta į užsienį, taip pat iš užsienio atstovai atvyksta pas mus ir anglų ar vokiečių kalba veda mokymus, be užsienio kalbos būtų sudėtinga“, – mintimis dalijasi R. Norvilas.
Specialistų trūkumas – kompleksinė problema
AB „Lytagra” komercijos direktorius įsitikinęs, kad kvalifikuotų inžinierių trūkumo problemos sprendimui būtinas aukščiausios valdžios palaikymas, nes dabar yra tas laikas, kai neturėdami specialistų šiuolaikinių technologijų diegimui, naudojimui, priežiūrai galime likti Rytų ir Šiaurės Europos regiono užribyje.
„Kaip žemės ūkio šalis jau pradedame prarasti savo poziciją regione, nesulaukdami palaikymo greitai galime visai jos netekti. Kvalifikuotų specialistų trūkumas yra kompleksinė visos Lietuvos problema, kurią spręsti reiktų pradedant nuo priėmimo į aukštąsias mokyklas konkursinio balo skaičiavimo. Galbūt reiktų įvertinti tai, koks dabar yra didelis kvalifikuotų inžinierių trūkumas ir koreguoti sistemą, nes dabar dėl gana aukštų reikalavimų neįstoję į inžinerines specialybes jaunuoliai, siekdami gauti aukštojo mokslo diplomą, renkasi kitas specialybes“, – apie galimas inžinierių trūkumo priežastis kalba R. Norvilas ir pastebi, kad dabartinis inžinierius jau retai būna tepaluotomis rankomis, šiam darbui reikalingas aukšto lygio supratimas esamoje situacijoje, tiek techniniame, tiek komunikaciniame lygmenyje.
UAB „Ivabaltė” savininkas ir generalinis direktorius, Rokiškio verslo klubo viceprezidentas Irmantas Tarvydis atkreipia dėmesį, kad valstybės stiprumą ir atsparumą garantuoja ne tik stipri Krašto apsauga, bet ir racionalus kvalifikuotų specialistų ruošimas pagal realų darbo rinkos poreikį. „Šiuo metu labai trūksta kvalifikuotų, universitetų paruoštų inžinierių, tai ir mūsų, ir kaimyninių šalių problema, kuriai reikia kompleksinio sprendimo “, – mintimis dalijasi I. Tarvydis.
Tatarūnaitė-Zubenienė pastebi, kad jeigu nebus ruošiama daugiau kvalifikuotų inžinerinės krypties specialistų, negalima atmesti galimybės, kad bus priimami darbuotojai iš užsienio. „Labai nesinorėtų, kad gabaus mūsų jaunimo laukiančias vietas galiausiai užimtų iš kitų šalių atvykę specialistai, bet kaimyninėse šalyse tai jau vyksta. Lenkijos gamyklose, kur reikia aukštos kvalifikacijos inžinierių, jau dirba iš Tailando įdarbinti žmonės. Ne tik pas mus, ir kaimyninėse šalyse trūksta inžinierių ir tendencijos gana aiškios“, – apie galimus scenarijus kalba D. Tatarūnaitė-Zubenienė.
Po inžinerijos studijų – įdomus darbas ir solidus atlyginimas
UAB „Ivabaltė” generalinis direktorius ir Rokiškio verslo klubo viceprezidentas I. Tarvydis pastebi, kad šiuolaikinis jaunimas noriau renkasi socialinius mokslus, kur nereikia mokytis matematikos ir fizikos, inžinerijos krypties studijos kol kas nėra tokios patrauklios, nors tai tikrai įdomi ir perspektyvi sritis.
Pasak D. Tatarūnaitės-Zubenienės, jaunimas ne visada įsivaizduoja, koks įdomus ir gerai apmokamas yra aukštojo mokslo diplomą turinčio inžinieriaus darbas. „Visi mūsų darbuotojai, net tiesiogiai dirbantys su traktoriais, vaikšto su nešiojamais kompiuteriais, tai nebėra toks juodas darbas, koks būdavo anksčiau. Inžinieriai jungia traktorius prie kompiuterių ir taip tvarko sistemas“, – mitus apie juodą inžinierių darbą sklaido UAB „DOJUS agro” Lietuvos filialo direktorė.
„Patys važiuojame į mokyklas ir pasakojame apie inžinieriaus specialybę, kokia ji perspektyvi ir reikalinga, kad laisvi specialistai patys renkasi darbdavius, darbdaviai konkuruoja tarpusavyje. Dažnai į susitikimus ateina inžinerijos krypčiai abejingi moksleiviai, po mūsų pristatymo matome ir susidomėjusių veidų. Neturint inžinierių artimoje aplinkoje moksleiviams sunku įsivaizduoti, koks tai įdomus ir perspektyvus darbas,“ – kalba D. Tatarūnaitė-Zubenienė.
