• Titulinis
• Visos naujienos

Kviečiame į nemokamus mokymus sausio mėn., skirtus žemės ūkyje dirbantiems asmenims

VDU ŽŪA langas. Apie žemės ūkio įvaizdį ir ne tik

Naujuosius metus pradedame su nauja rubrika „VDU ŽŪA langas“ portale Ūkininko patarėjas. Tai Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkų tribūna, iš kurios ekspertai dalinsis įžvalgomis apie žemės ūkio politiką. Pirmoji pašnekovė – VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė.

Pradedame septintąjį ES bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) dešimtmetį. Ši politika pirmą kartą nustatė valstybėms narėms taisykles, nurodančias remti žemės ūkio sektorių po niokojančio karo ir bado metų, ir yra ilgiausiai vykdoma bendra ES šalių politika. Jos tikslai beveik nepasikeitė nuo 1962 metų:

• ES piliečiams tiekti įperkamą, saugų ir aukštos kokybės maistą;
• užtikrinti tinkamą ūkininkų gyvenimo lygį;
• tausoti gamtos išteklius ir aplinką.

Taigi, ūkininkaujantiems iškelta dvejopa užduotis: gaminti maisto produktus ir kartu saugoti gamtą ir biologinę įvairovę. Siekiant užtikrinti maisto produktų gamybą ir gyvenimo kokybę šiandien, rytoj ir ateityje, itin svarbu apdairiai naudoti gamtos išteklius ir vystyti viešąsias paslaugas.

Ūkininkai ir žemės ūkio įmonių darbuotojai yra žemės ūkio ir maisto produktų sektoriaus – vieno didžiausių ES ekonomikos sektorių – pagrindas. ES yra 10 mln. ūkininkų, o apie 40 mln. darbo vietų yra maisto gamybos, mažmeninės prekybos maisto produktais ir maitinimo paslaugų sektoriuose, kurie tiesiogiai priklauso nuo žemės ūkio. Tai rodo šio sektoriaus apimtis ir svarbą.

Tačiau pastaruoju metu Lietuvoje dažnai žemės ūkis nepelnytai pristatomas ne kaip strateginis sektorius, suteikiantis maistą ir kartu saugumą šalies gyventojams, bet kaip aplinkos teršėjas ir mokesčių mokėtojų pinigų naudotojas. Tokiam įvaizdžiui paneigti ir tikrajam įvaizdžiui pristatyti turi susitelkti visi: ūkininkai, mokslininkai, politikai, visuomenininkai. Deja, vienybės ir lyderystės, taip pat – atsakomybės, trūksta, nes apie žemės ūkį dažnai kalba žmonės, realiai nesuprantantys jo specifikos, kalba neargumentuotai, siekdami populiarumo visuomenėje ar kitų asmeninių tikslų.

Todėl noriu pateikti argumentus, pagrindžiančius žemės ūkio verslo svarbą ir BŽŪP priemonių būtinybę, siekiant išlaikyti aukštus maisto gamybos standartus.

Ūkininkavimas skiriasi nuo daugumos kitų rūšių verslų. Statistinė informacija pagrindžia, kad nepaisant maisto gamybos svarbos, ūkininkų pajamos, palyginti su ne žemės ūkio pajamomis, yra maždaug 40 proc. mažesnės ir todėl siekiant išlaikyti kiek galima stabilias maisto produktų kainas ir įgyvendinti klimato kaitos reikalavimus, aplinkos saugojimo priemones yra būtinos paramos priemonės.

Visuomenė turi pagaliau suprasti, kad ūkininkams teikiamos tiesioginės išmokos nėra jų papildomos pajamos, tai tik atlygis už teikiamas viešąsias paslaugas, už kurias rinkoje paprastai nėra mokama, pvz., už rūpinimąsi aplinka, kraštovaizdžio išsaugojimu ir kitas viešąsias paslaugas, už kurias visuomenė nemoka, bet jomis naudojasi.

Su aplinka susijusios subsidijos ūkininkams taip pat nėra papildoma nauda, o tik atsiradusių papildomų išlaidų arba negautų pajamų kompensavimas už aplinkos saugojimą, aplinkosauginių priemonių įgyvendinimą.

Ūkininkai turi dirbti ekonomiškai efektyviai, tačiau kartu jų veikla turėtų būti tvari, ją vykdant turėtų būti tausojama aplinka, saugomas dirvožemis ir biologinė įvairovė. Tam ir skirtos BŽŪP priemonės.

Šiais metais kviečiu visus, dirbančius žemės ūkyje ir su juo susijusiose srityse, imtis lyderystės formuojant teisingą nuomonę ir pozityvų žemės ūkio įvaizdžio formavimą. Manau, atėjo laikas ūkininkus ir žemės ūkio įmones vienijančioms visuomeninėms organizacijoms telktis ir rasti bendrą kalbą dėl žemės ūkio ateities ir jo prestižo. Laikas sustiprėti esamiems žemės ūkio verslo lyderiams ir atsirasti naujiems, gebantiems formuoti teisingą žemės ūkio politikos kryptį ir pozicionuoti žemės ūkį teisinga linkme. Tikiu, kad dirbdami kartu galime atstatyti tai, kas buvo sugriauta ir griaunama žemės ūkyje.

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė

Partnerio turinys:

Dalykų studijos VDU ŽŪA: 23 studijų dalykai norintiems tobulėti ir kelti kvalifikaciją

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) skelbia registraciją į dalykų studijas ir pavasario semestre kviečia rinktis iš 24 studijų dalykų bei tapti studentu – laisvuoju klausytoju! Siūloma rinktis programas iš agronomijos, bioekonomikos plėtros, inžinerijos, miškininkystės ir ekologijos sričių. Laisvuoju studijų dalykų klausytoju gali tapti visi, kurie nori tobulėti bei kelti savo kvalifikaciją.

