Naujienos verslui Archives | Page 2 of 9 | VDU Žemės ūkio akademija

Papildomas priėmimas į VDU ŽŪA magistrantūros studijas

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), vykdantis studijas, grįstas Artes Liberales principais, skelbia priėmimą į 17 VDU Žemės ūkio akademijos magistrantūros studijų programų. Stojantiesiems šiais metais siūlomas platus spektras studijų programų: jungtinių, dvigubo diplomo, vykdomų anglų kalba ir kitų, studijuojančiojo ir darbo rinkos poreikius atitinkančių, studijų programų.

Prašymų dalyvauti priėmime į magistrantūros studijas registracija vyksta internetu: http://epasirasymas.vdu.lt. Prašyme galima nurodyti iki 4 pageidavimų. Stojantysis pageidavimus turėtų pateikti  prioriteto mažėjimo tvarka.

VDU absolventams nereikia pateikti diplomo ir jo priedėlio, tik užpildyti prašymą ir pridėti registracijos mokesčio kvito kopiją (rekvizitus rasite čia) bei studijų programos priėmimo sąlygose nurodytus dokumentus (jei nurodyta). Kitų aukštųjų mokyklų absolventai turi pateikti išsilavinimo dokumentų, asmens dokumento, registracijos mokesčio kvito ir kitų dokumentų kopijas. Jei dar neturite diplomo ir jo priedėlio, pateikti galima akademinę pažymą.

Informaciją apie 2024 m. priėmimą į magistrantūros studijas rasite čia.

PAPILDOMAS PRIĖMIMAS

Nuo liepos 15 d. 12.00 val. norintieji studijuoti magistrantūroje gali pretenduoti į likusias laisvas vietas papildomo priėmimo etapo metu.

Prašymus bus galima pateikti iki rugpjūčio 21 d. 24.00 val. internetu. Šiame etape gali dalyvauti ir asmenys, dalyvavę pagrindiniame priėmime, stojimo mokesčio iš naujo mokėti nereikia, pridedama ta pati mokėjimo kvito kopija.

Papildomo priėmimo kvietimai studijuoti bus skelbiami rugpjūčio 22 d. 12.00 val., informuojant kiekvieną asmeniškai. Visą informaciją apie 2024 m. priėmimą į magistrantūros studijas rasite čia.

PRIĖMIMAS Į PAPILDOMĄSIAS STUDIJAS

Vykdomas priėmimas į papildomąsias studijas, kurios skirtos norintiems studijuoti magistrantūros studijose, tačiau neturintiems priėmimo sąlygose nurodyto išsilavinimo. Papildomųjų studijų programas gali rinktis ne tik kolegijų absolventai, ketinantys studijuoti magistrantūroje, bet ir universitetų bakalauro studijų absolventai, kurie yra baigę kitų krypčių pirmosios pakopos studijų programas. Daugiau informacijos apie VDU ŽŪA papildomąsias studijas: https://zua.vdu.lt/studijos/papildomosios-studijos/.

Prašymų dalyvauti priėmime į papildomąsias (išlyginamąsias) studijas registracija vyksta internetu: https://epasirasymas.vdu.lt/ iki rugpjūčio 21 d.

DAUGIAU INFORMACIJOS

Daugiau informacijos konsultuojantis VDU:
VDU Studijų departamentas
S. Donelaičio g. 52, LT-44244, Kaunas
El. paštas studijos@vdu.lt

Daugiau informacijos konsultuojantis VDU ŽŪA:

Informaciją teikia VDU ŽŪA fakultetai

ir/arba

VDU ŽŪA studijų administravimo koordinatorė
Doc. dr. Rasa Čingienė
Telefonas +370 682 22874
El. paštas rasa.cingiene@vdu.lt

#100 VDU ŽŪA Gegužinė – piknikas

Šiais metais 100-mečio veiklos sukaktį mininti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) visus, norinčius švęsti kartu, gegužės 18 d. 13 val. kviečia dalyvauti 100-mečio Gegužinėje. Tai vienos dienos festivalis, kuris vyks gamtoje, VDU ŽŪA parke priešais Centrinius rūmus. Kaip ir priklauso, Gegužinėje netrūks daug šokių, muzikos ir juoko! 

Siekiame sukurti šventę, kurioje vietą ras kiekvienas dalyvis. Renginio svečius džiugins vaikų, studentų ir vyresniųjų tautinių šokių kolektyvų pasirodymai, grupė „Subtilus“, o visą dienos festivalį vainikuos Manto Jankavičiaus šventinis koncertas! Be nuostabių pasirodymų scenoje festivalio dalyvių lauks ir kitos pramogos – šventė bus pradėta VDU ŽŪA 100-mečio bėgimu, parke bus įkurta zona, skirta vaikų pramogoms, poilsio zona studentams, o Akademijos alumnai ir absolventai kviečiami registruotis į Žaliąją vakarienę. Renginio dalyviai taip pat bus kviečiami užsukti į VDU ŽŪA fakultetų reprezentacinę zoną ir sporto / pramogų zoną, kurioje lauks prizai!

Registracija į šventinį VDU ŽŪA 100-mečio ėjimą-bėgimą

VDU Žemės ūkio akademijos 100-mečiui paminėti skirtas ėjimas-bėgimas 1924 metrų ilgio trasa akademiniame miestelyje. 100 pirmų užsiregistravusių dalyvių bus įteikti istoriniai bėgimo marškinėliai!

Registracija į ekskursiją

Kviečiame apsilankyti VDU ŽŪA erdvėse ir sudalyvauti ekskursijoje po įdomiausias VDU ŽŪA vietas! Registracijos formoje maloniai prašome nurodyti savo kontaktus bei kokius fakultetus ir auditorijas norėtumėte aplankyti renginio metu. Užsiregistravusiems visa informacija bus pateikta el. paštu.

RENGINIO PROGRAMA

Seminaras: Pažangūs agronomijos ir aplinkos inžinerijos moksliniai tyrimai bioekonomikos plėtrai

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos BTI Bioekonomikos tyrimų ekscelencijos centras kviečia dėstytojus, mokslo darbuotojus, doktorantus ir studentus dalyvauti seminare: Pažangūs agronomijos ir aplinkos inžinerijos moksliniai tyrimai bioekonomikos plėtrai.

Data: 2024 m. gegužės 9 d. 13.00–16.00 val.

REGISTRACIJA

PROGRAMA

Prisijungti prie seminaro nuotoliniu būdu ČIA

Kviečiame į VDU ŽŪA 100-mečiui paminėti skirtą ėjimą-bėgimą

Tęsiant tradiciją ir minint Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) šimtmetį, gegužės 18 d., šeštadienį, 13 val., VDU Sporto centras organizuoja šiai sukakčiai skirtą bėgimą-ėjimą. Pagrindinis tikslas – įveikti simbolinę 1924 metrų trasą VDU Žemės ūkio akademijos miestelyje.

Kviečiame užpildyti dalyvio registracijos anketą, dalyvauti ir tapti šio istorinio renginio dalimi. Visi renginyje dalyvausiantys prieš ėjimą-bėgimą galės išbandyti įvairius fizinės būklės nustatymo testus, o pirmajam šimtui užsiregistravusiųjų bus įteikti istoriniai bėgimo marškinėliai!

REGISTRACIJA

Renginio data: gegužės 18 diena, šeštadienis

Renginio pradžia: 13.00 val.

Vieta: VDU Akademijos miestelis prie VDU ŽŪA Centrinių rūmų (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.)

Renginio programa:

Nuo 13.00 val. – Dalyvius kviečiame atlikti įvairius testus: kūno sudėties analizės matavimą, dinamometrijos, spirometrijos, kraujospūdžio, deguonies įsisavinimo ir kitus.

13.30–13.45 val. – Bendras apšilimas-pasiruošimas bėgimui.

14.00 val. – Startuojame ir įveikiame 1924 metrų trasą.

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

„Regionų ateities forumas 2024“: bendradarbiavimas iššūkius paverčia galimybėmis

Balandžio 25 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyko tradicinis ketvirtasis „Regionų plėtros forumas 2024“. Šiųmetė jo ašis – klimato kaitos išprovokuoti iššūkiai ir galimos šių iššūkių sprendimų strategijos.  

Proga į regionų perspektyvas pažvelgti nauju žvilgsniu

„Regionų problemos bei iššūkiai visada yra VDU Žemės ūkio akademijos dėmesio centre. Mūsų vykdomi projektai, plėtojami mokslo tyrimai, rengiamos disertacijos, organizuojami renginiai, teikiamos konsultacijos stiprina abipusį ryšį su šalies regionais“, – atidarydama renginį kalbėjo VDU ŽŪA vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė, pastebėdama, kad partnerystė tarp mokslo ir studijų institucijos ir regionuose vystomų verslų valdytojų, savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų skatinant regionų plėtros procesus – vienintelis įmanomas kelias iššūkius paversti galimybėmis. „Forumas yra puiki proga naujai pažvelgti į regionų perspektyvas ir bendradarbiavimo galimybes“, – teigė VDU ŽŪA vicekanclerė prof. dr. A. Blinstrubienė.

Europos klimato pakto ambasadoriaus, visuomenininko Silvestro Dikčiaus moderuojamame renginyje ekspertai, savivaldybių, viešojo sektoriaus, agroverslo ir nevyriausybinių organizacijų atstovai dalijosi inovatyviomis idėjomis bei įžvalgomis apie tai, kokie mokslo tyrimai, inovacijos, technologijos, strategijos, politiniai sprendimai, vietos bendruomenių elgesio pokyčiai didina regionų atsparumą bei galimybes tapti neutraliais klimatui.

VDU ŽŪA vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė

Vienintelis kelias – persiorientuoti

Klimato neutralumo iššūkius bei numatomus finansinius instrumentus šiems iššūkiams spręsti komentavęs aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus kalbėjo, kad klimato kaita tampa tokia akivaizdi, jog net didžiausi skeptikai jos jau negali laikyti naratyvu, reikalingu tik mokslininkams ar politikams.

„Globaliu mastu pora laipsnių pakilusi oro temperatūra, pora dešimčių centimetrų pakilęs jūros lygis, regis, nėra daug? Tačiau tai sausros ir potvyniai, kurie pasaulyje neišvengimai paskatins naują „tautų kraustymąsi“. Lietuva yra santykinai geroje geografinėje situacijoje, tačiau klausimas, kiek procentų lietuvių joje gyvens 2050-aisiais“, – klausė K. Šetkus, pastebėdamas, kad ir mūsų šalyje pernai buvo pagerinti 17-os parų maksimalios oro temperatūros rekordai.

„Europa, taip pat ir Lietuva, yra išsikėlusi labai ambicingus tikslus maksimaliai mažinti  šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekius. Tačiau tikslas kartu yra ir įsipareigojimas. Jeigu išsikeltų tikslų nepasieksime iki 2030 m., tai mūsų valstybės biudžetui gali kainuoti iki 400 mln. Eur“, – priminė Aplinkos ministerijos atstovas.

K. Šetkaus teigimu, pastaruoju laiku yra atliktos keturios kompetentingos tarptautinės studijos, kurios pagrindžia faktą, kad taikomas klimato kaitos mažinimo priemones skaudžiau pajus gaunantieji mažesnes pajamas. Lietuvoje tai daugiausia yra regionų gyventojai.

Nuo 2027 m. bus sugriežtinamas nemokamų apyvartinių taršos leidimų (ATL) skyrimas veiklos vykdytojams, tiekiantiems kurą pastatams bei kelių transportui. Šie leidimai nuo 2028 m. bus perkami aukciono būdu. Dėl to brangs iškastinis kuras ir degalai. Lietuvoje penktadalis namų ūkių tokį kurą tebenaudoja namų šildymui, ir net 94 proc. transporto priemonių mūsų šalyje yra taršios.

Aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus

„Vienintelis kelias yra persiorientuoti, efektyviai panaudojant ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos reformai skirtas lėšas, mažinant  socialinį ir ekonominį poveikį. Tam į Klimato kaitos programą bus papildomai skirta apie 660 mln. Eur, nuo šių metų Modernizavimo fondas papildomai padidinamas 1,9 proc. (planuojama, kad Lietuva iš Modernizavimo fondo 2021–2030 metais iš viso gaus 1,35 mlrd. Eur). Inovacijų fondas bus didinamas penkis kartus. Šių finansų panaudojimo kryptys – pastatų atnaujinimas, atsinaujinančių energijos išteklių skatinimas, elektros energijos saugojimo pajėgumų sukūrimas, bioemetano gamyba, įmonių ŠESD mažinimo projektai, pažangios žemės ūkio technikos įsigijimas ir kt.

Taip pat bus sukurtas naujas Socialinis klimato fondas 2026–2032 m., kurio portfelis bus didžiausias. Šio fondo lėšos (885 mln. Eur) bus skiriamos pažeidžiamiems namų ūkiams, pažeidžiamiems autotransporto naudotojams mikroįmonėms, siekiant skatinti būsto renovaciją, klimatui neutralių  susisiekimo priemonių infrastruktūrą“, – klimato neutralumui skatinti skirtus finansų srautus komentavo aplinkos viceministras.

Klimato kaitos padariniai jau mūsų kieme

„Klimato kaitos padariniai jau mūsų kieme“, – šiuo sakiniu kalbą pradėjęs Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas, Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas savo žodžius iliustravo ir nuotraukose užfiksuotais apokaliptiniais potvynių Vakarų Lietuvoje vaizdais.

„Potvyniai ne tik intensyvėja, bet ir ilgėja jų trukmė, jie prasideda daug anksčiau, nei įprasta. Vyraujant vakarų vėjui Kuršių mariose vanduo pakyla beveik metrą, o jeigu dar lyja lietus ir Nemunas, Danė, plukdo daug vandens, situacija tampa katastrofiška. Problema ir tai, kad neturime efektyviai veikiančių lietaus vandens surinkimo, melioracijos sistemų“, – sudėtingą realybę komentavo B. Markauskas.

Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas, Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas

Todėl šį pavasarį keturios šalies savivaldybės – Klaipėdos miesto, Klaipėdos, Šilutės ir Kretingos rajonų – priėmė vieningą kreipimąsi į valdžios institucijas dėl kompleksinės valstybės paramos esamai potvynių infrastruktūrai stiprinti.

