Skirkite 1,2% pajamų mokesčio VDU ŽŪA bendruomenei

Rinkoje jau dabar stinga išsilavinusių naujos kartos kūrėjų, savo karjerą planuojančių agrosektoriuje.
Jauno žmogaus motyvacija yra svarbiausia dedamoji siekiant tikslo. Tą jau seniai supranta senieji Europos universitetai, kuriuose studentai priimami ne tik pagal pažymius, bet ir pagal motyvaciją. Todėl Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) alumnų, užduotis – pašalinti egzistuojančią nelygybę ir padėti motyvuotiems regionų jaunuoliams įgyti šiuolaikišką išsilavinimą.

Kviečiame prisidėti:

Kuriant tvarią ir inovatyvią Lietuvos ateitį skiriant 1.2% pajamų mokesčio labdaros ir paramos fondui „Parama regionų jaunimo studijoms” (įmonės kodas 305768640). Daugiau informacijos apie fondą.
Palaikant 2024 m. 100 metų sukaktį švęsiančią VDU Žemės ūkio akademiją ir jos jubiliejinius renginius skiriant 1.2% pajamų mokesčio absolventų klubui „ŽŪA alumni“ (įmonės kodas 302295716).

Kaip paskirti pajamų mokestį paramai pateikta vaizdo įraše.

https://www.youtube.com/watch?v=-zE_PY7m0Lw&t=527s

Kviečiame į nemokamus mokymus balandžio mėn., skirtus žemės ūkyje dirbantiems asmenims

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) įgyvendina projektą „Žemės ūkyje dirbančių asmenų kompetencijų tobulinimas socialinių, gamtos, technologijos bei žemės ūkio mokslo srityse“ ir kviečia dalyvauti balandžio mėnesį vyksiančiuose nemokamuose kompetentingų lektorių dėstomuose mokymo kursuose.

VDU Žemės ūkio akademija kviečia į nemokamus mokymo kursus:

Balandžio 13-14 d., Ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymas ir apmokestinimo aktualijos 16 ak. val. (kodas – 396041114), Utenos raj.

Balandžio 14 d., Ūkinės veiklos finansų vadyba, 8 ak. val. (kodas – 396131413), Panevėžio raj.

Balandžio 17 d., 18 d., Ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymas ir apmokestinimo aktualijos 16 ak. val. (kodas – 396041114), Panevėžio raj.

Balandžio 19 d., Verslo planų rengimas ir projektų įgyvendinimas smulkiame ūkyje, 8 ak. val. (kodas – 396121411), Vilniaus raj.

Balandžio 20 d., 21 d. Žemės ūkio įmonių buhalterinės apskaitos tvarkymo ir apmokestinimo aktualijos, 16 ak. val. (kodas – 396041113), Raseinių raj.

Balandžio 25 d., Verslo planų rengimas ir projektų įgyvendinimas smulkiame ūkyje, 8 ak. val. (kodas – 396121411), Jurbarko raj.

Balandžio 27 d., Verslo planų rengimas ir projektų įgyvendinimas smulkiame ūkyje, 8 ak. val. (kodas – 396121411), Radviliškio raj.

Gegužės 7 d., 8 d., Ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymas ir apmokestinimo aktualijos 16 ak. val. (kodas – 396041114), Anykščių raj.

Gegužės 11 d., Ūkinės veiklos finansų vadyba, 8 ak. val. (kodas – 396131413), Utenos raj.

Gegužės 11 d., 12 d. Žemės ūkio įmonių buhalterinės apskaitos tvarkymo ir apmokestinimo aktualijos, 16 ak. val. (kodas – 396041113), Šiaulių raj.

Gegužės 22 d., 23 d., Ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymas ir apmokestinimo aktualijos 16 ak. val. (kodas – 396041114), Jurbarko raj.

Birželio 9 d., 12 d. Žemės ūkio įmonių buhalterinės apskaitos tvarkymo ir apmokestinimo aktualijos, 16 ak. val. (kodas – 396041113), Klaipėdos raj.

Birželio 14 d., 15 d., Ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymas ir apmokestinimo aktualijos 16 ak. val. (kodas – 396041114), Plungės raj.

Tikslinė grupė: ūkininkai, Žemės ūkio ir kaimo verslo valdų registro informacinėje sistemoje registruoti jų šeimos nariai, ūkininkų partneriai, ūkio darbuotojai, kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, užsiimantys žemės, maisto ir miškų ūkio veikla, taip pat kaimo vietovėse ūkine veikla užsiimantys žemės valdytojai, labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių darbuotojai bei amatininkai.

Dalyvavusiems kursuose asmenims bus išduodami kvalifikacijos pažymėjimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos.

Registracija el. paštu: debora.augutyte@vdu.lt

VDŪ ŽŪA socialiniams ir verslo partneriams – Lietuvos universiteto 100-mečio medaliai, kanclerės padėkos ir bendruomenės aplodismentai

VDU Žemės ūkio akademijoje kovo 31 d. įvyko socialinių ir verslo partnerių pagerbimo popietė. Renginio metu šalies agroverslo įmonėms, žiniasklaidos priemonėms, taip pat grupei asmenų – VDU ŽŪA alumnų – įteikti Lietuvos universiteto 100-mečio medaliai bei VDU Žemės ūkio akademijos kanclerės padėkos raštai. Renginio metu pabrėžta, kad žengimas į priekį jaučiant finansinę, politinę ir nuoširdžią emocinę partnerių paramą yra Akademijos išskirtinumas, stiprybė bei varomoji jėga.

Socialinių ir verslo partnerių parama iššūkius padėjo paversti galimybėmis

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė, atidarydama renginį, priminė, kad 2022-ieji Akademijai buvo didelių iššūkių metai. Juos lėmę išorės veiksniai – prasidėjęs karas Ukrainoje, popandeminis laikotarpis – studijų ir mokslo procesą transformavo negrįžtamai bei pakylėjo į kitą lygmenį.

„Socialinių ir verslo partnerių parama iššūkius padėjo paversti galimybėmis. Be prasmingų partnerysčių šiandien nebūtų nei žemės ūkio mokslo, nei studijų pažangos“, – neabejojo kanclerė prof. dr. A. Miceikienė , pastebėdama, kad renginys vyksta tuo pačiu metu Akademijos erdvėse šurmuliuojant įspūdingo formato žemės ūkio parodai „Ką pasėsi…2023“, kurioje demonstruojama agrosektoriaus pažanga bei projektuojamas ateities žemės ūkis.

Šventinę renginio nuotaiką kūrė ypatingas meno kolektyvas – vyrų vokalinis ansamblis „Inžinieriai”. Jo nariai – VDU Žemės ūkio akademijoje inžinerijos studijas yra baigę prieš 3-4 dešimtmečius. Inžinerijos fakultetui minint 70-mečio jubiliejų, kolektyvas 2016-taisias susibūrė iš naujo.

Renginio dalyviai, kuriems šventiškoje aplinkoje buvo įteikti apdovanojimai ir kurių absoliuti dauguma VDU ŽŪA alumnai, teigė turintys vienintelį lūkestį, kad jų gimtoji Alma Mater visada išliktų žemės ūkio mokslo ir studijų kelrodžiu.

Partneriams įteikti Lietuvos universiteto 100-mečio medaliai, VDU ŽŪA kanclerės apdovanojimai ir padėkos

Lietuvos universiteto 100-mečio medaliai ir VDU Žemės ūkio akademijos kanclerės padėkos raštai įteikti: už paramą ir pagalbą dėl žemės ūkiui svarbių profesijų specialistų rengimo sąlygų gerinimo priemonių iniciavimą ir indėlį ugdant jaunimą LR Seimo nariui, Kaimo reikalų komiteto pirmininkui prof. dr. Viktorui Pranckiečiui; už paramą ir pagalbą dėl žemės ūkiui svarbių profesijų specialistų rengimo sąlygų gerinimo priemonių iniciavimą, senovinės technikos muziejaus ekspozicijos iniciavimą ir indėlį ugdant jaunimą LR Seimo nariui Jonui Varkaliui; už paramą ir pagalbą dėl žemės ūkiui svarbių profesijų specialistų rengimo sąlygų gerinimo priemonių iniciavimą ir indėlį ugdant jaunimą LR Seimo nariui Edmundui Pupiniui; už paramą ir pagalbą dėl žemės ūkiui svarbių profesijų specialistų rengimo sąlygų gerinimo priemonių iniciavimą LR Seimo nariui Vigilijui Juknai; už paramą ir pagalbą dėl miškininkystės specialistų rengimo LR Seimo nariui Justinui Urbanavičiui.

Už rūpestį rengiant žemės ūkiui svarbius specialistus ir indėlį į sektoriaus pažangą grupei LR Seimo narių skirtos VDU ŽŪA kanclerės padėkos:už rūpestį rengiant žemės ūkiui svarbius specialistus ir indėlį į sektoriaus pažangą LR Seimo nariui Ekonomikos komiteto pirmininkui Kaziui Starkevičiui; už rūpestį rengiant žemės ūkiui svarbius specialistus ir indėlį į sektoriaus pažangą LR Seimo nariui Valiui Ąžuolui; už rūpestį rengiant žemės ūkiui svarbius specialistus ir indėlį į sektoriaus pažangą LR Seimo nariui Jonui Gudauskui; už rūpestį rengiant žemės ūkiui svarbius specialistus ir indėlį į sektoriaus pažangą LR Seimo nariui Arvydui Nekrošiui; už rūpestį rengiant žemės ūkiui svarbius specialistus ir indėlį į sektoriaus pažangą LR Seimo nariui Andriui Palioniui; už rūpestį rengiant žemės ūkiui svarbius specialistus ir indėlį į sektoriaus pažangą LR Seimo nariui Juozui Varžgaliui.

Reiškiant padėką už paramą rengiant žemės ūkiui svarbius specialistus ir bendrystę ugdant jaunimą Lietuvos universiteto 100-mečio medaliai ir VDU Žemės ūkio akademijos kanclerės padėkos skirti: Lietuvos Žemės ūkio tarybai, alumnams Arnui ir Ievai Radzevičiams. Už stipendijų skyrimą ir paramą mokslinių tyrimų vykdymui Lietuvos universiteto 100-mečio medaliai ir VDU Žemės ūkio akademijos kanclerės padėkos skirti UAB „Nando“, už bendradarbiavimą ir nuolatinę pagalbą rengiant logistikos specialistus – alumnui Algirdui Grybauskui, už paramą ir pagalbą dėl žemės ūkiui svarbių profesijų specialistų rengimo – Vereinigte Hagelversicherung VVaG filialo „VH Lietuva” .

Lietuvos universiteto 100-mečio medaliai ir VDU Žemės ūkio akademijos kanclerės padėkos už žinių sklaidą apie VDU Žemės ūkio akademijos vykdomas veiklas skirti: portalui „Ūkininko patarėjas“, Lietuvos radijo laidai „Gimtoji žemė“, žurnalui „Mano ūkis“, TV laidai „Kaimo akademija“.

Dar viena padėkų gavėjų grupė – verslo partneriai, teikiantys finansinę paramą labdaros ir paramos fondui „Pagalba regionų jaunimo studijoms“. Už finansinę paramą labdaros ir paramos fondui „Pagalba regionų jaunimo studijoms“ ir jaunimo ugdymą apdovanojimai ir padėkos įteikti: AB „Lytagra“, Griškabūdžio žemės ūkio bendrovei, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijai.

Renginio metu taip pat buvo dėkojama socialiniams ir verslo partneriams už prasmingą paramą ir laiką, skirtą prisidedant prie įvairių VDU Žemės ūkio akademijos vykdomų veiklų.

Už paramą ir pagalbą dėl žemės ūkiui svarbių profesijų specialistų rengimo apdovanojimas ir padėka įteikti DOJUS įmonių grupės įkūrėjui Pranui Dailidei, DOJUS įmonių grupės generaliniam direktoriui Donatui Dailidei; už paramą ir laiką, skirtą viešinant studijų programą „Tvarioji inžinerija“ apdovanojimas ir padėka įteikti UAB „Dojus agro“; už paramą ir laiką, skirtą prisidėjimui prie įvairių VDU Žemės ūkio akademijos vykdomų veiklų apdovanojimas ir padėka įteikti AB „East West Agro“ generaliniam direktoriui Gediminui Kvietkauskui; už bendrystę ugdant jaunimą apdovanojimas ir padėka įteikti AB „AUGA group“; už bendrystę ugdant jaunimą apdovanojimas ir padėka įteikti UAB „Dotnuva Baltic“; už bendrystę ugdant jaunimą apdovanojimas ir padėka įteikti AB „Agrokoncernas“; už bendrystę ugdant jaunimą apdovanojimas ir padėka įteikti UAB „Agro Aves“; užparamą ir pagalbą dėl žemės ūkiui svarbių profesijų specialistų rengimo sąlygų gerinimo priemonių iniciavimą apdovanojimas ir padėka įteikti UAB „Žemtiekimas”; už bendradarbiavimą ir nuolatinę pagalbą rengiant ekonomikos ir vadybos specialistus padėka įteikta alumnui Mantui Rudaičiui; už bendradarbiavimą ir nuolatinę pagalbą rengiant logistikos ir finansų specialistus padėka įteikta alumnui Vyčiui Arlauskui; už finansinę paramą žemės ūkio mokslų krypties studijų studentams padėka įteikta JAV gyvenančiam mecenatui Jurgiui Sirusui.

Apdovanoti inžinerijos eksperimentinių klasių iniciatoriai ir steigėjai

Grupės VDU ŽŪA socialinių ir verslo partnerių pastangomis pernai šalyje buvo pradėtos kurti inžinerijos eksperimentinės klasės. Jų iniciatoriams bei rėmėjams taip pat buvo pareikštos padėkos.

Už Rokiškio inžinerijos klasės įkūrimo iniciatyvą, bendradarbiavimą organizuojant veiklas ir jų rėmimą bei gerosios patirties sklaidą, kuria vedini inžinerijos klases įkūrė ir kiti šalies rajonai, apdovanojimai ir padėkos įteikti Rokiškio verslo klubui; už Rokiškio inžinerijos klasės įkūrimo iniciatyvą, bendradarbiavimą organizuojant veiklas ir jų rėmimą bei gerosios patirties sklaidą apdovanojimas ir padėka įteikta UAB „Ivabaltė“; už bendradarbiavimą organizuojant ir vykdant Rokiškio inžinerijos klasės veiklas bei gerosios patirties sklaidą apdovanojimas ir padėka įteikta Rokiškio profesinio mokymo centrui; už Rokiškio inžinerijos klasės veiklų rėmimą padėka įteikta Lašų žemės ūkio bendrovei. Padėkos taip pat įteiktos Rokiškio įmonėms: AB „Rokiškio sūris“, UAB „Duguva“, UAB „Meteka“, UAB „Rokmelsta“ , AB Rokiškio mašinų gamyklai, UAB „Darola“.

Sekant Rokiškio krašto inžinerijos klasės įkūrimo pavyzdžiu, inžinerijos eksperimentinės klasės jau yra įkurtos Pasvalio, Biržų, Joniškio bei Plungės rajonuose. Už bendradarbiavimą ir paramą organizuojant Pasvalio inžinerijos eksperimentinės klasės veiklas apdovanojimai ir padėkos įteikti Pasvalio rajono savivaldybei, Pasvalio verslininkų asociacijos „Verslo žiedas“, UAB „Kurana“. VDU ŽŪA kanclerės padėkos įteiktos UAB „Ustukių malūnas“, UAB „Pasvalio agrodileris“, ŽŪK „Šiaurės aruodai“, UAB „Pas Rimą“, Sigitos Kvedarauskienės IĮ.

Už bendradarbiavimą organizuojant Biržų inžinerijos eksperimentinės klasės veiklas ir jų rėmimą apdovanojimai ir padėkos įteikti Biržų rajono verslininkų asociacijai, Biržų technologijų ir verslo mokymo centrui, VDU ŽŪA alumnui Viktorui Rinkevičiui.

Už bendradarbiavimą organizuojant Joniškio inžinerijos eksperimentinės klasės veiklas ir jų rėmimą apdovanojimai ir padėkos įteikti Joniškio rajono savivaldybei ir Joniškio žemės ūkio mokyklai.

Už bendradarbiavimą organizuojant Plungės eksperimentinės inžinerijos klasės veiklas apdovanojimai ir padėkos įteikti Plungės rajono savivaldybei, Plungės rajono pramonininkų sąjungai, Plungės technologijų ir verslo mokyklai.

Tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi… 2023“ įsibėgėja

Tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi… 2023“ kviečia susipažinti su naujausiais žemės ūkio technologijų ir įrangos pasiekimais, sodininkystės tendencijomis. Tradicinė paroda tapo ne tik inovacijų pristatymo platforma, bet ir erdve diskusijoms, naujoms pažintims, vedančioms į mokslo ir verslo bendrystę, naujas idėjas ir jų įgyvendinimo projektus.

Nesavanaudiška mokslo ir verslo bendrystė visada duoda gerus rezultatus

Parodos atidarymo kalboje Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė pabrėžia agrosektoriaus bei mokslo ir verslo bendrystės svarbą. „Džiaugiuosi, kad žemės ūkio inovacijos demonstruojamos būtent čia – VDU Žemės ūkio akademijoje, kad stiprėja daug metų trunkanti verslo ir mokslo partnerystė. Džiaugiuosi parodos plėtra, prisijungiančiomis naujomis įmonėmis ir smulkiaisiais verslininkais. Nesavanaudiška mokslo ir verslo bendrystė visada duoda gerus rezultatus“, – pastebi kanclerė ir atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje žemės ūkis buvo ir bus strategiškai svarbus verslo sektorius. Pasak prof. dr. A. Miceikienės, Lietuvai žemės ūkis visada davė duonos kąsnį, kartais ne tokį sotų, kaip norėjosi, bet visada savą. „Džiaugiuosi mūsų komanda, organizuojančia šį renginį, dėkoju visiems partneriams ir parodos rėmėjams. Didžiuojuosi, kad įsteigtas Žemės ūkio mokslo ir inovacijų plėtros fondas, tikiuosi, kad tai prisidės prie dar geresnių mokslo rezultatų ir inovacijų diegimo versle. Linkėdama įdomių diskusijų, naujų patyrimų, naujų partnerysčių, džiaugiuosi, kad esate čia ir, kad VDU ŽŪA ir žemės ūkio verslas toliau stiprina bendrystę“, – kalba prof. dr. Astrida Miceikienė.

LR Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas savo kalba siekia atkreipti dėmesį į technologijų įdarbinimo poreikį. „Jaučiame augančią technologijų reikšmę, net deklaruojant reikia vis daugiau informacinių technologijų. Technologijų reikės ir tam, kad švelnėtų politikos nustatyti reikalavimai, sprendimai atsiras per technologijas. Svarbu, kad ši paroda vyksta VDU Žemės ūkio akademijoje, nes mokslo ir mokymo sąveika su technologijomis yra žemės ūkio sektoriaus ateitis“, – pastebi ministras.

Kviečia visus sodinti Lietuvos obelį, kad ateityje kartu galėtume džiaugtis jos žiedais

LR Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas prof. dr. Viktoras Pranckietis, sveikindamas susirinkusius į parodos atidarymą džiaugiasi parodos atidarymo datos sutapimu su statistiškai dažniausia įšalo išėjimo diena. Profesorius kviečia visus sodinti Lietuvos obelį, kad ateityje kartu galėtume džiaugtis jos žiedais. „Šioje bendruomenėje esu daugiau nei keturiasdešimt metų, sveikinu visus atvykusius į mūsų bendruomenę, būkime draugais“, – kviesdamas diskutuoti, bendrauti ir megzti naujus ryšius, kalba prof. dr. Viktoras Pranckietis.

Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvilas pastebi, kad nors parodoje labai svarbios technologijos ir technika, ne mažiau reikšminga parodos dalyvių bendrystė, pažintys, dalijimasis. „Žemdirbystė labai svarbi, kad išgyventume. Džiaugiuosi, kad taip sparčiai vystosi galimybės, žinios, kaip racionaliai ir tvariai dirbti. Linkiu, kad pakiltų visų žemdirbių ir susijusių su šia sritimi entuziazmas tęsti mums visiems labai svarbius darbus“, – mintimis dalijasi Vilkaviškio vyskupas.

Pagrindinio parodos rėmėjo, įmonės „Audrokesta“ direktorius Audrius Mockaitis sveikino dalyvius ir organizatorius su 27-us metus vykstančia švente. A. Mockaitis džiaugiasi, kad „Audrokesta“ šiemet mini 20-metį ir vertina galimybę augti kartu su paroda.

Parodoje susijungia verslas, mokslas, lankytojus kviečia sodinukų, amatų mugė, VDU ŽŪA atvirų durų diena

Parodoje dalyvauja žemės ūkio techniką siūlančios įmonės, trąšų gamintojai, sėklų, augalų apsaugos produktus ir kitą su žemės ūkiu susijusią produkciją pristatančios kompanijos, taip pat mokslo, finansų įstaigos, draudimo paslaugas teiksiančios įmonės. Parodos metu vyksta naujausių žemės ūkio technologijų ir išmanumo pristatymai, taip pat šviečiamoji programa, diskusijos aktualiomis temomis su universiteto mokslininkais, agroverslo atstovais, politikais. Tris parodos dienas užsukti kviečia sodinukų ir amatų mugė.

Parodos lankytojai laukiami ir VDU ŽŪA stende, kuriame turi galimybę tiesiogiai pasikonsultuoti su mokslininkais. Trečiąją parodos dieną VDU Žemės ūkio akademija atvers duris interesantams studijų klausimais. Besidominčių studijomis lauks „VDU ŽŪA atvirų durų diena“, kurioje lankytojai turės galimybę sužinoti apie bakalauro, magistrantūros bei kitas studijų galimybes, pažinti studijų aplinką ir VDU ŽŪA fakultetus. Balandžio 1 d. interesantai bus laukiami 10 val. ir 11 val. Agronomijos fakultete – VDU ŽŪA centrinių rūmų 303 kab., Bioekonomikos plėtros fakultete – VDU ŽŪA III rūmų 428 kab., Inžinerijos fakultete – II rūmų 304 kab., Miškų ir ekologijos fakultete – VDU ŽŪA centrinių rūmų 428 kab.

Paroda vyksta kovo 30–balandžio 1 dienomis, 9–17 val. Įėjimas į parodą nemokamas, siekiant išvengti automobilių spūsčių, organizatoriai kviečia atvykti nuo prekybos centro „Mega“ kas pusvalandį abiem kryptimis važiuojančiu nemokamu autobusu.

Įteikti parodos „Ką pasėsi… 2023“ medaliai – įmonių pristatomos inovacijos prognozuoja, kaip atrodys Lietuvos ūkiai netolimoje ateityje

Laukuose savarankiškai dirbantis traktorius, kiekvieną dirvožemio pokytį fiksuojanti ir skubiai, ko reikia imtis norint jį pagerinti, pranešanti įranga, laiką, lėšas ir gamtą tausojančios technologijos, strateginius sprendimus bei savo veiklos plėtrą planuojantis ūkininkas – tai tik dalis pokyčių, kurie Lietuvos ūkiuose prognozuojami artimiausią dešimtmetį.

Laimi inovatyviausi

Kad visi sumanymai virstų realybe, rūpinasi dešimtys žemės ūkio srityje veikiančių mūsų šalies įmonių. Jos inovatyvią techniką ir įrenginius pateikė kasmet prieš didžiausią Baltijos šalyse tarptautinę žemės ūkio parodą „Ką pasėsi… 2023“ rengiamam konkursui. Pastarojo rezultatas – tradiciškai „Ką pasėsi… “ medaliais apdovanoti 10 geriausių parodos eksponatų.

„Šįmet visi pretendentai buvo labai geri, todėl juos vertinančiai komisijai iššūkių nestigo. Yra ilgas kriterijų sąrašas, kuriame minimi ir žaliojo kurso, poveikio žmogui, inovatyvumo bei daugybė kitų aspektų. Juos numatant atsižvelgiama į šių laikų aktualijas bei pasaulines tendencijas, susijusias su žemės ūkiu“, – sako „Ką pasėsi 2023…“ eksponatų vertinimo komisijos pirmininkas, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjas, prof. dr. Egidijus Šarauskis.

Anot jo, pastebima, kad mūsų šalyje pastaraisiais metais išryškėjo kelios tendencijos – ūkių noras vystyti tiksliąją žemdirbystę ir robotizuoti savo veiklą.

„Gyvulininkystėje robotai nėra naujiena, o augalininkystėje – tik atkeliaujantis reiškinys. Technologijos sparčiai plinta žemės ūkyje ir tai yra suprantama. Įtaką pokyčiams turi darbo jėgos trūkumas, noras dirbti optimaliai, vykdyti žaliojo kurso reikalavimus ir rekomendacijas“, – kalba prof. dr. E. Šarauskis.

„Ką pasėsi…“ parodos eksponatų vertinimo komisijos sprendimu, medaliais ir diplomais šįmet įvertinta:

1. Biostimuliantas BlueN^TM (UAB „Agrokoncernas“);

2. Žemės ūkio darbams skirtas autonominis robotas AgXeed AgBot 5.115T2 (UAB „Agrokoncerno technika“);

3. Šienapjovių kombinacija KUHN FC 9330D-RA (UAB „DOJUS agro“).

4. Savaeigis purkštuvas AGRIFAC CONDOR VANGUARD (UAB „Dotnuva Baltic“).

5. Grandininis diskinis skutikas DAL-BO POWERCHAIN 800 (AB „East West Agro“).

6. Traktorius Fendt 700 Vario Gen7 (UAB „Ivabaltė“).

7. Vandenvežė su chemijos tirpalų paruošimu PTL-16V (UAB „Laumetris“).

8. Ratinis traktorius T7.315 HD („Heavy Duty“) (AB „Lytagra“).

9. Akmenų rinktuvas Kivi Pekka 5 (UAB „Rovaltra“).

10. Presas KUHN VB 7160 (UAB „Žemtiekimas“).

Robotai jau atkeliavo

„Ką pasėsi… 2023“ parodoje bus galima gyvai susipažinti su žemės ūkio darbams skirtu autonominiu robotu.

UAB „Agrokoncerno technika“ direktorius Mindaugas Lapatkinas pasakoja, jog yra kelios įmonės mūsų šalyje, kurių dalis veiklos augalininkystės srityje jau yra robotizuota.

„Tačiau jos inovaciją naudoja tik savo reikmėms, o mūsų tikslas yra paruošti verslo sprendimus, reikšmingus daugeliui ūkininkų“, – tvirtina pašnekovas.

Šiuo metu jau žinoma ir įsitikinta, kad autonominis robotas AgXeed AgBot 5.115T2 vykdant žemės dirbimo darbus pilnai atstoja traktorių. UAB „Agrokoncerno technika“ specialistų planas yra pritaikyti robotą ir technologiją pagal Lietuvos žemdirbių poreikį atliekant tokius darbus, kaip žemės skutimas, sėja ir t.t.

„Po šio sezono turėtume būti sukaupę pakankamai duomenų, leidžiančių prognozuoti, kada šalies žemės ūkyje įvyks esminiai pokyčiai, susiję su robotų įveiklinimu“, – sak M. Lapatkinas.

Anot jo, technologijos iš dalies išspręs žmogiškųjų išteklių problemą. Be to, jos yra puiki platforma rinkti išsamius dirvožemio duomenis bei, išanalizavus juos, daryti itin svarbius, veiklą efektyvinančius sprendimus.

Lietuvių sukurta naujovė

Eksponatų vertinimo komisijos dėmesio sulaukė vandenvežė su chemijos tirpalų paruošimu PTL-16V. Tai – UAB „Laumetris“ sprendimas, turintis didelę įtaką atliekamų darbų sąnaudoms bei vandens telkinių apsaugai nuo tam tikrų žemės darbuose naudojamų cheminių medžiagų poveikio.

Pasak UAB „Laumetris“ technikos konsultanto Aisčio Miknevičiaus, modernizuota technologija skirta didesniems ūkiams, vienu metu savo veikloje naudojantiems du, tris ar dar daugiau purkštuvų.

„Poreikis tokiai vandenvežei iš pačių ūkininkų kilo prieš kelis metus“, – sako pašnekovas.

Anot jo, gamtinė aplinka – tai ne tik gyvieji jos objektai, bet ir visa tai kas yra aplink mus. Kadangi visi augalų apsaugos produktai – trąšos ar chemikalai, daugiau ar mažiau jai pavojingi, todėl kiekvieną priemonę reikia naudoti itin atsargiai ir atsakingai. UAB „Laumetris“ gaminamos vandenvežės su plastikine talpa viena iš funkcijų ir yra apsaugoti vandens telkinius, vandenvietes nuo augalų apsaugos priemonių patekimo į juos.

„Kadangi chemija ruošiama nebe pačiuose purkštuvuose, o vadinamoje stotyje, bet kokia sąlyčio su vandens telkiniu galimybė išnyksta. Be to, taupomas ir pasiruošimo darbui laikas – jis trumpėja bent tris kartus, o tai jau susiję ir su galutine produkcijos savikaina. Ne visi ūkininkai turi nuosavus purkštuvus ir moka už kiekvieną jų nuomos valandą. Tad, kuo sklandžiau ir sparčiau vyksta darbas, tuo mažiau lėšų išleidžiama jam apmokėti“, – pagrindines lietuviško kūrinio naudas įvertino A. Miknevičius.

Jau kitą savaitę

Kovo 30 – balandžio 1 d. VDU Žemės ūkio akademijoje vyks didžiausia Baltijos šalyse Tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi… 2023“. Paroda šiemet rengiama jau 27-ąjį kartą ir savo apimtimi sparčiai vejasi priešpandeminį lygį. Parodoje ketina prisistatyti apie 500 dalyvių – įmonių, organizacijų ir smulkiųjų prekybininkų. Paroda užims apie 10 ha plotą lauko teritorijoje ir 7 tūkst. kv. m. po stogu. Net 17 proc. įmonių parodoje prisistatys pirmą kartą. Užsienio šalių įmonės sudaro 10 proc. visų parodoje dalyvaujančių įmonių ir organizacijų. Parodoje bus galima išvysti ne tik Lietuvos, bet ir Ukrainos, Vokietijos, Belgijos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Suomijos, Turkijos atstovų ekspozicijas.

Didžiausia parodoje bus žemės ūkio technikos ir įrangos ekspozicija. Karščiausias sezono naujienas pristatys ne tik žinomiausių žemės ūkio technikos prekės ženklų atstovai, bet ir kitos inovatyviai veikiančios įmonės, siūlančios išmanius ūkininkavimo sprendimus. Parodos ekspozicijose bus galima rasti komunalinio ūkio techniką ir įrangą, specializuotas transporto priemones, įrankius sodui ir daržui, sužinoti apie finansines ir kitas paslaugas, gauti naudingų konsultacijų. Ir tai dar ne viskas.

Parodos metu vyks 47 seminarai, aprėpiantys įvairiausią temų spektrą – nuo paramos priemonių žemės ūkiui ir kaimo plėtrai, tvariosios augalininkystės ir gyvulininkystės sprendimų, aukštos pridėtinės vertės maisto produktų gamybos iki ekosisteminių paslaugų.

Lankytojų laukia įvairūs kiti renginiai: konkursas „Geriausias jaunasis automechanikas 2023“; trąšų barstytuvų demonstracija; tarptautinis medžio drožėjų grandininiais pjūklais čempionatas. Apsilankę trečią parodos dieną turės galimybę sudalyvauti VDU Žemės ūkio akademijos atvirų durų dienoje.

Visas tris dienas vyks amatų ir sodinukų mugė, apsilankiusiųjų parodoje lauks įvairios atrakcijos.

Kiekvieną parodos dieną kas pusvalandį nuo PLC „Mega“ į parodą kursuos nemokamas autobusas.

Parodos ir jos renginių lankymas yra nemokamas.

Visa informacija apie parodą – interneto svetainėje expoacademia.lt.

VDU ŽŪA kviečia: Regionų ateities forumas 2023

Vieni mes galime tiek mažai, tačiau veikdami kartu, galime padaryti išties labai daug (Helen Keller).

Regionų ateitis yra labai svarbus visuomenės susidomėjimą ir susirūpinimą keliantis klausimas. Siekiant pažangaus regionų vystymosi ir darnios plėtros, Europos Sąjungoje ir Lietuvoje dedamos didelės pastangos, kad būtų sumažintas socialinis atotrūkis, skatinamas regionų prisitaikymas prie kintančių ekonominių ir socialinių aplinkos sąlygų, sudaromos didesnės galimybės naujų darbo vietų kūrimuisi, taip pritraukiant jaunimą grįžti ir likti juose. Regionų ateities vystymuisi labai svarbus mokslo, regionų savivaldos, verslo ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimas, kuris paskatintų teigiamus pokyčius siekiant jų konkurencingumo, gyvybiškumo, inovatyvių sprendimų kūrimo ir pritaikymo.

VDU Žemės ūkio akademija kviečia į jau trečius metus organizuojamą renginį „Regionų ateities forumas 2023“. Forume bus analizuojami gamta grįsti sprendimai ir bendruomenių atsparumo klausimai, siekiama išsiaiškinti regionų finansinio savarankiškumo, atsinaujinančiosios energijos išteklių naudojimo perspektyvas, tvarių maisto tiekimo sistemų ir žiedinės bioekonomikos potencialo galimybes kaimo vietovėse.

Renginio globėjas – Mindaugas Sinkevičius, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas.

Renginio moderatorius – Andrius Tapinas, laidų vedėjas, lektorius, rašytojas, visuomenininkas.

Organizatorius – VDU Žemės ūkio akademijos Verslo ir socialinės partnerystės centras Socialinės partnerystės skyrius.

Data: 2023 m. balandžio 26 d.
Laikas: 9.00–14.30 val.
Vieta: VDU Žemės ūkio akademijos Iškilmių salė (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.)

BŪTINA REGISTRACIJA

Renginio programa

Teminis renginys „Regionų ateities forumas 2023″ vykdomas pagal Kaimo tinklo projektą NR. PLKT-KK-22-3-04243-PR001 „Komunikacijos priemonės tvariems kaimo plėtros sprendimams”. Priemonė finansuojama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“. Projektas remiamas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.

Trumposios maisto tiekimo grandinės: ko trūksta proveržiui?

VDU ŽŪA langas. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakulteto profesorė dr. Vilma ATKOČIŪNIENĖ dalijasi įžvalgomis apie iššūkius, kylančius trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtrai.

Dar 2015 m. Niujorke (JAV) vykusiame aukšto lygio susitikime valstybių ir vyriausybių vadovai priėmė dokumentą „Keiskime mūsų pasaulį: Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 metų“. Dokumente yra nustatyta 17 darnaus vystymosi tikslų ir 169 uždaviniai, kurie apima daugelį politikos sričių ir skirti įgyvendinti iki 2030 m. Antrasis darnaus vystymosi tikslas kelia iššūkį pasauliui susieti maisto gamybą ir vartojimą taip, kad tai atitiktų vietos aplinkybes ir suteiktų galimybę visiems mėgautis sveikatai palankiais maisto produktais, jie būtų gaminami tvariai ir prisidėtų prie kitų darnaus vystymosi tikslų.

Politiniai įsipareigojimai yra visuotiniai, ilgus metus trukusių derybų tarp valstybių narių rezultatas. Tačiau tai nėra konkretus pasiekimų tvarkaraštis, su lengvai išmatuojamais tikslais, todėl sudėtinga sekti ir stebėti jų pasiekimų pažangą ir tiesiogiai transformuoti į vietos lygmenį.

Pastebimo teigiamos tendencijos

ES lygmeniu pastebimos teigiamos tendencijos. Įvairiose pasaulio šalyse daugėja su trumpąja maisto tiekimo grandine (TMTG) susijusių sumanių iniciatyvų. Kuriami nauji maisto produktų gamintojų ir valgytojų judėjimai, gimstantys iš poreikio bendradarbiauti, burtis į naujas maisto bendrystės grupes, erdves, kooperatyvus.

Šių grandinių vystymas yra kiekvienos ES šalies nacionalinės ir regioninės politikos darbotvarkėje. TMTG teikiama nauda nacionalinei ir vietos ekonomikai, taip pat kaimo socialinei raidai yra neabejotina.

Agrarinis ir maisto sektorius orientuojamas tenkinti vietos gyventojų maisto poreikius, taip pat regioninės plėtros ir nacionalinius interesus. Sukuriama nauda nevienasmenė (kaip neretai įsivaizduojama Lietuvoje), o pagrįsta pasitikėjimu, santykiais, naujomis taisyklėmis, normomis, atsakomybe prieš bendraminčius ir klientus, gamtą ir plačiąją visuomenę.

Trumpųjų tiekimo grandinių valdymas gali būti: vidinis ir išorinis.

Vidinio valdymo atveju pasitelkiamos daugiafunkciais ryšiais ir susitarimais (tarp gamintojų ir grandinės partnerių) pagrįstos sprendimų priėmimo struktūros. O kai valdymas yra išorinis – reguliavimo sistema grindžiama įgalinančia vyriausybės politika ir viešųjų pirkimų konkursais pagal socialinius ir aplinkos kriterijus.

Vis labiau jaučiamas poreikis pasitelkti integruotas trumpųjų maisto tiekimo grandinių valdymo strategijas, derinti skirtingus verslo ir rinkodaros modelius, vienyti vidinį ir išorinį TMTG valdymą.

Kaip yra ES šalyse

ES šalyse gyvuoja panašūs TMTG organizavimo dėsningumai:

aktyvus bendradarbiavimas tarp gamintojų, vartotojų ir kitų suinteresuotų šalių (verslo, pilietinės visuomenės, viešojo sektoriaus);
nedidelė iniciatorių lyderių grupė, tačiau vyrauja telkiančioji lyderystė;
tinklinis valdymo tipas, pagrįstas dalyvavimu ir pasižymintis operatyvumu, reikalaujantis „greitų” sprendimų;
kolektyvinis, sutelkiantis visas dalyvaujančias šalis mokytis;
organizuojant trumpąsias maisto tiekimo grandines svarbi socialinė infrastruktūra ir informacinių bei komunikacinių technologijų naudojimas;
interaktyvi komunikacija, grandinės dalyvių lojalumas.

TMTG nėra statiškos, jose sąveikauja daug suinteresuotųjų šalių, kurios turi savo veiklos strategijas. Grandinių funkcionavimas priklauso ir nuo savivaldos institucijų vadovų, ir specialistų gebėjimų palaikyti ir teikti paramą TMTG organizatoriams.

Ypač svarbūs kritiniai sėkmės veiksniai, kurie dažniausiai yra TMTG konkurenciniai pranašumai, suinteresuotųjų vidinė ir išorinė komunikacija ir bendradarbiavimas.

Su kokiomis susiduriama kliūtimis?

Nepaisant augančios vietinių produktų paklausos ir akivaizdžių privalumų, kuriuos teikia trumposios tiekimo grandinės, vis dar yra keletas pagrindinių iššūkių. Su kokiomis susiduriama kliūtimis siekiant plėtoti žemės ūkio ir maisto sektorių bei didinti produktų pardavimo apimtį per trumpąsias maisto tiekimo grandines?

Daugelis smulkiųjų gamintojų visą gyvenimą gamino kokybiškas žaliavas, kurias pristato perdirbėjui ar didmenininkui, o maisto produktai paskui parduodami anoniminei rinkai su nežinoma vartotojų grupe.

Norint patekti į vietinį maisto sektorių (ūkininkų rinkas), reikia verslumo ir daug naujų įgūdžių.

TMTG organizavimas reikalauja specialių ūkininko / gamintojo žinių ir kompetencijos tokiais klausimais:

kas potencialūs klientai/vartotojai (pvz., socialinės grupės, organizacijos, sektorius) ir kokie jų poreikiai;
kokie populiariausi produktai ir jų kainodara;
kokie pelningiausi prekybos kanalai;
kas (pats ūkininkas ar tarpininkai) organizuos pardavimus ir kaip;
kas didžiausi konkurentai;
kaip geriau išlaikyti kokybiškus produktus rinkoje ir kt.

Senėjančiai ūkininkų bendruomenei sunku rasti motyvacijos savo versle padaryti tokius reikšmingus struktūrinius pokyčius, juolab kad reikia atsižvelgti ir į išteklių bei nenusistovėjusius vartotojų poreikius, TMTG vystymo rizikos veiksnius.

Jaunesni ūkininkai ir gamintojai gali būti verslūs ir pasirengę įgyti naujų įgūdžių, tačiau jiems (jaunimui ne iš ūkininkų šeimų) gali būti sudėtinga įsigyti žemės, nes kainos daugelyje Europos šalių ir toliau auga kaip ant mielių. Žemės ūkio paskirties žemė, esanti arčiausiai vartotojų ir todėl tinkamiausia vietinėms maisto iniciatyvoms, paprastai labiausiai konkuruoja su kitomis žemės paskirtimis (pvz., namų statyba, miesto plėtra).

Bendradarbiavimas ugdant pasitikėjimą: tam reikia laiko

Dirbti bendradarbiaujant daugeliui ūkininkų ir maisto gamintojų nėra norma. Būtina ugdyti pasitikėjimą kitomis įmonėmis, kurios anksčiau galėjo būti suvokiamos kaip konkurentės. Taip pat būtina plėtoti ryšius su viešuoju sektoriumi ir bendruomeninėmis organizacijomis. Tačiau tam reikia daug laiko ir pastangų.

Trumposiose tiekimo grandinėse yra svarbus šeimos narių darbas. Todėl kartų kaitos veiksnys šeimos ūkiuose, pasidalijimas pareigomis gali prisidėti prie trumpųjų tiekimo grandinių organizavimo tvarumo.

Kaip suvaldyti sezoniškumą ir subalansuoti paklausą bei pasiūlą?

Vietines grandines taip pat varžo didelis sezoniškumas ir trumpi tiekimo laikotarpiai. O siūlomų produktų krepšelis paprastai yra ribotas palyginti su vartotojo poreikiu siekti įvairovės.

Gamintojams, kurie nusprendžia realizuoti produktus per trumpąsias grandines, taip pat sudėtinga tinkamai apskaičiuoti tiekiamos produkcijos kiekį (ypač greitai gendančių produktų).

Viena vertus, jie valdo atsargas ir išvengti produkcijos pertekliaus. Kita vertus, ūkininkai vengia palikti klientus be pageidaujamo pirkti produkto, nes tai galiausiai sudarys palankesnes sąlygas konkurentams.

Sėkmės veiksnys – užsitikrinti nuolatinį realių klientų skaičių. Glaudūs santykiai tarp gamintojų ir vartotojų padeda subalansuoti pasiūlą ir paklausą.

Galvosūkis valdžios institucijoms

Viešojo sektoriaus, valdžios institucijos susiduria su galvosūkiais: ne tik kaip tinkamai paremti sektoriaus plėtrą, bet ir kaip perorientuoti savo vaidmenį, nuo įstatymų leidėjos iki galimybių ir sąlygų kūrėjos, žaliųjų viešųjų pirkimų organizatorės.

Aktyvus darbas su galiojančiais teisės aktais siekiant nustatyti būdus, kaip užtikrinti, kad jie būtų palankūs vietos ūkininkams, smulkiems gamintojams ir perdirbėjams, yra nauja užduotis daugeliui specialistų ir valstybės tarnautojų. Tai reikalauja platesnio įvairių sektorių (pvz., žemės ūkio, sveikatos ir socialinės apsaugos, aplinkosaugos) palaikymo ir naujų strategijų (pvz., maisto ir maitinimo, žaliųjų viešųjų pirkimų).

Iššūkių kyla ir vartotojui

Novatoriškesnės tiekimo grandinės reikalauja, kad vartotojams būtų tiekiamas ne tik produktas, bet ir informacija. Tokia, kuri ne skatina pirkti, bet leidžia suprasti maisto vertę.

Sukurti rinkodaros schemas, kurios padėtų tinkamai informuoti apie produkto savybes ir įtrauktų vartotojus per komunikacijos priemones, yra didelis iššūkis.

Prekės ženklo kūrimo schemos gali nueiti ilgą kelią perduodant šią informaciją, siejant ją su kitais produktais, tam tikra vietove ar gamintoju. Tačiau rinkoje, kur pilna prekių ženklų, etikečių ir akreditavimo schemų, reikia laiko ir pastangų, kad įsitikintume, jog vietinės rinkodaros pranešimas yra aiškiai girdimas ir yra geresnis nei konkurentų.

Nauda įvairialypė, bet aiškių receptų dar nėra

TMTG nauda yra įvairialypė. Jų dėka vartotojas gali padidinti vartojamų produktų biologinę vertę. Gamintojas gali tikėtis didesnės pridėtinės vertės ir pelningumo. Trumpųjų tiekimo grandinių organizavimas gali padėti kompleksiškai spręsti egzistuojančias problemas.

Kita vertus, TMTG valdymas ir plėtojimas kelia daug iššūkių. Vis dar sudėtinga atsakyti į klausimus, koks būdas yra geriausias, siekiant tvarių gamintojo ir vartotojo santykių, kaip turėtų bendradarbiauti gamintojai, koks yra viešojo sektoriaus vaidmuo.

Reikalingi tiek gamybos, tiek vartojimo revoliuciniai pokyčiai.

Dažnai užduodamas klausimas – kas trukdo pokyčiams? Priskaičiuojama daug „užraktų“, iš kurių pagrindiniai, labiausiai ribojantys trumpųjų maisto tiekio grandinių spartų vystymąsi yra: galios koncentracija pigaus, įprastinio maisto tiekėjų rankose; net ir mažų, vidutinių ūkių orientacija į eksportą; priklausomybė nuo tradicinio veikimo kelio… Daug kalbame, bet iš tikrųjų labai mažai darome.

Partnerio turinys:

VDU ŽŪA dėstytojai inspiruos ir motyvuos žemės ūkyje dirbančius asmenis kelti kvalifikaciją

Lietuvos žemės ūkio sistema yra pasikeitusi ir tapusi viena iš svarbiausių strateginių sričių šalies vystymosi kontekste. Žemės ūkis apima platų spektrą specializacijų, t.y. nuo augalininkystės iki inovatyvių sprendimų pritaikymo ūkyje. Inovacijų kūrimas, jų diegimas ir sklaida gali padėti greičiau ir efektyviau atlikti darbus, ekonomiškiau ir sveikiau užauginti savo produkciją bei ją parduoti. Visa tai labai svarbu ir šių dienų geopolitiniame kontekste. Nuolatos vykstantys pokyčiai lemia ir finansinius aspektus ūkiuose, todėl svarbu ūkininkams ir kitiems suinteresuotiems asmenims suteikti informaciją, kad jie žinotų kaip efektyviai suvaldyti savo verslo riziką, tinkamai galėtų tvarkyti finansinius klausimus, įtraukiant inovacijas ir didinant konkurencingumą. Taip pat reikia nepamiršti, kad vyktų tvari žemės ūkio plėtra, siekiant išsaugoti supančią aplinką ir prisidedant prie klimato kaitos švelninimo politikos.

Remiantis oficialiais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2020 m. kaimo vietovėse gyveno 911,6 tūkst. gyventojų arba 32,6 proc. visų Lietuvos gyventojų. Analizuojant ilgametę statistinę informaciją nustatyta, kad nuo 2009 m. nuolatinių gyventojų kaimo vietovėse sumažėjo 13,7 proc., todėl atsižvelgiant į vis demografiškai mažėjantį žmonių skaičių kaimo vietovėse labai svarbu skatinti tokių vietovių plėtrą. Reikia nepamiršti ir atkreipti dėmesį į dar vieną problemą kaimo vietovėse – tai didelis gyventojų nedarbas. Norint išspręsti šią opią problemą, mažinant socialinę atskirtį, tikslinga būtų susitelkti ir sukurti naujas darbo vietas žemės ūkio sektoriuje. Žinant, kad žemės ūkis yra labai svarbus dėl pagrindinių žmogaus poreikių patenkinimo, t. y. apsirūpinimo maistu, reikia nepamiršti, kad tai puiki aplinka įvairių sričių specialistų savirealizacijai ir profesiniam tobulėjimui.

Norint spręsti šią problematiką, mažinant socialinę atskirtį ir plečiant žemės ūkio sritį bei jos populiarumą, visa tai grindžiant inovacijomis, didesniu konkurencingumu versle yra reikalingas žemės ūkio sričių darbuotojams nuolatinis savo profesinių žinių, kompetencijų ir įgūdžių atnaujinimas, siekiant ir toliau išlikti konkurencingiems savo srities specialistams.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) pradeda įgyvendinti projektą „Ūkininkų ir kitų suinteresuotų asmenų profesinių kompetencijų tobulinimas agronomijos, bioekonomikos, inžinerijos ir miškininkystės srityse“ Nr. 14PM-PK-22-1-05704-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama profesiniam mokymui ir įgūdžiams įgyti“.

Projekto tikslas – inspiruoti ir motyvuoti mokymo kursų dalyvių įsitraukimą į žemės ūkio veiklas bei plėtrą jose, suteikiant naujausias mokslo žinias agronomijos, bioekonomikos, inžinerijos ir miškininkystės srityse, ugdant profesines kompetencijas, kurios skatintų konkurencingumą ir inovacijų naudojimą versle, pritaikant praktinės patirties iššūkius ir problemas.

Projekte numatyta pagal naujai parengtas neformaliojo mokymo programas surengti 188 mokymo kursus ūkininkams, Žemės ūkio ir kaimo verslo valdų registro informacinėje sistemoje registruotiems jų šeimos nariams, ūkininkų partneriams, ūkio darbuotojams, kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, užsiimantiems žemės, maisto ir miškų ūkio veikla, įregistravusiems valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre, taip pat kaimo vietovėse ūkine veikla užsiimantiems žemės valdytojams, labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių darbuotojams bei tradiciniams amatininkams. Projekto metu planuojama apmokyti 2820 dalyvių. Mokymai bus vykdomi 31-oje Lietuvos savivaldybėje.

Susidomėjusiems mokymais, prašome kreiptis zivile.cerniauskiene@vdu.lt.

Projektas Nr. 14PM-PK-22-1-05704-PR001 „Ūkininkų ir kitų suinteresuotų asmenų profesinių kompetencijų tobulinimas agronomijos, bioekonomikos, inžinerijos ir miškininkystės srityse“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama profesiniam mokymui ir įgūdžiams įgyti“.

Projektas remiamas Europos Žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis

Parama šiuolaikinės žemės ūkio technikos įsigijimui – konkurencinio sverto įgijimo galimybė jauniesiems ūkininkams

Inovacijos ir šiuolaikinės technologijos ūkininkams leidžia dirbti daug efektyviau, padeda kelti produkcijos kokybę ir kiekį, užtikrinti konkurencinį pranašumą, mažinti neigiamą poveikį aplinkai, užtikrinti ūkininkavimo tęstinumą ir maisto tiekimo grandinės stabilumą, kas dabar itin aktualu. Jaunieji ūkininkai – vienas iš svarbiausių, bet ir jautriausių žemės ūkio sektoriaus segmentų, jie pasitelkia naujausias mokslo žinias, nori naudoti naujausią techniką, bet dažnai turi ribotas finansines galimybes ir su paramos gavimu susijusių klausimų.

Paramos ir inovacijų svarba jaunajam ūkininkui

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Agronomijos fakulteto absolventas jaunasis ūkininkas Aivaras Diliūnas pastebi, kad dažniausiai jaunieji ūkininkai bijo to, ko nežino. „Parama ar pagalba skiriama, kad gavėjai taptų stipresni, lengviau konkuruotų ir galėtų būti nepriklausomi. Paramos sukurtos ne kažką atimti, o duoti, svarbiausia – pagalba ūkininkui. Taip pat svarbu ir visa bendra aplinkos gerovė – kaimo bendruomeniškumo išlaikymas, kad būtų sutelktos visos tinkamos investicijos į reikiamus įrankius, reikalingus ūkininkui. Mano asmeninė patirtis yra susijusi su 2014–2020 metų parama, kuomet pasinaudojau ūkio plėtros modernizavimo galimybėmis ir tai man padėjo tapti nepriklausomu. Jaunam žmogui sudėtinga įsigyti modernią, tausojančią gamtą, greičiau atlikti darbus padedančią techniką“, – mintimis apie paramos suteikiamas galimybes dalijasi A. Diliūnas. Paramą gavęs jaunasis ūkininkas A. Diliūnas atkreipia dėmesį, kad vienas iš svarbių paramos gavimo reikalavimų – tvarkingai užpildyti dokumentai. Jei trūksta žinių, šiame etape pagalbos galima kreiptis į įvairias institucijas.
Situaciją komentuodamas AB „Lytagra“ komercijos direktorius Rimas Norvilas pasakoja, kad AB „Lytagra“ atstovai paramos projektų nerengia, bet padeda ūkininkams konsultuodami ir nukreipdami į įmones rengiančias projektus. „Darbas prasideda nuo konsultacijų – atrinkinėjant technologijas, mašinų specifikaciją, komplektiškumą. Visada esame šalia ūkininko, jei reikia kažką paaiškinti, pakeisti, pakoreguoti, konsultuoti, tada visas procesas tampa paprastesnis. Tai ypatingai aktualu dabar, kai nuolat keičiasi modeliai, komplektacijos, kainos ir reikia padėti atsirinkti ir adaptuoti. Tai tapo mūsų kasdienybe“, – kalba R. Norvilas.

Kodėl reikia atnaujinti žemės ūkio techniką?

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjas profesorius dr. Egidijus Šarauskis pasakoja, kad kiekvienoje žemės ūkio technikos parodoje, kiekvienoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje pristatomi nauji principai, naujos technologijos, nauja technika. „Šios mašinos ir technologijos tikrai palengvina žmonių darbą. Jos našesnės, ekonomiškesnės, labiau tausoja dirvožemį ir aplinką. Turbūt visi žemdirbiai nori, bet ne visada gali įsigyti naujausią techniką su naujausiomis technologijomis. Tam yra valstybės pagalba, parama. Svarbiausia, kad būtų įsigyjama tai, ko reikia pagal ūkio specifiką, parametrus, dydį“, – atkreipia dėmesį profesorius.

AB „Lytagra“ komercijos direktorius R. Norvilas pastebi, kad be šiuolaikiškos technikos labai sunku valdyti išlaidas, darbų procesą. „Viskas vyksta etapais, nebūtina pilnai atsinaujinti per pusmetį ar metus. Atsinaujinimo svarbą geriausiai supranta jaunieji ūkininkai, jie itin drąsiai ūkiuose diegia inovatyvius technologinius sprendimus“, – pastebėjimais dalijasi R. Norvilas.

Anot prof. dr. E. Šarauskio, naujausia žemės ūkio technika atveria naujų galimybių produktyviau dirbti ir racionaliai naudoti turimus resursus. „Tikslioji žemdirbystė viena iš tų sričių, kur ūkininkai jau pastebėjo, kad šiuolaikinė žemės ūkio technika teikia daug naudų. Vienas iš privalumų – galima mažinti išlaidas, atpiginti produkcijos gamybą ir prisidėti prie mums visiems labai svarbių dirvožemio ir aplinkos tausojimo metodų taikymo praktikoje“, – apie naujos žemės ūkio technikos teikiamą naudą kalba mokslininkas.

Pasak prof. dr. E. Šarauskio, VDU ŽŪA mokslininkai atlieka daug eksperimentinių ir teorinių mokslinių tyrimų, stengiasi išsiaiškinti, kaip nauji technologiniai procesai gali būti pritaikomi mūsų klimatinei zonai, dirvožemiams, tradicijoms. Šiuo metu VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto mokslininkai intensyviai dirba su tiksliosiomis technologijomis, viena jų – tikslioji sėja.

ŽŪA vykstančios parodos – galimybė įvertinti ir pasirinkti

VDU ŽŪA vykstančios tarptautinės parodos sulaukia labai daug inovatyvių žemės ūkio technikos eksponatų. Pasak prof. dr. E. Šarauskio, , daugelį metų parodose vykstantys eksponatų vertinimų konkursai rodo, kad tiekėjų į Lietuvą įvežama technika turi daug ekonominių, aplinkosauginių, darbo kokybės principų išskirtinumų.

R. Norvilas pastebi, kad parodų metu būna sudaromi sandoriai ir pasirašomos sutartys, vykdomi išankstiniai sutarimai, deramasi dėl komplektacijos. „Į parodas atėję žmonės gali apžiūrėti įvairią techniką, įvertinti jos galimybes ir per dieną apsispręsti. Kai viskas vienoje vietoje, sutaupoma daug laiko“, – mintimis dalijasi AB „Lytagra“ komercijos direktorius.

Agrosektorius išsiskiria kaip bene labiausiai modernėjantis. „Šioje srityje tikrai galima rasti savo nišą, ateitis tikrai gali būti gera. Žvelgiant į antrąją studijų pakopą, magistro studijas pasirinkusius žmones, matome, kad didžioji jų dalis užsiima veikla agrosektoriuje. Naujausias žinias gavę universitete, jas gali pritaikyti savo veikloje. Turime atvejų, kai į žemės ūkio inžinerijos studijų programas ateina kitas studijų programas ar kitas aukštąsias mokyklas baigę žmonės ir įgyję papildomų kompetencijų pritaiko jas savo ūkinėje veikloje“, – tendencijas pastebi VDU ŽŪA profesorius dr. E. Šarauskis.

Interviu sukurti ir pagaminti pagal Kaimo tinklo projektą Nr. PLKT-KK-22-2-03627-PR001. Priemonė finansuojama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“. Projektas remiamas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.

www.zum.lt, www.vdu.lt

Kokios visuotinio NT mokesčio taikymo galimybės kaimiškosiose savivaldybėse?

VDU ŽŪA langas. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkų tribūnoje dr. Laima SKAURONĖ ir pastaruoju metu labai aktualus klausimas – visuotinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio perspektyva.

Ankstyvieji nekilnojamo turto (NT) mokesčiai pirmą kartą buvo pradėti taikyti dar feodalizmo laikais ir pirmiausia buvo renkami už žemę. NT mokestį daugiausia mokėjo ūkininkai. Šiandien užsienio valstybėse NT mokestis laikomas vienu reikšmingiausių formuojant vietos biudžeto pajamas. Daugelyje ES šalių taikomas NT mokestis ne tik žemei, bet ir pastatams, butams, namams. Šiandien beveik visose ES šalyse taikomi skirtingi tarifai, priklausantys nuo NT vertės, jo rūšies ir (arba) jo buvimo vietos. Daugiau nei pusėje ES šalių šio mokesčio tarifas priklauso nuo savivaldybės ar regiono.

Lietuvoje savivaldybių tarybos nustato konkretų NT mokesčio tarifą, kuris galioja tos savivaldybės teritorijoje, atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: NT paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, jo technines savybes, priežiūros būklę, apleistumą, mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį, teisinę formą ar socialinę padėtį) ar NT buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus). Iki 2019 m. gruodžio 31 d. savivaldybėse, tarp jų – ir kaimiškosiose, buvo taikomas 0,3 proc. NT mokesčio tarifas, o nuo 2020 sausio 1 d. numatyta taikyti tarifą nuo 0,5 proc. iki 3 proc. NT mokestinės vertės.

Šio mokesčio valdymas iš esmės yra hibridinis – savivaldybės nustato mokesčių tarifus, o iš šio mokesčio gautos savivaldybių pajamos keliauja į valstybės biudžetą, kur jos yra perskirstomos. Tad mokesčio administravimo ir valdymo efektyvumas bei veiksmingumas neretai yra sunkiai apčiuopiamas ir sudėtingas, nes kyla klausimas, kas atsakingas už šį mokestį? Juk, kaip sakoma, didelė sėkmė neįmanoma be atsakomybės.

Teigiama, kad visuotinis mokestis didins savivaldybių finansinį savarankiškumą

Kaip žinia, 2022 m. Finansų ministerija (FM) pasiūlė apmokestinti NT mokesčiu visus subjektus (įskaitant ir savivaldybių gyventojų turimą asmeninį NT), apmokestinant atskirus NT objektus, o ne bendrą jų verčių sumą, ir priskirti šio mokesčio administravimą bei valdymą savivaldybių biudžetams.

FM šį siūlymą įvardijo kaip vieną iš galimų vietos valdžios (savivaldybių) finansinio savarankiškumo didinimo priemonių.

Centrinės valdžios atstovų nuomone, „naujas, tvarus savivaldybių pajamų šaltinis“ yra naudingas, nes leistų didinti savivaldybių biudžetų pajamas, prisidėtų prie švietimo, gyvenamosios aplinkos kokybės, socialinių ir kitų viešųjų paslaugų, kuriomis naudojasi gyventojai, prieinamumo ir kokybės gerinimo. Taigi, šis siūlymas tarsi atliepia Europos bendradarbiavimo plėtros organizacijos (EBPO, 2020) siūlymą: „Atiduokite gyvenamosios paskirties NT mokestį tik į savivaldybių rankas.“

Bet FM pasiūlyta idėja ir ją reglamentuojančių įstatymų pakeitimo paketas dėl savivaldos finansinio savarankiškumo didinimo sustojo laike ir vietoje.

Europos Sąjungoje kaimo vietovėse taikomos išlygos

Kadangi Lietuvoje didžioji dalis savivaldybių yra kaimiškosios (60 proc.), svarbu atkreipti dėmesį, kad kaimo vietovės nuo miesto labai skiriasi savo turimais ištekliais, pirmiausia – gyventojų skaičiumi, gyventojų pajamų lygiu, verslo plėtojimo galimybėmis ir kt. Todėl ir NT kainos, vertė, mokesčiai, priežiūros išlaidos skiriasi. Kai kurių ES šalių patirtis, taikant NT mokesčių tarifus, rodo, kad kaimo vietovėse taikomos išlygos.

Antai Ispanijoje kaimo vietovėse taikomas 0,3 proc. tarifas nuo kadastrinės vertės. Portugalijoje taip pat konkrečiai atsižvelgiama, ar NT objektas yra kaimo, ar miesto vietovėse. Vokietijoje – kiekvienos federalinės žemės savivaldybės yra nustačiusios bazinį NT tarifą (0,35 proc.), kurį daugina iš nustatyto atitinkamo koeficiento. Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje mokestis skaičiuojamas už kvadratinį metrą.

Piktnaudžiavimo rizika

Nagrinėjant NT mokesčių tarifų, taikytų 2020 m. ir 2022 m., raišką Lietuvos kaimiškosiose savivaldybėse, nustatyta, kad jose taikomas vienodas tarifas (3 proc.) apleistam ir neprižiūrimam turtui. Kitais atvejais jis svyruoja nuo 0,3 proc. iki 1,5 proc.

Tačiau savivaldybėse taikomų NT tarifų analizė parodė, kad jose gana dažnai pasitaiko išlygų atvejai (tai galima pavadinti ir piktnaudžiavimo atvejais), kai siekiama tam tikrus mokesčių mokėtojus privilegijuoti ir atleisti nuo mokestinės prievolės arba ją nepagrįstai sumažinti. Tai ypač būdinga valstybės ir savivaldybės priklausančių įmonių NT, kuriam taikomas minimalus tarifas.

Pasiūlymas diskutuotinas: ir taip daug neteisybės

Apskritai norint įvesti visuotinį NT mokestį ir atiduoti jo valdymą į savivaldybių rankas, reikia išsamiai įvertinti kiekvienos savivaldybės ekonominę, demografinę bei socialinę aplinkas, pagrįsti NT mokesčio rodikliais. Ir tai yra labai svarbūs aspektai kalbant apie finansinio savarankiškumo didinimą kaimiškosiose savivaldybėse.

Akivaizdu, kad NT mokesčio visapusiško priskyrimo vietos valdžiai klausimai yra svarbūs ir reikalingi, tačiau jie turi būti išdiskutuoti, įvertinti, pagrįsti analizėmis, aiškiai identifikuojant šio mokesčio valdymo privalumus ir trūkumus vietos lygiu.

Šių klausimų svarbą patvirtina aukščiausio lygio institucijos ir mokslininkai.

Remiantis ekspertų (EBPO, 2020), ekonomistų nuomone, siekiant padidinti vietos pajamas iš NT mokesčio, Vyriausybė turėtų taikyti sisteminį požiūrį atitinkančius veiksmus ir eigą. Priskirti visą NT mokestį vietos lygiu (kaip planuota) neužtenka, nes, pagal EBPO (2020) atliktus vertinimus, reikia užtikrinti tinkamą turto vertės vertinimą, o ir neapmokestinama ribinė vertė turėtų būti toliau mažinama.

Galima sakyti, kad FM pasiūlymas yra diskutuotinas, nes yra nepakankamai pagrįstas vertinimais, analizėmis, palyginimais, nėra pilnai apibrėžti mokesčio privalumai ir trūkumai.

NT mokesčio naudą nusako tokie kriterijai kaip mokesčio efektyvumas (apibrėžiamas tam tikrais rodikliais), mokesčio progresyvumas ir mokesčio administravimo bei valdymo paprastumo laipsnis. Pagal šiuos kriterijus galima pasakyti, kokį gėrį atneš planuojamas NT mokestis.

Viena vertus, jis gali pasižymėti tokiais privalumais: vietos stabilių pajamų užtikrinimas, vietos ekonomikos plėtros skatinimas, nuolatinės turto duomenų bazės peržiūra ir savivaldybėse esančio turto efektyvaus panaudojimo skatinimas, kas labai aktualu kaimiškosioms savivaldybėms.

Kita vertus, kaimiškųjų savivaldybių gyventojų visuotinis apmokestinimas turimo NT, kai apmokestinamosios vertės nustatymas neatitinka tikrovės, yra nenaudingas, nes tai keltų dar didesnius bandymus ieškoti galimybių, kaip išvengti NT mokesčių mokėjimo.

Lietuvos savivaldybių mokesčių sistemoje ir taip daug neteisybės ir neefektyvumo, o šio mokesčio taikymui siūloma dar sudėtingesnė mokesčių apskaičiavimo metodika, kuri nesuvokiama ne tik paprastiems piliečiams, bet ir turintiesiems patirties. Ir tai parodo mokesčių lygybės, aiškumo, teisingumo principų taikymo stoką.

Reikalinga analizė, diskusijos

Yra sakoma, kad geras mokestis yra tas, kuris pagrįstas gerąja praktine patirtimi ir suprantamas visuomenei.

Žymūs ekonomistai (Miltonas Fridmanas, Robertas Solowas, Džordžas Herbertas Midas) teigė, kad mokesčių į valstybės ir vietos savivaldybių biudžetus politika turi padėti subalansuoti gamybos augimą bei pasiūlą ir paklusti rinkos ūkiui. O mokesčių politinės teorijos modelio pradininko, ekonomisto Čarlio Tiebout (1956) teigimu, mokesčių konkurencija skatina individus įsikurti tose vietovėse, kuriose mokesčių ir viešųjų gėrybių santykis labiausiai atitinka to ūkio subjekto pageidaujamą derinį.

Lietuvos kaimiškosiose savivaldybėse didžioji dalis gyventojų yra įsigiję būstą sau, savo šeimai ir jokiems kitiems tikslams (nuomai ir pan.) nenaudoja. Todėl kyla klausimas, kiek šis mokestis būtų socialiai teisingas?

Pagal FM skaičiavimus vidutiniškai gyventojams Lietuvoje NT mokestis siektų 14 Eur, tačiau vargu ar šis mokestis nesikeis siejant jį su tam tikrais išteklių pokyčiais savivaldybėse. Pastaraisiais metais kaimiškosiose savivaldybėse gyventojų skaičius mažėja (žr. 1 pav.), kaime gyvenančių namų ūkių pajamos yra mažesnės nei miestuose (žr. 2 pav.), o ir galimybes įsigyti turtą mažina ne tik drastiškas NT kainų augimas, bet ir žemas darbo užmokestis, aukštos būsto paskolų palūkanos, didėjantys būsto išlaikymo mokesčiai ir t. t.

Toks NT mokesčio taikymas dar labiau finansiškai skurdintų kaimo vietovių gyventojus.

Nenuostabu, kad šiandien daugeliui kyla klausimas, ar šis mokestis tikrai bus vietos valdžios finansinio savarankiškumo didinimo tvarus šaltinis.

Žinoma, norint deramai taikyti ir valdyti NT mokestį, reikalingi išsamūs kompleksiniai tyrimai, leidžiantys pagrįsti reikalingų sprendimų priėmimą. Todėl vertėtų pirmiausia įvertinti gerąją kitų šalių praktiką ir, sukvietus mokslininkus, ekspertus, ekonomistus, visuomenę, visiems kartu diskutuoti bei priimti protingus sprendimus.

VDU ŽŪA administravimo grupės vadovė, VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros jaunesnioji mokslo darbuotoja, lektorė dr. Laima Skauronė

Partnerio turinys: