• Titulinis
• Visos naujienos

Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su UAB „Scandagra“ – VDU ŽŪA studentams skirs stipendijas

Kovo 1 dieną Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) ir UAB „Scandagra“ partnerystę įtvirtino bendradarbiavimo sutartimi.

UAB „Scandagra“  ir VDU Žemės ūkio akademija yra suinteresuotos skatinti tarpusavio bendradarbiavimą studijų, taikomųjų mokslinių tyrimų bei projektinės veiklos srityse, vystyti glaudžią teorijos ir praktikos dermę plėtojant VDU ŽŪA studentų ir dėstytojų bei įmonės darbuotojų kompetencijas, skatinant integruotos studijų sistemos kūrimą, vykdant projektines veiklas, kuriose ekspertinės veiklos ir aukštojo mokslo studijų abipusė sąveika sukurs išskirtinę pridėtinę vertę.

Sutartimi numatoma kviesti įmonės  atstovus dalyvauti  VDU ŽŪA organizuojamose  konferencijose, seminaruose, mokymuose ir kituose renginiuose, bendradarbiauti organizuojant VDU ŽŪA studentų mokomąsias praktikas bei įgytų žinių pritaikomumą darbo vietoje. Įmonės atstovai galės vadovauti VDU ŽŪA studentų baigiamiesiems darbams, juos recenzuoti ir dalyvauti baigiamųjų darbų gynimo komisijos darbe. Esant poreikiui pagal atskirus susitarimus konsultuoti UAB „Scandagra“ darbuotojus VDU ŽŪA dėstytojų kompetenciją atitinkančiais klausimais.

UAB „Scandagra“ įsteigė net 7 stipendijas VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto 3-4 kurso studentams. Taip pat įsipareigoja suteikti 7 praktikos vietas per metus ir bent du kartus per metus sudaryti galimybę fakulteto studentams susipažinti su įmonės veikla bei aplinka. Numatoma, kad prisidedant prie studentų ugdymo UAB „Scandagra“ specialistai, esant poreikiui atvyks į Akademiją dalintis žiniomis bei gerosiomis praktikomis.

Sutarties pasirašymu buvo įtvirtinta  naujos socialinės partnerystės pradžią. Sutarties pasirašyme dalyvavo VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė, vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė, Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė, UAB „Scandagra“ generalinis direktorius Marius Vasiliauskas ir žmogiškųjų išteklių vadovė Augustė Rugevičiūtė.

Agroverslas įsteigė Žemės ūkio mokslo ir inovacijų plėtros fondą – VDU Žemės ūkio akademijoje skatins mokslo žinių ir inovacijų kūrimą

Kovo 30 – balandžio 1 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) 27-ąjį kartą vyks tradicinė tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi… 2023“. Šiemet ji paženklinta išskirtiniu įvykiu – prieš parodą savo veiklą pradėjo VDU ŽŪA Žemės ūkio mokslo ir inovacijų plėtros fondas. Jį įsteigė devynios šalies agroverslo įmonės, nuolatinės parodų „Ką pasėsi…“ dalyvės, VDU ŽŪA socialinės partnerės bei mecenatės – UAB „Agrokoncerno technika“, UAB „Baltic Agro Machinery“, UAB „Dojus agro“, UAB „Dotnuva Baltic“, AB „East West Agro“, UAB „Ivabaltė“, AB „Lytagra“, UAB „Rovaltra“, UAB „Žemtiekimas“.

Partnerystė su verslu – VDU Žemės ūkio akademijos unikalumas ir stiprybė

VDU ŽŪA Žemės ūkio mokslo ir inovacijų plėtros fondo lėšomis bus finansuojami agrosektoriui aktualūs mokslo tyrimai bei eksperimentinė plėtra, inovacijų kūrimas ir demonstravimas, taikymas studijose, bus gerinama inovacijų sklaidos infrastruktūra. Svarbiausi fondo tikslai – skatinti verslui aktualius mokslinius tyrimus, be kurių šiuolaikiškų agroverslų vystymas yra neįmanomas, bei prisidėti prie aukštos kvalifikacijos specialistų VDU ŽŪA rengimo.

VDU Žemės ūkio akademijos ir įmonių, šalies agroverslo lyderių, bendradarbiavimas bei įvairi projektinė veikla jau daugelį metų vyksta nuolat – agroverslas steigia stipendijas studentams, finansuoja infrastruktūros modernizavimą, aktyviai dalyvauja žemės ūkiui aktualiomis profesijomis sudominant moksleivius, tobulinant studijų kokybę, rengiant naujas, į ateities žemės ūkį orientuotas programas, organizuojant studentų praktikas, įgyvendinant mokslo projektus. Nuo šiol VDU Žemės ūkio akademijos ir agroverslo partnerystė įgyja naują kokybinę formą.

VDU rektoriaus prof. dr. Juozo Augučio teigimu, agroverslo įmonių ir Žemės ūkio akademijos partnerystė šalyje yra unikalus reiškinys. Tačiau jo priežastis yra suprantama – absoliučią daugumą Lietuvos žemės ūkio specialistų yra išugdžiusi viena Alma Mater – VDU Žemės ūkio akademija.

„Aktyvi partnerystė su verslu yra didžiulė akademijos jėga, pastebima bei vertinama ir užsienio ekspertų. Šiuolaikiškų studijų neįmanoma organizuoti šiame procese nedalyvaujant verslo įmonėms, nes ateities žemės ūkio profesionalams nepakanka teorinių žinių, įgyjamų auditorijose ir laboratorijose. Jiems būtini praktiniai įgūdžiai, kurių įgyti studentams padeda akademijos socialiniai partneriai. Mūsų mokslininkų veikla taip pat būtų beprasmė, jei mokslinės veiklos rezultatų nelauktų verslas“, – naujojo fondo reikšmę komentuoja VDU rektorius prof. dr. J. Augutis.

Mokslo tyrimais atliepia agrosektoriaus poreikius

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė teigia neabejojanti, kad VDU ŽŪA Žemės ūkio mokslo ir inovacijų plėtros fondas generuos pridėtinę vertę ir į jį įdėtas kiekvienas euras išaugs kelis kartus.

„Pastaruoju metu pastebimas ypač didelis verslo poreikis praktikoje priimamus sprendimus grįsti mokslo argumentais, mokslinių tyrimų rezultatais bei mokslininkų sukurtomis rekomendacijomis.

Didžiąją dalį mokslinių tyrimų VDU ŽŪA šiuo metu atlieka tarpdisciplininės mokslininkų komandos, kurių nariai – agronomijos, maisto, miškininkystės, ekologijos, inžinerijos, bioekonomikos, regionų plėtros specialistai. Šių komandų tyrimai aprėpia pačias įvairiausias sritis. Dedame ir dėsime pastangas, kad problemos, kurias identifikuoja verslas, būtų išspręstos sukurtais naujais produktais ir naujomis technologijomis“, – VDU ŽŪA mokslinės veiklos, nuo šiol remiamos ir mecenatų lėšomis, tikslus komentuoja prof. dr. A. Miceikienė, pastebinti, kad svarbiausios mokslinių tyrimų, vykdomų VDU Žemės ūkio akademijoje, kryptys yra susijusios su žemės ūkio tvarumu, klimato kaitos problemų sprendimu, tradicinio žemės ūkio transformacija į tvarius, atsinaujinančiais ištekliais grindžiamus bioekonomikos verslus.

Parodos „Ką pasėsi…“ – neatsiejama agrosektoriaus identiteto dalis

VDU Žemės ūkio akademijos mecenatų įsteigto Žemės ūkio mokslo ir inovacijų plėtros fondo viena remiamų sričių – žemės ūkio parodų „Ką pasėsi…“ infrastruktūros tobulinimas bei plėtra. Šias parodas organizuojančio VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centro direktorės Ritos Petlickaitės pastebėjimu, verslo įmonių apsisprendimas šiame renginyje dalyvauti kiekvienais metais bei jo lankytojų gausa akivaizdžiausiai įrodo, kad ir verslui, ir visuomenei tai yra svarbu. O fondo veikla dar labiau prisidės prie „Ką pasėsi…“ kokybinių pokyčių bei tęstinumo.

VDU ŽŪA Žemės ūkio mokslo ir inovacijų plėtros fondo steigėjai, AB „Lytagra“ valdybos pirmininkas Adomas Balsys ir UAB „Rovaltra“ generalinis direktorius Romualdas Trainaitis yra tie anuomet tik besiformuojančio agroverslo atstovai, kurie į pirmąsias VDU ŽŪA rengiamas parodas „Ką pasėsi“ atgabeno vakarietišką techniką ir technologijas. Šiandien agroverslo įmonių vadovai teigia tuo metu priėmę teisingiausią sprendimą ieškoti partnerystės saitų su mokslo institucija – VDU Žemės ūkio akademija.

Fondo įsteigimas – signalas valdžiai

VDU ŽŪA Žemės ūkio mokslo ir inovacijų plėtros fondo steigėjai, argumentuodami šio fondo steigimo motyvus, teigia, jog rinkoje konkuruojančios agroverslo įmonės turi vieną bendrą tikslą ir vieną lūkestį. Tai – žymiai išaugęs VDU ŽŪA parengtų kvalifikuotų specialistų skaičius. Universitetinį agronominį, inžinerinį, miškininkystės srities išsilavinimą įgiję jauni žmonės šiuo metu laukiami ir tiesioginėje žemės ūkio produkcijos gamybos grandyje, ir šiai grandžiai produktus bei paslaugas teikiančiose agroverslo įmonėse, tačiau darbo rinka neturi ką pasiūlyti.

UAB „Ivabaltė“ generalinio direktoriaus Irmanto Tarvydžio nuomone, siekiant spęsti šią aštrią problemą būtina regionų aukštesniųjų klasių moksleivius motyvuoti rinktis agrosektoriui aktualiais profesijas. Todėl ši, Rokiškyje veikianti įmonė, priėmė precedento neturintį sprendimą – subūrė rajono verslininkus ir praėjusiais mokslo metais bendradarbiaujant su VDU Žemės ūkio akademija ir Rokiškio profesinio mokymo centru įsteigė Rokiškio eksperimentinę inžinerijos klasę.

UAB „Dojus agro“ Lietuvos filialo direktorė Diana Tatarūnaitė Zubenienė pastebi, jog jos vadovaujamoje komandoje 60 proc. darbuotojų turėtų būti įgiję inžinerinį žemės ūkio krypties išsilavinimą, tačiau taip nėra.

„Visų mūsų, mūsų tėvų ir senelių lopšys yra bendras – tai kaimas ir darbas žemės ūkyje. Jis nuo seno mūsų žmones yra išmokęs dalytis. Todėl ir šiandien turime bendruomeniškai priimti skaudulius, o norėdami gauti pirmiausia turime duoti, t. y. norėdami sulaukti specialistų, turime padėti juos rengiančiai VDU Žemės ūkio akademijai“, –įsitikinusi pašnekovė.

Tuo, kad įmonės ateitį mato partnerystėje su mokslu, savo dalyvavimą fondo veikloje argumentuoja ir UAB „Baltic Agro Machinery“ Žemės ūkio technikos departamento direktorius Virginijus Apšega. „Technika sudėtingėja. Jos pardavėjams ir serviso teikėjams reikia vis daugiau žinių, todėl tikiuosi, kad akademinei bendruomenei ir agroverslui dalijantis atsakomybe ateityje pavyks parengti didesnį skaičių aukštos kvalifikacijos specialistų“, – tikisi pašnekovas. V. Apšegos nuomonei pritaria ir UAB „Žemtiekimas“ generalinis direktorius Saulius Silickas, neabejojantis tuo, jog aukštesnę pridėtinę vertę gali generuoti tik mokslo ir verslo partnerystė. Todėl strateginis fondo tikslas – padėti jiems veikti kartu.

„Dotnuva Baltic“ vykdantysis direktorių Dangis Valaitis pastebi, jog ši įmonė VDU Žemės ūkio akademiją remia jau daugiau nei 20 metų. „Mums šis bendradarbiavimas labai svarbus. Jei siekiame išnaudoti naujausias žemės ūkio technologijų galimybes, turime ugdyti aukščiausios kvalifikacijos profesionalus, kurie dirbtų žemės ūkyje. Tai didins darbo našumą bei kurs didesnę vertę valstybės ekonomikai“, – dėsto D. Valaitis.

AB „East West Agro“ generalinis direktorius Gediminas Kvietkauskas, UAB „Agrokoncerno technika“ direktorius Mindaugas Lapatkinas teigia, jog šios įmonės mokslą taip pat rėmė ir rems, o šiuo metu ši parama įgyja naują kokybinį formatą. Fondo lėšomis vyks universiteto studentų, doktorantų, mokslininkų grupių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, mokslo rezultatų sklaidos, produktyviausiai ir aktyviausiai mokslinį darbą dirbančių mokslo darbuotojų, pedagoginio personalo ir studentų skatinimas, aukšto lygio pedagoginio personalo ir mokslininkų, atvykstančių dėstymo ir mokslo projektų rengimo tikslais, vizitų į VDU Žemės ūkio akademiją užtikrinimas, įvairų kitų su VDU ŽŪA mokslo ir inovacijų plėtra susijusių veiklų skatinimas.

Sprendimus dėl tikslinio Žemės ūkio mokslo ir inovacijų plėtros fondo lėšų panaudojimo priiminės valdyba. Jos nariai – VDU ŽŪA akademinės bendruomenės bei verslo atstovai. Fondo rėmėjams valdyboje atstovaujantys AB „Lytagra“ komercijos direktorius Rimas Norvilas ir DOJUS įmonių grupės generalinis direktorius Donatas Dailidė įsitikinę, jog fondo formatas garantuos veiklos tęstinumą, tikslinį bei efektų lėšų panaudojimą.

VDU ŽŪA Žemės ūkio mokslo ir inovacijų plėtros fondo mecenatų teigimu, šio fondo įsteigimas kartu yra ir signalas valdžiai jungtis prie agrosektoriui aktualių problemų sprendimo, t. y. keisti agrosektoriui aktualių universitetinių studijų finansavimo tvarką bei skatinti moksleivius šias studijas rinktis.

VDU ŽŪA langas. Dešimt įdomių faktų apie žemės ūkį

VDU ŽŪA langas. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkų tribūnoje prof. Astrida MICEIKIENĖ primena: tūkstantmečius praktikuojamas žemės ūkis ir šiandien daro įtaką kasdieniam gyvenimui – net ir tiems visuomenės nariams, kurie žemės ūkyje nedirba.

Žemės ūkis buvo varomoji jėga, padėjusi šiuolaikinių žmonių civilizacijų vystymuisi ir leidusi žmonėms pereiti iš migruojančių medžiotojų / rinkėjų bendruomenių į sėslesnį gyvenimą. Žemės ūkis praktikuojamas tūkstančius metų. Net jei nedirbame žemės ūkyje, tai daro įtaką mūsų kasdieniam gyvenimui. Štai keletas įdomių faktų apie žemės ūkį!

Pusė tinkamos gyventi žemės yra naudojama ūkininkavimui. Šiandien beveik pusė pasaulio tinkamos gyventi žemės yra naudojama žemės ūkiui, o daugiau nei 3/4 jos naudojama gyvulininkystei. Jei pažiūrėtume į visą žemę, skirtą ganyti arba auginti pasėlius gyvulių pašarui, žemė gyvuliams sudaro apie 77 proc. visos pasaulio žemės ūkio paskirties žemės. Nors gyvulininkystė užima didžiąją dalį pasaulio žemės ūkio paskirties žemės, ji generuoja tik apie 20 proc. kalorijų ir apie 40 proc. baltymų, reikalingų pasauliniam maisto tiekimui.

Maždaug 1/4 pasaulio gyventojų dirba žemės ūkyje. Maistas yra būtinas mūsų gyvenimui. Vidutiniškai per pastaruosius kelis dešimtmečius apie 40 proc. pasaulio gyventojų dirbo su žemės ūkiu susijusiose pramonės šakose. Tačiau, Pasaulio banko duomenimis, maisto gamyboje dirbančių žmonių dalis per pastaruosius du dešimtmečius nuolat mažėjo. Tai pirmiausia lemia infrastruktūros, technologijų plėtra ir ūkių efektyvumo didėjimas, todėl reikia mažiau žmonių, dirbančių ūkyje. Pasaulyje žemės ūkio srityje dabar dirba apie 1 mlrd. žmonių, apie 27 proc. gyventojų. Šis skaičius sumažėjo nuo 44 proc., buvusių 1991 m.

2021 m. galvijų skaičius pasaulyje siekė šiek tiek daugiau nei 1 milijardą, t. y. 13,2 mln. galvijų daugiau nei prieš metus. Tai reiškia, kad galvijai sudaro apie 60 proc. visos gyvulininkystės produkcijos visame pasaulyje.

