Ekologė Roberta: be atsakingo požiūrio į gamtą nematau šviesios ateities

Roberta Dovidavičiūtė gamtą pamilo dar vaikystėje, o paskui sako supratusi – prie gamtos puoselėjimo ir išsaugojimo ji gali prisidėti ir pati. Gamtos apsauga prasideda nuo mažų kasdienių sprendimų, kuriuos priimame kiekvienas asmeniškai. Du kartus apsilankiusi Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA), trečią kartą čia sugrįžo jau kaip studentė, o tapusi diplomuota ekologe prisiėmė ir atsakingą misiją: saugoti gamtą – mūsų namus, reikalaujančius begalinio dėmesio.

Būti gamtoje = jausti ramybę ir harmoniją

„Augdama nuostabios gamtos apsuptyje, visada žavėjausi gamta ir natūraliai pradėjau ją tyrinėti. Mano akimis, gamta yra sritis, kurią reikia puoselėti ir būtent prie jos išsaugojimo noriu prisidėti ir aš. Apie studijų programą Taikomoji ekologija pirmą kartą išgirdau mokyklos organizuoto vizito į universitetą metu. Būtent čia, dar tuo metu Aleksandro Stulginskio universitete, lankiausi du kartus, nė nenutuokdama, kad trečią kartą čia grįšiu jau kaip studentė. Atidžiai išanalizavusi informaciją internete, renginiuose pasikalbėjusi su studijų programos atstovais, supratau, kad ši studijų programa yra būtent ta sritis, kurioje matau savo ateitį“, – pasakoja pašnekovė.

Robertos kasdienybė ir laisvalaikis – neatsiejami nuo gamtos. „Gamta man yra vieta, kur įgyju energijos tiek geromis, tiek sunkiomis dienomis. Be atsakingo požiūrio į gamtą nematau šviesios ateities – jos išsaugojimas turėtų būti mūsų visų prioritetas“, – tikina VDU ŽŪA absolventė.

Plačios savirealizacijos galimybės

Studijų metais Robertabuvo aktyvi studentė – naudojosi įvairiomis Akademijos teikiamomis galimybėmis, o baigusi studijas įgytas žinias pritaikė darbe.

„Studijų metu atlikau dvi praktikas. Pirmoji vyko Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos Kauno valdyboje, antroji – Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijoje, Kauno marių regioniniame parke. Abi praktikos leido artimiau susipažinti su karjeros galimybėmis ir praktiškai pritaikyti studijų metu įgytas žinias. Jos suteikė aiškesnį supratimą apie tai, kur galėčiau save realizuoti ateityje. Studijų metais dalyvavau mobilumo savaitės renginiuose Italijoje, Trieste. Tai buvo programos „Transform4Europe“ siūloma galimybė. Ši patirtis leido įsitikinti, kad mūsų studijos yra itin stiprios, o taip pat buvo puiki galimybė susipažinti su bendraminčiais iš skirtingų šalių. Italija mane sužavėjo savo autentiškumu. Taip pat dalyvavau savaitės vasaros mokykloje Katovicuose, Lenkijoje. Čia turėjau galimybę gilinti teorines žinias ir įgyti praktinės patirties atliekant paviršinio vandens tyrimus“, – sako pašnekovė ir priduria, kad jai Lenkijos gamta ir ekologiniai sprendimai paliko didelį įspūdį.

„Studijos mane išmokė savarankiškumo, atidumo ir gebėjimo pastebėti detales, kurios gamtoje turi didelę reikšmę. Įgijau ne tik teorinių ir praktinių žinių, bet ir turėjau progą mokytis iš geriausių savo srities specialistų. O studentams patarčiau išnaudoti visas studijų suteikiamas galimybes – tiek teorines, tiek praktines. Asmeniškai jaučiuosi pasiėmusi apie 80 procentų to, ką galėjau. Kartais norisi dalyvauti visur, tačiau svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp veiklų ir mokymosi. Neseniai pradėjau dirbti pagal specialybę. Studijų metu įgytos teorinės žinios padeda geriau suprasti aplinkos problemas ir jų sprendimo būdus, o tai labai praverčia kasdienėje veikloje“, – sako Roberta.

Žmonių sąmoningumas auga, bet dar yra kur tobulėti

Tampa akivaizdu – klimato kaita ir jos padariniai palies visus: jau dabar matome pokyčius ir jų įtaką kiekvieno gyvenime. Klimato kaitos pasekmės matomos žemės ūkio, turizmo, energetikos sektoriuose, nyksta biologinė įvairovė, vis dažnesni miškų gaisrai, pastebima žala visuomenės sveikatai. Iššūkių kasmet vis daugiau, todėl siekiant juos įveikti, reikia kvalifikuotų specialistų, kurie kurtų klimato kaitos procesus padedančias švelninti inovacijas, siūlytų sprendimus, kaip palengvinti verslų ir visuomenės adaptaciją prie neišvengiamų pokyčių.

Paklausta, ar pasaulis gamtos išteklius naudoja racionaliai, Roberta tikina, kad tikrai turime kur tobulėti. „Deja, mano nuomone, dažnai atrodo, kad gamtos išteklių naudojimas vis dar yra labiau orientuotas į ekonominę naudą nei į tvarumą. Visuomenėje vis dar vyrauja materialistinis požiūris, nors ekologiškai atsakingas elgesys tiesiogiai veikia mūsų sveikatą ir gyvenimo kokybę. Mano nuomone, dalis visuomenės aktyviai stengiasi spręsti klimato kaitos problemas, tačiau didžioji dalis vis dar renkasi patogumą ir materialines vertybes, o ne tvarumą“, – sako pašnekovė.

Robertos teigimu, Lietuvos ir pasaulio ateitis sprendžiant globalius aplinkosaugos iššūkius – kiekvieno žmogaus rankose. „Lietuvoje tikiu, kad situacija bent jau nesikeis į blogąją pusę, tačiau pasauliniu mastu viskas sparčiai kinta ir prognozuoti ateitį sunku. Deja, dabartinė situacija ir daugelio žmonių požiūris neleidžia matyti labai šviesios ateities, tačiau vis dar turiu vilties, kad žmonės supras gamtos svarbą ir ims veikti atsakingiau“, – kalba VDU ŽŪA absolventė.

Taikomoji ekologija – inovatyvių sprendimų kūrėjams

Visam pasauliui, taip pat ir Lietuvai patiriant klimato kaitos pasekmes, aplinkosauginiams iššūkiams įveikti ypatingai reikalingi kvalifikuoti ir pokyčius inicijuoti pasirengę ekologijos specialistai, suprantantys sudėtingus aplinkoje vykstančius procesus, galintys ir gebantys spręsti ekologines problemas. VDU Žemės ūkio akademijos studijų programos Taikomoji ekologija absolventai turi itin plačias karjeros galimybes, atveriančias duris į svarbiausius sprendimus priimančias institucijas ir suteikiančias drąsos patiems inicijuoti pokyčius, kurti inovatyvius produktus. Bakalauro studijų programos Taikomoji ekologija absolventai – pasaulio gelbėtojai, pasitelkiantys jau sukurtas technologijas, gautas žinias naujų sprendimų ir inovacijų kūrimui, jų populiarinimui ir visuomenės švietimui, kad klimato kaitą mažinančios ir švelninančios idėjos neliktų tik idėjiniame lygmenyje.

Nauja karjeros kryptis: kokybiškas gyvenimas ir dideli atlyginimai į regionus kviečia aukštos kompetencijos specialistus

Kokybiškos gyvenimo ir darbo sąlygos, dažnai reikšmingai didesni atlyginimai, švarus oras, prabanga laiką, kurį gaištumėte stovėdami spūstyse, iškeisti į pasivaikščiojimą gamtoje – tai tik keli iš daugelio Lietuvos regionų privalumų, siūlomų čia kviečiamiems dirbti specialistams. Darbo rinką kasmet papildo gausus būrys Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) aukštos kompetencijos profesionalų, o savivaldybės aktyviai dirba, siekdamos atliepti rinkos poreikius ir į regionus pritraukti jaunus, veržlius ir šiuolaikiškai mąstančius kvalifikuotus darbuotojus.

Kokių specialistų regionuose stinga labiausiai?

Išsilavinusių specialistų pritraukimas dirbti ir gyventi į regionus jau kuris laikas yra tapęs itin aktualia tema – technologijų plėtra ir šiuolaikinės inovacijos lemia nuolatinį modernių kompetencijų poreikį. Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento (LSA) Audriaus Klišonio teigimu, regionuose stinga agronomijos, miškininkystės, inžinerijos, bioekonomikos srities profesionalų. Itin trūksta ir medikų, mokytojų, policijos pareigūnų, socialinių darbuotojų, kultūros srities darbuotojų. Ir tai – tikrai ne baigtinis sąrašas.

„Konkurencija tarp savivaldybių yra nemaža. Pasikeitus jaunų specialistų atvykimo į regionų savivaldybes skatinimo tvarkai, matomi teigiami pokyčiai. Tačiau naujų, veržlių, šiuolaikiškai mąstančių darbuotojų savivaldybėms vis dar itin reikia. Iš valstybės pagalbos jaunoms šeimoms, atvykstančioms į regionines savivaldybes, tvarkos išimtos didžiosios žiedinės savivaldybės. Manome, kad tai turės didesnę paskatą specialistams vykti dirbti ir gyventi į mažesnes savivaldybes. Taip pat pridėtas dar vienas instrumentas, kuriuo savivaldybės gali remtis – visa jaunų specialistų eilė gali pasistumti į vienos ar kitos savivaldybės pusę, priklausomai nuo to, kiek pati savivaldybė finansiškai prisideda prie šeimų įsikūrimo – pavyzdžiui, įsigyjant būstą“, – teigia A. Klišonis.

Regionai turi ką pasiūlyti: kokybiškos darbo ir gyvenimo sąlygos, konkurencingi atlyginimai

Ne paslaptis – didelį vaidmenų išsilavinusių specialistų pasirinkimui gyvenimą kurti regionuose, atlieka socialinė aplinka, gyvenimo kokybė, darbo sąlygos ir atlyginimas.

„Kiekvieno poreikiai skirtingi. Yra žmonių, pripratusių gyventi mieste. Yra žmonių, kuriems reikia erdvės, žalumos, kokybiškesnių gyvenimo ir aplinkos sąlygų – jie renkasi regionus. Regionuose yra tikrai daug privalumų – švaresnė erdvė, laiko sąnaudų taupymas išvengiant kamščių, vaikai turi galimybę dalyvauti įvairiose popamokinėse veiklose. Lyginant su didžiaisiais miestais, regionų privalumas yra ir tai, kad atstumai tarp darbo, ugdymo įstaigų yra pakankamai nedideli, tad tėvai, veždami vaikus į ugdymo įstaigas, išvengia didelių atstumų ir neturi gaišti spūstyse. Regionuose apstu ir renginių, kultūros programų. Savivaldybės skiria daug dėmesio ir deda dideles pastangas, kad regionai būtų dar labiau patrauklūs tiek dirbti, tiek gyventi. Taip pat nemažoje dalyje regionų esant dideliam kvalifikuotų specialistų poreikiui, atlyginimai dažniausiai būna gerokai didesni“, – patrauklios darbo ir gyvenimo aplinkos privalumus vardija Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas.

„Savivaldybėms reikia VDU Žemės ūkio akademijos rengiamų kvalifikuotų specialistų. Matome, kad, pavyzdžiui, tokioms sferoms kaip melioracija, šiuo metu nėra skiriamas toks dėmesys, kokio reikia. Tai yra be galo didelis turtas, esantis po žeme. Ūkininkams ir verslui norint suteikti geresnes sąlygas, reikia skirti didelį dėmesį. Taip pat nemaža dalis savivaldybių dažnai turi klausimų rengiant kelių, inžinerinės infrastruktūros projektus. Tai yra sferos, kuriose Lietuvos savivaldybių asociacija ir VDU Žemės ūkio akademija turi ir gali turėti dar daugiau sąlyčio taškų. Džiaugiamės, kad Akademijos alumnai yra itin aktyvūs regionuose – moksleiviams pristatydami VDU Žemės ūkio akademiją jie įvardija studijų programų privalumus ir kvalifikuotų, perspektyvių specialistų poreikį darbo rinkoje. Kuo daugiau informacijos, žinių ir bendravimo tarp Akademijos ir ugdymo įstaigų, tuo yra didesnė tikimybė pasiekti mūsų visų norimą rezultatą“, – VDU Žemės ūkio akademijos absolventų indėliu kuriant aukštosios mokyklos, ugdymo įstaigų ir darbo rinkos sinergiją džiaugiasi Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas.

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis

Aukštos kompetencijos specialistų žinios – aukso vertės

Pasak pašnekovo, ūkininkams, turintiems didelius dirbamosios žemės plotus, užsiimantiems maisto produktų auginimu, kvalifikuotų agronomų suteikiamos žinios yra aukso vertės. Šiuolaikinės technologijos reikalauja itin daug žinių – apie augalus, jų tręšimą, įvairias sistemas, kurios leidžia užauginti gerokai kokybiškesnį ir didesnį derlių.

„Valstybinių miškų urėdija taip pat nuolat išreiškia išsilavinusių specialistų poreikį. Įvykus Valstybinių miškų urėdijos sustambinimui, nemaža dalis garbaus amžiaus specialistų išėjo į užtarnautą poilsį. Norisi, kad kiekvienoje savivaldybėje būtų tokių specialistų, į kuriuos būtų galima atsiremti. Jeigu klimatą norime įtakoti pozityviai ir neturėti kataklizmų, turime galvoti, kaip gali keistis mūsų gyvenamoji aplinka. Turint pakankamai specialistų, kurie gali kompetentingai priimti sprendimus, mūsų aplinka bus gerokai tvaresnė“, – teigia A. Klišonis ir priduria, kad aukštos kompetencijos specialistai visuomenei gali padėti atlikti namų darbus, kad klimatas nešiltų.

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento teigimu, inžinerijos krypties specialybės šiuo metu yra vienos paklausiausių. „Dabartinės Vyriausybės ambicijos yra tikrai didelės, siekiant į Lietuvą pritraukti kuo daugiau gamybos. Būtent gamyba yra stabilus būdas pritraukti ir išlaikyti dirbančius žmones, vidaus produktą kurti itin tvariai. Be inžinerijos krypties specialybių to neįmanoma padaryti. Požiūris į tokių specialistų rengimą yra stiprus, tačiau turėtų stiprėti dar labiau“, – sako A. Klišonis.

Pašnekovo teigimu, ekonomikos ir finansų ugdymas mokyklose – tema, vis dar reikalaujanti įdirbio. Finansinio raštingumo poreikis aktualus ne tik moksleiviams, jis žmogų lydi visą gyvenimą. „Siekiant didesnio tobulėjimo ir tam, kad žmonės galėtų labiau įtakoti savo finansinę būklę, prognozuoti ir atlikti veiksmus, kuriant savo finansų sistemas, reikalingas ekonominis mąstymas, finansų srities žinios. Sakoma, kad pagaminti galima viską, o pagaminus reikia atlikti dar vieną veiksmą – parduoti tinkama kaina. Stingant žinių, to padaryti nėra įmanoma. Dažnai vadovų komandose yra finansininkas, ekonomistas, techniniai specialistai, kurie gali padėti priimti sprendimus. Tad natūralu, kad tokių specialistų poreikis nuolat auga“, – teigia Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas ir priduria, kad įmonės, kuriose dirba aukštos kvalifikacijos specialistai, dažnai pasiekia ženkliai didesnių rezultatų negu tos įmonės, kuriose tokių darbuotojų stinga.

VDU ŽŪA absolventų bagaže – teorinės žinios ir praktiniai įgūdžiai

Atliepdama darbo rinkos poreikius, VDU Žemės ūkio akademija ugdo aukštos erudicijos, šiuolaikiškai mąstančius agronomijos, maisto kokybės ir saugos, kraštovaizdžio dizaino, apskaitos ir finansų, logistikos ir prekybos, tvariosios inžinerijos, vandens inžinerijos, žemėtvarkos ir nekilnojamojo turto vertinimo, žemės ūkio mechanikos inžinerijos, miškininkystės, taikomosios ekologijos ir kitus žemės ūkio, gyvybės, verslo ir viešosios vadybos, socialinių, inžinerijos mokslų profesionalus. VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė teigia, kad Akademija studentams siekia suteikti ne tik aktualias teorines žinias, bet ir praktinių įgūdžių. „Siekdama užtikrinti, kad studentai įgytų realią patirtį ir gebėjimus, reikalingus sprendžiant šiuolaikinius iššūkius, VDU ŽŪA bendradarbiauja su įvairiomis agroverslo įmonėmis, organizacijomis ir institucijomis. Įgytos teorinės ir praktinės žinios išsilavinusiems specialistams padeda kurti karjerą, kartu prisidedant prie šalies ekonominės gerovės ir socialinės pažangos“, – sako VDU ŽŪA kanclerė.

Anot prof. dr. A. Miceikienės, šiuolaikiniai iššūkiai kelia didelį poreikį dar aktyvesniam mokslo ir verslo bendradarbiavimui. „Tik veikdami drauge galime vykstančius pokyčius išnaudoti augimui. Tai nėra lengva užduotis, nes pokyčiai veikia skirtingomis kryptimis. Pasaulinė maisto krizė lemia augantį maisto poreikį. Siekis užtikrinti energetinį saugumą, klimato kaitos pasekmių švelninimas prisideda prie žemės ūkiui skirtų žemės plotų mažinimo, nes jų reikia kitiems tikslams. Sutrikusios maisto tiekimo grandinės skatina gaminti vietinį maistą. Iš vienos pusės Europos Sąjungos žaliasis kursas nusako, kad reikia saugoti gamtą, palikti daugiau nenaudojamos žemės, o iš kitos pusės reikalaujama didinti veiklos efektyvumą“, – apie sudėtingą situaciją kalba profesorė.

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė

Atliepiant darbo rinkos poreikius – naujos studijų programos

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. A. Miceikienė atkreipia dėmesį, kad pokyčius išgyvenančiam pasauliui reikia specialistų su naujomis kompetencijomis. „Jeigu seniau užtekdavo ruošti informatikus, inžinierius, ekonomistus, dabar kalbame apie tai, kad visų šių sričių žinias turi turėti vienas žmogus, dabar būtinos tarpdisciplininės kompetencijos. Ruošiame visai naujas studijų programas ir atnaujiname jau turimas, kad būsimi absolventai būtų pasirengę dirbti ateities darbo rinkos sąlygomis“, – pastebėjimais dalijasi VDU ŽŪA kanclerė.

Šiais metais VDU ŽŪA pristato naują bakalauro studijų programą – Vandens inžinerija, kuri suteiks žinias ir gebėjimus, kaip kompleksiškai spręsti vandens išteklių valdymo, aplinkosaugos, inžinerinius ir ekonominius uždavinius bei kurti darnius sprendimus aplinkos inžinerijoje.

Naujiena pristatoma ir magistrantūros studijose – siūloma anglų kalba dėstoma dvigubo diplomo studijų programa Akvamatika, apjungianti inžinerijos ir gamtos mokslus. Programa skirta parengti aukštos kvalifikacijos aplinkos inžinerijos specialistus, gebančius spręsti praktines vandentvarkos problemas, analizuoti ir modeliuoti natūralius vandens reiškinius ir inžinerinius procesus pasitelkiant naujausias technologijas.

Anot VDU ŽŪA kanclerės, siekiant, kad studentus ruoštų ir mokslinius tyrimus atliktų geriausi specialistai, kviečiami mokslininkai ir iš užsienio. „Tarptautiškumo aspektas labai svarbus – ne tik kviečiame užsienio mokslininkus atvykti pas mus, bet ir siekiame, kad kuo daugiau VDU ŽŪA darbuotojų keltų kvalifikaciją ir tobulintųsi užsienyje, o grįžę dalintųsi patirtimi su kolegomis“, – pastebi pašnekovė ir atkreipia dėmesį, kad atvirumas dialogui ir bendradarbiavimas vietiniu bei tarptautiniu lygmeniu užtikrina greitesnį progresą ir bendrų tikslų siekimą.

VDU Žemės ūkio akademijoje studentai ugdomi aprėpiant žemės, miškų, vandens išteklių, inžinerijos, verslo ir vadybos sritis, nes visos jos glaudžiai susijusios su strateginiu valstybės siekiu vystyti bioekonomiką – atsinaujinančiais biologiniais ištekliais grindžiamą ekonomikos šaką. VDU Žemės ūkio akademija, būdama plačios aprėpties VDU dalimi, suteikia galimybę mokytis ir daugiau nei 30-ies užsienio kalbų. Studentai taip pat turi galimybę pasinaudoti išskirtine gretutinių studijų galimybe, nes VDU gretutinės studijos suteikia laisvę papildyti savo kompetencijų rinkinį pagal asmeninius studentų poreikius. Studijuodami pasirinktą pagrindinę studijų programą, studentai gali rinktis ir bet kurią kitą gretutinę studijų programą, kurią baigus išduodamas gretutinių studijų pažymėjimas. Toks plačios aprėpties kompetencijų derinys atveria dar platesnes karjeros perspektyvas.

Studentai ir moksleiviai kviečiami dalyvauti Akademinio jaunimo kūrybos konkurse

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Humanitarinių mokslų fakulteto Lituanistikos katedra skelbia Akademinio jaunimo kūrybos konkursą. Konkurse kviečiami dalyvauti visų pakopų studentai, gimnazistai ir 9–12 klasių moksleiviai.

Konkursui prašoma pateikti nepublikuotus* tekstus, kurių bendra apimtis 100–350 poezijos eilučių arba 6 000–20 000 spaudos ženklų prozos. Tekstus prašoma pateikti .doc, .docx ar .pdf formatais. Kūriniai turi būti pasirašyti slapyvardžiu. Atskirai nurodykite (pildydami anketą) vardą, pavardę, telefono numerį, el. pašto adresą ir kur studijuojate ar mokotės.

Tekstus prašoma siųsti iki 2025 metų birželio 15 dienos el. pašto adresu eimante.koryte@vdu.lt.

Kūrinius vertins VDU Lituanistikos katedros sudaryta komisija. Konkurso laureatai bus paskelbti rugsėjo pabaigoje literatūrinės popietės metu, į kurią bus pakviesti visi konkurso dalyviai. Laureatų tekstai bus išleisti atskira knyga**.

Akademinio jaunimo kūrybos konkursą VDU Lietuvių literatūros katedra pradėjo rengti 1993 metais (konkursai vyko beveik kasmet). Daugelį metų konkursą rėmė poeto Prano Lemberto šeima. Šio konkurso laureatais yra tapę Aistė Ptakauskaitė, Enrika Striogaitė, Giedrė Kazlauskaitė, Jurgita Butkytė, Aleksandra Fomina, Rimantas Kmita, Aleksas Kablys, Dainius Sobeckis ir kiti šiandien žinomi Lietuvos rašytojai bei literatai.

Pasiteirauti apie konkursą galite parašę el. paštu eimante.koryte@vdu.lt.

*Publikuotais laikomi kūriniai, kurie buvo viešai paskelbti:

spausdintuose leidiniuose (knygose, žurnaluose, laikraščiuose ir pan.),

interneto svetainėse, tinklaraščiuose ar naujienų portaluose,

socialiniuose tinkluose (pvz., „Facebook“, „Reddit“ ir kt.),

viešai prieinamuose forumuose ar diskusijų platformose.

**Dalyvaudami konkurse, autoriai sutinka, kad jų kūriniai gali būti publikuojami be papildomo atlygio.

VDU Žemės ūkio akademijos prof. dr. G. Brazaitis išrinktas Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu

Balandžio 8 d. vyko ataskaitinis ir rinkiminis Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narių visuotinis susirinkimas, kurio metu buvo išrinkti ir patvirtinti LMA tikrieji nariai, tarp jų – ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriai.

Tarp naujųjų LMA tikrųjų narių buvo išrinkti:

VDU Žemės ūkio akademijos Miško mokslų katedros profesorius, Biologinės įvairovės išteklių laboratorijos vadovas prof. dr. Gediminas Brazaitis (Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriuje, Miškotyros specialybėje);
Humanitarinių mokslų fakulteto Lituanistikos katedros profesorė, Tarpkultūrinės komunikacijos ir daugiakalbystės tyrimų centro vadovė, tarptautinio aljanso „Transform4Europe“ institucinė koordinatorė prof. dr. Ineta Dabašinskienė (Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje, Kalbotyros specialybėje);
Gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros katedros vedėjas, Gamtos ir technologijos mokslų tyrimų instituto vyr. mokslo darbuotojas prof. dr. Audrius Dėdelė (Technikos mokslų skyriuje, Aplinkos inžinerijos specialybėje).

Kandidatų į LMA tikruosius ir užsienio narius pristatymas ir rinkimai vyko susirinkimo pabaigoje. Kandidatus pristatė LMA mokslų skyrių pirmininkai. Buvo balsuojama dėl kandidatų įrašymo į slapto balsavimo biuletenius LMA tikriesiems nariams ir užsienio nariams rinkti, pasiūlytos balsų skaičiavimo komisijos LMA tikrųjų narių ir LMA užsienio narių rinkimams. Suskaičiavus rinkėjų balsus paaiškėjo, kad visi siūlyti kandidatai tapo naujaisiais LMA nariais.

Augalų žavadienis ir akcija „Pasodinkime daigą“

Gegužės 16 d. 9–16 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bandymų stotyje (Rapsų g. 7, Noreikiškės, Kauno r.) vyks Augalų žavadienis ir akcija „Pasodinkime daigą“.

REGISTRACIJA

Renginio dalyviai turės galimybę sužinoti apie augalų gyvybės žavesį, augalo kelią nuo sėklos iki stalo, susipažinti su atliekamais augalų tyrimais ir pasodinti savo daigą.

Organizacinis komitetas: prof. dr. Aušra Marcinkevičienė, prof. habil. dr. Rimantas Velička, doc. dr. Aida Adamavičienė, dr. Aušra Rudinskienė, doc. dr. Lina Marija Butkevičienė, doc. dr. Robertas Kosteckas, dr. Jovita Balandaitė.

Dirvožemio mokslo pradininko, LŽŪU profesoriaus, LMA nario korespondento V. Ruokio 140-osios gimimo metinės: atminimas įprasminamas tęsiant iškilios asmenybės darbus

Balandžio 3 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) įvyko dirvožemio mokslo pradininko, Lietuvos žemės ūkio universiteto (LŽŪU) profesoriaus, Lietuvos mokslų akademijos (LMA) nario korespondento Viktoro Ruokio 140 metų gimimo sukakties minėjimas.

Profesoriaus kelias – įkvėpimas kiekvienam

Sveikinimo žodį renginio metu tarusi VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė atkreipė dėmesį, kad prof. V. Ruokio pasiekimai ne tik suformavo dirvožemio mokslo pagrindus, bet ir paliko gilų pėdsaką visoje šalies mokslo raidoje. „Minėdami 140-ąsias prof. V. Ruokio gimimo metines, turime puikią progą prisiminti ir įvertinti profesoriaus gyvenimą, veiklą, jo, kaip mokslininko, savybes ir jo įtaką agrariniam mokslui. Prasminga – žmogus visą gyvenimą neprarado ryšio su žeme ir žemė, dirvožemis tapo jo mokslinių tyrimų pagrindu“, – kalbėjo VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė, pridūrusi, kad prof. V. Ruokis padėjo pagrindus tyrimams, kuriuos sėkmingai tęsia Akademijos mokslininkai.

Kanclerė kvietė prisiminti žemės ūkio mokslo svarbą visuomenei, aplinkai, agroverslo vystymuisi. „Prisiminkime atsakomybę prieš gamtą ir įkvėpimą, kurio galime semtis iš tokių iškilių asmenybių kaip prof. V. Ruokis. Tegul profesoriaus gyvenimo pavyzdys įkvepia mus toliau puoselėti dirvožemio mokslą ir siekti naujų atradimų visoje žemės ūkio srityje“, – pridūrė prof. dr. A. Miceikienė.

Renginį moderavęs LMA viceprezidentas, prof. habil. dr. Zenonas Dabkevičius susirinkusius kvietė aktyviai dalintis prisiminimais apie dirvožemio mokslo pradininką.

Prof. V. Ruokis – nepaprastai plačios erudicijos asmenybė

LMA akad., prof. habil. dr. Algirdas Juozas Motuzas renginio metu išsamiai pristatė prof. V. Ruokio gyvenimo kelią ir indėlį į dirvožemio mokslo plėtrą.

Prof. V. Ruokis tyrė Lietuvos dirvožemius, dirvodarines uolienas, sukūrė lietuvišką dirvotyros terminiją, paskelbė Lietuvos dirvožemių klasifikaciją, parengė Pietų Lietuvos dirvožemių žemėlapį, vadovavo Lietuvos dirvožemių tyrimo ekspedicijai, su kitais mokslininkais parengė pirmąjį Lietuvos dirvožemių žemėlapį.

„Mokytojas V. Ruokis visokeriopai skatino ir palaikė ketinimus Dotnuvos Žemės ūkio technikumo vietoje steigti aukštąją mokyklą – Žemės ūkio akademiją. 1924 m. rugsėjo 24 d. pirmajame Profesorių tarybos posėdyje V. Ruokis buvo paskirtas eiti docento pareigas ir vadovauti Geognozijos ir Agrochemijos katedroms. Spalio 15 d. naujos aukštosios mokyklos atidarymo iškilmėse docentas kalbėjo studentams. Prisiminė savąsias studijas svetur, kvietė pamilti knygą, būti aktyviais, dainuoti, groti, vaidinti, sportuoti ir gyventi kuo sveikiau“, – renginio metu kalbėjo LMA akad., prof. habil. dr. A. J. Motuzas.

Prof. V. Ruokio indėlis ugdant agronomijos mokslo darbuotojus – itin reikšmingas. „Jo vadovavimu buvo parengtos ir apgintos 32 kadidatinės (mokslo daktaro) disertacijos. Eiti mokslo keliu jis palydėjo akademiką J. Kriščiūną, profesorių B. Baginską, iškilius dirvožemininkus J. Vaitiekūną, K. Plesevičių, J. Mažvilą ir kitus. 35 disertantams jis padėjo įgyti mokslinį laipsnį – oponavo disertacijas arba konsultavo jų autorius. Dėkoju likimui, leidusiam ir man būti prof. V. Ruokio mokiniu bei bendradarbiu. Iš jo pasisėmiau kantrybės ir ištvermės rašto darbuose“, – sakė LMA akad., prof. habil. dr. A. J. Motuzas.

LMA akad., LŽŪU rektorius, prof. habil. dr. Albinas Kusta – žmogus, kuriam taip pat teko garbė pažinti iškilųjį prof. V. Ruokį. „Lankiau prof. V. Ruokio paskaitas. Pirmame kurse mums, būsimiems vandens ūkio inžinerijos specialistams, geologijos pagrindus dėstė prof. V. Ruokis. Vyresnieji studentai mums papasakodavo apie dėstytojų savybes, todėl galėdavome užduoti įvairių klausimų. Profesorius pasakodavo įdomių dalykų – buvo nepaprastai plačios erudicijos žmogus, Europą ir pasaulį apkeliavęs. Apie mineralus ir akmenis profesorius žinojo nepaprastai daug. Prof. V. Ruokis bendraudavo itin noriai ir maloniai – studijų laikai paliko gerą įspūdį“, – sakė LMA akad., LŽŪU rektorius, prof. habil. dr. A. Kusta.

Rektorius dėkojo LMA akad., prof. habil. dr. A. J. Motuzui už išsamų pranešimą apie prof. V. Ruokį. „Džiaugiamės Akademijoje turėdami žmogų metraštininką, aprašiusį žymiuosius profesorius, buvusius rektorius“, – sakė prof. habil. dr. A. Kusta.

Mokslininkai tęsia prof. V. Ruokio pradėtus darbus

Lietuvos dirvožemininkų draugijos pirmininkas, Vilniaus universiteto (VU) doc. dr. Jonas Volungevičius pristatė pranešimą „Lietuvos dirvožemininkų draugija ir dirvožemio mokslo raida šalyje“.

„Turiu garbę ir atsakomybę būti istorijos dalimi ir tęsti tai, ko pradžią padėjo prof. V. Ruokis – vadovauti Lietuvos dirvožemininkų draugijai“, – sakė doc. dr. J. Volungevičius, pridūręs, kad draugijai vadovauja ne jis vienas – drauge su VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto doc. dr. Rimantu Vaisvalavičiumi mokslininkai siekia pratęsti reikšmingų darbų seką.

„Manau, kad Lietuvos dirvožemininkų draugija nuėjo didelį kelią ir mes prof. V. Ruokiui gėdos nepadarytume“, – pridūrė doc. dr. J. Volungevičius.

2012–2024 m. laikotarpiu Lietuvos dirvožemininkų draugija nuveikė visą eilę reikšmingų veiklų: įvykdyta 10 ekspedicijų, 21 konferencija (iš jų 6 – tarptautinės), suorganizuoti 3 mokymai, konferencijose skaityti 47 pranešimai, išleista 16 leidinių, atliktos 44 viešinimo pozicijos, kitų veiklų – 34.

Mokslininkas pranešimo metu pristatė dirvožemių kartografavimo ir skaitmenizavimo raidą, dirvožemio cheminių savybių tyrimus, humuso medžiagų ir vandenyje tirpios C tyrimus, bendrosios organinės anglies tyrimus. „Bendras humuso kiekis aukštumų agrosistemoje mažai kinta. Labiau vyksta jo persiskirstymas dėl erozijos. Susidaro deliuviniai ir eroduoti dirvožemiai. Tai lemia ir kitų dirvožemio savybių kaitą“, – kalbėjo doc. dr. J. Volungevičius.

Pristatant dirvožemio mokslo raidą šalyje, aptarti ir organinės medžiagos dirvožemio Ah horizonte transformacijos rodikliai, dirvožemio granuliometrinės sudėties nustatymas, dirvožemio fizikinių savybių nustatymas ir vertinimas. „Pastarieji tyrimai leidžia įvertinti žmogaus ūkinės veiklos poveikį dirvožemio kokybei, ypač tankiui, vandentalpai ir poringumui. Tokie tyrimai ypač aktualūs tobulinant žemės dirbimo metodus“, – sakė Lietuvos dirvožemininkų draugijos pirmininkas.

Dirvožemio mokslo tyrėjų ir puoselėtojų ateityje laukia aktualūs klausimai. Nauji tyrimo metodai – hiperspektriniai, georadaras, erdvinis modeliavimas; dirvožemio stebėsena ir dirvožemio kokybės vertinimas; nauji tvaresni dirvožemio naudojimo būdai – ekonominio, ekologinio ir socialinio aspektų derinimas; dirvožemio advokacija – atstovavimas ūkininkų ir valdžios institucijų tarpe. Ir svarbiausia – Lietuvos dirvožemininkų draugijos vaidmuo ir perspektyvos besikeičiančios socialinės ir ekonominės konjungtūros sąlygomis.

Europoje – vis didesnis dėmesys dirvožemiui

LMA akad. dr. Žydrė Kadžiulienė aptarė dirvožemio tvaraus naudojimo aktualijas Europoje. „Tam, kad maistas būtų sveikas, labai svarbu sveikas dirvožemis. Pastaraisiais metais Europa dirvožemiui skiria tikrai daug dėmesio. Viena didesnių mokslinių programų – EJP SOIL. Programa akcentuota į tai, kas svarbiausia dirvožemio tvarumui: žemės ūkio produkcijai, tvariai aplinkai ir klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui. Į šią programą įsijungė daug mokslininkų, klausimai buvo įvairūs ir platūs, tačiau svarbiausia buvo išanalizuoti, kokios žinios yra sukauptos, koks žinių plėtros poreikis, kaip žinios yra perduodamos ir kaip pasiekia įvairius naudotojus“, – vardijo mokslininkė.

Dirvožemio tvaraus valdymo elementai: vandens saugojimo ir naudojimo efektyvumo gerinimas, erozijos kontrolė ir žemės degradacijos išvengimas, bioįvairovės didinimas, dirvožemio struktūros gerinimas, maistinių medžiagų valdymas, SOM valdymas C sekvestracijai.

Programos rezultatai orientuoti į tai, kad pagelbėtų spręsti įvairiuose Europos dokumentuose išryškintas problemas spręsti.

„2030 m. ES dirvožemio strategija, Dirvožemio stebėsenos ir atsparumo direktyva: numatytos vizijos ir tikslai iki 2050 m. turėti sveiką dirvožemį. Misija „Dirvožemio susitarimas Europai“ pripažįstama kaip pagrindinė jos įgyvendinimo priemonė. Misijos tikslas: sukurti 100 gyvų laboratorijų ir švyturių, iki 2030 m. būtų pereinama prie sveiko dirvožemio. Siekiama pagrindinių veiklos tikslų: sukurti dirvožemio priežiūros gebėjimus ir žinių bazę; bendrai kurti ir tobulinti vietos pagrindu sukurtas naujoves, siekiant pagerinti dirvožemio sveikatą visose vietovėse; sukurti integruotą ES dirvožemio stebėsenos sistemą ir stebėti dirvožemio sveikatos pažangą; bendradarbiauti su dirvožemio naudotojų bendruomene ir plačiąja visuomene“, – kalbėjo LMA akad. dr. Ž. Kadžiulienė.

Dirvožemio mokslo pradininko, LŽŪU profesoriaus, LMA nario korespondento V. Ruokio atminimas įamžintas ir VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakultete. Renginio dalyvius Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė ŽŪA Agronomijos fakulteto doc. dr. ir R. Vaisvalavičius pakvietė apsilankyti prisiminimų pilname, savo autentiškumą išsaugojusiame prof. V. Ruokio geologijos kabinete – geologijos mineralorogijos laboratorijoje.

Daugiau nei 30 būsimų medžiotojų baigė mokymus – artėja egzaminų diena

Aplinkos apsaugos departamentas informuoja, kad šių metų gegužės 8 d. visoje Lietuvoje vyks medžiotojų teorijos egzaminas, kuris bus organizuojamas Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Vilniuje. Egzaminas vyks vienu metu visuose miestuose, o registracija vykdoma per Policijos elektroninių paslaugų sistemą (PEPS).

Šiam egzaminui jau aktyviai ruošiasi daugiau kaip 30 būsimų medžiotojų, sėkmingai baigusių medžiotojų mokymo kursus Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje. Kursai vyko mišriuoju būdu – paskaitos vyko kontaktiniu būdu ir nuotoliniu būdu, tai leido suderinti mokymus su individualiais dalyvių tvarkaraščiais ir užtikrinti maksimalų prieinamumą.

Kursų trukmė siekė 97 akademines valandas, o jų metu klausytojai gilinosi į saugaus elgesio medžioklėje reikalavimus, gamtosaugą, medžioklės teisę, gyvūnų atpažinimą ir kitas svarbias temas.

Teorijos egzaminas bus laikomas kompiuteriu, testas sudarytas iš 70 klausimų, suskirstytų į dvi dalis:

Pirma dalis: 20 klausimų apie saugą medžioklėje (įskaitant šaudymo situacijas);

Antra dalis: 50 klausimų iš kitų mokymo programos temų.

Testui spręsti skiriama 45 minutės – 15 minučių pirmajai daliai ir 30 minučių antrajai. Egzaminas laikomas išlaikytu, jei pirmoje dalyje atsakoma teisingai į ne mažiau kaip 90 % klausimų, o antroje – į ne mažiau kaip 70 %. Neišlaikius pirmosios dalies, antrosios laikyti negalima.

Medžiotojo pažymėjimas suteikia teisę dalyvauti medžioklėje, bet kartu įpareigoja atsakingai elgtis gamtoje, laikytis saugumo reikalavimų ir prisidėti prie tvarios aplinkosaugos politikos.

Kviečiame dalyvauti rekorde „Ilgiausia daugkartinius maišelius laikančių žmonių eilė“

Visus Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) bendruomenės narius, neabejingus aplinkai ir tvarumui, kviečiame dalyvauti išskirtiniame pasiekime – rekorde „Ilgiausia daugkartinius maišelius laikančių žmonių eilė“.

Rekordas bus fiksuojamas balandžio 11 d. 14:00 val. Laisvės alėjoje per vieną didžiausių mugių Lietuvoje – „Kauno pavasario mugė 2025 – per tradicijas į tvarų pasaulį“.

Nuo 13:30 val., laikantis už maišelių rankenėlių, rikiuosimės į gyvą grandinę, o 14:00-14:15 val. rekordą fiksuos VšĮ Lietuvos išskirtinių pasiekimų tarnyba. Bus kuratoriai, kurie užtikrins sklandų rekordo fiksavimą.

Kviečiame atsinešti savo daugkartinio naudojimo maišelį (jeigu turite, galite atsinešti VDU, ŽŪA, fakulteto ar bet kokį kitą). Neturintiems maišelių, jų pasirūpins rekordo organizatoriai renginio vietoje.

Kviečiame užsiregistruoti dalyvavimui rekorde iki balandžio 10 d. 12 val. užpildant šią anketą.

Data: balandžio 11 d.
Laikas: 13:30 val.
Vieta: Kaunas, Laisvės alėja, prie restorano „Miesto sodas“ pastatytos scenos prieigose, netoli Kauno valstybinio muzikinio teatro parko.

VDU ŽŪA 100-mečio ąžuolyno pirmųjų metų sukakties piknikas

Balandį minime ypatingą sukaktį – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) 100-mečio ąžuolynui sueina pirmieji gyvavimo metai. Balandžio 14 d. 12 val. kviečiame susiburti 100-mečio ąžuolyne ir paminėti šią progą, pažymint ne tik ąžuolyno pirmųjų metų sukaktį, bet ir mūsų tradicijų, bendrystės stiprinimo svarbą. Pabendrausime, išbandysime partnerių dovanotas sūpynes, šachmatus… Kviečiame atsinešti savo termopuodelį su mėgstamu karštu gėrimu, lengvu užkandžiu pasirūpinsime mes.

Apie savo ketinimą dalyvauti maloniai prašome informuoti užpildant REGISTRACIJOS formą iki balandžio 10 d.

Dalyvių širdyse neabejotinai visam gyvenimui išliks ypatingos 2024 m. balandžio 12-osios akimirkos. Šią dieną drauge su gausiu būriu svečių, mecenatų, alumnų, bičiulių, padedančių stiprinti ir garsinti VDU ŽŪA, pasodintas 100-mečio ąžuolynas.

VDU ŽŪA 100-mečio ąžuolynui parinkta bene įspūdingiausia Nemuno link besileidžiančio šlaito juosiama akademinio miestelio erdvė. Į ją pakiliai nusiteikę ir ne vienas prisipažinę ąžuolą savo gyvenime sodinsiantys pirmą kartą, 2024 m. balandžio 12 d. rinkosi Europos Parlamento, Seimo, Žemės ūkio ministerijos, savivaldybių ir savivaldos organizacijų atstovai bei vadovai, VDU ŽŪA mecenatai, verslo ir socialiniai partneriai, buvę rektoriai bei gausus būrys pačių VDU ŽŪA bendruomenės narių. Garbė pasodinti po savo vardinį ąžuolą buvo suteikta visų keturių fakultetų bei kitų akademinių ir neakademinių padalinių kolektyvams.

VDU ŽŪA 100-mečio ąžuolyne 2024 m. balandžio 12 d. buvo pasodinti 38 vardiniai ąžuolai asmenų ar bendruomenių, lydėjusių ir tebelydinčių VDU Žemės ūkio akademiją šimtmečio keliu ir kasdien kuriančių istoriją. Šie asmenys ir bendruomenės tai:

Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus
LR žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas
LR aplinkos ministras Simonas Gentvilas
LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
Valstybinių miškų urėdijos Generalinis direktorius Valdas Kaubrė
Vyskupas Rimantas Norvila
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas
Rektorius emeritas prof. habil. dr. Albinas Kusta
Rektorius prof. habil. dr. Romualdas Deltuvas
Rektorius emeritas prof. dr. Antanas Maziliauskas
Rektorius prof. dr. Juozas Augutis
Kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė
Klubas „ŽŪA alumni“
Klubo „ŽŪA alumni“ LR Seimo skyrius
VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakultetas
VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakultetas
VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakultetas
VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakultetas
VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos tyrimų institutas
VDU Žemės ūkio akademijos Verslo ir socialinės partnerystės centras
VDU Žemės ūkio akademijos Bandymų stotis
VDU Žemės ūkio akademijos mokomasis ūkis
Sambūris „Gerumo ąžuolas“.

Reiškiant padėką ir pagarbą VDU ŽŪA mecenatams, kurių nuolatinė pagalba ir nuoširdus rūpestis stiprina VDU Žemės ūkio akademiją, 100-mečio ąžuolų giraitėje augs šių mecenatų vardiniai ąžuolai:

UAB „Rovaltra“
AB „Lytagra“
UAB „Dotnuva Baltic“
UAB „Baltic Agro“
UAB „Delaval“
UAB „Dojus agro“
UAB „Agrochema“
UAB „Žemtiekimas“
UAB „Ivabaltė”
UAB „Plungės Jonis“
UAB „Agrokoncernas“
VšĮ „Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba“
UAB „East West Agro“
Mocevičiaus firma „Ginalas“
UAB „Baltic Agro Machinery“.

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Automobilių sporto entuziasto Martyno gyvenimo kelią nubrėžė lemtingas pokalbis: kitos kryptys man jau neberūpėjo

Iš Šakių rajono kilęs Martynas Krapavickas, pasakodamas apie save, brėžia svarbias savo gyvenimo sritis – studijos, hobis, darbas. Taip jau sutapo, kad visas šias tris sritis jungia vienas žodis: „mechanika“. Nors galbūt teigti, kad taip sutapo – nėra visiškai tikslinga. Martynas aiškiai žino, kaip gyvenime kurti harmoniją: darbą ir hobį kiekvieną dieną praturtina studijų metu įgyjamomis žiniomis.

Pokalbis, nulėmęs ateitį

Keleri paskutiniai metai mokykloje Martynui buvo įdomūs, tačiau kartu – ir sudėtingi, kadangi reikėjo nuspręsti, kurią studijų kryptį pasirinkti. „Daug galvojau, tačiau linkau į tiksliuosius mokslus – matematika ir fizika man buvo įdomesni dalykai.
Dar iki dvyliktos klasės nebuvau galutinai apsisprendęs, kurią inžinerijos sritį pasirinkti. Svarsčiau įvairias galimybes, tačiau viską nulėmė apsilankymas Studijų mugėje. Ten pamačiau Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) stendą ir jame pasikalbėjau su vienu VDU Žemės ūkio akademijos dėstytoju. Akademijos atstovas papasakojo apie studijų programą Žemės ūkio mechanikos inžinerija ir man to visiškai užteko – nuo tos akimirkos neabejojau, kur noriu studijuoti. Kiti universitetai ir studijų kryptys man tiesiog neberūpėjo – žinojau, kad noriu mokytis būtent čia“, – motyvuotą pasirinkimą komentuoja Martynas.

Gyvenimas taip sudėliojo, kad jaunąjį talentą mechanika „persekioja“ ir už studijų ribų. Pagrindinis ir daugiausiai laiko bei pastangų reikalaujantis hobis – automobilių sportas. „Pastaraisiais metais į tai koncentruojuosi labiausiai ir tam skiriu nemažai laiko. Dalyvauju slalomo varžybose, kartais ir kitose panašaus pobūdžio varžybose. Kartais vykstu vienas su savo automobiliu, kartais važiuojame su draugais – bendradarbiaujame, padedame vieni kitiems. Šis hobis reikalauja ne tik laiko, bet ir finansinių investicijų, tačiau tai – mano aistra.
Automobilių sportas yra tiesiogiai susijęs su mechanika. Varžybose norint geresnių rezultatų, reikia nuolat tobulinti automobilį – kažką remontuoti, keisti, išimti ar įdėti. Tai reikalauja mechanikos ir inžinerinių žinių, todėl galima sakyti, kad mano studijų kryptis ir hobis papildo vienas kitą. Studijos suteikia teorinių žinių, kurias galiu pritaikyti praktiškai, o automobilių sportas padeda geriau suprasti mechanikos principus realiame gyvenime. Dar vienas mano pomėgis – žaisti krepšinį, kai turiu laiko, tačiau dažniau pats stebiu „Žalgirio“ rungtynes nei pats žaidžiu. Visgi didžiąją mano laisvalaikio dalį užima automobilių sportas, todėl kitiems užsiėmimams tiesiog nebelieka tiek daug laiko“, – sako pašnekovas.

Kiekvienas procesas turi priežastį

„Praktiką pradėjau atlikti jau nuo pirmo kurso, nors oficialiai mano studijų kryptyje ji yra privaloma tik nuo trečio. Kadangi viena didžiausių agrosektoriaus įmonių, VDU ŽŪA partneriai, ieškojo praktikantų, jie susisiekė su manimi ir pasiūlė prisijungti. Taip nuo pirmo kurso pradėjau ten dirbti ir atlikau praktiką. Vėliau įmonėje likau dirbti vasarų metu, o pastaruoju metu pavyksta suderinti darbą su studijomis net ir mokslo metais.
Darbas yra glaudžiai susijęs su mano studijomis. Čia atlieku technikos remonto darbus, tobulinu įvairius sprendimus, ieškau efektyvesnių būdų problemoms spręsti. Darbe nuolat reikia pritaikyti studijų metu įgytas žinias, galvoti apie tai, kodėl ir kaip veikia tam tikri mechanizmai. Tai puiki praktika, padedanti įtvirtinti teorines žinias realioje aplinkoje“, – džiaugiasi Martynas.

Pašnekovas priduria – šiame darbe labai svarbu komunikabilumas, loginis mąstymas ir supratimas, kaip viskas veikia. Taip pat reikalingas paprastas žmogiškumas – gebėjimas bendrauti, dirbti komandoje, ieškoti bendrų sprendimų.

„Kaip studijos mane užaugino kaip asmenybę? Tapau labiau pasitikintis savimi, drąsesnis. Įgijau daugiau žinių, o tai kaip būsimam specialistui leido jaustis tvirčiau. Visa ši patirtis davė tik teigiamus rezultatus – jaučiuosi augantis į aukštesnio lygio specialistą, o tai man – didelis privalumas.
Studijuodamas Akademijoje supratau daug naujų dalykų. Pavyzdžiui, anksčiau atrodydavo, kad žinau, kaip veikia tam tikri įrenginiai ar mechanizmai, tačiau nebuvau susimąstęs, kodėl jie veikia būtent taip. Studijos padėjo giliau suprasti tuos procesus – pradėjau ne tik priimti, kad tiesiog „taip yra“, bet ir suvokti priežastis, technologinius sprendimus bei inžinerinius principus, kurie tai lemia“, – pasakoja Martynas.

Lietuvoje yra ne viena įmonė, kuri ieško tokių specialistų

Paklaustas, ar turi patarimų moksleiviams – būsimiems studentams, jaunuolis tikina, kad siekiant tikslų, gyvenime visada reikia įdėti pastangų ir noro. Tačiau, net ir užklupus nesėkmėms, reikia nepamiršti: ir tai praeis.

„Patarčiau rinktis tai, kas pačiam įdomu ir prie širdies – sritį, kurioje labiausiai norėtum save matyti. Labai svarbu nepasiduoti spaudimui ir nesirinkti tik dėl to, kad kažkam kitas pasirinkimas atrodo „geresnis“. Dar – prieš egzaminus stengtis nestresuoti – viskas susiklostys taip, kaip turi būti. Tiesiog ateisi ir parodysi, ką žinai. Kad ir kokie rezultatai būtų – gyvenimas tuo nesibaigia. Jeigu nepavyks vienur, pavyks kitur. Visada yra išeitis. Renkantis studijas svarbu gerai įsigilinti į pasirinktą studijų programą – ne tik į jos pavadinimą, bet ir į tai, kokie dalykai ją sudaro. Reikia įvertinti, ar tie dalykai tau bus įdomūs, ar jie atitinka tavo lūkesčius“, – patarimų negaili pašnekovas.

Martynas užtikrintas – savo gyvenimą ir po studijų nori sieti su agrosektoriumi. „Man patinka technika ir visa kita, kas yra susiję su šia sritimi. Tai man artima ir įdomu, todėl norėčiau ir toliau dirbti šioje srityje, kur galiu pritaikyti savo žinias bei žingeidumą“, – sako vaikinas ir priduria, kad baigęs studijas savo kelią tęsti planuoja ir magistrantūroje.

Pasak pašnekovo, VDU Žemės ūkio akademija augina profesionalius specialistus, kurie prisideda prie agrosektoriaus tobulėjimo: kuo daugiau kvalifikuotų žmonių, tuo greičiau žemės ūkis modernėja – atsiranda pažangesnė technika, efektyvesni sprendimai. „Tai tiesiogiai prisideda prie viso sektoriaus plėtros. Inžinerijos krypties specialistų ateitis – labai perspektyvi. Atlikti praktiką pradėjau dar studijuodamas pirmame kurse, iškart sulaukiau darbo pasiūlymo. Lietuvoje yra ne viena įmonė, kuri ieško tokių specialistų. Jeigu studentai rodo norą ir iniciatyvą, durys jiems tikrai yra atviros. O ir technologijos labai greitai tobulėja. Manau, kad per artimiausius dešimt metų žemės ūkis bus dar labiau pažengęs. Automatinio vairavimo sistemos, telemetrija, kompiuterizuota kontrolė – visa tai labai padeda taupyti laiką ir išteklius“, – sako jaunasis talentas, akcentuojantis: turime priimti naujoves ir inovacijas, jos leidžia dirbti išmaniau ir efektyviau.