Trumposios maisto tiekimo grandinės: ko trūksta proveržiui?

VDU ŽŪA langas. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakulteto profesorė dr. Vilma ATKOČIŪNIENĖ dalijasi įžvalgomis apie iššūkius, kylančius trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtrai.

Dar 2015 m. Niujorke (JAV) vykusiame aukšto lygio susitikime valstybių ir vyriausybių vadovai priėmė dokumentą „Keiskime mūsų pasaulį: Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 metų“. Dokumente yra nustatyta 17 darnaus vystymosi tikslų ir 169 uždaviniai, kurie apima daugelį politikos sričių ir skirti įgyvendinti iki 2030 m. Antrasis darnaus vystymosi tikslas kelia iššūkį pasauliui susieti maisto gamybą ir vartojimą taip, kad tai atitiktų vietos aplinkybes ir suteiktų galimybę visiems mėgautis sveikatai palankiais maisto produktais, jie būtų gaminami tvariai ir prisidėtų prie kitų darnaus vystymosi tikslų.

Politiniai įsipareigojimai yra visuotiniai, ilgus metus trukusių derybų tarp valstybių narių rezultatas. Tačiau tai nėra konkretus pasiekimų tvarkaraštis, su lengvai išmatuojamais tikslais, todėl sudėtinga sekti ir stebėti jų pasiekimų pažangą ir tiesiogiai transformuoti į vietos lygmenį.

Pastebimo teigiamos tendencijos

ES lygmeniu pastebimos teigiamos tendencijos. Įvairiose pasaulio šalyse daugėja su trumpąja maisto tiekimo grandine (TMTG) susijusių sumanių iniciatyvų. Kuriami nauji maisto produktų gamintojų ir valgytojų judėjimai, gimstantys iš poreikio bendradarbiauti, burtis į naujas maisto bendrystės grupes, erdves, kooperatyvus.

Šių grandinių vystymas yra kiekvienos ES šalies nacionalinės ir regioninės politikos darbotvarkėje. TMTG teikiama nauda nacionalinei ir vietos ekonomikai, taip pat kaimo socialinei raidai yra neabejotina.

Agrarinis ir maisto sektorius orientuojamas tenkinti vietos gyventojų maisto poreikius, taip pat regioninės plėtros ir nacionalinius interesus. Sukuriama nauda nevienasmenė (kaip neretai įsivaizduojama Lietuvoje), o pagrįsta pasitikėjimu, santykiais, naujomis taisyklėmis, normomis, atsakomybe prieš bendraminčius ir klientus, gamtą ir plačiąją visuomenę.

Trumpųjų tiekimo grandinių valdymas gali būti: vidinis ir išorinis.

Vidinio valdymo atveju pasitelkiamos daugiafunkciais ryšiais ir susitarimais (tarp gamintojų ir grandinės partnerių) pagrįstos sprendimų priėmimo struktūros. O kai valdymas yra išorinis – reguliavimo sistema grindžiama įgalinančia vyriausybės politika ir viešųjų pirkimų konkursais pagal socialinius ir aplinkos kriterijus.

Vis labiau jaučiamas poreikis pasitelkti integruotas trumpųjų maisto tiekimo grandinių valdymo strategijas, derinti skirtingus verslo ir rinkodaros modelius, vienyti vidinį ir išorinį TMTG valdymą.

Kaip yra ES šalyse

ES šalyse gyvuoja panašūs TMTG organizavimo dėsningumai:

aktyvus bendradarbiavimas tarp gamintojų, vartotojų ir kitų suinteresuotų šalių (verslo, pilietinės visuomenės, viešojo sektoriaus);
nedidelė iniciatorių lyderių grupė, tačiau vyrauja telkiančioji lyderystė;
tinklinis valdymo tipas, pagrįstas dalyvavimu ir pasižymintis operatyvumu, reikalaujantis „greitų” sprendimų;
kolektyvinis, sutelkiantis visas dalyvaujančias šalis mokytis;
organizuojant trumpąsias maisto tiekimo grandines svarbi socialinė infrastruktūra ir informacinių bei komunikacinių technologijų naudojimas;
interaktyvi komunikacija, grandinės dalyvių lojalumas.

TMTG nėra statiškos, jose sąveikauja daug suinteresuotųjų šalių, kurios turi savo veiklos strategijas. Grandinių funkcionavimas priklauso ir nuo savivaldos institucijų vadovų, ir specialistų gebėjimų palaikyti ir teikti paramą TMTG organizatoriams.

Ypač svarbūs kritiniai sėkmės veiksniai, kurie dažniausiai yra TMTG konkurenciniai pranašumai, suinteresuotųjų vidinė ir išorinė komunikacija ir bendradarbiavimas.

Su kokiomis susiduriama kliūtimis?

Nepaisant augančios vietinių produktų paklausos ir akivaizdžių privalumų, kuriuos teikia trumposios tiekimo grandinės, vis dar yra keletas pagrindinių iššūkių. Su kokiomis susiduriama kliūtimis siekiant plėtoti žemės ūkio ir maisto sektorių bei didinti produktų pardavimo apimtį per trumpąsias maisto tiekimo grandines?

Daugelis smulkiųjų gamintojų visą gyvenimą gamino kokybiškas žaliavas, kurias pristato perdirbėjui ar didmenininkui, o maisto produktai paskui parduodami anoniminei rinkai su nežinoma vartotojų grupe.

Norint patekti į vietinį maisto sektorių (ūkininkų rinkas), reikia verslumo ir daug naujų įgūdžių.

TMTG organizavimas reikalauja specialių ūkininko / gamintojo žinių ir kompetencijos tokiais klausimais:

kas potencialūs klientai/vartotojai (pvz., socialinės grupės, organizacijos, sektorius) ir kokie jų poreikiai;
kokie populiariausi produktai ir jų kainodara;
kokie pelningiausi prekybos kanalai;
kas (pats ūkininkas ar tarpininkai) organizuos pardavimus ir kaip;
kas didžiausi konkurentai;
kaip geriau išlaikyti kokybiškus produktus rinkoje ir kt.

Senėjančiai ūkininkų bendruomenei sunku rasti motyvacijos savo versle padaryti tokius reikšmingus struktūrinius pokyčius, juolab kad reikia atsižvelgti ir į išteklių bei nenusistovėjusius vartotojų poreikius, TMTG vystymo rizikos veiksnius.

Jaunesni ūkininkai ir gamintojai gali būti verslūs ir pasirengę įgyti naujų įgūdžių, tačiau jiems (jaunimui ne iš ūkininkų šeimų) gali būti sudėtinga įsigyti žemės, nes kainos daugelyje Europos šalių ir toliau auga kaip ant mielių. Žemės ūkio paskirties žemė, esanti arčiausiai vartotojų ir todėl tinkamiausia vietinėms maisto iniciatyvoms, paprastai labiausiai konkuruoja su kitomis žemės paskirtimis (pvz., namų statyba, miesto plėtra).

Bendradarbiavimas ugdant pasitikėjimą: tam reikia laiko

Dirbti bendradarbiaujant daugeliui ūkininkų ir maisto gamintojų nėra norma. Būtina ugdyti pasitikėjimą kitomis įmonėmis, kurios anksčiau galėjo būti suvokiamos kaip konkurentės. Taip pat būtina plėtoti ryšius su viešuoju sektoriumi ir bendruomeninėmis organizacijomis. Tačiau tam reikia daug laiko ir pastangų.

Trumposiose tiekimo grandinėse yra svarbus šeimos narių darbas. Todėl kartų kaitos veiksnys šeimos ūkiuose, pasidalijimas pareigomis gali prisidėti prie trumpųjų tiekimo grandinių organizavimo tvarumo.

Kaip suvaldyti sezoniškumą ir subalansuoti paklausą bei pasiūlą?

Vietines grandines taip pat varžo didelis sezoniškumas ir trumpi tiekimo laikotarpiai. O siūlomų produktų krepšelis paprastai yra ribotas palyginti su vartotojo poreikiu siekti įvairovės.

Gamintojams, kurie nusprendžia realizuoti produktus per trumpąsias grandines, taip pat sudėtinga tinkamai apskaičiuoti tiekiamos produkcijos kiekį (ypač greitai gendančių produktų).

Viena vertus, jie valdo atsargas ir išvengti produkcijos pertekliaus. Kita vertus, ūkininkai vengia palikti klientus be pageidaujamo pirkti produkto, nes tai galiausiai sudarys palankesnes sąlygas konkurentams.

Sėkmės veiksnys – užsitikrinti nuolatinį realių klientų skaičių. Glaudūs santykiai tarp gamintojų ir vartotojų padeda subalansuoti pasiūlą ir paklausą.

Galvosūkis valdžios institucijoms

Viešojo sektoriaus, valdžios institucijos susiduria su galvosūkiais: ne tik kaip tinkamai paremti sektoriaus plėtrą, bet ir kaip perorientuoti savo vaidmenį, nuo įstatymų leidėjos iki galimybių ir sąlygų kūrėjos, žaliųjų viešųjų pirkimų organizatorės.

Aktyvus darbas su galiojančiais teisės aktais siekiant nustatyti būdus, kaip užtikrinti, kad jie būtų palankūs vietos ūkininkams, smulkiems gamintojams ir perdirbėjams, yra nauja užduotis daugeliui specialistų ir valstybės tarnautojų. Tai reikalauja platesnio įvairių sektorių (pvz., žemės ūkio, sveikatos ir socialinės apsaugos, aplinkosaugos) palaikymo ir naujų strategijų (pvz., maisto ir maitinimo, žaliųjų viešųjų pirkimų).

Iššūkių kyla ir vartotojui

Novatoriškesnės tiekimo grandinės reikalauja, kad vartotojams būtų tiekiamas ne tik produktas, bet ir informacija. Tokia, kuri ne skatina pirkti, bet leidžia suprasti maisto vertę.

Sukurti rinkodaros schemas, kurios padėtų tinkamai informuoti apie produkto savybes ir įtrauktų vartotojus per komunikacijos priemones, yra didelis iššūkis.

Prekės ženklo kūrimo schemos gali nueiti ilgą kelią perduodant šią informaciją, siejant ją su kitais produktais, tam tikra vietove ar gamintoju. Tačiau rinkoje, kur pilna prekių ženklų, etikečių ir akreditavimo schemų, reikia laiko ir pastangų, kad įsitikintume, jog vietinės rinkodaros pranešimas yra aiškiai girdimas ir yra geresnis nei konkurentų.

Nauda įvairialypė, bet aiškių receptų dar nėra

TMTG nauda yra įvairialypė. Jų dėka vartotojas gali padidinti vartojamų produktų biologinę vertę. Gamintojas gali tikėtis didesnės pridėtinės vertės ir pelningumo. Trumpųjų tiekimo grandinių organizavimas gali padėti kompleksiškai spręsti egzistuojančias problemas.

Kita vertus, TMTG valdymas ir plėtojimas kelia daug iššūkių. Vis dar sudėtinga atsakyti į klausimus, koks būdas yra geriausias, siekiant tvarių gamintojo ir vartotojo santykių, kaip turėtų bendradarbiauti gamintojai, koks yra viešojo sektoriaus vaidmuo.

Reikalingi tiek gamybos, tiek vartojimo revoliuciniai pokyčiai.

Dažnai užduodamas klausimas – kas trukdo pokyčiams? Priskaičiuojama daug „užraktų“, iš kurių pagrindiniai, labiausiai ribojantys trumpųjų maisto tiekio grandinių spartų vystymąsi yra: galios koncentracija pigaus, įprastinio maisto tiekėjų rankose; net ir mažų, vidutinių ūkių orientacija į eksportą; priklausomybė nuo tradicinio veikimo kelio… Daug kalbame, bet iš tikrųjų labai mažai darome.

Partnerio turinys:

Parama šiuolaikinės žemės ūkio technikos įsigijimui – konkurencinio sverto įgijimo galimybė jauniesiems ūkininkams

Inovacijos ir šiuolaikinės technologijos ūkininkams leidžia dirbti daug efektyviau, padeda kelti produkcijos kokybę ir kiekį, užtikrinti konkurencinį pranašumą, mažinti neigiamą poveikį aplinkai, užtikrinti ūkininkavimo tęstinumą ir maisto tiekimo grandinės stabilumą, kas dabar itin aktualu. Jaunieji ūkininkai – vienas iš svarbiausių, bet ir jautriausių žemės ūkio sektoriaus segmentų, jie pasitelkia naujausias mokslo žinias, nori naudoti naujausią techniką, bet dažnai turi ribotas finansines galimybes ir su paramos gavimu susijusių klausimų.

Paramos ir inovacijų svarba jaunajam ūkininkui

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Agronomijos fakulteto absolventas jaunasis ūkininkas Aivaras Diliūnas pastebi, kad dažniausiai jaunieji ūkininkai bijo to, ko nežino. „Parama ar pagalba skiriama, kad gavėjai taptų stipresni, lengviau konkuruotų ir galėtų būti nepriklausomi. Paramos sukurtos ne kažką atimti, o duoti, svarbiausia – pagalba ūkininkui. Taip pat svarbu ir visa bendra aplinkos gerovė – kaimo bendruomeniškumo išlaikymas, kad būtų sutelktos visos tinkamos investicijos į reikiamus įrankius, reikalingus ūkininkui. Mano asmeninė patirtis yra susijusi su 2014–2020 metų parama, kuomet pasinaudojau ūkio plėtros modernizavimo galimybėmis ir tai man padėjo tapti nepriklausomu. Jaunam žmogui sudėtinga įsigyti modernią, tausojančią gamtą, greičiau atlikti darbus padedančią techniką“, – mintimis apie paramos suteikiamas galimybes dalijasi A. Diliūnas. Paramą gavęs jaunasis ūkininkas A. Diliūnas atkreipia dėmesį, kad vienas iš svarbių paramos gavimo reikalavimų – tvarkingai užpildyti dokumentai. Jei trūksta žinių, šiame etape pagalbos galima kreiptis į įvairias institucijas.
Situaciją komentuodamas AB „Lytagra“ komercijos direktorius Rimas Norvilas pasakoja, kad AB „Lytagra“ atstovai paramos projektų nerengia, bet padeda ūkininkams konsultuodami ir nukreipdami į įmones rengiančias projektus. „Darbas prasideda nuo konsultacijų – atrinkinėjant technologijas, mašinų specifikaciją, komplektiškumą. Visada esame šalia ūkininko, jei reikia kažką paaiškinti, pakeisti, pakoreguoti, konsultuoti, tada visas procesas tampa paprastesnis. Tai ypatingai aktualu dabar, kai nuolat keičiasi modeliai, komplektacijos, kainos ir reikia padėti atsirinkti ir adaptuoti. Tai tapo mūsų kasdienybe“, – kalba R. Norvilas.

Kodėl reikia atnaujinti žemės ūkio techniką?

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjas profesorius dr. Egidijus Šarauskis pasakoja, kad kiekvienoje žemės ūkio technikos parodoje, kiekvienoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje pristatomi nauji principai, naujos technologijos, nauja technika. „Šios mašinos ir technologijos tikrai palengvina žmonių darbą. Jos našesnės, ekonomiškesnės, labiau tausoja dirvožemį ir aplinką. Turbūt visi žemdirbiai nori, bet ne visada gali įsigyti naujausią techniką su naujausiomis technologijomis. Tam yra valstybės pagalba, parama. Svarbiausia, kad būtų įsigyjama tai, ko reikia pagal ūkio specifiką, parametrus, dydį“, – atkreipia dėmesį profesorius.

AB „Lytagra“ komercijos direktorius R. Norvilas pastebi, kad be šiuolaikiškos technikos labai sunku valdyti išlaidas, darbų procesą. „Viskas vyksta etapais, nebūtina pilnai atsinaujinti per pusmetį ar metus. Atsinaujinimo svarbą geriausiai supranta jaunieji ūkininkai, jie itin drąsiai ūkiuose diegia inovatyvius technologinius sprendimus“, – pastebėjimais dalijasi R. Norvilas.

Anot prof. dr. E. Šarauskio, naujausia žemės ūkio technika atveria naujų galimybių produktyviau dirbti ir racionaliai naudoti turimus resursus. „Tikslioji žemdirbystė viena iš tų sričių, kur ūkininkai jau pastebėjo, kad šiuolaikinė žemės ūkio technika teikia daug naudų. Vienas iš privalumų – galima mažinti išlaidas, atpiginti produkcijos gamybą ir prisidėti prie mums visiems labai svarbių dirvožemio ir aplinkos tausojimo metodų taikymo praktikoje“, – apie naujos žemės ūkio technikos teikiamą naudą kalba mokslininkas.

Pasak prof. dr. E. Šarauskio, VDU ŽŪA mokslininkai atlieka daug eksperimentinių ir teorinių mokslinių tyrimų, stengiasi išsiaiškinti, kaip nauji technologiniai procesai gali būti pritaikomi mūsų klimatinei zonai, dirvožemiams, tradicijoms. Šiuo metu VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto mokslininkai intensyviai dirba su tiksliosiomis technologijomis, viena jų – tikslioji sėja.

ŽŪA vykstančios parodos – galimybė įvertinti ir pasirinkti

VDU ŽŪA vykstančios tarptautinės parodos sulaukia labai daug inovatyvių žemės ūkio technikos eksponatų. Pasak prof. dr. E. Šarauskio, , daugelį metų parodose vykstantys eksponatų vertinimų konkursai rodo, kad tiekėjų į Lietuvą įvežama technika turi daug ekonominių, aplinkosauginių, darbo kokybės principų išskirtinumų.

R. Norvilas pastebi, kad parodų metu būna sudaromi sandoriai ir pasirašomos sutartys, vykdomi išankstiniai sutarimai, deramasi dėl komplektacijos. „Į parodas atėję žmonės gali apžiūrėti įvairią techniką, įvertinti jos galimybes ir per dieną apsispręsti. Kai viskas vienoje vietoje, sutaupoma daug laiko“, – mintimis dalijasi AB „Lytagra“ komercijos direktorius.

Agrosektorius išsiskiria kaip bene labiausiai modernėjantis. „Šioje srityje tikrai galima rasti savo nišą, ateitis tikrai gali būti gera. Žvelgiant į antrąją studijų pakopą, magistro studijas pasirinkusius žmones, matome, kad didžioji jų dalis užsiima veikla agrosektoriuje. Naujausias žinias gavę universitete, jas gali pritaikyti savo veikloje. Turime atvejų, kai į žemės ūkio inžinerijos studijų programas ateina kitas studijų programas ar kitas aukštąsias mokyklas baigę žmonės ir įgyję papildomų kompetencijų pritaiko jas savo ūkinėje veikloje“, – tendencijas pastebi VDU ŽŪA profesorius dr. E. Šarauskis.

Interviu sukurti ir pagaminti pagal Kaimo tinklo projektą Nr. PLKT-KK-22-2-03627-PR001. Priemonė finansuojama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“. Projektas remiamas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.

www.zum.lt, www.vdu.lt

Kokios visuotinio NT mokesčio taikymo galimybės kaimiškosiose savivaldybėse?

VDU ŽŪA langas. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkų tribūnoje dr. Laima SKAURONĖ ir pastaruoju metu labai aktualus klausimas – visuotinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio perspektyva.

Ankstyvieji nekilnojamo turto (NT) mokesčiai pirmą kartą buvo pradėti taikyti dar feodalizmo laikais ir pirmiausia buvo renkami už žemę. NT mokestį daugiausia mokėjo ūkininkai. Šiandien užsienio valstybėse NT mokestis laikomas vienu reikšmingiausių formuojant vietos biudžeto pajamas. Daugelyje ES šalių taikomas NT mokestis ne tik žemei, bet ir pastatams, butams, namams. Šiandien beveik visose ES šalyse taikomi skirtingi tarifai, priklausantys nuo NT vertės, jo rūšies ir (arba) jo buvimo vietos. Daugiau nei pusėje ES šalių šio mokesčio tarifas priklauso nuo savivaldybės ar regiono.

Lietuvoje savivaldybių tarybos nustato konkretų NT mokesčio tarifą, kuris galioja tos savivaldybės teritorijoje, atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: NT paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, jo technines savybes, priežiūros būklę, apleistumą, mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį, teisinę formą ar socialinę padėtį) ar NT buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus). Iki 2019 m. gruodžio 31 d. savivaldybėse, tarp jų – ir kaimiškosiose, buvo taikomas 0,3 proc. NT mokesčio tarifas, o nuo 2020 sausio 1 d. numatyta taikyti tarifą nuo 0,5 proc. iki 3 proc. NT mokestinės vertės.

Šio mokesčio valdymas iš esmės yra hibridinis – savivaldybės nustato mokesčių tarifus, o iš šio mokesčio gautos savivaldybių pajamos keliauja į valstybės biudžetą, kur jos yra perskirstomos. Tad mokesčio administravimo ir valdymo efektyvumas bei veiksmingumas neretai yra sunkiai apčiuopiamas ir sudėtingas, nes kyla klausimas, kas atsakingas už šį mokestį? Juk, kaip sakoma, didelė sėkmė neįmanoma be atsakomybės.

Teigiama, kad visuotinis mokestis didins savivaldybių finansinį savarankiškumą

Kaip žinia, 2022 m. Finansų ministerija (FM) pasiūlė apmokestinti NT mokesčiu visus subjektus (įskaitant ir savivaldybių gyventojų turimą asmeninį NT), apmokestinant atskirus NT objektus, o ne bendrą jų verčių sumą, ir priskirti šio mokesčio administravimą bei valdymą savivaldybių biudžetams.

FM šį siūlymą įvardijo kaip vieną iš galimų vietos valdžios (savivaldybių) finansinio savarankiškumo didinimo priemonių.

Centrinės valdžios atstovų nuomone, „naujas, tvarus savivaldybių pajamų šaltinis“ yra naudingas, nes leistų didinti savivaldybių biudžetų pajamas, prisidėtų prie švietimo, gyvenamosios aplinkos kokybės, socialinių ir kitų viešųjų paslaugų, kuriomis naudojasi gyventojai, prieinamumo ir kokybės gerinimo. Taigi, šis siūlymas tarsi atliepia Europos bendradarbiavimo plėtros organizacijos (EBPO, 2020) siūlymą: „Atiduokite gyvenamosios paskirties NT mokestį tik į savivaldybių rankas.“

Bet FM pasiūlyta idėja ir ją reglamentuojančių įstatymų pakeitimo paketas dėl savivaldos finansinio savarankiškumo didinimo sustojo laike ir vietoje.

Europos Sąjungoje kaimo vietovėse taikomos išlygos

Kadangi Lietuvoje didžioji dalis savivaldybių yra kaimiškosios (60 proc.), svarbu atkreipti dėmesį, kad kaimo vietovės nuo miesto labai skiriasi savo turimais ištekliais, pirmiausia – gyventojų skaičiumi, gyventojų pajamų lygiu, verslo plėtojimo galimybėmis ir kt. Todėl ir NT kainos, vertė, mokesčiai, priežiūros išlaidos skiriasi. Kai kurių ES šalių patirtis, taikant NT mokesčių tarifus, rodo, kad kaimo vietovėse taikomos išlygos.

Antai Ispanijoje kaimo vietovėse taikomas 0,3 proc. tarifas nuo kadastrinės vertės. Portugalijoje taip pat konkrečiai atsižvelgiama, ar NT objektas yra kaimo, ar miesto vietovėse. Vokietijoje – kiekvienos federalinės žemės savivaldybės yra nustačiusios bazinį NT tarifą (0,35 proc.), kurį daugina iš nustatyto atitinkamo koeficiento. Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje mokestis skaičiuojamas už kvadratinį metrą.

Piktnaudžiavimo rizika

Nagrinėjant NT mokesčių tarifų, taikytų 2020 m. ir 2022 m., raišką Lietuvos kaimiškosiose savivaldybėse, nustatyta, kad jose taikomas vienodas tarifas (3 proc.) apleistam ir neprižiūrimam turtui. Kitais atvejais jis svyruoja nuo 0,3 proc. iki 1,5 proc.

Tačiau savivaldybėse taikomų NT tarifų analizė parodė, kad jose gana dažnai pasitaiko išlygų atvejai (tai galima pavadinti ir piktnaudžiavimo atvejais), kai siekiama tam tikrus mokesčių mokėtojus privilegijuoti ir atleisti nuo mokestinės prievolės arba ją nepagrįstai sumažinti. Tai ypač būdinga valstybės ir savivaldybės priklausančių įmonių NT, kuriam taikomas minimalus tarifas.

Pasiūlymas diskutuotinas: ir taip daug neteisybės

Apskritai norint įvesti visuotinį NT mokestį ir atiduoti jo valdymą į savivaldybių rankas, reikia išsamiai įvertinti kiekvienos savivaldybės ekonominę, demografinę bei socialinę aplinkas, pagrįsti NT mokesčio rodikliais. Ir tai yra labai svarbūs aspektai kalbant apie finansinio savarankiškumo didinimą kaimiškosiose savivaldybėse.

Akivaizdu, kad NT mokesčio visapusiško priskyrimo vietos valdžiai klausimai yra svarbūs ir reikalingi, tačiau jie turi būti išdiskutuoti, įvertinti, pagrįsti analizėmis, aiškiai identifikuojant šio mokesčio valdymo privalumus ir trūkumus vietos lygiu.

Šių klausimų svarbą patvirtina aukščiausio lygio institucijos ir mokslininkai.

Remiantis ekspertų (EBPO, 2020), ekonomistų nuomone, siekiant padidinti vietos pajamas iš NT mokesčio, Vyriausybė turėtų taikyti sisteminį požiūrį atitinkančius veiksmus ir eigą. Priskirti visą NT mokestį vietos lygiu (kaip planuota) neužtenka, nes, pagal EBPO (2020) atliktus vertinimus, reikia užtikrinti tinkamą turto vertės vertinimą, o ir neapmokestinama ribinė vertė turėtų būti toliau mažinama.

Galima sakyti, kad FM pasiūlymas yra diskutuotinas, nes yra nepakankamai pagrįstas vertinimais, analizėmis, palyginimais, nėra pilnai apibrėžti mokesčio privalumai ir trūkumai.

NT mokesčio naudą nusako tokie kriterijai kaip mokesčio efektyvumas (apibrėžiamas tam tikrais rodikliais), mokesčio progresyvumas ir mokesčio administravimo bei valdymo paprastumo laipsnis. Pagal šiuos kriterijus galima pasakyti, kokį gėrį atneš planuojamas NT mokestis.

Viena vertus, jis gali pasižymėti tokiais privalumais: vietos stabilių pajamų užtikrinimas, vietos ekonomikos plėtros skatinimas, nuolatinės turto duomenų bazės peržiūra ir savivaldybėse esančio turto efektyvaus panaudojimo skatinimas, kas labai aktualu kaimiškosioms savivaldybėms.

Kita vertus, kaimiškųjų savivaldybių gyventojų visuotinis apmokestinimas turimo NT, kai apmokestinamosios vertės nustatymas neatitinka tikrovės, yra nenaudingas, nes tai keltų dar didesnius bandymus ieškoti galimybių, kaip išvengti NT mokesčių mokėjimo.

Lietuvos savivaldybių mokesčių sistemoje ir taip daug neteisybės ir neefektyvumo, o šio mokesčio taikymui siūloma dar sudėtingesnė mokesčių apskaičiavimo metodika, kuri nesuvokiama ne tik paprastiems piliečiams, bet ir turintiesiems patirties. Ir tai parodo mokesčių lygybės, aiškumo, teisingumo principų taikymo stoką.

Reikalinga analizė, diskusijos

Yra sakoma, kad geras mokestis yra tas, kuris pagrįstas gerąja praktine patirtimi ir suprantamas visuomenei.

Žymūs ekonomistai (Miltonas Fridmanas, Robertas Solowas, Džordžas Herbertas Midas) teigė, kad mokesčių į valstybės ir vietos savivaldybių biudžetus politika turi padėti subalansuoti gamybos augimą bei pasiūlą ir paklusti rinkos ūkiui. O mokesčių politinės teorijos modelio pradininko, ekonomisto Čarlio Tiebout (1956) teigimu, mokesčių konkurencija skatina individus įsikurti tose vietovėse, kuriose mokesčių ir viešųjų gėrybių santykis labiausiai atitinka to ūkio subjekto pageidaujamą derinį.

Lietuvos kaimiškosiose savivaldybėse didžioji dalis gyventojų yra įsigiję būstą sau, savo šeimai ir jokiems kitiems tikslams (nuomai ir pan.) nenaudoja. Todėl kyla klausimas, kiek šis mokestis būtų socialiai teisingas?

Pagal FM skaičiavimus vidutiniškai gyventojams Lietuvoje NT mokestis siektų 14 Eur, tačiau vargu ar šis mokestis nesikeis siejant jį su tam tikrais išteklių pokyčiais savivaldybėse. Pastaraisiais metais kaimiškosiose savivaldybėse gyventojų skaičius mažėja (žr. 1 pav.), kaime gyvenančių namų ūkių pajamos yra mažesnės nei miestuose (žr. 2 pav.), o ir galimybes įsigyti turtą mažina ne tik drastiškas NT kainų augimas, bet ir žemas darbo užmokestis, aukštos būsto paskolų palūkanos, didėjantys būsto išlaikymo mokesčiai ir t. t.

Toks NT mokesčio taikymas dar labiau finansiškai skurdintų kaimo vietovių gyventojus.

Nenuostabu, kad šiandien daugeliui kyla klausimas, ar šis mokestis tikrai bus vietos valdžios finansinio savarankiškumo didinimo tvarus šaltinis.

Žinoma, norint deramai taikyti ir valdyti NT mokestį, reikalingi išsamūs kompleksiniai tyrimai, leidžiantys pagrįsti reikalingų sprendimų priėmimą. Todėl vertėtų pirmiausia įvertinti gerąją kitų šalių praktiką ir, sukvietus mokslininkus, ekspertus, ekonomistus, visuomenę, visiems kartu diskutuoti bei priimti protingus sprendimus.

VDU ŽŪA administravimo grupės vadovė, VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros jaunesnioji mokslo darbuotoja, lektorė dr. Laima Skauronė

Partnerio turinys:

Šiuolaikinių technologijų proveržis agrosektoriuje – dėl vieno aukštos kvalifikacijos inžinieriaus varžosi penki darbdaviai

Atvirumas inovacijoms ir naujoms technologijoms neatpažįstamai keičia Lietuvos agrosektorių. Tvarumo bei ekologijos idėjas padedančios įgyvendinti ir Europos Sąjungos žaliojo kurso kryptimi vedančios technikos skaitmenizacijos sėkmę lemia ne vien technologijos, bet ir su jomis gebantys dirbti žmonės. Verslo atstovai atkreipia dėmesį į nerimą keliantį inžinerinės krypties specialistų trūkumą ir šiuolaikinių technologijų bumą išgyvenančiame agrosektoriuje dėl to jaučiama įtampą. Verslininkai perspėja, kad jei tendencijos nesikeis, gali likti du pasirinkimai – į gerai mokamas kvalifikuotų inžinierių vietas priimti aukštos kvalifikacijos specialistus iš Azijos arba dėl specialistų trūkumo regione prarasti naujų technologijų teikiamą konkurencinį pranašumą.

Šiuolaikinės technologijos – Lietuvos ūkių vizitinė kortelė

UAB „DOJUS agro“ Lietuvos filialo direktorė Diana Tatarūnaitė-Zubenienė atkreipia dėmesį, kad Lietuvos žemės ūkis išgyvena transformaciją. Pasak pašnekovės, tai ir galimybė įgyti konkurencinį pranašumą, ir iššūkis ieškant su naujomis technologijomis gebančių dirbti specialistų.

„Reikia didžiuotis, kad Lietuva yra viena iš labiau pažengusių šalių, kuri tikrai gan noriai įsisavina technologines naujoves, tokias, kaip robotizacija, automatizacija, duomenų skaitymai. Tai labai sėkmingai vyktų ir toliau, jei būtų sudarytos palankesnės sąlygos šiuolaikinių technologijų diegimui. Vienas iš būdų tai pasiekti – teikti finansinį paskatinimą. Tai visada tampa stipriu postūmiu investuoti į naujas technologijas. Kitas kelias – gebančių dirbti su naujomis technologijomis kvalifikuotų specialistų paruošimas. Papildomas finansavimas ir pakankamas stiprių specialistų ruošimas dar labiau sustiprintų Lietuvos žemės ūkį, nors ir dabar esame šalis, į kurią atvyksta užsienio delegacijos, užsienio ūkininkai, norėdami pamatyti, kaip pas mus taikomos šiuolaikinės technologijos, kaip ūkininkaujame“, – pasakoja D. Tatarūnaitė-Zubenienė ir pastebi, kad patiems jau sunkiau rasti šalį, į kurią norėtųsi vykti mokytis, kas puikiai atspindi Lietuvos agrosektoriuje vykstantį technologijų proveržį.

Žemės ūkio skaitmenizacija galėtų tapti konkurenciniu pranašumu

Kalbant apie ateitį, D. Tatarūnaitė-Zubenienė siūlo įvertinti, kad į žemės ūkį ateina skaitmena, ir tai palies įvairias sritis, ir mašinas, ir įrangą, tai ateities investicijų ir darbo kryptis. „Lietuvoje pagrindinis pranašumas, lyginant su kitomis šalimis, galėtų būti, kad mes labai pažangiai ūkininkaudami išsiskirtume žemesne prekių kaina ir aukštesne kokybe. Lietuva nėra derlingiausias kraštas, kur kultume po 15–18 tonų į hektarą, mūsų klimatas nėra toks palankus, negalime nuimti kelių derlių per metus, todėl turime rasti, kaip konkuruoti su palankesnio klimato šalimis. Vienas iš būdų – naujų technologijų suteikiamų galimybių išnaudojimas, tai gali būti šiuolaikinės technologijos žemės ūkyje, leidžiančios naudoti tikslųjį ūkininkavimą, duodančios greitį ir efektyvumą. Nors šiuolaikinės technologijos padeda automatizuoti daug procesų, bet jų valdymui būtinas platų išsilavinimą ir mąstymą turintis inžinierius“, – pastebi D. Tatarūnaitė-Zubenienė.

Dėl vieno laisvo inžinieriaus varžosi penki darbdaviai

UAB „DOJUS agro“ Lietuvos filialo direktorė atkreipia dėmesį, kad situacija dėl kvalifikuotų inžinierių trūkumo jau dabar kelia realias problemas, trūksta labai daug specialistų. „Žemės ūkio sektoriuje dirbančios organizacijos labai sunkiai randa su šiuolaikinėmis technologijomis gebančių dirbti žmonių. Verta paminėti, kad inžinerija gana lengvai pritaikoma ir gamyboje, ir kituose sektoriuose, visur jaučiamas labai didelis kvalifikuotų inžinerijos specialistų trūkumas. Patys ieškome žmonių per Užimtumo tarnybą, sekame spaudą, statistiką. Matome, kad inžinerinės krypties specialistų paklausa šiuo metu pasiūlą viršija penkis kartus. Tai reiškia, kad darbo rinkoje atsiradęs laisvas inžinierius, o tai gali būti ir ką tik studijas baigęs, dar studijuojantis jaunas žmogus, ar norintis keisti darbą, iš karto sulaukia darbdavių pasiūlymų. Poreikis yra didžiulis, inžinerinės krypties specialistai įsidarbina vieni pirmų rinkoje“, – apie inžinerijos krypties studijų perspektyvumą kalba D. Tatarūnaitė-Zubenienė.

Pašnekovė pastebi, kad ir UAB „DOJUS agro“ Lietuvos filialo klientai taip pat susiduria su iššūkiais ieškodami su šiuolaikinėmis technologijomis gebančių dirbti specialistų. „Šiais laikais traktoriai nebevertinami vien dėl to, kad turi keturis ratus ir vairą, jie vertinami už jų tikslumą, už naudojamas technologijas, vairuoti šią techniką nebeužtenka tik turėti traktorininko pažymėjimą. Mūsų klientai lygiai taip pat ieško tokių specialistų arba galimybių apmokyti esamus darbuotojus. Tokių specialistų poreikis yra didžiulis. Paklausus klientų, kaip jiems sekasi su darbuotojais, dauguma kalba apie kartų skirtumus, dėl to kylančias problemas ir gebančių dirbti su šiek tiek technologijų turinčia technika inžinierių trūkumą“, – kalba D. Tatarūnaitė-Zubenienė ir pastebi, kad specialistų nerandantys klientai bando pervilioti ir UAB „DOJUS agro“ darbuotojus, dėl ko kyla įtampa ir trintis, o siekiant geriausių rezultatų turėtų būti bendradarbiavimas.

Reikia tarpdisciplinių žinių ir užsienio kalbos

AB „Lytagra” komercijos direktorius Rimas Norvilas atkreipia dėmesį, kad šiuolaikiniams inžinieriams reikia daug platesnio išsilavinimo, nei reikėjo prieš dešimtmetį. Šiuo metu reikia darbuotojų, gebančių ne tik veržlę prisukti, bet ir turinčių stiprias inžinerines žinias, informatikos pagrindus, ir kas labai svarbu, šalia to mokančius anglų ar vokiečių kalbą.

