Tarptautinis pluoštinių kanapių verslo renginys „Cannabis Hub.LT 2022“

2022 m. lapkričio 11-12 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje vyks tarptautinis pluoštinių kanapių verslo renginys „Cannabis Hub.LT 2022“.

Parodos tematika:

Specializuota žemės ūkio technika (sėjamosios, derliaus nuėmimo technika ir kt.);
Pluoštinių kanapių sertifikuotos sėklos ir šiuolaikiškos auginimo technologijos;
Ekologiškos trąšos, augalų apsaugos priemonės ir biostimuliatoriai;
Pluoštinių kanapių sėklų ir biomasės džiovinimo bei sandėliavimo įranga ir technologijos;
Sėklų ir biomasės perdirbimo ir rafinavimo įranga;
Pluoštinių kanapių produktai (maisto produktai, pašarai, kosmetika, trąšos ir kt.) ;
Kanapių ūkių darbo turizmo ir rekreacijos paslaugos;
Pluoštinių kanapių verslą administruojančios ir plėtrą remiančios institucijos;
Pluoštinių kanapių selekcijos, mokslo tyrimų ir konsultavimo paslaugos.

Daugiau informacijos apie renginį galima rasti ir parodos dalyvių registracija vyksta interneto svetainėje expoacademia.lt.

Renginio organizatoriai:

VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centras (VSPC)
Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacija (KAPVIA)

Kviečiame įsikurti verslo inkubatoriuje

Vytauto Didžiojo Universiteto verslo inkubatorius kviečia įsikurti naujus bendruomenės narius ir siūlo:

biuro patalpas
laboratorijas
diskusijų erdves verslo susitikimams
patogią automobilių stovėjimo aikštelę
bendradarbiavimo galimybes su inkubatoriaus bendruomenės nariais
galimybes dalyvauti parodose ir kituose renginiuose pristatant savo įmonę
KTPC komandos konsultacijas verslo vystymo, intelektinės nuosavybės, rinkodaros ir finansavimo šaltinių paieškos klausimais.

Konkurso dalyviai dėl apžiūros ir registracijos turėtų kreiptis į inkubatoriaus koordinatorę Ingą Adamonytę tel. + 370 650 54264, el. paštas: inga.adamonyte@vdu.lt. Patalpų apžiūra nuo 2021-12-06 iki 2021-12-07, dokumentų pateikimas nuo 2021‑12-16 ir 2021-12-17.

Konkursų sąlygos:

Nuomos konkurso Nr. 1 sąlygos

Nuomos konkurso Nr. 2 sąlygos

Nuomos konkurso Nr. 3 sąlygos

Nuomos konkurso Nr. 4 sąlygos

Nuomos konkurso Nr. 5 sąlygos

Agroverslas remia sektoriui aktualias studijas

Jei ne ypatingu bendruomeniškumu garsėjančio Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) absolventų klubo „ŽŪA alumni“ įsteigtas Paramos ir labdaros fondas „Pagalba regionų jaunimo studijoms“, šiųmečio Zarasų rajono abituriento Martyno Visocko ateities svajonė, iki kurios pritrūko vos 0,04 konkursinio balo, tikrai nebūtų išsipildžiusi. Fondui skyrus lėšų Parengiamųjų studijų programai, Martynas VDU ŽŪA ne tik sėkmingai pradėjo mechanikos inžinerijos studijas, bet ir puoselėja ateities planus kopti karjeros laiptais agroverslo įmonėse.

Parengiamųjų studijų klausytojas Martynas Visockas

Iki svajonės pritrūko vos 0,04 balo

„Augau nuolat sukiodamasis apie žemės ūkio techniką senelio ūkyje ir tai man labai patiko. Kaip būsimas mechanikas netgi jaučiausi sukaupęs naudingos praktinės patirties, todėl vienintelė studijų programa, kurią nurodžiau stojamųjų paraiškoje – „Žemės ūkio mechanikos inžinerija“ VDU Žemės ūkio akademijoje. Kai paaiškėjo, kad nuo sėkmės mane skiria vos 0,04 konkursinio balo, buvo išties skaudu. Jaučiausi sutrikęs ir tiesiog nežinojau, ką daryti toliau. Parengiamųjų studijų galimybė ir „ŽŪA alumni” Paramos ir labdaros fondas man tiesiogine prasme tapo išsigelbėjimu. Fondas finansuoja mano kol kas kaip klausytojo studijų išlaidas, o universitetas finansuos ir papildomus fizikos dalyko užsiėmimus. „Ateinančią vasarą planuoju perlaikyti fizikos valstybinį brandos egzaminą ir tapti visateisiu akademijos antrakursiu”, – fondo „Pagalba regionų jaunimo studijoms” veikimo principą komentuoja Martynas, pastebintis, kad tokių kaip jis motyvuotų, fondo finansuojamų pirmakursių laisvųjų klausytojų akademijoje šiemet jau yra visa grupelė.

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė

Susivienyti paskatino specialistų trūkumas sparčiai modernėjančiame sektoriuje

VDU ŽŪA ir jos absolventų klubas padėti regionų jaunimui įgyti universitetinį išsilavinimą, susijusį su veikla žemės ūkyje, pečius surėmė dėl agroverslo sektoriaus ateičiai gyvybiškai opios problemos – specialistų trūkumo. Taip pat siekiama atkreipti valdžios dėmesį į regionų moksleivių švietimo problemas.

Žemės ūkio progreso tempai tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje pastaruoju metu yra stulbinantys. Tačiau modernios technologijos kartu reikalauja ir vis daugiau lyderystės, taip pat auga specialistų, įgijusių modernių tarpdisciplininių žinių bei kompetencijų poreikis, nes tokie asmenys ateityje gebės kurti, diegti ir valdyti vis išmanesnius procesus.

VDU ŽŪA kanclerės prof. dr. Astridos Miceikienės teigimu, Akademijos išskirtinumas ir stiprybė – ypač glaudus bendradarbiavimas su savo absolventais, dirbančiais pačiose įvairiausiose agrosektoriaus grandyse. Kadangi pastaruoju metu specialistų parengiama 3–4 kartus mažiau, nei realiai reikia, šalies agroverslo įmonės, ūkininkus, agronomus, miškininkus, hidrologus vienijančios organizacijos solidarizavosi, ir su švietimo politikos formuotojais siekia konstruktyvios diskusijos, kaip bus sprendžiama ši vis aštrėjanti problema.

Šį pavasarį klubas „ŽŪA alumni” priėmė Lietuvoje precedento neturintį sprendimą – įsteigė Paramos ir labdaros fondą „Pagalba regionų jaunimo studijoms“. Jau šį rugsėjį fondo lėšomis galėjo pradėti studijuoti jaunuoliai, kuriems iki minimalaus konkursinio balo kartelės buvo pritrūkę labai nedaug.