Kodėl verta tapti laisvuoju klausytoju?

• Naujos žinios
• Kvalifikacijos tobulinimas
• Naujos pažintys su VDU ŽŪA bendruomene
• Nauji įgūdžiai
• Naujos galimybės

Kaip vyksta dalykų studijos?

Jūs tampate studentu – laisvuoju klausytoju, todėl įsipareigojate lankyti paskaitas su kitais studentais, parengti rašto darbus, dirbti komandose, išlaikyti egzaminą. Išklausius norimą studijų dalyką bus įteiktas akademinis pažymėjimas, patvirtinantis, kad įgijote naujų žinių ir pripažįstamas daugelio pasaulio šalių aukštosiose mokyklose.

Prašymai tapti dalykų studijų laisvuoju klausytoju pildomi internetu epasirašymas.vdu.lt iki vasario 15 d. Užpildžius prašymą asmeniui bus išsiųsta informacija dėl tolimesnės eigos.

Galimybė rinktis iš 23 studijų dalykų

• Dirvotyra
• Funkcionalusis maistas
• Maisto mokslas
• Pievininkystė

• Audito pagrindai
• Finansinė atskaitomybė
• Finansų pagrindai
• Finansų valdymo pagrindai
• Logistikos verslo administravimas
• Mikroekonomika
• Verslo teisė
• Žemės ūkio verslo subjektų apskaita

• Geodezijos pagrindai
• Kompiuterinė braižyba
• Kompiuterizuotas projektavimas
• Termodinamika 
• Transporto ir jėgos mašinos 
• Žemės dirbimo ir pasėlių priežiūros technologijos

• Biogeografija
• Dendrologija
• GIS pagrindai
• Miško politikos ir teisės pagrindai
• Vandens biologija ir ekologija

Daugiau informacijos apie dalykų studijas

Kilus klausimams kreiptis el. paštu: debora.augutyte@vdu.lt

Transporto ir žemės ūkio inovacijos transformuoja verslą

Bendradarbiaujant mokslo ir verslo atstovams gimsta drąsios ir netikėtos idėjos, keičiančios iki šiol įprastais laikytus procesus. Su kokiais iššūkiais susiduria pokyčius išgyvenančios įmonės, kaip išmaniai valdyti savo verslą, kad inovatyvios technologijos ir biudžetas būtų tik viena iš sudedamųjų sėkmės dalių, kokia filosofija ir netradiciniai sprendimai verslui gali padėti pasiekti aukštus rezultatus, ką kuria mokslo ir verslo sintezė, sužinosite jau šį šeštadienį, 11.30 val., laidoje „Inovacijų DNR“ per  „Lietuvos ryto“ televiziją.

Išlieka reaguojantys į pokyčius

Nuolatinį pokytį išgyvenančiame pasaulyje išlieka tik laiku prisitaikantys prie naujų aplinkybių. Verslininko ir investuotojo Ilja Laurs teigimu, viena svarbiausių Lietuvos ūkio šakų, logistika, išgyvena daug pokyčių.

„Lietuvos ūkį maitinančiame ir didžiąją dalį BVP sukuriančiame transporto sektoriuje ypatingai svarbi skaitmenizacija ir viso automobilių ūkio robotizacija. Užsienyje jau galima užsisakyti taksi be vairuotojo. Sukurtos technologijos, pritaikyta teisinė bazė, tai jau nebe ateitis, o dabartis. Gebantis transformuotis darbuotojas gali ženkliai pakelti savo vertę ir atlyginimą. Būtina investuoti į naujas žinias ir gebėjimus, labai svarbi edukacija ir supratimas, kaip viskas vyksta, laikas negailestingas liekantiems su tais pačiais įgūdžiais. Pandemija lėmė daug pasikeitimų, nuo naujų verslo modelių iki priverstinio skaitmenizavimo. Per paskutinius dvejus metus pokytis buvo žymiai stipresnis nei priešpandeminio dešimtmečio“, – apie šiandienines tendencijas ir ateitį kalba Ilja Laurs.

Žemės ūkis diktuoja inovacijas

Gediminas Kvietkauskas, akcinės bendrovės „East West Agro“ (EWA), prekiaujančios modernia žemės ūkio technika generalinis direktorius įsitikinęs, kad žemės ūkis – inovacijų variklis, jų kūrimą žemės ūkyje skatina nenutrūkstamai didėjantis maisto poreikis dėl augančio žmonių skaičiaus žemėje.

Kvietkausko vadovaujama žemės ūkio technika prekiaujanti įmonė, drąsių netradicinių sprendimų ir sistemingo darbo su rinkodara dėka jau keletą metų laikosi rinkos lyderių trejetuke. Kiekviename ambicingame versle svarbiausia rinkodara, kuo ji platesnė, kuo daugiau apima įmonės darbuotojų, tuo galingesnis ginklas konkurencijoje.

 Žvelgiant plačiai ir siekiant kuo didesnės sklaidos gimsta spontaniški projektai, vėliau atnešantys realios finansinės naudos net ir derantis su tiekėjais“, – entuziastingai patirtimi dalijasi G. Kvietkauskas.

Verslininkas įsitikinęs, kad turime auginti naujos kartos specialistus, kurie nebūtų tik agronomai ar mechanikai, kad turėtų integruotas informacinių technologijų žinias, būtų atviri pokyčiams, nes šiuolaikinės įmonės turi dalyvauti inovacijų kūrime, verslas ir mokslas šiuolaikiniame versle tampa lygiaverčiais partneriais tobulinant produktus ir kuriant naujus.

Mokslas įsiklauso į verslo poreikius

Verslui vis aktyviau domintis mokslo kuriamomis inovacijomis, mokslas vis plačiau atsiveria bendradarbiavimui ir įsiklauso į verslininkų poreikius. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kanclerė profesorė Astrida Miceikienė džiaugiasi sėkmingu verslo ir mokslo bendradarbiavimu.

„Jaučiame augantį verslo susidomėjimą ilgalaikiais eksperimentais ir bandymais, jau produktų tyrimais. Pastebime ir verslo poreikį bendradarbiaujant kurti naujas technologijas, taip pat naujus, draugiškus aplinkai produktus, atliepiančius žaliojo kurso reikalavimus ir pasikeitusius vartotojų poreikius. Jau pradedame ruošti specialistus ateities poreikiams – dronų valdytojus, laukinės gamtos atkūrėjus, žemės ūkio tendencijų prognozuotojus, hidrologus“ – apie į inovacijas vedančią verslo ir mokslo sinergiją kalba profesorė Astrida Miceikienė.

Bendradarbiavimas atveria galimybes

Trečiąjį sezoną laida „Inovacijų DNR“ pradeda bendradarbiaudama su VDU Žemės ūkio akademija. „Džiaugiamės galėdami prisidėti prie mokslo ir verslo sintezės kuriamų inovacijų sklaidos, atvira mokslo bendruomenė ir progresyvus verslas – naujų, tvarių idėjų kūrėjai Lietuvos ir pasaulio ateičiai“, – bendradarbiavimu su Transporto inovacijų asociacija džiaugiasi VDU ŽŪA kanclerė profesorė Astrida Miceikienė.

„Verslo ir mokslo bendradarbiavimas yra pagrindinis inovacijų variklis, tad džiaugiuosi mokslo bendruomenės įsitraukimu kuriant laidą“ – Astridai M. antrino ir „Inovacijų DNR“ laidos sumanytojas ir vedėjas Jurgis Adomavičius.

Šį sezoną kviesime susipažinti su sėkmingais verslais tapusiais startuoliais, inovatyvių, tvarių įmonių sprendimus ir mūsų visų laukiančius pokyčius. Taip pat dėmesio skirsime įkvepiančiai mokslo ir verslo partnerystei, ieškosime sprendimų, leidžiančių prisidėti prie klimato kaitos stabdymo, kviesime žiniomis ir patirtimi pasidalinti šalies technologijų ekspertus, įvairių sektorių įmonių atstovus, mokslininkus ir ateities pramonės vystytojus.

Daugiau apie įkvepiančią mokslo ir verslo partnerystę –  jau šį šeštadienį, 11.30 val., laidoje „Inovacijų DNR“ per „Lrytas TV“.

Tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi… 2022“

2022 m. kovo 31–balandžio 2 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje vyks tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi… 2022“.

Parodos tematika:

• Žemės ūkio technika;
• Derliaus apdorojimo ir sandėliavimo įranga;
• Sėklos, augalų apsaugos priemonės ir trąšos;
• Produktai ir įranga gyvulininkystei, paukštininkystei ir žuvininkystei;
• Miškų ir komunalinio ūkio technika;
• Statyba, vandentvarka, šilumos ūkis ir kenkėjų prevencija;
• Įranga ir įrankiai sodui bei daržui;
• Atsarginės dalys, padangos, tepalai, talpos, įrankiai, darbo drabužiai;
• Skaitmeninės technologijos žemės ūkiui;
• Žemės ūkio mokslas, konsultavimo paslaugos, specializuoti leidiniai;
• Draudimo ir kitos finansinės paslaugos žemės ūkiui;
• Visureigiai ir specialieji automobiliai žemės ūkiui.

Daugiau informacijos apie renginį galima rasti ir dalyvių registracija vyksta interneto svetainėje expoacademia.lt.

Renginio organizatorius – VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centras (VSPC).

Tarptautinis pluoštinių kanapių verslo renginys „Cannabis Hub.LT 2022“

2022 m. lapkričio 11-12 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje vyks tarptautinis pluoštinių kanapių verslo renginys „Cannabis Hub.LT 2022“.

Parodos tematika:

• Specializuota žemės ūkio technika (sėjamosios, derliaus nuėmimo technika ir kt.);
• Pluoštinių kanapių sertifikuotos sėklos ir šiuolaikiškos auginimo technologijos;
• Ekologiškos trąšos, augalų apsaugos priemonės ir biostimuliatoriai;
• Pluoštinių kanapių sėklų ir biomasės džiovinimo bei sandėliavimo įranga ir technologijos;
• Sėklų ir biomasės perdirbimo ir rafinavimo įranga;
• Pluoštinių kanapių produktai (maisto produktai, pašarai, kosmetika, trąšos ir kt.) ;
• Kanapių ūkių darbo turizmo ir rekreacijos paslaugos;
• Pluoštinių kanapių verslą administruojančios ir plėtrą remiančios institucijos;
• Pluoštinių kanapių selekcijos, mokslo tyrimų ir konsultavimo paslaugos.

Daugiau informacijos apie renginį galima rasti ir parodos dalyvių registracija vyksta interneto svetainėje expoacademia.lt.

Renginio organizatoriai:

• VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centras (VSPC)
• Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacija (KAPVIA)

Kviečiame įsikurti verslo inkubatoriuje

Vytauto Didžiojo Universiteto verslo inkubatorius kviečia įsikurti naujus bendruomenės narius ir siūlo:

• biuro patalpas
• laboratorijas
• diskusijų erdves verslo susitikimams
• patogią automobilių stovėjimo aikštelę
• bendradarbiavimo galimybes su inkubatoriaus bendruomenės nariais
• galimybes dalyvauti parodose ir kituose renginiuose pristatant savo įmonę
• KTPC komandos konsultacijas verslo vystymo, intelektinės nuosavybės, rinkodaros ir finansavimo šaltinių paieškos klausimais.

Konkurso dalyviai dėl apžiūros ir registracijos turėtų kreiptis į inkubatoriaus koordinatorę Ingą Adamonytę tel. + 370 650 54264, el. paštas: inga.adamonyte@vdu.lt. Patalpų apžiūra nuo 2021-12-06 iki 2021-12-07, dokumentų pateikimas nuo 2021‑12-16 ir 2021-12-17.

Konkursų sąlygos: 

Nuomos konkurso Nr. 1 sąlygos

Nuomos konkurso Nr. 2 sąlygos

Nuomos konkurso Nr. 3 sąlygos

Nuomos konkurso Nr. 4 sąlygos

Nuomos konkurso Nr. 5 sąlygos

Agroverslas remia sektoriui aktualias studijas

Jei ne ypatingu bendruomeniškumu garsėjančio Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) absolventų klubo „ŽŪA alumni“ įsteigtas Paramos ir labdaros fondas „Pagalba regionų jaunimo studijoms“, šiųmečio Zarasų rajono abituriento Martyno Visocko ateities svajonė, iki kurios pritrūko vos 0,04 konkursinio balo, tikrai nebūtų išsipildžiusi. Fondui skyrus lėšų Parengiamųjų studijų programai, Martynas VDU ŽŪA ne tik sėkmingai pradėjo mechanikos inžinerijos studijas, bet ir puoselėja ateities planus kopti karjeros laiptais agroverslo įmonėse.

Parengiamųjų studijų klausytojas Martynas Visockas

Iki svajonės pritrūko vos 0,04 balo

„Augau nuolat sukiodamasis apie žemės ūkio techniką senelio ūkyje ir tai man labai patiko. Kaip būsimas mechanikas netgi jaučiausi sukaupęs naudingos praktinės patirties, todėl vienintelė studijų programa, kurią nurodžiau stojamųjų paraiškoje – „Žemės ūkio mechanikos inžinerija“ VDU Žemės ūkio akademijoje. Kai paaiškėjo, kad nuo sėkmės mane skiria vos 0,04 konkursinio balo, buvo išties skaudu. Jaučiausi sutrikęs ir tiesiog nežinojau, ką daryti toliau. Parengiamųjų studijų galimybė ir „ŽŪA alumni” Paramos ir labdaros fondas man tiesiogine prasme tapo išsigelbėjimu. Fondas finansuoja mano kol kas kaip klausytojo studijų išlaidas, o universitetas finansuos ir papildomus fizikos dalyko užsiėmimus. „Ateinančią vasarą planuoju perlaikyti fizikos valstybinį brandos egzaminą ir tapti visateisiu akademijos antrakursiu”, – fondo „Pagalba regionų jaunimo studijoms” veikimo principą komentuoja Martynas, pastebintis, kad tokių kaip jis motyvuotų, fondo finansuojamų pirmakursių laisvųjų klausytojų akademijoje šiemet jau yra visa grupelė.

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė

Susivienyti paskatino specialistų trūkumas sparčiai modernėjančiame sektoriuje

VDU ŽŪA ir jos absolventų klubas padėti regionų jaunimui įgyti universitetinį išsilavinimą, susijusį su veikla žemės ūkyje, pečius surėmė dėl agroverslo sektoriaus ateičiai gyvybiškai opios problemos – specialistų trūkumo. Taip pat siekiama atkreipti valdžios dėmesį į regionų moksleivių švietimo problemas.

Žemės ūkio progreso tempai tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje pastaruoju metu yra stulbinantys. Tačiau modernios technologijos kartu reikalauja ir vis daugiau lyderystės, taip pat auga specialistų, įgijusių modernių tarpdisciplininių žinių bei kompetencijų poreikis, nes tokie asmenys ateityje gebės kurti, diegti ir valdyti vis išmanesnius procesus.

VDU ŽŪA kanclerės prof. dr. Astridos Miceikienės teigimu, Akademijos  išskirtinumas ir stiprybė – ypač glaudus bendradarbiavimas su savo absolventais, dirbančiais pačiose įvairiausiose agrosektoriaus grandyse. Kadangi pastaruoju metu specialistų parengiama 3–4 kartus mažiau, nei realiai reikia, šalies agroverslo įmonės, ūkininkus, agronomus, miškininkus, hidrologus vienijančios organizacijos solidarizavosi, ir su švietimo politikos formuotojais siekia konstruktyvios diskusijos, kaip bus sprendžiama ši vis aštrėjanti problema.

Šį pavasarį klubas  „ŽŪA alumni” priėmė Lietuvoje precedento neturintį sprendimą – įsteigė Paramos ir labdaros fondą „Pagalba regionų jaunimo studijoms“. Jau šį rugsėjį fondo lėšomis galėjo pradėti studijuoti jaunuoliai, kuriems iki minimalaus konkursinio balo kartelės buvo pritrūkę labai nedaug.

„Šalies agrosektoriui keliami vis aukštesni uždaviniai: jis turi atitikti Europos žaliojo kurso kryptį, diegti inovacijas, kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, didinti eksportą. Tačiau agroverslas prognozuoja, kad jau po kelerių metų įgyvendinti šiuos svarbius strateginius uždavinius tiesiog fiziškai nebus kam. Tai lemia šalyje prastėjanti demografinė situacija ir  kokybiškų švietimo paslaugų stoka regionuose”, – pastebi VDU ŽŪA kanclerė.

Fondas rūpinsis ne tik stojančiaisiais, bet ir jau studijuojančiaisiais

Paramos ir labdaros fondui „Pagalba regionų jaunimo studijoms“ paramą jau skyrė UAB „DOJUS agro“, UAB „Daivida“, UAB „Ivabaltė“, UAB „Rovaltra“, UAB „DeLaval“, UAB „Biovela Group“, AB „Lytagra“, VšĮ „Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba“, taip pat Šakių rajono Griškabūdžio žemės ūkio bendrovė, Vereinigte Hagelversicherung VVaG filialas VH Lietuva, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, VšĮ „Aleksandro Stulginskio universitetomokomasis ūkis“, taip pat beveik dvi dešimtys fizinių asmenių.

VDU Žemės ūkio akademijos vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė

Pasak VDU ŽŪA vicekanclerės prof. dr. Aušros Blinstrubienės, fondo lėšos bus naudojamos keliems tikslams. Pirmiausia parama yra skiriama padėti motyvuotiems abiturientams pasirengti studijuoti su žemės ir miškų ūkiu ar agroverslu susijusiose programose, tačiau kuriems trūksta tik trupučio studijoms reikiamų įgūdžių ir žinių. Pasirengimo studijoms programos metu asmenims yra suteikta galimybė studijuoti pasirinktos studijų programos dalykus, geriau susipažinti su universitetu bei žemės ir miškų ūkio sektoriumi. Taip pat programos dalyviai su kompetentingų dėstytojų pagalba ruošis brandos egzaminų, reikalingų įstoti į bakalauro laipsnį suteikiančias studijas VDU Žemės ūkio akademijoje, laikymui.

Bus skiriamas finansavimas studijų ir/ar kelionės išlaidų kompensavimui motyvuotiems VDU ŽŪA studentams išvykti į pasirinktą, studijuojamą sritį atitinkančią, užsienio mokslo ar studijų įstaigą ir/ar su studijuojama sritimi susijusią įmonę dalyvauti studijų programoje, studijų modulyje, kurse, vasaros/žiemos mokykloje, ar stažuotis, atlikti praktiką, vykdyti tyrimus bei kitą mokslinę veiklą.

Tikimasi, kad naujų žinių ir kompetencijų svetur įgiję specialistai kurs technologijomis paremtą verslą ne tik žemės ūkyje, bet ir kitose bioekonomikos vystymo srityse.

VDU Žemės ūkio akademijos prof. habil. dr. Zenonas Dabkevičius

Akademikas: motyvacija svarbiau nei pažymys

Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentas VDU ŽŪA profesorius habil. dr. Zenonas Dabkevičius atkreipia dėmesį, kad žemės ūkis sparčiai keičiasi ir modernėja, diegiamos sumanios ir skaitmeninės technologijos, didžiulis dėmesys skiriamas žaliajai ekonomikai, todėl planuojant dirbti žemės ūkio sektoriuje labai svarbus  universitetinis išsilavinimas, naujos žinios ir  gebėjimas jas tinkamai pritaikyti. „Darbo patirtis universitete rodo, kad turint motyvacijos ir ambicijų regionų jaunimas gali kompensuoti mokykloje kartais kiek mažiau įgytų žinių stygių, o jų ankstyva pažintis su kaimo aplinka ir žemės ūkio gamyba leidžia studijose įgytas žinias sėkmingai panaudoti  moderniam ūkininkavimui, verslo kūrimui ir  kaimo plėtrai“, – regionų jaunuolių pranašumu neabejoja akademikas.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Petras Puskunigis

Sektorius laukia išsilavinusių

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos, atstovaujančios žemės ūkio bendrovėms, kitoms žemės ūkio įmonėms bei pažangiems prekiniams ūkiams, prezidentas Petras Puskunigis teigia,  kad šiuolaikinis ūkininkavimas tampa nebeįmanomas be moderniausių technologijų procesų, inovatyvių sprendimų, puikiai subalansuoto viso gamybos proceso valdymo. „Brangi technika ir sudėtingų technologijų gamybiniai procesai reikalauja aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Todėl džiaugiamės galėję prisidėti prie Paramos ir labdaros fondo „Pagalba regionų jaunimo studijoms“ veiklos.  Labai tikimės, kad motyvuoti, gabūs abiturientai galės rinktis studijuoti su žemės ūkiu susijusias programas ir papildys taip trūkstamų aukštos kvalifikacijos specialistų būrį“, – pozityvius pokyčius efektyviai veikiant fondui prognozuoja P. Puskunigis.

„Dojus Group” įkūrėjas, klubo „ŽŪA alumni” viceprezidentas Pranas Dailidė

„Dojus Group” įkūrėjas, klubo „ŽŪA alumni” viceprezidentas Pranas Dailidė teigia, kad jis pats yra kilęs iš regiono, jau daugybę metų dirba agroverslo sektoriuje.

„Matau, kaip jis keičiasi bei kokios didelės yra jo perspektyvos. Džiaugiuosi, kad fondas gali padėti vaikams, kurie dėl finansinių ar kitų aplinkybių neturi galimybės pasisamdyti korepetitorių, kurie padėtų geriau pasiruošti egzaminams ir siekti svajonių. Deja, atskirtis tarp miestų ir regionų vaikų galimybių yra didelė, nors niekas ir nenori to pripažinti. Regionų vaikai yra labai motyvuoti bei supranta žemės ūkio specifiką ir svarbą. Būtent tokių žmonių ir reikia šiame sektoriuje”, – teigia P. Dailidė.

Paramos ir labdaros fondo „Pagalba regionų jaunimo studijoms“ pirmininkas prof. dr. Jonas Čaplikas

Investicijos grąža – Lietuvos ateitis

VDU ŽŪA absolventų klubo „ŽŪA alumni“ Paramos ir labdaros fondo pirmininkas prof. dr. Jonas Čaplikas taip pat neabejoja, kad  sėkmė arba nesėkmė šiuo metu rengiant kvalifikuotus žemės ūkio specialistus nulems Lietuvos regionų ateitį daugelį metų į priekį.

 „Specialistų rengimo procesas sutriko 2009 m., tačiau labiausiai atotrūkis tarp tyrimais pagrįsto specialistų poreikio ir studijuojančiųjų skaičiaus smuko per pastaruosius penkerius metus. Ir šis mažėjimas vyko skaičiuojant ne vienetais ar dešimtimis, o kelis kartus. Atotrūkiui gilėjant, ateityje žemės ūkis patirs dar didesnių problemų“, – situaciją komentuoja pašnekovas, atkreipdamas dėmesį, kad praėjusiais mokslo metais į VDU ŽŪA priimti 45 būsimieji agronomai ir 15 būsimų žemės ūkio mechanikos inžinierių, nors jų poreikis būtų atitinkamai 154 ir 166. Apmaudžiausia, pasak J. Čapliko, tai, kad dėl nustatytos priėmimo į universitetus tvarkos nuošalėje lieka 80 – 90 proc. motyvuotų regionų vaikų, kuriems dėl objektyvių priežasčių sudėtinga pasiekti reikalaujamą minimalų konkursinį balą.

Todėl agroverslo iniciatyvą įsteigti fondą J. Čaplikas vertina kaip priverstinę atsvarą šalies vyriausybinių institucijų neveiklumui sprendžiant ne tik agrarinio sektoriaus aprūpinimo specialistais, bet ir bendrąsias  regionų tvaraus gyvybingumo problemas.

„Viską pirmiausiai lemia žmonės: jų susietis su vietos bendruomenėmis, motyvacija įsitraukti į vietos problemų sprendimą, verslumas ir, žinoma, nuolat atnaujinamos mokslu grįstos vietos žmonių kompetencijos pažangiausių technologijų, Žaliojo kurso ir daugelyje kitų aktualių sričių. Agroverslo atstovai patys veikdami regionuose puikiai suvokia, kad vietos jaunimas neturi tokių pačių galimybių, kaip didžiųjų miestų bendraamžiai atskleisti savo gabumus, įstoti į žemės ūkiui skirtas studijų programas aukštosiose mokyklose“, – pastebi profesorius. Todėl fondas sieks akumuliuoti kuo daugiau lėšų, kad motyvuoti jaunuoliai turėtų galimybę papildomai pasirengti studijoms ir sėkmingai įveiktų formalų patekimo į universitetą barjerą. J. Čaplikas teigia neabejojantis, kad ši agroverslo investicija duos grąžą ne tik pačiam verslui, bet ir visos Lietuvos ateičiai.

P. S. Visus, kas esate neabejingi Lietuvos regionų jaunimo, taip pat žemės, miškų ir vandens ūkio ateičiai maloniai prašome prisidėti prie „ŽŪA alumni” klubo įsteigto labdaros ir paramos fondo „Pagalba regionų jaunimo studijoms“.

Paramą galima pervesti į sąskaitą: LT667300010168110538, AB „Swedbank“. Gavėjas: LPF „Pagalba regionų jaunimo studijoms“, kodas 305768640. Apie surinktų lėšų panaudojimą kasmet bus pateikiama detali ataskaita.

Išsamią informaciją teikia: VDU ŽŪA kanclerės pavaduotoja prof. dr. Aušra Blinstrubienė, el. paštas ausra.blinstrubiene@vdu.lt, tel. nr. +370 69903211.

 

VDU ŽŪA absolventai vienija jėgas – kuriamas studijų fondas

Vytauto Didžiojo universiteto  Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) tapatybę šiandien būtų sunku įsivaizduoti be akademijos veikloje aktyviai dalyvaujančio absolventų klubo „ŽŪA Alumni“ veiklos. Šalies agroverslo lyderiais, politikais, asocijuotų organizacijų vadovais, savo sričių ekspertais tapę VDU ŽŪA absolventai visą gyvenimą stengiasi išlikti naudingi savajai Alma Mater teikdami siūlymus tobulinant studijų programas, organizuodami studentams praktikas, steigdami stipendijas, gerindami akademijos infrastruktūrą. 

Balandžio 22 d. nuotoliniu būdu surengęs ataskaitinę rinkiminę organizacijos konferenciją klubas „ŽŪA Alumni“ šį kartą ne tik išsirinko naujus valdymo organus bei patvirtino veiklos planą, bet ir priėmė istorinį sprendimą: įsteigti Solidarumo paramos ir labdaros fondą, kurio lėšos būtų skirtos  padėti VDU ŽŪA įgyti universitetinį išsilavinimą regionų jaunuoliams, pasiryžusiems savo ateitį susieti su darbu šalies agrosektoriuje.

„VDU taryboje šiuo metu vykstant diskusijoms dėl universiteto  ateities strategijos, vienu klausimu nuomonė vienareikšmė: absolventų žinių svarba yra  neįkainojama. Žemės ūkio akademijos alumnų klubas nuveikęs ypatingai daug ir iš jo visi galime tik pasimokyti“, – sveikindamas konferencijos dalyvius kalbėjo VDU rektorius prof. Juozas Augutis, džiaugdamasis, kad universitete dedami pamatai būsimai žemės ūkio mokslo ir studijų realybei. Pokyčiai daromi tam, kad žemės ūkio krypties studijos taptų ateities žemės ūkio verslo kūrėjus rengiančiomis studijomis, savyje integruojančiomis viską, kas mokslo pasaulyje yra sukurta pažangiausio: informacines technologijas, dirbtinį intelektą, genetikos pasiekimus, tačiau kartu išlaikydamos akademinę žemės ūkio mokslų specializaciją.

„Agroverslas labai aktyviai dalyvauja kuriant naujas programas, generuojant mokslo temas, suteikiant galimybę studentams susipažinti su moderniausia technika, tad jau šiais metais matysime dar efektyvesnius jūsų ir mūsų darbo vaisius“, – teigė  J. Augutis, dėkodamas VDU ŽŪA absolventų klubui už unikalią iniciatyvą steigti paramos ir labdaros fondą dėl švietimo politikos spragų atskirtį išgyvenantiems regionų jaunuoliams.

VDU ŽŪA  kanclerė prof. Astrida Miceikienė patikino, kad šiuo atveju būtų skatinami tie  regionų jaunuoliai, kuriems iki konkursinio balo pritrūko labai nedaug ir kurie tikrai nori mokytis, savo ateitį matydami agrosektoriuje.

„Pirmaisiais studijų metais šie jaunuoliai studijuotų įvadinius dalykus ir su korepetitorių pagalba gilintų mokyklines žinias. Po metų perlaikę valstybinius brandos egzaminus jie sėkmingai tęstų mokslus toliau atsiskaitydami už tuos dalykus, kurių dėl objektyvios priežasties nesuspėjo įsisavinti pirmame kurse“, –  fondo lėšų tikslinę paskirtį komentavo VDU ŽŪA kanclerė.

A.Miceikienė teigė neabejojanti, kad Europos žaliasis kursas,  Paryžiaus susitarimas dėl klimato kaitos atveria naujo formato galimybes Akademijai ir būtų klaida jomis nepasinaudoti. Todėl jau kuriamas pirmasis Baltijos šalyse Bioekonomikos tyrimų institutas, kuris ateityje turėtų tapti VDU ŽŪA vizitine kortele.

VDU ŽŪA absolventų klubo „ŽŪA Alumni“ prezidentas, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius dr. Edvardas Makelis, apžvelgdamas praėjusių metų veiklą, pasidžiaugė, kad ir nepalankiomis pandemijos sąlygomis klubo nariai išliko surėmę pečius bei rado naujų būdų, leidusių darbuotis Akademijos labui. Žmonės aktyviai dirbo reprezentuodami savąją Alma Mater, moksleiviams skleisdami žinią apie VDU ŽŪA teikiamas studijų galimybes, jų paklausą darbo rinkoje, organizuodami nuotolinius renginius, dalyvaudami studijų procesuose.

Šiuo metu klubo skyriai veikia įvairiuose šalies regionuose, pačios akademijos fakultetuose, netgi Lietuvos kariuomenėje bei Seime. Tarp jo narių yra ir juridinis asmuo – Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga. Pastebėta, kad atstovaudami savajai Alma Mater Seime geba konsoliduotis net ir skirtingoms frakcijoms priklausantys parlamentarai, atstovavę VDU ŽŪA interesus Švietimo ir mokslo, Kaimo reikalų komitetuose, kuomet buvo siekiama atkreipti valdžios dėmesį į katastrofišką situaciją agrosektoriaus darbo rinkoje bei raginama sudaryti palankesnes sąlygas studijoms su veikla žemės ūkyje susijusiose programose.

Atkreipę dėmesį, kad organizacijos įstatai leidžia tam pačiam asmeniui klubo prezidento pareigas eiti dvi kadencijas, juo konferencijos dalyviai vienbalsiai perrinko E. Makelį. Pirmuoju viceprezidentu išrinktas Pasvalio r. savivaldybės meras Gintautas Gegužinskas, antruoju viceprezidentu – įmonių grupės „Dojus“ valdybos pirmininkas Pranas Dailidė.

Taip pat vienbalsiai išrinkti valdybos nariai: Seimo Kaimo reikalų komiteto biuro vedėjas Romualdas Abugelis, AB „Vilkyškių pieninė“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Gintaras Bertašius, UAB „Šiaurės vilkas“ generalinis direktorius Vilius Kaikaris, VDU rektorius emeritas Antanas Maziliauskas, AB „Lytagra“ komercijos direktorius Vaidas Povilaitis.

Tarp deleguojamųjų valdybos narių –  VDU ŽŪA kanclerė A. Miceikienė, visų fakultetų dekanai (doc. Aida Adamavičienė, prof. Edmundas Bartkevičius, doc. Rolandas Domeika, doc. Algis Kvaraciejus, doc. Bernardas Vaznonis), studentų atstovė Liveta Budreckytė.

Pristatydamas būsimos  veiklos planą E. Makelis teigė, kad bus ir toliau stiprinama partnerystė tarp absolventų ir ŽŪA, žinių apie akademiją sklaida, teikiama parama studentams.

VDU ŽŪA absolventų klubo „ŽŪA Alumni“ antruoju viceprezidentu išrinktas įmonių grupės „Dojus“ valdybos pirmininkas P. Dailidė simboliškai  reziumavo konferencijos dalyvių išdėstytas mintis ir pasiūlytas idėjas, atkreipdamas dėmesį, kad agroverslui vis mažiau reikia ir reikės  nekvalifikuotos darbo jėgos, neišsilavinusių žmonių, kurie netrukus negebės valdyti net nuosavų ūkių. Tačiau darbo rinkoje jau dabar stinga išsilavinusių naujos kartos kūrėjų, savo karjerą planuojančių agrosektoriuje.

„Jauno žmogaus motyvacija šiandien yra svarbiausia dedamoji siekiant  tikslo. Ir tą jau seniai supranta senieji Europos universitetai, priimantys studentus ne pagal pažymius, o pagal rodomą suinteresuotumą. Todėl mūsų, alumnų, užduotis pašalinti egzistuojančią nelygybę ir padėti regionų vaikams įgyti šiuolaikišką išsilavinimą“, – teigė P. Dailidė, aktyvindamas kolegas dalyvauti klubo veiklose ir pildyti įsteigto fondo iždą.

Į rudenį perkelta paroda „Ką pasėsi…“ planuoja sugrįžti garsiai

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) netrukus po Nepriklausomybės atkūrimo pradėtos rengti parodos „Ką pasėsi…“ Lietuvoje seniai yra tapusios reiškiniu, kiekvieną pavasarį sutraukiančiu šalies agroverslo lyderius, žemės ūkio krypties mokslo atstovus, smulkiuosius verslininkus bei daugiatūkstantines minias lankytojų. Deja, 2020 m. dėl COVID-19 pandemijos ir įvesto visuotinio karantino planuota paroda neįvyko. Dabartinė situacija taip pat neleidžia prognozuoti, ar masiniai renginiai bus leidžiami jau kovą, t. y. tradiciniu parodos metu. Todėl  „Ką pasėsi… 2021“ organizatoriai skelbia: šiųmetė paroda turėtų įvykti rugsėjo 23 – 25 dienomis. Ir ji aprėps pavasarinės parodos „Ką pasėsi…“ bei rudeninės parodos „Inno panorama“ turinius. Tad renginyje bus dar daugiau eksponatų, dar daugiau žemės ūkiui skirtų inovacijų, dar daugiau naudingų žinių sklaidos.

„Puikiai suprantame, kad paroda „Ką pasėsi…“ daugeliui asocijuojasi su pavasario Lietuvoje ir naujo žemės ūkio darbų sezono pradžia. Tačiau nuo mūsų nepriklausančios aplinkybės šiuo atveju skatina ieškoti naujų  sprendimų. Tokio masto paroda rengiama ne vieną mėnesį. Ir strategiškai taikliai jai parinktas laikas yra labai svarbi sėkmės  dalis“, – teigia VDU ŽŪA Žemės ūkio mokslo ir technologijų parko direktorius doc. Virginijus Venskutonis, pastebintis, kad daugelyje užsienio šalių reikšmingiausios žemės ūkio parodos tradiciškai vyksta rudenį, kai sektorius atsikvepia po intensyvaus darbų sezono ir pradedami kurti kitų metų veiklos bei plėtros planai. Tačiau VDU ŽŪA Žemės ūkio mokslo ir technologijų parko komanda vienašališkai tokio sprendimo nepriėmė – nuotoliniu būdu buvo atlikta ankstesnių parodų dalyvių apklausa bei išklausyta jų nuomonė.

„Pasvarstymų buvo įvairių – siūlyta renginį organizuoti balandžio pabaigoje ar gegužę, tačiau tuo metu ir ūkininkams, ir juos aptarnaujančioms agroverslo įmonėms yra pats darbymetis. Vis dėlto ir mūsų komandos, ir per 90 proc. apklaustųjų bei pagrindinio rėmėjo UAB „Dotnuva Baltic“  nuomonės sutapo parodą „Ką pasėsi… 2021“ rengti rugsėjo pabaigoje, nes realu, kad tuo metu ji jau tikrai galės vykti. Žinios apie Europoje prasidedančią vakcinaciją nuo kovido pasigirsta vis dažniau, tad tikimės, kad šis virusas iki rudens bus suvaldytas“, – parodos datos pasirinkimo motyvus komentuoja V. Venskutonis.

VDU ŽŪA Žemės ūkio mokslo ir technologijų parko direktoriaus teigimu, „Ką pasėsi… 2021“ turėtų būti  dar gausesnė bei turiningesnė, nes į ją perkeliami ir inovacijų skaidos parodos „Inno panorama“ elementai. Todėl parodoje dalyvausiančios įmonės norimiems parodyti eksponatams galės rinktis demonstracinius stendus arba vietą išskirtiniam vienetiniam produktui inovacijų alėjoje.

• Antropoceno era
• Apie VDU ŽŪA
• Dabartis
• Darbuotojai
• Darbuotojams
• Didžioji tuja – Tltuja plicata Donn ex D. Don
• Disertacijos
• Dviskiautis ginkmedis – Ginkgo biloba L.
• Ekologija ir aplinkotyra
• Energetikos ir biotechnologijų inžinerijos institutas
• Energetinių augalų ekspozicija
• ERASMUS+ dėstymo vizitai
• Fakultetai
• Geležinė parotija – Parrotia persica (DC.) C. A. Mey.
• Gelsvažiedis tulpmedis – Liriodendron tulipifera L.
• Geltonoji pušis -Pinusponderosa Dougl. Ex P.et C. Laws.
• Intensyviai  naudojamų agroekosistemų tvarumas
• Istorija
• Įvairaus intensyvumo sėjomainų, monopasėlių ir pūdymų ilgalaikiai tyrimai
• Įvykių archyvas
• Jėgos ir transporto mašinų inžinerijos institutas
• Juodasis riešutmedis – Juglans nigra L.
• Kaip vyks 2019 m. priėmimas į bakalauro studijas?
• Kernza introdukcijos galimybės šiaurės ir baltijos šalių regione (viking)
• Klevalapis platanas – Platanus x hispanica Mill. Ex Munchh.
• Konferencija „Jaunasis mokslininkas 2022“
• Konferencijos
• Kontaktai
• Kvalifikacijos tobulinimas
• Metodinė medžiaga
• Mokslas
• Mokslinė veikla
• Mokslinių tyrimų kryptys
• Mokslo ir jo sklaidos renginiai
• Monografijos ir straipsniai
• Paprastasis ąžuolas – Quercus robur L.
• Paprastasis bukas – Fagus sylvatica L.
• Parodos (VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centre)
• Patentai
• Patentai ir projektai
• Platanalapis klevas – Acer pseudoplatanus L.
• POSHMyCo suinteresuotųjų šalių seminaras ‘Selektyvus derliaus nuėmimas remiantis mikotoksinų kiekio grūdinėse kultūrose vertinimu’
• Skatinamosios stipendijos
• Studijos
• Studijų dalykai/moduliai
• Studijų kainos
• Sveiko dirvožemio formavimas didinant anglies sankaupų sluoksniavimąsi armenyje
• Svetainės žemėlapis
• Tarptautinė veikla
• VDU ŽŪA 100-metis
• VDU ŽŪA bakalauro studijos
• Veimutinė pušis – Pinus strobus L.
• Veislės
• Verslui ir visuomenei
• Visi įvykiai
• Visos naujienos
• ŽEMĖS ŪKIO AKADEMIJOS ARBORETUMAS
• Žieminių rapsų hibridų skirtingų veislių vystymosi dėsningumai
• Žieminių žirnių (Pisum sativum L.) auginimo galimybės Lietuvos klimatinėmis sąlygomis
• Žmogaus ir gamtos sauga 2020
• Leidinys „Žmogaus ir gamtos sauga”