Tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi… 2023“ įsibėgėja

Tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi… 2023“ kviečia susipažinti su naujausiais žemės ūkio technologijų ir įrangos pasiekimais, sodininkystės tendencijomis. Tradicinė paroda tapo ne tik inovacijų pristatymo platforma, bet ir erdve diskusijoms, naujoms pažintims, vedančioms į mokslo ir verslo bendrystę, naujas idėjas ir jų įgyvendinimo projektus.

Nesavanaudiška mokslo ir verslo bendrystė visada duoda gerus rezultatus

Parodos atidarymo kalboje Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė pabrėžia agrosektoriaus bei mokslo ir verslo bendrystės svarbą. „Džiaugiuosi, kad žemės ūkio inovacijos demonstruojamos būtent čia – VDU Žemės ūkio akademijoje, kad stiprėja daug metų trunkanti verslo ir mokslo partnerystė. Džiaugiuosi parodos plėtra, prisijungiančiomis naujomis įmonėmis ir smulkiaisiais verslininkais. Nesavanaudiška mokslo ir verslo bendrystė visada duoda gerus rezultatus“, – pastebi kanclerė ir atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje žemės ūkis buvo ir bus strategiškai svarbus verslo sektorius. Pasak prof. dr. A. Miceikienės, Lietuvai žemės ūkis visada davė duonos kąsnį, kartais ne tokį sotų, kaip norėjosi, bet visada savą. „Džiaugiuosi mūsų komanda, organizuojančia šį renginį, dėkoju visiems partneriams ir parodos rėmėjams. Didžiuojuosi, kad įsteigtas Žemės ūkio mokslo ir inovacijų plėtros fondas, tikiuosi, kad tai prisidės prie dar geresnių mokslo rezultatų ir inovacijų diegimo versle. Linkėdama įdomių diskusijų, naujų patyrimų, naujų partnerysčių, džiaugiuosi, kad esate čia ir, kad VDU ŽŪA ir žemės ūkio verslas toliau stiprina bendrystę“, – kalba prof. dr. Astrida Miceikienė.

LR Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas savo kalba siekia atkreipti dėmesį į technologijų įdarbinimo poreikį. „Jaučiame augančią technologijų reikšmę, net deklaruojant reikia vis daugiau informacinių technologijų. Technologijų reikės ir tam, kad švelnėtų politikos nustatyti reikalavimai, sprendimai atsiras per technologijas. Svarbu, kad ši paroda vyksta VDU Žemės ūkio akademijoje, nes mokslo ir mokymo sąveika su technologijomis yra žemės ūkio sektoriaus ateitis“, – pastebi ministras.

Kviečia visus sodinti Lietuvos obelį, kad ateityje kartu galėtume džiaugtis jos žiedais

LR Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas prof. dr. Viktoras Pranckietis, sveikindamas susirinkusius į parodos atidarymą džiaugiasi parodos atidarymo datos sutapimu su statistiškai dažniausia įšalo išėjimo diena. Profesorius kviečia visus sodinti Lietuvos obelį, kad ateityje kartu galėtume džiaugtis jos žiedais. „Šioje bendruomenėje esu daugiau nei keturiasdešimt metų, sveikinu visus atvykusius į mūsų bendruomenę, būkime draugais“, – kviesdamas diskutuoti, bendrauti ir megzti naujus ryšius, kalba prof. dr. Viktoras Pranckietis.

Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvilas pastebi, kad nors parodoje labai svarbios technologijos ir technika, ne mažiau reikšminga parodos dalyvių bendrystė, pažintys, dalijimasis. „Žemdirbystė labai svarbi, kad išgyventume. Džiaugiuosi, kad taip sparčiai vystosi galimybės, žinios, kaip racionaliai ir tvariai dirbti. Linkiu, kad pakiltų visų žemdirbių ir susijusių su šia sritimi entuziazmas tęsti mums visiems labai svarbius darbus“, – mintimis dalijasi Vilkaviškio vyskupas.

Pagrindinio parodos rėmėjo, įmonės „Audrokesta“ direktorius Audrius Mockaitis sveikino dalyvius ir organizatorius su 27-us metus vykstančia švente. A. Mockaitis džiaugiasi, kad „Audrokesta“ šiemet mini 20-metį ir vertina galimybę augti kartu su paroda.

Parodoje susijungia verslas, mokslas, lankytojus kviečia sodinukų, amatų mugė, VDU ŽŪA atvirų durų diena

Parodoje dalyvauja žemės ūkio techniką siūlančios įmonės, trąšų gamintojai, sėklų, augalų apsaugos produktus ir kitą su žemės ūkiu susijusią produkciją pristatančios kompanijos, taip pat mokslo, finansų įstaigos, draudimo paslaugas teiksiančios įmonės. Parodos metu vyksta naujausių žemės ūkio technologijų ir išmanumo pristatymai, taip pat šviečiamoji programa, diskusijos aktualiomis temomis su universiteto mokslininkais, agroverslo atstovais, politikais. Tris parodos dienas užsukti kviečia sodinukų ir amatų mugė.

Parodos lankytojai laukiami ir VDU ŽŪA stende, kuriame turi galimybę tiesiogiai pasikonsultuoti su mokslininkais. Trečiąją parodos dieną VDU Žemės ūkio akademija atvers duris interesantams studijų klausimais. Besidominčių studijomis lauks „VDU ŽŪA atvirų durų diena“, kurioje lankytojai turės galimybę sužinoti apie bakalauro, magistrantūros bei kitas studijų galimybes, pažinti studijų aplinką ir VDU ŽŪA fakultetus. Balandžio 1 d. interesantai bus laukiami 10 val. ir 11 val. Agronomijos fakultete – VDU ŽŪA centrinių rūmų 303 kab., Bioekonomikos plėtros fakultete – VDU ŽŪA III rūmų 428 kab., Inžinerijos fakultete – II rūmų 304 kab., Miškų ir ekologijos fakultete – VDU ŽŪA centrinių rūmų 428 kab.

Paroda vyksta kovo 30–balandžio 1 dienomis, 9–17 val. Įėjimas į parodą nemokamas, siekiant išvengti automobilių spūsčių, organizatoriai kviečia atvykti nuo prekybos centro „Mega“ kas pusvalandį abiem kryptimis važiuojančiu nemokamu autobusu.

Įteikti parodos „Ką pasėsi… 2023“ medaliai – įmonių pristatomos inovacijos prognozuoja, kaip atrodys Lietuvos ūkiai netolimoje ateityje

Laukuose savarankiškai dirbantis traktorius, kiekvieną dirvožemio pokytį fiksuojanti ir skubiai, ko reikia imtis norint jį pagerinti, pranešanti įranga, laiką, lėšas ir gamtą tausojančios technologijos, strateginius sprendimus bei savo veiklos plėtrą planuojantis ūkininkas – tai tik dalis pokyčių, kurie Lietuvos ūkiuose prognozuojami artimiausią dešimtmetį.

Laimi inovatyviausi

Kad visi sumanymai virstų realybe, rūpinasi dešimtys žemės ūkio srityje veikiančių mūsų šalies įmonių. Jos inovatyvią techniką ir įrenginius pateikė kasmet prieš didžiausią Baltijos šalyse tarptautinę žemės ūkio parodą „Ką pasėsi… 2023“ rengiamam konkursui. Pastarojo rezultatas – tradiciškai „Ką pasėsi… “ medaliais apdovanoti 10 geriausių parodos eksponatų.

„Šįmet visi pretendentai buvo labai geri, todėl juos vertinančiai komisijai iššūkių nestigo. Yra ilgas kriterijų sąrašas, kuriame minimi ir žaliojo kurso, poveikio žmogui, inovatyvumo bei daugybė kitų aspektų. Juos numatant atsižvelgiama į šių laikų aktualijas bei pasaulines tendencijas, susijusias su žemės ūkiu“, – sako „Ką pasėsi 2023…“ eksponatų vertinimo komisijos pirmininkas, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjas, prof. dr. Egidijus Šarauskis.

Anot jo, pastebima, kad mūsų šalyje pastaraisiais metais išryškėjo kelios tendencijos – ūkių noras vystyti tiksliąją žemdirbystę ir robotizuoti savo veiklą.

„Gyvulininkystėje robotai nėra naujiena, o augalininkystėje – tik atkeliaujantis reiškinys. Technologijos sparčiai plinta žemės ūkyje ir tai yra suprantama. Įtaką pokyčiams turi darbo jėgos trūkumas, noras dirbti optimaliai, vykdyti žaliojo kurso reikalavimus ir rekomendacijas“, – kalba prof. dr. E. Šarauskis.

„Ką pasėsi…“ parodos eksponatų vertinimo komisijos sprendimu, medaliais ir diplomais šįmet įvertinta:

1. Biostimuliantas BlueN^TM (UAB „Agrokoncernas“);

2. Žemės ūkio darbams skirtas autonominis robotas AgXeed AgBot 5.115T2 (UAB „Agrokoncerno technika“);

3. Šienapjovių kombinacija KUHN FC 9330D-RA (UAB „DOJUS agro“).

4. Savaeigis purkštuvas AGRIFAC CONDOR VANGUARD (UAB „Dotnuva Baltic“).

5. Grandininis diskinis skutikas DAL-BO POWERCHAIN 800 (AB „East West Agro“).

6. Traktorius Fendt 700 Vario Gen7 (UAB „Ivabaltė“).

7. Vandenvežė su chemijos tirpalų paruošimu PTL-16V (UAB „Laumetris“).

8. Ratinis traktorius T7.315 HD („Heavy Duty“) (AB „Lytagra“).

9. Akmenų rinktuvas Kivi Pekka 5 (UAB „Rovaltra“).

10. Presas KUHN VB 7160 (UAB „Žemtiekimas“).

Robotai jau atkeliavo

„Ką pasėsi… 2023“ parodoje bus galima gyvai susipažinti su žemės ūkio darbams skirtu autonominiu robotu.

UAB „Agrokoncerno technika“ direktorius Mindaugas Lapatkinas pasakoja, jog yra kelios įmonės mūsų šalyje, kurių dalis veiklos augalininkystės srityje jau yra robotizuota.

„Tačiau jos inovaciją naudoja tik savo reikmėms, o mūsų tikslas yra paruošti verslo sprendimus, reikšmingus daugeliui ūkininkų“, – tvirtina pašnekovas.

Šiuo metu jau žinoma ir įsitikinta, kad autonominis robotas AgXeed AgBot 5.115T2 vykdant žemės dirbimo darbus pilnai atstoja traktorių. UAB „Agrokoncerno technika“ specialistų planas yra pritaikyti robotą ir technologiją pagal Lietuvos žemdirbių poreikį atliekant tokius darbus, kaip žemės skutimas, sėja ir t.t.

„Po šio sezono turėtume būti sukaupę pakankamai duomenų, leidžiančių prognozuoti, kada šalies žemės ūkyje įvyks esminiai pokyčiai, susiję su robotų įveiklinimu“, – sak M. Lapatkinas.

Anot jo, technologijos iš dalies išspręs žmogiškųjų išteklių problemą. Be to, jos yra puiki platforma rinkti išsamius dirvožemio duomenis bei, išanalizavus juos, daryti itin svarbius, veiklą efektyvinančius sprendimus.

Lietuvių sukurta naujovė

Eksponatų vertinimo komisijos dėmesio sulaukė vandenvežė su chemijos tirpalų paruošimu PTL-16V. Tai – UAB „Laumetris“ sprendimas, turintis didelę įtaką atliekamų darbų sąnaudoms bei vandens telkinių apsaugai nuo tam tikrų žemės darbuose naudojamų cheminių medžiagų poveikio.

Pasak UAB „Laumetris“ technikos konsultanto Aisčio Miknevičiaus, modernizuota technologija skirta didesniems ūkiams, vienu metu savo veikloje naudojantiems du, tris ar dar daugiau purkštuvų.

„Poreikis tokiai vandenvežei iš pačių ūkininkų kilo prieš kelis metus“, – sako pašnekovas.

Anot jo, gamtinė aplinka – tai ne tik gyvieji jos objektai, bet ir visa tai kas yra aplink mus. Kadangi visi augalų apsaugos produktai – trąšos ar chemikalai, daugiau ar mažiau jai pavojingi, todėl kiekvieną priemonę reikia naudoti itin atsargiai ir atsakingai. UAB „Laumetris“ gaminamos vandenvežės su plastikine talpa viena iš funkcijų ir yra apsaugoti vandens telkinius, vandenvietes nuo augalų apsaugos priemonių patekimo į juos.

„Kadangi chemija ruošiama nebe pačiuose purkštuvuose, o vadinamoje stotyje, bet kokia sąlyčio su vandens telkiniu galimybė išnyksta. Be to, taupomas ir pasiruošimo darbui laikas – jis trumpėja bent tris kartus, o tai jau susiję ir su galutine produkcijos savikaina. Ne visi ūkininkai turi nuosavus purkštuvus ir moka už kiekvieną jų nuomos valandą. Tad, kuo sklandžiau ir sparčiau vyksta darbas, tuo mažiau lėšų išleidžiama jam apmokėti“, – pagrindines lietuviško kūrinio naudas įvertino A. Miknevičius.

Jau kitą savaitę

Kovo 30 – balandžio 1 d. VDU Žemės ūkio akademijoje vyks didžiausia Baltijos šalyse Tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi… 2023“. Paroda šiemet rengiama jau 27-ąjį kartą ir savo apimtimi sparčiai vejasi priešpandeminį lygį. Parodoje ketina prisistatyti apie 500 dalyvių – įmonių, organizacijų ir smulkiųjų prekybininkų. Paroda užims apie 10 ha plotą lauko teritorijoje ir 7 tūkst. kv. m. po stogu. Net 17 proc. įmonių parodoje prisistatys pirmą kartą. Užsienio šalių įmonės sudaro 10 proc. visų parodoje dalyvaujančių įmonių ir organizacijų. Parodoje bus galima išvysti ne tik Lietuvos, bet ir Ukrainos, Vokietijos, Belgijos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Suomijos, Turkijos atstovų ekspozicijas.

Didžiausia parodoje bus žemės ūkio technikos ir įrangos ekspozicija. Karščiausias sezono naujienas pristatys ne tik žinomiausių žemės ūkio technikos prekės ženklų atstovai, bet ir kitos inovatyviai veikiančios įmonės, siūlančios išmanius ūkininkavimo sprendimus. Parodos ekspozicijose bus galima rasti komunalinio ūkio techniką ir įrangą, specializuotas transporto priemones, įrankius sodui ir daržui, sužinoti apie finansines ir kitas paslaugas, gauti naudingų konsultacijų. Ir tai dar ne viskas.

Parodos metu vyks 47 seminarai, aprėpiantys įvairiausią temų spektrą – nuo paramos priemonių žemės ūkiui ir kaimo plėtrai, tvariosios augalininkystės ir gyvulininkystės sprendimų, aukštos pridėtinės vertės maisto produktų gamybos iki ekosisteminių paslaugų.

Lankytojų laukia įvairūs kiti renginiai: konkursas „Geriausias jaunasis automechanikas 2023“; trąšų barstytuvų demonstracija; tarptautinis medžio drožėjų grandininiais pjūklais čempionatas. Apsilankę trečią parodos dieną turės galimybę sudalyvauti VDU Žemės ūkio akademijos atvirų durų dienoje.

Visas tris dienas vyks amatų ir sodinukų mugė, apsilankiusiųjų parodoje lauks įvairios atrakcijos.

Kiekvieną parodos dieną kas pusvalandį nuo PLC „Mega“ į parodą kursuos nemokamas autobusas.

Parodos ir jos renginių lankymas yra nemokamas.

Visa informacija apie parodą – interneto svetainėje expoacademia.lt.

VDU ŽŪA kviečia: Regionų ateities forumas 2023

Vieni mes galime tiek mažai, tačiau veikdami kartu, galime padaryti išties labai daug (Helen Keller).

Regionų ateitis yra labai svarbus visuomenės susidomėjimą ir susirūpinimą keliantis klausimas. Siekiant pažangaus regionų vystymosi ir darnios plėtros, Europos Sąjungoje ir Lietuvoje dedamos didelės pastangos, kad būtų sumažintas socialinis atotrūkis, skatinamas regionų prisitaikymas prie kintančių ekonominių ir socialinių aplinkos sąlygų, sudaromos didesnės galimybės naujų darbo vietų kūrimuisi, taip pritraukiant jaunimą grįžti ir likti juose. Regionų ateities vystymuisi labai svarbus mokslo, regionų savivaldos, verslo ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimas, kuris paskatintų teigiamus pokyčius siekiant jų konkurencingumo, gyvybiškumo, inovatyvių sprendimų kūrimo ir pritaikymo.

VDU Žemės ūkio akademija kviečia į jau trečius metus organizuojamą renginį „Regionų ateities forumas 2023“. Forume bus analizuojami gamta grįsti sprendimai ir bendruomenių atsparumo klausimai, siekiama išsiaiškinti regionų finansinio savarankiškumo, atsinaujinančiosios energijos išteklių naudojimo perspektyvas, tvarių maisto tiekimo sistemų ir žiedinės bioekonomikos potencialo galimybes kaimo vietovėse.

Renginio globėjas – Mindaugas Sinkevičius, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas.

Renginio moderatorius – Andrius Tapinas, laidų vedėjas, lektorius, rašytojas, visuomenininkas.

Organizatorius – VDU Žemės ūkio akademijos Verslo ir socialinės partnerystės centras Socialinės partnerystės skyrius.

Data: 2023 m. balandžio 26 d.
Laikas: 9.00–14.30 val.
Vieta: VDU Žemės ūkio akademijos Iškilmių salė (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.)

BŪTINA REGISTRACIJA

Renginio programa

Teminis renginys „Regionų ateities forumas 2023″ vykdomas pagal Kaimo tinklo projektą NR. PLKT-KK-22-3-04243-PR001 „Komunikacijos priemonės tvariems kaimo plėtros sprendimams”. Priemonė finansuojama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“. Projektas remiamas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.

Trumposios maisto tiekimo grandinės: ko trūksta proveržiui?

VDU ŽŪA langas. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakulteto profesorė dr. Vilma ATKOČIŪNIENĖ dalijasi įžvalgomis apie iššūkius, kylančius trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtrai.

Dar 2015 m. Niujorke (JAV) vykusiame aukšto lygio susitikime valstybių ir vyriausybių vadovai priėmė dokumentą „Keiskime mūsų pasaulį: Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 metų“. Dokumente yra nustatyta 17 darnaus vystymosi tikslų ir 169 uždaviniai, kurie apima daugelį politikos sričių ir skirti įgyvendinti iki 2030 m. Antrasis darnaus vystymosi tikslas kelia iššūkį pasauliui susieti maisto gamybą ir vartojimą taip, kad tai atitiktų vietos aplinkybes ir suteiktų galimybę visiems mėgautis sveikatai palankiais maisto produktais, jie būtų gaminami tvariai ir prisidėtų prie kitų darnaus vystymosi tikslų.

Politiniai įsipareigojimai yra visuotiniai, ilgus metus trukusių derybų tarp valstybių narių rezultatas. Tačiau tai nėra konkretus pasiekimų tvarkaraštis, su lengvai išmatuojamais tikslais, todėl sudėtinga sekti ir stebėti jų pasiekimų pažangą ir tiesiogiai transformuoti į vietos lygmenį.

Pastebimo teigiamos tendencijos

ES lygmeniu pastebimos teigiamos tendencijos. Įvairiose pasaulio šalyse daugėja su trumpąja maisto tiekimo grandine (TMTG) susijusių sumanių iniciatyvų. Kuriami nauji maisto produktų gamintojų ir valgytojų judėjimai, gimstantys iš poreikio bendradarbiauti, burtis į naujas maisto bendrystės grupes, erdves, kooperatyvus.

Šių grandinių vystymas yra kiekvienos ES šalies nacionalinės ir regioninės politikos darbotvarkėje. TMTG teikiama nauda nacionalinei ir vietos ekonomikai, taip pat kaimo socialinei raidai yra neabejotina.

Agrarinis ir maisto sektorius orientuojamas tenkinti vietos gyventojų maisto poreikius, taip pat regioninės plėtros ir nacionalinius interesus. Sukuriama nauda nevienasmenė (kaip neretai įsivaizduojama Lietuvoje), o pagrįsta pasitikėjimu, santykiais, naujomis taisyklėmis, normomis, atsakomybe prieš bendraminčius ir klientus, gamtą ir plačiąją visuomenę.

Trumpųjų tiekimo grandinių valdymas gali būti: vidinis ir išorinis.

Vidinio valdymo atveju pasitelkiamos daugiafunkciais ryšiais ir susitarimais (tarp gamintojų ir grandinės partnerių) pagrįstos sprendimų priėmimo struktūros. O kai valdymas yra išorinis – reguliavimo sistema grindžiama įgalinančia vyriausybės politika ir viešųjų pirkimų konkursais pagal socialinius ir aplinkos kriterijus.

Vis labiau jaučiamas poreikis pasitelkti integruotas trumpųjų maisto tiekimo grandinių valdymo strategijas, derinti skirtingus verslo ir rinkodaros modelius, vienyti vidinį ir išorinį TMTG valdymą.

Kaip yra ES šalyse

ES šalyse gyvuoja panašūs TMTG organizavimo dėsningumai:

aktyvus bendradarbiavimas tarp gamintojų, vartotojų ir kitų suinteresuotų šalių (verslo, pilietinės visuomenės, viešojo sektoriaus);
nedidelė iniciatorių lyderių grupė, tačiau vyrauja telkiančioji lyderystė;
tinklinis valdymo tipas, pagrįstas dalyvavimu ir pasižymintis operatyvumu, reikalaujantis „greitų” sprendimų;
kolektyvinis, sutelkiantis visas dalyvaujančias šalis mokytis;
organizuojant trumpąsias maisto tiekimo grandines svarbi socialinė infrastruktūra ir informacinių bei komunikacinių technologijų naudojimas;
interaktyvi komunikacija, grandinės dalyvių lojalumas.

TMTG nėra statiškos, jose sąveikauja daug suinteresuotųjų šalių, kurios turi savo veiklos strategijas. Grandinių funkcionavimas priklauso ir nuo savivaldos institucijų vadovų, ir specialistų gebėjimų palaikyti ir teikti paramą TMTG organizatoriams.

Ypač svarbūs kritiniai sėkmės veiksniai, kurie dažniausiai yra TMTG konkurenciniai pranašumai, suinteresuotųjų vidinė ir išorinė komunikacija ir bendradarbiavimas.

Su kokiomis susiduriama kliūtimis?

Nepaisant augančios vietinių produktų paklausos ir akivaizdžių privalumų, kuriuos teikia trumposios tiekimo grandinės, vis dar yra keletas pagrindinių iššūkių. Su kokiomis susiduriama kliūtimis siekiant plėtoti žemės ūkio ir maisto sektorių bei didinti produktų pardavimo apimtį per trumpąsias maisto tiekimo grandines?

Daugelis smulkiųjų gamintojų visą gyvenimą gamino kokybiškas žaliavas, kurias pristato perdirbėjui ar didmenininkui, o maisto produktai paskui parduodami anoniminei rinkai su nežinoma vartotojų grupe.

Norint patekti į vietinį maisto sektorių (ūkininkų rinkas), reikia verslumo ir daug naujų įgūdžių.

TMTG organizavimas reikalauja specialių ūkininko / gamintojo žinių ir kompetencijos tokiais klausimais:

kas potencialūs klientai/vartotojai (pvz., socialinės grupės, organizacijos, sektorius) ir kokie jų poreikiai;
kokie populiariausi produktai ir jų kainodara;
kokie pelningiausi prekybos kanalai;
kas (pats ūkininkas ar tarpininkai) organizuos pardavimus ir kaip;
kas didžiausi konkurentai;
kaip geriau išlaikyti kokybiškus produktus rinkoje ir kt.

Senėjančiai ūkininkų bendruomenei sunku rasti motyvacijos savo versle padaryti tokius reikšmingus struktūrinius pokyčius, juolab kad reikia atsižvelgti ir į išteklių bei nenusistovėjusius vartotojų poreikius, TMTG vystymo rizikos veiksnius.

Jaunesni ūkininkai ir gamintojai gali būti verslūs ir pasirengę įgyti naujų įgūdžių, tačiau jiems (jaunimui ne iš ūkininkų šeimų) gali būti sudėtinga įsigyti žemės, nes kainos daugelyje Europos šalių ir toliau auga kaip ant mielių. Žemės ūkio paskirties žemė, esanti arčiausiai vartotojų ir todėl tinkamiausia vietinėms maisto iniciatyvoms, paprastai labiausiai konkuruoja su kitomis žemės paskirtimis (pvz., namų statyba, miesto plėtra).

Bendradarbiavimas ugdant pasitikėjimą: tam reikia laiko

Dirbti bendradarbiaujant daugeliui ūkininkų ir maisto gamintojų nėra norma. Būtina ugdyti pasitikėjimą kitomis įmonėmis, kurios anksčiau galėjo būti suvokiamos kaip konkurentės. Taip pat būtina plėtoti ryšius su viešuoju sektoriumi ir bendruomeninėmis organizacijomis. Tačiau tam reikia daug laiko ir pastangų.

Trumposiose tiekimo grandinėse yra svarbus šeimos narių darbas. Todėl kartų kaitos veiksnys šeimos ūkiuose, pasidalijimas pareigomis gali prisidėti prie trumpųjų tiekimo grandinių organizavimo tvarumo.

Kaip suvaldyti sezoniškumą ir subalansuoti paklausą bei pasiūlą?

Vietines grandines taip pat varžo didelis sezoniškumas ir trumpi tiekimo laikotarpiai. O siūlomų produktų krepšelis paprastai yra ribotas palyginti su vartotojo poreikiu siekti įvairovės.

Gamintojams, kurie nusprendžia realizuoti produktus per trumpąsias grandines, taip pat sudėtinga tinkamai apskaičiuoti tiekiamos produkcijos kiekį (ypač greitai gendančių produktų).

Viena vertus, jie valdo atsargas ir išvengti produkcijos pertekliaus. Kita vertus, ūkininkai vengia palikti klientus be pageidaujamo pirkti produkto, nes tai galiausiai sudarys palankesnes sąlygas konkurentams.

Sėkmės veiksnys – užsitikrinti nuolatinį realių klientų skaičių. Glaudūs santykiai tarp gamintojų ir vartotojų padeda subalansuoti pasiūlą ir paklausą.

Galvosūkis valdžios institucijoms

Viešojo sektoriaus, valdžios institucijos susiduria su galvosūkiais: ne tik kaip tinkamai paremti sektoriaus plėtrą, bet ir kaip perorientuoti savo vaidmenį, nuo įstatymų leidėjos iki galimybių ir sąlygų kūrėjos, žaliųjų viešųjų pirkimų organizatorės.

Aktyvus darbas su galiojančiais teisės aktais siekiant nustatyti būdus, kaip užtikrinti, kad jie būtų palankūs vietos ūkininkams, smulkiems gamintojams ir perdirbėjams, yra nauja užduotis daugeliui specialistų ir valstybės tarnautojų. Tai reikalauja platesnio įvairių sektorių (pvz., žemės ūkio, sveikatos ir socialinės apsaugos, aplinkosaugos) palaikymo ir naujų strategijų (pvz., maisto ir maitinimo, žaliųjų viešųjų pirkimų).

Iššūkių kyla ir vartotojui

Novatoriškesnės tiekimo grandinės reikalauja, kad vartotojams būtų tiekiamas ne tik produktas, bet ir informacija. Tokia, kuri ne skatina pirkti, bet leidžia suprasti maisto vertę.

Sukurti rinkodaros schemas, kurios padėtų tinkamai informuoti apie produkto savybes ir įtrauktų vartotojus per komunikacijos priemones, yra didelis iššūkis.

Prekės ženklo kūrimo schemos gali nueiti ilgą kelią perduodant šią informaciją, siejant ją su kitais produktais, tam tikra vietove ar gamintoju. Tačiau rinkoje, kur pilna prekių ženklų, etikečių ir akreditavimo schemų, reikia laiko ir pastangų, kad įsitikintume, jog vietinės rinkodaros pranešimas yra aiškiai girdimas ir yra geresnis nei konkurentų.

Nauda įvairialypė, bet aiškių receptų dar nėra

TMTG nauda yra įvairialypė. Jų dėka vartotojas gali padidinti vartojamų produktų biologinę vertę. Gamintojas gali tikėtis didesnės pridėtinės vertės ir pelningumo. Trumpųjų tiekimo grandinių organizavimas gali padėti kompleksiškai spręsti egzistuojančias problemas.

Kita vertus, TMTG valdymas ir plėtojimas kelia daug iššūkių. Vis dar sudėtinga atsakyti į klausimus, koks būdas yra geriausias, siekiant tvarių gamintojo ir vartotojo santykių, kaip turėtų bendradarbiauti gamintojai, koks yra viešojo sektoriaus vaidmuo.

Reikalingi tiek gamybos, tiek vartojimo revoliuciniai pokyčiai.

Dažnai užduodamas klausimas – kas trukdo pokyčiams? Priskaičiuojama daug „užraktų“, iš kurių pagrindiniai, labiausiai ribojantys trumpųjų maisto tiekio grandinių spartų vystymąsi yra: galios koncentracija pigaus, įprastinio maisto tiekėjų rankose; net ir mažų, vidutinių ūkių orientacija į eksportą; priklausomybė nuo tradicinio veikimo kelio… Daug kalbame, bet iš tikrųjų labai mažai darome.

Partnerio turinys:

VDU ŽŪA dėstytojai inspiruos ir motyvuos žemės ūkyje dirbančius asmenis kelti kvalifikaciją

Lietuvos žemės ūkio sistema yra pasikeitusi ir tapusi viena iš svarbiausių strateginių sričių šalies vystymosi kontekste. Žemės ūkis apima platų spektrą specializacijų, t.y. nuo augalininkystės iki inovatyvių sprendimų pritaikymo ūkyje. Inovacijų kūrimas, jų diegimas ir sklaida gali padėti greičiau ir efektyviau atlikti darbus, ekonomiškiau ir sveikiau užauginti savo produkciją bei ją parduoti. Visa tai labai svarbu ir šių dienų geopolitiniame kontekste. Nuolatos vykstantys pokyčiai lemia ir finansinius aspektus ūkiuose, todėl svarbu ūkininkams ir kitiems suinteresuotiems asmenims suteikti informaciją, kad jie žinotų kaip efektyviai suvaldyti savo verslo riziką, tinkamai galėtų tvarkyti finansinius klausimus, įtraukiant inovacijas ir didinant konkurencingumą. Taip pat reikia nepamiršti, kad vyktų tvari žemės ūkio plėtra, siekiant išsaugoti supančią aplinką ir prisidedant prie klimato kaitos švelninimo politikos.

Remiantis oficialiais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2020 m. kaimo vietovėse gyveno 911,6 tūkst. gyventojų arba 32,6 proc. visų Lietuvos gyventojų. Analizuojant ilgametę statistinę informaciją nustatyta, kad nuo 2009 m. nuolatinių gyventojų kaimo vietovėse sumažėjo 13,7 proc., todėl atsižvelgiant į vis demografiškai mažėjantį žmonių skaičių kaimo vietovėse labai svarbu skatinti tokių vietovių plėtrą. Reikia nepamiršti ir atkreipti dėmesį į dar vieną problemą kaimo vietovėse – tai didelis gyventojų nedarbas. Norint išspręsti šią opią problemą, mažinant socialinę atskirtį, tikslinga būtų susitelkti ir sukurti naujas darbo vietas žemės ūkio sektoriuje. Žinant, kad žemės ūkis yra labai svarbus dėl pagrindinių žmogaus poreikių patenkinimo, t. y. apsirūpinimo maistu, reikia nepamiršti, kad tai puiki aplinka įvairių sričių specialistų savirealizacijai ir profesiniam tobulėjimui.

Norint spręsti šią problematiką, mažinant socialinę atskirtį ir plečiant žemės ūkio sritį bei jos populiarumą, visa tai grindžiant inovacijomis, didesniu konkurencingumu versle yra reikalingas žemės ūkio sričių darbuotojams nuolatinis savo profesinių žinių, kompetencijų ir įgūdžių atnaujinimas, siekiant ir toliau išlikti konkurencingiems savo srities specialistams.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) pradeda įgyvendinti projektą „Ūkininkų ir kitų suinteresuotų asmenų profesinių kompetencijų tobulinimas agronomijos, bioekonomikos, inžinerijos ir miškininkystės srityse“ Nr. 14PM-PK-22-1-05704-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama profesiniam mokymui ir įgūdžiams įgyti“.

Projekto tikslas – inspiruoti ir motyvuoti mokymo kursų dalyvių įsitraukimą į žemės ūkio veiklas bei plėtrą jose, suteikiant naujausias mokslo žinias agronomijos, bioekonomikos, inžinerijos ir miškininkystės srityse, ugdant profesines kompetencijas, kurios skatintų konkurencingumą ir inovacijų naudojimą versle, pritaikant praktinės patirties iššūkius ir problemas.

Projekte numatyta pagal naujai parengtas neformaliojo mokymo programas surengti 188 mokymo kursus ūkininkams, Žemės ūkio ir kaimo verslo valdų registro informacinėje sistemoje registruotiems jų šeimos nariams, ūkininkų partneriams, ūkio darbuotojams, kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, užsiimantiems žemės, maisto ir miškų ūkio veikla, įregistravusiems valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre, taip pat kaimo vietovėse ūkine veikla užsiimantiems žemės valdytojams, labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių darbuotojams bei tradiciniams amatininkams. Projekto metu planuojama apmokyti 2820 dalyvių. Mokymai bus vykdomi 31-oje Lietuvos savivaldybėje.

Susidomėjusiems mokymais, prašome kreiptis zivile.cerniauskiene@vdu.lt.

Projektas Nr. 14PM-PK-22-1-05704-PR001 „Ūkininkų ir kitų suinteresuotų asmenų profesinių kompetencijų tobulinimas agronomijos, bioekonomikos, inžinerijos ir miškininkystės srityse“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama profesiniam mokymui ir įgūdžiams įgyti“.

Projektas remiamas Europos Žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis

Parama šiuolaikinės žemės ūkio technikos įsigijimui – konkurencinio sverto įgijimo galimybė jauniesiems ūkininkams

Inovacijos ir šiuolaikinės technologijos ūkininkams leidžia dirbti daug efektyviau, padeda kelti produkcijos kokybę ir kiekį, užtikrinti konkurencinį pranašumą, mažinti neigiamą poveikį aplinkai, užtikrinti ūkininkavimo tęstinumą ir maisto tiekimo grandinės stabilumą, kas dabar itin aktualu. Jaunieji ūkininkai – vienas iš svarbiausių, bet ir jautriausių žemės ūkio sektoriaus segmentų, jie pasitelkia naujausias mokslo žinias, nori naudoti naujausią techniką, bet dažnai turi ribotas finansines galimybes ir su paramos gavimu susijusių klausimų.

Paramos ir inovacijų svarba jaunajam ūkininkui

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Agronomijos fakulteto absolventas jaunasis ūkininkas Aivaras Diliūnas pastebi, kad dažniausiai jaunieji ūkininkai bijo to, ko nežino. „Parama ar pagalba skiriama, kad gavėjai taptų stipresni, lengviau konkuruotų ir galėtų būti nepriklausomi. Paramos sukurtos ne kažką atimti, o duoti, svarbiausia – pagalba ūkininkui. Taip pat svarbu ir visa bendra aplinkos gerovė – kaimo bendruomeniškumo išlaikymas, kad būtų sutelktos visos tinkamos investicijos į reikiamus įrankius, reikalingus ūkininkui. Mano asmeninė patirtis yra susijusi su 2014–2020 metų parama, kuomet pasinaudojau ūkio plėtros modernizavimo galimybėmis ir tai man padėjo tapti nepriklausomu. Jaunam žmogui sudėtinga įsigyti modernią, tausojančią gamtą, greičiau atlikti darbus padedančią techniką“, – mintimis apie paramos suteikiamas galimybes dalijasi A. Diliūnas. Paramą gavęs jaunasis ūkininkas A. Diliūnas atkreipia dėmesį, kad vienas iš svarbių paramos gavimo reikalavimų – tvarkingai užpildyti dokumentai. Jei trūksta žinių, šiame etape pagalbos galima kreiptis į įvairias institucijas.
Situaciją komentuodamas AB „Lytagra“ komercijos direktorius Rimas Norvilas pasakoja, kad AB „Lytagra“ atstovai paramos projektų nerengia, bet padeda ūkininkams konsultuodami ir nukreipdami į įmones rengiančias projektus. „Darbas prasideda nuo konsultacijų – atrinkinėjant technologijas, mašinų specifikaciją, komplektiškumą. Visada esame šalia ūkininko, jei reikia kažką paaiškinti, pakeisti, pakoreguoti, konsultuoti, tada visas procesas tampa paprastesnis. Tai ypatingai aktualu dabar, kai nuolat keičiasi modeliai, komplektacijos, kainos ir reikia padėti atsirinkti ir adaptuoti. Tai tapo mūsų kasdienybe“, – kalba R. Norvilas.

Kodėl reikia atnaujinti žemės ūkio techniką?

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjas profesorius dr. Egidijus Šarauskis pasakoja, kad kiekvienoje žemės ūkio technikos parodoje, kiekvienoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje pristatomi nauji principai, naujos technologijos, nauja technika. „Šios mašinos ir technologijos tikrai palengvina žmonių darbą. Jos našesnės, ekonomiškesnės, labiau tausoja dirvožemį ir aplinką. Turbūt visi žemdirbiai nori, bet ne visada gali įsigyti naujausią techniką su naujausiomis technologijomis. Tam yra valstybės pagalba, parama. Svarbiausia, kad būtų įsigyjama tai, ko reikia pagal ūkio specifiką, parametrus, dydį“, – atkreipia dėmesį profesorius.

AB „Lytagra“ komercijos direktorius R. Norvilas pastebi, kad be šiuolaikiškos technikos labai sunku valdyti išlaidas, darbų procesą. „Viskas vyksta etapais, nebūtina pilnai atsinaujinti per pusmetį ar metus. Atsinaujinimo svarbą geriausiai supranta jaunieji ūkininkai, jie itin drąsiai ūkiuose diegia inovatyvius technologinius sprendimus“, – pastebėjimais dalijasi R. Norvilas.

Anot prof. dr. E. Šarauskio, naujausia žemės ūkio technika atveria naujų galimybių produktyviau dirbti ir racionaliai naudoti turimus resursus. „Tikslioji žemdirbystė viena iš tų sričių, kur ūkininkai jau pastebėjo, kad šiuolaikinė žemės ūkio technika teikia daug naudų. Vienas iš privalumų – galima mažinti išlaidas, atpiginti produkcijos gamybą ir prisidėti prie mums visiems labai svarbių dirvožemio ir aplinkos tausojimo metodų taikymo praktikoje“, – apie naujos žemės ūkio technikos teikiamą naudą kalba mokslininkas.

Pasak prof. dr. E. Šarauskio, VDU ŽŪA mokslininkai atlieka daug eksperimentinių ir teorinių mokslinių tyrimų, stengiasi išsiaiškinti, kaip nauji technologiniai procesai gali būti pritaikomi mūsų klimatinei zonai, dirvožemiams, tradicijoms. Šiuo metu VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto mokslininkai intensyviai dirba su tiksliosiomis technologijomis, viena jų – tikslioji sėja.

ŽŪA vykstančios parodos – galimybė įvertinti ir pasirinkti

VDU ŽŪA vykstančios tarptautinės parodos sulaukia labai daug inovatyvių žemės ūkio technikos eksponatų. Pasak prof. dr. E. Šarauskio, , daugelį metų parodose vykstantys eksponatų vertinimų konkursai rodo, kad tiekėjų į Lietuvą įvežama technika turi daug ekonominių, aplinkosauginių, darbo kokybės principų išskirtinumų.

R. Norvilas pastebi, kad parodų metu būna sudaromi sandoriai ir pasirašomos sutartys, vykdomi išankstiniai sutarimai, deramasi dėl komplektacijos. „Į parodas atėję žmonės gali apžiūrėti įvairią techniką, įvertinti jos galimybes ir per dieną apsispręsti. Kai viskas vienoje vietoje, sutaupoma daug laiko“, – mintimis dalijasi AB „Lytagra“ komercijos direktorius.

Agrosektorius išsiskiria kaip bene labiausiai modernėjantis. „Šioje srityje tikrai galima rasti savo nišą, ateitis tikrai gali būti gera. Žvelgiant į antrąją studijų pakopą, magistro studijas pasirinkusius žmones, matome, kad didžioji jų dalis užsiima veikla agrosektoriuje. Naujausias žinias gavę universitete, jas gali pritaikyti savo veikloje. Turime atvejų, kai į žemės ūkio inžinerijos studijų programas ateina kitas studijų programas ar kitas aukštąsias mokyklas baigę žmonės ir įgyję papildomų kompetencijų pritaiko jas savo ūkinėje veikloje“, – tendencijas pastebi VDU ŽŪA profesorius dr. E. Šarauskis.

Interviu sukurti ir pagaminti pagal Kaimo tinklo projektą Nr. PLKT-KK-22-2-03627-PR001. Priemonė finansuojama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“. Projektas remiamas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.

www.zum.lt, www.vdu.lt

Kokios visuotinio NT mokesčio taikymo galimybės kaimiškosiose savivaldybėse?

VDU ŽŪA langas. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkų tribūnoje dr. Laima SKAURONĖ ir pastaruoju metu labai aktualus klausimas – visuotinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio perspektyva.

Ankstyvieji nekilnojamo turto (NT) mokesčiai pirmą kartą buvo pradėti taikyti dar feodalizmo laikais ir pirmiausia buvo renkami už žemę. NT mokestį daugiausia mokėjo ūkininkai. Šiandien užsienio valstybėse NT mokestis laikomas vienu reikšmingiausių formuojant vietos biudžeto pajamas. Daugelyje ES šalių taikomas NT mokestis ne tik žemei, bet ir pastatams, butams, namams. Šiandien beveik visose ES šalyse taikomi skirtingi tarifai, priklausantys nuo NT vertės, jo rūšies ir (arba) jo buvimo vietos. Daugiau nei pusėje ES šalių šio mokesčio tarifas priklauso nuo savivaldybės ar regiono.

Lietuvoje savivaldybių tarybos nustato konkretų NT mokesčio tarifą, kuris galioja tos savivaldybės teritorijoje, atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: NT paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, jo technines savybes, priežiūros būklę, apleistumą, mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį, teisinę formą ar socialinę padėtį) ar NT buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus). Iki 2019 m. gruodžio 31 d. savivaldybėse, tarp jų – ir kaimiškosiose, buvo taikomas 0,3 proc. NT mokesčio tarifas, o nuo 2020 sausio 1 d. numatyta taikyti tarifą nuo 0,5 proc. iki 3 proc. NT mokestinės vertės.

Šio mokesčio valdymas iš esmės yra hibridinis – savivaldybės nustato mokesčių tarifus, o iš šio mokesčio gautos savivaldybių pajamos keliauja į valstybės biudžetą, kur jos yra perskirstomos. Tad mokesčio administravimo ir valdymo efektyvumas bei veiksmingumas neretai yra sunkiai apčiuopiamas ir sudėtingas, nes kyla klausimas, kas atsakingas už šį mokestį? Juk, kaip sakoma, didelė sėkmė neįmanoma be atsakomybės.

Teigiama, kad visuotinis mokestis didins savivaldybių finansinį savarankiškumą

Kaip žinia, 2022 m. Finansų ministerija (FM) pasiūlė apmokestinti NT mokesčiu visus subjektus (įskaitant ir savivaldybių gyventojų turimą asmeninį NT), apmokestinant atskirus NT objektus, o ne bendrą jų verčių sumą, ir priskirti šio mokesčio administravimą bei valdymą savivaldybių biudžetams.

FM šį siūlymą įvardijo kaip vieną iš galimų vietos valdžios (savivaldybių) finansinio savarankiškumo didinimo priemonių.

Centrinės valdžios atstovų nuomone, „naujas, tvarus savivaldybių pajamų šaltinis“ yra naudingas, nes leistų didinti savivaldybių biudžetų pajamas, prisidėtų prie švietimo, gyvenamosios aplinkos kokybės, socialinių ir kitų viešųjų paslaugų, kuriomis naudojasi gyventojai, prieinamumo ir kokybės gerinimo. Taigi, šis siūlymas tarsi atliepia Europos bendradarbiavimo plėtros organizacijos (EBPO, 2020) siūlymą: „Atiduokite gyvenamosios paskirties NT mokestį tik į savivaldybių rankas.“

Bet FM pasiūlyta idėja ir ją reglamentuojančių įstatymų pakeitimo paketas dėl savivaldos finansinio savarankiškumo didinimo sustojo laike ir vietoje.

Europos Sąjungoje kaimo vietovėse taikomos išlygos

Kadangi Lietuvoje didžioji dalis savivaldybių yra kaimiškosios (60 proc.), svarbu atkreipti dėmesį, kad kaimo vietovės nuo miesto labai skiriasi savo turimais ištekliais, pirmiausia – gyventojų skaičiumi, gyventojų pajamų lygiu, verslo plėtojimo galimybėmis ir kt. Todėl ir NT kainos, vertė, mokesčiai, priežiūros išlaidos skiriasi. Kai kurių ES šalių patirtis, taikant NT mokesčių tarifus, rodo, kad kaimo vietovėse taikomos išlygos.

Antai Ispanijoje kaimo vietovėse taikomas 0,3 proc. tarifas nuo kadastrinės vertės. Portugalijoje taip pat konkrečiai atsižvelgiama, ar NT objektas yra kaimo, ar miesto vietovėse. Vokietijoje – kiekvienos federalinės žemės savivaldybės yra nustačiusios bazinį NT tarifą (0,35 proc.), kurį daugina iš nustatyto atitinkamo koeficiento. Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje mokestis skaičiuojamas už kvadratinį metrą.

Piktnaudžiavimo rizika

Nagrinėjant NT mokesčių tarifų, taikytų 2020 m. ir 2022 m., raišką Lietuvos kaimiškosiose savivaldybėse, nustatyta, kad jose taikomas vienodas tarifas (3 proc.) apleistam ir neprižiūrimam turtui. Kitais atvejais jis svyruoja nuo 0,3 proc. iki 1,5 proc.

Tačiau savivaldybėse taikomų NT tarifų analizė parodė, kad jose gana dažnai pasitaiko išlygų atvejai (tai galima pavadinti ir piktnaudžiavimo atvejais), kai siekiama tam tikrus mokesčių mokėtojus privilegijuoti ir atleisti nuo mokestinės prievolės arba ją nepagrįstai sumažinti. Tai ypač būdinga valstybės ir savivaldybės priklausančių įmonių NT, kuriam taikomas minimalus tarifas.

Pasiūlymas diskutuotinas: ir taip daug neteisybės

Apskritai norint įvesti visuotinį NT mokestį ir atiduoti jo valdymą į savivaldybių rankas, reikia išsamiai įvertinti kiekvienos savivaldybės ekonominę, demografinę bei socialinę aplinkas, pagrįsti NT mokesčio rodikliais. Ir tai yra labai svarbūs aspektai kalbant apie finansinio savarankiškumo didinimą kaimiškosiose savivaldybėse.

Akivaizdu, kad NT mokesčio visapusiško priskyrimo vietos valdžiai klausimai yra svarbūs ir reikalingi, tačiau jie turi būti išdiskutuoti, įvertinti, pagrįsti analizėmis, aiškiai identifikuojant šio mokesčio valdymo privalumus ir trūkumus vietos lygiu.

Šių klausimų svarbą patvirtina aukščiausio lygio institucijos ir mokslininkai.

Remiantis ekspertų (EBPO, 2020), ekonomistų nuomone, siekiant padidinti vietos pajamas iš NT mokesčio, Vyriausybė turėtų taikyti sisteminį požiūrį atitinkančius veiksmus ir eigą. Priskirti visą NT mokestį vietos lygiu (kaip planuota) neužtenka, nes, pagal EBPO (2020) atliktus vertinimus, reikia užtikrinti tinkamą turto vertės vertinimą, o ir neapmokestinama ribinė vertė turėtų būti toliau mažinama.

Galima sakyti, kad FM pasiūlymas yra diskutuotinas, nes yra nepakankamai pagrįstas vertinimais, analizėmis, palyginimais, nėra pilnai apibrėžti mokesčio privalumai ir trūkumai.

NT mokesčio naudą nusako tokie kriterijai kaip mokesčio efektyvumas (apibrėžiamas tam tikrais rodikliais), mokesčio progresyvumas ir mokesčio administravimo bei valdymo paprastumo laipsnis. Pagal šiuos kriterijus galima pasakyti, kokį gėrį atneš planuojamas NT mokestis.

Viena vertus, jis gali pasižymėti tokiais privalumais: vietos stabilių pajamų užtikrinimas, vietos ekonomikos plėtros skatinimas, nuolatinės turto duomenų bazės peržiūra ir savivaldybėse esančio turto efektyvaus panaudojimo skatinimas, kas labai aktualu kaimiškosioms savivaldybėms.

Kita vertus, kaimiškųjų savivaldybių gyventojų visuotinis apmokestinimas turimo NT, kai apmokestinamosios vertės nustatymas neatitinka tikrovės, yra nenaudingas, nes tai keltų dar didesnius bandymus ieškoti galimybių, kaip išvengti NT mokesčių mokėjimo.

Lietuvos savivaldybių mokesčių sistemoje ir taip daug neteisybės ir neefektyvumo, o šio mokesčio taikymui siūloma dar sudėtingesnė mokesčių apskaičiavimo metodika, kuri nesuvokiama ne tik paprastiems piliečiams, bet ir turintiesiems patirties. Ir tai parodo mokesčių lygybės, aiškumo, teisingumo principų taikymo stoką.

Reikalinga analizė, diskusijos

Yra sakoma, kad geras mokestis yra tas, kuris pagrįstas gerąja praktine patirtimi ir suprantamas visuomenei.

Žymūs ekonomistai (Miltonas Fridmanas, Robertas Solowas, Džordžas Herbertas Midas) teigė, kad mokesčių į valstybės ir vietos savivaldybių biudžetus politika turi padėti subalansuoti gamybos augimą bei pasiūlą ir paklusti rinkos ūkiui. O mokesčių politinės teorijos modelio pradininko, ekonomisto Čarlio Tiebout (1956) teigimu, mokesčių konkurencija skatina individus įsikurti tose vietovėse, kuriose mokesčių ir viešųjų gėrybių santykis labiausiai atitinka to ūkio subjekto pageidaujamą derinį.

Lietuvos kaimiškosiose savivaldybėse didžioji dalis gyventojų yra įsigiję būstą sau, savo šeimai ir jokiems kitiems tikslams (nuomai ir pan.) nenaudoja. Todėl kyla klausimas, kiek šis mokestis būtų socialiai teisingas?

Pagal FM skaičiavimus vidutiniškai gyventojams Lietuvoje NT mokestis siektų 14 Eur, tačiau vargu ar šis mokestis nesikeis siejant jį su tam tikrais išteklių pokyčiais savivaldybėse. Pastaraisiais metais kaimiškosiose savivaldybėse gyventojų skaičius mažėja (žr. 1 pav.), kaime gyvenančių namų ūkių pajamos yra mažesnės nei miestuose (žr. 2 pav.), o ir galimybes įsigyti turtą mažina ne tik drastiškas NT kainų augimas, bet ir žemas darbo užmokestis, aukštos būsto paskolų palūkanos, didėjantys būsto išlaikymo mokesčiai ir t. t.

Toks NT mokesčio taikymas dar labiau finansiškai skurdintų kaimo vietovių gyventojus.

Nenuostabu, kad šiandien daugeliui kyla klausimas, ar šis mokestis tikrai bus vietos valdžios finansinio savarankiškumo didinimo tvarus šaltinis.

Žinoma, norint deramai taikyti ir valdyti NT mokestį, reikalingi išsamūs kompleksiniai tyrimai, leidžiantys pagrįsti reikalingų sprendimų priėmimą. Todėl vertėtų pirmiausia įvertinti gerąją kitų šalių praktiką ir, sukvietus mokslininkus, ekspertus, ekonomistus, visuomenę, visiems kartu diskutuoti bei priimti protingus sprendimus.

VDU ŽŪA administravimo grupės vadovė, VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros jaunesnioji mokslo darbuotoja, lektorė dr. Laima Skauronė

Partnerio turinys:

Šiuolaikinių technologijų proveržis agrosektoriuje – dėl vieno aukštos kvalifikacijos inžinieriaus varžosi penki darbdaviai

Atvirumas inovacijoms ir naujoms technologijoms neatpažįstamai keičia Lietuvos agrosektorių. Tvarumo bei ekologijos idėjas padedančios įgyvendinti ir Europos Sąjungos žaliojo kurso kryptimi vedančios technikos skaitmenizacijos sėkmę lemia ne vien technologijos, bet ir su jomis gebantys dirbti žmonės. Verslo atstovai atkreipia dėmesį į nerimą keliantį inžinerinės krypties specialistų trūkumą ir šiuolaikinių technologijų bumą išgyvenančiame agrosektoriuje dėl to jaučiama įtampą. Verslininkai perspėja, kad jei tendencijos nesikeis, gali likti du pasirinkimai – į gerai mokamas kvalifikuotų inžinierių vietas priimti aukštos kvalifikacijos specialistus iš Azijos arba dėl specialistų trūkumo regione prarasti naujų technologijų teikiamą konkurencinį pranašumą.

Šiuolaikinės technologijos – Lietuvos ūkių vizitinė kortelė

UAB „DOJUS agro“ Lietuvos filialo direktorė Diana Tatarūnaitė-Zubenienė atkreipia dėmesį, kad Lietuvos žemės ūkis išgyvena transformaciją. Pasak pašnekovės, tai ir galimybė įgyti konkurencinį pranašumą, ir iššūkis ieškant su naujomis technologijomis gebančių dirbti specialistų.

„Reikia didžiuotis, kad Lietuva yra viena iš labiau pažengusių šalių, kuri tikrai gan noriai įsisavina technologines naujoves, tokias, kaip robotizacija, automatizacija, duomenų skaitymai. Tai labai sėkmingai vyktų ir toliau, jei būtų sudarytos palankesnės sąlygos šiuolaikinių technologijų diegimui. Vienas iš būdų tai pasiekti – teikti finansinį paskatinimą. Tai visada tampa stipriu postūmiu investuoti į naujas technologijas. Kitas kelias – gebančių dirbti su naujomis technologijomis kvalifikuotų specialistų paruošimas. Papildomas finansavimas ir pakankamas stiprių specialistų ruošimas dar labiau sustiprintų Lietuvos žemės ūkį, nors ir dabar esame šalis, į kurią atvyksta užsienio delegacijos, užsienio ūkininkai, norėdami pamatyti, kaip pas mus taikomos šiuolaikinės technologijos, kaip ūkininkaujame“, – pasakoja D. Tatarūnaitė-Zubenienė ir pastebi, kad patiems jau sunkiau rasti šalį, į kurią norėtųsi vykti mokytis, kas puikiai atspindi Lietuvos agrosektoriuje vykstantį technologijų proveržį.

Žemės ūkio skaitmenizacija galėtų tapti konkurenciniu pranašumu

Kalbant apie ateitį, D. Tatarūnaitė-Zubenienė siūlo įvertinti, kad į žemės ūkį ateina skaitmena, ir tai palies įvairias sritis, ir mašinas, ir įrangą, tai ateities investicijų ir darbo kryptis. „Lietuvoje pagrindinis pranašumas, lyginant su kitomis šalimis, galėtų būti, kad mes labai pažangiai ūkininkaudami išsiskirtume žemesne prekių kaina ir aukštesne kokybe. Lietuva nėra derlingiausias kraštas, kur kultume po 15–18 tonų į hektarą, mūsų klimatas nėra toks palankus, negalime nuimti kelių derlių per metus, todėl turime rasti, kaip konkuruoti su palankesnio klimato šalimis. Vienas iš būdų – naujų technologijų suteikiamų galimybių išnaudojimas, tai gali būti šiuolaikinės technologijos žemės ūkyje, leidžiančios naudoti tikslųjį ūkininkavimą, duodančios greitį ir efektyvumą. Nors šiuolaikinės technologijos padeda automatizuoti daug procesų, bet jų valdymui būtinas platų išsilavinimą ir mąstymą turintis inžinierius“, – pastebi D. Tatarūnaitė-Zubenienė.

Dėl vieno laisvo inžinieriaus varžosi penki darbdaviai

UAB „DOJUS agro“ Lietuvos filialo direktorė atkreipia dėmesį, kad situacija dėl kvalifikuotų inžinierių trūkumo jau dabar kelia realias problemas, trūksta labai daug specialistų. „Žemės ūkio sektoriuje dirbančios organizacijos labai sunkiai randa su šiuolaikinėmis technologijomis gebančių dirbti žmonių. Verta paminėti, kad inžinerija gana lengvai pritaikoma ir gamyboje, ir kituose sektoriuose, visur jaučiamas labai didelis kvalifikuotų inžinerijos specialistų trūkumas. Patys ieškome žmonių per Užimtumo tarnybą, sekame spaudą, statistiką. Matome, kad inžinerinės krypties specialistų paklausa šiuo metu pasiūlą viršija penkis kartus. Tai reiškia, kad darbo rinkoje atsiradęs laisvas inžinierius, o tai gali būti ir ką tik studijas baigęs, dar studijuojantis jaunas žmogus, ar norintis keisti darbą, iš karto sulaukia darbdavių pasiūlymų. Poreikis yra didžiulis, inžinerinės krypties specialistai įsidarbina vieni pirmų rinkoje“, – apie inžinerijos krypties studijų perspektyvumą kalba D. Tatarūnaitė-Zubenienė.

Pašnekovė pastebi, kad ir UAB „DOJUS agro“ Lietuvos filialo klientai taip pat susiduria su iššūkiais ieškodami su šiuolaikinėmis technologijomis gebančių dirbti specialistų. „Šiais laikais traktoriai nebevertinami vien dėl to, kad turi keturis ratus ir vairą, jie vertinami už jų tikslumą, už naudojamas technologijas, vairuoti šią techniką nebeužtenka tik turėti traktorininko pažymėjimą. Mūsų klientai lygiai taip pat ieško tokių specialistų arba galimybių apmokyti esamus darbuotojus. Tokių specialistų poreikis yra didžiulis. Paklausus klientų, kaip jiems sekasi su darbuotojais, dauguma kalba apie kartų skirtumus, dėl to kylančias problemas ir gebančių dirbti su šiek tiek technologijų turinčia technika inžinierių trūkumą“, – kalba D. Tatarūnaitė-Zubenienė ir pastebi, kad specialistų nerandantys klientai bando pervilioti ir UAB „DOJUS agro“ darbuotojus, dėl ko kyla įtampa ir trintis, o siekiant geriausių rezultatų turėtų būti bendradarbiavimas.

Reikia tarpdisciplinių žinių ir užsienio kalbos

AB „Lytagra” komercijos direktorius Rimas Norvilas atkreipia dėmesį, kad šiuolaikiniams inžinieriams reikia daug platesnio išsilavinimo, nei reikėjo prieš dešimtmetį. Šiuo metu reikia darbuotojų, gebančių ne tik veržlę prisukti, bet ir turinčių stiprias inžinerines žinias, informatikos pagrindus, ir kas labai svarbu, šalia to mokančius anglų ar vokiečių kalbą.

„Lietuvoje naudojamos šiuolaikinės technikos techninis palaikymas ir programinė įranga lietuvių kalba, visos instrukcijos planšetėse lietuviškos, bet, susidarius nestandartinėms situacijoms, susisiekiama su gamintojais ir su jų atstovais bendraujama užsienio kalbomis. Būna situacijų, kad laukuose sustoja traktorius, kombainas ar savaeigis smulkintuvas. Tokiu atveju netipinės problemos sprendimas vyksta realiuoju laiku – inžinierius susisiekia su gamyklos ar centro atstovu ir konsultuojantis realiu laiku vyksta nustatymų keitimai, operatyviai išsprendus problemą technika dirba toliau. Užsienio kalbų reikia ir kvalifikacijos kėlimui – specialistai iš Lietuvos vyksta į užsienį, taip pat iš užsienio atstovai atvyksta pas mus ir anglų ar vokiečių kalba veda mokymus, be užsienio kalbos būtų sudėtinga“, – mintimis dalijasi R. Norvilas.

Specialistų trūkumas – kompleksinė problema

AB „Lytagra” komercijos direktorius įsitikinęs, kad kvalifikuotų inžinierių trūkumo problemos sprendimui būtinas aukščiausios valdžios palaikymas, nes dabar yra tas laikas, kai neturėdami specialistų šiuolaikinių technologijų diegimui, naudojimui, priežiūrai galime likti Rytų ir Šiaurės Europos regiono užribyje.

„Kaip žemės ūkio šalis jau pradedame prarasti savo poziciją regione, nesulaukdami palaikymo greitai galime visai jos netekti. Kvalifikuotų specialistų trūkumas yra kompleksinė visos Lietuvos problema, kurią spręsti reiktų pradedant nuo priėmimo į aukštąsias mokyklas konkursinio balo skaičiavimo. Galbūt reiktų įvertinti tai, koks dabar yra didelis kvalifikuotų inžinierių trūkumas ir koreguoti sistemą, nes dabar dėl gana aukštų reikalavimų neįstoję į inžinerines specialybes jaunuoliai, siekdami gauti aukštojo mokslo diplomą, renkasi kitas specialybes“, – apie galimas inžinierių trūkumo priežastis kalba R. Norvilas ir pastebi, kad dabartinis inžinierius jau retai būna tepaluotomis rankomis, šiam darbui reikalingas aukšto lygio supratimas esamoje situacijoje, tiek techniniame, tiek komunikaciniame lygmenyje.

UAB „Ivabaltė” savininkas ir generalinis direktorius, Rokiškio verslo klubo viceprezidentas Irmantas Tarvydis atkreipia dėmesį, kad valstybės stiprumą ir atsparumą garantuoja ne tik stipri Krašto apsauga, bet ir racionalus kvalifikuotų specialistų ruošimas pagal realų darbo rinkos poreikį. „Šiuo metu labai trūksta kvalifikuotų, universitetų paruoštų inžinierių, tai ir mūsų, ir kaimyninių šalių problema, kuriai reikia kompleksinio sprendimo “, – mintimis dalijasi I. Tarvydis.

Tatarūnaitė-Zubenienė pastebi, kad jeigu nebus ruošiama daugiau kvalifikuotų inžinerinės krypties specialistų, negalima atmesti galimybės, kad bus priimami darbuotojai iš užsienio. „Labai nesinorėtų, kad gabaus mūsų jaunimo laukiančias vietas galiausiai užimtų iš kitų šalių atvykę specialistai, bet kaimyninėse šalyse tai jau vyksta. Lenkijos gamyklose, kur reikia aukštos kvalifikacijos inžinierių, jau dirba iš Tailando įdarbinti žmonės. Ne tik pas mus, ir kaimyninėse šalyse trūksta inžinierių ir tendencijos gana aiškios“, – apie galimus scenarijus kalba D. Tatarūnaitė-Zubenienė.

Po inžinerijos studijų – įdomus darbas ir solidus atlyginimas

UAB „Ivabaltė” generalinis direktorius ir Rokiškio verslo klubo viceprezidentas I. Tarvydis pastebi, kad šiuolaikinis jaunimas noriau renkasi socialinius mokslus, kur nereikia mokytis matematikos ir fizikos, inžinerijos krypties studijos kol kas nėra tokios patrauklios, nors tai tikrai įdomi ir perspektyvi sritis.

Pasak D. Tatarūnaitės-Zubenienės, jaunimas ne visada įsivaizduoja, koks įdomus ir gerai apmokamas yra aukštojo mokslo diplomą turinčio inžinieriaus darbas. „Visi mūsų darbuotojai, net tiesiogiai dirbantys su traktoriais, vaikšto su nešiojamais kompiuteriais, tai nebėra toks juodas darbas, koks būdavo anksčiau. Inžinieriai jungia traktorius prie kompiuterių ir taip tvarko sistemas“, – mitus apie juodą inžinierių darbą sklaido UAB „DOJUS agro” Lietuvos filialo direktorė.

„Patys važiuojame į mokyklas ir pasakojame apie inžinieriaus specialybę, kokia ji perspektyvi ir reikalinga, kad laisvi specialistai patys renkasi darbdavius, darbdaviai konkuruoja tarpusavyje. Dažnai į susitikimus ateina inžinerijos krypčiai abejingi moksleiviai, po mūsų pristatymo matome ir susidomėjusių veidų. Neturint inžinierių artimoje aplinkoje moksleiviams sunku įsivaizduoti, koks tai įdomus ir perspektyvus darbas,“ – kalba D. Tatarūnaitė-Zubenienė.

UAB „Ivabaltė” generalinis direktorius I. Tarvydis atkreipia dėmesį, kad technika darosi vis išmanesnė ir jos aptarnavimui reikės vis daugiau kvalifikuotų inžinierių, todėl dabartiniai moksleiviai gali būti ramūs, kad jiems baigus studijas bus dar didesnė inžinerijos krypties specialistų paklausa.

„Jau daugiau nei kelis metus jaučiame kvalifikuotų inžinierių trūkumą. Jų trūksta ne tik mums, aptarnaujantiems žemės ūkio techniką, bet ir su pieno perdirbimu ir kita su technikos gamyba užsiimančioms įmonėms. Paruošiama permažai naujų specialistų ir jų vis labiau truks. Gali būti, kad keičiantis technikai palaipsniui mažės ribotų žinių specialistų poreikis, gali būti, kad artimiausiu metu nebereikės operatorių ir mechanizatorių, bet aukštos kvalifikacijos inžinierių reikės vis daugiau“, – prognozėmis dalijasi I. Tarvydis.

Dėmesys moksleiviams – viltis sudominti perspektyviomis specialybėmis

Pasak Rokiškio verslo klubo viceprezidento I. Tarvydžio, norint pokyčių, būtina dirbti su moksleiviais – sudominti ir motyvuoti rinktis universitetines inžinerijos studijas. Užpernai įsteigtoje Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Sumanaus moksleivio akademijos Rokiškio inžinerijos eksperimentinėje klasėje jau apie pustrečio šimto jaunųjų rokiškėnų naujų žinių ir įgūdžių įgyja pagal specialiai jiems sukurtas inžinerijos ir gamtos mokslų programas. Rokiškio verslo klubo pavyzdį imtis iniciatyvos rengiant ateities specialistus jau perima ir Biržų, Joniškio, Pasvalio, Plungės rajonų vietos verslas ir savivalda, taip pat telkiantys moksleivius į inžinerines klases.

Rokiškio inžinerijos eksperimentinė klasė – Rokiškio verslo klubo, vienijančio vietos verslo įmones, Rokiškio profesinio mokymo centro ir VDU Žemės ūkio akademijos bendras projektas. Jo tikslas – bendradarbiaujant verslo atstovams, universiteto mokslininkams, Rokiškio profesinio mokymo centrui sudominti moksleivius žemės ūkio, mechanikos, tvariosios inžinerijos, vandens ir žemės inžinerijos studijomis, suteikti naujausių mokslo žinių apie šiuolaikinį agrosektorių bei motyvuoti VDU Žemės ūkio akademijoje įgijus inžinerinį išsilavinimą grįžti dirbti ir kurti pridėtinę vertę gimtajame regione.

Tatarūnaitės-Zubenienės teigimu, kadangi kvalifikuotų specialistų šiuo metu gyvybiškai trūksta praktiškai visoms šalies agroverslo įmonėms, jos vienijasi, ieškodamos sprendimų. Vienas tokių žingsnių – įsteigtas pirmasis Lietuvoje Žemės ūkio inžinerijos studijų klasteris. Taip pat steigiamos inžinerinės klasės, labiausiai motyvuoti studentai skatinami stipendijomis, vykstama į susitikimus su moksleiviais bendrojo lavinimo mokyklose.

Platus inžinerinis išsilavinimas – plačios karjeros galimybės

VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika džiaugiasi sėkmingais VDU ŽŪA ir verslo bendradarbiavimo pavyzdžiais ir atkreipia dėmesį, kad čia labai svarbi ir valstybinė politika, kur ir kam teikiami prioritetai, taip pat svarbu yra ir moksleivių profesinis orientavimas. „Būtina sukurti sistemą, kuri leistų moksleiviams suprasti, kokios perspektyvos bus pasirinkus vienos ar kitos krypties pakraipą, supažindinti juos su būsimomis karjeros galimybėmis, tame tarpe ir inžinerijos, kuri šiuo metu nelabai patraukli dėl įsitikinimo, kad sunku mokytis. Jau mokyklos suole moksleivis turėtų suprasti, kad „mokslo šaknys karčios, o vaisiai saldūs“, studijuojant įdėtos pastangos tikrai atsiperka, nes baigus mokslus atsiveria plačios karjeros galimybės, laukia dėl kiekvieno naujo specialisto konkuruojantys darbdaviai“, – mintimis dalijasi doc. dr. R. Domeika.

Inžinerijos fakulteto dekanas pastebi, kad pats svarbiausias dalykas – į tiksliuosius mokslus linkusiems moksleiviams parodyti, kad visi inžinierių kūriniai yra skirti pažangai, taip pat, kad svarbu, kur pasirinkti inžinerines studijas. „Agrosektoriaus paskirtis yra aprūpinti visą pasaulį maistu, 50 procentų žemės yra užimta žemės ūkio produktų gamybai, šiuo metu labai svarbu užtikrinti gėlą ir švarų vandenį, rasti sprendimus įtakojančius klimato kaitą. Tai rodo, kad į agrosektorių orientuota inžinerija yra ir bus aktuali. VDU Žemės ūkio akademija suteikia plačios aprėpties inžinerinį išsilavinimą ir, kaip rodo patirtis, mūsų absolventai tampa įmonių vadovais, verslininkais, politikais nes inžinerinis mąstymas labai svarbus veiksnys sėkmingai veiklai ir šiose srityse. Inžinerijos fakulteto absolventai dirba labai įvairiose darbo sferose, nors paskutiniu metu didžioji dauguma įsidarbina pagal baigtą studijų programą“, – apie karjeros galimybes ir galimybes rinktis kalba doc. dr. R. Domeika.

Pasak VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto dekano, universitetinis bakalauro ar magistro inžinerijos mokslų kvalifikacinis laipsnis rodo, kad ruošiami plačios aprėpties inžinerijos specialistai. „Bakalauro studijos apima platų inžinerinį išsilavinimą, o specializuotis galima studijuojant magistrantūroje. Baigusiems kolegijas ir įgijusiems inžinerijos mokslų profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį sudarome galimybes studijuoti papildomus studijų dalykus ir tęsti studijas pas mus magistrantūroje, specializuojantis pagal savo darbo profilį. Ne išimtis yra ir krašto apsaugos sritis, kuri šiandien itin aktuali ir labiausiai siejasi su Transporto mašinų inžinerijos studijomis magistrantūroje“, – apie VDU Žemės ūkio akademijos suteikiamas galimybes įgyti platų inžinerinį išsilavinimą, specializuotis gilinantis į konkrečią sritį, kelti kvalifikaciją pasakoja VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. R. Domeika.

Kviečiame į nemokamus mokymus kovo mėn., skirtus žemės ūkyje dirbantiems asmenims

VDU Žemės ūkio akademija kviečia į nemokamus mokymo kursus:

Kovo 1 d., 2 d., 3 d. Tausojamasis ūkininkavimas, 24 ak. val. (kodas – 396185008), Klaipėdos raj.

Kovo 2 d. Melioracijos pagrindai ir melioracijos įrenginių priežiūra 8 ak. val. (kodas – 396185011), Plungės raj.

Kovo 3 d. Melioracijos pagrindai ir melioracijos įrenginių priežiūra 8 ak. val. (kodas – 396185011), Šiaulių raj.

Kovo 3 d., 6 d. Agrarinė aplinkosauga ir kraštovaizdžio gerinimas, 18 ak. val. (kodas – 296185007), Marijampolės raj.

Kovo 7 d., 8 d. Agrarinė aplinkosauga ir kraštovaizdžio gerinimas, 18 ak. val. (kodas- 296185007), Ukmergės raj.

Kovo 7 d., 9 d., 10 d. Tausojamasis ūkininkavimas, 24 ak. val. (kodas – 396185008), Plungės raj.

Kovo 9 d. Melioracijos pagrindai ir melioracijos įrenginių priežiūra 8 ak. val. (kodas – 396185011), Utenos raj.

Kovo 9 d., 10 d. Žemės ūkio rinkodara ir pardavimų vadyba, 16 ak. val. (kodas – 396131414, Raseinių raj.

Kovo 10 d. Melioracijos pagrindai ir melioracijos įrenginių priežiūra 8 ak. val. (kodas – 396185011), Kauno raj.

Kovo 14 d., 15 d. Agrarinė aplinkosauga ir kraštovaizdžio gerinimas, 18 ak. val. (kodas – 296185007), Alytaus raj.

Kovo 14 d., 15 d., 17 d. Tausojamasis ūkininkavimas, 24 ak. val. (kodas – 396185008), Šilalės raj.

Kovo 15 d., Ūkinės veiklos finansų vadyba (kodas – 396131413) 8 ak. val Marijampolė

Kovo 16 d., 17 d. Žemės ūkio įmonių buhalterinės apskaitos tvarkymo ir apmokestinimo aktualijos, 16 ak. val. (kodas – 396041113), Trakų raj.

Kovo 17 d., 20 d. Agrarinė aplinkosauga ir kraštovaizdžio gerinimas, 18 ak. val. (kodas – 296185007), Panevėžio raj.

Kovo 13 d., 14 d., Ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymas ir apmokestinimo aktualijos 16 ak. val. (kodas – 396041114), Raseinių raj.

Kovo 27 d., 28 d., Ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymas ir apmokestinimo aktualijos 16 ak. val. (kodas – 396041114), Vilniaus raj.

Tikslinė grupė: ūkininkai, Žemės ūkio ir kaimo verslo valdų registro informacinėje sistemoje registruoti jų šeimos nariai, ūkininkų partneriai, ūkio darbuotojai, kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, užsiimantys žemės, maisto ir miškų ūkio veikla, taip pat kaimo vietovėse ūkine veikla užsiimantys žemės valdytojai, labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių darbuotojai bei amatininkai.

Dalyvavusiems kursuose asmenims bus išduodami kvalifikacijos pažymėjimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos.

Registracija el. paštu: debora.augutyte@vdu.lt

VDU ŽŪA Karjeros diena’23 „Būk tvarios ateities kūrėju“. Renginio įrašas

2023 m. vasario 28 d. vyko VDU ŽŪA Karjeros diena’23 „Būk tvarios ateities kūrėju“ – virtuali diskusija su agrosektoriaus lyderiais, vainikavusi Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) renginių ciklą „Vasaris – asmeninio tobulėjimo mėnuo“, kurio programoje šiemet buvo trys seminarai, praturtinę dešimčių juose dalyvavusių interesantų žinias apie perspektyvios karjeros paslaptis, sėkmingus įsidarbinimo veiksnius, gebėjimą paprastais būdais valdyti stresą. Asmeniniam tobulėjimui skirtų renginių ciklą užbaigusios VDU ŽŪA Karjeros dienos‘23 tiesioginę transliaciją stebėjo daugiau kaip 450 interesantų – grupėmis/klasėmis ir individualiai jungėsi studentai, moksleiviai, mokytojai, Dalyvavusieji neslėpė nuostabos girdėdami, koks platus, pažangus ir perspektyvus yra agrosektorius, vedantis mus į tvarią ateitį.

Kuomet kalbame apie ateitį, turime galvoti kaip ją su(si)kurti ne tik perspektyvią, bet ir tvarią, dėl to šių metų karjeros dienos renginyje vyravo tvarumo potekstė. Jungtinių Tautų Pasaulinės aplinkos ir plėtros komisija tvarumą apibrėžia kaip darnų vystymąsi, kuris tenkina dabarties poreikius, nepažeidžiant ateities kartų galimybės tenkinti savuosius. Tvarumas reiškia, kad riboti ištekliai turėtų būti naudojami konservatyviai ir išmintingai, atsižvelgiant į ilgalaikius prioritetus. Verslo pasaulyje vienas pagrindinių su tvarumu susijusių siekių – užkirsti kelią išteklių išeikvojimui, užtikrinant tvarią ateitį būsimoms kartoms. Pažangių, tvarių sprendimų kūrimui ir procesų valdymui reikalingi aukštos kompetencijos specialistai, savo srities profesionalai. Apie pažangą ir inovacijas, iššūkius ir galimybes, profesionalui reikalingas kompetencijas ir tvarios ateities perspektyvas renginyje kalbėjo ir asmenine patirtimi dalinosi agrosektoriaus lyderiai – net dvidešimties įmonių ir įstaigų atstovai, kurie specialiai šiam renginiui paruošė išskirtinį turinį.

Agroverslo, inžinerijos, agronomijos, miškininkystės, finansų, išmaniųjų technologijų ir kokybiško maisto kūrimo sričių profesionalai pateikė vertingų patarimų ir įžvalgų tiek studentams, siekiantiems realizuoti save profesinėje srityje, tiek moksleiviams, jau dėliojantiems žingsnius profesijos pasirinkimui ir perspektyviai ateičiai, tiek kitiems interesantams, norintiems pažinti pažangą kuriantį agrosektorių ir neribotas perspektyvas jame.

Negalėjusiems dalyvauti arba norintiems savo potencialaus darbdavio prisistatymą išgirsti dar kartą – renginio įrašas.

____________________________________________________________________________________

VIRTUALI KARJEROS MUGĖ

Renginyje dalyvaujančios agrosektoriaus įmonės ir įstaigos skelbia šiuo metu aktyvius darbo ir praktikos pasiūlymus. Kviečiame susipažinti su pasiūlymais ir tiesiogiai pretenduoti į aktualias pozicijas virtualioje karjeros mugėje.

Apsilankykite virtualioje karjeros mugėje:

UAB „Agrokoncernas”

UAB „DOJUS agro“

UAB „Ivabaltė”

UAB „BDO auditas ir apskaita“

UAB „SV Technika“

AB „East West Agro”

UAB Skogran

Nacionalinė žemės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos

UAB „Agrolab Baltic“

UAB „Mantinga“

UAB „Dotnuva Baltic“