Naujienos Archives | Page 10 of 267 | VDU Žemės ūkio akademija

Kūrybinės dirbtuvės moksleiviams „Pasta: Forma + Spalva = Fun“

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) 10–12 kl. moksleivius, besidominčius maisto kokybe ir sauga, kviečia į kūrybines dirbtuves „Pasta: Forma + Spalva = Fun“, kurios vyks lapkričio 17 d. 10:00–12:30 val. VDU ŽŪA Agronomijos fakultete.

Kūrybinėse dirbtuvėse:

– Gaminsime ypatingus makaronus;

– Juos praturtinsime įvairiomis sveikatai naudingomis augalinės kilmės žaliavomis;

– Kuriami makaronai bus unikalių formų ir spalvų.

Kūrybines dirbtuves ves VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto doc. dr. Dovilė Levickienė ir studijų programos Maisto kokybė ir sauga studentės Deimantė Šeibokaitė ir Deimantė Vileikytė.

BŪTINA IŠANSKTINĖ REGISTRACIJA (registracija baigta užsipildžius visoms vietoms)

Maksimalus vienos mokyklos dalyvių skaičius dirbtuvėse – 4 asmenys, bendras dalyvių skaičius – 12 asmenų.

Data: Lapkričio 17 d. (pirmadienis)
Laikas: 10.00–12:30 val.
Vieta: VDU Žemės ūkio akademijos Centrinių rūmų II a. fojė (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.)

Kontaktai:
Austėja Švereikaitė
austeja.svereikaite@vdu.lt
+370 623 46715

Renginio metu gali būti fotografuojama ir/ar filmuojama, todėl informuojame, kad Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Idėjoms augti – VDU verslo inkubatorius kviečia jaunas įmones

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) verslo inkubatorius kviečia lengvatinėmis sąlygomis įsikurti ne ilgiau nei trejus metus veikiančias įmones. Jos turi vykdyti ar artimiausiu metu pradėti vykdyti inovacinę veiklą – mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP).

Verslo inkubatorius yra unikalioje vietoje (Kauno r., Akademija), kur šalia galima rasti daugiau nei 30 skirtingų VDU laboratorijų biotechnologijų, agrotechnologijų ir IT srityse. Šiuo metu VDU verslo inkubatoriuje veikia daugiau nei dešimt įmonių. Jų sąrašą rasite čia.

VDU verslo inkubatorius turi prioritetines MTEP kryptis: agrobiotechnologija, bioenergetika, miškininkystė, maisto technologijos, sauga ir sveikatinimas, aplinkosauga ir socialinės agroinovacijos.

VDU verslo inkubatoriaus privalumai:

  • biuro patalpos, laboratorijos, diskusijų erdvės verslo susitikimams, automobilių stovėjimo aikštelė;
  • VDU konsultacijos apie finansavimo pritraukimą, intelektinę nuosavybę, projektų rengimą, rinkos analizę;
  • Papildomas įmonės viešinimas parodose, renginiuose, straipsniuose, bendradarbiavimas startuolių bendruomenėje.

Pagrindinė informacija konkurso dalyviams:

Konkurse galima dalyvauti tik tuo atveju, jeigu dalyvis vykdo veiklą ne ilgiau nei trejus metus.

Už registraciją ir turto apžiūrą atsakinga KTPC inkubatoriaus koordinatorė Inga Adamonytė (tel. +370 650 54264).

Konkurso dalyviai registruojami adresu: Kauno r., Akademija, Universiteto g. 8A 221 kab. Pristatymo būdas paštu nenumatytas.

  • Nuomojamų patalpų apžiūra: susitarti dėl apsilankymo datos ir laiko.
  • Konkurso dalyvių registracija: spalio 15 d. 10-12 val. ir 13-14 val.
  • Komisijos posėdis: spalio 20 d. 10 val. (Kauno r., Akademija, Universiteto g. 8A, 223 kab. arba nuotoliniu būdu).

Konkurso patalpos:

VDU Žemės ūkio akademijos Tarybos posėdis

Spalio 6 d. 10 val. vyks Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Tarybos posėdis (nuotoliniu būdu).

„MS Teams“ prisijungimo nuoroda

DARBOTVARKĖ

  1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas (D. Danusevičius).
  2. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos atstovų skyrimo į Universiteto Senatą  tvarkos aprašo tvirtinimas  (D. Danusevičius).
  3. Kiti klausimai.

Tarybos pirmininkas Darius Danusevičius

VDU Senato posėdžio metu patvirtinti universiteto akademinių padalinių vadovai

Rugsėjo 24 d. vykusiame VDU Senato posėdyje, vadovaudamasi Vytauto Didžiojo universiteto statuto 30.10. punktu, rektorės Inetos Dabašinskienės teikimu ir slapto balsavimo rezultatais, patvirtinti šie akademinių padalinių vadovai:

  • VDU Botanikos sodo direktoriumi – dr. Nerijus Jurkonis
  • Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekane – doc. dr. Asta Kyguolienė
  • Gamtos mokslų fakulteto dekane – doc. dr. Jūratė Žaltauskaitė
  • Humanitarinių mokslų fakulteto dekanu – prof. dr. Gediminas Karoblis
  • Informatikos fakulteto dekanu – prof. dr. Tomas Krilavičius
  • Katalikų teologijos fakulteto dekanu – doc. dr. Benas Ulevičius
  • Menų fakulteto dekane – prof. dr. Jurgita Staniškytė
  • Muzikos akademijos dekanu – doc. dr. Saulius Gerulis
  • Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanu – prof. Mindaugas Jurkynas
  • Socialinių mokslų fakulteto dekane – doc. dr. Aurelija Stelmokienė
  • Teisės fakulteto dekanu – prof. dr. Tomas Berkmanas
  • Užsienio kalbų instituto direktore – dr. Teresė Ringailienė

Taip pat pratęstos akademinių padalinių vadovų pareigos, bet ne ilgesniam laikotarpiui nei iki 2025 m. gruodžio 31 d.:

  • ŽŪA Agronomijos fakulteto dekanei – Aidai Adamavičienei;
  • ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanui – Bernardui Vaznoniui;
  • ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dekanui – Vitui Marozui;
  • ŽŪA Inžinerijos fakulteto dekanui – Rolandui Domeikai;
  • ŽŪA Bioekonomikos tyrimų instituto direktoriui – Ryčiui Skominui;
  • ŠA Edukologijos tyrimų instituto direktorės pareigas – Vilmai Žydžiūnaitei;
  • Skaitmeninių išteklių ir tarpdisciplininių tyrimų instituto direktorei – Rūtai Petrauskaitei;
  • Lietuvių išeivijos instituto direktoriui – Egidijui Aleksandravičiui;
  • Gamtos ir tech. mokslų tyr. instituto direktoriui – Algimantui Paulauskui;
  • VDU STEAM didaktikos centro direktorei – Juditai Žukauskienei.

Laikinai eiti V. Kavolio instituto direktorės pareigas, bet ne ilgesniam laikotarpiui nei iki 2025 m. gruodžio 31 dienos, įgaliota Jurga Bučaitė-Vilkė.

Dokumentai paskelbti universiteto internetinėje svetainėje, skiltyje „Senato nutarimai“.

Politikos, verslo ir mokslo panelinė diskusija „Prisitaikymas prie globalių pokyčių ir atsparios bioekonomikos kūrimas“

Maloniai kviečiame Jus dalyvauti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijosje (VDU ŽŪA) 2025 m. spalio 1–3 dienomis vyksiančioje 12-oje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Kaimo plėtra 2025: atsparumas globaliems pokyčiams“, kurios metu spalio 1 d. nuo 14.30 val. vyks ir politikos, verslo ir mokslo panelinė diskusija „Prisitaikymas prie globalių pokyčių ir atsparios bioekonomikos kūrimas“.  

Konferencijos tikslas – skatinti tarpdisciplinines mokslines diskusijas, pristatant naujas žemės ūkio vystymo, kaimo plėtros idėjas bei jų atsparumą globalių pokyčių kontekste. 

Konferencijos raktažodžiai: atsparumas, bioekonomika, globalūs iššūkiai, kaimo plėtra, žemės ūkis. 

Daugiau informacijos apie konferenciją ir diskusiją.

Konferencijos tinklapis: https://www.ruraldevelopment.lt/ 

Konferencijos el. paštas: rural.development@vdu.lt  

Vykdoma pagal projektą Nr. LKT-PK-24-2-06554-PR001. Priemonė finansuojama pagal Lietuvos Žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano techninės paramos veiklos sritį “Lietuvos kaimo tinklas”. Projektas remiamas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.

VDU Žemės ūkio akademijoje vykstanti paroda „Gyvulininkystė 2025“ tapo inovacijų, žinių sklaidos ir pramogų spiečiumi

Rugsėjo 25–27 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) šurmuliuojanti paroda „Gyvulininkystė 2025“ – tai susitikimų erdvė ūkininkams, verslininkams, technologijų kūrėjams ir visiems, kurie domisi gyvulininkystės tradicijomis bei naujovėmis.

Siekia tapti pavyzdžiui Europai

Parodos atidarymo ceremonijoje dalyvius sveikinęs VDU rektorius prof. habil. dr. Juozas Augutis džiaugėsi Lietuvoje esančiu gausiu galvijų augintojų būriu, aukštos kokybės maistu aprūpinančiu ne tik Lietuvą, bet ir kitus kraštus. „Mūsų tikslas – vienas: Lietuvoje turėti kuo stipresnę gyvulininkystę. Žinoma, ji neatsiejama nuo visos žemės ūkio sferos, kuri Lietuvoje buvo, yra ir bus viena iš pagrindinių sričių. Niekada ir niekas nepakeis jūsų srities. Taip, ji turi keistis ir modernėti – tai jūs ir darote“, – kalbėjo VDU rektorius.

LR žemės ūkio viceministras dr. Arūnas Rutkauskas pažymėjo, kad ši – tradicine tapusi paroda – įrodo, kad žemės ūkis ir gyvulininkystė nėra pamiršta, o technologijos veda į priekį. „Mūsų siekis, kad mūsų gaminami produktai būtų pavyzdžiu Europai, jog tai yra tvarus, inovatyvus maistas. Noriu padėkoti parodos organizatoriams ir dalyviams už galimybę būti kartu, pasidžiaugti laimėjimais, aptarti sėkmės istorijas ir ateities planus“, – parodos atidarymo ceremonijoje sakė dr. A. Rutkauskas.

„Šiandien išsisprendžia politinis kazusas, kai galų gale turėsime Vyriausybę. Žmonės nori pastovumo ir nuoseklumo taisyklėse, pagal kurias jie turi žaisti, nuoseklumo savo gyvenimuose pagal tai, kaip jie turi uždirbti. Mes visi tikimės uždirbti, bet visada norime, kad tai būtų labai vertinama. Parodos dalyviai, mokslo institucijos demonstruoja savo darbą ir tai yra mūsų laimė, kad šią galimybę turime čia – universitete“, – kalbėjo LR Seimo Kaimo reikalų komiteto narys prof. Viktoras Pranckietis.

LSMU Veterinarijos akademijos kancleris prof. dr. Mindaugas Malakauskas pažymėjo – tai, kad ši paroda suburia savo sričių specialistus, kurie orientuojasi į gyvulininkystės sektorių, leidžia tikėtis, kad šios parodos metu bus rasti atsakymai į klausimus, kurie yra aktualūs šiam sektoriui. „Be mokslinių tyrimų, inovatyvių technologijų, tvarumo sprendimų, kurie būtų grįsti mokslu, būtų sunku judėti į priekį ir gyvulininkystės sektoriui žengti dar vieną žingsnį ir tapti pavyzdžiu Europoje“, – kalbėjo prof. dr. M. Malakauskas ir parodos dalyviams linkėjo prasmingų diskusijų.

Kauno rajonas – žemės ūkio tradicijų puoselėtojas

„Žemės ūkis yra priimtas kaip strateginė ūkio šaka. Tai yra svarbu. Tačiau šiandien turime daug iššūkių – keičiasi ministras, šiais metais ne visi ūkininkai nuėmė derlių, turime didelį iššūkį ir pieno gamintojų tarpe“, – vardijo Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Jonas Vilionis ir pridūrė, kad visi turi būti pasiruošę kartu nugalėti kylančius iššūkius.

„Smagu matyti daug veidų, o juose – šypsenas. Tai reiškia, kad gyvulininkystės sektoriui atstovaujanti visuomenė vis dar tiki, kad esant tokioms didelėms negandoms, iššūkiams, prie Lietuvos priartėjus pavojingoms ligoms, paroda gali įvykti. Jeigu ji įvyko net ir tokiomis sąlygomis, vadinasi, kita bus tik dar geresnė ir gausesnė“, – parodos atidarymo ceremonijoje kalbėjo Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius.

Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Eglė Brinkman  pastebėjo, kad Kauno rajonas yra vieta, kur puoselėjamos tikros žemės ūkio tradicijos. „Džiaugiamės, kad būtent mūsų krašte yra organizuojamos didžiausios žemės ūkio parodos. Kaip ir kasmet, džiugu, kad šioje parodoje didelis dėmesys yra skiriamas gyvūnų sveikatai, jos saugai. Netrukus, spalio 4 d., minėsime Pasaulinę gyvūnų dieną, šia proga Kauno rajono savivaldybės mero Valerijaus Makūno vardu noriu visus pasveikinti, perduoti padėkos žodį gyvulininkystės sektoriaus atstovams, ūkininkams, o ypač – senųjų lietuviškų veislių puoselėtojams“, – kalbėjo E. Brinkman.

Nusipelniusiems parodos dalyviams – medaliai ir padėkos ženklai

Parodoje „Gyvulininkystė 2025“ pristatyti inovatyvūs produktai, kurie varžėsi dėl garbingų parodos medalių. Vertinimo komisija, sudaryta iš kompetentingų specialistų, atrinko geriausius eksponatus. Parodos medaliais, kurių autorius – menininkas Marijus Petrauskas, ir diplomais apdovanoti: UAB „Laumetris“ už traktorinę puspriekabę ritiniams vežti PTL-15R, AB „Lytagra“ už LELY automatinį pieno filtrą, UAB „Rovaltra“ už ratinį traktorių „Valtra A115 H4“.

Parodos atidarymo ceremonijoje padėkos ženklais už indėlį formuojant ūkinių gyvūnų ekspozicijas ir populiarinant veislininkystę apdovanoti: Alpakų ir lamų augintojų asociacija ir jos vadovė Agnietė Pranckūnienė, Baltijos žirgų augintojų asociacija ir jos vadovė Audronė Petraitienė, Dzūkijos krašto žirginio sporto klubas ir jo vadovas Linas Balčiūnas, Ekologiškų mėsinių galvijų augintojų asociacija ir jos vadovas Antanas Šakys, Lietuvos arabų arklių augintojų asociacija ir jos vadovė Raimonda Palionytė, Lietuvos arklių augintojų asociacija ir jos vadovas Juozas Barisevičius, Lietuvos avių augintojų asociacija ir jos vadovė Gintarė Kisielienė, Lietuvos dekoratyvinių ir veislinių paukščių augintojų draugija ir jos vadovas Linas Petraška, Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija ir jos vadovas Nerijus Gricius, Lietuvos pieninių ožkų augintojų asociacija ir jos vadovė Andžela Dalia Ėmužytė, Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacija ir jos vadovė Gedvilė Vinslauskaitė, Lietuvos sunkiųjų arklių veislės išsaugojimo asociacija ir jos vadovas Algirdas Taroza, Lietuvos trakėnų žirgų augintojų asociacija ir jos vadovas Arūnas Jurgaitis, Lietuvos veislinių triušių augintojų asociacija ir jos vadovas Eduardas Kubilius, Lietuvos žirgų lenktynių asociacija ir jos atstovas Remigijus Poškus, UAB „Lietuvos žirgynas“ ir jos vadovė Gerda Žibūdaitė, Veislinių gyvūnų augintojų klubas ir jo vadovė Vilma Vilienė, Žemaitukų arklių augintojų asociacija ir jos vadovė Rūta Šveistienė.

VDU Žemės ūkio akademijos stende – mokslininkų inovacijos

Rugsėjo 25 d. lankytojus stende pasitiko VDU ŽŪA Gyvūnų produkcijos tyrimų ir inovacijų centro komanda, pristačiusi inovacijas ir konsultacijas teikusi aktualiomis temomis: Inovatyvūs mėsinių galvijų ir avių atrankos metodai; Sveikesnės ir produktyvesnės bandos: genomo analizės taikymas mėsinių galvijų selekcijoje; A2 pienas – genetinės atrankos nauda vartotojui ir ūkininkui.

Rugsėjo 26 d. parodos lankytojai turės galimybę susipažinti su inovatyvių metodų panaudojimu augalinių ekstraktų gamybai, kuriuos pristatys VDU ŽŪA lekt., jaunesn. m. d. Aloyzas Velička ir dokt., jaunesn. m. d. Aistis Petruškevičius. Lankytojams VDU ŽŪA VDU ŽŪA doc. dr. Evaldas Klimas pasakos apie kokybiškus savos gamybos žolinius pašarus – sėkmingo gyvulininkystės ūkio pagrindą. VDU ŽŪA lekt. dr. Renata Špinkytė, Ekosistemų apsaugos centro pirmininkas, biologas Petras Adeikis aptars vilkų poveikį ūkiniams gyvūnams ir naminiams augintiniams.

Rugsėjo 27 d. VDU ŽŪA stende lankytojus pasitiks Inžinerijos fakulteto Mechanikos, energetikos ir biotechnologijų inžinerijos katedros vedėjo prof. dr. Rolando Bleizgio ir dokt. Ievos Knoknerienės pristatoma tvarioji inžinerija gyvulininkystėje ir įvairios interaktyvios veiklos.

Visomis parodos dienomis VDU ŽŪA stende veiks Žemės ūkio augalų sėklų ir vabzdžių (entomologinė) ekspozicija, sėklų atpažinimo edukaciją ves VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto doktorantė Auksė Daukšytė.

Parodoje – edukacijų, pramogų ir degustacijų puokštė

Šių metų parodoje lankytojų laukia kaip niekada gausi veislinių žirgų, triušių ir paukščių ekspozicija. Parodos metu vyks gyvūnų vertinimai ir demonstracijos, parodomosios programos komentuojant ekspertams. Renginyje savo veiklą pristatys gyvūnų augintojų asociacijos, vyks edukacinės programos įvairaus amžiaus lankytojams bei gyvulininkystės produktų degustacijos.

Verslo atstovai supažindins su moderniausiais technologijų sprendimais, padedančiais modernizuoti ūkį. Lankytojai turės progą pamatyti ir naujausios žemės ūkio technikos demonstracijas realiomis sąlygomis.

Parodos programoje – gausybė šviečiamųjų renginių. Juose bus aptariamos užkrečiamųjų gyvūnų ligų ir biosaugos temos, veisimo programos, gyvūnų gerovės užtikrinimas, paramos bei kompensacijų galimybės ūkininkams ir kiti svarbūs klausimai.

Lankytojai kviečiami į degustacijas, kur profesionalūs virtuvės meistrai gamins, pristatys ir kvies paragauti įvairių gyvulininkystės produktų. Taip pat vyks edukacijos apie triušių, avių ir alpakų vilnos panaudojimo galimybes, o norintys turės galimybę pajodinėti žirgais ir pasimėgauti įspūdingais jų pasirodymais.

Viso renginio metu vyks geriausių Lietuvos drožėjų pasirodymai – grandininiais pjūklais jie kurs unikalius medžio dirbinius, kuriuos bus galima ne tik išvysti, bet ir įsigyti. Tradicinė amatų ir sodinukų mugė suburs vietos gamintojus, siūlančius rankų darbo dirbinius, sodinukus bei įvairius maisto produktus.

Lankytojai laukiami rugsėjo 25–26 d. nuo 9 iki 17 val., o rugsėjo 27 dieną – nuo 9 iki 16 val. Susipažinti su parodos dalyviais ir renginio programa galima interneto svetainėje.

Įėjimas į parodą nemokamas.

Brandos darbų rengimas VDU Žemės ūkio akademijoje 2025–2026 m. m. 

Brandos darbas – vidurinio ugdymo programos mokinio arba kelių mokinių ilgalaikis darbas, rengiamas ugdymo procese, pradedant III arba IV gimnazijos klasėje. Tinkamai parengus ir pristačius pasirinkto dalyko brandos darbą prie stojamojo balo gali būti pridėta 0,25 balo.

Vykdant brandos darbą, gali būti:  

  • Atliekamas tyrimas – jo aprašymas laikomas brandos darbu.
  • Kuriamas produktas – papildomai rengiamas brandos darbo aprašas.
  • Atliekamas kūrybinis darbas – papildomai rengiamas brandos darbo aprašas.

Brandos darbą sudaro:  

  • Rengiant tyrimą ar kuriant produktą – trys dalys: procesas, rezultatas, pristatymas.
  • Rengiant kūrybinį darbą – keturios dalys: procesas, rezultatas (kuris išskiriamas į dvi dalis – kūrybinį darbą ir kūrybinio darbo aprašą), pristatymas.

IV gimnazijos klasės mokinys teikia prašymą ir pasirenka brandos darbą iš bet kurio vidurinio ugdymo programos individualaus ugdymo plano dalyko ar šio plano dviejų ir daugiau dalykų (kai rengiamas tarpdalykinis brandos darbas) iki einamųjų mokslo metų rugsėjo 25 d.

III gimnazijos klasės mokinys teikia prašymą ir pasirenka brandos darbą iš bet kurio vidurinio ugdymo programos individualaus ugdymo plano dalyko ar šio plano dviejų ir daugiau dalykų (kai rengiamas tarpdalykinis brandos darbas) iki einamųjų mokslo metų kovo 15 d.

Brandos darbą IV gimnazijos klasės mokinys atlieka nuo einamųjų metų spalio 1 d., III gimnazijos klasės mokinys – nuo einamųjų metų kovo 27 d.

Brandos darbo rengimo etapai:

  • Idėjos arba sumanymo projektavimas.
  • Problemos identifikavimas.
  • Temos formulavimo etapas – objekto konkretinimas.

Brandos darbo temos pasirinkimas ir formulavimas turi keturis svarbiausius kriterijus:

  • Brandos darbo tema turi dominti mokinį.
  • Brandos darbo tema turi būti aktuali, svarbi, turinti naujumo elementų.
  • Brandos darbo tema turi būti problemiška ir leidžianti išsamiau atskleisti mokinio dalykines bei bendrąsias kompetencijas.
  • Brandos darbo tema turi atitikti mokinio pasirengimą ir temos įgyvendinimo galimybes.

Kad būtų lengviau pasirinkti temą, galima atsakyti į šiuos klausimus:

  • Ar yra atitiktis tarp aktualumo ir realumo?
  • Ar gautos žinios bus naudingos?
  • Ar rezultatus bus galima pritaikyti konkrečiai praktinei veiklai / ar rezultatai turės teorinę reikšmę?
  • Kiek brandos darbui atlikti prireiks laiko?
  • Kokios yra galimybės ir kokie ištekliai spręsti numatytą problemą?

Brandos darbo rengimo eiga bendradarbiaujant su VDU ŽŪA mokslininkais:

  1. Mokinys ir mokytojas suformuluoja temą, atitinkančią VDU ŽŪA siūlomas temų kryptis.
  2. Mokytojas kreipiasi į VDU ŽŪA nurodytu el. paštu, nurodydamas ugdymo įstaigą, trumpai aprašydamas mokinio pasirinktą brandos darbo temą ir bendradarbiavimo lūkesčius.
  3. Jeigu VDU ŽŪA mokslininkų tyrimų kryptis atitinka moksleivio pasirinktą brandos darbo temą ir yra abipusis susitarimas, sudaromas brandos darbo rengimo planas.
  4. Mokinys ir mokytojas (pagal poreikį) gali lankytis VDU ŽŪA suderintu su mokslininku-konsultantu laiku ir atlikti brandos darbui atlikti reikalingus eksperimentus. Svarbu atkreipti dėmesį, jog mokslininko vaidmuo yra konsultacinis – mokinys darbą atlieka savarankiškai. Visame darbo rengimo procese dalyvauja mokytojas, mokinys, mokslininkas-konsultantas.
VDU ŽŪA fakultetas Mokomasis dalykas mokykloje Brandos darbo kryptys pagal VDU ŽŪA galimybes
Agronomijos fakultetas Biologija Augalų regeneravimas in vitro
Biologija Augalinių žaliavų kokybės vertinimas
Biologija Pigmentinių medžiagų kiekio pokytis termiškai apdorotuose vaisiuose ar daržovėse
Inžinerijos fakultetas Fizika Dirvožemio drėgmė ir jos reguliavimas
Statybinių medžiagų fizika
Skysčių fizika gamtoje (hidraulika)
Geografija Kraštovaizdžio kaitos tyrimai taikant GIS technologijas
Miškų ir ekologijos fakultetas Chemija Azoto junginiai skirtingu pašaru maitinamų paukščių mėšle

Daugiau informacijos apie brandos darbų vykdymą.

Kontaktai:
VDU ŽŪA marketingo vadybininkė dr. Brigita Medveckienė
el. p. brigita.medveckiene@vdu.lt
mob. +370 625 80444

Lietuvos ir MIT konferencijoje dalyvausianti VDU ŽŪA doc. dr. V. Vaštakaitė-Kairienė – apie klimato kaitą ir klaidinančius mitus

„Visuomenėje netrūksta mitų, pavyzdžiui, kad augalų genų redagavimas pavojingas sveikatai. Taip nėra – šis metodas leidžia tobulinti augalą jo pačio genų ribose, o redagavimo produktas dažnai atrodo kaip įprasta mutacija. Tai tarsi turėtum labai tikslias žirkles ir pieštuką: gali pakeisti raidę, ištrinti žodį. Dažniausiai nieko naujo neįklijuoji – tik pataisai, kas jau buvo knygoje. Atrodo, lyg pati gamta būtų tą klaidą pataisiusi. Ir tai gali būti netgi saugiau, nei natūraliomis sąlygomis – viskas daug aiškiau, griežčiau kontroliuojama ir grindžiama moksliniais tyrimais, nei atsitiktinis kryžminimasis gamtoje“, – pasakoja dr. Viktorija Vaštakaitė-Kairienė, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkė, dalyvausianti bendroje Lietuvos ir MIT mokslinėje konferencijoje „Human and More-Than-Human Futures: Innovating Technologies for Coexistence“, kuri vyks spalio 9–10 dienomis Vilniuje ir Kaune. Konferenciją organizuoja dvylikos pagrindinių Lietuvos universitetų, tyrimų centrų ir įmonių konsorciumas, kurį koordinuoja VDU.

Genetiškai redaguoti organizmai – ne tas pats, kaip GMO

VDU Žemės ūkio akademijos docentė pažymi, kad dažnas įsivaizduoja, jog genetiškai redaguotų daržovių reiktų vengti. Tačiau tai nėra tas pats, kaip genetiškai modifikuoti organizmai. Modifikavimas reiškia, kad į genomą įterpiama svetima, kitos rūšies DNR, pavyzdžiui, baklažanas su bakterijos genu, papaja su viruso fragmentu. O štai redagavimas dažnai įterpia ne svetimą geną, o keičia genus tos pačios rūšies viduje. Tokios naujovės, modernios biotechnologijos, itin svarbios kovojant su klimato kaitos iššūkiais – padeda didinti augalų atsparumą ir spręsti aplinkosaugos problemas.

„Sintetinė biologija leidžia inžineriniais metodais perprogramuoti gyvus organizmus pageidaujamoms savybėms. Žemės ūkyje tai reiškia pasėlius, kurie geriau pakelia sausrą, karščio bangas, dirvožemio druskingumą ar atsilaiko prieš ligas. Genų redagavimas yra vienas pažangiausių įrankių. Tarkim, CRISPR gali „išjungti“ tam tikrus genus arba įvesti nedideles mutacijas, suteikiančias sausros ar druskų toleranciją, geresnį derlingumą esant stresui ir panašiai“, – pažymi doc. dr. V. Vaštakaitė-Kairienė, papildydama, kad yra ir kitų metodų – nuo molekulinės selekcijos iki su augalais bendradarbiaujančių mikroorganizmų, kurie mažina sintetinių trąšų poreikį.

Doc. dr. Viktorija Vaštakaitė-Kairienė Bostono Harvardo klube JAV. Asm. archyvo nuotr.

„Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo modifikuotos bulvės naudojant jų pačių genus. Išjungta polifenoloksidazės fermento veikla, kad neparuduotų, taip pat sumažinta asparagino gamyba, kad kepant nesusidarytų akrilamidas. Čia vėl nėra svetimų rūšių genų. Genų įterpimas arba klasikinis GMO – čia jau lyg į knygą įklijuotum naują pastraipą iš visai kitos knygos, pavyzdžiui, į bulvės istoriją įdedi sakinį iš bakterijos „knygos“, – pasakoja doc. dr. V. Vaštakaitė-Kairienė.

Mokslininkė pasakoja, kad augalų ligos ir kenkėjai kasmet nusineša apie 20–40 procentų pagrindinių maistinių augalų derliaus. Ligos greitai plinta į naujus regionus, pavyzdžiui, kur šiltas klimatas sudaro palankesnes sąlygas patogenams, todėl būtina ieškoti tvarių priemonių – ne tik anksti aptikti šiuos patogenus, bet ir kurti atsparias veisles. Čia taip pat svarbios biotechnologijos, kurias galima taikyti šalia įprastinės selekcijos.

„Dauguma mokslininkų labiau linkę vertinti agrobiotechnologijų riziką pagal savybę, o ne pagal metodą. Tai reiškia, kad jiems svarbu, ką pakeitė, kaip tai veikia ekologiją, mitybą, ūkinę praktiką, o ne kokiomis žirklėmis kirpome DNR. Tai nereiškia, kad reikia išjungti kritinį mąstymą. Tai kvietimas žiūrėti į rezultatus – kiek pesticidų realiai sumažėjo, kaip keitėsi derliaus stabilumas, ar nėra netikėtų alergeniškumo ar ekologinių efektų“, – pažymi augalų patologijos, derliaus kokybės ir kitų sričių tyrinėtoja.

Ateities maistas: skaitmenizacija, vertikalūs ūkiai ir augalinės alternatyvos

Aptardama technologines naujoves ir kaip jos keis mūsų maistą, VDU ŽŪA docentė sako, kad maisto sistemos per artimiausius kelis dešimtmečius išgyvens didelius pokyčius. Tai yra, įprasta grandinė „nuo ūkio iki stalo“ bus vis labiau skaitmenizuota, daugiau maisto bus gaminama vietoje ir jis bus įvairesnis. Prie to turėtų prisidėti ir bioponika – žemdirbystės forma, kurioje augalai auginami nenaudojant dirvožemio, o visos maisto medžiagos tiekiamos natūralių biologinių procesų dėka. Bioponiniai ūkiai gali kurtis miestuose: ant stogų, apleistose gamyklose ar net požeminėse erdvėse.

„Pirmiausia, plis išmanusis ūkininkavimas: dirbtinis intelektas valdys drėkinimą, tręšimą, kenkėjų kontrolę. Dronai ir jutikliai teiks realaus laiko duomenis, autonominiai robotai padės sėjant ir nuimant derlių. Maisto gamyba vyks arčiau vartotojų – miestuose įsigalės vertikalūs ūkiai, stogų šiltnamiai. Tiekimo grandinės sutrumpės, tad sumažės ir teršalų išmetimas“, – teigia doc. dr. V. Vaštakaitė-Kairienė.

Pašnekovė pažymi, kad vis labiau turėtų išplisti nauji baltymų šaltiniai – augalinės alternatyvos mėsai arba bioreaktoriuose kultivuota mėsa, maistinius baltymus gamins mielės ar bakterijos, mikrodumbliai ir vabzdžiai. Visa tai mažins gyvulininkystės poveikį aplinkai.

„Ateities maistas bus skanesnis, tikslesnis ir švaresnis. Daržovės ilgiau išsilaikys ir bus atsparesnės, baltymus gamins mielės, todėl gausim pieno ir kiaušinio funkcijas be gyvūno, o mėsa augs iš ląstelių – be skerdimo. Ūkiai kelsis į miestus, kur LED šviesa ir automatika leis auginti be pesticidų. Net karvės gaus jūros dumblių prieskonį, kad mažiau šildytų klimatą. O telefone – asmeniniai mitybos patarimai pagal tavo kūno duomenis. Tai ne magija – tai mokslas virtuvėje. Tradicinė žemdirbystė neišnyks, tačiau bus gerokai efektyvesnė ir labiau integruota į technologinę ekosistemą“, – prognozuoja mokslininkė.

Kalbėdama apie maistą ir jo sistemas, ji pažymi, kad šioje srityje netrūksta paplitusių klaidingų įsitikinimų, pavyzdžiui – kad ekologiškas maistas visada yra maistingesnis. „Ekologiškas“ žymi tik gamybos būdą, o ne garantuotą didesnę maistinę vertę. Reikia turėti omenyje, kad skirtumai tarp „ekologiško“ ir „neekologiško“ paprastai yra nedideli – vartotojams svarbiau ne tai, o šviežumas, įvairovė ir subalansuota mityba. Beje – netiesa ir tai, kad natūralus produktas reiškia „be chemijos“. Juose taip pat pilna cheminių junginių.  Cheminės molekulės nepriklauso nuo etikečių. Vitaminas C visur yra ta pati askorbo rūgštis. Ūkio būdas gali pakeisti, kiek jos yra ir kokie kiti junginiai šalia, bet pati molekulė nesikeičia. Taip pat yra su mineraliniais elementais. Tad esmė – dozės, reguliavimas ir saugos vertinimai“, – pabrėžia pašnekovė.

Ryšiai su MIT – didžiulis potencialas pažangai

Spalio 9 d. VDU doc. dr. V. Vaštakaitė-Kairienė dalyvaus Lietuvos ir MIT tarptautinėje konferencijoje „Žmogiškos ir daugiau nei žmogiškos ateitys: technologinės inovacijos bendrabūviui kurti“. Renginys vyksta po pasirašytos svarbios sutarties tarp MIT Tarptautinių studijų centro, MIT Tarptautinių mokslo ir technologijų iniciatyvų (MISTI) ir dvylikos Lietuvos mokslo bei verslo partnerių. Konferencijoje Lietuvos ir MIT ekspertai nagrinės klimato kaitos, dirbtinio intelekto, gynybos stiprinimo, skaitmenizacijos, gyvenimui tinkamų miestų ir kitas temas.

„Džiugu matyti tokios svarbos renginį ir užmegztus ryšius su pasaulinės reikšmės mokslo institucija. Apskritai, labai reikšminga, kad renginys vyksta ne JAV, o Lietuvoje – patys MIT mokslininkai rodo iniciatyvą, nori su mumis bendradarbiauti“, – pažymi VDU ŽŪA docentė, kuri renginyje diskutuos apie sintetinę biologiją, genomiką ir kovą su klimato kaita.

Pašnekovė pasakoja, kad bendradarbiavimas su MIT turėtų atnešti daug naudos Lietuvai, ypač agrobiotechnologijose. Prieiga prie pažangiausių technologijų ir tarpdalykinių komandų leis siekti proveržio dirbinio intelekto, medžiagų mokslo ir kitose srityse. Inovacijos bus diegiamos greičiau – pavyzdžiui, galimai bus inicijuojami nauji bandomieji projektai mūsų regiono ūkiuose ir įmonėse.

„Viliamės, kad šie ryšiai palengvins talentų ugdymą – planuojamos stažuotės, galimybė naudotis laboratorine infrastruktūra, naujos studijų ir tyrimų programos. Taip pat turėtų gimti nauji verslai ir investicijos – aukštos pridėtinės vertės produktai ir darbo vietos, bendri startuoliai ir taip toliau. Potencialas Lietuvos mokslui ir pažangai – didžiulis“, – sako doc. dr. V. Vaštakaitė-Kairienė.

MIT yra laikomas vienu iš pasaulio inovacijų lyderių, kuris sprendžia ir tyrinėja įvairias globalias problemas. Tikimasi, kad Lietuvos ir MIT atstovai suvienys jėgas darbui keliomis kryptimis – nuo augalų prisitaikymo prie klimato kaitos iki biologinių trąšų. Taip pat turėtų būti skiriamas dėmesys maisto išsaugojimui – nanotechnologijų ir biomedžiagų pritaikymui kuriant augalų „jutiklius“ bei valgomus apvalkalus, gerinančius medžiagų įsisavinimą, prailginančius produktų galiojimą ir mažinančius maisto švaistymą.

„MIT mokslininkai aprašė sensorius, kurie aptinka vandenilio peroksidą ir salicilo rūgštį – pagal jų laiko seką galima atskirti, ar augalą veikia karštis, per didelė šviesa ar patogenai. Pernai pristatytas spalvinis kovalentinių organinių gardelių jutiklis, kuris leidžia žemdirbiams pamatyti vandens stresą iki vizualių požymių, net fiksuoti augalo pH pokyčius su paprastu telefonu naudojant trimatės tomografijos programėlę. Mokslininkai dirba su mikroorganizmais, kurie gali pakeisti sintetines trąšas, taip pat eksperimentuoja su kontroliuojamos aplinkos žemdirbyste. Galima tikėtis, kad bendros komandos kurtų modulius miestams, mokykloms ar net kosmosui“, – teigia mokslininkė.

Konferenciją „Žmogiškos ir daugiau nei žmogiškos ateitys: technologinės inovacijos bendrabūviui kurti“ organizuoja Lietuvos konsorciumas, ją remia Lietuvos mokslo taryba.

Būtina registracija

Konferencijos programa

Konferencijos tinklalapis

Lietuvos konsorciumo, bendradarbiaujančio su MIT, nariai: koordinatorius – Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno technologijos universitetas, Klaipėdos universitetas, Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus dailės akademija, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Lietuvos energetikos institutas, AB „Ignitis grupė“, LTG grupė, UAB „Euromonitor International – Eastern Europe“ ir UAB „Novian“.

Kaune – tarptautinis dialogas apie Europos kaimo ateitį

Rugsėjo 15–18 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyko tarptautinio projekto „Nuo euroskepticizmo link įsitraukimo į Europą: kaimiškų vietovių dialogai apie Europos ateitį“ partnerių susitikimas. Renginys subūrė dalyvius iš Rumunijos, Lietuvos, Italijos, Lenkijos, Ispanijos ir Bulgarijos, skatindamas tarpkultūrinį bendravimą bei diskusijas apie Europos ateitį.

Rugsėjo 16 d. surengtas tarptautinis simpoziumas „RurEU Views Symposium: Shaping Policies for Vibrant Rural Communities“. Jis suvienijo mokslininkus, politikos formuotojus, ekspertus ir bendruomenių atstovus, siekiant aptarti kaimo plėtros iššūkius ir galimybes, užtikrinti, kad bendruomenių balsas būtų girdimas, bei pateikti praktines rekomendacijas Europos kaimo politikai.

Renginį atidarė VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkė Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros doc. dr. Gintarė Vaznonienė pranešimu „Žmonės, institucijos, kaimo vietovės – kuo pasitikėti?“, kuriame nagrinėtas pasitikėjimo klausimas ir jo poveikis regionų raidai. Po jos VDU Žemės ūkio akademijos Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros doc. dr. Mantas Švažas pristatė pranešimą „Regionų konvergencija – pagrindiniai metodai ir iššūkiai“, akcentavęs, kokių priemonių reikia, kad regionai taptų labiau darnūs ir vieningi.

VDU Žemės ūkio akademijos Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros asist. dr. Ingrida Kazlauskienė kalbėjo apie Lapių bendruomenės patirtį pranešime „Tvarios tapatybės link: Lapių bendruomenės kelionė“, pabrėždama identiteto svarbą ne tik kultūrai, bet ir socialinei bei ekonominei plėtrai. Praktiniais pavyzdžiais pasidalijo Kauno rajono savivaldybės mero pavaduotojas Lukas Alsys, skaitydamas pranešimą „Gyvybingos kaimo ateitys: Kauno rajono patirtis naudojant ES išteklius“. Jis pristatė, kaip Europos Sąjungos parama prisideda prie pridėtinės vertės kūrimo kaimo vietovėse.

Vėliau vyko diskusijų panelė „Rural Voices, EU Choices“, moderuota dr. Astos Raupelienės. Joje buvo nagrinėjamos tokios sritys kaip kaimo infrastruktūra, švietimas, socialinės paslaugos bei jaunimo įsitraukimas, siekiant rasti bendras politikos gaires.

Antroji partnerių susitikimo dalis buvo skirta praktinėms veikloms: dalyviai lankėsi universiteto laboratorijose, dalyvavo kūrybinėse dirbtuvėse „RurEU Action Labs“, pristatė savo idėjas konkurse „Pitch for Progress“ ir galiausiai kartu priėmė Bendrą kaimo politikos deklaraciją, kurioje apibendrintos svarbiausios įžvalgos bei rekomendacijos dėl tvarios kaimo plėtros.

Renginys suteikė galimybę ne tik akademiniam ir politiniam dialogui, bet ir kultūriniam pažinimui – dalyviai patyrė autentišką lietuvišką tradiciją kepdami šakotį bei aplankė Raudondvario dvarą.

„Šis simpoziumas tapo erdve, kurioje susitiko skirtingų sričių atstovai, siekdami rasti bendrus sprendimus dėl kaimo ateities. Dalyvių bendradarbiavimas ir priimtos rekomendacijos – svarbus indėlis į tvarios ir įtraukios Europos viziją“, – pabrėžė organizatoriai.

Projekto vadovė Lietuvoje – VDU Žemės ūkio akademijos Verslo ir socialinės partnerystės centro Socialinės partnerystės skyriaus vadovė doc. dr. Aistė Čapienė.

VDU Žemės ūkio akademijos dėstytojų vizitas Ege universitete

Rugsėjo 15–18 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) dėstytojos – Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros docentė dr. Midona Dapkienė, Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros profesorė dr. Laima Česonienė ir docentė dr. Daiva Šileikienė bei Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros docentė dr. Rita Pupalienė pagal Erasmus+ mainų programą lankėsi Ege universitete.

Ege universitetas yra valstybinis universitetas, įsikūręs Izmiro mieste, Egėjo regione, Turkijoje. Universitete veikia 20 fakultetų, 10 institutų, 11 profesinių mokyklų ir 38 taikomųjų tyrimų centrai. 2025 m. duomenimis, Ege universitete dirba 2 974 dėstytojai ir mokslo darbuotojai, o studentų skaičius siekia 52 873. Žuvininkystės fakultetas yra vienas iš universiteto fakultetų, ruošiantis novatoriškus ir konkurencingus bakalauro bei magistro studijų programų akvakultūros inžinierius. Fakultete yra 3 katedros, jame šiuo metu studijuoja 362 studentai.

VDU Žemės ūkio akademijos dėstytojos pristatė universitetą, savo atstovaujamus fakultetus ir Akvakultūros centrą. Jos skaitė paskaitas dviejų bakalauro ir magistro studijų programų – Akvakultūros ir Žvejybos technologijų ir jūros gėrybių perdirbimo technologijų – studentams. Paskaitų klausytis buvo pakviesti ir Žemės ūkio fakulteto studentai. Paskaitose nagrinėtos temos: paviršinių vandens telkinių kokybė ir jų taršos priežastys; ES aplinkos politika žemės ūkyje ir akvakultūroje; akvakultūra Lietuvoje – būklė, iššūkiai ir galimybės; žemės ūkio tyrimų metodologija ir kt.

VDU Žemės ūkio akademijos atstovės susitiko su kolegomis iš Žuvininkystės fakulteto ir jo administracija, susipažino su fakultete vykdomu studijų procesu ir moksliniais tyrimais, aptarė bendradarbiavimo galimybes.

Dėstytojos nuoširdžiai dėkoja Ege universiteto Tarptautinių ryšių koordinatoriui doc. dr. İilker Aydın ir Žvejybos technologijų ir jūros gėrybių perdirbimo technologijų katedros docentui dr. Ozan Soykan už rūpestį ir pagalbą vizito metu.