„Lietuvoje naudojamos šiuolaikinės technikos techninis palaikymas ir programinė įranga lietuvių kalba, visos instrukcijos planšetėse lietuviškos, bet, susidarius nestandartinėms situacijoms, susisiekiama su gamintojais ir su jų atstovais bendraujama užsienio kalbomis. Būna situacijų, kad laukuose sustoja traktorius, kombainas ar savaeigis smulkintuvas. Tokiu atveju netipinės problemos sprendimas vyksta realiuoju laiku – inžinierius susisiekia su gamyklos ar centro atstovu ir konsultuojantis realiu laiku vyksta nustatymų keitimai, operatyviai išsprendus problemą technika dirba toliau. Užsienio kalbų reikia ir kvalifikacijos kėlimui – specialistai iš Lietuvos vyksta į užsienį, taip pat iš užsienio atstovai atvyksta pas mus ir anglų ar vokiečių kalba veda mokymus, be užsienio kalbos būtų sudėtinga“, – mintimis dalijasi R. Norvilas.

Specialistų trūkumas – kompleksinė problema

AB „Lytagra” komercijos direktorius įsitikinęs, kad kvalifikuotų inžinierių trūkumo problemos sprendimui būtinas aukščiausios valdžios palaikymas, nes dabar yra tas laikas, kai neturėdami specialistų šiuolaikinių technologijų diegimui, naudojimui, priežiūrai galime likti Rytų ir Šiaurės Europos regiono užribyje.

„Kaip žemės ūkio šalis jau pradedame prarasti savo poziciją regione, nesulaukdami palaikymo greitai galime visai jos netekti. Kvalifikuotų specialistų trūkumas yra kompleksinė visos Lietuvos problema, kurią spręsti reiktų pradedant nuo priėmimo į aukštąsias mokyklas konkursinio balo skaičiavimo. Galbūt reiktų įvertinti tai, koks dabar yra didelis kvalifikuotų inžinierių trūkumas ir koreguoti sistemą, nes dabar dėl gana aukštų reikalavimų neįstoję į inžinerines specialybes jaunuoliai, siekdami gauti aukštojo mokslo diplomą, renkasi kitas specialybes“, – apie galimas inžinierių trūkumo priežastis kalba R. Norvilas ir pastebi, kad dabartinis inžinierius jau retai būna tepaluotomis rankomis, šiam darbui reikalingas aukšto lygio supratimas esamoje situacijoje, tiek techniniame, tiek komunikaciniame lygmenyje.

UAB „Ivabaltė” savininkas ir generalinis direktorius, Rokiškio verslo klubo viceprezidentas Irmantas Tarvydis atkreipia dėmesį, kad valstybės stiprumą ir atsparumą garantuoja ne tik stipri Krašto apsauga, bet ir racionalus kvalifikuotų specialistų ruošimas pagal realų darbo rinkos poreikį. „Šiuo metu labai trūksta kvalifikuotų, universitetų paruoštų inžinierių, tai ir mūsų, ir kaimyninių šalių problema, kuriai reikia kompleksinio sprendimo “, – mintimis dalijasi I. Tarvydis.

Tatarūnaitė-Zubenienė pastebi, kad jeigu nebus ruošiama daugiau kvalifikuotų inžinerinės krypties specialistų, negalima atmesti galimybės, kad bus priimami darbuotojai iš užsienio. „Labai nesinorėtų, kad gabaus mūsų jaunimo laukiančias vietas galiausiai užimtų iš kitų šalių atvykę specialistai, bet kaimyninėse šalyse tai jau vyksta. Lenkijos gamyklose, kur reikia aukštos kvalifikacijos inžinierių, jau dirba iš Tailando įdarbinti žmonės. Ne tik pas mus, ir kaimyninėse šalyse trūksta inžinierių ir tendencijos gana aiškios“, – apie galimus scenarijus kalba D. Tatarūnaitė-Zubenienė.

Po inžinerijos studijų – įdomus darbas ir solidus atlyginimas

UAB „Ivabaltė” generalinis direktorius ir Rokiškio verslo klubo viceprezidentas I. Tarvydis pastebi, kad šiuolaikinis jaunimas noriau renkasi socialinius mokslus, kur nereikia mokytis matematikos ir fizikos, inžinerijos krypties studijos kol kas nėra tokios patrauklios, nors tai tikrai įdomi ir perspektyvi sritis.

Pasak D. Tatarūnaitės-Zubenienės, jaunimas ne visada įsivaizduoja, koks įdomus ir gerai apmokamas yra aukštojo mokslo diplomą turinčio inžinieriaus darbas. „Visi mūsų darbuotojai, net tiesiogiai dirbantys su traktoriais, vaikšto su nešiojamais kompiuteriais, tai nebėra toks juodas darbas, koks būdavo anksčiau. Inžinieriai jungia traktorius prie kompiuterių ir taip tvarko sistemas“, – mitus apie juodą inžinierių darbą sklaido UAB „DOJUS agro” Lietuvos filialo direktorė.

„Patys važiuojame į mokyklas ir pasakojame apie inžinieriaus specialybę, kokia ji perspektyvi ir reikalinga, kad laisvi specialistai patys renkasi darbdavius, darbdaviai konkuruoja tarpusavyje. Dažnai į susitikimus ateina inžinerijos krypčiai abejingi moksleiviai, po mūsų pristatymo matome ir susidomėjusių veidų. Neturint inžinierių artimoje aplinkoje moksleiviams sunku įsivaizduoti, koks tai įdomus ir perspektyvus darbas,“ – kalba D. Tatarūnaitė-Zubenienė.

UAB „Ivabaltė” generalinis direktorius I. Tarvydis atkreipia dėmesį, kad technika darosi vis išmanesnė ir jos aptarnavimui reikės vis daugiau kvalifikuotų inžinierių, todėl dabartiniai moksleiviai gali būti ramūs, kad jiems baigus studijas bus dar didesnė inžinerijos krypties specialistų paklausa.

„Jau daugiau nei kelis metus jaučiame kvalifikuotų inžinierių trūkumą. Jų trūksta ne tik mums, aptarnaujantiems žemės ūkio techniką, bet ir su pieno perdirbimu ir kita su technikos gamyba užsiimančioms įmonėms. Paruošiama permažai naujų specialistų ir jų vis labiau truks. Gali būti, kad keičiantis technikai palaipsniui mažės ribotų žinių specialistų poreikis, gali būti, kad artimiausiu metu nebereikės operatorių ir mechanizatorių, bet aukštos kvalifikacijos inžinierių reikės vis daugiau“, – prognozėmis dalijasi I. Tarvydis.

Dėmesys moksleiviams – viltis sudominti perspektyviomis specialybėmis

Pasak Rokiškio verslo klubo viceprezidento I. Tarvydžio, norint pokyčių, būtina dirbti su moksleiviais – sudominti ir motyvuoti rinktis universitetines inžinerijos studijas. Užpernai įsteigtoje Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Sumanaus moksleivio akademijos Rokiškio inžinerijos eksperimentinėje klasėje jau apie pustrečio šimto jaunųjų rokiškėnų naujų žinių ir įgūdžių įgyja pagal specialiai jiems sukurtas inžinerijos ir gamtos mokslų programas. Rokiškio verslo klubo pavyzdį imtis iniciatyvos rengiant ateities specialistus jau perima ir Biržų, Joniškio, Pasvalio, Plungės rajonų vietos verslas ir savivalda, taip pat telkiantys moksleivius į inžinerines klases.

Rokiškio inžinerijos eksperimentinė klasė – Rokiškio verslo klubo, vienijančio vietos verslo įmones, Rokiškio profesinio mokymo centro ir VDU Žemės ūkio akademijos bendras projektas. Jo tikslas – bendradarbiaujant verslo atstovams, universiteto mokslininkams, Rokiškio profesinio mokymo centrui sudominti moksleivius žemės ūkio, mechanikos, tvariosios inžinerijos, vandens ir žemės inžinerijos studijomis, suteikti naujausių mokslo žinių apie šiuolaikinį agrosektorių bei motyvuoti VDU Žemės ūkio akademijoje įgijus inžinerinį išsilavinimą grįžti dirbti ir kurti pridėtinę vertę gimtajame regione.

Tatarūnaitės-Zubenienės teigimu, kadangi kvalifikuotų specialistų šiuo metu gyvybiškai trūksta praktiškai visoms šalies agroverslo įmonėms, jos vienijasi, ieškodamos sprendimų. Vienas tokių žingsnių – įsteigtas pirmasis Lietuvoje Žemės ūkio inžinerijos studijų klasteris. Taip pat steigiamos inžinerinės klasės, labiausiai motyvuoti studentai skatinami stipendijomis, vykstama į susitikimus su moksleiviais bendrojo lavinimo mokyklose.

Platus inžinerinis išsilavinimas – plačios karjeros galimybės

VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika džiaugiasi sėkmingais VDU ŽŪA ir verslo bendradarbiavimo pavyzdžiais ir atkreipia dėmesį, kad čia labai svarbi ir valstybinė politika, kur ir kam teikiami prioritetai, taip pat svarbu yra ir moksleivių profesinis orientavimas. „Būtina sukurti sistemą, kuri leistų moksleiviams suprasti, kokios perspektyvos bus pasirinkus vienos ar kitos krypties pakraipą, supažindinti juos su būsimomis karjeros galimybėmis, tame tarpe ir inžinerijos, kuri šiuo metu nelabai patraukli dėl įsitikinimo, kad sunku mokytis. Jau mokyklos suole moksleivis turėtų suprasti, kad „mokslo šaknys karčios, o vaisiai saldūs“, studijuojant įdėtos pastangos tikrai atsiperka, nes baigus mokslus atsiveria plačios karjeros galimybės, laukia dėl kiekvieno naujo specialisto konkuruojantys darbdaviai“, – mintimis dalijasi doc. dr. R. Domeika.

Inžinerijos fakulteto dekanas pastebi, kad pats svarbiausias dalykas – į tiksliuosius mokslus linkusiems moksleiviams parodyti, kad visi inžinierių kūriniai yra skirti pažangai, taip pat, kad svarbu, kur pasirinkti inžinerines studijas. „Agrosektoriaus paskirtis yra aprūpinti visą pasaulį maistu, 50 procentų žemės yra užimta žemės ūkio produktų gamybai, šiuo metu labai svarbu užtikrinti gėlą ir švarų vandenį, rasti sprendimus įtakojančius klimato kaitą. Tai rodo, kad į agrosektorių orientuota inžinerija yra ir bus aktuali. VDU Žemės ūkio akademija suteikia plačios aprėpties inžinerinį išsilavinimą ir, kaip rodo patirtis, mūsų absolventai tampa įmonių vadovais, verslininkais, politikais nes inžinerinis mąstymas labai svarbus veiksnys sėkmingai veiklai ir šiose srityse. Inžinerijos fakulteto absolventai dirba labai įvairiose darbo sferose, nors paskutiniu metu didžioji dauguma įsidarbina pagal baigtą studijų programą“, – apie karjeros galimybes ir galimybes rinktis kalba doc. dr. R. Domeika.

Pasak VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto dekano, universitetinis bakalauro ar magistro inžinerijos mokslų kvalifikacinis laipsnis rodo, kad ruošiami plačios aprėpties inžinerijos specialistai. „Bakalauro studijos apima platų inžinerinį išsilavinimą, o specializuotis galima studijuojant magistrantūroje. Baigusiems kolegijas ir įgijusiems inžinerijos mokslų profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį sudarome galimybes studijuoti papildomus studijų dalykus ir tęsti studijas pas mus magistrantūroje, specializuojantis pagal savo darbo profilį. Ne išimtis yra ir krašto apsaugos sritis, kuri šiandien itin aktuali ir labiausiai siejasi su Transporto mašinų inžinerijos studijomis magistrantūroje“, – apie VDU Žemės ūkio akademijos suteikiamas galimybes įgyti platų inžinerinį išsilavinimą, specializuotis gilinantis į konkrečią sritį, kelti kvalifikaciją pasakoja VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. R. Domeika.

Kviečiame į nemokamus mokymus kovo mėn., skirtus žemės ūkyje dirbantiems asmenims

VDU Žemės ūkio akademija kviečia į nemokamus mokymo kursus:

Kovo 1 d., 2 d., 3 d. Tausojamasis ūkininkavimas, 24 ak. val. (kodas – 396185008), Klaipėdos raj.

Kovo 2 d. Melioracijos pagrindai ir melioracijos įrenginių priežiūra 8 ak. val. (kodas – 396185011), Plungės raj.

Kovo 3 d. Melioracijos pagrindai ir melioracijos įrenginių priežiūra 8 ak. val. (kodas – 396185011), Šiaulių raj.

Kovo 3 d., 6 d. Agrarinė aplinkosauga ir kraštovaizdžio gerinimas, 18 ak. val. (kodas – 296185007), Marijampolės raj.

Kovo 7 d., 8 d. Agrarinė aplinkosauga ir kraštovaizdžio gerinimas, 18 ak. val. (kodas- 296185007), Ukmergės raj.

Kovo 7 d., 9 d., 10 d. Tausojamasis ūkininkavimas, 24 ak. val. (kodas – 396185008), Plungės raj.

Kovo 9 d. Melioracijos pagrindai ir melioracijos įrenginių priežiūra 8 ak. val. (kodas – 396185011), Utenos raj.

Kovo 9 d., 10 d. Žemės ūkio rinkodara ir pardavimų vadyba, 16 ak. val. (kodas – 396131414, Raseinių raj.

Kovo 10 d. Melioracijos pagrindai ir melioracijos įrenginių priežiūra 8 ak. val. (kodas – 396185011), Kauno raj.

Kovo 14 d., 15 d. Agrarinė aplinkosauga ir kraštovaizdžio gerinimas, 18 ak. val. (kodas – 296185007), Alytaus raj.

Kovo 14 d., 15 d., 17 d. Tausojamasis ūkininkavimas, 24 ak. val. (kodas – 396185008), Šilalės raj.

Kovo 15 d., Ūkinės veiklos finansų vadyba (kodas – 396131413) 8 ak. val Marijampolė

Kovo 16 d., 17 d. Žemės ūkio įmonių buhalterinės apskaitos tvarkymo ir apmokestinimo aktualijos, 16 ak. val. (kodas – 396041113), Trakų raj.

Kovo 17 d., 20 d. Agrarinė aplinkosauga ir kraštovaizdžio gerinimas, 18 ak. val. (kodas – 296185007), Panevėžio raj.

Kovo 13 d., 14 d., Ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymas ir apmokestinimo aktualijos 16 ak. val. (kodas – 396041114), Raseinių raj.

Kovo 27 d., 28 d., Ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymas ir apmokestinimo aktualijos 16 ak. val. (kodas – 396041114), Vilniaus raj.

Tikslinė grupė: ūkininkai, Žemės ūkio ir kaimo verslo valdų registro informacinėje sistemoje registruoti jų šeimos nariai, ūkininkų partneriai, ūkio darbuotojai, kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, užsiimantys žemės, maisto ir miškų ūkio veikla, taip pat kaimo vietovėse ūkine veikla užsiimantys žemės valdytojai, labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių darbuotojai bei amatininkai.

Dalyvavusiems kursuose asmenims bus išduodami kvalifikacijos pažymėjimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos.

Registracija el. paštu: debora.augutyte@vdu.lt

VDU ŽŪA Karjeros diena’23 „Būk tvarios ateities kūrėju“. Renginio įrašas

2023 m. vasario 28 d. vyko VDU ŽŪA Karjeros diena’23 „Būk tvarios ateities kūrėju“ – virtuali diskusija su agrosektoriaus lyderiais, vainikavusi Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) renginių ciklą „Vasaris – asmeninio tobulėjimo mėnuo“, kurio programoje šiemet buvo trys seminarai, praturtinę dešimčių juose dalyvavusių interesantų žinias apie perspektyvios karjeros paslaptis, sėkmingus įsidarbinimo veiksnius, gebėjimą paprastais būdais valdyti stresą. Asmeniniam tobulėjimui skirtų renginių ciklą užbaigusios VDU ŽŪA Karjeros dienos‘23 tiesioginę transliaciją stebėjo daugiau kaip 450 interesantų – grupėmis/klasėmis ir individualiai jungėsi studentai, moksleiviai, mokytojai, Dalyvavusieji neslėpė nuostabos girdėdami, koks platus, pažangus ir perspektyvus yra agrosektorius, vedantis mus į tvarią ateitį.

Kuomet kalbame apie ateitį, turime galvoti kaip ją su(si)kurti ne tik perspektyvią, bet ir tvarią, dėl to šių metų karjeros dienos renginyje vyravo tvarumo potekstė. Jungtinių Tautų Pasaulinės aplinkos ir plėtros komisija tvarumą apibrėžia kaip darnų vystymąsi, kuris tenkina dabarties poreikius, nepažeidžiant ateities kartų galimybės tenkinti savuosius. Tvarumas reiškia, kad riboti ištekliai turėtų būti naudojami konservatyviai ir išmintingai, atsižvelgiant į ilgalaikius prioritetus. Verslo pasaulyje vienas pagrindinių su tvarumu susijusių siekių – užkirsti kelią išteklių išeikvojimui, užtikrinant tvarią ateitį būsimoms kartoms. Pažangių, tvarių sprendimų kūrimui ir procesų valdymui reikalingi aukštos kompetencijos specialistai, savo srities profesionalai. Apie pažangą ir inovacijas, iššūkius ir galimybes, profesionalui reikalingas kompetencijas ir tvarios ateities perspektyvas renginyje kalbėjo ir asmenine patirtimi dalinosi agrosektoriaus lyderiai – net dvidešimties įmonių ir įstaigų atstovai, kurie specialiai šiam renginiui paruošė išskirtinį turinį.

Agroverslo, inžinerijos, agronomijos, miškininkystės, finansų, išmaniųjų technologijų ir kokybiško maisto kūrimo sričių profesionalai pateikė vertingų patarimų ir įžvalgų tiek studentams, siekiantiems realizuoti save profesinėje srityje, tiek moksleiviams, jau dėliojantiems žingsnius profesijos pasirinkimui ir perspektyviai ateičiai, tiek kitiems interesantams, norintiems pažinti pažangą kuriantį agrosektorių ir neribotas perspektyvas jame.

Negalėjusiems dalyvauti arba norintiems savo potencialaus darbdavio prisistatymą išgirsti dar kartą – renginio įrašas.

____________________________________________________________________________________

VIRTUALI KARJEROS MUGĖ

Renginyje dalyvaujančios agrosektoriaus įmonės ir įstaigos skelbia šiuo metu aktyvius darbo ir praktikos pasiūlymus. Kviečiame susipažinti su pasiūlymais ir tiesiogiai pretenduoti į aktualias pozicijas virtualioje karjeros mugėje.

Apsilankykite virtualioje karjeros mugėje:

UAB „Agrokoncernas”

UAB „DOJUS agro“

UAB „Ivabaltė”

UAB „BDO auditas ir apskaita“

UAB „SV Technika“

AB „East West Agro”

UAB Skogran

Nacionalinė žemės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

Lietuvos miškininkų sąjunga

UAB DeLaval

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras

Valstybinių miškų urėdija

VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba

Valstybinė miškų tarnyba

AB „AUGA group“

Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su UAB „Scandagra“ – VDU ŽŪA studentams skirs stipendijas

Kovo 1 dieną Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) ir UAB „Scandagra“ partnerystę įtvirtino bendradarbiavimo sutartimi.

UAB „Scandagra“ ir VDU Žemės ūkio akademija yra suinteresuotos skatinti tarpusavio bendradarbiavimą studijų, taikomųjų mokslinių tyrimų bei projektinės veiklos srityse, vystyti glaudžią teorijos ir praktikos dermę plėtojant VDU ŽŪA studentų ir dėstytojų bei įmonės darbuotojų kompetencijas, skatinant integruotos studijų sistemos kūrimą, vykdant projektines veiklas, kuriose ekspertinės veiklos ir aukštojo mokslo studijų abipusė sąveika sukurs išskirtinę pridėtinę vertę.

Sutartimi numatoma kviesti įmonės atstovus dalyvauti VDU ŽŪA organizuojamose konferencijose, seminaruose, mokymuose ir kituose renginiuose, bendradarbiauti organizuojant VDU ŽŪA studentų mokomąsias praktikas bei įgytų žinių pritaikomumą darbo vietoje. Įmonės atstovai galės vadovauti VDU ŽŪA studentų baigiamiesiems darbams, juos recenzuoti ir dalyvauti baigiamųjų darbų gynimo komisijos darbe. Esant poreikiui pagal atskirus susitarimus konsultuoti UAB „Scandagra“ darbuotojus VDU ŽŪA dėstytojų kompetenciją atitinkančiais klausimais.

UAB „Scandagra“ įsteigė net 7 stipendijas VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto 3-4 kurso studentams. Taip pat įsipareigoja suteikti 7 praktikos vietas per metus ir bent du kartus per metus sudaryti galimybę fakulteto studentams susipažinti su įmonės veikla bei aplinka. Numatoma, kad prisidedant prie studentų ugdymo UAB „Scandagra“ specialistai, esant poreikiui atvyks į Akademiją dalintis žiniomis bei gerosiomis praktikomis.

Sutarties pasirašymu buvo įtvirtinta naujos socialinės partnerystės pradžią. Sutarties pasirašyme dalyvavo VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė, vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė, Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė, UAB „Scandagra“ generalinis direktorius Marius Vasiliauskas ir žmogiškųjų išteklių vadovė Augustė Rugevičiūtė.

Agroverslas įsteigė Žemės ūkio mokslo ir inovacijų plėtros fondą – VDU Žemės ūkio akademijoje skatins mokslo žinių ir inovacijų kūrimą

Kovo 30 – balandžio 1 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) 27-ąjį kartą vyks tradicinė tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi… 2023“. Šiemet ji paženklinta išskirtiniu įvykiu – prieš parodą savo veiklą pradėjo VDU ŽŪA Žemės ūkio mokslo ir inovacijų plėtros fondas. Jį įsteigė devynios šalies agroverslo įmonės, nuolatinės parodų „Ką pasėsi…“ dalyvės, VDU ŽŪA socialinės partnerės bei mecenatės – UAB „Agrokoncerno technika“, UAB „Baltic Agro Machinery“, UAB „Dojus agro“, UAB „Dotnuva Baltic“, AB „East West Agro“, UAB „Ivabaltė“, AB „Lytagra“, UAB „Rovaltra“, UAB „Žemtiekimas“.

Partnerystė su verslu – VDU Žemės ūkio akademijos unikalumas ir stiprybė

VDU ŽŪA Žemės ūkio mokslo ir inovacijų plėtros fondo lėšomis bus finansuojami agrosektoriui aktualūs mokslo tyrimai bei eksperimentinė plėtra, inovacijų kūrimas ir demonstravimas, taikymas studijose, bus gerinama inovacijų sklaidos infrastruktūra. Svarbiausi fondo tikslai – skatinti verslui aktualius mokslinius tyrimus, be kurių šiuolaikiškų agroverslų vystymas yra neįmanomas, bei prisidėti prie aukštos kvalifikacijos specialistų VDU ŽŪA rengimo.

VDU Žemės ūkio akademijos ir įmonių, šalies agroverslo lyderių, bendradarbiavimas bei įvairi projektinė veikla jau daugelį metų vyksta nuolat – agroverslas steigia stipendijas studentams, finansuoja infrastruktūros modernizavimą, aktyviai dalyvauja žemės ūkiui aktualiomis profesijomis sudominant moksleivius, tobulinant studijų kokybę, rengiant naujas, į ateities žemės ūkį orientuotas programas, organizuojant studentų praktikas, įgyvendinant mokslo projektus. Nuo šiol VDU Žemės ūkio akademijos ir agroverslo partnerystė įgyja naują kokybinę formą.

VDU rektoriaus prof. dr. Juozo Augučio teigimu, agroverslo įmonių ir Žemės ūkio akademijos partnerystė šalyje yra unikalus reiškinys. Tačiau jo priežastis yra suprantama – absoliučią daugumą Lietuvos žemės ūkio specialistų yra išugdžiusi viena Alma Mater – VDU Žemės ūkio akademija.

„Aktyvi partnerystė su verslu yra didžiulė akademijos jėga, pastebima bei vertinama ir užsienio ekspertų. Šiuolaikiškų studijų neįmanoma organizuoti šiame procese nedalyvaujant verslo įmonėms, nes ateities žemės ūkio profesionalams nepakanka teorinių žinių, įgyjamų auditorijose ir laboratorijose. Jiems būtini praktiniai įgūdžiai, kurių įgyti studentams padeda akademijos socialiniai partneriai. Mūsų mokslininkų veikla taip pat būtų beprasmė, jei mokslinės veiklos rezultatų nelauktų verslas“, – naujojo fondo reikšmę komentuoja VDU rektorius prof. dr. J. Augutis.

Mokslo tyrimais atliepia agrosektoriaus poreikius

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė teigia neabejojanti, kad VDU ŽŪA Žemės ūkio mokslo ir inovacijų plėtros fondas generuos pridėtinę vertę ir į jį įdėtas kiekvienas euras išaugs kelis kartus.

„Pastaruoju metu pastebimas ypač didelis verslo poreikis praktikoje priimamus sprendimus grįsti mokslo argumentais, mokslinių tyrimų rezultatais bei mokslininkų sukurtomis rekomendacijomis.

Didžiąją dalį mokslinių tyrimų VDU ŽŪA šiuo metu atlieka tarpdisciplininės mokslininkų komandos, kurių nariai – agronomijos, maisto, miškininkystės, ekologijos, inžinerijos, bioekonomikos, regionų plėtros specialistai. Šių komandų tyrimai aprėpia pačias įvairiausias sritis. Dedame ir dėsime pastangas, kad problemos, kurias identifikuoja verslas, būtų išspręstos sukurtais naujais produktais ir naujomis technologijomis“, – VDU ŽŪA mokslinės veiklos, nuo šiol remiamos ir mecenatų lėšomis, tikslus komentuoja prof. dr. A. Miceikienė, pastebinti, kad svarbiausios mokslinių tyrimų, vykdomų VDU Žemės ūkio akademijoje, kryptys yra susijusios su žemės ūkio tvarumu, klimato kaitos problemų sprendimu, tradicinio žemės ūkio transformacija į tvarius, atsinaujinančiais ištekliais grindžiamus bioekonomikos verslus.

Parodos „Ką pasėsi…“ – neatsiejama agrosektoriaus identiteto dalis

VDU Žemės ūkio akademijos mecenatų įsteigto Žemės ūkio mokslo ir inovacijų plėtros fondo viena remiamų sričių – žemės ūkio parodų „Ką pasėsi…“ infrastruktūros tobulinimas bei plėtra. Šias parodas organizuojančio VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centro direktorės Ritos Petlickaitės pastebėjimu, verslo įmonių apsisprendimas šiame renginyje dalyvauti kiekvienais metais bei jo lankytojų gausa akivaizdžiausiai įrodo, kad ir verslui, ir visuomenei tai yra svarbu. O fondo veikla dar labiau prisidės prie „Ką pasėsi…“ kokybinių pokyčių bei tęstinumo.

VDU ŽŪA Žemės ūkio mokslo ir inovacijų plėtros fondo steigėjai, AB „Lytagra“ valdybos pirmininkas Adomas Balsys ir UAB „Rovaltra“ generalinis direktorius Romualdas Trainaitis yra tie anuomet tik besiformuojančio agroverslo atstovai, kurie į pirmąsias VDU ŽŪA rengiamas parodas „Ką pasėsi“ atgabeno vakarietišką techniką ir technologijas. Šiandien agroverslo įmonių vadovai teigia tuo metu priėmę teisingiausią sprendimą ieškoti partnerystės saitų su mokslo institucija – VDU Žemės ūkio akademija.

Fondo įsteigimas – signalas valdžiai

VDU ŽŪA Žemės ūkio mokslo ir inovacijų plėtros fondo steigėjai, argumentuodami šio fondo steigimo motyvus, teigia, jog rinkoje konkuruojančios agroverslo įmonės turi vieną bendrą tikslą ir vieną lūkestį. Tai – žymiai išaugęs VDU ŽŪA parengtų kvalifikuotų specialistų skaičius. Universitetinį agronominį, inžinerinį, miškininkystės srities išsilavinimą įgiję jauni žmonės šiuo metu laukiami ir tiesioginėje žemės ūkio produkcijos gamybos grandyje, ir šiai grandžiai produktus bei paslaugas teikiančiose agroverslo įmonėse, tačiau darbo rinka neturi ką pasiūlyti.

UAB „Ivabaltė“ generalinio direktoriaus Irmanto Tarvydžio nuomone, siekiant spęsti šią aštrią problemą būtina regionų aukštesniųjų klasių moksleivius motyvuoti rinktis agrosektoriui aktualiais profesijas. Todėl ši, Rokiškyje veikianti įmonė, priėmė precedento neturintį sprendimą – subūrė rajono verslininkus ir praėjusiais mokslo metais bendradarbiaujant su VDU Žemės ūkio akademija ir Rokiškio profesinio mokymo centru įsteigė Rokiškio eksperimentinę inžinerijos klasę.

UAB „Dojus agro“ Lietuvos filialo direktorė Diana Tatarūnaitė Zubenienė pastebi, jog jos vadovaujamoje komandoje 60 proc. darbuotojų turėtų būti įgiję inžinerinį žemės ūkio krypties išsilavinimą, tačiau taip nėra.

„Visų mūsų, mūsų tėvų ir senelių lopšys yra bendras – tai kaimas ir darbas žemės ūkyje. Jis nuo seno mūsų žmones yra išmokęs dalytis. Todėl ir šiandien turime bendruomeniškai priimti skaudulius, o norėdami gauti pirmiausia turime duoti, t. y. norėdami sulaukti specialistų, turime padėti juos rengiančiai VDU Žemės ūkio akademijai“, –įsitikinusi pašnekovė.

Tuo, kad įmonės ateitį mato partnerystėje su mokslu, savo dalyvavimą fondo veikloje argumentuoja ir UAB „Baltic Agro Machinery“ Žemės ūkio technikos departamento direktorius Virginijus Apšega. „Technika sudėtingėja. Jos pardavėjams ir serviso teikėjams reikia vis daugiau žinių, todėl tikiuosi, kad akademinei bendruomenei ir agroverslui dalijantis atsakomybe ateityje pavyks parengti didesnį skaičių aukštos kvalifikacijos specialistų“, – tikisi pašnekovas. V. Apšegos nuomonei pritaria ir UAB „Žemtiekimas“ generalinis direktorius Saulius Silickas, neabejojantis tuo, jog aukštesnę pridėtinę vertę gali generuoti tik mokslo ir verslo partnerystė. Todėl strateginis fondo tikslas – padėti jiems veikti kartu.

„Dotnuva Baltic“ vykdantysis direktorių Dangis Valaitis pastebi, jog ši įmonė VDU Žemės ūkio akademiją remia jau daugiau nei 20 metų. „Mums šis bendradarbiavimas labai svarbus. Jei siekiame išnaudoti naujausias žemės ūkio technologijų galimybes, turime ugdyti aukščiausios kvalifikacijos profesionalus, kurie dirbtų žemės ūkyje. Tai didins darbo našumą bei kurs didesnę vertę valstybės ekonomikai“, – dėsto D. Valaitis.

AB „East West Agro“ generalinis direktorius Gediminas Kvietkauskas, UAB „Agrokoncerno technika“ direktorius Mindaugas Lapatkinas teigia, jog šios įmonės mokslą taip pat rėmė ir rems, o šiuo metu ši parama įgyja naują kokybinį formatą. Fondo lėšomis vyks universiteto studentų, doktorantų, mokslininkų grupių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, mokslo rezultatų sklaidos, produktyviausiai ir aktyviausiai mokslinį darbą dirbančių mokslo darbuotojų, pedagoginio personalo ir studentų skatinimas, aukšto lygio pedagoginio personalo ir mokslininkų, atvykstančių dėstymo ir mokslo projektų rengimo tikslais, vizitų į VDU Žemės ūkio akademiją užtikrinimas, įvairų kitų su VDU ŽŪA mokslo ir inovacijų plėtra susijusių veiklų skatinimas.

Sprendimus dėl tikslinio Žemės ūkio mokslo ir inovacijų plėtros fondo lėšų panaudojimo priiminės valdyba. Jos nariai – VDU ŽŪA akademinės bendruomenės bei verslo atstovai. Fondo rėmėjams valdyboje atstovaujantys AB „Lytagra“ komercijos direktorius Rimas Norvilas ir DOJUS įmonių grupės generalinis direktorius Donatas Dailidė įsitikinę, jog fondo formatas garantuos veiklos tęstinumą, tikslinį bei efektų lėšų panaudojimą.

VDU ŽŪA Žemės ūkio mokslo ir inovacijų plėtros fondo mecenatų teigimu, šio fondo įsteigimas kartu yra ir signalas valdžiai jungtis prie agrosektoriui aktualių problemų sprendimo, t. y. keisti agrosektoriui aktualių universitetinių studijų finansavimo tvarką bei skatinti moksleivius šias studijas rinktis.

VDU ŽŪA langas. Dešimt įdomių faktų apie žemės ūkį

VDU ŽŪA langas. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkų tribūnoje prof. Astrida MICEIKIENĖ primena: tūkstantmečius praktikuojamas žemės ūkis ir šiandien daro įtaką kasdieniam gyvenimui – net ir tiems visuomenės nariams, kurie žemės ūkyje nedirba.

Žemės ūkis buvo varomoji jėga, padėjusi šiuolaikinių žmonių civilizacijų vystymuisi ir leidusi žmonėms pereiti iš migruojančių medžiotojų / rinkėjų bendruomenių į sėslesnį gyvenimą. Žemės ūkis praktikuojamas tūkstančius metų. Net jei nedirbame žemės ūkyje, tai daro įtaką mūsų kasdieniam gyvenimui. Štai keletas įdomių faktų apie žemės ūkį!

Pusė tinkamos gyventi žemės yra naudojama ūkininkavimui. Šiandien beveik pusė pasaulio tinkamos gyventi žemės yra naudojama žemės ūkiui, o daugiau nei 3/4 jos naudojama gyvulininkystei. Jei pažiūrėtume į visą žemę, skirtą ganyti arba auginti pasėlius gyvulių pašarui, žemė gyvuliams sudaro apie 77 proc. visos pasaulio žemės ūkio paskirties žemės. Nors gyvulininkystė užima didžiąją dalį pasaulio žemės ūkio paskirties žemės, ji generuoja tik apie 20 proc. kalorijų ir apie 40 proc. baltymų, reikalingų pasauliniam maisto tiekimui.

Maždaug 1/4 pasaulio gyventojų dirba žemės ūkyje. Maistas yra būtinas mūsų gyvenimui. Vidutiniškai per pastaruosius kelis dešimtmečius apie 40 proc. pasaulio gyventojų dirbo su žemės ūkiu susijusiose pramonės šakose. Tačiau, Pasaulio banko duomenimis, maisto gamyboje dirbančių žmonių dalis per pastaruosius du dešimtmečius nuolat mažėjo. Tai pirmiausia lemia infrastruktūros, technologijų plėtra ir ūkių efektyvumo didėjimas, todėl reikia mažiau žmonių, dirbančių ūkyje. Pasaulyje žemės ūkio srityje dabar dirba apie 1 mlrd. žmonių, apie 27 proc. gyventojų. Šis skaičius sumažėjo nuo 44 proc., buvusių 1991 m.

2021 m. galvijų skaičius pasaulyje siekė šiek tiek daugiau nei 1 milijardą, t. y. 13,2 mln. galvijų daugiau nei prieš metus. Tai reiškia, kad galvijai sudaro apie 60 proc. visos gyvulininkystės produkcijos visame pasaulyje.

Apie 40 proc. ūkininkaujančiųjų yra moterys. 40 proc. iš 3,3 mln. ūkių visame pasaulyje valdo moterys. Moterų – ūkių valdytojų – skaičius nuo 2002 m. padidėjo 20 proc., o daugiau nei 75 proc. moterų, valdančių ūkius, yra ir ūkių žemės savininkės. Besivystančiose šalyse moterys yra atsakingos už 60–80 proc. maisto produktų gamybos.

Dauguma ūkių visame pasaulyje priklauso šeimai. Apie 56 proc. visų maisto produktų pagamina šeimos ūkiai. Šeimos valdo daugiau nei 57 mln. ūkių visame pasaulyje.

Kviečiai yra populiariausi grūdai, kuriuos tiesiogiai vartoja žmonės. Kviečiai yra viena iš svarbiausių pasaulyje pagrindinių kultūrų. Jų paklausa didėja, ypač tose vietose, kur auga urbanizacija ir industrializacija. Kviečiai yra labiausiai žmonių vartojami grūdai dėl savo naudos sveikatai ir daugiafunkcio naudojimo.

Ūkininkai turi pagaminti 70 proc. daugiau maisto nei šiandien, kad iki 2050 metų išmaitintų pasaulio gyventojus, kurių skaičius vis auga. Šį skaičių galime pasiekti efektyvindami žemės ūkio gamybos procesus.

Ožkos ir avys buvo pirmieji prijaukinti gyvuliai. Jie yra švariausi iš gyvūnų, švaresni nei karvės, vištos ar šunys. Jos neės užteršto pašaro.

Pirmasis „prijaukintas“ maistinis augalas tikriausiai buvo ryžiai arba kukurūzai. Kinijos ūkininkai ryžius augino jau 7500 m. pr. m. e.

Bitės per apdulkinimą kasmet prisideda prie pasėlių už daugiau nei 15 mlrd. dolerių. Bitės apdulkina 80 proc. pasaulio augalų, įskaitant 90 skirtingų maistinių kultūrų.

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė

Partnerio turinys: