Vasaris – asmeninio tobulėjimo mėnuo 2024

Kviečiame mokytis ir tobulėti kartu dalyvaujant kasmetinėje Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) iniciatyvoje „Vasaris – asmeninio tobulėjimo mėnuo“. Šiemet programoje – trys seminarai, kuriuose sužinosite apie psichologinės sveikatos svarbą bei kaip rasti pagalbą sau, išmoksite, kaip valdyti konfliktus, išgirsite 5 laimės ekonomikos pamokas asmeniniam tobulėjimui. Iniciatyvą „Vasaris – asmeninio tobulėjimo mėnuo“ vainikuos VDU Žemės ūkio akademijos karjeros diena’24 „Kurkime tvarią, žalią ir inovatyvią ateitį“, kur kontaktiniu būdu vyksiančio renginio metu galėsite susipažinti su agrosektoriaus lyderiais, užduoti klausimus apie pažangą ir inovacijas, iššūkius ir galimybes, profesionalui reikalingas kompetencijas ir ateities perspektyvas.

Iniciatyva skirta studentams, moksleiviams, akademinei bendruomenei ir visiems susidomėjusiems. Seminarai vyks virtualioje aplinkoje, užsiregistravę gaus Teams nuorodą į pasirinktą seminarą.

BŪTINA REGISTRACIJA

Vasario 8 d. 16:00 val. – 17:00 val.

„Psichologinė sveikata – raktas į subalansuotą gyvenimą“

Psichologė, VDU doktorantė Olga Kirejeva

Kuomet ištinka psichologinė krizė, neiškart supranti, kur ir kaip ieškoti pagalbos. Neretai delsi, galvodamas (-a), gal pavyks ir pačiam (-iai) susitvarkyti. O kaip gi suprasti, kada išties laikas kreiptis į psichikos sveikatos specialistą? Kaip susigaudyti tarp skirtingų paslaugų pasiūlos? Galų gale, kas suteiks geriausią pagalbą būtent tau? Aptarkime pagalbos galimybes bei kartu paieškokime tinkamo rakto į subalansuotą gyvenimą!

TEAMS NUORODA

Vasario 13 d. 16.00 val. – 17:00 val.

„Konfliktai: iš kur atsiranda ir kaip valdyti?“

VDU Psichologijos katedros prof. dr. Loreta Bukšnytė-Marmienė

Seminaras skirtas suprasti konfliktų raiškos mechanizmus ir supažindinti su konfliktų valdymo būdais. Susitikimo metu analizuosime konflikto kilimo priežastis, veiksnius, darančius įtaką konfliktinės situacijos dinamikai. Susipažinsime su konfliktų valdymo galimybėmis ir konkrečiais metodais.

TEAMS NUORODA

Vasario 22 d. 15:00 val. – 16:30 val.

„5 laimės ekonomikos pamokos asmeniniam tobulėjimui“

VDU bendruomenės gerovės koordinatorė dr. Viktorija Starkauskienė

Ar tiki, kad mums priklauso tik ta laimė, kurią sugebame suvokti ir kurti patys? Ar žinai, kad ji neturi būsimojo laiko ir nemėgsta sąlygų? Lektorė dr. Viktorija Starkauskienė kviečia į susitikimą – diskusiją, kad pasidalinti apie pagrindines Laimės ekonomikos pamokas, kurios puikiai gali padėti asmeninio tobulėjimo kelyje – pakeliui į tikslą.

TEAMS NUORODA

Vasario 28 d. 11:30 val. – 14:00 val. VDU ŽŪA Karjeros diena’24

„Kurkime tvarią, žalią ir inovatyvią ateitį“

Gyvas susitikimas ir pokalbiai su agrosektoriaus lyderiais apie pažangą ir inovacijas, iššūkius ir galimybes, profesionalui reikalingas kompetencijas ir ateities perspektyvas.

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

VDU ŽŪA papildomosios studijos. Skelbiamas priėmimas 2024 m. pavasario semestrui

Papildomosios studijos – tai studijos ketinantiems studijuoti magistrantūroje kolegijų studentams ir absolventams bei universitetų absolventams.

Aktuali informacija:

– Studijų krypčių grupės: žemės ūkio, gyvybės, inžinerijos, socialiniai mokslai, verslo ir viešoji vadyba
– Studijų trukmė – iki 1 m., priklausomai nuo klausomų dalykų skaičiaus
– Taikoma iki 50 proc. studijuojamo dalyko kredito kainos nuolaida
– Baigusiems studijas išduodamas studijų baigimo pažymėjimas
– Įgyjama teisė pretenduoti į valstybės finansuojamas magistrantūros studijų vietas

Prašymų dalyvauti priėmime į papildomąsias studijas registracija vyksta internetu: epasirasymas.vdu.lt nuo sausio 15 d. iki vasario 15 d.

Stojantieji prašyme turi nurodyti asmens duomenis ir pateikti bakalauro diplomo bei jo priedėlio kopijas. Įvertinus stojančiojo turimų studijavimo pasiekimų ir magistrantūros studijų priėmimo sąlygų atitiktį, su kandidatu bus asmeniškai susiekta. Stojančiajam bus pasiūlomas individualus papildomųjų studijų planas.

Papildomųjų studijų programos ir jas vykdantys fakultetai

Papildomųjų studijų programa	Apimtis, kr.	Studijų trukmė, m. (sem.)	Magistrantūros studijų programos, į kurias įgyjama teisė stoti
Agronomijos fakultetas
Agroekosistemos	36-52	1,0 (2)*	Agroekosistemos Agronomija
Agronomija	36-52	1,0 (2)*	Agroekosistemos Agronomija
Augalinių maisto žaliavų kokybė ir sauga	38-57	1,0 (2)*	Augalinių maisto žaliavų kokybė ir sauga
Bioekonomikos plėtros fakultetas
Apskaita ir finansai	24	0,5 (1)	Apskaita ir finansai
Kaimo plėtros administravimas	24	0,5 (1)	Kaimo plėtros administravimas
Verslo logistika	24	0,5 (1)	Verslo logistika
Žemės ūkio ekonomika	24	0,5 (1)	Žemės ūkio ekonomika
Žemės ūkio verslo vadyba	24	0,5 (1)	Žemės ūkio verslo vadyba
Inžinerijos fakultetas
Hidrotechninės statybos inžinerija	35-50	1,0 (2)*	Hidrotechninės statybos inžinerija
Transporto mašinų inžinerija	35-54	1,0 (2)*	Transporto mašinų inžinerija
Tvarioji energetika	35-50	1,0 (2)*	Tvarioji energetika
Žemės ūkio inžinerija ir vadyba	35-51	1,0 (2)*	Žemės ūkio inžinerija ir vadyba
Mechanikos inžinerija	35-55	1,0 (2)*	Žemės ūkio mechanikos inžinerija
Žemėtvarka	30-54	1,0 (2)*	Žemėtvarka
Miškų ir ekologijos fakultetas
Ekologija ir klimato kaita	36	1,0 (2)*	Ekologija ir klimato kaita
Miškininkystė	29-55	1,0 (2)*	Miškininkystė
Laukinių gyvūnų ištekliai ir jų valdymas	28-55	1,0 (2)*	Laukinių gyvūnų ištekliai ir jų valdymas

*Priklausomai nuo klausomų dalykų skaičiaus

Daugiau informacijos apie VDU ŽŪA papildomąsias studijas

Metus pradėkite tobulėjant: dalykų studijos siekiantiems plėsti karjeros galimybes

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) – tai vieta, kurioje kiekvienam suteikiama galimybė augti, kurti, tyrinėti ir įgyti patirties bei žinių. VDU ŽŪA pavasario semestre kviečia rinktis dalykų studijas net iš 25 skirtingų dalykų, pradedant nuo „Botanikos“ iki „Verslo planavimo ir prognozavimo“. Šiose dalykų studijose turėsite galimybę gauti ne tik žinių, tačiau ir įgyti naujos patirties, užmegzti naujus ryšius, mokytis moderniais mokymosi metodais.

Kodėl verta pasirinkti VDU ŽŪA dalykų studijas?

Aukštos kokybės išsilavinimas: VDU Žemės ūkio akademija garsėja aukštos kompetencijos dėstytojais ir moderniais mokymo metodais, užtikrinančiais efektyvų žinių įsisavinimą.
Praktinė patirtis: dalykų studijos neapsiriboja vien tik teorija, todėl yra skiriamas ypatingas dėmesys praktiniams užsiėmimams, kurių metu yra siekiama supažindinti su realiais atvejais, vykstančiais visame pasaulyje.
Įvairiapusiškumas: galite pasirinkti dalykų studijas iš 25 skirtingų programų nuo apskaitos pagrindų iki tvarių maistų sistemų.
Tarptautinė patirtis: tarptautiškumas universitete užtikrina, kad kiekvienas dalykų studijas besimokinantis turės galimybę susipažinti su pasaulio žemės ūkyje keliamais iššūkiais ir galimybėmis.
Inovacijos ir moksliniai tyrimai: moksliniai tyrimai ir inovacijos yra neatsiejama akademijos dalis, todėl studentams bus suteikta galimybė paskaitų metu kurti inovacijas, rengti projektus, atitinkančius paskaitų turinį.
Akademinė pažyma: sėkmingai baigus studijas įteikiama akademinė pažyma, kuri yra pripažįstama visose Europos Sąjungos šalyse.

Kam skirtos dalykų studijos?

Mokiniams, norintiems susipažinti su dominančia studijų sritimi.
Studentams, norintiems įgyti papildomų kompetencijų.
Dirbantiesiems, siekiantiems gilesnių žinių ir karjeros.
Ieškantiems darbo ar keičiantiems profesinę sritį.
Visiems, kurie nori mokytis ir tobulėti.

Dalykų studijoms nėra svarbus turimas išsilavinimas, nėra amžiaus limito, svarbu noras tobulėti ir mokytis. Dalykų studijos yra mokamos ir jų kaina priklauso nuo pasirinktos mokslo srities ir kreditų skaičiaus.

Ką reikia daryti, jei noriu studijuoti studijų dalykus?

Užpildyti prašymą internetu adresu epasirašymas.vdu.lt, pasirinkus klausytojo prašymo formą.
Išsirinkti einamąjį semestrą dėstomus studijų dalykus, kuriuos norite studijuoti. Tvarkaraščiai skelbiami kiekvieną semestrą.
Gavus patvirtinimą – pasirašyti sutartį internetu.
Susiekti su fakultetu, kuriame dalykas dėstomas.
Užsiregistruoti į studijų dalykus ir pradėti studijas.

Prašymai priimami iki vasario 15 d. Užpildžius prašymą asmeniui bus išsiųsta informacija dėl tolimesnės eigos.

Kilus klausimams kreiptis el. paštu: debora.augutyte@vdu.lt

Informaciją apie dalykų studijas taip pat teikia jas organizuojantys fakultetai ir VDU Studijų departamentas.

VDU Studijų departamentas
Adresas S. Daukanto g. 27, LT-44249, Kaunas
Telefonas (8 37) 327 815
El. paštas studijos@vdu.lt

Mokslo, verslo ir savivaldos sinergijos dėka bemaž 1000 šalies regionų moksleivių gali pasimatuoti aukštąjį mokslą

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) galima vis dažniau sutikti ne tik studentų, bet ir moksleivių, atvykusių iš įvairių šalies regionų. Čia jie laiko veltui neleidžia, mat vis daugiau Akademijos dėstytojų perduodamų žinių ir laiko resursų skiriama šalyje unikaliam ir rezultatais jau džiuginančiam projektui – sparčiai augančioms „Sumanaus moksleivio akademijos“ eksperimentinėms inžinerijos, gamtos mokslų, verslumo ir ekologijos klasėms, į kurių veiklas, bendradarbiaujant su rajonų vietos verslu ir savivalda, įsitraukia vis daugiau moksleivių.

Prieš dvejus metus Rokiškio verslo klubo iniciatyva VDU ŽŪA buvo įsteigta pirmoji šalyje Rokiškio eksperimentinė inžinerijos klasė. Netrukus sektiną pavyzdį perėmė Plungės, Pasvalio, Joniškio, Biržų, rajonų verslo ir savivaldos atstovai, iniciavę eksperimentinių klasių steigimą savo jauniesiems kraštiečiams. Šiemet su vietos savivaldos ir verslo parama prie projekto prisijungė Akmenės, Mažeikių, Šakių, Zarasų rajonų moksleiviai. Projektui išaugus moksleiviai turi galimybę rinktis ne tik inžinerijos, bet ir gamtos mokslų, verslumo, ekologijos klasių užsiėmimus, ir „pasimatuoti“ dominančią studijų sritį, profesiją.

Projektu siekiama motyvuoti moksleivius įgyti vietos darbo rinkoms aktualių išsilavinimą ir kurti pridėtinę vertę gimtuose kraštuose

Vis daugiau šalies rajonų aprėpiančio VDU ŽŪA projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ eksperimentinės klasės yra bendradarbiaujančių partnerių projektas. Jo tikslas – susivienijus rajonų verslo atstovams, savivaldybėms, bendrojo lavinimo mokyklų, profesinio rengimo centrų pedagogams ir VDU ŽŪA akademinei bendruomenei sudominti moksleivius vietos darbo rinkų poreikį atliepiančiomis inžinerijos, žemės ūkio, gyvybės mokslų, verslo ir viešosios vadybos studijomis Inžinerijos, Agronomijos, Miškų ir ekologijos, Bioekonomikos plėtros fakultetuose, kad įgijus universitetinį išsilavinimą jaunuoliai galėtų gimtuosiuose regionuose veikiančių inovatyvių konkurencingų įmonių komandų nariais ar vystyti nuosavus verslus.

Pastebėjus moksleivių susidomėjimą projektu, eksperimentinių klasių programos išaugo į dviejų metų programą, kurioje baigusieji eksperimentinę klasę, turi galimybę rinktis tos pačios krypties II lygio veiklas. Pirmaisiais projekto metais per praktines veiklas moksleiviai susipažįsta su inžineriniais, gamtos mokslų, verslumo, ekologijos procesais ir ypatumais VDU ŽŪA laboratorijose, auditorijose, taip pat susipažįsta su pasirinktos krypties verslo ypatybėmis iš arti, aplankant savų rajonų pažangiausias verslo įmones. Antraisiais mokslo metais moksleiviai gali toliau gilintis į pasirinktos krypties dalykus arba rinktis kitos mokslų krypties eksperimentinę klasę.

Projekto dalyviams taip pat sudaromos išskirtinės sąlygos susipažinti su kiekvieną pavasarį VDU ŽŪA vykstančių didžiausių Baltijos šalyse žemės ūkio parodų „Ką pasėsi…“ eksponatais, inovacijomis, naujausiomis technologijomis, kurias demonstruoja pažangiausios agrosektoriaus įmonės.

Regionų vystymas be išsilavinusių vietos žmonių – neįmanomas

VDU ŽŪA kanclerės prof. dr. Astridos Miceikienės pastebėjimu, mūsų valstybė bus stipri tol, kol gyvi bus jos regionai. O jie gyvuos, jei išvien dirbs mokslas, verslas, savivalda ir valstybės politika bus orientuota ne į regionų slopinimą, o į vystymą, kuris be išsilavinusių vietos žmonių yra neįmanomas. „VDU Žemės ūkio akademija šiandien yra ta vieta, kurioje rengiami tarpdisciplininių žinių ir kompetencijų įgiję specialistai Lietuvos regionų ateičiai. Ir turime dėti bendras pastangas, kad regionų jaunimui šias galimybes atskleistume“, – teigia prof. dr. A. Miceikienė.

Projekto iniciatorius, Rokiškio verslo klubo viceprezidentas, agroverslo įmonės „Ivabaltė“ generalinis direktorius Irmantas Tarvydis šiandien džiaugiasi, kad iniciatyva prieš porą metų drauge su VDU ŽŪA atstovais apvažiuoti savo rajono bendrojo lavinimo mokyklas ir paraginti moksleivius tapti inžinerijos eksperimentinės klasės nariais, duoda ir pirmuosius realius vaisius – verslo klubas su 7 jaunaisiais rokiškėnais jau sudarė susitarimus dėl jų studijų VDU ŽŪA rėmimo. I. Tarvydžio nuomone, neracionalu tikėtis ir laukti, kad į atokiau nuo didžiųjų šalies centrų veikiančias įmones ims plūsti diplomuoti jaunieji specialistai, į tai neįdedant pastangų.

Unikalia galimybe įgyti naujų žinių iš aukščiausios kvalifikacijos ekspertų naudojasi per 800 moksleivių iš 9 šalies rajonų

Pirmoji šalyje Rokiškio inžinerijos eksperimentinė klasė buvo Rokiškio verslo klubo, vienijančio vietos verslo įmones, Rokiškio profesinio mokymo centro ir VDU Žemės ūkio akademijos inicijuotas projektas, šalyje įgijęs pagreitį per stebėtinai trumpą laiką – jau šiais mokslo metais eksperimentinių ir II lygio klasių pirmuosiuose užsiėmimuose VDU ŽŪA dalyvavo daugiau kaip 800 moksleivių, atvykusių iš 9 šalies rajonų.

Susibūrus pirmuosiuose projekto veiklų susitikimuose VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė, Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika kvietė moksleivius aktyviai matuotis ateities profesijas bei dėkojo išaugusiam gausiam projekto rėmėjų būriui, kuriame ir VDU ŽŪA alumnai, nuolat aktyviai remiantys įvairius savosios Alma Mater projektus bei iniciatyvas. VDU ŽŪA Studijų administravimo koordinatorė doc. dr. Rasa Čingienė, sveikindama projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ eksperimentinių klasių narius, teigė neabejojanti, kad akademija gamtą ir technologijas mylintiems jauniems žmonėms yra puiki vieta tobulėti ir pradėti kurti savo ateities kelią.

Mokslo, verslo ir savivaldos sinergijos dėka suteikiamos galimybės moksleiviams – reikšmingas indėlis perspektyviam regionų vystymuisi

Rokiškio profesinio mokymo centro direktorė Diana Giedrikienė, sveikindama projekto senbuvius ir naujai atvykusiuosius į užsiėmimus VDU ŽŪA, ragino moksleivius būti aktyviems bei išnaudoti unikalią galimybę įgyti naujų žinių iš aukščiausios kvalifikacijos ekspertų – universiteto profesorių, docentų, lektorių.

Gausią grupę savo rajono moksleivių į VDU ŽŪA atlydėjęs Akmenės rajono savivaldybės vicemeras Tomas Martinaitis kalbėjo, kad laisvąją ekonominę zoną sukūrusi Akmenė šiuo metu išgyvena atgimimą ir jai reikalingi ne tik investuotojai, bet ir kvalifikuoti specialistai. Rajone jau veikia kelios naujos gamyklos, planuojami gyvenamųjų namų kvartalai darbuotojų šeimoms. Tad T. Martinaitis gausiai moksleivių auditorijai linkėjo kryptingai žengti į priekį ir galvoti apie karjerą ten, kur iš tiesų esi laukiamas ir reikalingas.

Biržų technologijų ir verslo mokymo centro Biržų skyriaus vedėja Rita Ivanauskienė , Joniškio r. Žagarės gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Rita Milenčienė, Plungės pramonininkų sąjungos koordinatorė Kristina Gelumbickienė, taip pat moksleivius atlydėję Mažeikių rajono karjeros specialistai vienbalsiai ragino moksleivius aktyviai išnaudoti jiems suteiktą išskirtinę progą dar iki brandos egzaminų kaupti naujas žinias akademinėje aplinkoje.

Į projektą įsitraukusios įmonės „Kurana“ personalo vadovė Neringa Čergelytė atkreipė dėmesį, kad eksperimentinių klasių narių laukia daug naujų atradimų užsiėmimuose ir VDU ŽŪA, ir gimtųjų rajonų verslo įmonėse.

Net 160-ties moksleivių būrį į užsiėmimus VDU ŽŪA atlydėjusi Šakių rajono gimnazijų karjeros koordinatorė Ligita Kajackienė dėkojo projekto iniciatoriams ir įgyvendintojams už skirtus išteklius, kurių dėka toks gausus būrys moksleivių gali turėti naujas prasmingas patirtis, kurios galbūt virs pagrindu ateities profesinei veiklai.

Šis VDU Žemės ūkio akademijos kartu su Rokiškio, Plungės, Pasvalio, Joniškio, Biržų, Akmenės, Mažeikių, Šakių ir Zarasų rajonų verslo ir/ar savivaldos atstovais vykdomas projektas – tai įrodymas, kad mokslo, verslo ir savivaldos sinergija, suteikianti galimybes moksleiviams, gali būti reikšmingas indėlis perspektyviam regionų vystymuisi. Juk išsilavinę, kvalifikuoti specialistai yra variklis, kuriantis rajonuose pridėtinę vertę ir vedantis juos į priekį.

VDU verslo inkubatoriuje įsikurs aplinkosaugos įmonė „Biovala labs“

VDU Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) aplinkos inžinerijos mokslų daktaras Mantas Rubežius ir švariųjų technologijų ir agroverslo vystytojas Žygimantas Kidikas beveik prieš dešimtmetį studijuodami pradėjo vystyti verslo idėją, kuri materializavosi į MB „Biovala“.

Tačiau net ir pabaigę mokslus ir sukūrę sėkmingą verslą, aplinkosaugos sprendimų ieškantys mokslininkai nesėdi rankų sudėję – praėjusiais metais įkūrė dukterinę įmonę MB „Biovala labs“. VDU verslo inkubatoriuje apsistojusios naujos įmonės tikslas – laboratorinių tyrimų pagalba toliau plėsti žinias apie tvarią aplinką.

„Glaudžiai bendradarbiaujame su mokslo bendruomene, kadangi mūsų verslo pamatas – moksliniai tyrimai, todėl tai mums buvo puiki galimybė prisijungti“, – apie VDU verslo inkubatorių kalbėjo bendrakūrėjas M. Rubežius.

Lietuvoje tarp išradingiausių ir labiausiai įkvepiančių startuolių tituluota bei tarptautiniuose konkursuose prizines vietas pelniusi motininė įmonė „Biovala“ pritaikydama fitovalymo ir biodegradacijos technologijas įdarbina augalus, atliekančius užterštų teritorijų valymą. Be to, verslą įkūrę mokslininkai savo klientus konsultuoja agroverslo, atsinaujinančios energetikos, aplinkos inžinerijos ir aplinkosaugos klausimais.

„Pradėjome nuo užterštų teritorijų valymo, o dabar užsiimame ir biologinių produktų platinimu, o kartais – net kūrimu, – verslo augimą apibendrino direktorius M. Rubežius. – Taip pat kitiems suteikiame konsultacines ir laboratorinių tyrimų paslaugas. Paslaugų ir produktų spektras nuolatos plečiasi, ieškome vis naujų galimybių.“

Pexels nuotr.

Aplinkos inžinerijos mokslininkas M. Rubežius ir jo kolega VDU ŽŪA doktorantas Ž. Kidikas nuolatos plečia ne tik paslaugų ir produktų spektrą, bet ir dirvožemiui valyti tinkančių augalų duomenų bazę.

„Mūsų duomenų bazė nuolatos auga, bet didžiąją dalį jos sudaro teorinės prielaidos arba kitų mokslininkų atlikti laboratoriniai darbai, – aiškino M. Rubežius. – Laboratorijos tyrimai nuo praktinio panaudojimo labai skiriasi ypač mūsų srityje. Duomenų bazė yra nuolatos atnaujinama realiais lauko tyrimais.“

Nuo „Biovala“ įsikūrimo pradžios joje dirbo tik Ž. Kidikas ir M. Rubežius, tačiau laikui bėgant prie komandos prisijungė ir VDU ŽŪA absolventė dr. Alfreda Kasiulienė.

„Alfreda prie mūsų prisijungė startavus moksliniam projektui „Phy2Climate“– sakė direktorius M. Rubežius. – Kai projektas buvo patvirtintas ir laimėtas, ji prisijungė prie mūsų kaip darbuotoja. Ji turi labai gerą kompetencijų bagažą biotechnologijų ir pavojingų atliekų tvarkyme, chemijoje.“

„Biovala“ šiuo metu dalyvauja „Horizontas 2020“ Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos finansuojamame projekte „Phy2Climate“. Jame kartu su „Biovala“ dalyvauja dar šešiolika partnerių iš devynių skirtingų valstybių.

„Tai – mūsų didžiausias projektas, kuris tebevyksta, – „Phy2Climate“ pristatė M. Rubežius. – Esame šio tarptautinio projekto dalis ir dalyvaujame įvairiuose jo įgyvendinimo etapuose. Šiuo metu didžiausia mūsų darbo dalį sudaro lauko tyrimai buvusios naftos bazės teritorijoje. Atliekame praktinius tyrimus – valome užterštą dirvožemį.“

Anot M. Rubežiaus, Lietuvoje didžiausią dalį dirvožemio taršos sudaro būtent nafta.

„Duomenys labai varijuoja ir jų patikimumas nėra 100 proc. Jei mes kalbame apie užterštą dirvožemį, Geologijos tarnybos duomenimis, Lietuvoje mes turime daugiau nei 12 tūkst. potencialiai užterštų teritorijų, – situaciją analizavo VDU ŽŪA mokslininkas. – Prie tų teritorijų gali būti priskirtos veikiančios gamyklos, technikos kiemai, degalinės ir panašiai.

Tai nereiškia, kad jų teritorijoje yra tarša, bet jos potencialiai gali teršti aplinką. Iš tų potencialių taršos židinių yra galbūt mažiau nei pusę teritorijų, kuriose reikia imtis tam tikrų veiksmų, kad pašalintume taršą. Pas mus daugiausiai teritorijų yra užteršta naftos produktais. Jas galima suskaičiuoti – iki 5 tūkst. Iš tų 5 tūkst. preliminariai penktadaliui reikia skirti dėmesį – jas reikia prižiūrėti, valyti, tvarkyti, nes jos gali būti pavojingos aplinkai ir žmonių sveikatai.“

Pexels nuotr.

Vis tik dirvožemiu besirūpinančiam mokslininkui didesnį rūpestį kelia ne Lietuvos, o Europos kontekstas.

„Europos kontekste mes tikriausiai užimame mažą dalį, pernelyg neišsiskiriame, nes pas mus nebuvo tokio išteklių išgavimo ar apdirbimo pramonės, – sakė M. Rubežius. – Belgijoje ir kituose pramoniniuose regionuose yra visai kitokie skaičiai – užterštų teritorijų ženkliai daugiau. Visoje Europoje gali būti iki pusės milijono tokių teritorijų, kurioms reikia skirti išskirtinį dėmesį – regeneruoti ir sutvarkyti.“

VDU mokslininką neramina ne tik esanti dirvožemio taršos situacija, bet ir požiūris į šią aplinkosaugos problemą.

„Žiūrint į ateitį, didžiausią nerimą man kelia aplinkosaugos politika visame pasaulyje skaitant biologinės įvairovės nykimą, klimato kaitą su visais ekstremaliais reiškiniais. Be to, politikų ir verslo abejingumas – nepaisymas aplinkos, ekologijos ir panašių dalykų“, – užbaigė M. Rubežius.

Daugiau informacijos apie „Biovala labs“ rasite įmonės puslapyje, o norėdami pamatyti visus VDU verslo inkubatoriaus partnerius spauskite čia.

Pradedama registracija į tarptautinę parodą „Ką pasėsi… 2024“

Šią savaitę Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Verslo ir socialinės partnerystės centras pradeda vykdyti įmonių, pageidaujančių dalyvauti 28-ąjį kartą vyksiančioje parodoje „Ką pasėsi… 2024“, registraciją. Likus keturiems mėnesiams iki didžiausio žemės ūkio renginio Baltijos šalyse, organizatoriai susidomėjusiųjų kviečia nedelsti ir išsirinkti norimas vietas, atliepsiančias įmonių išsikeltus lūkesčius.

Kaip ir kasmet, taip ir 2024 metų pavasarį, „Ką pasėsi…” kvies visus, susijusius su žemės ūkiu, atvykti į Žemės ūkio akademiją ir sužinoti apie naujoves agroversle. Ši paroda – puiki proga dalyviams, pristatysiantiems savo atstovaujamos srities naujienas, išvysti kuo gyvena jų kolegos bei konkurentai. Tuo tarpu lankytojai iš gausybės pasiūlymų galės išsirinkti geriausiai jų poreikius patenkinsiančius produktus ar paslaugas.

Taip pat parodoje susirinkusiųjų lauks šviečiamoji programa – mokslininkų ir praktikų dalijimasis sukauptomis žiniomis ir patirtimi – bei amatų ir sodinukų mugė.

Dalyvių registracijos nuoroda

VšĮ „Ekoagros“ atstovas atviroje paskaitoje atskleidė, kaip praktikoje sertifikuojamas ir kontroliuojamas ekologinis sektorius

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) veikla be aktyvaus ir nuoseklaus bendradarbiavimo su socialiniais partneriais – agroverslo įmonėmis, viešojo sektoriaus įstaigomis, žemdirbių asociacijomis – šiandien būtų neįsivaizduojama. Šis bendradarbiavimas yra nuoseklus, tęstinis procesas: socialiniai partneriai aktyviai dalyvauja rengiant bei tobulinant studijų programas, organizuojant studentų praktikas, kuriant ir diegiant mokslo inovacijas.

Kokybiškam studijų procesui labai vertingos yra ir socialinių partnerių skaitomos paskaitos, kurių metu teorija susiejama su praktika. VDU ŽŪA Agronomijos fakultete tokio pobūdžio paskaitą apie ekologinių ūkių sertifikavimo Lietuvoje reglamentavimą, procedūras bei kontrolę skaitė VšĮ „Ekoagros“ kokybės vadovas Tomas Demikis.

Atvira paskaita studentams vertinga ir informatyvi keliais aspektais

VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto studijų programos „Agroekosistemos“ magistrantas Linas Marcinkevičius, dalydamasis VšĮ „Ekoagros“ kokybės vadovo Tomo Demikio atviros paskaitos įspūdžiais, teigia, kad ji buvo vertinga ir informatyvi netgi keliais aspektais – ir kaip būsimam šios srities specialistui, ir kaip potencialiam VšĮ „Ekoagros“ darbuotojui, nes paskaitos metu skambėjo raginimų VDU ŽŪA absolventams jungtis prie įstaigos komandos, ir kaip ekologiškai ūkininkaujančiam ūkininkui. Mat ekologinį augalininkystės ūkį Trakų rajone įsteigė vaikino senelis, vėliau perėmė tėtis, o darbu ir naujausiomis universitete įgytomis žiniomis prie ūkio vystymo aktyviai prisideda ir Linas. Pašnekovo teigimu, ekologinis šeimos ūkis niekada nėra turėjęs problemų VšĮ „Ekoagros“ patikrų metu, tačiau paskaitos metu buvo įdomu išgirsti, kaip šios procedūros vyksta kitose ES šalyse, kokie teisės aktai reglamentuoja vienus ar kitus reikalavimus.

Susitikimų su socialiniais partneriais daugėja, ir jie tikrai labai naudingi

VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė pastebi, kad universiteto bendradarbiavimas su VšĮ „Ekoagros“ yra labai svarbi grandis rengiant specialistus ateities agrosektoriui, kuomet turi būti siekiama darnos su gamta, skatinamas tvarus ūkininkavimas, ekologiškų produktų vartojimas, rūpinamasi dirvožemio sveikata bei biologinės įvairovės išsaugojimu.

II pakopos studijų programos „Agroekosistemos“ dėstytoja doc. dr. Rita Pupalienė atkreipia dėmesį, kad iki 2030 m. 25 proc. Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio paskirties žemės turėtų būtų dirbama ekologiškai. Todėl atitinkamai auga ir tarpkryptines studijas baigusių specialistų, įgijusių ekologijos ir agronomijos žinių, poreikis.

„Socialinius partnerius įtraukiame į programų tobulinimo procesą, kviečiame į paskaitas. Šios paskaitos yra naudingos ne tik studentams, bet ir dėstytojams. Dėstytojai, nuolat besirengiantys paskaitoms, be abejo, stebi teisėkūros lauką, teisės aktų pakeitimus, domisi, kaip konkrečius reikalavimus pavyksta įgyvendinti, kokia yra viešoji ūkininkų nuomonė vienu ar kitu klausimu, tačiau visada labai vertinga yra išgirsti specialisto praktiko įžvalgas. Ekologinių ūkių sertifikavimas tarsi ir nėra naujas dalykas, tačiau tai tebekelia įvairių klausimų ir visuomenei, ir programos „Agroekosistemos“ studentams, kurie ateityje privalės išmanyti labai daug. Žinių, kurias suteiktų akademinė aplinka, nebendradarbiaujanti su socialiniais partneriais, tikrai nepakaktų. Susitikimas su specialistu, atsakingu už sertifikavimą, sudaro galimybę paklausti praktinių dalykų, sužinoti, kaip realiai procesas veikia. Studentų ir dėstytojų, netgi nedėstančių su konkrečia tema susijusių dalykų, susitikimų su socialiniais partneriais pastaruoju metu Agronomijos fakultete daugėja, ir jie tikrai labai naudingi“, – teigia doc. dr. R. Pupalienė.

Sertifikavimo tikslas – suteikti suinteresuotosioms šalims pasitikėjimą produktu

VšĮ „Ekoagros“ kokybės vadovas Tomas Demikis paskaitos metu priminė, kad ši įstaiga yra pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, veikiantis ekologinės gamybos ir pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą pagamintų produktų sertifikavimo ir kontrolės srityse. VšĮ „Ekoagros“ veiklos sritys – ekologinės gamybos sertifikavimas Lietuvoje pagal ES ekologinės gamybos reikalavimus, taip pat ekologinės gamybos sertifikavimas pagal JAV žemės ūkio departamento nacionalinę ekologijos programą, žemės ūkio ir maisto produktų sertifikavimas pagal Nacionalinės maisto kokybės sistemos taisykles, ekologinės gamybos sertifikavimas trečiosiose valstybėse pagal VšĮ „Ekoagros“ ekvivalentiškumo standartą, tikrinimas pagal privačių standartų „Demeter“, „Bioland“ ir kt. reikalavimus.

„Sertifikavimas – tai procedūra, kuria sertifikavimo įstaiga patvirtina, kad laikomasi su ekologine gamyba susijusių teisės aktų reikalavimų gaminant tam tikros gamybos srities ekologiškus žemės ūkio ir maisto produktus ir renkant laukinius augalus. Ekologinės gamybos sertifikavimas prasideda ūkio subjektui pateikus sertifikavimo įstaigai prašymą kontroliuoti ekologinės gamybos vienetą ir ekologinę gamybą ir baigiasi nustojus galioti su sertifikavimo įstaiga pasirašytai ekologinės gamybos kontrolės sutarčiai.

Sertifikavimo tikslas yra suteikti visoms suinteresuotosioms šalims pasitikėjimą, jog produktas, procesas ar paslauga atitinka nustatytus reikalavimus. Sertifikavimo vertė yra pasitikėjimo laipsnis ir tikėjimas, kad sertifikavimas atliktas nešališkai ir kompetentingai, akivaizdžiai įrodžius atitiktį nustatytiems reikalavimams“, – kalbėjo T. Demikis.

Kontrolės sistemos sandara ES šalyse skiriasi

Komentuodamas ekologinės gamybos kontrolės sistemą, VšĮ „Ekoagros“ kokybės vadovas aiškino, kad šalys, suinteresuotos sertifikavimu, yra sertifikavimo įstaigų klientai, taip pat organizacijų, kurių produktai, procesai ar paslaugos sertifikuotos, klientai, valstybės institucijos, vartotojai bei kiti visuomenės nariai.

„Kontrolės sistemos sandarą nustato ES Oficialios kontrolės reglamentas 2017/625, kuris yra taikomas ir ekologinės gamybos, bei ekologiškų produktų ženklinimo kontrolei. Kiekvienoje Bendrijos šalyje narėje turi būti paskirta kompetentinga institucija, t. y. valstybės narės centrinės valdžios institucija, kuri organizuoja ir prižiūri ekologinės gamybos kontrolę toje šalyje. Lietuvoje tokia institucija yra Žemės ūkio ministerija. Kompetentinga institucija, formuodama kontrolės sistemą, turi pasirinkimą: gali suteikti įgaliojimus kontrolės institucijai – valstybės narės viešajai administracinei organizacijai, skirtai ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo kontrolei atlikti. Lietuvoje tokia kontrolės institucija yra VšĮ „Ekoagros“. Taip pat kompetentinga institucija gali tam tikras oficialios kontrolės užduotis pavesti įgaliotosioms įstaigoms – kontrolės institucijoms, kurios paprastai būna privatūs juridiniai asmenys. Lietuvoje tokiu būdu perduotų užduočių nėra“, – pastebėjo T. Demikis.

Sistema, kai kontrolės funkcijas vykdo viešojo administravimo organizacijos, šiuo metu veikia penkiose ES šalyse – Suomijoje, Estijoje, Lietuvoje, Danijoje ir Nyderlanduose. Sistema, kai kontrolę vykdo ir viešojo administravimo organizacijos, ir privatūs juridiniai asmenys veikia dvejose šalyse – Ispanijoje ir Lenkijoje. Tokia sistema paprastai veikia teritoriniu principu ir gali būti efektyvi didelėse valstybėse. Visose kitose ES šalyse narėse kontrolė pavesta privačioms įgaliotosioms įstaigoms.

VšĮ „Ekoagros“ atstovas taip pat pristatė ES ir nacionalinius teisės aktus, nustatančius sertifikavimo reikalavimus ir kontrolę. Tokių dokumentų pakete – ES reglamentai, taisyklės, žurnalai bei tvarkų aprašai. Demikis išsamiai papasakojo apie ekologinio ūkio sertifikavimo proceso eigą augalininkystės ir gyvulininkystės ūkiuose, taip pat apie planines ir neplanines tokių ūkių patikras.

Kiekvienais metais, iš anksto nepranešus, atliekama ne mažiau kaip 10 proc. patikrinimų

„Kontrolė visų pirma apima tikrinimą, ar kiekvienu gamybos, paruošimo ir platinimo etapu veiklos vykdytojai taiko prevencines ir atsargumo priemones ir laikosi teisės aktuose nustatytų reikalavimų viso proceso metu atsižvelgiant į riziką, t. y. į tikimybę, kad galima yra neatitiktis nustatytiems reikalavimams. Bet kuriuo atveju visų veiklos vykdytojų ir veiklos vykdytojų grupių, atitiktis tikrinama bent kartą per metus. Taip pat kiekvienais metais, iš anksto nepranešus, atliekama ne mažiau kaip 10 proc. visų su oficialia veiklos vykdytojų arba veiklos vykdytojų grupių kontrole susijusių patikrinimų“, – pasakojo svečias.

VšĮ „Ekoagros“ kokybės vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad visos Bendrijos mastu siekiant išvengti ekologiškumą įrodančių sertifikatų klastojimo atvejų, visų „Ekoagros“ sertifikuotų veiklos vykdytojų, o taip pat ir kitų ES kontrolės institucijų ir kontrolės įstaigų sertifikatai yra talpinami vieningoje ES informacinėje sistemoje TRACES NT. Kaip ja naudotis ir patogiai surasti informaciją apie sertifikuotus veiklos vykdytojus, galima peržiūrėjus VšĮ „Ekoagros“ parengtame filmuke YouTube platformoje.

Prie komandos kviečia prisijungti VDU ŽŪA absolventus

Demikis taip pat ragino VDU ŽŪA absolventus pasinaudoti galimybe prisijungti prie VšĮ „Ekoagros“ komandos. Informacija apie darbuotojų poreikį skelbiama įstaigos internetinėje svetainėje, socialiniuose tinkluose ir darbuotojų paieškos svetainėse. Pagrindiniai reikalavimai pretenduojant į tikrintojo ar eksperto pozicijas yra žemės ūkio krypties mokslų aukštasis universitetinis išsilavinimas ir ne trumpesnė kaip vienerių metų darbo patirtis žemės ūkio produktų gamybos srityje.

Inžinerijos fakulteto magistrantai supažindinami su naujais žemės dirbimo mašinų technologiniais sprendimais

Žemės dirbimas yra viena iš svarbiausių technologinių operacijų, darančių stiprią įtaką dirvožemio savybių kitimui, sėklų guoliavietės paruošimui, sėjai, augalų vegetacijai, derliui, aplinkos užterštumui ir t.t. Todėl žemės dirbimo mašinų darbinių dalių konstrukcinių ir technologinių parametrų sąveikos su dirvožemiu teorinis ir praktinis nagrinėjimas yra svarbi studijų proceso dalis.

Šių metų spalio 11 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio mechanikos inžinerijos studijų programos II kurso magistrantus priėmė UAB „Agrokoncerno technika“ atstovai. Įmonės pardavimų vadovas Justas Mulokas ir produktų grupės vadovas Skirmantas Diliautas supažindino magistrantus su jų atstovaujamų žemės dirbimo ir sėjos mašinų gamintojo „BEDNAR“ grupės produktais, pristatė naujus mašinų konstrukcinius ir technologinius sprendimus, išryškino galimybes taikyti išmaniąsias precizinio ūkininkavimo technologijas, pasidalino sukaupta patirtimi apie mašinų darbą skirtingų savybių dirvožemiuose, atsakė į studentams rūpimus klausimus.

Forumas „Taškų sujungimas: bioekonomikos inovacijų ir verslo plėtros kelias Lietuvoje“: TRANSLIACIJA

YOUTUBE TRANSLIACIJA LT

YOUTUBE TRANLIACIJA EN

Vytauto Didžiojo universitetas, bendradarbiaudamas su asociacija „LithuaniaBIO“, klasteriu „AgriFood Lithuania DIH“ ir kitais partneriais, š. m. rugsėjo 27 d. organizuoja Lietuvos bioekonomikos inovacijų ir verslo plėtros forumą. Forumo globėja – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Renginio metu bus:

apžvelgiamos Suomijos, Vokietijos, Airijos ir Latvijos bioekonomikos strategijos bei patirtis vystant inovacijomis grįstą bioekonomiką;
aptariamos į bioekonomikos plėtrą orientuotos Lietuvos valstybinių institucijų iniciatyvos;
diskutuojama su verslo, mokslo ir valstybinio sektoriaus atstovais, kaip atverti bioekonomikos inovacijų ir verslo plėtros potencialą Lietuvoje.

Detalesnė informacija – PROGRAMOJE.

Lietuvos bioekonomikos inovacijų ir verslo plėtros forumas – tarpsektorinei bioekonomikos inovacijų ir verslo plėtrai

Bioekonomika, kurioje akcentuojamas gamtos išteklių naudojimas ir aplinkosaugos tvarumas, ES žaliojo kurso kontekste tampa vis svarbesne ekonomikos dalimi, nuo kurios plėtros priklausys, kuo taps ateities iššūkiai – naujomis galimybėmis ar sunkiai sprendžiamomis problemomis. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) organizuojamas Lietuvos bioekonomikos inovacijų ir verslo plėtros forumas – svarbus įvykis, prisidedantis prie bioekonomikos inovacijų kūrimo, verslo augimo ir sektoriaus plėtros bei tvaraus gamtos išteklių naudojimo tradicijų formavimo šalyje.

Siekia suburti diskusijai

Forumo organizatorė ir moderatorė, VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto doktorantė, Lietuvos biotechnologų asociacijos viceprezidentė ir valdybos narė Virginija Kargytė pasakoja, kad rugsėjo 27 d., antrąją konferencijos „Kaimo plėtra 2023: Bioekonomika siekiant Žaliojo kurso tikslų“ dieną, vyksiantis Ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės globojamas Lietuvos bioekonomikos inovacijų ir verslo plėtros forumas atvers dar daugiau galimybių diskutuoti, dalytis idėjomis ir ieškoti inovatyvių sprendimų. Forumu siekiama suburti bioekonomikos dalininkus iš akademinės bendruomenės, pramonės ir valstybinių institucijų diskusijoms apie tarpsektorinę bioekonomikos inovacijų ir verslo plėtrą Lietuvoje.

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė kviečia Lietuvos verslą aktyviai dalyvauti forume, ne tik išklausyti pranešimus apie VDU Žemės ūkio akademijos ir partnerių naujausių tyrimų rezultatus, susipažinti su kitų šalių politikų, mokslininkų ir valdžios institucijų patirtimi vystant bioekonomiką, bet ir patiems aktyviai įsitraukti į diskusijas bei tapti pokyčių dalimi.

„Forumo dalyviai turės galimybę susipažinti su Europos šalių, pripažintų pirmaujančiomis inovatorėmis, ir nacionaliniu lygmeniu koordinuojančių bioekonomikos plėtrą patirtimi. Savo nacionalines bioekonomikos strategijas pristatys Suomijos, Vokietijos ir Airijos atsakingų institucijų atstovai. Bus apžvelgtos ir Lietuvos valstybinių institucijų iniciatyvos, orientuotos į bioekonomikos plėtrą mūsų šalyje. Šios iniciatyvos susijusios su gyvybės mokslų sektoriaus ir biologiniais ištekliais grįstos pramonės plėtra, su tvarios agrobiologinių išteklių gamybos ir šių išteklių panaudojimo vietos ekonomikoje skatinimu, su miškų ūkio valdymo strategija ir medienos išteklių panaudojimu tvariame statybų sektoriuje bei kitose srityse, taip pat su žiedinės bioekonomikos skatinimu ir atsinaujinančių energijos išteklių gamybos, kurioje naudojama biomasė, plėtra“, – apie forumo suteikiamas galimybes pasakoja V. Kargytė.

Renginio metu vyks bendra akademinės bendruomenės, pramonės ir valstybinių institucijų atstovų diskusija apie Lietuvos potencialą išnaudoti su bioekonomikos plėtra susijusias galimybes. Diskusijoje akademinės bendruomenės perspektyva pasidalins Vytauto Didžiojo, Vilniaus ir Kauno technologijos universitetų atstovai. Technologijų ir gamybos sektoriaus perspektyvą pateiks Lietuvos biotechnologų asociacijos „LithuaniaBIO“, agromaisto technologinių inovacijų dirbtuvių „ART21“, vertikaliai integruotos ekologiško maisto įmonių grupės „AUGA group“ ir medienos pramonės įmonių grupės „VMG grupė“ atstovai. Tuo tarpu viešąjį sektorių diskusijoje atstovaus plėtros agentūros – VšĮ „Inovacijų agentūra“ ir VšĮ „Investuok Lietuvoje“, taip pat septynias savivaldybes vienijanti asociacija „Klaipėdos regionas“.

Mokslininkai pristatys naujausių tyrimų rezultatus ir kvies diskusijai

Lietuvos bioekonomikos inovacijų ir verslo plėtros forumas – svarbi tarptautinės konferencijos „Kaimo plėtra 2023: Bioekonomika siekiant Žaliojo kurso tikslų“ dalis. Konferencijos organizacinio komiteto pirmininkė dr. L. Skauronė atkreipia dėmesį, kad ši kompleksinė, iš kelių svarbių renginių susidedanti tarptautinė mokslinė konferencija suburia patyrusius ir jaunuosius mokslininkus, tyrėjus, doktorantus, studentus, taip pat praktikus, politikos formuotojus, įgyvendintojus, privataus sektoriaus veikėjus ir kitus, todėl kartu su forumu šis renginys tampa atvira žinių dalijimosi, diskusijų ir naujų idėjų išgryninimo platforma.

„Konferencijos ir forumo metu mokslininkai pristatys naujausių tyrimų rezultatus apie Žaliojo kurso įgyvendinimo iššūkius, žemės ūkio ir maisto produktų, žuvininkystės ir miškininkystės darnios politikos formavimo ir įgyvendinimo galimybes, inovacijas ir technologijas, taip pat jų svarbą ir problemines sritis. Tikimės, kad tai ves į diskusijas, nes dalyviams bus suteikiama galimybė ne tik paklausyti, bet tuo pačiu ir aktyviai dalyvauti diskusijose, išreiškiant savo požiūrį į kaimo plėtros problemas moksliniu ir praktiniu požiūriais“, – apie dialogui ir naujų idėjų kūrimui atvirą renginio formatą kalba dr. L. Skauronė.

VDU ŽŪA Bioekonomikos tyrimų instituto direktorius doc. dr. Rytis Skominas pastebi, kad geriausi moksliniai rezultatai pasiekiami bendram tikslui apjungiant kelias mokslo kryptis ar net sritis ir tikisi, kad konferencijos bei forumo dalyviai užmegs naujus ryšius, generuos naujas idėjas moksliniams tyrimams. Pasak mokslininko, šie renginiai gali tapti geru startu moksliniam bendradarbiavimui rengiant tarptautines paraiškas mokslo projektams.

Tiesioginės transliacijos – norintiems nuotoliu išklausyti pranešimus ir diskusijas

Siekiant kuo didesnės renginio sklaidos, platesnės auditorijos, konferencijos „Kaimo plėtra 2023: Bioekonomika siekiant Žaliojo kurso tikslų“/angl. „Rural Development 2023: Bioeconomy for the Green Deal“ plenarinio posėdžio (rugsėjo 26 d.), taip pat forumo „Taškų sujungimas: Lietuvos bioekonomikos vystymo planas“ (angl. Connecting the Dots: A Roadmap for Lithuanian Bioeconomy Development) (rugsėjo 27 d.) pranešimai bei diskusijos bus transliuojami tiesiogiai Vytauto Didžiojo universieto youtube platformoje. Norinčius stebėti anglų ir lietuvių kalbomis vyksiantį forumą, kviečiame registruotis. Renginiuose tikimasi dar didesnio įvairių suinteresuotų šalių susidomėjimo ir aktyvumo, atsižvelgiant į išskirtų tematikų aktualumą bei svarbą nacionaliniu ir tarptautiniu mastu.