Apie 40 proc. ūkininkaujančiųjų yra moterys. 40 proc. iš 3,3 mln. ūkių visame pasaulyje valdo moterys. Moterų – ūkių valdytojų – skaičius nuo 2002 m. padidėjo 20 proc., o daugiau nei 75 proc. moterų, valdančių ūkius, yra ir ūkių žemės savininkės. Besivystančiose šalyse moterys yra atsakingos už 60–80 proc. maisto produktų gamybos.

Dauguma ūkių visame pasaulyje priklauso šeimai. Apie 56 proc. visų maisto produktų pagamina šeimos ūkiai. Šeimos valdo daugiau nei 57 mln. ūkių visame pasaulyje.

Kviečiai yra populiariausi grūdai, kuriuos tiesiogiai vartoja žmonės. Kviečiai yra viena iš svarbiausių pasaulyje pagrindinių kultūrų. Jų paklausa didėja, ypač tose vietose, kur auga urbanizacija ir industrializacija. Kviečiai yra labiausiai žmonių vartojami grūdai dėl savo naudos sveikatai ir daugiafunkcio naudojimo.

Ūkininkai turi pagaminti 70 proc. daugiau maisto nei šiandien, kad iki 2050 metų išmaitintų pasaulio gyventojus, kurių skaičius vis auga. Šį skaičių galime pasiekti efektyvindami žemės ūkio gamybos procesus.

Ožkos ir avys buvo pirmieji prijaukinti gyvuliai. Jie yra švariausi iš gyvūnų, švaresni nei karvės, vištos ar šunys. Jos neės užteršto pašaro.

Pirmasis „prijaukintas“ maistinis augalas tikriausiai buvo ryžiai arba kukurūzai. Kinijos ūkininkai ryžius augino jau 7500 m. pr. m. e.

Bitės per apdulkinimą kasmet prisideda prie pasėlių už daugiau nei 15 mlrd. dolerių. Bitės apdulkina 80 proc. pasaulio augalų, įskaitant 90 skirtingų maistinių kultūrų.

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė

Partnerio turinys:

Kviečiame į nemokamus mokymus, skirtus žemės ūkyje dirbantiems asmenims

Tarptautinė paroda „Ką pasėsi… 2023“ – stereotipus laužančios inovacijos šiuolaikiniam agrosektoriui

Kovo 30–balandžio 1 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) 27-ąjį kartą vyks tradicinė tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi… 2023“. Per šį laikotarpį keleriopai išaugo renginio formatas, tobulėjo infrastruktūra, kasmet vis sparčiau modernėja bei stebina žemės ūkio veiklą efektyvinantys eksponatai, tačiau kertiniai parodos tikslai išlieka nepakitę: renginiu siekiama pademonstruoti mokslo ir agroverslo bendradarbiavimo rezultatus, suteikti abipusę naudą ūkininkams ir žemės ūkį aptarnaujantiems agroverslams, išlaikyti didžiausios Baltijos šalyse tokio profilio parodos statusą ir – ne mažiau svarbu – keisti stereotipus apie žemės ūkį, jį pristatant kaip vieną sparčiausiai robotizuojamų ir skaitmenizuojamų sektorių, atvirą tarpdisciplininių kompetencijų įgijusiems jauniems specialistams. 

Tris dienas vyksiantis renginys – gausesnis bei tarptautiškesnis

Tris dienas žinių ir inovacijų sklaidos centru tapsiančioje VDU Žemės ūkio akademijoje vyksianti paroda „Ką pasėsi… 2023“ dalyvių skaičiumi žada būti gausesnė bei tarptautiškesnė už praėjusiąją Į parodą sugrįžta popandeminiu laikotarpiu pauzę dariusios įmonės, registruojasi nauji dalyviai. Taip pat laukiama agrosektoriui atstovaujančių įmonių iš Belgijos, Latvijos, Lenkijos, Estijos, Turkijos, Vokietijos. Išskirtinės sąlygos dalyvauti parodoje sudarytos savo ekspoziciją turėsiantiems Ukrainos žemės ūkio technikos gamintojams.

Planuojama, kad parodoje „Ką pasėsi…2023“ savo ekspozicijas pristatys apie 200 Lietuvos bei užsienio šalių įmonių ir tiek pat smulkiųjų prekybininkų, o renginį aplankys keliasdešimt tūkstančių lankytojų iš visos Lietuvos.

Parodos „Ką pasėsi… 2023“ organizatorių komandai vadovaujanti VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centro direktorė Rita Petlickaitė atskleidžia, kad žemės ūkio technikos ekspozicija savo dydžiu ir eksponatų skaičiumi kaip visada bus didžiausias parodos segmentas. „Šiemet žemės ūkio technikos įmonės itin atsakingai ir iš anksto planuoja savo ekspozicijas bei žada pademonstruoti tokių inovacijų, kokių Lietuvoje iki šiol nėra įdiegta. Eksponatų gausa rengiasi nenusileisti ir trąšų gamintojai bei pardavėjai, sėklas, augalų apsaugos produktus ir įvairią kitokią su žemės ūkiu susijusią produkciją siūlančios įmonės, taip pat mokslo, finansų įstaigos, draudimo paslaugų teikėjai“, – pasakoja VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centro direktorė.

VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centro direktorė Rita Petlickaitė

Parodos lankytojai bus laukiami ir VDU ŽŪA stende, kuriame turės galimybę tiesiogiai pasikonsultuoti su mokslininkais. Trečiąją parodos dieną VDU Žemės ūkio akademija atvers duris interesantams studijų klausimais. Besidominčių studijomis lauks „VDU ŽŪA atvirų durų diena“, kurioje lankytojai turės galimybę sužinoti apie bakalauro, magistrantūros bei kitas studijų galimybes, pažinti studijų aplinką ir VDU ŽŪA fakultetus. Balandžio 1 d. interesantai bus laukiami 10 val. ir 11 val. Agronomijos fakultete – VDU ŽŪA centrinių rūmų 303 kab., Bioekonomikos plėtros fakultete – VDU ŽŪA III rūmų 428 kab., Inžinerijos fakultete – II rūmų 304 kab., Miškų ir ekologijos fakultete – VDU ŽŪA centrinių rūmų 428 kab.

Parodoje lankytojų lauks ir naujai atidaryta demonstracinė prototipų erdvė, kuri atspindės mokslo ir verslo bendradarbiavimo rezultatus. Tokia erdvė Vytauto Didžiojo universitete sukurta pirmą kartą, siekiant visuomenei atskleisti universiteto akademinės ir neakademinės bendruomenės kartu su partneriais sukurtus prototipus.

Likus savaitei iki parodos „Ką pasėsi…2023“ atidarymo, 10 vertingiausių eksponatų tradiciškai bus apdovanoti parodos medaliais bei diplomais. Parodos „Ką pasėsi…“ medalis – ypatingas keliais aspektais. Tai – ir ženklas, kad jį pelnęs eksponatas yra išskirtinis savo naudojimo savybėmis bei inovatyvumu, ir išliekamąją vertę turintis žinomo šalies skulptoriaus Marijaus Petrausko autorinis darbas.

Neatsiejama dalis – turininga šviečiamoji programa

R. Petlickaitė atkreipia dėmesį, kad parodos lankytojų laukia turininga šviečiamoji programa, be kurios VDU ŽŪA vykstančios parodos būtų neįsivaizduojamos. Parodos metu rengiami seminarai visada sulaukia gausaus lankytojų dėmesio, nes programoje kiekvienas gali rasti sau aktualią temą. Neatsitiktinai prieš keletą metų parodos „Ką pasėsi…“ šviečiamoji programa Lietuvos mokslo akademijos inicijuotame Mokslo populiarinimo priemonių konkurse yra tapusi viena nugalėtojų.

„Šiuo metu esame subūrę visų VDU ŽŪA fakultetų ekspertų komandą, kuri identifikuoja žemdirbiams aktualiausius klausimus bei formuoja šviečiamosios programos turinį. Planuojama, kad vyks ne tik žemdirbiams skirti seminarai, bet ir žemdirbių, mokslininkų bei įmonių atstovų atvirosios diskusijos. Manome, kad jos padės rasti atsakymus į žemdirbiams rūpimus klausimus, pasitarnaus renkantis konkrečias technologijas ar netgi priimant sprendimus dėl ūkininkavimo strategijos“, – šviečiamosios programos turinį komentuoja VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centro direktorė, atkreipianti dėmesį, kad seminarų metu naujausios informacijos apie galimybes pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros programos priemones ir šios paramos administravimo tvarką suteiks LR žemės ūkio ministerijos atstovai.

Netrūks naudingų ir atraktyvių renginių

VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centro Parodų organizavimo skyriaus vadovės dr. Rimos Pranaitienės teigimu, žemės ūkio parodos „Ką pasėsi…2023“ metu lankytojų taip pat laukia įvairūs intriguojantys renginiai. Šalia parodų paviljonų, VDU ŽŪA mokomojo ūkio laukuose, bus demonstruojamas tręšimo skirtingų gamintojų barstytuvais procesas. Pirmą kartą parodoje vyks nacionalinis profesinio meistriškumo konkursas „Geriausias jaunasis automechanikas 2023“. Parodos lankytojai taip pat turės galimybę patys išbandyti savo jėgas keturračių trasoje. Išskirtinėje VDU ŽŪA erdvėje – Arboretume, kur puoselėjama įspūdinga skirtingų rūšių medžių bei krūmų kolekcija, visas parodos dienas vyks Tarptautinis medžio drožėjų motoriniais pjūklais čempionatas. Lietuvos ir užsienio meistrų išdrožtus kūrinius bus galima įsigyti aukcione.

VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centro Parodų organizavimo skyriaus vadovė dr. Rima Pranaitienė

Bendradarbiaujant su Lietuvos inovacijų centru pirmą kartą parodoje bus įrengta B2B verslo ir susitikimų erdvė, t. y. vieta, kurioje verslo atstovams ir jų klientams bus patogu bendrauti bei sudaryti sandorius. Norintieji rezervuoti laiką B2B susitikimams turės iš anksto užsiregistruoti parodos interneto svetainėje (spausti B2B registracijos nuorodą).

Visas parodos dienas vyks tradicinė smulkiųjų amatų ir sodinukų mugė.

Žemės ūkio parodos „Ką pasėsi…2023“ pagrindinis rėmėjas – UAB „Audrokesta“.

Parodos darbo laikas 9.00–17.00 val.

Parodos lankymas nemokamas.

Iš visos Lietuvos suvažiuosiančių lankytojų patogumui, visas parodos dienas nuo prekybos ir laisvalaikio centro „Mega“ (Islandijos pl. 32, Kaunas) ir atgal iki jo kas pusvalandį kursuos nemokami autobusai.

Kviečiame į nemokamus mokymus sausio mėn., skirtus žemės ūkyje dirbantiems asmenims

VDU ŽŪA langas. Apie žemės ūkio įvaizdį ir ne tik

Naujuosius metus pradedame su nauja rubrika „VDU ŽŪA langas“ portale Ūkininko patarėjas. Tai Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkų tribūna, iš kurios ekspertai dalinsis įžvalgomis apie žemės ūkio politiką. Pirmoji pašnekovė – VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė.

Pradedame septintąjį ES bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) dešimtmetį. Ši politika pirmą kartą nustatė valstybėms narėms taisykles, nurodančias remti žemės ūkio sektorių po niokojančio karo ir bado metų, ir yra ilgiausiai vykdoma bendra ES šalių politika. Jos tikslai beveik nepasikeitė nuo 1962 metų:

• ES piliečiams tiekti įperkamą, saugų ir aukštos kokybės maistą;
• užtikrinti tinkamą ūkininkų gyvenimo lygį;
• tausoti gamtos išteklius ir aplinką.

Taigi, ūkininkaujantiems iškelta dvejopa užduotis: gaminti maisto produktus ir kartu saugoti gamtą ir biologinę įvairovę. Siekiant užtikrinti maisto produktų gamybą ir gyvenimo kokybę šiandien, rytoj ir ateityje, itin svarbu apdairiai naudoti gamtos išteklius ir vystyti viešąsias paslaugas.

Ūkininkai ir žemės ūkio įmonių darbuotojai yra žemės ūkio ir maisto produktų sektoriaus – vieno didžiausių ES ekonomikos sektorių – pagrindas. ES yra 10 mln. ūkininkų, o apie 40 mln. darbo vietų yra maisto gamybos, mažmeninės prekybos maisto produktais ir maitinimo paslaugų sektoriuose, kurie tiesiogiai priklauso nuo žemės ūkio. Tai rodo šio sektoriaus apimtis ir svarbą.

Tačiau pastaruoju metu Lietuvoje dažnai žemės ūkis nepelnytai pristatomas ne kaip strateginis sektorius, suteikiantis maistą ir kartu saugumą šalies gyventojams, bet kaip aplinkos teršėjas ir mokesčių mokėtojų pinigų naudotojas. Tokiam įvaizdžiui paneigti ir tikrajam įvaizdžiui pristatyti turi susitelkti visi: ūkininkai, mokslininkai, politikai, visuomenininkai. Deja, vienybės ir lyderystės, taip pat – atsakomybės, trūksta, nes apie žemės ūkį dažnai kalba žmonės, realiai nesuprantantys jo specifikos, kalba neargumentuotai, siekdami populiarumo visuomenėje ar kitų asmeninių tikslų.

Todėl noriu pateikti argumentus, pagrindžiančius žemės ūkio verslo svarbą ir BŽŪP priemonių būtinybę, siekiant išlaikyti aukštus maisto gamybos standartus.

Ūkininkavimas skiriasi nuo daugumos kitų rūšių verslų. Statistinė informacija pagrindžia, kad nepaisant maisto gamybos svarbos, ūkininkų pajamos, palyginti su ne žemės ūkio pajamomis, yra maždaug 40 proc. mažesnės ir todėl siekiant išlaikyti kiek galima stabilias maisto produktų kainas ir įgyvendinti klimato kaitos reikalavimus, aplinkos saugojimo priemones yra būtinos paramos priemonės.

Visuomenė turi pagaliau suprasti, kad ūkininkams teikiamos tiesioginės išmokos nėra jų papildomos pajamos, tai tik atlygis už teikiamas viešąsias paslaugas, už kurias rinkoje paprastai nėra mokama, pvz., už rūpinimąsi aplinka, kraštovaizdžio išsaugojimu ir kitas viešąsias paslaugas, už kurias visuomenė nemoka, bet jomis naudojasi.

Su aplinka susijusios subsidijos ūkininkams taip pat nėra papildoma nauda, o tik atsiradusių papildomų išlaidų arba negautų pajamų kompensavimas už aplinkos saugojimą, aplinkosauginių priemonių įgyvendinimą.

Ūkininkai turi dirbti ekonomiškai efektyviai, tačiau kartu jų veikla turėtų būti tvari, ją vykdant turėtų būti tausojama aplinka, saugomas dirvožemis ir biologinė įvairovė. Tam ir skirtos BŽŪP priemonės.

Šiais metais kviečiu visus, dirbančius žemės ūkyje ir su juo susijusiose srityse, imtis lyderystės formuojant teisingą nuomonę ir pozityvų žemės ūkio įvaizdžio formavimą. Manau, atėjo laikas ūkininkus ir žemės ūkio įmones vienijančioms visuomeninėms organizacijoms telktis ir rasti bendrą kalbą dėl žemės ūkio ateities ir jo prestižo. Laikas sustiprėti esamiems žemės ūkio verslo lyderiams ir atsirasti naujiems, gebantiems formuoti teisingą žemės ūkio politikos kryptį ir pozicionuoti žemės ūkį teisinga linkme. Tikiu, kad dirbdami kartu galime atstatyti tai, kas buvo sugriauta ir griaunama žemės ūkyje.

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė

Partnerio turinys:

Dalykų studijos VDU ŽŪA: 23 studijų dalykai norintiems tobulėti ir kelti kvalifikaciją

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) skelbia registraciją į dalykų studijas ir pavasario semestre kviečia rinktis iš 24 studijų dalykų bei tapti studentu – laisvuoju klausytoju! Siūloma rinktis programas iš agronomijos, bioekonomikos plėtros, inžinerijos, miškininkystės ir ekologijos sričių. Laisvuoju studijų dalykų klausytoju gali tapti visi, kurie nori tobulėti bei kelti savo kvalifikaciją.

Kodėl verta tapti laisvuoju klausytoju?

• Naujos žinios
• Kvalifikacijos tobulinimas
• Naujos pažintys su VDU ŽŪA bendruomene
• Nauji įgūdžiai
• Naujos galimybės

Kaip vyksta dalykų studijos?

Jūs tampate studentu – laisvuoju klausytoju, todėl įsipareigojate lankyti paskaitas su kitais studentais, parengti rašto darbus, dirbti komandose, išlaikyti egzaminą. Išklausius norimą studijų dalyką bus įteiktas akademinis pažymėjimas, patvirtinantis, kad įgijote naujų žinių ir pripažįstamas daugelio pasaulio šalių aukštosiose mokyklose.

Prašymai tapti dalykų studijų laisvuoju klausytoju pildomi internetu epasirašymas.vdu.lt iki vasario 15 d. Užpildžius prašymą asmeniui bus išsiųsta informacija dėl tolimesnės eigos.

Galimybė rinktis iš 23 studijų dalykų

• Dirvotyra
• Funkcionalusis maistas
• Maisto mokslas
• Pievininkystė

• Audito pagrindai
• Finansinė atskaitomybė
• Finansų pagrindai
• Finansų valdymo pagrindai
• Logistikos verslo administravimas
• Mikroekonomika
• Verslo teisė
• Žemės ūkio verslo subjektų apskaita

• Geodezijos pagrindai
• Kompiuterinė braižyba
• Kompiuterizuotas projektavimas
• Termodinamika 
• Transporto ir jėgos mašinos 
• Žemės dirbimo ir pasėlių priežiūros technologijos

• Biogeografija
• Dendrologija
• GIS pagrindai
• Miško politikos ir teisės pagrindai
• Vandens biologija ir ekologija

Daugiau informacijos apie dalykų studijas

Kilus klausimams kreiptis el. paštu: debora.augutyte@vdu.lt

Transporto ir žemės ūkio inovacijos transformuoja verslą

Bendradarbiaujant mokslo ir verslo atstovams gimsta drąsios ir netikėtos idėjos, keičiančios iki šiol įprastais laikytus procesus. Su kokiais iššūkiais susiduria pokyčius išgyvenančios įmonės, kaip išmaniai valdyti savo verslą, kad inovatyvios technologijos ir biudžetas būtų tik viena iš sudedamųjų sėkmės dalių, kokia filosofija ir netradiciniai sprendimai verslui gali padėti pasiekti aukštus rezultatus, ką kuria mokslo ir verslo sintezė, sužinosite jau šį šeštadienį, 11.30 val., laidoje „Inovacijų DNR“ per  „Lietuvos ryto“ televiziją.

Išlieka reaguojantys į pokyčius

Nuolatinį pokytį išgyvenančiame pasaulyje išlieka tik laiku prisitaikantys prie naujų aplinkybių. Verslininko ir investuotojo Ilja Laurs teigimu, viena svarbiausių Lietuvos ūkio šakų, logistika, išgyvena daug pokyčių.

„Lietuvos ūkį maitinančiame ir didžiąją dalį BVP sukuriančiame transporto sektoriuje ypatingai svarbi skaitmenizacija ir viso automobilių ūkio robotizacija. Užsienyje jau galima užsisakyti taksi be vairuotojo. Sukurtos technologijos, pritaikyta teisinė bazė, tai jau nebe ateitis, o dabartis. Gebantis transformuotis darbuotojas gali ženkliai pakelti savo vertę ir atlyginimą. Būtina investuoti į naujas žinias ir gebėjimus, labai svarbi edukacija ir supratimas, kaip viskas vyksta, laikas negailestingas liekantiems su tais pačiais įgūdžiais. Pandemija lėmė daug pasikeitimų, nuo naujų verslo modelių iki priverstinio skaitmenizavimo. Per paskutinius dvejus metus pokytis buvo žymiai stipresnis nei priešpandeminio dešimtmečio“, – apie šiandienines tendencijas ir ateitį kalba Ilja Laurs.

Žemės ūkis diktuoja inovacijas

Gediminas Kvietkauskas, akcinės bendrovės „East West Agro“ (EWA), prekiaujančios modernia žemės ūkio technika generalinis direktorius įsitikinęs, kad žemės ūkis – inovacijų variklis, jų kūrimą žemės ūkyje skatina nenutrūkstamai didėjantis maisto poreikis dėl augančio žmonių skaičiaus žemėje.

Kvietkausko vadovaujama žemės ūkio technika prekiaujanti įmonė, drąsių netradicinių sprendimų ir sistemingo darbo su rinkodara dėka jau keletą metų laikosi rinkos lyderių trejetuke. Kiekviename ambicingame versle svarbiausia rinkodara, kuo ji platesnė, kuo daugiau apima įmonės darbuotojų, tuo galingesnis ginklas konkurencijoje.

 Žvelgiant plačiai ir siekiant kuo didesnės sklaidos gimsta spontaniški projektai, vėliau atnešantys realios finansinės naudos net ir derantis su tiekėjais“, – entuziastingai patirtimi dalijasi G. Kvietkauskas.

Verslininkas įsitikinęs, kad turime auginti naujos kartos specialistus, kurie nebūtų tik agronomai ar mechanikai, kad turėtų integruotas informacinių technologijų žinias, būtų atviri pokyčiams, nes šiuolaikinės įmonės turi dalyvauti inovacijų kūrime, verslas ir mokslas šiuolaikiniame versle tampa lygiaverčiais partneriais tobulinant produktus ir kuriant naujus.

Mokslas įsiklauso į verslo poreikius

Verslui vis aktyviau domintis mokslo kuriamomis inovacijomis, mokslas vis plačiau atsiveria bendradarbiavimui ir įsiklauso į verslininkų poreikius. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kanclerė profesorė Astrida Miceikienė džiaugiasi sėkmingu verslo ir mokslo bendradarbiavimu.

„Jaučiame augantį verslo susidomėjimą ilgalaikiais eksperimentais ir bandymais, jau produktų tyrimais. Pastebime ir verslo poreikį bendradarbiaujant kurti naujas technologijas, taip pat naujus, draugiškus aplinkai produktus, atliepiančius žaliojo kurso reikalavimus ir pasikeitusius vartotojų poreikius. Jau pradedame ruošti specialistus ateities poreikiams – dronų valdytojus, laukinės gamtos atkūrėjus, žemės ūkio tendencijų prognozuotojus, hidrologus“ – apie į inovacijas vedančią verslo ir mokslo sinergiją kalba profesorė Astrida Miceikienė.

Bendradarbiavimas atveria galimybes

Trečiąjį sezoną laida „Inovacijų DNR“ pradeda bendradarbiaudama su VDU Žemės ūkio akademija. „Džiaugiamės galėdami prisidėti prie mokslo ir verslo sintezės kuriamų inovacijų sklaidos, atvira mokslo bendruomenė ir progresyvus verslas – naujų, tvarių idėjų kūrėjai Lietuvos ir pasaulio ateičiai“, – bendradarbiavimu su Transporto inovacijų asociacija džiaugiasi VDU ŽŪA kanclerė profesorė Astrida Miceikienė.

„Verslo ir mokslo bendradarbiavimas yra pagrindinis inovacijų variklis, tad džiaugiuosi mokslo bendruomenės įsitraukimu kuriant laidą“ – Astridai M. antrino ir „Inovacijų DNR“ laidos sumanytojas ir vedėjas Jurgis Adomavičius.

Šį sezoną kviesime susipažinti su sėkmingais verslais tapusiais startuoliais, inovatyvių, tvarių įmonių sprendimus ir mūsų visų laukiančius pokyčius. Taip pat dėmesio skirsime įkvepiančiai mokslo ir verslo partnerystei, ieškosime sprendimų, leidžiančių prisidėti prie klimato kaitos stabdymo, kviesime žiniomis ir patirtimi pasidalinti šalies technologijų ekspertus, įvairių sektorių įmonių atstovus, mokslininkus ir ateities pramonės vystytojus.

Daugiau apie įkvepiančią mokslo ir verslo partnerystę –  jau šį šeštadienį, 11.30 val., laidoje „Inovacijų DNR“ per „Lrytas TV“.

Tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi… 2022“

2022 m. kovo 31–balandžio 2 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje vyks tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi… 2022“.

Parodos tematika:

• Žemės ūkio technika;
• Derliaus apdorojimo ir sandėliavimo įranga;
• Sėklos, augalų apsaugos priemonės ir trąšos;
• Produktai ir įranga gyvulininkystei, paukštininkystei ir žuvininkystei;
• Miškų ir komunalinio ūkio technika;
• Statyba, vandentvarka, šilumos ūkis ir kenkėjų prevencija;
• Įranga ir įrankiai sodui bei daržui;
• Atsarginės dalys, padangos, tepalai, talpos, įrankiai, darbo drabužiai;
• Skaitmeninės technologijos žemės ūkiui;
• Žemės ūkio mokslas, konsultavimo paslaugos, specializuoti leidiniai;
• Draudimo ir kitos finansinės paslaugos žemės ūkiui;
• Visureigiai ir specialieji automobiliai žemės ūkiui.

Daugiau informacijos apie renginį galima rasti ir dalyvių registracija vyksta interneto svetainėje expoacademia.lt.

Renginio organizatorius – VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centras (VSPC).

• Antropoceno era
• Apie VDU ŽŪA
• Dabartis
• Darbuotojai
• Darbuotojams
• Didžioji tuja – Tltuja plicata Donn ex D. Don
• Disertacijos
• Dviskiautis ginkmedis – Ginkgo biloba L.
• Ekologija ir aplinkotyra
• Energetikos ir biotechnologijų inžinerijos institutas
• Energetinių augalų ekspozicija
• ERASMUS+ dėstymo vizitai
• Fakultetai
• Geležinė parotija – Parrotia persica (DC.) C. A. Mey.
• Gelsvažiedis tulpmedis – Liriodendron tulipifera L.
• Geltonoji pušis -Pinusponderosa Dougl. Ex P.et C. Laws.
• Intensyviai  naudojamų agroekosistemų tvarumas
• Istorija
• Įvairaus intensyvumo sėjomainų, monopasėlių ir pūdymų ilgalaikiai tyrimai
• Įvykių archyvas
• Jėgos ir transporto mašinų inžinerijos institutas
• Juodasis riešutmedis – Juglans nigra L.
• Kaip vyks 2019 m. priėmimas į bakalauro studijas?
• Kernza introdukcijos galimybės šiaurės ir baltijos šalių regione (viking)
• Klevalapis platanas – Platanus x hispanica Mill. Ex Munchh.
• Konferencija „Jaunasis mokslininkas 2022“
• Konferencijos
• Kontaktai
• Kvalifikacijos tobulinimas
• Metodinė medžiaga
• Mokslas
• Mokslinė veikla
• Mokslinių tyrimų kryptys
• Mokslo ir jo sklaidos renginiai
• Monografijos ir straipsniai
• Paprastasis ąžuolas – Quercus robur L.
• Paprastasis bukas – Fagus sylvatica L.
• Parodos (VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centre)
• Patentai
• Patentai ir projektai
• Platanalapis klevas – Acer pseudoplatanus L.
• POSHMyCo suinteresuotųjų šalių seminaras ‘Selektyvus derliaus nuėmimas remiantis mikotoksinų kiekio grūdinėse kultūrose vertinimu’
• Skatinamosios stipendijos
• Studijos
• Studijų dalykai/moduliai
• Studijų kainos
• Sveiko dirvožemio formavimas didinant anglies sankaupų sluoksniavimąsi armenyje
• Svetainės žemėlapis
• Tarptautinė veikla
• VDU ŽŪA 100-metis
• VDU ŽŪA bakalauro studijos
• Veimutinė pušis – Pinus strobus L.
• Veislės
• Verslui ir visuomenei
• Visi įvykiai
• Visos naujienos
• ŽEMĖS ŪKIO AKADEMIJOS ARBORETUMAS
• Žieminių rapsų hibridų skirtingų veislių vystymosi dėsningumai
• Žieminių žirnių (Pisum sativum L.) auginimo galimybės Lietuvos klimatinėmis sąlygomis
• Žmogaus ir gamtos sauga 2020
• Leidinys „Žmogaus ir gamtos sauga”