Naujienos Archives | Page 12 of 268 | VDU Žemės ūkio akademija

Trečiasis projekto „Green Visionary Artistry“ susitikimas Vengrijoje – „Planetos spalvos: mūsų aplinkosaugos istorijos paveikslas“

Rugsėjo 5–8 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) atstovai dalyvavo tarptautinio projekto „Green Visionary Artistry – A Tapestry of Environmental Expression“ trečiajame susitikime Pilisborosjenő, Vengrijoje, kuris subūrė menininkus, jaunimo atstovus, ekspertus ir politikos formuotojus. Šio susitikimo tema tapo „Planetos spalvos: mūsų aplinkosaugos istorijos paveikslas“.

Rugsėjo 6 d. susitikimas prasidėjo kūrybinėmis dirbtuvėmis, kurių metu Pilisborosjenő bendruomenės nariai ir projekto dalyviai buvo kviečiami tyrinėti įvairius meno metodus, padedančius apmąstyti žmogaus santykį su gamta. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas naujų, tvarių meninės raiškos formų išbandymui. Dirbtuvės virto ne tik kūrybiniu eksperimentu, bet ir atvira erdve diskusijoms apie meno vaidmenį visuomenėje, tvarumo principų taikymą kūryboje bei bendruomenės įtraukimą į aplinkosaugos veiklas.

Po dirbtuvių vyko konferencija „Menas aplinkosaugai“, kurioje dalyvavo vietos menininkai, o ypatingu svečiu tapo menininkas Atsushi Kuwayama iš Japonijos. Renginį moderavo Pilisborosjenő bendruomenės atstovė Ildima Nevelős-Forgács. Konferencijos metu buvo gvildenamos temos apie menininko atsakomybę aplinkosaugos kontekste, dalyviai dalijosi patirtimis apie bendruomeninius meno projektus, prisidėjusius prie tvarių sprendimų, bei pristatė kūrybinius darbus, gimusius iš rūpesčio mūsų planeta. Svarbi diskusijos dalis – ekologinių iššūkių analizė skirtinguose pasaulio regionuose.

Konferenciją lydėjo meno paroda ir gyvi pokalbiai su menininkais apie tai, kaip kultūra gali tapti atsaku į klimato krizę. Akcentuota, kad menas – tai ne tik išraiška, bet ir veiksmas: kūryba turi galią ne tik įkvėpti, bet ir keisti visuomenės mąstymą, telkti bendruomenes ir skatinti pokyčius.

Rugsėjo 7-oji buvo skirta pažinčiai su Pilisborosjenő miesto meniniu veidu. Dalyviai aplankė žymiausius miesto meno objektus, skulptūras, o vėliau lankėsi keturių skirtingų menininkų dirbtuvėse. Menininkai pristatė savo kūrybos kelią, dalijosi technikomis bei svečiams leido praktiškai išbandyti kūrybinius metodus. Visų vizitų metu nuolat grįžta prie ekologinių temų: kaip menas gali padėti reaguoti į aplinkos pokyčius, kokius iššūkius menininkams kelia tvarumo siekis ir kaip jie į tai atsako savo kūryboje.

Projektas „Green Visionary Artistry – A Tapestry of Environmental Expression“ – tai daugiau nei tarptautinė iniciatyva. Tai judėjimas, skatinantis meno ir aplinkosaugos susiliejimą, siekiantis įtraukti įvairias visuomenės grupes į prasmingą kūrybinę veiklą ir įkvėpti tvarių sprendimų paieškas Europos mastu.

Projekte dalyvauja partneriai iš Ispainijos, Slovėnijos, Vengrijos, Lietuvos, Graikijos, Italijos ir Kipro.

Daugiau informacijos apie projektą „Green Visionary Artistry – A Tapestry of Environmental Expression“

Projekto vadovė Lietuvoje – doc. dr. Aistė Čapienė.

Mudanya universiteto mokslininko dr. S. Şengül paskaita „Kas yra ekonomika?“

Rugsėjo 29 d. 13 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakultete vyks Mudanya universiteto (Turkija) Ekonomikos ir finansų katedros vedėjo dr. Serkan Şengül paskaita „Kas yra ekonomika?“.
Paskaita vyks VDU ŽŪA III rūmų 420 auditorijoje (Universiteto g. 10, Akademija, Kauno r.).

Dr. S. Şengül yra įgijęs ekonomikos daktaro laipsnį Yıldız technikos universitete. Jis taip pat baigė magistrantūros studijas Kadir Has universitete (ekonomika) ir Tilburgo universitete (kiekybinė finansų analizė ir aktuariniai mokslai). Bakalauro studijas jis vykdė Stambulo Bilgi universitete ir Londono universitete (LSE programa), daugiausia dėmesio skirdamas matematikai ir ekonomikai.

Dr. S. Şengül mokslinių tyrimų sritys apima finansų reguliavimą, sisteminę riziką, viešuosius finansus, energetikos ekonomiką, žemės ūkio ir žuvininkystės ekonomiką bei erdvinę ekonometriją. Dr. S. Şengül mokslinius straipsnius yra publikavęs nacionaliniuose ir tarptautiniuose mokslo žurnaluose (ESCI, SCOPUS, SSCI, SCI-E), pranešimus pristatęs daugelyje tarptautinių konferencijų. Mokslininkas taip pat yra kelių knygų skyrių apie finansizaciją, ekonominę diplomatiją ir darnų vystymąsi autorius ar bendraautorius.

Dr. S. Şengül dėsto platų ekonomikos ir finansų kursų spektrą, įskaitant mikroekonomiką, makroekonomiką, pinigų teoriją ir žaidimų teoriją.

Mudanya universitetas yra Vytauto Didžiojo universiteto partnerinis universitetas, su kuriuo praėjusiais metais yra pasirašyta nauja ERASMUS sutartis. Partneriai vykdo ekonomikos, finansų ir logistikos studijų programas bei mato daug galimybių bendradarbiauti tiek dėstytojų, tiek studentų mainų srityse.

Įpusėjo tyrimas apie Lietuvos vartotojų įpročius renkantis alternatyvius baltymus

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) ir Kauno technologijos universiteto (KTU) tyrėjai įgyvendina projektą „Vartotojų įpročių kaita renkantis alternatyvių baltymų maistą“, finansuojamą pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2023–2027 m. mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programą.

Projektas, pradėtas 2025 m. pavasarį, jau yra pasiekęs įgyvendinimo vidurį. Atlikta išsami pasaulinių tendencijų analizė ir surengtas reprezentatyvus 1 000 Lietuvos gyventojų tyrimas, siekiant išsiaiškinti jų žinias, nuostatas ir vartojimo įpročius pasirenkant augalinius, fermentuotus, laboratorijoje auginamus ar vabzdžių baltymų pagrindu pagamintus produktus.

Alternatyvių baltymų tema tampa itin aktuali tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Pastaraisiais metais išaugo susidomėjimas augaliniais, fermentuotais, laboratorijoje užaugintais bei vabzdžių baltymais, nes jie siejami su mažesniu poveikiu aplinkai, gyvūnų gerovės užtikrinimu bei sveikesne mityba. Prognozuojama, kad iki 2035 m. alternatyvūs baltymai gali sudaryti apie 11 proc. visos pasaulio baltymų rinkos, kurios vertė sieks 290 mlrd. JAV dolerių. Europa išliks viena iš didžiausių šio sektoriaus rinkų, o Lietuvoje jau dabar stebimas nuoseklus mėsos pakaitalų ir augalinės kilmės produktų populiarėjimas – ypač tarp jaunų, sveikata ir tvarumu besidominčių vartotojų.

Šiuo metu rengiama studija, kurioje bus apibendrintos pagrindinės išvados apie tai, kokie veiksniai skatina ar riboja alternatyvių baltymų vartojimą Lietuvoje bei kokios kryptys turi didžiausią potencialą plėtrai iki 2035 m. Tyrimo rezultatai ir rekomendacijos politikos formuotojams, verslui ir visuomenei bus pristatyti specializuotoje VDU Žemės ūkio akademijoje vyksiančioje parodoje „Gyvulininkystė 2025“, rugsėjo 27 dieną 10 val. seminare “Ar lietuviai pasiruošę vartoti naujus baltymus? Vartotojų požiūris į tvarią mitybą?“. Seminaras vyks 2 paviljone.

VDU projekto komandą sudaro doc. dr. Aistė Čapienė ir dr. Muhammad Yaseen Bhutto.

KTU projekto komandą sudaro prof. dr. Aušra Rūtelionė ir dr. Rita Markauskaitė.

Ateities žemėje kūrėjams – projektas „Gamtamokslis“

„Gamtamokslis“ – tai socialinis projektas, skirtas 11-12 klasių moksleiviams, kuriuo siekiama įkvėpti ir paskatinti jaunuolius siekti geresnių mokymosi rezultatų. Taip pat supažindinti juos su perspektyviu, dinamišku žemės ūkio sektoriumi, atveriant karjeros galimybes šioje ir artimose sektoriui srityse.

Projekto tikslas – suteikti nemokamas profesionalių korepetitorių paslaugas 100-tui šalies jaunuolių. Dalyvaudami projekte moksleiviai turės galimybę visus mokslo metus gilinti vieno iš pasirinktų dalykų žinias: matematikos, fizikos, chemijos, biologijos ar anglų kalbos.

Atrankos vykdymo tvarka

Projekte „Gamtamokslis“ gali dalyvauti motyvuoti 11-12 klasių mokiniai, siekiantys pagerinti savo vieno iš pasirinktų dalykų mokymosi rezultatus: matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, anglų kalbos. Moksleiviai, norintys dalyvauti projekte, turi iki rugsėjo 23 d. užpildyti registracijos anketą. Joje reikia nurodyti asmeninius duomenis, pasirinkti vieną mokymosi dalyką, pateikti asmeninę motyvaciją ir rekomendaciją.

Registracijos anketa

Vertinimo komisija, išnagrinėjusi ir įvertinusi pateiktus dokumentus, sprendimą dėl atrinktų dalyvių priims iki rugsėjo 30 d. Atrinkti moksleiviai bus informuoti asmeninėmis žinutėmis. Projekto dalyviai įsipareigoja aktyviai dalyvauti nuotoliniame mokymo procese. Jeigu dalyvis nesilaiko šios sąlygos, organizatoriai turi teisę stabdyti paslaugos teikimą. Įgyvendinant projektą prioritetas teikiamas tiems, kurie planuoja karjerą žemės ūkio sektoriuje ir su juo susijusiose srityse.

Projektą palaiko Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija

VDU Žemės ūkio akademijos tarybos posėdis

Rugsėjo 12 d. 14 val. nuotoliniu būdu vyks Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos tarybos posėdis.

„MS Teams“ prisijungimo nuoroda

Darbotvarkė:

  1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas (D. Danusevičius).
  2. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kanclerio kandidatūros rinkimų tvarkos aprašo tvirtinimas  (D. Danusevičius).
  3. Kiti klausimai.

Tarybos pirmininkas Darius Danusevičius

Ekologijos savaitė 2025

Rugsėjo 23 d. Europos Sąjungoje švenčiama Ekologijos diena. Šią dieną visoje Europoje vyksta renginiai, akcijos ir iniciatyvos, o kai kuriose šalyse ekologijai skiriamas visas rugsėjis. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija kartu su VšĮ „Ekoagros“ visus neabejingus ekologijai rugsėjo 22–28 d. kviečia tapti nacionalinės Ekologijos savaitės mozaikos dalimi.

Rugsėjo 23 d., minint Ekologijos dieną, kviečiame rengtis arba pasipuošti žalios spalvos akcentu.

Renginių programa

Prof. Vidos Marijos Rutkovienės vardo auditorijos atidarymas
Rugsėjo 22 d. VDU ŽŪA
VDU Žemės ūkio akademija 

Rugsėjo 22 d. 13 val. vyks prof. Vidos Marijos Rutkovienės vardo auditorijos atidarymas VDU Žemės ūkio akademijos Centriniuose rūmuose (444 auditorija). 1996 m. V. Rutkovienė ėmėsi iniciatyvos kurti naują nepriklausomą sertifikavimo įstaigą, skirtą ekologiškų produktų sertifikavimui ir 1997 m. kovo 14 d. Kaune įsteigta pirmoji Baltijos šalyse ekologiškų produktų sertifikavimo įstaiga „Ekoagros“.

Vieša paskaita apie ekologiją ir studentų projektų pristatymas
Rugsėjo 23 d.
VDU Žemės ūkio akademija 

Rugsėjo 23 d. 11 val. vyks vieša paskaita tema „Ekologijos pasaulis studijų ir mokslo visuomenės akimis“. Renginyje vyks 2 dėstytojų – prof. L. Česonienės ir prof. Ž. Tarasevičienės bei 3 studentų grupių  projektų pristatymai apie ekologiškų produktus įvairovę prekybos centruose, specializuotose parduotuvėse bei internete.

Atvira paskaita „Profesija – ekologinio ūkio tikrintojas. Praktinė mokomoji patikra“
Rugsėjo 24 d. 
VDU ŽŪA mokomasis ūkis

Praktinė mokomoji patikra vyks VDU ŽŪA mokomajame ūkyje rugsėjo 24 d. nuo 10:30 val. ir susidės iš dviejų dalių: fizinė patikra laukuose (apie 40 min.) bei dokumentinė patikra ir protokolo pildymas VDU ŽŪA Bandymų stoties auditorijoje (nuo 11:30 val., numatoma trukmė apie 1,5 val). Susitikimo vieta 10:30 val. prie VDU ŽŪA Bandymų stoties pastato (Rapsų g. 7, Noreikiškės, Kauno r.).

Parodomosios patikros tikslas – supažindinti su ekologinio ūkio tikrintojo profesija, pristatyti ekologinio sertifikavimo procesą bei jį reglamentuojančią aplinką.

Ekologinei savaitei skirtos veiklos parodoje „Gyvulininkystė 2025“
Rugsėjo 25–27 d. VDU ŽŪA
VDU Žemės ūkio akademija

Specializuota paroda „Gyvulininkystė 2025“ rugsėjo 25–27 dienomis vyks Akademijoje, Kauno rajone. Šių metų parodoje veiks kaip niekad didelė veislinių žirgų, triušių ir paukščių ekspozicija. Parodos metu vyks gyvūnų vertinimai ir demonstracijos, parodomosios programos komentuojant ekspertams. Parodoje prisistatys gyvūnų augintojų asociacijos, vyks įvairios edukacinės programos įvairaus amžiaus lankytojams, vyks gyvulininkystės produktų degustacijos. Parodoje vyks tradicinė amatų ir sodinukų mugė, vietos gamintojai prekiaus savo produkcija.

Renginio metu vyks šviečiamoji programa, kurioje bus aptariamos šios aktualios temos:
– užkrečiamosios gyvulių ligos ir biosauga;
– veisimo programos;
– trumposios tiekimo grandinės;
– kitos aktualios gyvulininkystės temos.

Daugiau informacijos apie Ekologijos savaitės iniciatyvą ir renginius.

Simpoziumas „Politikos formavimas gyvybingoms kaimo bendruomenėms“

Rugsėjo 16 d. 10 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Verslo ir socialinės partnerystės centras kviečia dalyvauti RurEU požiūrio simpoziume „Politikos formavimas gyvybingoms kaimo bendruomenėms“, kuris suburs politikos formuotojus, tyrėjus, bendruomenių atstovus bei visuomenę bendrai diskusijai apie Europos kaimo vietovių ateitį.

Renginys suvienys dalyvius iš Rumunijos, Lietuvos, Italijos, Lenkijos, Ispanijos ir Bulgarijos bendrai diskusijai apie Europos Sąjungos ateitį ir kaimo bendruomenes.

Renginys vyksta tarptautinio projekto „Euro-engagement: Euroscepticism to Euro-engagement: Rural Dialogues about Europe’s Future“ susitikimo metu.

Kviečiame dalyvauti visus, kuriems rūpi gyvybingos kaimo bendruomenės, demokratijos stiprinimas ir Europos integracijos procesai!

Renginys vyks Universiteto g. 8A, Akademijoje, Kauno r.

Daugiau informacijos: aiste.capiene@vdu.lt

VDU bendruomenė sutiko naujus mokslo metus

Rugsėjo 1 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) bendruomenė Kaune ir Vilniuje dalyvavo šventiniuose renginiuose, skirtuose pasitikti naujus mokslo metus. Naują pradžią VDU pasitiko itin džiaugsmingai ir gausiai: šiemet prie universiteto prisijungė net 1512 įstojusiųjų. Tai – geriausias VDU pasiekimas per pastarąjį dešimtmetį.

„Toks gausus naujų studentų būrys liudija ne tik augantį mūsų universiteto prestižą, bet ir jaunimo pasitikėjimą Lietuvos aukštuoju mokslu. Džiaugiuosi matydamas, kad nepaisant visų išbandymų, ši jaunoji karta drąsiai renkasi studijų kelią čia, namuose. Man, užbaigiančiam dvi kadencijas VDU rektoriaus pareigose, tai – gražiausia padėka ir įkvėpimas tikėti šviesia universiteto ateitimi“, – sakė universiteto rektorius prof. Juozas Augutis.

Mokslo metų pradžios šventė Kaune prasidėjo tradicine iškilminga universiteto bendruomenės eisena nuo Vytauto Didžiojo paminklo iki Studentų skvero. Skvere susirinkusieji galėjo pasimėgauti šventiniu koncertu kartu su VDU Akademiniu choru „Vivere Cantus“ ir Evgenya Redko.

NUOTRAUKŲ GALERIJA

Organizaciniai ir IT palaikomi modeliai vietinių maisto rinkų augimui, siekiant užtikrinti aprūpinimą maistu Baltijos jūros regione ir Ukrainoje

Vytauto Didžiojo univeristeto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakulteto prof. dr. Vilma Atkočiūnienė ir doktorantė Aušra Žliobaitė 2025 m. liepos 9–13 dienomis Krokuvoje, Lenkijoje, dalyvavo Švedijos žemės ūkio mokslų universiteto organizuojamame renginių cikle „Trumposios maisto tiekimo grandinės integravimas maisto saugumui užtikrinti“. Renginiai yra dalis Švedijos instituto finansuojamo projekto „Organizaciniai ir IT palaikomi modeliai vietinių maisto rinkų augimui, siekiant užtikrinti aprūpinimą maistu Baltijos jūros regione ir Ukrainoje“ (SFSC4FOODSEC).

Projekto tikslas – sukurti mokymosi ir paramos tinklą tiems, kurie formuoja trumpas maisto tiekimo grandines (TMG) vietinėse rinkose Baltijos jūros regione ir Ukrainoje, siekiant dalytis patirtimi, ugdyti gebėjimus ir kurti bendrus IT paramos mechanizmus, kurie skatintų stabilias ir atsparias maisto sistemas.

Įgyvendinant SFSC4foodsecurity tinklaveikos projektą, susitiko partneriai iš Lenkijos, Švedijos, Lietuvos, Latvijos ir Ukrainos bei atstovai iš Krokuvos maisto sektoriaus, savivaldos institucijų. Taip pat buvo lankomi Krokuvos trumpųjų maisto tiekimo grandinių gerieji pavyzdžiai. Šių susitikimų tikslas buvo įvertinti, kaip trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtra galėtų prisidėti prie maisto saugumo užtikrinimo Krokuvos metropolinėje zonoje, taip pat Baltijos regiono šalyse ir Ukrainoje.

Pirmosios susitikimų dienos renginyje dalyvavo dokt. Aušra Žliobaitė iš Žemės ūkio rūmų (Lietuva), prof. dr. Vilma Atkočiūnienė iš Vytauto Didžiojo universiteto (Lietuva), Aiva Apsa Kisemice iš Kaimo plėtros forumo (Latvija), Lisa Blix Germundsson iš Švedijos žemės ūkio mokslų universiteto (Švedija), pirmasis Krokuvos mero pavaduotojas Stanisław Mazur, Krokuvos „Jednosc“ fondo, kurio pagrindinė veikla organizuoti šviečiamasias veiklas Ukrainos pabėgelių vaikams ir paaugliams  bei kurti tvirtesnius Lenkijos ir Ukrainos santykius, vadovė Olena Postolnyk, Rafał Serafin iš „IsoTech“ (Lenkija) ir Krzysztofas Gorlichas, vadovaujantis Krokuvos tarpinstitucinei darbo grupei, rengiančiai Krokuvos plėtros strategiją 2030/2050, kurios viena iš sričių trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtra bei apsirūpinimo maistu saugumas.

Renginiuose buvo nagrinėjamas trumpų maisto tiekimo grandinių, susietų su nepramoniniu žemės ūkiu Krokuvos metropolinėje zonoje, potencialo užtikrinant aprūpinimą maistu krizės metu klausimas.

Rytų Lenkija pasižymi stipriomis žemės ūkio tradicijomis ir gamina daug bei įvairių maisto produktų, tačiau Krokuvoje trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtra susiduria su didelėmis kliūtimis. Mieste gyvena apie milijoną gyventojų, tačiau vietos organizacijos, nesuvokdamos maisto saugumo svarbos, mieliau investuoja į miesto infrastruktūrą, parkus ir poilsio zonas. Klimato kaitos ir užsienio kapitalo (Prancūzijos, Anglijos) įtaka dar labiau spartina miesto plėtrą, išstumia vietos žemės ūkį, o ūkininkai savo ūkius perkelia į Vidurio Lenkiją ar kitus regionus.

Nebeužtenka „vietos“ miesto gyventojams ir turistams pamaitinti vietos ūkininkų pagamintais produktais Krokuvoje. Kyla klausimas, kiek miestas gali būti saugus apsirūpinant maisto produktais, kai gamintojai nutolę dideliais atstumais. Ar stambūs monoūkiai gali užtikrinti pakankamą saugumą siekiant apsirūpinti maisto produktais? Viena iš galimų sprendimo krypčių – skatinti smulkius ūkius neišsikelti, stiprinti jų galimybes gaminti ir vietoje parduoti maisto produktus. Tam būtini modernūs skaitmeniniai sprendimai, palengvinantys logistiką ir vietos produktų prieinamumą.

Lenkijos žemės ūkis patiria didelį spaudimą iš aplinkosaugininkų, urbanistų ir miesto gyventojų, dažnai pralaimėdamas šioje interesų kovoje. Krokuvos savivaldybėje būti ūkininku tampa vis sudėtingiau. Prekybos centruose matomas maisto perteklius dažnai užgožia sąmoningą supratimą, iš kur maistas atkeliavo, ir mažina ūkininkų darbo vertinimą. Geriausios ūkininkavimui tinkamos žemės, kurias galima drėkinti upių vandeniu, dažniausiai atitenka miesto plėtrai.

Lenkijos žemės ūkis pasižymi smulkių, šeimos pagrindu valdomų ūkių gausa, kurie, nepaisant riboto masto, palaiko kaimo ekonomiką ir tradicijas. Trumposios maisto tiekimo grandinės (TMTG) strategija šiems ūkiams suteikia galimybę stiprinti tiesioginius ryšius su vartotojais, didinti pelno maržas, sumažinti priklausomybę nuo tarpininkų ir skatinti ekologines praktikas. Jos taip pat stiprina bendruomenes per dalyvavimo modelius ir skatina kaimo vietovių plėtrą.

Investicijų į TMTG privalumai apima aplinkosaugą – mažesnes transporto emisijas ir biologinę įvairovę, ekonominį pelną per tiesioginę prekybą ir bendradarbiavimą, socialinę naudą per bendruomeniškumą bei dalyvaujamąjį valdymą per daugiapakopes partnerystes. Tuo pačiu metu yra iššūkių: ribotas produkcijos mastas, sudėtinga reguliacinė aplinka, konkurencija su industrializuotomis sistemomis bei bendradarbiavimo ir galios disbalanso problemos.

Susitikime Krokuvos vicemeras Stanisław Mazur pabrėžė poreikį aiškiai įvardyti TMTG vaidmenį miesto strategijoje. Buvo išskirti keli esminiai aspektai:

  • Vietos paklausos kūrimas – viešieji pirkimai (ypač mokykloms ir viešosioms įstaigoms) galėtų tapti pagrindine priemone skatinti vietos ūkininkus gaminti maisto produktus.
  • Turgaviečių ir maisto rinkų atgaivinimas Krokuvos mieste ir priemiestyje – jos gali tapti alternatyva prekybos tinklams ir prisidėti prie gyvybingų viešųjų erdvių kūrimo.
  • Maisto infrastruktūros stiprinimas – būtina gerinti logistiką, sandėliavimą, plėtoti skaitmenines platformas, kurios leistų gamintojams tiesiogiai pasiekti vartotojus.
  • Partnerystės valdymas – sėkminga vietos maisto politika įmanoma tik bendradarbiaujant su regiono savivalda, ūkininkais, universitetais, NVO, verslo atstovais ir vietos maisto produktų vartotojais.

Svarbią patirtį pristatė Anatolijus Tkačukas iš Ukrainos Pilietinės visuomenės instituto. Jo teigimu, karo metu paaiškėjo, kad gerai išplėtota vietos gamyba nėra prabanga, o gyvybiškai būtina sąlyga. Nors buvo sunaikinta milijonai tonų grūdų ir sandėlių, užminuoti laukai ir sugriauta logistikos infrastruktūra, Ukraina nepatyrė bado. Vietos bendruomenės, savivaldybės ir smulkūs ūkininkai išplėtojo daržus, bendruomenines iniciatyvas, sukūrė vietines maisto rinkas ir taip užtikrino aprūpinimą maisto produktais. Ši patirtis rodo, kad maisto suverenitetas yra neatsiejamas nuo nacionalinio saugumo. Krokuvai tai signalas ruoštis galimiems tiekimo sutrikimams, kurie gali kilti ne tik dėl karo, bet ir dėl klimato kaitos ar pandemijų.

Latvijos kaimo forumo atsparumo ir darnaus vystymosi specialistė Aiva Apša-Ķīšeniece pažymėjo, kad Ryga yra vienas iš 116 miestų, kurių atstovai pasirašė Milano miesto maisto politikos paktą (MUFPP) – susitarimą, kuriame įsipareigojama plėtoti maisto politiką ir tvarias maisto sistemas, kurios būtų įtraukios, lanksčios, saugios ir įvairios, teiktų sveiką ir maistą visiems, mažintų tausoti ir išsaugoti biologinę įvairovę, tuo pačiu prisitaikant prie klimato kaitos padarinių ir sušvelninant jų poveikį.

Projekto „Organizaciniai ir IT palaikomi modeliai vietinių maisto rinkų augimui, siekiant užtikrinti aprūpinimą maistu Baltijos jūros regione ir Ukrainoje“ (SFSC4FOODSEC) lyderė prof. dr. Lisa Blix Germundsson iš Švedijos žemės ūkio mokslų universiteto (SLU), Konsultavimo paslaugų kompetencijų centro pristatė projekto rezultatus, pasidalijo Švedijos trumpųjų maisto tiekimo grandinių vystytojų patirtimi ir mokslinių tyrimų rezultatais.

Rafał Serafin iš „IsoTech“ (Lenkija), trumpųjų maisto tiekimo grandinių konsultantų tinklo CORONET pristatė APPETIT platformos funkcionavimo ypatumus. Buvo pažymėta, kad regioniniu lygmeniu yra galimybių plėtoti TMTG ir  nacionalines inovacijas glaudžiau bendradarbiaujant. BŽŪP strateginių planų suderinimas galėtų atverti finansavimo ir politikos įgyvendinimo sinergiją, o siūlomas Baltijos šalių maisto ir gėrimų parduotuvių tinklas pagal SFSC4FOODSEC iniciatyvą suteikia platformą keistis žiniomis ir bendrai išsakyti pozicijas. Besiformuojantis Krokuvos miesto ir kaimo partnerystės modelis yra prototipas, kurį būtų galima pritaikyti visame regione, ypač jeigu jį paremtų ES miestų darbotvarkės finansavimo mechanizmai. Dabartinė maisto saugumo krizė, kurią pabrėžia atsparūs Ukrainos neoficialūs tinklai, yra ir iššūkis, ir galimybė pozicionuoti maisto ir gėrimų pardavimus kaip esminius į krizes reaguojančių maisto sistemų komponentus. 

Viename iš renginių prof. dr. V. Atkočiūnienė pristatė TMTG plėtros ypatumus Lietuvoje. Mokslininkė pažymėjo, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigos Lietuvoje skatinamos maitinti vaikus ekologiškais bei nacionalinės kokybės vietos produktais. Nuo 2019 m. įgyvendinama nacionalinė programa palaiko tokį maitinimą, o pastaraisiais metais parama išaugo tiek finansine apimtimi, tiek dalyvaujančių darželių skaičiumi. Parama kompensuoja kainų tarp intensyviai užaugintos ir ekologiškos bei nacionalinės kokybės produktų skirtumus ir skiriama ikimokyklinio ugdymo įstaigoms, kurios didžiąją dalį maisto perka pagal kokybės sistemas.

Lietuvos maisto produktų rinkoje dominuoja stambūs prekybos tinklai, kurie valdo apie 77 % visos rinkos, o vietos ūkininkai dažniausiai neturi galimybės tiesiogiai patekti į didžiąją rinką. Dėl to smulkieji ir vidutiniai ūkiai patiria žemą pelningumą, turi silpną derybinę galią ir nesutelkia išteklių. Vartotojų pasitikėjimas vietos produkcija taip pat išlieka menkas. Vartotojų poreikis sveikatai palankiai, vietoje užaugintai produkcijai dažnai nėra patenkinamas.

Siekiant spręsti šias problemas, rekomenduojama skatinti ūkininkų kooperaciją, didinti vietos produktų vertę, formuoti sveikos mitybos įpročius, skatinti viešąjį sektorių pirkti vietos maisto produktus bei didinti gyventojų perkamosios galios ir sveikatai palankių produktų prieinamumą.

TMTG organizavimas gali būti tiek privatūs ūkių sprendimai, tiek viešojo sektoriaus ir pilietinių iniciatyvų partnerystės rezultatas. Dabartinė situacija pasižymi siauru vietos produktų asortimentu, didelėmis savikainomis, žemu ūkininkų verslumu ir ribotu prisidėjimu prie vietos ekonomikos stiprinimo.

Ideali vietos maisto sistema Lietuvoje būtų tinklinė, apimanti visą procesą nuo ūkininkavimo, perdirbimo, pardavimo iki vartojimo ir atliekų tvarkymo. Ji remtųsi įvairiais verslo modeliais (B2C, B2B, B2G), apjungtų kooperuotas ir pavienių ūkių TMTG bei plėtotų bandomuosius ir įvairių suinteresuotųjų dalyvavimu pagrįstus projektus. Vietos produktų koncentracija, geografinė padėtis, gyventojų tankumas ir infrastruktūra būtų vertinami planuojant tiekimo grandines. Pereiti prie idealaus modelio siūloma per bendruomenines sistemas, multifunkcinius centrus arba maisto dalijimosi HUB’us, kur ūkininkai koordinuotų vietos šviežių produktų rinkodarą, paskirstymą ir dalinį perdirbimą prieš pateikimą vartotojams ar didmenininkams.

Projekto partneriai iš Švedijos, Lenkijos, Latvijos, Lietuvos ir Ukrainos atliko nacionalines TMTG poreikių analizes. Jos atskleidė bendras kliūtis:

  • stambių prekybos tinklų dominavimą (daugiau nei 70 % rinkos Lenkijoje ir Lietuvoje),
  • menką paramą smulkiesiems gamintojams,
  • vartotojų įpročius prioritetą teikti patogiam pirkimui ir pigesniems produktams,
  • logistikos bei infrastruktūros spragas.

Kartu buvo identifikuoti ir „tiltai“, jungiantys šalis:

  • Lietuvos mokyklų maitinimo programos, įtraukiančios vietos produktus,
  • Lenkijos 2017 m. žemės ūkio mažmeninės prekybos įstatymas ir Lietuvos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymai (2023 m.), kurie supaprastino tiesioginę prekybą,
  • Latvijos žalieji viešieji pirkimai,
  • Švedijos švietimo apie vietos maisto vertę kampanijos,
  • Ukrainos bendruomeninės iniciatyvos bei skaitmeninės maisto prekybos platformos.

Antrąją susitikimų dieną projekto partneriai dalyvavo Krokuvos miesto savivaldybės, regioninės valdžios, konsultavimo centrų, ūkininkų, universitetų, NVO, restoranų ir turgaviečių atstovų diskusijose. Diskusijose akcentuota:

  • būtinybė išsaugoti žemės ūkio paskirties žemes miesto ir priemiestinėse teritorijose,
  • mažo masto ūkininkavimo, bendruomeninių daržų, mokyklų sodų ir ūkininkų turgelių vaidmens stiprinimas,
  • poreikis sistemingai integruoti maisto klausimus į miesto plėtrą ir žemėtvarkos planavimą,
  • poreikis pripažinti vietos maisto produktus ir plėtoti kritinę infrastruktūrą, vietos maisto sistemas.

Sutarta, kad reikalingi reguliarūs suinteresuotųjų šalių susitikimai, o Krokuva galėtų inicijuoti valstybinės žemės ūkio biržos sukūrimą, skirtą tiek didmeninei, tiek mažmeninei prekybai vietos produktais.

Diskusijų metu taip pat buvo pabrėžta, jog trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtra yra daugiau nei ekonominė galimybė – tai miesto atsparumo, tvarumo ir socialinės sanglaudos pagrindas. Krokuva, bendradarbiaudama su Baltijos regiono partneriais ir pasitelkdama Ukrainos patirtį, turi galimybę tapti viena iš pirmaujančių Europos miestų, pripažįstančių vietos maisto sistemas kaip kritinę infrastruktūrą ir tvarios plėtros prioritetą.

Paskutines dvi susitikimų dienas projekto partneriai lankė gerosios praktikos pavyzdžius, diskutavo apie TMTG vystytojų diegiamas inovacijas, politikos priemones ir naujus projektus.

SFSC4FOODSEC projektą finansuoja Švedijos institutas 

VDU studentams – unikali programa OPEN MINDED LAB

Šį semestrą „Minded VDU“ universiteto studentus kviečia į unikalią 3 mėnesių OPEN MINDED LAB programą, skirtą įvairių kompetencijų – nuo emocinio intelekto iki kūrybiškumo ir idėjų įgyvendinimo – ugdymui. Registracija vyksta iki rugsėjo 15 d. (imtinai).

Programoje studentų laukia įvairios kūrybinės dirbtuvės pagrindinėmis verslumo kompetencijų temomis: emocinis intelektas, komandinis darbas, kūrybiškumas, idėjų realizavimas. Užsiėmimai vyksta praktiniu principu – tik išbandymai, atradimai ir patirtis bendraminčių rate. Programos dalyviai dirbs pagal metodikas, išbandytas bendradarbiaujant su Masačusetso technologijos institutu (MIT). Baigus programą teikiami pažymėjimai, pripažįstantys įgytas kompetencijas.

Čia studentai ne tik įgys naujų įgūdžių – taps atviresni pasauliui, labiau pasitikės savimi, atras savo stipriąsias puses ir išmoks jas paversti realia jėga.

Kodėl verta prisijungti?

  • Susipažinsite su įvairių specialybių žmonėmis ir patirsite tikrą tarpdiscipliniškumą.
  • Ugdysite gebėjimą drąsiai veikti net sudėtingose situacijose.
  • Būsite bendruomenėje, kurioje saugu klysti, mokytis ir augti.
  • Sustiprinsite savo saviveiksmingumą – tikėjimą, kad tavo sprendimai ir veiksmai turi galią.

Reikalavimai dalyviams

  • VDU studentai;
  • Anglų kalbos žinios (viena programos dalis vyks anglų kalba, tad pageidaujamas bent B2 lygio anglų kalbos mokėjimas);
  • Motyvacija ir įsitraukimas;
  • Dalyvavimas bent 80 proc. užsiėmimų.

Apie programos poreikį

Pavasarį Berlyne vykusioje Baltijos vadybos plėtros asociacijos (BMDA) konferencijoje VDU Ekonomikos ir vadybos fakultetas pelnė „Reikšmingo poveikio apdovanojimą“ už „Minded VDU“ vykdomą veiklą integruojant sąmoningo kapitalizmo principus, siekiant ugdyti savimonę, etišką sprendimų priėmimą ir socialinę atsakomybę. Tęsiant „Minded VDU“ misiją gimė šios programos idėja – apjungti visų fakultetų studentus ir pakviesti į unikalią 3 mėnesių programą.

„Minded VDU“ organizacijoje gyvename ir mokome vienos iš pagrindinių verslumo kompetencijų: komandinis darbas – tai gebėjimas veikti drauge, kad svajonės virstų realybe, o tikslai būtų pasiekti. Čia mes tikime, kad kiekvienas žmogus yra unikalus, o skirtumai – tai ne kliūtis, o stiprybė. Būtent jos leidžia komandai papildyti vieni kitus ir sukurti daug daugiau, nei galėtume vieni. Iš šios idėjos gimė OPEN MINDED LAB – erdvė, kurioje gali būti savimi, atrasti savo stipriąsias puses ir drąsiai jas išbandyti. Tai vieta, kurioje tarp skirtingų specialybių studentų gimsta tarpdiscipliniškumas, o kartu ir tikros, gyvos patirtys. Čia mokomės ne tik teorijos – mokomės vieni iš kitų ir iš patirčių. Ir būtent tai, mūsų manymu, labiausiai augina“, – teigia „Minded VDU“ lektorė Rūta Rudaitienė.

Daugiau informacijos

Programos puslapis „Facebook“