„Šalies agrosektoriui keliami vis aukštesni uždaviniai: jis turi atitikti Europos žaliojo kurso kryptį, diegti inovacijas, kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, didinti eksportą. Tačiau agroverslas prognozuoja, kad jau po kelerių metų įgyvendinti šiuos svarbius strateginius uždavinius tiesiog fiziškai nebus kam. Tai lemia šalyje prastėjanti demografinė situacija ir kokybiškų švietimo paslaugų stoka regionuose”, – pastebi VDU ŽŪA kanclerė.

Fondas rūpinsis ne tik stojančiaisiais, bet ir jau studijuojančiaisiais

Paramos ir labdaros fondui „Pagalba regionų jaunimo studijoms“ paramą jau skyrė UAB „DOJUS agro“, UAB „Daivida“, UAB „Ivabaltė“, UAB „Rovaltra“, UAB „DeLaval“, UAB „Biovela Group“, AB „Lytagra“, VšĮ „Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba“, taip pat Šakių rajono Griškabūdžio žemės ūkio bendrovė, Vereinigte Hagelversicherung VVaG filialas VH Lietuva, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, VšĮ „Aleksandro Stulginskio universitetomokomasis ūkis“, taip pat beveik dvi dešimtys fizinių asmenių.

VDU Žemės ūkio akademijos vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė

Pasak VDU ŽŪA vicekanclerės prof. dr. Aušros Blinstrubienės, fondo lėšos bus naudojamos keliems tikslams. Pirmiausia parama yra skiriama padėti motyvuotiems abiturientams pasirengti studijuoti su žemės ir miškų ūkiu ar agroverslu susijusiose programose, tačiau kuriems trūksta tik trupučio studijoms reikiamų įgūdžių ir žinių. Pasirengimo studijoms programos metu asmenims yra suteikta galimybė studijuoti pasirinktos studijų programos dalykus, geriau susipažinti su universitetu bei žemės ir miškų ūkio sektoriumi. Taip pat programos dalyviai su kompetentingų dėstytojų pagalba ruošis brandos egzaminų, reikalingų įstoti į bakalauro laipsnį suteikiančias studijas VDU Žemės ūkio akademijoje, laikymui.

Bus skiriamas finansavimas studijų ir/ar kelionės išlaidų kompensavimui motyvuotiems VDU ŽŪA studentams išvykti į pasirinktą, studijuojamą sritį atitinkančią, užsienio mokslo ar studijų įstaigą ir/ar su studijuojama sritimi susijusią įmonę dalyvauti studijų programoje, studijų modulyje, kurse, vasaros/žiemos mokykloje, ar stažuotis, atlikti praktiką, vykdyti tyrimus bei kitą mokslinę veiklą.

Tikimasi, kad naujų žinių ir kompetencijų svetur įgiję specialistai kurs technologijomis paremtą verslą ne tik žemės ūkyje, bet ir kitose bioekonomikos vystymo srityse.

VDU Žemės ūkio akademijos prof. habil. dr. Zenonas Dabkevičius

Akademikas: motyvacija svarbiau nei pažymys

Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentas VDU ŽŪA profesorius habil. dr. Zenonas Dabkevičius atkreipia dėmesį, kad žemės ūkis sparčiai keičiasi ir modernėja, diegiamos sumanios ir skaitmeninės technologijos, didžiulis dėmesys skiriamas žaliajai ekonomikai, todėl planuojant dirbti žemės ūkio sektoriuje labai svarbus universitetinis išsilavinimas, naujos žinios ir gebėjimas jas tinkamai pritaikyti. „Darbo patirtis universitete rodo, kad turint motyvacijos ir ambicijų regionų jaunimas gali kompensuoti mokykloje kartais kiek mažiau įgytų žinių stygių, o jų ankstyva pažintis su kaimo aplinka ir žemės ūkio gamyba leidžia studijose įgytas žinias sėkmingai panaudoti moderniam ūkininkavimui, verslo kūrimui ir kaimo plėtrai“, – regionų jaunuolių pranašumu neabejoja akademikas.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Petras Puskunigis

Sektorius laukia išsilavinusių

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos, atstovaujančios žemės ūkio bendrovėms, kitoms žemės ūkio įmonėms bei pažangiems prekiniams ūkiams, prezidentas Petras Puskunigis teigia, kad šiuolaikinis ūkininkavimas tampa nebeįmanomas be moderniausių technologijų procesų, inovatyvių sprendimų, puikiai subalansuoto viso gamybos proceso valdymo. „Brangi technika ir sudėtingų technologijų gamybiniai procesai reikalauja aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Todėl džiaugiamės galėję prisidėti prie Paramos ir labdaros fondo „Pagalba regionų jaunimo studijoms“ veiklos. Labai tikimės, kad motyvuoti, gabūs abiturientai galės rinktis studijuoti su žemės ūkiu susijusias programas ir papildys taip trūkstamų aukštos kvalifikacijos specialistų būrį“, – pozityvius pokyčius efektyviai veikiant fondui prognozuoja P. Puskunigis.

„Dojus Group” įkūrėjas, klubo „ŽŪA alumni” viceprezidentas Pranas Dailidė

„Dojus Group” įkūrėjas, klubo „ŽŪA alumni” viceprezidentas Pranas Dailidė teigia, kad jis pats yra kilęs iš regiono, jau daugybę metų dirba agroverslo sektoriuje.

„Matau, kaip jis keičiasi bei kokios didelės yra jo perspektyvos. Džiaugiuosi, kad fondas gali padėti vaikams, kurie dėl finansinių ar kitų aplinkybių neturi galimybės pasisamdyti korepetitorių, kurie padėtų geriau pasiruošti egzaminams ir siekti svajonių. Deja, atskirtis tarp miestų ir regionų vaikų galimybių yra didelė, nors niekas ir nenori to pripažinti. Regionų vaikai yra labai motyvuoti bei supranta žemės ūkio specifiką ir svarbą. Būtent tokių žmonių ir reikia šiame sektoriuje”, – teigia P. Dailidė.

Paramos ir labdaros fondo „Pagalba regionų jaunimo studijoms“ pirmininkas prof. dr. Jonas Čaplikas

Investicijos grąža – Lietuvos ateitis

VDU ŽŪA absolventų klubo „ŽŪA alumni“ Paramos ir labdaros fondo pirmininkas prof. dr. Jonas Čaplikas taip pat neabejoja, kad sėkmė arba nesėkmė šiuo metu rengiant kvalifikuotus žemės ūkio specialistus nulems Lietuvos regionų ateitį daugelį metų į priekį.

„Specialistų rengimo procesas sutriko 2009 m., tačiau labiausiai atotrūkis tarp tyrimais pagrįsto specialistų poreikio ir studijuojančiųjų skaičiaus smuko per pastaruosius penkerius metus. Ir šis mažėjimas vyko skaičiuojant ne vienetais ar dešimtimis, o kelis kartus. Atotrūkiui gilėjant, ateityje žemės ūkis patirs dar didesnių problemų“, – situaciją komentuoja pašnekovas, atkreipdamas dėmesį, kad praėjusiais mokslo metais į VDU ŽŪA priimti 45 būsimieji agronomai ir 15 būsimų žemės ūkio mechanikos inžinierių, nors jų poreikis būtų atitinkamai 154 ir 166. Apmaudžiausia, pasak J. Čapliko, tai, kad dėl nustatytos priėmimo į universitetus tvarkos nuošalėje lieka 80 – 90 proc. motyvuotų regionų vaikų, kuriems dėl objektyvių priežasčių sudėtinga pasiekti reikalaujamą minimalų konkursinį balą.

Todėl agroverslo iniciatyvą įsteigti fondą J. Čaplikas vertina kaip priverstinę atsvarą šalies vyriausybinių institucijų neveiklumui sprendžiant ne tik agrarinio sektoriaus aprūpinimo specialistais, bet ir bendrąsias regionų tvaraus gyvybingumo problemas.

„Viską pirmiausiai lemia žmonės: jų susietis su vietos bendruomenėmis, motyvacija įsitraukti į vietos problemų sprendimą, verslumas ir, žinoma, nuolat atnaujinamos mokslu grįstos vietos žmonių kompetencijos pažangiausių technologijų, Žaliojo kurso ir daugelyje kitų aktualių sričių. Agroverslo atstovai patys veikdami regionuose puikiai suvokia, kad vietos jaunimas neturi tokių pačių galimybių, kaip didžiųjų miestų bendraamžiai atskleisti savo gabumus, įstoti į žemės ūkiui skirtas studijų programas aukštosiose mokyklose“, – pastebi profesorius. Todėl fondas sieks akumuliuoti kuo daugiau lėšų, kad motyvuoti jaunuoliai turėtų galimybę papildomai pasirengti studijoms ir sėkmingai įveiktų formalų patekimo į universitetą barjerą. J. Čaplikas teigia neabejojantis, kad ši agroverslo investicija duos grąžą ne tik pačiam verslui, bet ir visos Lietuvos ateičiai.

P. S. Visus, kas esate neabejingi Lietuvos regionų jaunimo, taip pat žemės, miškų ir vandens ūkio ateičiai maloniai prašome prisidėti prie „ŽŪA alumni” klubo įsteigto labdaros ir paramos fondo „Pagalba regionų jaunimo studijoms“.

Paramą galima pervesti į sąskaitą: LT667300010168110538, AB „Swedbank“. Gavėjas: LPF „Pagalba regionų jaunimo studijoms“, kodas 305768640. Apie surinktų lėšų panaudojimą kasmet bus pateikiama detali ataskaita.

Išsamią informaciją teikia: VDU ŽŪA kanclerės pavaduotoja prof. dr. Aušra Blinstrubienė, el. paštas ausra.blinstrubiene@vdu.lt, tel. nr. +370 69903211.

VDU ŽŪA absolventai vienija jėgas – kuriamas studijų fondas

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) tapatybę šiandien būtų sunku įsivaizduoti be akademijos veikloje aktyviai dalyvaujančio absolventų klubo „ŽŪA Alumni“ veiklos. Šalies agroverslo lyderiais, politikais, asocijuotų organizacijų vadovais, savo sričių ekspertais tapę VDU ŽŪA absolventai visą gyvenimą stengiasi išlikti naudingi savajai Alma Mater teikdami siūlymus tobulinant studijų programas, organizuodami studentams praktikas, steigdami stipendijas, gerindami akademijos infrastruktūrą.

Balandžio 22 d. nuotoliniu būdu surengęs ataskaitinę rinkiminę organizacijos konferenciją klubas „ŽŪA Alumni“ šį kartą ne tik išsirinko naujus valdymo organus bei patvirtino veiklos planą, bet ir priėmė istorinį sprendimą: įsteigti Solidarumo paramos ir labdaros fondą, kurio lėšos būtų skirtos padėti VDU ŽŪA įgyti universitetinį išsilavinimą regionų jaunuoliams, pasiryžusiems savo ateitį susieti su darbu šalies agrosektoriuje.

„VDU taryboje šiuo metu vykstant diskusijoms dėl universiteto ateities strategijos, vienu klausimu nuomonė vienareikšmė: absolventų žinių svarba yra neįkainojama. Žemės ūkio akademijos alumnų klubas nuveikęs ypatingai daug ir iš jo visi galime tik pasimokyti“, – sveikindamas konferencijos dalyvius kalbėjo VDU rektorius prof. Juozas Augutis, džiaugdamasis, kad universitete dedami pamatai būsimai žemės ūkio mokslo ir studijų realybei. Pokyčiai daromi tam, kad žemės ūkio krypties studijos taptų ateities žemės ūkio verslo kūrėjus rengiančiomis studijomis, savyje integruojančiomis viską, kas mokslo pasaulyje yra sukurta pažangiausio: informacines technologijas, dirbtinį intelektą, genetikos pasiekimus, tačiau kartu išlaikydamos akademinę žemės ūkio mokslų specializaciją.

„Agroverslas labai aktyviai dalyvauja kuriant naujas programas, generuojant mokslo temas, suteikiant galimybę studentams susipažinti su moderniausia technika, tad jau šiais metais matysime dar efektyvesnius jūsų ir mūsų darbo vaisius“, – teigė J. Augutis, dėkodamas VDU ŽŪA absolventų klubui už unikalią iniciatyvą steigti paramos ir labdaros fondą dėl švietimo politikos spragų atskirtį išgyvenantiems regionų jaunuoliams.

VDU ŽŪA kanclerė prof. Astrida Miceikienė patikino, kad šiuo atveju būtų skatinami tie regionų jaunuoliai, kuriems iki konkursinio balo pritrūko labai nedaug ir kurie tikrai nori mokytis, savo ateitį matydami agrosektoriuje.

„Pirmaisiais studijų metais šie jaunuoliai studijuotų įvadinius dalykus ir su korepetitorių pagalba gilintų mokyklines žinias. Po metų perlaikę valstybinius brandos egzaminus jie sėkmingai tęstų mokslus toliau atsiskaitydami už tuos dalykus, kurių dėl objektyvios priežasties nesuspėjo įsisavinti pirmame kurse“, – fondo lėšų tikslinę paskirtį komentavo VDU ŽŪA kanclerė.

A.Miceikienė teigė neabejojanti, kad Europos žaliasis kursas, Paryžiaus susitarimas dėl klimato kaitos atveria naujo formato galimybes Akademijai ir būtų klaida jomis nepasinaudoti. Todėl jau kuriamas pirmasis Baltijos šalyse Bioekonomikos tyrimų institutas, kuris ateityje turėtų tapti VDU ŽŪA vizitine kortele.

VDU ŽŪA absolventų klubo „ŽŪA Alumni“ prezidentas, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius dr. Edvardas Makelis, apžvelgdamas praėjusių metų veiklą, pasidžiaugė, kad ir nepalankiomis pandemijos sąlygomis klubo nariai išliko surėmę pečius bei rado naujų būdų, leidusių darbuotis Akademijos labui. Žmonės aktyviai dirbo reprezentuodami savąją Alma Mater, moksleiviams skleisdami žinią apie VDU ŽŪA teikiamas studijų galimybes, jų paklausą darbo rinkoje, organizuodami nuotolinius renginius, dalyvaudami studijų procesuose.

Šiuo metu klubo skyriai veikia įvairiuose šalies regionuose, pačios akademijos fakultetuose, netgi Lietuvos kariuomenėje bei Seime. Tarp jo narių yra ir juridinis asmuo – Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga. Pastebėta, kad atstovaudami savajai Alma Mater Seime geba konsoliduotis net ir skirtingoms frakcijoms priklausantys parlamentarai, atstovavę VDU ŽŪA interesus Švietimo ir mokslo, Kaimo reikalų komitetuose, kuomet buvo siekiama atkreipti valdžios dėmesį į katastrofišką situaciją agrosektoriaus darbo rinkoje bei raginama sudaryti palankesnes sąlygas studijoms su veikla žemės ūkyje susijusiose programose.

Atkreipę dėmesį, kad organizacijos įstatai leidžia tam pačiam asmeniui klubo prezidento pareigas eiti dvi kadencijas, juo konferencijos dalyviai vienbalsiai perrinko E. Makelį. Pirmuoju viceprezidentu išrinktas Pasvalio r. savivaldybės meras Gintautas Gegužinskas, antruoju viceprezidentu – įmonių grupės „Dojus“ valdybos pirmininkas Pranas Dailidė.

Taip pat vienbalsiai išrinkti valdybos nariai: Seimo Kaimo reikalų komiteto biuro vedėjas Romualdas Abugelis, AB „Vilkyškių pieninė“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Gintaras Bertašius, UAB „Šiaurės vilkas“ generalinis direktorius Vilius Kaikaris, VDU rektorius emeritas Antanas Maziliauskas, AB „Lytagra“ komercijos direktorius Vaidas Povilaitis.

Tarp deleguojamųjų valdybos narių – VDU ŽŪA kanclerė A. Miceikienė, visų fakultetų dekanai (doc. Aida Adamavičienė, prof. Edmundas Bartkevičius, doc. Rolandas Domeika, doc. Algis Kvaraciejus, doc. Bernardas Vaznonis), studentų atstovė Liveta Budreckytė.

Pristatydamas būsimos veiklos planą E. Makelis teigė, kad bus ir toliau stiprinama partnerystė tarp absolventų ir ŽŪA, žinių apie akademiją sklaida, teikiama parama studentams.

VDU ŽŪA absolventų klubo „ŽŪA Alumni“ antruoju viceprezidentu išrinktas įmonių grupės „Dojus“ valdybos pirmininkas P. Dailidė simboliškai reziumavo konferencijos dalyvių išdėstytas mintis ir pasiūlytas idėjas, atkreipdamas dėmesį, kad agroverslui vis mažiau reikia ir reikės nekvalifikuotos darbo jėgos, neišsilavinusių žmonių, kurie netrukus negebės valdyti net nuosavų ūkių. Tačiau darbo rinkoje jau dabar stinga išsilavinusių naujos kartos kūrėjų, savo karjerą planuojančių agrosektoriuje.

„Jauno žmogaus motyvacija šiandien yra svarbiausia dedamoji siekiant tikslo. Ir tą jau seniai supranta senieji Europos universitetai, priimantys studentus ne pagal pažymius, o pagal rodomą suinteresuotumą. Todėl mūsų, alumnų, užduotis pašalinti egzistuojančią nelygybę ir padėti regionų vaikams įgyti šiuolaikišką išsilavinimą“, – teigė P. Dailidė, aktyvindamas kolegas dalyvauti klubo veiklose ir pildyti įsteigto fondo iždą.

Į rudenį perkelta paroda „Ką pasėsi…“ planuoja sugrįžti garsiai

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) netrukus po Nepriklausomybės atkūrimo pradėtos rengti parodos „Ką pasėsi…“ Lietuvoje seniai yra tapusios reiškiniu, kiekvieną pavasarį sutraukiančiu šalies agroverslo lyderius, žemės ūkio krypties mokslo atstovus, smulkiuosius verslininkus bei daugiatūkstantines minias lankytojų. Deja, 2020 m. dėl COVID-19 pandemijos ir įvesto visuotinio karantino planuota paroda neįvyko. Dabartinė situacija taip pat neleidžia prognozuoti, ar masiniai renginiai bus leidžiami jau kovą, t. y. tradiciniu parodos metu. Todėl „Ką pasėsi… 2021“ organizatoriai skelbia: šiųmetė paroda turėtų įvykti rugsėjo 23 – 25 dienomis. Ir ji aprėps pavasarinės parodos „Ką pasėsi…“ bei rudeninės parodos „Inno panorama“ turinius. Tad renginyje bus dar daugiau eksponatų, dar daugiau žemės ūkiui skirtų inovacijų, dar daugiau naudingų žinių sklaidos.

„Puikiai suprantame, kad paroda „Ką pasėsi…“ daugeliui asocijuojasi su pavasario Lietuvoje ir naujo žemės ūkio darbų sezono pradžia. Tačiau nuo mūsų nepriklausančios aplinkybės šiuo atveju skatina ieškoti naujų sprendimų. Tokio masto paroda rengiama ne vieną mėnesį. Ir strategiškai taikliai jai parinktas laikas yra labai svarbi sėkmės dalis“, – teigia VDU ŽŪA Žemės ūkio mokslo ir technologijų parko direktorius doc. Virginijus Venskutonis, pastebintis, kad daugelyje užsienio šalių reikšmingiausios žemės ūkio parodos tradiciškai vyksta rudenį, kai sektorius atsikvepia po intensyvaus darbų sezono ir pradedami kurti kitų metų veiklos bei plėtros planai. Tačiau VDU ŽŪA Žemės ūkio mokslo ir technologijų parko komanda vienašališkai tokio sprendimo nepriėmė – nuotoliniu būdu buvo atlikta ankstesnių parodų dalyvių apklausa bei išklausyta jų nuomonė.

„Pasvarstymų buvo įvairių – siūlyta renginį organizuoti balandžio pabaigoje ar gegužę, tačiau tuo metu ir ūkininkams, ir juos aptarnaujančioms agroverslo įmonėms yra pats darbymetis. Vis dėlto ir mūsų komandos, ir per 90 proc. apklaustųjų bei pagrindinio rėmėjo UAB „Dotnuva Baltic“ nuomonės sutapo parodą „Ką pasėsi… 2021“ rengti rugsėjo pabaigoje, nes realu, kad tuo metu ji jau tikrai galės vykti. Žinios apie Europoje prasidedančią vakcinaciją nuo kovido pasigirsta vis dažniau, tad tikimės, kad šis virusas iki rudens bus suvaldytas“, – parodos datos pasirinkimo motyvus komentuoja V. Venskutonis.

VDU ŽŪA Žemės ūkio mokslo ir technologijų parko direktoriaus teigimu, „Ką pasėsi… 2021“ turėtų būti dar gausesnė bei turiningesnė, nes į ją perkeliami ir inovacijų skaidos parodos „Inno panorama“ elementai. Todėl parodoje dalyvausiančios įmonės norimiems parodyti eksponatams galės rinktis demonstracinius stendus arba vietą išskirtiniam vienetiniam produktui inovacijų alėjoje.

Verslo inkubatorius: pradžia, dabartis ir ateitis

Verslo inkubatoriaus ištakos

Verslo inkubatoriai, Lietuvoje skaičiuojantys jau 20 metų, šiuo metu vystosi dar sparčiau ir turi įvairių atmainų. Pati verslo inkubatoriaus idėja atkeliavo iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Verslo inkubatorius yra priemonė padėti jaunoms įmonėms verslo pradžioje, kai dar daug neapibrėžtumų, ypač jei kuriami inovatyvūs, mokslo idėjomis grįsti sprendimai. Pradžią VDU verslo–mokslo inkubatoriui davė prieš daugiau kaip dešimtmetį inicijuota Slėnių programa, kurių, vienas iš penkių Lietuvoje, buvo koncentruotas tuometinio universiteto, jungiančio verslo ir mokslo potencialą žemės, miškų ir maisto mokslų srityse. Slėnis „Nemunas“ įsteigtas kaip integruotas mokslo, studijų ir verslo centras Lietuvos žemės, miškų ir maisto ūkio sektoriui plėtoti.

Vykdant programą buvo sukurti Atviros prieigos centrai, kuriuose įkurtos ir laboratorine įranga aprūpintos 52 laboratorijos, verslo zona, ir, kaip bendradarbiavimą koordinuojantis padalinys – Komunikacijų ir technologijų perdavimo centras su technologinių laboratorijų ir biuro patalpų kompleksu, pritaikytų verslo ir mokslo bendradarbiavimo veikloms.

Dabar jau yra įvairių verslo inkubatorių atmainų – bendradarbystės erdvės, bendrakūros erdvės ir t. t. Tokią erdvę šalia verslo inkubatoriaus taip pat esame įkūrę. „Inno space“ bendradarbiavimo klubas skirtas neformaliems, kūrybiniams sutikimams, ir tai papildo pagrindines verslo inkubatoriaus veiklas.

Verslo-mokslo inkubatoriaus veiklos kryptys tenkina jaunojo verslo poreikius

Verslo–mokslo inkubatorius turi dvi veiklos kryptis: ,,kietąją“ ir ,,minkštąją“. ,,Kietoji“ infrastruktūrinė kryptis suteikia jaunam verslui stabilumo ir pagrindą pradžiai, kai reikia biuro, gamybinių ar laboratorinių patalpų. Verslo–mokslo inkubatoriaus bendras plotas – 1300 kv. m, čia įrengtos 3 technologinės laboratorijos, su 20 inkubuojamų vietų, iš jų 10 ‒ biuro patalpos, 10 ‒ gamybai, administravimo patalpos, taip pat poilsio ir rekreacinės zonos, konferencijų kambariai. Verslo inkubatoriaus politikoje numatyta lanksti kainodara, tik tada jaunos įmonės yra pajėgios įsikurti ir pradėti veiklą.

Antroji verslo-mokslo inkubatoriaus veiklos kryptis yra susijusi su stipria ekspertine komanda ir, taip vadinamosios, ,,minkštosios“ paslaugos. Jaunoms įmonėms verslo pradžioje sudėtinga suburti plačių kompetencijų komandas, todėl verslo–mokslo inkubatoriuje galima gauti pagalbą įvairiais klausimais, čia patraukli vieta Kauno rajone, jis nuolat auga ir kinta, vyksta verslo augimo ir vystymosi procesas. Įsikūrus šiose erdvėse, suteikiama galimybė naudotis visomis akademinio miestelio teikiamomis privilegijomis: nemokamomis automobilių parkavimo vietomis, galimybėmis dalyvauti praktikų/ekspertų vedamuose atviruosiuose seminaruose, paskaitose, naudotis inovatyvia biblioteka, leidybos centro ir kavinės paslaugomis, organizuoti susitikimus ir derybas tam tinkamose erdvėse. Vystyti verslą galima puikiai infrastruktūriškai išvystytoje, mokslu ir inovacijomis grįstoje aplinkoje, kurioje telkiasi mokslo potencialas ir patirtis.

Ekspertų dėmesys ir praktinė profesionalų pagalba verslui

VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras nuolat reaguoja į verslo-mokslo inkubatoriaus bendruomenės poreikius, komandoje yra finansų, rinkodaros, intelektinės nuosavybės, technologijų perdavimo ir komercinimo specialistai. Esant poreikiui galima samdyti išorės ekspertus, konsultuotis su VDU ŽŪA mokslininkais ar tarpusavyje. Dažnai jaunas verslas susiduria su sunkumais pritraukti tvarius finansinius išteklius ar žinių ir ekspertinių kompetencijų poreikiu. Įmonės verslo–mokslo inkubatoriuje įsikuria 3 metams, tad natūraliai formuojasi poreikis augti ir ieškoti plėtros galimybių. Stengiamasi išlaikyti bendruomeniškus ryšius, o naujiems bendruomenės nariams įsilieti į verslo–mokslo inkubatorių atsiranda galimybė tik viena per trejus metus. Dažną ,,naujoką“ nustebina žalia aplinka ir mokslo miestelio infrastruktūra, transportas be spūsčių ir galimybė pasivaikščioti po dendrologinį parką. Be to, šalia yra didelė mokslo potencialo koncentracija: atviros prieigos centras, turintis daugiau nei 52 laboratorijas, susibūrusios mokslininkų grupės, vyksta renginiai, konferencijos ir parodos, tad kiekvienas verslo inkubatoriaus narys gali išplėsti kontaktus betarpiškai bendraudamas ir bendradarbiaudamas su mokslo bendruomene.

Inkubatoriuje vystomų verslų pavyzdžiai

VDU verslo-mokslo inkubatoriuje savo veiklas pradėjo ir jau išėjo į kitas erdves daugiau nei 12 įmonių, o šiuo metu savo veiklą vysto 11. Inkubatoriuje kuriasi įvairių krypčių ir potencialo įmonės, nuo maisto produktų technologijas kuriančių, pvz., karamelės ar liofilizuotų maisto produktų iki įmonių, teikiančių labai svarbias konsultavimo paslaugas pvz.: teisinės ir intelektinės apsaugos. Tokios skirtingos įmonių veiklų kryptys sudaro pagrindą bendruomenės nariams atrasti vieniems kitus ir kurti įdomius, unikalius projektus ar bendradarbiauti, dalintis žiniomis ir informacija, atlikti vieni kitiems paslaugas. Astos Tresevičienės „Dream Food“ įmonė žengia pirmuosius žingsnius versle ir pasirinko įsikurti verslo-mokslo inkubatoriuje, nes ieškojo moderniai įrengtų, higieninius sanitarinius reikalavimus atitinkančių ir jaukių patalpų maisto produktų gamybai. Vienas iš apsisprendimo kurtis čia kriterijų buvo tai, kad VDU verslo-mokslo inkubatorius dirba kartu su mokslo bendruomene, o ateityje numatomas reikšmingas mokslinių tyrimų poreikis produktų technologijai tobulinti. MB ,,Reakiro LT“ kuria mokslo tyrimų rezultatais grįstas kosmetikos priemones, o UAB ,,Biofarmacijos tyrimų laboratorija“ planuoja kurti technologiją, leidžiančią iš vandeninės terpės išskirti specifines druskas. Giedrės Sliesoriūnienės IDV „Žalia banga“ eksperimentuoja su techninių augalų produktais, kurdami inovatyvius ir tvarius įvairių paskirčių produktus ir technologijas, leidžiančias padidinti pageidaujamas augalų savybes.

Kvietimo įsikurti VDU verslo-mokslo inkubatoriuje naujos verslo įmonės sulaukia nedažnai, nes verslai vidutiniškai jame praleidžia 3 metus, tad naujo konkurso galima tikėtis tik po 3 metų. 2020 m. – pokyčių metai ir dauguma įmonių plėtoja savo verslus jau kitur, tad ir biuro patalpose, ir laboratorijose laukiama naujakurių. Naujų bendruomenės narių konkursas vyksta iki 2020 m. gruodžio 15 d., o daugiau informacijos ktpc.vdu.lt.

VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro projekto vadovė doc. dr. Inga Adamonytė

Inopanorama – seminarų vaizdo peržiūra

10.00 – „Augalų apsaugos produktų taikymas kintama norma naudojant proksimalinius jutiklius“
M.Kazlauskas, I. Bručienė, VDU Žemės ūkio akademija;
V. Karvelis, Agricon.

10.00 – „Ginčai dėl žemės. Žemės perleidimo mokesčiai“
A. Miceikienė, VDU Žemės ūkio akademija;
M.Šimonis, A. Pasvenskienė, Vytauto Didžiojo universitetas; Advokatų kontora Šimonis ir partneriai.
Žiūrėti seminaro įrašą

10.00 – „Žemės ūkio atsparumo didinimas diegiant agrarinės miškininkystės ir neigiamos CO2 emisijos technologijas“
R. Čiūtas, E. Zvicevičius, VDU Žemės ūkio akademija;
V. Araminienė, Č. Bobinas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras.
Žiūrėti seminaro įrašą

11.00 – „Skaitmeninė žaladarių kontrolė – nuo žinių iki sprendimų!“
I. Rimkevičienė, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba.

11.00 – „Siauralapio gauromečio (Chamerion angustifolium (L.) Holub)) panaudojimo galimybės Lietuvoje ir užsienyje“
M. Lasinskas, E. Jarienė, VDU Žemės ūkio akademija.

12.00 – „Pieno ūkių tvarumas“
J. Greblikaitė, R. Bleizgys, R. Rakštys, VDU Žemės ūkio akademija.

13.00 – „Pieno ūkių moduliai, jų aplinkosauginis, technologinis ir ekonominis vertinimas“
J. Greblikaitė, R. Bleizgys, R. Rakštys, R. Šadzevičius, VDU Žemės ūkio akademija.
Žiūrėti seminaro įrašą

13.00 – „Pirminės rekomendacijos laukinių gyvūnų mėsos perdirbėjui“
J. Stankevičiūtė, VDU Žemės ūkio akademija.

13.00 – „Startuoliai ir pumpurinės įmonės: programa ir praktinė patirtis“
A. Ragauskaitė, I. Adamonytė, E. Samys, VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras.

13.00 – „Bioekonomikos politikos kryptys žemės ūkio ir maisto sektoriuje 2020-2027 m.“
D. Miniataitė, LR Žemės ūkio ministerija.

14.00 – „Gazolių, skirtų naudoti žemės ūkio produktų gamybai, akcizų lengvatos“
A. Miceikienė, VDU Žemės ūkio akademija.

14.00 – „Alyvų klampos mažėjimo tendencijos, jų įtaka mašinų darbui“
R. Kreivaitis, M. Gumbytė, VDU Žemės ūkio akademija.
Žiūrėti seminaro įrašą

14.00 – „Šiuolaikinio ūkio dirvožemio kokybės vertinimas ir gerinimas“
J. Aleinikovienė, V. Bogužas, A.Jakutis, VDU Žemės ūkio akademija.
Žiūrėti seminaro įrašą

15.00 – „Žvilgsnis į Baltijos jūros ateitį“
L. Česoniene, D. Šileikienė, M. Dapkienė, VDU Žemės ūkio akademija.

15.00 – „Purškimo priedai žemės ūkiui“
E. Zaleckas, V. Paulauskas, E. Sendžikienė, VDU Žemės ūkio akademija.

Rugsėjo 25 d. (penktadienis)

10.00 – „Biologinio turto ir žemės ūkio produktų savikainos kalkuliavimo ypatumai rengiant finansines ir mokestines ataskaitas“
D. Zinkevičienė, D. Juočiūnienė, N. Stončiuvienė, VDU Žemės ūkio akademija.
Žiūrėti seminaro įrašą

10.00 – „Kmynų auginimas daugianariuose pasėliuose“
A. Marcinkevičienė, A. Rudinskienė, VDU Žemės ūkio akademija.
Žiūrėti seminaro įrašą

10.00 – „Apskaita ir finansai ne buhalteriams: ką reikia žinoti teikiant dokumentus buhalteriui?“
E. Besusparienė, VDU Žemės ūkio akademija.
Žiūrėti seminaro įrašą

10.00 – „Svarbiausi uždaviniai siekiant užtikrinti vietos maisto rinkų plėtrą ir atsparumo didinimą“
V. Atkočiūnienė, R. Čiūtas, VDU Žemės ūkio akademija;
D. Serafinas, UAB „Kvalitetas“.
Žiūrėti seminaro įrašą

10.00 – „Europos misija sveikam dirvožemiui ir maistui“
Z. Kriaučiūnienė, R. Pupalienė, VDU Žemės ūkio akademija;
A. Grand, Grand Farm (Austrija).
Žiūrėti seminaro įrašą

11.00 – „Kooperatyvų ir gamintojų organizacijų plėtros priemonės“
J. Žukovskis, VDU Žemės ūkio akademija;
J. Ramanauskas, Klaipėdos universitetas;
A. Lingytė, UAB „Corner Case Technologies“.
Žiūrėti seminaro įrašą

11.00 – „Tiksliojo ūkininkavimo paslaugų ir kompetencijų centras – į ūkį žiūrime kitu kampu“
L. Šapranauskas, G. Klevinskas, V. Gudaitis, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba.
Žiūrėti seminaro įrašą

11.20 – „Apskaita ir finansai ne buhalteriams: kaip valdyti finansus ir vertinti investicijas?“
V. Aleknevičienė, VDU Žemės ūkio akademija.
Žiūrėti seminaro įrašą

11.00 – „Kmynų alelopatinis poveikis daugianario pasėlio augalams“
R. Čepulienė, Z. Kriaučiūnienė, A. Marcinkevičienė, VDU Žemės ūkio akademija.
Žiūrėti seminaro įrašą

13.00 – „Karvidžių projektavimas ir eksploatacija: galimybės ir problemos“
R. Bleizgys, V. Naujokienė, VDU Žemės ūkio akademija;
Z. Medingis, LR Žemės ūkio ministerija.

14.00 – „Trichoderma – dažniausiai žemės ūkio biostimuliantuose sutinkamas grybas“
N. Maršalkienė, VDU Žemės ūkio akademija.

14.00 – „Vynuogininkystė Lietuvoje: iššūkiai ir perspektyvos“
A. Ramaškevičienė, VDU Žemės ūkio akademija.
Žiūrėti seminaro įrašą

14.00 – „Žemės ūkio ir kaimo plėtros specialistų bei kitų darbuotojų perspektyvinis poreikis ir jo kokybiškas tenkinimas sąveikaujant aukštojo mokslo ir profesinio rengimo institucijoms“
R. Dapkus, J. Čaplikas, J. Zaleckienė, R. Mičiulienė, J. Bučaitė-Vilkė, VDU Žemės ūkio akademija; Lietuvos regioninių tyrimų institutas.
Žiūrėti seminaro įrašą

15.00 – „Medaus, vaisių ir uogų sulčių fermentacijos galimybės“
A. Ramaškevičienė, VDU Žemės ūkio akademija.
Žiūrėti seminaro įrašą

Kaip žemės ūkio parodą pavyko perkeltį į internetą

Inovacijų sklaidos paroda „Inno panorama 2020“ šį rudenį pati tapo inovacija

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) jau beveik tris dešimtmečius garsėja kasmet rengiamomis bei minias lankytojų sutraukiančiomis žemės ūkio parodomis. Ir netgi koronaviruso pandemija netapo priežastimi šiemet neįvykti rudeninei, inovacijų sklaidai skirtai parodai „Inno panorama 2020“. Maža to – ši paroda pati tapo inovacija, nes yra pirmoji Lietuvoje, trimačio vaizdo formatu perkelta į virtualią erdvę. Ją iki gruodžio 31 d. galite aplankyti adresu: https://virtuali.expoacademia.lt

VDU Žemės ūkio akademijoje vykstanti rudeninė paroda pernai iš esmės atnaujino savo turinį ir tapo inovacijų sklaidos renginiu „Inno panorama“, sudarytu iš dviejų dalių: inovatyvių paslaugų bei produktų ekspozicijos ir šviečiamosios programos. Pagrindiniu, didžiausio lankytojų dėmesio sulaukusiu traukos centru pernai buvo pripažinta “Inovacijų alėja“, kurioje demonstruotos agrosektoriui skirtos naujovės.

VDU ŽŪA Žemės ūkio mokslo ir technologijų parko (VDU ŽŪA ŽŪMTP) vadovas doc. dr. Virginijus Venskutonis prisimena, kaip šį pavasarį karantine atsidūrusi jo komanda netruko iškristalizuoti mintį, kad jei nuotoliniu būdu galima dirbti, vadinasi, taip pat galima surengti ir virtualią parodą, o jos branduoliu turėtų tapti „Inovacijų alėja“.

VDU ŽŪA ŽŪMTP Parodų organizavimo centro vadovė dr. Rima Pranaitienė teigia, kad naujų iššūkių komandai netrūko. Pirmiausia teko ieškoti naujų būdų, kaip savo verslo partnerius pakviesti dalyvauti tokiame renginyje, kokio Lietuvoje dar nėra buvę. Taip pat reikėjo surasti informacinių technologijų įmonę, kuri sukurtų aiškią, patogią internetinę platformą ir suspėtų tai padaryti iki numatytos parodos datos.

„Programuotojai sakė su mūsų sąlygomis sutinkantys visų pirma todėl, kad jiems patiems užduotis yra nauja ir įdomi. Taip pat atsirado net dvi dešimtys ankstesnių parodų dalyvių, kurie patikėjo mūsų idėja ir sugebėjo per trumpą laiką paruošti informatyvią bei patrauklią medžiagą, pristatančią naujausius produktus ir paslaugas.

Kadangi mūsų parodose lankytojai visada turi galimybę padiskutuoti su mokslininkais bei agroverslo atstovais, „vaikštinėdami“ virtualiame paviljone, kuris yra identiškas realiai esančiam VDU ŽŪA teritorijoje, taip pat galima eksponatų stenduose išgirsti, ką apie pristatomas inovacijas kalba jų gamintojai, mokslininkai, pirkėjai“, – pasakoja R. Pranaitienė. Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad iki pat parodos pabaigos įmonės gali savo ekspozicijas papildyti, o nauji dalyviai bet kada “įžengti” į “Inovacijų alėją“.

Parodos organizatoriai teigia, kad juos ypač maloniai nuteikė įmonės AB East West Agro vadovo Gedimino Kvietkausko reakcija į kvietimą dalyvauti parodoje. Ši įmonė tapo ne tik „Inovacijų alėjos“ dalyve, bet ir pagrindine rėmėja, nes, jos vadovo įsitikinimu, modernus VDU ŽŪA komandos sprendimas nusipelno agroverslo palaikymo.

„Inno panoramoje 2020“ į virtualią erdvę perkelta ir plati šviečiamoji programa. Rugsėjo 24 – 25 dienomis online vykusiuose 29 -iuose seminaruose dalyvavo beveik pusė tūkstančio suinteresuotų asmenų. Plati seminarų tematika sudomino ir Žemės ūkio ministerijos atstovus, ir transliacijos metu valtyje sėdintį žveją, ir savo ūkių laukuose esančius ūkininkus. Iki metų pabaigos daugiau kaip pusės šių seminarų įrašus galima bet kada peržiūrėti adresu: https://innopanorama.lt/inno-panorama-2020-svieciamoji-programa.

VDU ŽŪA Žemės ūkio mokslo ir technologijų parko komanda „Inno panoramai“ sukurtą internetinę platformą planuoja efektyviai naudoti ir ateityje, juolab kad jos techninės galimybės leidžia vienu metu demonstruoti net keliolika parodų ar kitokių renginių. VDU ŽŪA parodų organizatoriai labai tikisi, kad jau pavasarį visiems bus galima gyvai susitikti tradicinėje parodoje „Ką pasėsi… 2021“. Tačiau kartu bręsta ir idėjos, kaip gyvai vykstant parodai būtų galima išnaudoti naujos virtualios platformos galimybes.

Svarbi žinia – paroda „Ką pasėsi …2021“ keliama į rudenį

Įvertinę situaciją dėl koronaviruso pandemijos ir atsižvelgę į ilgamečių parodų dalyvių ir partnerių nuomonę bei siūlymus, priėmėme sprendimą šį visai Lietuvai svarbų renginį 2021 metais organizuoti rugsėjo 23–25 dienomis. Rudenį vyksiančioje „Ką pasėsi… 2021“ parodoje ketina dalyvauti dauguma sėkmingai veikiančių Lietuvos agroverslo lyderių.

Puikiai suprantame, kad paroda „Ką pasėsi…” daugeliui asocijuojasi su naujojo sezono pradžia, tačiau kartais nuo mūsų nepriklausančios aplinkybės priverčia ieškoti naujų sprendimų. Tinkamai parinktas laikas yra kertinė sėkmingos parodos sąlyga. Daug žemės ūkio parodų užsienio šalyse organizuojamos rudenį, kai atsikvepiama po intensyvaus darbų sezono ir kuriami tolesnės plėtros planai. Tikime, kad rudenį vyksiantis renginys bus visapusiškai naudingas ir jos dalyviams, ir lankytojams.

Kitą rudenį paroda „Ką pasėsi… 2021“ vyks kartu su Žemės ūkio akademijoje organizuojama paroda „Inno panorama 2021“.

Registraciją dalyvauti parodoje „Ką pasėsi… 2021“ ketiname pradėti 2021 metais. Sekite naujienas https://www.kapasesi.info/

Išlikime sveiki, rūpinkimės vieni kitais, o užklupę laikini sunkumai tegul dar labiau sustiprina!

Siūlys skaitmenizuoti pramonės, agro-maisto ir energetikos sektorius

Daugiausia kompetencijos pramonės, agro-maisto ir energetikos sektoriuose Lietuvoje vienijančio konsorciumo iniciatyvą „EDIH4IAE.lt”, ekspertų komisija, įvertinusi visus kandidatus, pripažino geriausia ir labiausiai atitinkančia Lietuvos interesus teikti skaitmeninės transformacijos paslaugas Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono verslo subjektams. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) inicijuotą Europos skaitmeninių inovacijų centrą „EDIH4IAE.lt“ Europos Komisijai nominavo Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Ministerija, nominuodama šį Europos skaitmeninių inovacijų centrą geriausiu tarp kitų kandidatų Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione, patvirtino jo sektorinę prioritetizaciją – centro paslaugos bus teikiamos išskirtinai pramonės, agro-maisto ir energetikos sektoriuose veikiantiems subjektams.

„EDIH4IAE.lt“ pagrindinis tikslas – efektyvinti minėtų sektorių skaitmeninę transformaciją, prioritetą teikiant pagrindinių skaitmeninių technologijų, tokių kaip didelio našumo kompiuteriai, dirbtinis intelektas ir kibernetinis saugumas diegimui. LPK įsitraukdama į šio centro kūrimą imasi ne tik skaitmeninės transformacijos Vidurio ir vakarų Lietuvos regione iniciatyvos, bet ir prisiima atsakomybę už ateities rezultatus būdama ESIC dalimi.

Pramonės, agro-maisto ir energetikos sektorių simbiozė skatins skaitmeninę ir žiedinę ekonomiką bei leis padidinti Lietuvos pramonės tarptautinį konkurencingumą. Planuojama, kad per artimiausius kelerius metus „EDIH4IAE.lt“ paslaugomis pasinaudos daugiau kaip 5000 ūkio subjektų. Taip pat skaičiuojama, kad šios paslaugos paskatins 500 mln. apimties investicijų pritraukimą į skaitmeninių inovacijų kūrimą bei diegimą, o darbo našumas padidės daugiau nei 20 proc.

„Itin aktyvus Ekonomikos ir inovacijų ministerijos įsitraukimas į Skaitmeninės Europos programos iniciatyvą, operatyvus ir kvalifikuotas dalyvavimas Europos Komisijos inicijuotose darbo grupėse užtikrino Lietuvos verslui ypatingos svarbos galimybę – pasitelkti Europos skaitmeninių Inovacijų centro teikiamas paslaugas čia, Lietuvoje, ir reikšmingai padidinti savo konkurencingumą. Tai unikali galimybė Lietuvai įveiklinti mūsų partnerių sukauptas kompetencijas ir padaryti išsiskiriančio masto proveržį visos ES mastu“, – pažymi LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Teikdamas verslo skaitmeninei transformacijai reikalingas paslaugas: skaitmeninius auditus, skaitmeninių technologijų ir finansavimo paiešką, įgūdžių formavimą, konsultacijas ir kt., šis centras bendradarbiaus su kitais skaitmeniniais inovacijų centrais Lietuvoje ir Europoje. Toks bendradarbiavimas leis ne tik gauti prieigą prie naujausių žinių ir technologijų, skatinančių pramonės, žemės ūkio, maisto ir energetikos sektorių skaitmeninę transformaciją, bet prisidės ir prie Lietuvoje sukurtų žinių ir technologijų eksporto, padės šalies įmonėms įsitraukti į ES ir tarptautines vertės kūrimo grandines.

Konsorciumą, įgyvendinantį iniciatyvą „EDIH4IAE.lt“ (kitaip – „Pramonės, žemės ūkio ir energetikos sektorių skaitmeninė transformacija Lietuvoje”), įsteigė Lietuvos pramonininkų konfederacija, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos inovacijų centras, Fizikos instituto mokslo ir technologijų parkas, Lietuvos energetikos institutas, agro ir maisto technologijų įmonė „ART21”, „SMART IT cluster”, koordinuojantis skaitmeninių inovacijų centrą „AgriFood Lithuania” ir Smart Energy DIH.