UAB „Ivabaltė” generalinis direktorius I. Tarvydis atkreipia dėmesį, kad technika darosi vis išmanesnė ir jos aptarnavimui reikės vis daugiau kvalifikuotų inžinierių, todėl dabartiniai moksleiviai gali būti ramūs, kad jiems baigus studijas bus dar didesnė inžinerijos krypties specialistų paklausa.
„Jau daugiau nei kelis metus jaučiame kvalifikuotų inžinierių trūkumą. Jų trūksta ne tik mums, aptarnaujantiems žemės ūkio techniką, bet ir su pieno perdirbimu ir kita su technikos gamyba užsiimančioms įmonėms. Paruošiama permažai naujų specialistų ir jų vis labiau truks. Gali būti, kad keičiantis technikai palaipsniui mažės ribotų žinių specialistų poreikis, gali būti, kad artimiausiu metu nebereikės operatorių ir mechanizatorių, bet aukštos kvalifikacijos inžinierių reikės vis daugiau“, – prognozėmis dalijasi I. Tarvydis.
Dėmesys moksleiviams – viltis sudominti perspektyviomis specialybėmis
Pasak Rokiškio verslo klubo viceprezidento I. Tarvydžio, norint pokyčių, būtina dirbti su moksleiviais – sudominti ir motyvuoti rinktis universitetines inžinerijos studijas. Užpernai įsteigtoje Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Sumanaus moksleivio akademijos Rokiškio inžinerijos eksperimentinėje klasėje jau apie pustrečio šimto jaunųjų rokiškėnų naujų žinių ir įgūdžių įgyja pagal specialiai jiems sukurtas inžinerijos ir gamtos mokslų programas. Rokiškio verslo klubo pavyzdį imtis iniciatyvos rengiant ateities specialistus jau perima ir Biržų, Joniškio, Pasvalio, Plungės rajonų vietos verslas ir savivalda, taip pat telkiantys moksleivius į inžinerines klases.
Rokiškio inžinerijos eksperimentinė klasė – Rokiškio verslo klubo, vienijančio vietos verslo įmones, Rokiškio profesinio mokymo centro ir VDU Žemės ūkio akademijos bendras projektas. Jo tikslas – bendradarbiaujant verslo atstovams, universiteto mokslininkams, Rokiškio profesinio mokymo centrui sudominti moksleivius žemės ūkio, mechanikos, tvariosios inžinerijos, vandens ir žemės inžinerijos studijomis, suteikti naujausių mokslo žinių apie šiuolaikinį agrosektorių bei motyvuoti VDU Žemės ūkio akademijoje įgijus inžinerinį išsilavinimą grįžti dirbti ir kurti pridėtinę vertę gimtajame regione.
Tatarūnaitės-Zubenienės teigimu, kadangi kvalifikuotų specialistų šiuo metu gyvybiškai trūksta praktiškai visoms šalies agroverslo įmonėms, jos vienijasi, ieškodamos sprendimų. Vienas tokių žingsnių – įsteigtas pirmasis Lietuvoje Žemės ūkio inžinerijos studijų klasteris. Taip pat steigiamos inžinerinės klasės, labiausiai motyvuoti studentai skatinami stipendijomis, vykstama į susitikimus su moksleiviais bendrojo lavinimo mokyklose.
Platus inžinerinis išsilavinimas – plačios karjeros galimybės
VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika džiaugiasi sėkmingais VDU ŽŪA ir verslo bendradarbiavimo pavyzdžiais ir atkreipia dėmesį, kad čia labai svarbi ir valstybinė politika, kur ir kam teikiami prioritetai, taip pat svarbu yra ir moksleivių profesinis orientavimas. „Būtina sukurti sistemą, kuri leistų moksleiviams suprasti, kokios perspektyvos bus pasirinkus vienos ar kitos krypties pakraipą, supažindinti juos su būsimomis karjeros galimybėmis, tame tarpe ir inžinerijos, kuri šiuo metu nelabai patraukli dėl įsitikinimo, kad sunku mokytis. Jau mokyklos suole moksleivis turėtų suprasti, kad „mokslo šaknys karčios, o vaisiai saldūs“, studijuojant įdėtos pastangos tikrai atsiperka, nes baigus mokslus atsiveria plačios karjeros galimybės, laukia dėl kiekvieno naujo specialisto konkuruojantys darbdaviai“, – mintimis dalijasi doc. dr. R. Domeika.
Inžinerijos fakulteto dekanas pastebi, kad pats svarbiausias dalykas – į tiksliuosius mokslus linkusiems moksleiviams parodyti, kad visi inžinierių kūriniai yra skirti pažangai, taip pat, kad svarbu, kur pasirinkti inžinerines studijas. „Agrosektoriaus paskirtis yra aprūpinti visą pasaulį maistu, 50 procentų žemės yra užimta žemės ūkio produktų gamybai, šiuo metu labai svarbu užtikrinti gėlą ir švarų vandenį, rasti sprendimus įtakojančius klimato kaitą. Tai rodo, kad į agrosektorių orientuota inžinerija yra ir bus aktuali. VDU Žemės ūkio akademija suteikia plačios aprėpties inžinerinį išsilavinimą ir, kaip rodo patirtis, mūsų absolventai tampa įmonių vadovais, verslininkais, politikais nes inžinerinis mąstymas labai svarbus veiksnys sėkmingai veiklai ir šiose srityse. Inžinerijos fakulteto absolventai dirba labai įvairiose darbo sferose, nors paskutiniu metu didžioji dauguma įsidarbina pagal baigtą studijų programą“, – apie karjeros galimybes ir galimybes rinktis kalba doc. dr. R. Domeika.
Pasak VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto dekano, universitetinis bakalauro ar magistro inžinerijos mokslų kvalifikacinis laipsnis rodo, kad ruošiami plačios aprėpties inžinerijos specialistai. „Bakalauro studijos apima platų inžinerinį išsilavinimą, o specializuotis galima studijuojant magistrantūroje. Baigusiems kolegijas ir įgijusiems inžinerijos mokslų profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį sudarome galimybes studijuoti papildomus studijų dalykus ir tęsti studijas pas mus magistrantūroje, specializuojantis pagal savo darbo profilį. Ne išimtis yra ir krašto apsaugos sritis, kuri šiandien itin aktuali ir labiausiai siejasi su Transporto mašinų inžinerijos studijomis magistrantūroje“, – apie VDU Žemės ūkio akademijos suteikiamas galimybes įgyti platų inžinerinį išsilavinimą, specializuotis gilinantis į konkrečią sritį, kelti kvalifikaciją pasakoja VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. R. Domeika.
Skelbiamas šeštasis „Erasmus+“ praktikos konkursas 2022–2023 m. m. Paversk nuotykį patirtimi!
VDU Tarptautinių ryšių departamentas (TRD) skelbia šeštąjį konkursą studentų ir būsimų absolventų „Erasmus+“ praktikai 2022–2023 m. m. Atrankos dokumentus galima teikti iki 2023 m. kovo 31 d.
Praktikos laikotarpis – nuo 2 iki 6 mėn. (su galimybe prasitęsti praktiką)
Atrankose gali dalyvauti dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai, kurie esamoje studijų pakopoje (kurioje dabar mokosi ir kurioje studijuodami planuoja vykti į praktiką) nėra išnaudoję daugiau kaip 10 mėn. (vientisųjų studijų studentai – 22 mėn.) Erasmus studijų / praktikos laikotarpio.
Dokumentai atrankai
Atrankos dokumentai Erasmus+ studentų praktikai:
- Atrankos anketa „Outgoing-Application for Erasmus Student Traineeship (EU countries)“;
- Priimančios įmonės / organizacijos patvirtinimas (pagal TRD nustatytą formą).
Atrankoje gali dalyvauti I–III pakopos dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai.
Atrankos dokumentai Erasmus+ absolventų praktikai:
- Atrankos anketa „Outgoing-Application for Erasmus Recent Graduate Traineeship (EU countries)“;
- Priimančios įmonės / organizacijos patvirtinimas (pagal TRD nustatytą formą);
- Fakulteto atstovo rekomendacija (laisva forma).
Atrankoje gali dalyvauti I – III pakopos dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų paskutinio kurso studentai. Praktika gali prasidėti tik po studijų baigimo (diplomo įgijimo) ir turi baigtis per vienerius metus nuo studijų baigimo datos.
Pirmenybė atrankoje suteikiama:
- Studentams, kurių studijų programoje yra numatyta praktika;
- Studentams, kurie pirmą kartą dalyvaus „Erasmus“ praktikos mobilume.
Atrankos kriterijai
- studento motyvacija;
- geros užsienio kalbos, kuria bus atliekama praktika, žinios;
- praktikos atitikimas studijų programai;
- studento darbo, studijų, stažuočių, dalyvavimo tarptautiniuose akademiniuose projektuose, visuomeninėje veikloje patirtis užsienyje ir Lietuvoje;
- dviejų paskutinių semestrų mokymosi rezultatai. Visų pakopų pirmojo kurso studentams: pirmojo semestro mokymosi rezultatai, neturint – bakalauro / magistrantūros diplomo priedėlyje atsispindintys mokymosi rezultatai.
Atrankos kriterijų eiliškumas nėra apibrėžtas. Fakultetai turi teisę nustatyti, viešai paskelbti ir atrankos metu taikyti atskirą kriterijų eiliškumą bei papildomus kriterijus.
Atrankos rezultatai bus skelbiami el. paštu, informuojant visus kandidatus.
Erasmus+ praktikos konkursai bus vykdomi kiekvieną mėnesį iki 2023 m. birželio.
VDU ŽŪA Karjeros diena’23 „Būk tvarios ateities kūrėju“. Renginio įrašas
2023 m. vasario 28 d. vyko VDU ŽŪA Karjeros diena’23 „Būk tvarios ateities kūrėju“ – virtuali diskusija su agrosektoriaus lyderiais, vainikavusi Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) renginių ciklą „Vasaris – asmeninio tobulėjimo mėnuo“, kurio programoje šiemet buvo trys seminarai, praturtinę dešimčių juose dalyvavusių interesantų žinias apie perspektyvios karjeros paslaptis, sėkmingus įsidarbinimo veiksnius, gebėjimą paprastais būdais valdyti stresą. Asmeniniam tobulėjimui skirtų renginių ciklą užbaigusios VDU ŽŪA Karjeros dienos‘23 tiesioginę transliaciją stebėjo daugiau kaip 450 interesantų – grupėmis/klasėmis ir individualiai jungėsi studentai, moksleiviai, mokytojai, Dalyvavusieji neslėpė nuostabos girdėdami, koks platus, pažangus ir perspektyvus yra agrosektorius, vedantis mus į tvarią ateitį.
Kuomet kalbame apie ateitį, turime galvoti kaip ją su(si)kurti ne tik perspektyvią, bet ir tvarią, dėl to šių metų karjeros dienos renginyje vyravo tvarumo potekstė. Jungtinių Tautų Pasaulinės aplinkos ir plėtros komisija tvarumą apibrėžia kaip darnų vystymąsi, kuris tenkina dabarties poreikius, nepažeidžiant ateities kartų galimybės tenkinti savuosius. Tvarumas reiškia, kad riboti ištekliai turėtų būti naudojami konservatyviai ir išmintingai, atsižvelgiant į ilgalaikius prioritetus. Verslo pasaulyje vienas pagrindinių su tvarumu susijusių siekių – užkirsti kelią išteklių išeikvojimui, užtikrinant tvarią ateitį būsimoms kartoms. Pažangių, tvarių sprendimų kūrimui ir procesų valdymui reikalingi aukštos kompetencijos specialistai, savo srities profesionalai. Apie pažangą ir inovacijas, iššūkius ir galimybes, profesionalui reikalingas kompetencijas ir tvarios ateities perspektyvas renginyje kalbėjo ir asmenine patirtimi dalinosi agrosektoriaus lyderiai – net dvidešimties įmonių ir įstaigų atstovai, kurie specialiai šiam renginiui paruošė išskirtinį turinį.
Agroverslo, inžinerijos, agronomijos, miškininkystės, finansų, išmaniųjų technologijų ir kokybiško maisto kūrimo sričių profesionalai pateikė vertingų patarimų ir įžvalgų tiek studentams, siekiantiems realizuoti save profesinėje srityje, tiek moksleiviams, jau dėliojantiems žingsnius profesijos pasirinkimui ir perspektyviai ateičiai, tiek kitiems interesantams, norintiems pažinti pažangą kuriantį agrosektorių ir neribotas perspektyvas jame.
Negalėjusiems dalyvauti arba norintiems savo potencialaus darbdavio prisistatymą išgirsti dar kartą – renginio įrašas.
____________________________________________________________________________________
VIRTUALI KARJEROS MUGĖ
Renginyje dalyvaujančios agrosektoriaus įmonės ir įstaigos skelbia šiuo metu aktyvius darbo ir praktikos pasiūlymus. Kviečiame susipažinti su pasiūlymais ir tiesiogiai pretenduoti į aktualias pozicijas virtualioje karjeros mugėje.
Apsilankykite virtualioje karjeros mugėje:
Nacionalinė žemės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba
Vyksta VDU studentų psichologinės gerovės apklausa
VDU Psichologijos klinika kviečia visus studentus dalyvauti VDU studentų psichologinės gerovės apklausoje!
Apklausoje kviečiami dalyvauti visi VDU studentai (visų studijų pakopų, visų kursų).
Ši apklausa – tai VDU akademinės bendruomenės psichologinės gerovės stebėsenos dalis, kuria siekiama reguliariai (kiekvienais metais) vertinti VDU studentų psichologinės gerovės lygį bei su ja susijusius veiksnius, kad būtų galima universitete organizuoti savalaikes studentų psichologinę gerovę stiprinančias programas bei teikti rekomendacijas universiteto administracijai dėl studentų gerovės universitete užtikrinimo.
Apklausa pasiekiama Studentų portale. Prisijungimui naudokite savo prisijungimo prie Studentų portalo duomenis (prisijungimo vardą ir slaptažodį). Apklausa yra visiškai anoniminė, o apklausos metu pateikta informacija – visiškai konfidenciali. Prisijungimo duomenys reikalingi tik tam, kad apklausoje dalyvautų tik VDU studentai ir tik vieną kartą einamaisiais metais (išskyrus pirmo kurso studentus, kurie kviečiami dalyvauti apklausoje šiais mokslo metais du kartus – tik įstojus ir dabar). Apklausos rezultatai yra atsieti nuo prisijungimo duomenų.
Apklausa aktyvi iki 2023 m. kovo 21 d.
Kiekvieno studento dalyvavimas apklausoje yra labai svarbus. Kviečiame dalyvauti!
- Antropoceno era
- Apie VDU ŽŪA
- Dabartis
- Darbuotojai
- Darbuotojams
- Didžioji tuja – Tltuja plicata Donn ex D. Don
- Disertacijos
- Dviskiautis ginkmedis – Ginkgo biloba L.
- Ekologija ir aplinkotyra
- Energetikos ir biotechnologijų inžinerijos institutas
- Energetinių augalų ekspozicija
- ERASMUS+ dėstymo vizitai
- Fakultetai
- Geležinė parotija – Parrotia persica (DC.) C. A. Mey.
- Gelsvažiedis tulpmedis – Liriodendron tulipifera L.
- Geltonoji pušis -Pinusponderosa Dougl. Ex P.et C. Laws.
- Intensyviai naudojamų agroekosistemų tvarumas
- Istorija
- Įvairaus intensyvumo sėjomainų, monopasėlių ir pūdymų ilgalaikiai tyrimai
- Įvykių archyvas
- Jėgos ir transporto mašinų inžinerijos institutas
- Juodasis riešutmedis – Juglans nigra L.
- Kaip vyks 2019 m. priėmimas į bakalauro studijas?
- Kernza introdukcijos galimybės šiaurės ir baltijos šalių regione (viking)
- Klevalapis platanas – Platanus x hispanica Mill. Ex Munchh.
- Konferencija „Jaunasis mokslininkas 2022“
- Konferencijos
- Kontaktai
- Kvalifikacijos tobulinimas
- Metodinė medžiaga
- Mokslas
- Mokslinė veikla
- Mokslinių tyrimų kryptys
- Mokslo ir jo sklaidos renginiai
- Monografijos ir straipsniai
- Paprastasis ąžuolas – Quercus robur L.
- Paprastasis bukas – Fagus sylvatica L.
- Parodos (VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centre)
- Patentai
- Patentai ir projektai
- Platanalapis klevas – Acer pseudoplatanus L.
- POSHMyCo suinteresuotųjų šalių seminaras ‘Selektyvus derliaus nuėmimas remiantis mikotoksinų kiekio grūdinėse kultūrose vertinimu’
- Skatinamosios stipendijos
- Studijos
- Studijų dalykai/moduliai
- Studijų kainos
- Sveiko dirvožemio formavimas didinant anglies sankaupų sluoksniavimąsi armenyje
- Svetainės žemėlapis
- Tarptautinė veikla
- VDU ŽŪA 100-metis
- VDU ŽŪA bakalauro studijos
- Veimutinė pušis – Pinus strobus L.
- Veislės
- Verslui ir visuomenei
- Visi įvykiai
- Visos naujienos
- ŽEMĖS ŪKIO AKADEMIJOS ARBORETUMAS
- Žieminių rapsų hibridų skirtingų veislių vystymosi dėsningumai
- Žieminių žirnių (Pisum sativum L.) auginimo galimybės Lietuvos klimatinėmis sąlygomis
- Žmogaus ir gamtos sauga 2020
- Leidinys „Žmogaus ir gamtos sauga”