Priėmimas į doktorantūros studijas VDU Žemės ūkio akademijoje

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) siūlo doktorantūros studijas 8-iose mokslo kryptyse gamtos, technologijos, žemės ūkio bei socialinių mokslų srityse.

Prašymas dalyvauti priėmimo į doktorantūros studijas konkurse ir būtinų dokumentų skenuotos kopijos pateikiami internetu epasirasymas.vdu.lt.

Mokslo sritis	Mokslo kryptis	Dokumentų priėmimo datos
Gamtos mokslai	Ekologija ir aplinkotyra	Informacija bus pateikiama vėliau
Technologijos mokslai	Aplinkos inžinerija	2023 06 05 – 2023 06 23 (iki 17 val.)
	Mechanikos inžinerija	2023 06 05 – 2023 06 23 (iki 17 val.)
	Transporto inžinerija	Informacija bus pateikiama vėliau
Žemės ūkio mokslai	Agronomija	2023 06 05 – 2023 08 25
Žemės ūkio mokslai	Miškotyra	2023 06 05 – 2023 08 25
Socialiniai mokslai	Ekonomika	2023 06 05 – 2023 08 30
Socialiniai mokslai	Vadyba	2023 06 05 – 2023 08 30

Daugiau informacijos apie konkursų sąlygas ir tvarką, disertacijų tematikas ir kandidatus į mokslinius vadovus bei dokumentų formos.

Daugiau informacijos teikia:

Mokslo ir inovacijų departamento Doktorantūros mokykla
Universiteto g. 8A-202 kab., 53341 Akademija, Kauno r.
Telefonas (8 37) 752 254, vidinis: 2254, mob: 8 672 63856
El. paštas monika.brimaite@vdu.lt

Telefonas (8 37) 209 815
El. paštas: doktorantura@vdu.lt

Naujos tendencijos žemės ūkyje: nuo ūkininko ūkio link juridinio asmens

VDU ŽŪA langas. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kanclerė prof. Astrida MICEIKIENĖ. – Vykstant pokyčiams mokesčių sistemoje ir ūkininkus vis daugiau įtraukiant į standartinę Lietuvos mokesčių sistemą bei naikinant žemės ūkiui skirtas lengvatas, dažnai užduodamas klausimas: kas palankiau ūkininkaujantiems – verstis individualia žemės ūkio veikla ar registruoti juridinį asmenį (ŽŪB, UAB, Mažąją bendriją ar pan.).

Mokesčių atžvilgiu ir viena, ir kita veiklos forma turi tiek privalumų, tiek trūkumų. Pateikiu keletą pagrindinių skirtumų tarp šių ūkininkavimo formų, o spręsti palieku ūkininkaujantiems.

UAB, ŽŪB, Kooperatinių bendrovių, Mažųjų bendrijų subjektai yra ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, todėl akcininkai/pajininkai/dalininkai čia rizikuoja tik į įmone įneštu turtu, o ne savo asmeniniu. Ūkininkai už savo įsipareigojimus rizikuoja tiek ūkio, tiek asmeniniu turtu.

Pelno mokesčio įstatyme įmonėms įteisintos lengvatos, kurios netaikomos ūkininkams.

Jeigu įmonė dalyvauja mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloje (MTEP) ir investuoja lėšas, apmokestinamojo pelno dalis, apskaičiuota iš pačių įmonių vykdomoje MTEP veikloje sukurto turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn gautų pajamų (įskaitant honorarus ir kompensacijas už pažeistas intelektinės nuosavybės teises), atskaičius šioms pajamoms tenkančius leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, apmokestinama taikant 5 procentų mokesčio tarifą.

Įmonės, vykdančios investicinius projektus ir investuojančios į technologinį atsinaujinimą, apmokestinamąjį pelną gali sumažinti iki 100 proc. per 2009–2023 metų mokestinius laikotarpius patirtomis nustatytus reikalavimus atitinkančiomis išlaidomis, skirtomis investiciniams projektams vykdyti. Lengvatos taikymą planuojama pratęsti iki 2028 m. Ūkininkai tokios lengvatos taikyti negali.

Įmonėms, teikusioms paramą, skaičiuojant pelno mokestį, leidžiama iš pajamų du kartus atskaityti Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme nustatyta tvarka paramai skirtas išmokas, įskaitant perleisto turto, suteiktų paslaugų vertę, bet ne didesnes kaip 40 proc. jos pajamų, apskaičiuotų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas bei leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus paramą ir ankstesnių metų mokestinius nuostolius. Ūkininkai suteikti paramą gali, tačiau mokestinių lengvatų neturi.

Ūkininkai gali išsiimti pinigus iš ūkio asmeniniams poreikiams, papildomai jų neapmokestinant, kai tuo tarpu juridinių asmenų savininkai, išsiimdami dividendus ar kitas išmokas, turi mokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM). Pavyzdžiui, mažosios bendrijos narys, išsiimdamas lėšas pagal civilinę paslaugų sutartį, dividendų pavidalu arba asmeniniams poreikiams, privalo sumokėti GPM (jį sumoka pats gyventojas iš savo asmeninių lėšų). Išsiėmus lėšas asmeniniams poreikiams, gali būti taikomas NPD.

Ūkininkai ne PVM mokėtojai nemoka GPM nuo žemės ūkio veiklos apmokestinamųjų pajamų. Ūkininkai PVM mokėtojai moka 15 proc. GPM mokestį nuo apmokestinamųjų pajamų, tačiau turi teisę taikyti pajamų mokesčio kreditą. Įmonės, kuriose dirba iki 10 darbuotojų ir metinės mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 tūkst. Eur, savininkai neturi daugiau kaip 50 proc. nuosavybės teisių kitose įmonėse, moka 5 proc. pelno mokesčio tarifą, o kitos įmonės, išskyrus žemės ūkio kooperatyvus – 15 proc. tarifą.

Žemės ūkio kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), kurių per mokestinį laikotarpį daugiau kaip 50 proc. pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, įskaitant kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamas už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 5 proc. pelno mokesčio tarifą. Jeigu šių kooperatyvų mokestinio laikotarpio pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro 50 proc. ir mažiau visų jo pajamų, tai tokiam vienetui taikoma bendra pelno apmokestinimo taisyklė.

Naujai įregistruotų smulkiųjų įmonių už pirmąjį mokestinį laikotarpį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas apmokestinamas 0 proc. pelno mokesčio tarifu, jeigu įmonėse vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 tūkst. Eurų bei savininkai neturi daugiau kaip 50 proc. nuosavybės teisių kitose įmonėse. 0 procentų mokesčio tarifas taikomas tik tokiai įmonei, kurios savininkas yra fizinis asmuo (fiziniai asmenys), ir tik tuo atveju, kai per tris vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, įskaitant pirmąjį mokestinį laikotarpį: vieneto veikla nėra sustabdoma, vienetas nėra likviduojamas, reorganizuojamas ir vieneto akcijos (dalys, pajai) nėra perleidžiamos naujiems dalyviams.

Ūkininkai gali netvarkyti išlaidų apskaitos mokesčių tikslais, bet taikyti leidžiamų atskaitymų iš pajamų būdą atskaitant sumą, lygią 30 proc. kalendoriniais metais gautų (uždirbtų) pajamų. Tačiau pastebima, kad toks būdas ūkininkų tarpe taikomas labai retai, nes ūkininkai patiria ženkliai daugiau išlaidų nei 30 proc. pajamų dydžio.

Ūkininkai VSD ir PSD įmokas moka tik tuomet, kai jie yra PVM mokėtojai, atvejais kai nėra kitur drausti šiomis draudimo rūšimis. Tačiau jeigu ūkininkų, PVM mokėtojų veikla yra nuostolinga ir jie nėra kitur drausti valstybiniu socialiniu draudimu, jie neįgyja už tuos laikotarpius draudimo stažo pensijoms ir pašalpoms gauti. Mažosios bendrijos nariai moka VSD ir PSD įmokas tuomet, kai išsiima lėšas asmeniniams poreikiams.

Jeigu anksčiau asmuo niekada nedirbo savarankiškai (neturėjo verslo liudijimo, nebuvo įregistravęs individualios veiklos ar individualios žemės ūkio veiklos, neturėjo individualios įmonės, nebuvo ūkinės bendrijos tikruoju nariu ar mažosios bendrijos nariu), tai vienerius metus nuo asmens priskyrimo prie savarankiškai dirbančių asmenų kaip individualią žemės ūkio veiklą vykdančių, VSD įmokų galima nemokėti. Tai yra įtvirtintos vienerių metų valstybinio socialinio draudimo įmokų „atostogos“, suteikiančios galimybę ūkininkams, pirmaisiais veiklos metais nemokėti VSD įmokų.

Informacija pateikta remiantis šiuo metu galiojančiais teisės aktais. Dabar Lietuvoje planuojama mokesčių reforma kai kuriais atvejais gali pakeisti pateiktą informaciją.

Partnerio turinys:

Miško, medienos bei malkų pardavimo pajamų apmokestinimas

VDU ŽŪA langas. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kanclerė prof. Astrida MICEIKIENĖ pataria, kaip tinkamai sumokėti mokesčius už pajamas, gautas už parduotą žaliavinę medieną, už parduotą nenukirstą mišką bei kitas iš miško parduotos produkcijos rūšis.

Gyventojai, turintys miško (miško valdytojai) ir gaunantys pajamų iš šio turto, turėtų žinoti, kad metams pasibaigus turi deklaruoti ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį bei kitus priklausančius mokėti mokesčius. Mokesčiai mokami už miško valdytojų pajamas, gautas už parduotą žaliavinę medieną, paruoštą jų valdomuose miškuose, ir už parduotą jų valdomą nenukirstą mišką taip pat už kitas iš miško parduotos produkcijos rūšis (malkas ir pan.).

Žaliavinė mediena – tai miško žemėje nukirstų medžių stiebų mediena, skirta medienos gaminiams ruošti.

Nenukirstas miškas – augantys medžiai, sausuoliai, vėjavartos, vėjalaužos ir kita nenukirsta sumedėjusi miško augalija.

Vykdant šią veiklą mokesčiai gali būti sumokami dviem būdais: jeigu jo veikla tęstinė ir savarankiška, gyventojas turi registruoti individualią veiklą arba steigti juridinį asmenį (įmonę), jeigu – ne nuolatinė, netęstinė – gali deklaruoti gautas pajamas kaip ne individualios veiklos neregistruoto turto pardavimo pajamas.

Jeigu gyventojas vykdo individualią miškininkystės veiklą, tai gautos pajamos už medienos pardavimą apmokestinamos kaip individualios veiklos pajamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą bei Valstybinio socialinio ir sveikatos draudimo įmokas (atitinkamai VSD – 12,52 proc. ir PSD – 6,98 proc.) bei privalomuosius atskaitymus iš pajamų pagal Miškų įstatymą – 5 proc.

Gyventojo gautos ne individualios veiklos pajamos už parduotą nenukirstą mišką ir/ar apvaliąją medieną apmokestinamos 15 proc. pajamų mokesčiu, kuris mokamas nuo skirtumo tarp pardavimo pajamų ir įsigijimo kainos, jeigu tas skirtumas viršija 2 500 eurų. VSD ir PSD įmokos nemokamos, privalomieji atskaitymai iš pajamų pagal Miškų įstatymą – 5 proc. mokami. Jeigu nenukirsto miško, apvaliosios medienos pardavimo pajamos (gautos nevykdant individualios veiklos) ir kitos to gyventojo ne individualios veiklos pajamos už parduotą neregistruotą turtą kartu sudėjus per metus neviršija 2500 Eur, tokiu atveju gyventojų pajamų mokesčio mokėti nereikia.

Žinotina, kad gaminiai, pagaminti iš žaliavinės medienos (medžių stiebų), pavyzdžiui, tokie kaip lentos, skiedros biokurui, skaldytos malkos ir kiti, nelaikomi privalomųjų atskaitymų iš pajamų objektu.

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad jeigu apmokestinamųjų nenukirsto miško, apvaliosios medienos pardavimo pajamų ir kitų su darbo santykiais nesusijusių pajamų metinė suma viršija 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių (VDU) dydžio sumą (2022 m. 120 VDU – 180492 Eur), tuomet šį dydį viršijanti pajamų dalis būtų apmokestinama taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą. Taigi, tiksli mokėtina GPM suma apskaičiuojama deklaracijoje.

Į 120 VDU metinę pajamų sumą neįskaičiuojamos individualios veiklos pajamos, pajamos iš paskirstytojo pelno, autoriniai atlyginimai, gauti iš darbdavio, tantjemos bei atlygis už veiklą stebėtojų taryboje, valdyboje, paskolų komitete, mažosios bendrijos vadovo (ne bendrijos nario) pajamos už vadovavimą ir kitos su darbo santykiais nesusiję ir ne individualios veiklos pajamos.

Jeigu apvaliąją medieną, nenukirstą mišką gyventojas pardavė įmonei, tuomet įmonė nuo visos išmokamos sumos privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti 15 proc. pajamų mokestį (A klasės pajamos).

Jeigu parduodamas nenukirstas miškas jo vertė nustatoma taip:

Pirkimo būdu įgyto miško – Pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta nenukirsto miško (medynų) ar apvaliosios medienos įsigijimo kaina. Jei medynų vertė nenurodyta nei miško įsigijimo pirkimo – pardavimo sutartyje, nei VĮ „Registrų centras“ duomenyse, tai medynų įsigijimo kaina gali būti apskaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-02-24 nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos” nuostatas. Dėl medynų vertės nustatymo taip pat galima kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą.
Dovanų būdu gauto miško – miško tikroji rinkos kaina, nustatyta dovanos gavimo dieną. Jeigu dovanojimo dokumentuose nėra išskirta nenukirsto miško (medynų) ar apvaliosios medienos įsigijimo vertė, tai įsigijimo kaina, atlikus turto vertinimą, gali būti laikoma turto vertintojų nustatytoji dovanojimo metu buvusi tikroji rinkos vertė. Dėl medynų tikrosios rinkos kainos dovanojimo momentu nustatymo galima kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą arba į nepriklausomą turto vertintoją.
Paveldėjimo būdu gauto miško – Registrų centro nustatyta nenukirsto miško (medynų) ar apvaliosios medienos vidutinė rinkos vertė arba vertė atlikus turto individualų vertinimą. Jeigu dovanojimo dokumentuose nėra išskirta nenukirsto miško (medynų) ar apvaliosios medienos įsigijimo vertė, tai įsigijimo kaina, atlikus turto vertinimą, gali būti laikoma turto vertintojų nustatytoji dovanojimo metu buvusi tikroji rinkos vertė. Dėl medynų tikrosios rinkos kainos dovanojimo momentu nustatymo galima kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą.
Atkūrus nuosavybę – įsigijimo kaina prilyginama jo pardavimo kainai ar kitokio perleidimo nuosavybėn kainai, kai nuosavybės teisės buvo atkurtos ir turtas grąžintas miško savininkams, miško paveldėtojams ir kitiems Piliečių nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme numatytiems piliečiams. Miško įsigijimo kaina lygi 0 Eur, jeigu pagal notariškai patvirtintą teisių perleidimo sutartį teisė atkurti nuosavybės teises į turtą yra perleista ne vaikui (įvaikiui), ne tėvui (įtėviui), ne sutuoktiniui ar vaikaičiui, o kitam asmeniui ir šis asmuo (Lietuvos Respublikos pilietis) atsikuria nuosavybės teises bei susigrąžina turtą.

Partnerio turinys:

Skirkite 1,2% pajamų mokesčio VDU ŽŪA bendruomenei

Rinkoje jau dabar stinga išsilavinusių naujos kartos kūrėjų, savo karjerą planuojančių agrosektoriuje.
Jauno žmogaus motyvacija yra svarbiausia dedamoji siekiant tikslo. Tą jau seniai supranta senieji Europos universitetai, kuriuose studentai priimami ne tik pagal pažymius, bet ir pagal motyvaciją. Todėl Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) alumnų, užduotis – pašalinti egzistuojančią nelygybę ir padėti motyvuotiems regionų jaunuoliams įgyti šiuolaikišką išsilavinimą.

Kviečiame prisidėti:

Kuriant tvarią ir inovatyvią Lietuvos ateitį skiriant 1.2% pajamų mokesčio labdaros ir paramos fondui „Parama regionų jaunimo studijoms” (įmonės kodas 305768640). Daugiau informacijos apie fondą.
Palaikant 2024 m. 100 metų sukaktį švęsiančią VDU Žemės ūkio akademiją ir jos jubiliejinius renginius skiriant 1.2% pajamų mokesčio absolventų klubui „ŽŪA alumni“ (įmonės kodas 302295716).

Kaip paskirti pajamų mokestį paramai pateikta vaizdo įraše.

https://www.youtube.com/watch?v=-zE_PY7m0Lw&t=527s

Kviečiame į nemokamus mokymus balandžio mėn., skirtus žemės ūkyje dirbantiems asmenims

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) įgyvendina projektą „Žemės ūkyje dirbančių asmenų kompetencijų tobulinimas socialinių, gamtos, technologijos bei žemės ūkio mokslo srityse“ ir kviečia dalyvauti balandžio mėnesį vyksiančiuose nemokamuose kompetentingų lektorių dėstomuose mokymo kursuose.

VDU Žemės ūkio akademija kviečia į nemokamus mokymo kursus:

Balandžio 13-14 d., Ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymas ir apmokestinimo aktualijos 16 ak. val. (kodas – 396041114), Utenos raj.

Balandžio 14 d., Ūkinės veiklos finansų vadyba, 8 ak. val. (kodas – 396131413), Panevėžio raj.

Balandžio 17 d., 18 d., Ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymas ir apmokestinimo aktualijos 16 ak. val. (kodas – 396041114), Panevėžio raj.

Balandžio 19 d., Verslo planų rengimas ir projektų įgyvendinimas smulkiame ūkyje, 8 ak. val. (kodas – 396121411), Vilniaus raj.

Balandžio 20 d., 21 d. Žemės ūkio įmonių buhalterinės apskaitos tvarkymo ir apmokestinimo aktualijos, 16 ak. val. (kodas – 396041113), Raseinių raj.

Balandžio 25 d., Verslo planų rengimas ir projektų įgyvendinimas smulkiame ūkyje, 8 ak. val. (kodas – 396121411), Jurbarko raj.

Balandžio 27 d., Verslo planų rengimas ir projektų įgyvendinimas smulkiame ūkyje, 8 ak. val. (kodas – 396121411), Radviliškio raj.

Gegužės 7 d., 8 d., Ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymas ir apmokestinimo aktualijos 16 ak. val. (kodas – 396041114), Anykščių raj.

Gegužės 11 d., Ūkinės veiklos finansų vadyba, 8 ak. val. (kodas – 396131413), Utenos raj.

Gegužės 11 d., 12 d. Žemės ūkio įmonių buhalterinės apskaitos tvarkymo ir apmokestinimo aktualijos, 16 ak. val. (kodas – 396041113), Šiaulių raj.

Gegužės 22 d., 23 d., Ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymas ir apmokestinimo aktualijos 16 ak. val. (kodas – 396041114), Jurbarko raj.

Birželio 9 d., 12 d. Žemės ūkio įmonių buhalterinės apskaitos tvarkymo ir apmokestinimo aktualijos, 16 ak. val. (kodas – 396041113), Klaipėdos raj.

Birželio 14 d., 15 d., Ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymas ir apmokestinimo aktualijos 16 ak. val. (kodas – 396041114), Plungės raj.

Tikslinė grupė: ūkininkai, Žemės ūkio ir kaimo verslo valdų registro informacinėje sistemoje registruoti jų šeimos nariai, ūkininkų partneriai, ūkio darbuotojai, kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, užsiimantys žemės, maisto ir miškų ūkio veikla, taip pat kaimo vietovėse ūkine veikla užsiimantys žemės valdytojai, labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių darbuotojai bei amatininkai.

Dalyvavusiems kursuose asmenims bus išduodami kvalifikacijos pažymėjimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos.

Registracija el. paštu: debora.augutyte@vdu.lt

VDŪ ŽŪA socialiniams ir verslo partneriams – Lietuvos universiteto 100-mečio medaliai, kanclerės padėkos ir bendruomenės aplodismentai

VDU Žemės ūkio akademijoje kovo 31 d. įvyko socialinių ir verslo partnerių pagerbimo popietė. Renginio metu šalies agroverslo įmonėms, žiniasklaidos priemonėms, taip pat grupei asmenų – VDU ŽŪA alumnų – įteikti Lietuvos universiteto 100-mečio medaliai bei VDU Žemės ūkio akademijos kanclerės padėkos raštai. Renginio metu pabrėžta, kad žengimas į priekį jaučiant finansinę, politinę ir nuoširdžią emocinę partnerių paramą yra Akademijos išskirtinumas, stiprybė bei varomoji jėga.

Socialinių ir verslo partnerių parama iššūkius padėjo paversti galimybėmis

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė, atidarydama renginį, priminė, kad 2022-ieji Akademijai buvo didelių iššūkių metai. Juos lėmę išorės veiksniai – prasidėjęs karas Ukrainoje, popandeminis laikotarpis – studijų ir mokslo procesą transformavo negrįžtamai bei pakylėjo į kitą lygmenį.

„Socialinių ir verslo partnerių parama iššūkius padėjo paversti galimybėmis. Be prasmingų partnerysčių šiandien nebūtų nei žemės ūkio mokslo, nei studijų pažangos“, – neabejojo kanclerė prof. dr. A. Miceikienė , pastebėdama, kad renginys vyksta tuo pačiu metu Akademijos erdvėse šurmuliuojant įspūdingo formato žemės ūkio parodai „Ką pasėsi…2023“, kurioje demonstruojama agrosektoriaus pažanga bei projektuojamas ateities žemės ūkis.

Šventinę renginio nuotaiką kūrė ypatingas meno kolektyvas – vyrų vokalinis ansamblis „Inžinieriai”. Jo nariai – VDU Žemės ūkio akademijoje inžinerijos studijas yra baigę prieš 3-4 dešimtmečius. Inžinerijos fakultetui minint 70-mečio jubiliejų, kolektyvas 2016-taisias susibūrė iš naujo.

Renginio dalyviai, kuriems šventiškoje aplinkoje buvo įteikti apdovanojimai ir kurių absoliuti dauguma VDU ŽŪA alumnai, teigė turintys vienintelį lūkestį, kad jų gimtoji Alma Mater visada išliktų žemės ūkio mokslo ir studijų kelrodžiu.

Partneriams įteikti Lietuvos universiteto 100-mečio medaliai, VDU ŽŪA kanclerės apdovanojimai ir padėkos

Lietuvos universiteto 100-mečio medaliai ir VDU Žemės ūkio akademijos kanclerės padėkos raštai įteikti: už paramą ir pagalbą dėl žemės ūkiui svarbių profesijų specialistų rengimo sąlygų gerinimo priemonių iniciavimą ir indėlį ugdant jaunimą LR Seimo nariui, Kaimo reikalų komiteto pirmininkui prof. dr. Viktorui Pranckiečiui; už paramą ir pagalbą dėl žemės ūkiui svarbių profesijų specialistų rengimo sąlygų gerinimo priemonių iniciavimą, senovinės technikos muziejaus ekspozicijos iniciavimą ir indėlį ugdant jaunimą LR Seimo nariui Jonui Varkaliui; už paramą ir pagalbą dėl žemės ūkiui svarbių profesijų specialistų rengimo sąlygų gerinimo priemonių iniciavimą ir indėlį ugdant jaunimą LR Seimo nariui Edmundui Pupiniui; už paramą ir pagalbą dėl žemės ūkiui svarbių profesijų specialistų rengimo sąlygų gerinimo priemonių iniciavimą LR Seimo nariui Vigilijui Juknai; už paramą ir pagalbą dėl miškininkystės specialistų rengimo LR Seimo nariui Justinui Urbanavičiui.

Už rūpestį rengiant žemės ūkiui svarbius specialistus ir indėlį į sektoriaus pažangą grupei LR Seimo narių skirtos VDU ŽŪA kanclerės padėkos:už rūpestį rengiant žemės ūkiui svarbius specialistus ir indėlį į sektoriaus pažangą LR Seimo nariui Ekonomikos komiteto pirmininkui Kaziui Starkevičiui; už rūpestį rengiant žemės ūkiui svarbius specialistus ir indėlį į sektoriaus pažangą LR Seimo nariui Valiui Ąžuolui; už rūpestį rengiant žemės ūkiui svarbius specialistus ir indėlį į sektoriaus pažangą LR Seimo nariui Jonui Gudauskui; už rūpestį rengiant žemės ūkiui svarbius specialistus ir indėlį į sektoriaus pažangą LR Seimo nariui Arvydui Nekrošiui; už rūpestį rengiant žemės ūkiui svarbius specialistus ir indėlį į sektoriaus pažangą LR Seimo nariui Andriui Palioniui; už rūpestį rengiant žemės ūkiui svarbius specialistus ir indėlį į sektoriaus pažangą LR Seimo nariui Juozui Varžgaliui.

Reiškiant padėką už paramą rengiant žemės ūkiui svarbius specialistus ir bendrystę ugdant jaunimą Lietuvos universiteto 100-mečio medaliai ir VDU Žemės ūkio akademijos kanclerės padėkos skirti: Lietuvos Žemės ūkio tarybai, alumnams Arnui ir Ievai Radzevičiams. Už stipendijų skyrimą ir paramą mokslinių tyrimų vykdymui Lietuvos universiteto 100-mečio medaliai ir VDU Žemės ūkio akademijos kanclerės padėkos skirti UAB „Nando“, už bendradarbiavimą ir nuolatinę pagalbą rengiant logistikos specialistus – alumnui Algirdui Grybauskui, už paramą ir pagalbą dėl žemės ūkiui svarbių profesijų specialistų rengimo – Vereinigte Hagelversicherung VVaG filialo „VH Lietuva” .

Lietuvos universiteto 100-mečio medaliai ir VDU Žemės ūkio akademijos kanclerės padėkos už žinių sklaidą apie VDU Žemės ūkio akademijos vykdomas veiklas skirti: portalui „Ūkininko patarėjas“, Lietuvos radijo laidai „Gimtoji žemė“, žurnalui „Mano ūkis“, TV laidai „Kaimo akademija“.

Dar viena padėkų gavėjų grupė – verslo partneriai, teikiantys finansinę paramą labdaros ir paramos fondui „Pagalba regionų jaunimo studijoms“. Už finansinę paramą labdaros ir paramos fondui „Pagalba regionų jaunimo studijoms“ ir jaunimo ugdymą apdovanojimai ir padėkos įteikti: AB „Lytagra“, Griškabūdžio žemės ūkio bendrovei, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijai.

Renginio metu taip pat buvo dėkojama socialiniams ir verslo partneriams už prasmingą paramą ir laiką, skirtą prisidedant prie įvairių VDU Žemės ūkio akademijos vykdomų veiklų.

Už paramą ir pagalbą dėl žemės ūkiui svarbių profesijų specialistų rengimo apdovanojimas ir padėka įteikti DOJUS įmonių grupės įkūrėjui Pranui Dailidei, DOJUS įmonių grupės generaliniam direktoriui Donatui Dailidei; už paramą ir laiką, skirtą viešinant studijų programą „Tvarioji inžinerija“ apdovanojimas ir padėka įteikti UAB „Dojus agro“; už paramą ir laiką, skirtą prisidėjimui prie įvairių VDU Žemės ūkio akademijos vykdomų veiklų apdovanojimas ir padėka įteikti AB „East West Agro“ generaliniam direktoriui Gediminui Kvietkauskui; už bendrystę ugdant jaunimą apdovanojimas ir padėka įteikti AB „AUGA group“; už bendrystę ugdant jaunimą apdovanojimas ir padėka įteikti UAB „Dotnuva Baltic“; už bendrystę ugdant jaunimą apdovanojimas ir padėka įteikti AB „Agrokoncernas“; už bendrystę ugdant jaunimą apdovanojimas ir padėka įteikti UAB „Agro Aves“; užparamą ir pagalbą dėl žemės ūkiui svarbių profesijų specialistų rengimo sąlygų gerinimo priemonių iniciavimą apdovanojimas ir padėka įteikti UAB „Žemtiekimas”; už bendradarbiavimą ir nuolatinę pagalbą rengiant ekonomikos ir vadybos specialistus padėka įteikta alumnui Mantui Rudaičiui; už bendradarbiavimą ir nuolatinę pagalbą rengiant logistikos ir finansų specialistus padėka įteikta alumnui Vyčiui Arlauskui; už finansinę paramą žemės ūkio mokslų krypties studijų studentams padėka įteikta JAV gyvenančiam mecenatui Jurgiui Sirusui.

Apdovanoti inžinerijos eksperimentinių klasių iniciatoriai ir steigėjai

Grupės VDU ŽŪA socialinių ir verslo partnerių pastangomis pernai šalyje buvo pradėtos kurti inžinerijos eksperimentinės klasės. Jų iniciatoriams bei rėmėjams taip pat buvo pareikštos padėkos.

Už Rokiškio inžinerijos klasės įkūrimo iniciatyvą, bendradarbiavimą organizuojant veiklas ir jų rėmimą bei gerosios patirties sklaidą, kuria vedini inžinerijos klases įkūrė ir kiti šalies rajonai, apdovanojimai ir padėkos įteikti Rokiškio verslo klubui; už Rokiškio inžinerijos klasės įkūrimo iniciatyvą, bendradarbiavimą organizuojant veiklas ir jų rėmimą bei gerosios patirties sklaidą apdovanojimas ir padėka įteikta UAB „Ivabaltė“; už bendradarbiavimą organizuojant ir vykdant Rokiškio inžinerijos klasės veiklas bei gerosios patirties sklaidą apdovanojimas ir padėka įteikta Rokiškio profesinio mokymo centrui; už Rokiškio inžinerijos klasės veiklų rėmimą padėka įteikta Lašų žemės ūkio bendrovei. Padėkos taip pat įteiktos Rokiškio įmonėms: AB „Rokiškio sūris“, UAB „Duguva“, UAB „Meteka“, UAB „Rokmelsta“ , AB Rokiškio mašinų gamyklai, UAB „Darola“.

Sekant Rokiškio krašto inžinerijos klasės įkūrimo pavyzdžiu, inžinerijos eksperimentinės klasės jau yra įkurtos Pasvalio, Biržų, Joniškio bei Plungės rajonuose. Už bendradarbiavimą ir paramą organizuojant Pasvalio inžinerijos eksperimentinės klasės veiklas apdovanojimai ir padėkos įteikti Pasvalio rajono savivaldybei, Pasvalio verslininkų asociacijos „Verslo žiedas“, UAB „Kurana“. VDU ŽŪA kanclerės padėkos įteiktos UAB „Ustukių malūnas“, UAB „Pasvalio agrodileris“, ŽŪK „Šiaurės aruodai“, UAB „Pas Rimą“, Sigitos Kvedarauskienės IĮ.

Už bendradarbiavimą organizuojant Biržų inžinerijos eksperimentinės klasės veiklas ir jų rėmimą apdovanojimai ir padėkos įteikti Biržų rajono verslininkų asociacijai, Biržų technologijų ir verslo mokymo centrui, VDU ŽŪA alumnui Viktorui Rinkevičiui.

Už bendradarbiavimą organizuojant Joniškio inžinerijos eksperimentinės klasės veiklas ir jų rėmimą apdovanojimai ir padėkos įteikti Joniškio rajono savivaldybei ir Joniškio žemės ūkio mokyklai.

Už bendradarbiavimą organizuojant Plungės eksperimentinės inžinerijos klasės veiklas apdovanojimai ir padėkos įteikti Plungės rajono savivaldybei, Plungės rajono pramonininkų sąjungai, Plungės technologijų ir verslo mokyklai.

Tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi… 2023“ įsibėgėja

Tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi… 2023“ kviečia susipažinti su naujausiais žemės ūkio technologijų ir įrangos pasiekimais, sodininkystės tendencijomis. Tradicinė paroda tapo ne tik inovacijų pristatymo platforma, bet ir erdve diskusijoms, naujoms pažintims, vedančioms į mokslo ir verslo bendrystę, naujas idėjas ir jų įgyvendinimo projektus.

Nesavanaudiška mokslo ir verslo bendrystė visada duoda gerus rezultatus

Parodos atidarymo kalboje Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė pabrėžia agrosektoriaus bei mokslo ir verslo bendrystės svarbą. „Džiaugiuosi, kad žemės ūkio inovacijos demonstruojamos būtent čia – VDU Žemės ūkio akademijoje, kad stiprėja daug metų trunkanti verslo ir mokslo partnerystė. Džiaugiuosi parodos plėtra, prisijungiančiomis naujomis įmonėmis ir smulkiaisiais verslininkais. Nesavanaudiška mokslo ir verslo bendrystė visada duoda gerus rezultatus“, – pastebi kanclerė ir atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje žemės ūkis buvo ir bus strategiškai svarbus verslo sektorius. Pasak prof. dr. A. Miceikienės, Lietuvai žemės ūkis visada davė duonos kąsnį, kartais ne tokį sotų, kaip norėjosi, bet visada savą. „Džiaugiuosi mūsų komanda, organizuojančia šį renginį, dėkoju visiems partneriams ir parodos rėmėjams. Didžiuojuosi, kad įsteigtas Žemės ūkio mokslo ir inovacijų plėtros fondas, tikiuosi, kad tai prisidės prie dar geresnių mokslo rezultatų ir inovacijų diegimo versle. Linkėdama įdomių diskusijų, naujų patyrimų, naujų partnerysčių, džiaugiuosi, kad esate čia ir, kad VDU ŽŪA ir žemės ūkio verslas toliau stiprina bendrystę“, – kalba prof. dr. Astrida Miceikienė.

LR Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas savo kalba siekia atkreipti dėmesį į technologijų įdarbinimo poreikį. „Jaučiame augančią technologijų reikšmę, net deklaruojant reikia vis daugiau informacinių technologijų. Technologijų reikės ir tam, kad švelnėtų politikos nustatyti reikalavimai, sprendimai atsiras per technologijas. Svarbu, kad ši paroda vyksta VDU Žemės ūkio akademijoje, nes mokslo ir mokymo sąveika su technologijomis yra žemės ūkio sektoriaus ateitis“, – pastebi ministras.

Kviečia visus sodinti Lietuvos obelį, kad ateityje kartu galėtume džiaugtis jos žiedais

LR Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas prof. dr. Viktoras Pranckietis, sveikindamas susirinkusius į parodos atidarymą džiaugiasi parodos atidarymo datos sutapimu su statistiškai dažniausia įšalo išėjimo diena. Profesorius kviečia visus sodinti Lietuvos obelį, kad ateityje kartu galėtume džiaugtis jos žiedais. „Šioje bendruomenėje esu daugiau nei keturiasdešimt metų, sveikinu visus atvykusius į mūsų bendruomenę, būkime draugais“, – kviesdamas diskutuoti, bendrauti ir megzti naujus ryšius, kalba prof. dr. Viktoras Pranckietis.

Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvilas pastebi, kad nors parodoje labai svarbios technologijos ir technika, ne mažiau reikšminga parodos dalyvių bendrystė, pažintys, dalijimasis. „Žemdirbystė labai svarbi, kad išgyventume. Džiaugiuosi, kad taip sparčiai vystosi galimybės, žinios, kaip racionaliai ir tvariai dirbti. Linkiu, kad pakiltų visų žemdirbių ir susijusių su šia sritimi entuziazmas tęsti mums visiems labai svarbius darbus“, – mintimis dalijasi Vilkaviškio vyskupas.

Pagrindinio parodos rėmėjo, įmonės „Audrokesta“ direktorius Audrius Mockaitis sveikino dalyvius ir organizatorius su 27-us metus vykstančia švente. A. Mockaitis džiaugiasi, kad „Audrokesta“ šiemet mini 20-metį ir vertina galimybę augti kartu su paroda.

Parodoje susijungia verslas, mokslas, lankytojus kviečia sodinukų, amatų mugė, VDU ŽŪA atvirų durų diena

Parodoje dalyvauja žemės ūkio techniką siūlančios įmonės, trąšų gamintojai, sėklų, augalų apsaugos produktus ir kitą su žemės ūkiu susijusią produkciją pristatančios kompanijos, taip pat mokslo, finansų įstaigos, draudimo paslaugas teiksiančios įmonės. Parodos metu vyksta naujausių žemės ūkio technologijų ir išmanumo pristatymai, taip pat šviečiamoji programa, diskusijos aktualiomis temomis su universiteto mokslininkais, agroverslo atstovais, politikais. Tris parodos dienas užsukti kviečia sodinukų ir amatų mugė.

Parodos lankytojai laukiami ir VDU ŽŪA stende, kuriame turi galimybę tiesiogiai pasikonsultuoti su mokslininkais. Trečiąją parodos dieną VDU Žemės ūkio akademija atvers duris interesantams studijų klausimais. Besidominčių studijomis lauks „VDU ŽŪA atvirų durų diena“, kurioje lankytojai turės galimybę sužinoti apie bakalauro, magistrantūros bei kitas studijų galimybes, pažinti studijų aplinką ir VDU ŽŪA fakultetus. Balandžio 1 d. interesantai bus laukiami 10 val. ir 11 val. Agronomijos fakultete – VDU ŽŪA centrinių rūmų 303 kab., Bioekonomikos plėtros fakultete – VDU ŽŪA III rūmų 428 kab., Inžinerijos fakultete – II rūmų 304 kab., Miškų ir ekologijos fakultete – VDU ŽŪA centrinių rūmų 428 kab.

Paroda vyksta kovo 30–balandžio 1 dienomis, 9–17 val. Įėjimas į parodą nemokamas, siekiant išvengti automobilių spūsčių, organizatoriai kviečia atvykti nuo prekybos centro „Mega“ kas pusvalandį abiem kryptimis važiuojančiu nemokamu autobusu.

Įteikti parodos „Ką pasėsi… 2023“ medaliai – įmonių pristatomos inovacijos prognozuoja, kaip atrodys Lietuvos ūkiai netolimoje ateityje

Laukuose savarankiškai dirbantis traktorius, kiekvieną dirvožemio pokytį fiksuojanti ir skubiai, ko reikia imtis norint jį pagerinti, pranešanti įranga, laiką, lėšas ir gamtą tausojančios technologijos, strateginius sprendimus bei savo veiklos plėtrą planuojantis ūkininkas – tai tik dalis pokyčių, kurie Lietuvos ūkiuose prognozuojami artimiausią dešimtmetį.