„Manome, kad potvynių rizikos valdymo priemonės negali būti siūlomos įgyvendinti, kol nėra atlikti inžineriniai-hidrologiniai tyrinėjimai, kol Lietuvos mastu nėra parengta mokslinė potvynių rizikos valdymo studija. Todėl prašome inicijuoti mokslinės studijos parengimą, po to parengti naują potvynių rizikos valdymo strategiją, numatant tam atitinkamą finansavimą. Žinomos potvynių prevencijos priemonės – tai užtvankos, pylimai, kanalai, krantų apželdinimas, įvairūs urbanistiniai sprendimai, tačiau tik mokslininkai gali pasakyti, kurios šių priemonių mūsų atveju būtų efektyviausios“, – reziumavo B. Markauskas.

Miškininkystėje pasigendama valstybės strategijos

Apie globalinio klimato atšilimo įtaką mūsų šalies miško ekosistemai, atspindinčiai daugybės gyvybės formų būklę, kalbėjęs VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto prof. dr. Darius Danusevičius teigė, kad aplinkosauga prasideda nuo strategijos.

„Visų pirma reikia apsispręsti, ką daryti ar ko nedaryti saugant gamtą. Galime miškus, kuriems keli stresoriai smogė vienu metu, palikti ramybėje ir tikėtis, kad jie kažkaip sugebės išgyventi. Tačiau turime suprasti, kad mūsų planeta yra apvilkta klimato kaitos plėvele ir ekosistemos negali vystytis natūraliai. Palikti tai savieigai tolygu tikėtis, kad žmogus gerai jausis uždarytas į kalėjimo vienutę“, – miško ekosistemos būklę vaizdžiai komentavo prof. dr. D. Danusevičius.

Mokslininko įsitikinimu, strategijos tikslas turėtų būti miškams padėti renkant atspariausių individų sėklas ir sodinant sodinukus klonus, galbūt sugrąžinant į Lietuvą piečiau pasitraukusias medžių rūšis, pavyzdžiui, buką. „Akivaizdu, kad šiuo atveju svarbiausias vaidmuo tenka mokslui. Mūsų tikslas yra parengti miškų sektoriaus vystymo strategiją. Tačiau ją rengdami turime atsižvelgti į tai, kad miškas  atlieka tris labai svarbias funkcijas – ekonominę, ekologinę ir socialinę. O jos tarpusavyje taip labai glaudžiai susipynusios, bus tikrai nelengva rasti balansą“, – teigė prof. dr. D. Danusevičius, atkreipdamas dėmesį, kad miškininkystės sektorius Lietuvoje sukuria dešimtadalį BVP ir tai yra valstybei labai reikšminga dalis, ypač esamoje geopolitinėje situacijoje. Turint omenyje, kad Europos Sąjunga (ES) plėtoja ambicingą medienos pramonę, galima prognozuoti, kad šios žaliavos poreikis ateityje tik augs. Tačiau yra ir kitas dėmuo, svarbus ekologijos požiūriu. Tai – biologinė įvairovė, kurią turime saugoti, ir miško atliekama „planetos plaučių“ funkcija. Tačiau ne mažiau svarbi ir miško socialinė reikšmė – sektoriuje dirba daugiau kaip 20 tūkst. specialistų.

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto prof. dr. Darius Danusevičius

„Tad kaip rasti balansą tarp miško ekologinės ir ekonominės funkcijų?“ – retoriškai klausė prof. dr. D. Danusevičius, atkreipdamas dėmesį, kad sumažinus ekonominę miško funkciją, mokesčių mokėtojams teks papildomai mokėti už tvaraus miško išlaikymą.

„Turime elgtis išmintingai ir nepasiduoti Pietų šalių strategijoms, kuriomis raginama atsisakyti ekonominės miško funkcijos. Mediena ateityje bus Lietuvos auksas. Tačiau turime nepamiršti, kad  miškas auga ilgai ir pradėti jį gelbėti mokslo siūlomomis priemonėmis būtina jau dabar“, – teigė profesorius.

Žiedinių sprendimų priėmimui reikalingas nusiteikimas ir susitelkimas

Vieninteliu teisingu sprendimu, darančiu teigiamą poveikį klimato kaitai, VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto prof. dr. Vlada Vitunskienė įvardijo žiedinės ekonomikos vystymą bei renginio dalyviams atskleidė jos koncepciją. „Žiedinė ekonomika – ekonominė erdvė, kurioje produktų, medžiagų ir išteklių vertė išlaikoma kuo ilgiau, o atliekų susidaro kuo mažiau. Žiedinė ekonomika iš esmės skiriasi nuo linijinės ekonomikos. Dabartinė gamyba paima naujas pirmines medžiagas iš aplinkos ir paverčia jas gaminiais, kurie vėliau kaip atliekos išmetami į aplinką. Tai linijinis procesas su pradžia ir pabaiga. Linijinė ekonomika yra švaistanti, teršianti ir gamtą niokojanti sistema, kurioje riboti ištekliai ilgainiui pasibaigs“, – dėstė prof. dr. V. Vitunskienė, atkreipdama dėmesį, kad žiedinėje ekonomikoje medžiagos naujiems gaminiams gaunamos iš senų gaminių.

Kiek įmanoma, viskas yra pakartotinai panaudojama, pergaminama, perdirbama atgal į žaliavas arba gyvavimo ciklo pabaigoje sunaudojama kaip energijos šaltinis. Ir perėjimas prie labiau žiedinės ekonomikos turi didelį potencialą prisidėti prie klimato kaitos švelninimo pastangų visuose vertės grandinės etapuose.

„Žiedinė ekonomika prasideda gaminio projektavimo etape. Atliekos ir tarša neegzistuoja atsitiktinai, tai yra sprendimų, projektuojant gaminius, rezultatas. Projektavimas nulemiama 80 proc. poveikio aplinkai. Projektavimo sprendimai daro įtaką tam, kaip gaminamos ir naudojamos ir šalinamos medžiagos bei produktai. Tvarus projektavimas, t. y. žiedinis dizainas, labai svarbus norint paspartinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos. Siekiant gaminius ir medžiagas išlaikyti apyvartoje, pašalinti taršą ir atliekas bei atkurti gamtą, žiedinio projektavimo etape galima viską pertvarkyti.

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto prof. dr. Vlada Vitunskienė

Kitas labai svarbus etapas – atliekų išvengimas ir tvarkymas. ES susidarančių atliekų kiekis nemažėja. Visos Bendrijos mastu per metus susidaro apie 2,5 mlrd. t atliekų, arba 5 t vienam gyventojui, o kiekvienam asmeniui vidutiniškai tenka beveik 0,5 t komunalinių atliekų. Ilgą laiką ES politikos pastangos skatinti tvarumą visų pirma buvo sutelktos į paskutinį linijinio proceso etapą – atliekų tvarkymą, perdirbimą ir pakartotinį naudojimą. Atliekų mažinimo galimybės yra per visą produkto gyvavimo ciklą, t. y. visuose vertės grandinės etapuose. Tačiau žiedinių sprendimų priėmimui  reikalingas atitinkamas verslo, valdžios, vartotojų ir visos visuomenės nusiteikimas bei susitelkimas“, – reziumavo profesorė.

Strategijos, regionams galinčios padėti tapti neutraliais klimatui

„Regionų ateities forume 2024“ buvo pristatytos ir diskusijose aptartos trys strategijos, regionams galinčios padėti tapti neutraliais klimatui.

Visų pirma tai – inovacijos ir technologijos, apie kurias kalbėjo VDU ŽŪA Agronomijos falulteto prof. dr. Zita Kriaučiūnienė, VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto prof. dr. Gediminas Brazaitis. Tauragę, kaip inovacijoms atvirą vieną iš 100 ES miestų, išrinktų siekti tapti klimatui neutraliu, pristatė Tauragės rajono savivaldybės administracijos patarėja, 100 klimatui neutralių ir išmanių miestų iki 2030 m. Tauragėje vadovė Agnė Petrošiūtė. Aktyviai išnaudoti programos „Europos horizontas“ galimybes siekiant klimato neutralumo ragino Lina Liepytė, Lietuvos mokslo tarybos narė ir programos nacionalinis kontaktinis asmuo.

Kita aptarta strategija – vietos bendruomenių atsparumo stiprinimas. Apie šiam atsparumui kylančius iššūkius diskutavo VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto prof. dr. Vilma Atkočiūnienė, Inovatorių slėnio projekto vadovė Nadežda Jevdokimova, Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos vadovė Eglė Juozapavičienė, Lietuvos uogų augintojų, perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos vadovė dr. Audronė Ispiryan.

Renginio metu taip pat diskutuota apie strategiją regionus vystyti žaliai. Šiame kontekste VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto doc. dr. Virginija Gurskienė kalbėjo apie teritorijų planavimo ir urbanizacijos iššūkius.

Urbanistikos ir kraštovaizdžio architektūros įmonės „Bauland“ vadovas Donatas Baltrušaitis pavyzdžiais iliustravo žaliosios infrastruktūros regionuose svarbą, apie teritorijų vystymą veikiant komandoje kalbėjo Alytaus miesto savivaldybės vyriausioji architektė Jurgita Kalvinskaitė, žaliosios infrastruktūros Čekijos regionuose sprendimus pristatė arboristinio vertinimo specialistė, Kraštovaizdžio ir želdynų ekspertų grupės sertifikacinio centro mokymų koordinatorė Kristina Žalnierukynaitė.

Renginio „Regionų ateities forumas 2024 globėjas – Lietuvos savivaldybių asociacija.

Teminis renginys „Regionų ateities forumas 2024“ vykdomas pagal Kaimo tinklo projektą NR. PLKTKK-23-2-04936-PR001 „Komunikacijos priemonių, skirtų visuomenės ir regionų įsitraukimui bei ilgalaikei plėtrai, įgyvendinimas“. Priemonė finansuojama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“. Projektas remiamas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.

Žemės ūkio paroda „Ką pasėsi…2024“: kvapą užimančios inovacijos tvariam šalies žemės ūkiui

Šiemet veiklos šimtmetį mininčioje Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA)  kovo 21–23 dienomis vyksta 28-oji žemės ūkio paroda „Ką pasėsi… “. Daugelio Lietuvos gyventojų ir ypač agroverslo bendruomenės kiekvieną pavasarį laukiamas didžiausias Baltijos šalyse tokio pobūdžio renginys šiemet stebina dar didesne inovatyvių eksponatų, dalyvių ir lankytojų gausa. Ir tai patvirtinimas, kad mokslo ir agroverslo bendradarbiavimo rezultatus pristatantis renginys sparčiai modernėjančiame žemės ūkyje tampa vis aktualesnis.

VDU ŽŪA vykstančioje parodoje „Ką pasėsi…“ šiemet dalyvauja per 400 (apie penktadalis jų pirmą kartą) produktus ir paslaugas žemės ūkiui teikiančių įmonių, viešojo  sektoriaus įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, taip pat smulkiųjų verslų atstovų, susitelkusių tradicinėje sodinukų ir amatų mugėje.

Šiųmetėje „Ką pasėsi…“ ypač plati ir užsienio šalių dalyvių geografija. Jie yra atvykę iš Lenkijos, Latvijos, Estijos, Ukrainos, Vokietijos, Suomijos, Turkijos, Danijos, Pietų Korėjos.

Parodos metu tradiciškai organizuota ir plati edukacinė programa, rengiama beveik pusšimtis seminarų įvairiomis ūkininkams ir kaimo bendruomenėms aktualiomis temomis. Svarbiausia šiųmetė šios parodos segmento ašis – diskusija „Inžineriniai sprendimai tvariam ūkiui“, kurios metu ekspertai ir ūkininkai praktikai dalysis įžvalgomis apie naujausius sprendimus, galinčius užtikrinti ūkių konkurencingumą ir tvarumą.

Parodos dienomis vyksta ir VDU Žemės ūkio akademijos atvirų durų dienos, skirtos besidomintiesiems studijomis ir profesinio tobulėjimo galimybėmis, pavyzdžiui, renkantis dominančio dalyko studijas. Taip pat vyksta jau tradiciniu tapęs tarptautinis drožėjų grandininiais pjūklais čempionatas „Steel Beavers 2024“ ir kt.

Parodos „Ką pasėsi…2024“ atidarymo ceremonijos metu VDU rektorius prof. dr. Juozas Augutis pabrėžė, kad pagrindiniai jos veikėjai yra verslo atstovai, kurie žemdirbiams ir visuomenei parodyti atvežė tai, kas pasaulyje ir Europoje turima geriausio, ir kas mūsų žemę gali padaryti derlingesnę.

„Siekiant pažangos sujungti mokslo ir verslo jėgas yra būtina. Regint, kokia technika ir technologijos parodoje demonstruojamos, supranti, kad žemės ūkis per šimtmetį, prieš kiek laiko įkurta Akademija, tapo visiškai kitoks. Tad labai prasminga, kad VDU Žemės ūkio akademijoje, kur kuriama žemės ūkio ateitis ir vykdomi svarbūs moksliniai tyrimai, ir vyksta paroda. Ačiū, kad įdedate tiek širdies ir meilės, iš ko gali mokytis visa Lietuva“, – renginio dalyvius ir lankytojus sveikino VDU rektorius.

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė tardama sveikinimo žodį pastebėjo, kad parodos „Ką pasėsi… 2024“ gausa yra įrodymas, kiek svarbi Lietuvai yra VDU Žemės ūkio akademija ir žemės ūkio verslas, ir kokį progresą veikdami išvien jie padarė per 100 metų. „Iš 150-ies projektų, kuriuos įgyvendinome pastaraisiais metais, daugiau kaip pusė įgyvendinta drauge su verslo partneriais“, – pasidžiaugė kanclerė prof. dr. A. Miceikienė, parodą „Ką pasėsi… 2024“ įvardydama mokslo ir verslo progreso, kuris neabejotinai dar augs, atspindžiu.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, parodos dalyviams ir lankytojams linkėdamas gerų įspūdžių, atkreipė dėmesį, kad šio renginio unikalumas – darniai koreliuojančios lietuviškos tradicijos, fundamentinis mokslas ir inovacijos.

Parodos atidarymo ceremonijos metu K. Navickas už nuopelnus Lietuvos žemės ūkiui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos garbės ženklą, skirtą Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos proga, įteikė Pakruojo rajono ūkininkui, Lietuvos ūkininkų sąjungos Pakruojo skyriaus pirmininko pavaduotojui Gedui Špakauskui.

Kaimo reikalų komiteto pirmininkas prof. dr. Viktoras Pranckietis parodos dalyviams ir lankytojams linkėjo susikurti savo ateitį tokią, kokios norisi, o valdžiai būti tokiai, kuri netrukdytų. Pasak V. Pranckiečio, pastaruoju metu vis dažniau yra akcentuojama komandinio darbo svarba, o paroda ir yra akivaizdus tokio darbo įrodymas.

„Būdamas čia supranti, kad tai yra ūkininkų, verslininkų, sodininkų, daržininkų, gėlininkų ir miškininkų sostinė“, – „Ką pasėsi… 2024“ dalyvius ir lankytojus sveikino Kauno r. savivaldybės meras  V. Makūnas.

Generalinio parodos „Ką pasėsi… 2024“ rėmėjo agroverslo įmonės „East West Agro“ (EWA) generalinis direktorius Gediminas Kvietkauskas teigė kaskart į šį renginį vykstantis kaip į šventę bei teigė labai besidžiaugiantis agrosektoriaus vienybe ir iššūkių kupinoje situacijoje demonstruojama lyderyste.

Atidarymo ceremoniją moderavęs Nacionalinio dramos teatro generalinis direktorius Egidijus Stancikas teigė neabejojantis, kad abejingų tikrai nepaliks lyderystę demonstruojanti ir pati EWA ekspozicija, kurioje matomų Lietuvos rinkai pristatomų traktorių kėbulai išdažyti mūsų trispalvės ir Ukrainos vėliavos spalvomis.

Išskirtinės lankytojų gausos šiemet sulaukė Vytauto Didžiojo universiteto ekspozicija, kurioje demonstruojamos šiuolaikiškam studijų procesui skirtos inovacijos – bepilotis orlaivis su multispektrine kamera, naudojamas būsimųjų žemėtvarkos specialistų praktikos darbuose, vandens išteklius tausojančio dvipusio drenažo sistemos ir autokrautuvo simuliatorius. Taip pat ekspozicijoje pristatomi bendradarbiaujant su verslu sukurti inovatyvūs produktai: šaltyje džiovinti sauso jogurto kąsneliai, ypač patogūs vartoti vaikams, kariams, keliautojams, nealkoholinis alus, praturtintas  Orkan veislės gervuogių išspaudomis ir šalaviju, trąšos, baltymai, riebalai, muilas, pagaminti iš juodosios plokščiamusės (Hermetia illucens).

Šiemet jau 28-ąjį kartą parodą „Ką pasėsi…“ eksperto žvilgsniu regi jos iniciatorius šiuo metu rektorius emeritas prof. habil. dr. Albinas Kusta, 1996-aisiais, kuomet buvo surengta pirmoji ši paroda, ėjęs tuometės Lietuvos žemės ūkio akademijos rektoriaus pareigas. Paprašytas pasidalyti įspūdžiais apie šiųmetį renginį ir prisiminti pirmąjį, A. Kusta teigia, kad ir anuomet, ir dabar žmones į priekį vedė ir veda neblėstantis entuziazmas ir bendradarbiavimas. O viso to rezultatas Lietuvoje šiandien prilygsta pasauliniam analogiškų parodų lygiui.

Parodos „Ką pasėsi… 2024“ metu 10 geriausių eksponatų tradiciškai buvo apdovanoti medaliais – autoriniais skulptoriaus Marijaus Petrausko darbais, kuriuos sudarė keturios dalys, susijungiančios į bendrą kompoziciją. Šiais metais įteiktas  medalis – ketvirtoji ir paskutinė šio apdovanojimo dalis. Per ketverius metus sudėti visą šią dėlionę pavyko net kelioms įmonėms –  nuolatinėms „Ką pasėsi…“ dalyvėms.

Parodos „Ką pasėsi 2024“ medaliais ir diplomais apdovanoti:

  • Ratinis traktorius Massey Ferguson MF 9S.425 pristatomas akcinės bendrovės AB „East West Agro“;
  • Autonominė dronų paleidimo stotelė DBOX pristatoma uždarosios akcinės bendrovės „Agrokoncernas“;
  • Džiovyklos „Antti“ rekuperacijos sistema kurią pristato uždaroji akcinė bendrovė „Rovaltra“;
  • Traktorius John Deere 8R pristatomas uždarosios akcinės bendrovės „DOJUS agro“;
  • Ratinis traktorius New Holland T7.300 AC pristatomas akcinės bendrovės „Lytagra“;
  • Perkrovimo puspriekabė GLT603 kurią pristato uždaroji akcinė bendrovė „Laumetris“;
  • Kombinuota sėjamoji (juostinio žemės dirbimo ir sėjos) MZURI PRO-TILL 4 T pristatomas uždarosios akcinės bendrovės „Žemtiekimas“;
  • Juostinės sėjos sėjamoji Bednar Matador MO 6000 pristatomas uždarosios akcinės bendrovės „Agrokoncerno technika“;
  • Sėjamoji LEMKEN Solitair DT kurią pristato uždaroji akcinė bendrovė „Ivabaltė“;
  • Visavertis lesalas suaugusioms vištoms dedeklėms pristatomas uždarosios akcinės bendrovės „Ariogalos grūdai“.

Pasaulinė vandens diena 2024: „Vanduo taikai“. Kviečiame dalyvauti

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akadeijoa (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedra kovo 22 d. kviečia dalyvauti renginyje Pasaulinei vandens dienai paminėti „Vanduo taikai“. Renginiu siekiama išryškinti vandens svarbą siekiant pasaulio stabilumo ir klestėjimo, informuoti ir įkvėpti imtis veiksmų vandens ir sanitarijos krizei įveikti.
Pagrindinės 2024 m. Pasaulinės vandens dienos žinutės:

  • Vanduo gali sukurti taiką arba ją sugriauti. Bendradarbiaujant galima subalansuoti vandens poreikius ir stabilizuoti pasaulį.
  • Gerovė ir ramybė priklauso nuo vandens. Šalys stengiasi valdyti klimato kaitą, masinę migraciją ir politinius neramumus, svarbu bendradarbiauti ir vandens išteklių valdymo srityje.
  • Vanduo gali išvesti iš krizės. Puoselėjant bendruomenių ir šalių harmoniją, tvariai naudojant vandens išteklius, svarbu priimti sprendimus nuo Jungtinių tautų konvencijų tarptautiniu lygiu iki veiksmų vietos lygmeniu, kad sukurti subalansuotą vandenų valdymo sistemą.

Renginio dalyvių laukia 15-20 min. trukmės pranešimai ir diskusija. Renginyje taip pat planuoja skaityti pranešimą NAAS Vandens problemų ir melioracijos instituto (Institute of Water Problems and Land Reclamation of NAAS) direktorius Mykhailo Yatsiuk. Pranešimo tema „Water issues in Ukraine“.

Tema: Karas ir vandens būklė: dabartis, grėsmės, perspektyvos…
Pranešėjai: prof. dr. Laima Česonienė, doc. dr. Midona Dapkienė, doc. dr. Raimondas Šadzevičius
Data: kovo 22 d. (penktadienis), parodos „Ką pasėsi… 2024“ metu
Laikas: 14.30-16.30 val.
Vieta: VDU Žemės ūkio akademijos IV rūmai (Universiteto g. 8a-214, Akademija, Kauno r.)

IŠANKSTINĖ REGISTRACIJA vykdoma iki kovo 21 d. arba kol bus laisvų vietų (dalyvių skaičius ribotas).

VDU ŽŪA Karjeros diena’24: „Kurkime tvarią, žalią ir inovatyvią ateitį“

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) vasario 28 d. 11.30–14.00 val. kviečia studentus, vyresniųjų klasių moksleivius, absolventus ir kitus interesantus dalyvauti VDU ŽŪA Karjeros dienoje’24 „Kurkime tvarią, žalią ir inovatyvią ateitį“. VDU ŽŪA absolventas Aidas Pivoriūnas atidarys renginį seminaru „Kaip vilnietis buriuotojas atsirado Akademijoje“, po seminaro renginio dalyvius pakviesime į mugę/gyvus susitikimus ir pokalbius su agrosektoriaus lyderiais apie pažangą ir inovacijas, iššūkius ir galimybes, profesionalui reikalingas kompetencijas ir ateities perspektyvas.

Naujovės skatina pažangą ir įkvepia kurti ekologišką, žalią ir tvarią ateitį mūsų vaikams. Išmaniosios technologijos, inovacijos, robotizacija, dirbtinis intelektas, sumanūs sprendimai agrosektoriuje – tai nebe ateitis, bet šiandiena. Pažangių sprendimų kūrimui ir procesų valdymui reikalingi aukštos kompetencijos specialistai, savo srities profesionalai. Apie pažangą ir inovacijas, iššūkius ir galimybes, profesionalui reikalingas kompetencijas ir ateities perspektyvas agrosektoriaus atstovų mugėje patirtimi dalinsis žemės ūkio sektoriaus lyderiai – daugiau nei 20 įmonių specialiai šiam renginiui atvyksta gyvam susitikimui su VDU ŽŪA studentais. Agroverslo, inžinerijos, agronomijos, miškininkystės, logistikos, finansų, išmaniųjų technologijų sričių profesionalai pateiks vertingų patarimų ir įžvalgų tiek studentams, siekiantiems realizuoti save profesinėje srityje, tiek moksleiviams, jau dėliojantiems žingsnius profesijos pasirinkimui ir perspektyviai ateičiai, tiek kitiems interesantams, norintiems pažinti pažangą kuriantį agrosektorių ir neribotas perspektyvas jame.

Renginys bus naudingas studentams, siekiantiems sužinoti, kokios kompetencijos šiandienos ir ateities darbo rinkoje yra svarbiausios, susirasti praktikos vietą ar gauti darbo pasiūlymą, norintiems rasti naujų idėjų baigiamojo darbo temai, susipažinti su agrosektoriaus įmonių ir įstaigų pažanga, inovacijomis ir darbo kultūra, moksleiviams, besidomintiems ateities darbo rinkos tendencijomis, specialistų poreikiu, perspektyviomis VDU Žemės ūkio akademijos studijų programomis ir specialybėmis bei ateities profesinėmis galimybėmis moderniame agrosektoriuje ir kitiems interesantams, norintiems pažinti agrosektoriaus pažangą, darbo rinkos tendencijas bei pamatyti neribotas karjeros galimybes.

Renginys vyks VDU Žemės ūkio akademijos Centrinių rūmų V a fojė (seminaras vyks 505 aud.), Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.

BŪTINA REGISTRACIJA

Renginio metu bus fotografuojama ir/ar filmuojama, todėl informuojame, kad Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

VDU ŽŪA Bioekonomikos tyrimų ekscelencijos centras – ateities Agronomijos ir Aplinkos inžinerijos iššūkių sprendimai šiandien

Didinama parama universitetų mokslo tyrimams atveria daugiau galimybių aukštojo mokslo įstaigoms sutelkti lyderiaujančių mokslininkų tarptautines komandas vykdyti šiuolaikinius tyrimus ir jų rezultatus pristatyti tarptautiniu lygiu. Vienas pavyzdžių – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) inicijuotas projektas „Bioekonomikos tyrimų ekscelencijos centro vystymas (BioTEC)“. Pasak projekto mokslinės vadovės prof. dr. Zitos Kriaučiūnienės, šis projektas nukreiptas į išskirtinio Lietuvoje, vienintelio, susijusio su žemės ūkiu, į dvi – Agronomijos ir Aplinkos inžinerijos – kryptis orientuoto ekscelencijos centro kūrimą ir aukščiausio lygio mokslinių tyrimų vykdymą. Anot VDU ŽŪA Bioekonomikos tyrimų instituto direktoriaus doc. dr. Ryčio Skomino, tikimasi, kad šis projektas atvers dar daugiau tarptautinio bendradarbiavimo galimybių bei dar labiau sustiprins ryšius su inovatyvių sprendimų ieškančiais verslo atstovais.

Augantis finansavimas didina Lietuvos universitetų konkurencingumą tarptautiniu mastu

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pranešė, kad šiemet universitetų mokslo tyrimams valstybė numato skirti daugiau nei 13 mln. eurų paramos, iki 2027 metų tam bus skirta iš viso 57,5 mln. eurų. Doc. dr. Rytis Skominas džiaugiasi šia Lietuvos Respublikos Vyriausybės iniciatyva, kadangi didėjantis Lietuvos universitetų finansavimas didina jų konkurencingumą tarptautiniu mastu. „Tai svarbu pirmiausiai mokslui, kur didėjantis finansavimas suteiks galimybę sėkmingiau įsijungti į tarptautinių programų, tokių kaip Europos horizontas, Life, projektus, leis skelbti tyrimų rezultatus prestižiniuose mokslo žurnaluose“, – pastebi doc. dr. R. Skominas ir atkreipia dėmesį, kad didesnio finansavimo dėka Lietuvos mokslas taps žymiai labiau matomas tarptautinėje erdvėje. 

Pasak mokslininko, kitas svarbus aspektas – tai studijos. „Lietuvos universitetuose vykdomos studijos grįstos mokslu, todėl didėjantis finansavimas mokslui, tuo pačiu gerins ir studijų kokybę. Svarbu, kad su studijų kokybe siejasi paruošiamų specialistų darbo rinkai kvalifikacija. Augantis valstybės dėmesys universitetų mokslo tyrimams turės naudos ne tik patiems universitetams, bet ir visai Lietuvai – didins jos konkurencingumą, inovacijų diegimo spartą, technologinę pažangą“, – įžvalgomis dalijasi Bioekonomikos tyrimų instituto direktorius.

Fiksuojamas ženklus Lietuvos mokslo proveržis

Mokslininkas pastebi, kad didinamą finansavimą galima vertinti ir kaip augantį pasitikėjimo Lietuvos universitetų mokslininkų profesionalumu ženklą. „Manau, kad auga pasitikėjimas Lietuvos mokslu, nes šios srities rezultatai kasmet gerėja. Tą patvirtina ir neseniai vykęs tarptautinis palyginamasis ekspertinis mokslo veiklos vertinimas. Jeigu pažiūrėsime į 2018 m. ir 2023 m. vertinimų rezultatus, tai pamatysime ženklų proveržį visose mokslo srityse“, – pasakoja doc. dr. R. Skominas ir pastebi, kad padidintas finansavimas mokslui taip pat rodo supratimą, kad ateityje šios išlaidos atsipirks su kaupu – pasiekimai moksle siejasi ir su BVP didėjimu, nes įvairiose ūkio šakose diegiamos naujovės, technologijos ar kuriami nauji produktai paremti moksliniais tyrimais.

Tikimasi į mokslo tyrimus pritraukti gabius jaunuolius 

Doc. dr. R. Skominas atkreipia dėmesį, kad augantis finansavimas padės pritraukti daugiau gabių jaunų žmonių. „Jaunimui nebuvo patrauklu sieti savo karjeros su mokslininko profesija ir uždirbti mažiau nei vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje. Todėl labai džiugu, kad einama teisinga linkme didinant finansavimą šiai, labai svarbiai, sričiai. Didėjantys atlyginimai sektoriuje leis pritraukti gabiausius studentus doktorantūros studijoms bei vystyti mokslinius tyrimus sprendžiant globalias ir šalies problemas“, – pasakoja doc. dr. R.Skominas. 

Pasak Bioekonomikos tyrimų instituto direktoriaus, pritraukiant bei išsaugant gabius mokslininkus ne mažiau svarbu galimybės dirbti šiuolaikinėse laboratorijose. „Padidinus finansavimą galima įsigyti naują laboratorinę ar programinę įrangą, kuri suteiks daugiau galimybių vykdant mokslinius tyrimus. Taip pat rezultatų viešinimui mokslininkai galės naudotis atviros prieigos prestižiniais mokslo žurnalais, taip didindamas savo žinomumą. Tarptautinėje mokslo bendruomenėje žinomam mokslininkui daug paprasčiau įsilieti į tarptautinių mokslo programų projektuose dalyvaujančius konsorciumus. Tokiu būdu yra gaunamas ne tik valstybinis, bet ir išorinis finansavimas, tuo pačiu auga ir mokslininko profesijos prestižas ir pritraukiama daugiau gabių jaunuolių“, – pastebi mokslininkas.

VDU ŽŪA siekia toliau auginti mokslo potencialą bioekonomikos sektoriuje

Vienas iš sėkmingų pavyzdžių – VDU ŽŪA inicijuotas „Bioekonomikos tyrimų ekscelencijos centro vystymas (BioTEC)“ projektas. „Šis projektas VDU ŽŪA inicijuotas neatsitiktinai. Bioekonomika Lietuvai labai svarbi, kadangi ji apima tokias sritis kaip žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė, maisto pramonė, taip pat siejama su biotechnologijų, energetikos ir statybos pramonės šakomis. Todėl yra svarbu ir toliau čia didinti mokslo potencialą, kuris leis šiame sektoriuje diegti inovatyvius sprendimus taip didinant Lietuvos konkurencingumą ES ir už jos ribų“, – pasakoja mokslininkas.

Doc. dr. R. Skominas pastebi, kad projekte ypatingas dėmesys skiriamas mokslininkams, jų kompetencijų tobulinimui, tarptautinio žinomumo didinimui per MTEP veiklų vykdymą ir rezultatų sklaidą. „Taip pat šiame projekte daug dėmesio skiriama mokslininkų pamainos rengimui. Bus siekiama padidinti doktorantų ir podoktorantūros stažuotojų skaičių bei jaunųjų mokslininkų (ką tik įgijusių daktaro laipsnį) integracijos į akademinę veiklą palengvinimą. Bus buriamos lyderiaujančių ir jaunųjų mokslininkų komandos, kad pastarieji galėtų pasisemti patirties idėjų generavimo, paraiškų rengimo, MTEP veiklų organizavimo ir vykdymo bei rezultatų viešinimo srityse“, – apie planuojamas investicijas kalba mokslininkas.

Projekto mokslinė vadovė prof. dr. Zita Kriaučiūnienė pasakoja, kad bus perkama nauja reikalinga šiuolaikiniams tyrimams įranga, mokslininkai galės atlikti pažangesnius tyrimus, jiems bus lengviau įsitraukti į tarptautinius mokslinius projektus, su užsienio šalių lyderiaujančiais mokslininkais vykdyti naujus tyrimus, o tuomet skelbti aukščiausio lygio publikacijas. 

Ypatingas dėmesys naujųjų technologijų pritaikymui žemės ūkyje

Prof. dr. Z. Kriaučiūnienė atkreipia dėmesį, kad projektas „Bioekonomikos tyrimų ekscelencijos centro vystymas (BioTEC)“ vienintelis Lietuvoje, orientuotas į aukščiausio lygio mokslinius tyrimus žemės ūkyje. „Projekto idėja – vystyti Bioekonomikos tyrimų ekscelencijos centrą ir sustiprinti MTEP kokybę Agronomijos ir Aplinkos inžinerijos kryptyse, plėtojant pažangius mokslinius tyrimus. Svarbu, kad tematikų, susijusių su sveiku dirvožemiu ir augalais, tvariu žemės ūkiu ir maisto sistemomis, žemės ūkio skaitmenizacija ir robotizacija, klimato kaita, tvaraus išteklių naudojimo svarba, akcentuojama ES strateginiuose dokumentuose ir pasauliniu mastu“, – pastebi projekto mokslinė vadovė.

Kalbėdama apie Agronomijos kryptyje numatomus prioritetinius mokslinius tyrimus, mokslininkė atkreipia dėmesį į tyrimus, susijusius su sveiku dirvožemiu ir augalais, taip pat biologinių ir gamtos išteklių tvarumu, ekosistemų paslaugomis, biologinės įvairovės didinimu. Daug dėmesio bus skiriama tyrimams, susijusiems su klimato kaitos poveikio ekosistemoms švelninimu ir adaptacija, taip pat agroekosistemų tvarumo didinimu ir ekologiniu intensyvinimu. Kitos itin aktualios tyrimų kryptys – klimatui neutralių, aplinką ir išteklius tausojančių konkurencingų agrotechnologijų kūrimas, taip pat saugių ir inovatyvių maisto produktų, biologinių žaliavų pramonei kūrimas; tvarus vandens ir žemės išteklių valdymas.  

Pasak prof. dr. Z. Kriaučiūnienės, ne mažesnis dėmesys bus skiriamas GIS sistemų, skaitmeninių technologijų, dirbtinio intelekto, nuotolinio stebėjimo vaizdų apdorojimo, telemetrinėmis sistemomis gautų duomenų analizavimo, autonominių robotų ir dronų pritaikymo žemės ūkyje tyrimams, kurių technologiniai procesai leistų sumažinti aplinkai daromą žalingą poveikį. Be to, labai svarbūs tyrimai bus vykdomi atliekant žemės ūkio produktų gamybos būvio ciklo vertinimą (angl. Life-Cycle Analysis), siekiant saugesnio, tikslesnio, greitesnio ir efektyvesnio sprendimų priėmimo, taikantis prie besikeičiančių klimatinių sąlygų.  

Projekto „Bioekonomikos tyrimų ekscelencijos centro vystymas (BioTEC)“ mokslinė vadovė atskleidžia, kad Aplinkos inžinerijos kryptyje tyrimai bus nukreipti precizinės žemdirbystės, išmaniosios gyvulininkystės ir atsinaujinančios energetikos klausimų sprendimui. „Moksliniai tyrimai bus siejami su naujų agronominių ir inžinerinių sprendimų paieška, leidžiančia diegti naujas telematikos ir navigacines sistemas mašinų maršrutams optimizuoti, taikyti automatinį vairavimą, išmaniuosius dirvožemio, augalų ir gyvūnų charakteristikų nustatymo jutiklius, algoritmus ir programų valdymą, diegti efektyvesnį dirvožemio ir pasėlių stebėjimą antžeminiais ir nuotoliniais skenavimo įrenginiais iš oro, naudoti kintamos normos sėjos, tręšimo, purškimo, drėkinimo, derliaus nuėmimo ir kitus lauko žemėlapius, sudarytus realiu laiku“, – kalba prof. dr. Z. Kriaučiūnienė.

Siekia sutelkti tarptautinę stipriausių mokslininkų komandą

Mokslininkė pasakoja, kad vedantieji VDU ir užsienio Agronomijos ir Aplinkos inžinerijos krypčių mokslininkai bursis į mokslininkų grupes, į kurias bus įtraukiami ir jaunieji mokslininkai bei tyrėjai. „Vykdant projektą įdarbinami Agronomijos ir Aplinkos inžinerijos kryptyse lyderiaujantys mokslininkai iš VDU ŽŪA bei užsienio šalių, taip pat įtraukiami jaunieji mokslininkai. Tarptautinėse komandose dirbantys mokslininkai gali dalintis savo žiniomis, taip pat perimti kitų šalių mokslininkų patirtį ir tobulėti, atsiveria daugiau galimybių vykti į stažuotes užsienyje, dalyvauti prestižinėse mokslinėse konferencijose“, – pasakoja projekto mokslinė vadovė.  

Prof. dr. Z. Kriaučiūnienė atkreipia dėmesį, kad ir dabar universitete vyksta svarbūs ir tarptautiniu mastu vertinami moksliniai tyrimai, ką patvirtina palyginamojo vertinimo išvados. „2023 metų palyginamojo vertinimo metu Universiteto MTEP Agronomijos kryptyje įvertinta kaip pakankamai stipri nacionaliniu mastu ir turinti tam tikrą pripažinimą tarptautiniu lygmeniu Universiteto kryptis. Įvardinta, kad moksliniai tyrimai turi potencialo plėtoti tarptautinę mokslinę lyderystę, labiau integruotis į tarptautinius mokslinių tyrimų tinklus, pritraukti daugiau tarptautinių studentų ir gerinti mokslinių tyrimų infrastruktūrą. MTEP veiklos kokybė Aplinkos inžinerijos kryptyje įvertinta labai gerai, kaip stipri ir pripažinta tarptautiniu lygmeniu savo mokslinių tyrimų srityje“, – palyginamojo vertinimo išvadomis dalijasi prof. dr. Z. Kriaučiūnienė.

Augantis mokslo potencialas padeda stiprinti ryšius su verslu

Doc. dr. R. Skominas pastebi, kad didinamas mokslo potencialas bioekonomikos srityje, turės įtakos mokslo ir verslo bendradarbiavimo plėtojimui. „Jau dabar šie ryšiai yra gana stiprūs. Turime nemažai atvejų, kai verslo įmonės kreipiasi į mus, kad padėtume sukurti naujas technologijas ar produktus. Su Lietuvos įmonėmis, kaip partneriai, dalyvaujame įvairiuose tarptautiniuose MTEP projektuose, kur taip pat jos turi galimybę įdiegti sukurtas naujoves. Jau seniai supratome, kad mums reikalingas verslas, o verslui mes, šis projektas tik sustiprins bendradarbiavimą“, – įžvalgomis dalijasi Bioekonomikos tyrimų instituto direktorius.

Pasak prof. dr. Z. Kriaučiūnienės, investicijos į projektą „Bioekonomikos tyrimų ekscelencijos centro vystymas (BioTEC)“ gali padėti pasiekti dar aukštesnių įvertinimų ir dar labiau suaktyvinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą. „Suburti lyderiaujantys mokslininkai rengs paraiškas ir vykdys mokslinius projektus, rengs ir publikuos aukšto lygio mokslinius straipsnius, organizuos tarptautines mokslines konferencijas, plėtros tarptautinį bendradarbiavimą ir ekspertinę veiklą, viešins vykdomų tyrimų rezultatus“, – apie augančias galimybes mokslinei veiklai ir bendradarbiavimui kalba projekto mokslinė vadovė ir atkreipia dėmesį, kad visais tyrimais siekiama prisidėti prie ES žaliojo kurso, Europos misijų įgyvendinimo, bei darnaus vystymosi tikslų. 

Vasaris – asmeninio tobulėjimo mėnuo 2024

Kviečiame mokytis ir tobulėti kartu dalyvaujant kasmetinėje Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) iniciatyvoje „Vasaris – asmeninio tobulėjimo mėnuo“. Šiemet programoje – trys seminarai, kuriuose sužinosite apie psichologinės sveikatos svarbą bei kaip rasti pagalbą sau, išmoksite, kaip valdyti konfliktus, išgirsite 5 laimės ekonomikos pamokas asmeniniam tobulėjimui. Iniciatyvą „Vasaris – asmeninio tobulėjimo mėnuo“ vainikuos VDU Žemės ūkio akademijos karjeros diena’24 „Kurkime tvarią, žalią ir inovatyvią ateitį“, kur kontaktiniu būdu vyksiančio renginio metu galėsite susipažinti su agrosektoriaus lyderiais, užduoti klausimus apie pažangą ir inovacijas, iššūkius ir galimybes, profesionalui reikalingas kompetencijas ir ateities perspektyvas.

Iniciatyva skirta studentams, moksleiviams, akademinei bendruomenei ir visiems susidomėjusiems. Seminarai vyks virtualioje aplinkoje, užsiregistravę gaus Teams nuorodą į pasirinktą seminarą.

BŪTINA REGISTRACIJA

Vasario 8 d. 16:00 val. – 17:00 val. 

„Psichologinė sveikata – raktas į subalansuotą gyvenimą“

Psichologė, VDU doktorantė Olga Kirejeva

Kuomet ištinka psichologinė krizė, neiškart supranti, kur ir kaip ieškoti pagalbos. Neretai delsi, galvodamas (-a), gal pavyks ir pačiam (-iai) susitvarkyti. O kaip gi suprasti, kada išties laikas kreiptis į psichikos sveikatos specialistą? Kaip susigaudyti tarp skirtingų paslaugų pasiūlos? Galų gale, kas suteiks geriausią pagalbą būtent tau? Aptarkime pagalbos galimybes bei kartu paieškokime tinkamo rakto į subalansuotą gyvenimą!

TEAMS NUORODA

 

Vasario 13 d. 16.00 val. – 17:00 val. 

„Konfliktai: iš kur atsiranda ir kaip valdyti?“

VDU Psichologijos katedros prof. dr. Loreta Bukšnytė-Marmienė

Seminaras skirtas suprasti konfliktų raiškos mechanizmus ir supažindinti su konfliktų valdymo būdais. Susitikimo metu analizuosime konflikto kilimo priežastis, veiksnius, darančius įtaką konfliktinės situacijos dinamikai. Susipažinsime su konfliktų valdymo galimybėmis ir konkrečiais metodais.

TEAMS NUORODA

 

Vasario 22 d. 15:00 val. – 16:30 val.

„5 laimės ekonomikos pamokos asmeniniam tobulėjimui“

VDU bendruomenės gerovės koordinatorė dr. Viktorija Starkauskienė

Ar tiki, kad mums priklauso tik ta laimė, kurią sugebame suvokti ir kurti patys? Ar žinai, kad ji neturi būsimojo laiko ir nemėgsta sąlygų? Lektorė dr. Viktorija Starkauskienė kviečia į susitikimą – diskusiją, kad pasidalinti apie pagrindines Laimės ekonomikos pamokas, kurios puikiai gali padėti asmeninio tobulėjimo kelyje – pakeliui į tikslą.

TEAMS NUORODA

 

Vasario 28 d. 11:30 val. – 14:00 val. VDU ŽŪA Karjeros diena’24

„Kurkime tvarią, žalią ir inovatyvią ateitį“

Gyvas susitikimas ir pokalbiai su agrosektoriaus lyderiais apie pažangą ir inovacijas, iššūkius ir galimybes, profesionalui reikalingas kompetencijas ir ateities perspektyvas.

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.