Laimi inovatyviausi

Kad visi sumanymai virstų realybe, rūpinasi dešimtys žemės ūkio srityje veikiančių mūsų šalies įmonių. Jos inovatyvią techniką ir įrenginius pateikė kasmet prieš didžiausią Baltijos šalyse tarptautinę žemės ūkio parodą „Ką pasėsi… 2023“ rengiamam konkursui. Pastarojo rezultatas – tradiciškai „Ką pasėsi… “ medaliais apdovanoti 10 geriausių parodos eksponatų.

„Šįmet visi pretendentai buvo labai geri, todėl juos vertinančiai komisijai iššūkių nestigo. Yra ilgas kriterijų sąrašas, kuriame minimi ir žaliojo kurso, poveikio žmogui, inovatyvumo bei daugybė kitų aspektų. Juos numatant atsižvelgiama į šių laikų aktualijas bei pasaulines tendencijas, susijusias su žemės ūkiu“, – sako „Ką pasėsi 2023…“ eksponatų vertinimo komisijos pirmininkas, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjas, prof. dr. Egidijus Šarauskis.

Anot jo, pastebima, kad mūsų šalyje pastaraisiais metais išryškėjo kelios tendencijos – ūkių noras vystyti tiksliąją žemdirbystę ir robotizuoti savo veiklą.

„Gyvulininkystėje robotai nėra naujiena, o augalininkystėje – tik atkeliaujantis reiškinys. Technologijos sparčiai plinta žemės ūkyje ir tai yra suprantama. Įtaką pokyčiams turi darbo jėgos trūkumas, noras dirbti optimaliai, vykdyti žaliojo kurso reikalavimus ir rekomendacijas“, – kalba prof. dr. E. Šarauskis.

„Ką pasėsi…“ parodos eksponatų vertinimo komisijos sprendimu, medaliais ir diplomais šįmet įvertinta:

1. Biostimuliantas BlueN^TM (UAB „Agrokoncernas“);

2. Žemės ūkio darbams skirtas autonominis robotas AgXeed AgBot 5.115T2 (UAB „Agrokoncerno technika“);

3. Šienapjovių kombinacija KUHN FC 9330D-RA (UAB „DOJUS agro“).

4. Savaeigis purkštuvas AGRIFAC CONDOR VANGUARD (UAB „Dotnuva Baltic“).

5. Grandininis diskinis skutikas DAL-BO POWERCHAIN 800 (AB „East West Agro“).

6. Traktorius Fendt 700 Vario Gen7 (UAB „Ivabaltė“).

7. Vandenvežė su chemijos tirpalų paruošimu PTL-16V (UAB „Laumetris“).

8. Ratinis traktorius T7.315 HD („Heavy Duty“) (AB „Lytagra“).

9. Akmenų rinktuvas Kivi Pekka 5 (UAB „Rovaltra“).

10. Presas KUHN VB 7160 (UAB „Žemtiekimas“).

Robotai jau atkeliavo

„Ką pasėsi… 2023“ parodoje bus galima gyvai susipažinti su žemės ūkio darbams skirtu autonominiu robotu.

UAB „Agrokoncerno technika“ direktorius Mindaugas Lapatkinas pasakoja, jog yra kelios įmonės mūsų šalyje, kurių dalis veiklos augalininkystės srityje jau yra robotizuota.

„Tačiau jos inovaciją naudoja tik savo reikmėms, o mūsų tikslas yra paruošti verslo sprendimus, reikšmingus daugeliui ūkininkų“, – tvirtina pašnekovas.

Šiuo metu jau žinoma ir įsitikinta, kad autonominis robotas AgXeed AgBot 5.115T2 vykdant žemės dirbimo darbus pilnai atstoja traktorių. UAB „Agrokoncerno technika“ specialistų planas yra pritaikyti robotą ir technologiją pagal Lietuvos žemdirbių poreikį atliekant tokius darbus, kaip žemės skutimas, sėja ir t.t.

„Po šio sezono turėtume būti sukaupę pakankamai duomenų, leidžiančių prognozuoti, kada šalies žemės ūkyje įvyks esminiai pokyčiai, susiję su robotų įveiklinimu“, – sak M. Lapatkinas.

Anot jo, technologijos iš dalies išspręs žmogiškųjų išteklių problemą. Be to, jos yra puiki platforma rinkti išsamius dirvožemio duomenis bei, išanalizavus juos, daryti itin svarbius, veiklą efektyvinančius sprendimus.

Lietuvių sukurta naujovė

Eksponatų vertinimo komisijos dėmesio sulaukė vandenvežė su chemijos tirpalų paruošimu PTL-16V. Tai – UAB „Laumetris“ sprendimas, turintis didelę įtaką atliekamų darbų sąnaudoms bei vandens telkinių apsaugai nuo tam tikrų žemės darbuose naudojamų cheminių medžiagų poveikio.

Pasak UAB „Laumetris“ technikos konsultanto Aisčio Miknevičiaus, modernizuota technologija skirta didesniems ūkiams, vienu metu savo veikloje naudojantiems du, tris ar dar daugiau purkštuvų.

„Poreikis tokiai vandenvežei iš pačių ūkininkų kilo prieš kelis metus“, – sako pašnekovas.

Anot jo, gamtinė aplinka – tai ne tik gyvieji jos objektai, bet ir visa tai kas yra aplink mus. Kadangi visi augalų apsaugos produktai – trąšos ar chemikalai, daugiau ar mažiau jai pavojingi, todėl kiekvieną priemonę reikia naudoti itin atsargiai ir atsakingai. UAB „Laumetris“ gaminamos vandenvežės su plastikine talpa viena iš funkcijų ir yra apsaugoti vandens telkinius, vandenvietes nuo augalų apsaugos priemonių patekimo į juos.

„Kadangi chemija ruošiama nebe pačiuose purkštuvuose, o vadinamoje stotyje, bet kokia sąlyčio su vandens telkiniu galimybė išnyksta. Be to, taupomas ir pasiruošimo darbui laikas – jis trumpėja bent tris kartus, o tai jau susiję ir su galutine produkcijos savikaina. Ne visi ūkininkai turi nuosavus purkštuvus ir moka už kiekvieną jų nuomos valandą. Tad, kuo sklandžiau ir sparčiau vyksta darbas, tuo mažiau lėšų išleidžiama jam apmokėti“, – pagrindines lietuviško kūrinio naudas įvertino A. Miknevičius.

Jau kitą savaitę

Kovo 30 – balandžio 1 d. VDU Žemės ūkio akademijoje vyks didžiausia Baltijos šalyse Tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi… 2023“. Paroda šiemet rengiama jau 27-ąjį kartą ir savo apimtimi sparčiai vejasi priešpandeminį lygį. Parodoje ketina prisistatyti apie 500 dalyvių – įmonių, organizacijų ir smulkiųjų prekybininkų. Paroda užims apie 10 ha plotą lauko teritorijoje ir 7 tūkst. kv. m. po stogu. Net 17 proc. įmonių parodoje prisistatys pirmą kartą. Užsienio šalių įmonės sudaro 10 proc. visų parodoje dalyvaujančių įmonių ir organizacijų. Parodoje bus galima išvysti ne tik Lietuvos, bet ir Ukrainos, Vokietijos, Belgijos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Suomijos, Turkijos atstovų ekspozicijas.

Didžiausia parodoje bus žemės ūkio technikos ir įrangos ekspozicija. Karščiausias sezono naujienas pristatys ne tik žinomiausių žemės ūkio technikos prekės ženklų atstovai, bet ir kitos inovatyviai veikiančios įmonės, siūlančios išmanius ūkininkavimo sprendimus. Parodos ekspozicijose bus galima rasti komunalinio ūkio techniką ir įrangą, specializuotas transporto priemones, įrankius sodui ir daržui, sužinoti apie finansines ir kitas paslaugas, gauti naudingų konsultacijų. Ir tai dar ne viskas.

Parodos metu vyks 47 seminarai, aprėpiantys įvairiausią temų spektrą – nuo paramos priemonių žemės ūkiui ir kaimo plėtrai, tvariosios augalininkystės ir gyvulininkystės sprendimų, aukštos pridėtinės vertės maisto produktų gamybos iki ekosisteminių paslaugų.

Lankytojų laukia įvairūs kiti renginiai: konkursas „Geriausias jaunasis automechanikas 2023“; trąšų barstytuvų demonstracija; tarptautinis medžio drožėjų grandininiais pjūklais čempionatas. Apsilankę trečią parodos dieną turės galimybę sudalyvauti VDU Žemės ūkio akademijos atvirų durų dienoje.

Visas tris dienas vyks amatų ir sodinukų mugė, apsilankiusiųjų parodoje lauks įvairios atrakcijos.

Kiekvieną parodos dieną kas pusvalandį nuo PLC „Mega“ į parodą kursuos nemokamas autobusas.

Parodos ir jos renginių lankymas yra nemokamas.

Visa informacija apie parodą – interneto svetainėje expoacademia.lt.

VDU ŽŪA kviečia: Regionų ateities forumas 2023

Vieni mes galime tiek mažai, tačiau veikdami kartu, galime padaryti išties labai daug (Helen Keller).

Regionų ateitis yra labai svarbus visuomenės susidomėjimą ir susirūpinimą keliantis klausimas. Siekiant pažangaus regionų vystymosi ir darnios plėtros, Europos Sąjungoje ir Lietuvoje dedamos didelės pastangos, kad būtų sumažintas socialinis atotrūkis, skatinamas regionų prisitaikymas prie kintančių ekonominių ir socialinių aplinkos sąlygų, sudaromos didesnės galimybės naujų darbo vietų kūrimuisi, taip pritraukiant jaunimą grįžti ir likti juose. Regionų ateities vystymuisi labai svarbus mokslo, regionų savivaldos, verslo ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimas, kuris paskatintų teigiamus pokyčius siekiant jų konkurencingumo, gyvybiškumo, inovatyvių sprendimų kūrimo ir pritaikymo.

VDU Žemės ūkio akademija kviečia į jau trečius metus organizuojamą renginį „Regionų ateities forumas 2023“. Forume bus analizuojami gamta grįsti sprendimai ir bendruomenių atsparumo klausimai, siekiama išsiaiškinti regionų finansinio savarankiškumo, atsinaujinančiosios energijos išteklių naudojimo perspektyvas, tvarių maisto tiekimo sistemų ir žiedinės bioekonomikos potencialo galimybes kaimo vietovėse.

Renginio globėjas – Mindaugas Sinkevičius, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas.

Renginio moderatorius – Andrius Tapinas, laidų vedėjas, lektorius, rašytojas, visuomenininkas.

Organizatorius – VDU Žemės ūkio akademijos Verslo ir socialinės partnerystės centras Socialinės partnerystės skyrius.

Data: 2023 m. balandžio 26 d.
Laikas: 9.00–14.30 val.
Vieta: VDU Žemės ūkio akademijos Iškilmių salė (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.)

BŪTINA REGISTRACIJA

Renginio programa

Teminis renginys „Regionų ateities forumas 2023″ vykdomas pagal Kaimo tinklo projektą NR. PLKT-KK-22-3-04243-PR001 „Komunikacijos priemonės tvariems kaimo plėtros sprendimams”. Priemonė finansuojama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“. Projektas remiamas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.

Trumposios maisto tiekimo grandinės: ko trūksta proveržiui?

VDU ŽŪA langas. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakulteto profesorė dr. Vilma ATKOČIŪNIENĖ dalijasi įžvalgomis apie iššūkius, kylančius trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtrai.

Dar 2015 m. Niujorke (JAV) vykusiame aukšto lygio susitikime valstybių ir vyriausybių vadovai priėmė dokumentą „Keiskime mūsų pasaulį: Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 metų“. Dokumente yra nustatyta 17 darnaus vystymosi tikslų ir 169 uždaviniai, kurie apima daugelį politikos sričių ir skirti įgyvendinti iki 2030 m. Antrasis darnaus vystymosi tikslas kelia iššūkį pasauliui susieti maisto gamybą ir vartojimą taip, kad tai atitiktų vietos aplinkybes ir suteiktų galimybę visiems mėgautis sveikatai palankiais maisto produktais, jie būtų gaminami tvariai ir prisidėtų prie kitų darnaus vystymosi tikslų.

Politiniai įsipareigojimai yra visuotiniai, ilgus metus trukusių derybų tarp valstybių narių rezultatas. Tačiau tai nėra konkretus pasiekimų tvarkaraštis, su lengvai išmatuojamais tikslais, todėl sudėtinga sekti ir stebėti jų pasiekimų pažangą ir tiesiogiai transformuoti į vietos lygmenį.

Pastebimo teigiamos tendencijos

ES lygmeniu pastebimos teigiamos tendencijos. Įvairiose pasaulio šalyse daugėja su trumpąja maisto tiekimo grandine (TMTG) susijusių sumanių iniciatyvų. Kuriami nauji maisto produktų gamintojų ir valgytojų judėjimai, gimstantys iš poreikio bendradarbiauti, burtis į naujas maisto bendrystės grupes, erdves, kooperatyvus.

Šių grandinių vystymas yra kiekvienos ES šalies nacionalinės ir regioninės politikos darbotvarkėje. TMTG teikiama nauda nacionalinei ir vietos ekonomikai, taip pat kaimo socialinei raidai yra neabejotina.

Agrarinis ir maisto sektorius orientuojamas tenkinti vietos gyventojų maisto poreikius, taip pat regioninės plėtros ir nacionalinius interesus. Sukuriama nauda nevienasmenė (kaip neretai įsivaizduojama Lietuvoje), o pagrįsta pasitikėjimu, santykiais, naujomis taisyklėmis, normomis, atsakomybe prieš bendraminčius ir klientus, gamtą ir plačiąją visuomenę.

Trumpųjų tiekimo grandinių valdymas gali būti: vidinis ir išorinis.

Vidinio valdymo atveju pasitelkiamos daugiafunkciais ryšiais ir susitarimais (tarp gamintojų ir grandinės partnerių) pagrįstos sprendimų priėmimo struktūros. O kai valdymas yra išorinis – reguliavimo sistema grindžiama įgalinančia vyriausybės politika ir viešųjų pirkimų konkursais pagal socialinius ir aplinkos kriterijus.

Vis labiau jaučiamas poreikis pasitelkti integruotas trumpųjų maisto tiekimo grandinių valdymo strategijas, derinti skirtingus verslo ir rinkodaros modelius, vienyti vidinį ir išorinį TMTG valdymą.

Kaip yra ES šalyse

ES šalyse gyvuoja panašūs TMTG organizavimo dėsningumai:

aktyvus bendradarbiavimas tarp gamintojų, vartotojų ir kitų suinteresuotų šalių (verslo, pilietinės visuomenės, viešojo sektoriaus);
nedidelė iniciatorių lyderių grupė, tačiau vyrauja telkiančioji lyderystė;
tinklinis valdymo tipas, pagrįstas dalyvavimu ir pasižymintis operatyvumu, reikalaujantis „greitų” sprendimų;
kolektyvinis, sutelkiantis visas dalyvaujančias šalis mokytis;
organizuojant trumpąsias maisto tiekimo grandines svarbi socialinė infrastruktūra ir informacinių bei komunikacinių technologijų naudojimas;
interaktyvi komunikacija, grandinės dalyvių lojalumas.

TMTG nėra statiškos, jose sąveikauja daug suinteresuotųjų šalių, kurios turi savo veiklos strategijas. Grandinių funkcionavimas priklauso ir nuo savivaldos institucijų vadovų, ir specialistų gebėjimų palaikyti ir teikti paramą TMTG organizatoriams.

Ypač svarbūs kritiniai sėkmės veiksniai, kurie dažniausiai yra TMTG konkurenciniai pranašumai, suinteresuotųjų vidinė ir išorinė komunikacija ir bendradarbiavimas.

Su kokiomis susiduriama kliūtimis?

Nepaisant augančios vietinių produktų paklausos ir akivaizdžių privalumų, kuriuos teikia trumposios tiekimo grandinės, vis dar yra keletas pagrindinių iššūkių. Su kokiomis susiduriama kliūtimis siekiant plėtoti žemės ūkio ir maisto sektorių bei didinti produktų pardavimo apimtį per trumpąsias maisto tiekimo grandines?

Daugelis smulkiųjų gamintojų visą gyvenimą gamino kokybiškas žaliavas, kurias pristato perdirbėjui ar didmenininkui, o maisto produktai paskui parduodami anoniminei rinkai su nežinoma vartotojų grupe.

Norint patekti į vietinį maisto sektorių (ūkininkų rinkas), reikia verslumo ir daug naujų įgūdžių.

TMTG organizavimas reikalauja specialių ūkininko / gamintojo žinių ir kompetencijos tokiais klausimais:

kas potencialūs klientai/vartotojai (pvz., socialinės grupės, organizacijos, sektorius) ir kokie jų poreikiai;
kokie populiariausi produktai ir jų kainodara;
kokie pelningiausi prekybos kanalai;
kas (pats ūkininkas ar tarpininkai) organizuos pardavimus ir kaip;
kas didžiausi konkurentai;
kaip geriau išlaikyti kokybiškus produktus rinkoje ir kt.

Senėjančiai ūkininkų bendruomenei sunku rasti motyvacijos savo versle padaryti tokius reikšmingus struktūrinius pokyčius, juolab kad reikia atsižvelgti ir į išteklių bei nenusistovėjusius vartotojų poreikius, TMTG vystymo rizikos veiksnius.

Jaunesni ūkininkai ir gamintojai gali būti verslūs ir pasirengę įgyti naujų įgūdžių, tačiau jiems (jaunimui ne iš ūkininkų šeimų) gali būti sudėtinga įsigyti žemės, nes kainos daugelyje Europos šalių ir toliau auga kaip ant mielių. Žemės ūkio paskirties žemė, esanti arčiausiai vartotojų ir todėl tinkamiausia vietinėms maisto iniciatyvoms, paprastai labiausiai konkuruoja su kitomis žemės paskirtimis (pvz., namų statyba, miesto plėtra).

Bendradarbiavimas ugdant pasitikėjimą: tam reikia laiko

Dirbti bendradarbiaujant daugeliui ūkininkų ir maisto gamintojų nėra norma. Būtina ugdyti pasitikėjimą kitomis įmonėmis, kurios anksčiau galėjo būti suvokiamos kaip konkurentės. Taip pat būtina plėtoti ryšius su viešuoju sektoriumi ir bendruomeninėmis organizacijomis. Tačiau tam reikia daug laiko ir pastangų.

Trumposiose tiekimo grandinėse yra svarbus šeimos narių darbas. Todėl kartų kaitos veiksnys šeimos ūkiuose, pasidalijimas pareigomis gali prisidėti prie trumpųjų tiekimo grandinių organizavimo tvarumo.

Kaip suvaldyti sezoniškumą ir subalansuoti paklausą bei pasiūlą?

Vietines grandines taip pat varžo didelis sezoniškumas ir trumpi tiekimo laikotarpiai. O siūlomų produktų krepšelis paprastai yra ribotas palyginti su vartotojo poreikiu siekti įvairovės.

Gamintojams, kurie nusprendžia realizuoti produktus per trumpąsias grandines, taip pat sudėtinga tinkamai apskaičiuoti tiekiamos produkcijos kiekį (ypač greitai gendančių produktų).

Viena vertus, jie valdo atsargas ir išvengti produkcijos pertekliaus. Kita vertus, ūkininkai vengia palikti klientus be pageidaujamo pirkti produkto, nes tai galiausiai sudarys palankesnes sąlygas konkurentams.

Sėkmės veiksnys – užsitikrinti nuolatinį realių klientų skaičių. Glaudūs santykiai tarp gamintojų ir vartotojų padeda subalansuoti pasiūlą ir paklausą.

Galvosūkis valdžios institucijoms

Viešojo sektoriaus, valdžios institucijos susiduria su galvosūkiais: ne tik kaip tinkamai paremti sektoriaus plėtrą, bet ir kaip perorientuoti savo vaidmenį, nuo įstatymų leidėjos iki galimybių ir sąlygų kūrėjos, žaliųjų viešųjų pirkimų organizatorės.

Aktyvus darbas su galiojančiais teisės aktais siekiant nustatyti būdus, kaip užtikrinti, kad jie būtų palankūs vietos ūkininkams, smulkiems gamintojams ir perdirbėjams, yra nauja užduotis daugeliui specialistų ir valstybės tarnautojų. Tai reikalauja platesnio įvairių sektorių (pvz., žemės ūkio, sveikatos ir socialinės apsaugos, aplinkosaugos) palaikymo ir naujų strategijų (pvz., maisto ir maitinimo, žaliųjų viešųjų pirkimų).

Iššūkių kyla ir vartotojui

Novatoriškesnės tiekimo grandinės reikalauja, kad vartotojams būtų tiekiamas ne tik produktas, bet ir informacija. Tokia, kuri ne skatina pirkti, bet leidžia suprasti maisto vertę.

Sukurti rinkodaros schemas, kurios padėtų tinkamai informuoti apie produkto savybes ir įtrauktų vartotojus per komunikacijos priemones, yra didelis iššūkis.

Prekės ženklo kūrimo schemos gali nueiti ilgą kelią perduodant šią informaciją, siejant ją su kitais produktais, tam tikra vietove ar gamintoju. Tačiau rinkoje, kur pilna prekių ženklų, etikečių ir akreditavimo schemų, reikia laiko ir pastangų, kad įsitikintume, jog vietinės rinkodaros pranešimas yra aiškiai girdimas ir yra geresnis nei konkurentų.

Nauda įvairialypė, bet aiškių receptų dar nėra

TMTG nauda yra įvairialypė. Jų dėka vartotojas gali padidinti vartojamų produktų biologinę vertę. Gamintojas gali tikėtis didesnės pridėtinės vertės ir pelningumo. Trumpųjų tiekimo grandinių organizavimas gali padėti kompleksiškai spręsti egzistuojančias problemas.

Kita vertus, TMTG valdymas ir plėtojimas kelia daug iššūkių. Vis dar sudėtinga atsakyti į klausimus, koks būdas yra geriausias, siekiant tvarių gamintojo ir vartotojo santykių, kaip turėtų bendradarbiauti gamintojai, koks yra viešojo sektoriaus vaidmuo.

Reikalingi tiek gamybos, tiek vartojimo revoliuciniai pokyčiai.

Dažnai užduodamas klausimas – kas trukdo pokyčiams? Priskaičiuojama daug „užraktų“, iš kurių pagrindiniai, labiausiai ribojantys trumpųjų maisto tiekio grandinių spartų vystymąsi yra: galios koncentracija pigaus, įprastinio maisto tiekėjų rankose; net ir mažų, vidutinių ūkių orientacija į eksportą; priklausomybė nuo tradicinio veikimo kelio… Daug kalbame, bet iš tikrųjų labai mažai darome.

Partnerio turinys: