ERASMUS+ praktikos konkursas

VDU Tarptautinių ryšių departamentas (TRD) primena, kad vyksta Erasmus+ praktikos konkursas studentų ir būsimų absolventų Erasmus+ praktikai 2024–2025 m. m., apimantis ES/EEE šalis! Atrankos dokumentus galima teikti iki 2025 m. balandžio 30 d.

(konkursas į ES/EEE šalis vyksta kiekvieną mėnesį!)

Praktikos laikotarpis – nuo 2 iki 4 mėn.

Atrankose gali dalyvauti dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai, kurie esamoje studijų pakopoje (kurioje dabar mokosi ir kurioje studijuodami planuoja vykti į praktiką) nėra išnaudoję daugiau kaip 10 mėn. (vientisųjų studijų studentai – 22 mėn.) Erasmus+ studijų / praktikos laikotarpio.

Paraišką galima teikti tik į vieną praktikos vietą – keli mobilumai negalimi.

Dokumentai atrankai

Atrankos dokumentai Erasmus+ studentų praktikai:

Atrankos anketa „Outgoing-Application for Erasmus Student Traineeship“ (būtina pasikeisti kalbą į anglų);
Priimančios įmonės / organizacijos patvirtinimas (pagal TRD nustatytą formą).

Atrankos dokumentai Erasmus+ absolventų praktikai:

Atrankos anketa „Outgoing-Application for Erasmus Recent Graduate Traineeship “ (būtina pasikeisti kalbą į anglų);
Priimančios įmonės / organizacijos patvirtinimas (pagal TRD nustatytą formą);
Fakulteto atstovo rekomendacija (laisva forma).

Baigus studijas atrankoje dalyvauti ir / ar būti atrinktiems negalima. Praktika gali prasidėti tik po studijų baigimo (diplomo įgijimo) ir turi baigtis per vienerius metus nuo studijų baigimo datos.

Pirmenybė atrankoje suteikiama:

Studentams, kurių studijų programoje yra numatyta praktika;
Studentams, kurie pirmą kartą dalyvaus Erasmus+ praktikos mobilume.

Atrankos kriterijai

studento motyvacija;
geros užsienio kalbos, kuria bus atliekama praktika, žinios;
praktikos atitikimas studijų programai;
studento darbo, studijų, stažuočių, dalyvavimo tarptautiniuose akademiniuose projektuose, visuomeninėje veikloje patirtis užsienyje ir Lietuvoje;
dviejų paskutinių semestrų mokymosi rezultatai. Visų pakopų pirmojo kurso studentams: pirmojo semestro mokymosi rezultatai, neturint – bakalauro / magistrantūros diplomo priedėlyje atsispindintys mokymosi rezultatai.

Atrankos kriterijų eiliškumas nėra apibrėžtas. Fakultetai turi teisę nustatyti, viešai paskelbti ir atrankos metu taikyti atskirą kriterijų eiliškumą bei papildomus kriterijus.

Stipendija

ES ir EEE šalims:

Šalių grupė	Šalis	Stipendijos dydis per mėnesį (30 dienų)
I grupė	Airija, Austrija, Belgija, Danija, Islandija, Italija, Lichtenšteinas, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Prancūzija, Suomija, Švedija, Vokietija	824,00 Eur
II grupė	Čekija, Estija, Graikija, Ispanija, Latvija, Kipras, Malta, Portugalija, Slovakija, Slovėnija	824,00 Eur
III grupė	Bulgarija, Kroatija, Lietuva, Lenkija, Vengrija, Rumunija, Serbija, Šiaurės Makedonija, Turkija	756,00 Eur

Šalims už ES/EEE ribų: Atranka baigėsi. Sekantis konkursas vyks Rugsėjo mėnesį!

Stipendija: 700,00 Eur/mėn. + kelionės išmoka.

13 ir 14 regionų šalių stipendija: 824,00 Eur/mėn. + kelionės išmoka.

13 regionas: Andora, Monakas, San Marinas, Vatikano Miesto Valstybė.
14 regionas: Farerų salos, Šveicarija, Jungtinė Karalystė.

Išmoka kelionei, kurios dydis nustatomas pagal atstumą* nuo Lietuvos (Kauno miesto) iki praktikos organizacijos vietos (miesto):

Kelionės atstumas	Ekologiška kelionė (suma):	Neekologiška kelionė (suma):
10-99 km	56 EUR	28 EUR
100-499 km	285 EUR	211 EUR
500-1999 km	417 EUR	309 EUR
2000-2999 km	535 EUR	395 EUR
3000-3999 km	785 EUR	580 EUR
4000-7999 km	1 1188 EUR	1 188 EUR
8000 km arba daugiau	1 735 EUR	1 735 EUR

Atstumą galite apsiskaičiuoti Erasmus+ atstumo skaičiuoklės pagalba.

Kelionės iki 500 km. turi būti ekologiškos kelionės! Tai reiškia kelionę autobusu, traukiniu, automobiliu ir pan. Vykstantys neekologiškai turi parašyti priežastį (kreiptis į koordinatorių).

Pastaba: paraiškų teikimo rezultatai skelbiami kitą mėnesį (ateinančio mėnesio 10-11 d.), todėl praktikos pradžios data turi būti bent dvi savaitės po rezultatų paskelbimo! Rezultatai bus skelbiami el. paštu.

Daugiau informacijos:

Projektas „Village Verve“: kaimo moterų įgalinimas kovai su klimato kaita

Projektas „Village Verve“ siekia iš esmės pakeisti kaimo moterų vaidmenį kovojant su klimato kaita. Vadovaujant Ispanijos kaimo moterų federacijai (Femur), ši iniciatyva suburia septynis Europos partnerius, turinčius bendrą viziją: suteikti kaimo moterims žinių, įgūdžių ir išteklių, reikalingų prisitaikyti prie klimato kaitos ir sumažinti jos poveikį savo bendruomenėse.

Bendradarbiavimas Europiniu mastu

Projektą „Village Verve“ finansuoja Europos Sąjunga, jo biudžetas – 160 000 eurų, trukmė – 24 mėnesiai. Jame dalyvauja partneriai iš Ispanijos, Slovėnijos, Latvijos, Lietuvos, Italijos, Portugalijos, Rumunijos ir Kipro. Projektą palaiko Segovijos ir Hontalbilijos vietos valdžios institucijos, taip patvirtindamos įsipareigojimą stiprinti klimato atsparumą vietos lygmeniu.

Tvarios ateities kūrimas

Teikdamas praktinius sprendimus ir skatindamas lygias galimybes klimato atsparumo kūrime, „Village Verve“ siekia įgalinti kaimo moteris tapti pagrindinėmis pokyčių dalyvėmis. Projekto eigoje vyksiantys tarptautiniai susitikimai užtikrins žinių mainus ir padės kurti pritaikytas strategijas, kurios leis kaimo bendruomenėms klestėti nepaisant klimato kaitos iššūkių.

Projekto pradžia įvyko pirmajame Femur organizuotame renginyje Segovijoje, į kurį buvo pakviesti atstovai iš visų dalyvaujančių šalių. Tai buvo galimybė ne tik susipažinti su regionu, bet ir aptarti Ispanijos bei Segovijos kaimo moterų situaciją.
Pirmasis projekto seminaras vyko Segovijos IE universiteto miestelyje, kurio metu Aplinkos mokslų studentė María José Jiménez pristatė tyrimo rezultatus apie ES duomenis, susijusius su moterų galimybėmis patekti į darbo rinką, didinti savo skaitmeninį matomumą ir mažinti lyčių nelygybę. Pasak M. J. Jiménez, Femur atliktas tyrimas parodė, kad Šiaurės Europoje yra daugiau reguliavimų, remiančių moteris, o Rytų Europoje vis dar vyrauja daugiau stereotipų ir didesnis smurto prieš moteris paplitimas. Ji taip pat pabrėžė, kad klimato kaita gali sukelti vandens naudojimo krizę, kuri neigiamai paveiktų moteris ūkininkes, ypač jų atsparumo ir sveikatos atžvilgiu.
Pasak M. J. Jiménez, kaimo moterys yra viena labiausiai klimato kaitos paveiktų socialinių grupių, nes jos ir jų šeimos dažnai priklauso nuo gamtos išteklių tiek žemės ūkio, tiek pakrančių regionuose. Pagrindinė priemonė, kuri gali padėti kaimo moterims – švietimas. „Kai suteiki švietimą moterims, jos gauna daugiau galimybių išlikti savarankiškos, išlaikyti savo šeimas ir nepriklausyti nuo vyrų“, – pabrėžė pranešėja.

Projekto vadovė Lietuvoje – doc. dr. Aistė Čapienė.

Tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Inovatyvus ir tvarus želdynų valdymas ir priežiūra“

Balandžio 28 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyks tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Inovatyvus ir tvarus želdynų valdymas ir priežiūra“. Konferencija skirta miestų želdynų kūrimo, įrengimo, valdymo ir priežiūros specialistams bei visiems besidomintiems želdynų skaitmenizacijos temomis.

REGISTRACIJA

Konferencijos organizatoriai: VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakultetas, bendradarbiaujant su GreenAreasEU ir R3GIS kompanijomis.

VDU mokytojus kviečia dalyvauti virtualiuose seminaruose

Balandžio 22 dieną Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) organizuoja virtualius seminarus mokytojams, mokyklų ir gimnazijų darbuotojams bei vadovams. Profesinio tobulėjimo mokymų metu mokyklų atstovai galės pagilinti bei praplėsti žinias pagal savo mokomą dalyką ar pasirinkti bendrojo ugdymo seminarą.

REGISTRACIJA (iki balandžio 16 dienos arba kol bus laisvų vietų)

Iki trijų akademinių valandų trukmės užsiėmimuose VDU dėstytojai dalinsis savo žiniomis bei patirtimi. Šie seminarai – tai puiki galimybė įgyti žinių, užmegzti ryšius, kurie pravers tiek profesinėje, tiek ir asmeninėje veikloje.

VDU mokyklų atstovams siūlo daugiau nei 30 seminarų skirtingomis temomis, iš kurių kiekvienas galės atrasti sau aktualų ir tinkamą. Registruojantis rekomenduojama rinktis savo srities arba bendrojo ugdymo seminarą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad vienu laiku vyks keli skirtingų sričių seminarai. Mokyklų atstovai visos dienos metu gali dalyvauti trijuose seminaruose pasirenkant po vieną atskirai iš vykstančių nuo 9 val., nuo 12 val. ir nuo 15 val.

Kiekvienam dalyviui bus išduodami pažymėjimai. Seminarai yra nemokami.

Registracija yra būtina. Visuose seminaruose vietų skaičius – ribotas.

REGISTRACIJA (iki balandžio 16 dienos arba kol bus laisvų vietų)

Apie prisijungimą prie virtualių seminarų mokytojai bus informuojami likus 3–4 dienoms iki renginio registracijos anketoje nurodytu elektroniniu paštu.

SEMINARŲ SĄRAŠAS

Pasaulinė sveikatos diena VDU

2025 m. balandžio 8 d. (antradienį) Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sporto centras kviečia visus VDU bendruomenės narius – studentus, dėstytojus, darbuotojus ir absolventus – aktyviai dalyvauti tradiciniame Pasaulinės sveikatos dienos paminėjime. Renginys vyks K. Donelaičio g. 52, I aukšto fojė, nuo 11:00 iki 14:00 val.

Pagrindiniu renginio akcentu taps Fizinio aktyvumo ir sveikatinimo stotelė-laboratorija, kurioje dalyviai galės pasitikrinti savo fizinę būklę įvairiais testais:

Šuolio aukščio testas
Rankų jėgos matavimas (dinamometrija)
Pulsoksometrija
Spirometrija
Kraujospūdžio matavimas
Kūno sudėties analizė
Funkcinių judesių vertinimas

Ši laboratorinė stotelė – tai galimybė ne tik sužinoti daugiau apie savo kūną, bet ir gauti specialistų įžvalgas apie tai, ką galima tobulinti siekiant geresnės savijautos.

Be to, planuojamos ir kitos aktyvacijos, kurios papildys renginį įvairiomis fizinio bei emocinio sveikatingumo veiklomis – apie jas informuosime netrukus.

Kviečiame visus prisijungti – švęskime sveikatą drauge!

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

VDU bendradarbiaus su Valstybinių miškų urėdija

Kovo 31 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius prof. Juozas Augutis pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Valstybinių miškų urėdijos (VMU) generaliniu direktoriumi Valdu Kaubre.

Bendradarbiavimo sutartis pasirašyta siekiant plėtoti socialinę partnerystę, su miškais, jų valdymu ir skaitmeninėmis technologijomis susijusius mokslus ir inovacijas bei jų praktinį pritaikymą Lietuvoje.

VMU vadovas V. Kaubrė džiaugėsi galimybe bendradarbiauti su universitetu bei reaktyviu VDU dėmesiu miškininkams. VMU atstovai išreiškė norą sukurti bendradarbiavimo tinklą, parengtą lietuviškų institucijų pagrindu, susiejant miškininkystę, skaitmenizaciją ir inovacijas.

„Patebime ne tik didėjantį poreikį universitetinį išsilavinimą turinčių specialistų, bet ir jaunosios kartos norą praktikoje taikyti mokslu, inovacijomis ir moderniomis technologijomis grįstus sprendimus“, – kalbėjo V. Kaubrė.

Remiantis sutarties sąlygomis, VMU įsipareigoja kviesti VDU darbuotojus, mokslininkus skaityti paskaitas, dalyvauti VMU vykdomuose miškininkystės ir kituose su miškais susijusiuose tiriamuosiuose darbuose ir projektuose, visuomenės švietimo programose. Taip pat – sudaryti galimybes praktiškai pritaikyti su miškais, jų valdymu ir skaitmeninėmis technologijomis susijusias VDU mokslinių tyrimų pagrindu sukurtas inovacijas.

Tarp VDU įsipareigojimų – dalyvauti rengiant VMU darbuotojų mokymų metodinę medžiagą bei diegiant naujausiomis mokslo žiniomis ir inovacijomis paremtus sprendimus VMU vykdomose veiklose, kviesti VMU darbuotojus dalyvauti universiteto vykdomuose mokslo tiriamuosiuose darbuose, projektuose, organizuojamose konferencijose, seminaruose, mokymuose ir kituose renginiuose, dalyvauti diegiant naujausiomis mokslo žiniomis ir inovacijomis paremtus sprendimus VMU vykdomose veiklose

Susitikimo metu taip pat aptartas ir universiteto kartu su partneriais vykdomas „FOREST 4.0 projektas, kurio tikslas – prisidėti prie Lietuvos sumaniosios specializacijos strategijos, plėtojant inovatyvią, mišku grįstą Lietuvos bioekonomiką, skaitmeninant miškų veiklą. Projekto vadovas – VDU Informatikos fakulteto dekanas prof. dr. Tomas Krilavičius.

Žemės ūkio paroda „Ką pasėsi… 2025“ mušė trijų dešimtmečių rekordus

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) baigėsi dalyvių, demonstruojamų inovacijų ir lankytojų gausa stebinusi 29-oji žemės ūkio paroda „Ką pasėsi… 2025“, vykusi kovo 27–29 dienomis. Renginys atskleidė esminį pozityviai nuteikiantį reiškinį: esamoje sudėtingoje geopolitinėje situacijoje Lietuvos žemės ūkis išlieka perspektyvus, ūkininkai vis aktyviau domisi mokslo naujovėmis, planuoja veiklos ateitį, naujus pirkinius ir verslo sandorius.

Vyksta fizinė ir mentalinė agrosektoriaus transformacija

Tai, kad VDU Žemės ūkio akademijoje organizuojamos žemės ūkio parodos „Ką pasėsi…“ sulaukia vis didesnės sėkmės, lemia keli veiksniai. Visų pirma – šios aukštosios mokyklos lyderystė kuriant žemės ūkiui aktualias inovacijas, aktyvus bendradarbiavimas su socialiniais ir verslo partneriais.

Bendradarbiaujant su agroverslu VDU ŽŪA sukurta šiuolaikiška, dalyvaujančių įmonių, smulkiųjų amatų, viešojo sektoriaus įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, taip pat parodos lankytojų lūkesčius atitinkanti infrastruktūra. Beje, tai vienas iš nedaugelio analogiško formato renginių, kurio lankymas visuomenei nemokamas.

Tarptautinėje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi… 2025“ apsilankęs Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas akcentavo, kad Lietuvos žemės ūkis – vienas sparčiausiai modernėjančių sektorių, sukuriantis beveik penktadalį eksporto (kartu su maisto perdirbimo pramone) ir užimantis reikšmingą vietą mūsų valstybės ekonomikoje. „Šiuo metu, sakyčiau, vyksta mentalinė transformacija daugelio sprendimų priėmėjų galvose. Ir jei anksčiau buvo nuomonių, kad agrosektorius mažiau produktyvus, reikalaujantis subsidijavimo, tai šiuo metu toks požiūris iš esmės keičiasi. Stebint geopolitinius pokyčius, visuomenės poreikį sveikam maistui, tvarioms ir saugioms maisto tiekimo grandinėms bei mokslo technologijų žemės ūkyje proveržį, galime drąsiai teigti, kad agrosektorius yra strateginis valstybės sektorius ir tai būtina įtvirtinti atitinkamuose teisės aktuose“, – apžiūrėjęs „Ką pasėsi…2025“ ekspoziciją kalbėjo Premjeras.

Žemės ūkio ministro Igno Hofmano nuomonė po apsilankymo parodoje taip pat vienareikšmė: kasmetė paroda „Ką pasėsi…“ yra realus Lietuvos žemės ūkio galimybių atspindys. „Žemės ūkis šiandien gali labai daug. Buvo metas, kai mūsų žemdirbiai perėjo nuo arklio prie traktoriaus, o šiandien išgyvename virsmą nuo jau įprasto traktoriaus pereidami prie roboto. Ir tai reikalauja atitinkamų kompetencijų. Todėl bendradarbiavimas su mokslu tampa vis svarbesnis“, – pabrėžia žemės ūkio ministras.

VDU Žemės ūkio akademijos lyderystės raktas – glaudus mokslo ir verslo bendradarbiavimas

„VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkai nuolat laiko ranką ant agrosektoriaus aktualijų pulso, savo mokslo tyrimais bei šių tyrimų pagrindu parengtomis rekomendacijas svariai prisidėdami prie to, kad ištekliai būtų naudojami efektyviai ir tvariai, kad didėtų žemės ūkio ir kitų sričių verslų konkurencingumas, augtų dėmesys aplinkosaugai, bioįvairovei, CO₂ emisijos mažinimui, t. y. visiems tiems dalykams, kurie svarbūs šalies žemdirbiams ir visai visuomenei“, –reziumuodama parodos rezultatus teigia VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė. Pašnekovė pastebi, kad jei Lietuva siekia būti modernia, savarankiška Europos ir pasaulio valstybe, ji privalo užtikrinti darnų žemės ūkio sektoriaus vystymąsi ir konkurencingumą.

„Siekiame, kad VDU ŽŪA vykstančios parodos būtų aktualios ir naudingos visiems jose dalyvaujantiesiems – mokslui, verslui, visuomenei. Džiaugiamės šiemet pasiektu rekordiniu – 500 dalyvių skaičiumi, žemdirbiams skirta plačia parodos šviečiamąja programa bei aktyviu mūsų mokslininkų įsitraukimu į ją. Džiugina tai, kad pirmųjų parodų dalyviai ir šiuo metu yra laiko patikrinti mūsų partneriai. Tačiau šiandien jie ne nedrąsūs agroverslo naujokai, o pripažinti jo lyderiai. Verslas investuoja į VDU ŽŪA mokslininkų atliekamus tyrimus, kuriamas inovacijas, parodų infrastruktūros ir turinio tobulinimą“, – partnerių iniciatyvas komentuoja VDU ŽŪA vadovė, atkreipianti dėmesį, kad mokslo ir verslo partnerystė šioje aukštojoje mokykloje kuria sinergijos efektą daugelyje sričių – atliekant mokslo tyrimus, kuriant ir diegiant naujas technologijas, tobulinant studijų programas. Šio bendradarbiavimo rezultatus atspindi ir parodų eksponatai. VDU ŽŪA kanclerės prof. dr. A. Miceikienės pastebėjimu, agrosektoriui yra iškelti labai svarbūs uždaviniai, todėl neturėtų stebinti, kodėl būtent žemės ūkis šiandien yra ta sritis, į kurią naujovės veržiasi sparčiausiai.

Padėka mokslui ir žymius prekių ženklus atstovaujančioms agroverslo įmonėms, patikėjusioms Lietuvos ūkininkų sumanumu

Tradicinis ir vienas svarbiausių parodos „Ką pasėsi…“ akcentų – vertingiausių, inovatyviausių, įdomiausių parodos eksponatų dešimtuko rinkimai.

Ne vienerius metus eksponatų vertinimo komisijos pirmininko pareigas einantis VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjas akademikas prof. dr. Egidijus Šarauskis pastebi, kad su laiku keitėsi ir patys eksponatai, ir jų vertinimo kriterijai. Šiuo metu vertinamas gaminio išskirtinumas ir inovatyvumas; poveikis žmogui ir aplinkai; išvaizda, dizainas ir ženklinimas; gauti apdovanojimai nacionalinėse ir užsienio parodose, vartotojų atsiliepimai; rinkos dydis ir plėtros potencialas.

„Didelės sąnaudos, matomos metinėse žemės ūkio produkcijos gamybos suvestinėse, žemdirbiams yra didelis galvosūkis. Todėl pastaraisiais metais vis didesnio dėmesio sulaukia sumaniosios precizinės žemdirbystės technologijos ir jų taikymo galimybės. Svarbiausias precizinio ūkininkavimo tikslas yra mažinti gamybos išlaidas, optimizuojant trąšų, pesticidų ir herbicidų poreikį. Taupant visas šias medžiagas ir jų naudojant tiksliai tiek, kiek reikia, ir ten, kur konkrečiai reikia, išlaidos sumažėja iki minimumo, ir tai leidžia žemdirbiams lengviau planuoti biudžetą“, – modernių žemės ūkio mašinų efektyvumą komentuoja pašnekovas.

Prof. dr. E. Šarauskio teigimu, diegiant sumaniosios inžinerijos sprendimus ir supaprastinant žemės ūkio gamybos procesus, sutaupoma daug brangaus darbo laiko, kurį galima skirti ūkio valdymo operacijoms tobulinti bei lengvinti, t. y. aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų energija gali būti sutelkta tam, kad ūkis taptų išmanesnis ir pelningesnis bei galėtų planuoti plėtrą. Taip išvengiama stagnacijos, kuomet specialistai atlieka nesudėtingas, antraeiles užduotis, užuot jas patikėję išmaniosioms technologijoms.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko Raimundo Juknevičiaus nuomone, daugeliui šalies ūkininkų šiandien būtų sunku net įsivaizduoti, kad darbai žemės ūkyje galėtų prasidėti be parodos „Ką pasėsi…“, kasmet simboliškai paskelbiančios pavasarinio darbymečio pradžią.

„Ši paroda – tai galimybė žemdirbiams susipažinti su inovacijomis, įgyti žinių, dalyvauti diskusijose, užmegzti naujus verslo kontaktus. Šiemet, minint Lietuvos Respublikos Prezidento agronomo, Lietuvos ūkininkų sąjungos įkūrėjo ir pirmojo šios organizacijos pirmininko Aleksandro Stulginskio 140-ąsias gimimo metines pristatėme unikalią ekspoziciją. Tai – antikvarinių, bet sumanių entuziastų dėka tebeveikiančių traktorių ekspozicija. Simboliškai siekėme parodyti, kad žemės ūkio pažangą statome ant tvirtų pamatų“, – parodos metu demonstruotų inovacijų ir artefaktų sinergijos efektą komentavo Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas.

Gerokai vėlesnę, tačiau taip pat praeitį, tiesusią kelią į šiandieną, parodos „Ką pasėsi… 2025“ metu priminė Seimo Kaimo reikalų komiteto narys, 2008–2012 metais žemės ūkio ministro pareigas ėjęs Kazys Starkevičius, dalyvavęs diskusijoje, kaip ūkiui išlikti inovatyviam, efektyviam ir pelningam dinamiškoje pokyčių aplinkoje.

„Kertinis mūsų žemės ūkio atspirties taškas buvo 2004-tieji, kuomet Lietuva tapo Europos Sąjungos nare ir ūkininkams atsivėrė galimybės su investicine parama modernizuoti ūkius. Nuo tada iki šiol mūsų produkcijos derliai išaugo du kartus, o kai kuriose srityse netgi patrigubėjo. Be inovacijų ir naujų technologijų to tikrai nebūtume pasiekę ir šiandien negalėtume konkuruoti pasaulinėse rinkose. Todėl padėka mokslui ir žymius prekių ženklus atstovaujančioms agroverslo įmonėms, kurios prieš du dešimtmečius patikėjo Lietuvos ūkininkų sumanumu ir augančia jų perkamąja galia“, – inovacijų svarbą šalies žemės ūkiui akcentavo K. Starkevičius.

Žinios formuoja poreikį ieškoti naujovių

Parodos „Ką pasėsi… 2025“ organizatorių komandai vadovavusi VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centro direktorė Rita Petlickaitė pastebi, kad ši mokslo institucija yra vieta, kur susitinka technologijos ir gamta.

„Mūsų organizuojamų parodų tikslas – šviesti žemdirbiškąją visuomenę, nes žinios formuoja poreikį eksperimentuoti, ieškoti naujovių. Ekspertai pastebi, kad kuo žmogus yra įgijęs daugiau žinių, tuo svarbiau jam tampa gamybos proceso be atliekų organizavimas, gamtos apsauga“, – modernaus žemės ūkio kūrimo darnoje su gamta svarbą pabrėžia pašnekovė. Pasak R. Petlickaitės, į šį tikslą ir buvo orientuotas parodos turinys: ekspoziciją sudarė pasaulinių prekės ženklų žemės, miškų ir komunalinio ūkio technika bei įranga, automobiliai, smulkioji sodo ir daržo technika bei įrankiai, sėklos, augalų apsaugos priemonės, trąšos ir kt. Taip pat vyko praktinis eksponatų demonstravimas renginiuose „Dronai – precizinės žemdirbystės įrankis“, „Augalų mitybos poreikio nustatymas skenuojant pasėlius“.

Šviečiamojoje programoje savo sričių ekspertai, mokslininkai ir praktikai, novatoriai ir ūkininkai dalijosi žiniomis, seminarų temoms varijuojant nuo paramos priemonių žemės ūkio sektoriui iki technologinių ir socialinių inovacijų.

„Renginio organizavimo kokybę dar labiau pagerinti galime tik veikdami kartu su visais, kurie suinteresuoti tokiu renginiu, kurie mato gilesnę prasmę, o ne vien siaurą finansinį dalyvavimo jame interesą. Todėl dar labiau stiprinsime partnerystės ryšius ir toliau stebinsime parodų lankytojus ir dalyvius bei sieksime naujų rekordų“, – reziumuoja VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centro vadovė, atskleidžianti, kad intensyvus darbas rengiant parodą „Ką pasėsi… 2025“ truko visus metus.

Žemės ūkio parodos „Ką pasėsi… 2025“ medaliais įvertinti:

Ūkio valdymo ir duomenų analizės platforma „DeLaval Plus“ (pristato UAB „DeLaval“);

Javų kombainas JOHN DEERE S7 850 (pristato UAB „DOJUS agro“);

Traktorius CASE IH FARMALL 120 C (pristato UAB „Dotnuva Baltic“);

Elektrinis šarnyrinis krautuvas GIANT G2700E TELE (pristato AB „East West Agro“);

Ratinis traktorius FENDT 620 (pristato UAB „Ivabaltė“);

Kombainas NEW HOLLAND CR11 (pristato AB „Lytagra“);

Akmenų surinkimo mašina HUSARYA SCS-100 (pristato MB „Obena“);

Antti X-serijos mobili grūdų džiovykla (pristato UAB „Rovaltra“);

Dirvos gerintojas PHYSIOMAX (pristato UAB „Timac AGRO LT“);

Transporterinis grėblys SIP AIR HD 900 T (pristato UAB „Žemtiekimas“).

Bulgarijoje įvyko trečiasis projekto „Nuo euroskepticizmo link įsitraukimo į Europą: kaimiškų vietovių dialogai apie Europos ateitį“ susitikimas

Kovo 23–26 dienomis Varnoje, Bulgarijoje, įvyko trečiasis tarptautinio projekto „Nuo euroskepticizmo link įsitraukimo į Europą: kaimiškų vietovių dialogai apie Europos ateitį“ partnerių susitikimas. Renginys suvienijo dalyvius iš Rumunijos, Lietuvos, Italijos, Lenkijos, Ispanijos ir Bulgarijos, skatindamas tarpkultūrinį dialogą bei diskusijas apie Europos ateitį.

Diskusijos ir pranešimai

Dviejų dienų seminaro metu buvo nagrinėjama, kaip euroskepticizmą paversti aktyviu dalyvavimu Europos Sąjungoje, ypatingą dėmesį skiriant kaimo gyvenvietėms. Dalyviai diskutavo apie įtikinamo bendravimo svarbą, argumentavimo jaunimo galimybes Europos institucijose. Buvo gvildenami klausimai: ką reiškia įtikinamas bendravimas? Kodėl ginčas neįtikina? Kokia pagarba – esminis elementas argumentavimo procese? Dalyviai analizavo argumentų struktūrą bei dalinosi patirtimi, kaip veiksmingai komunikuoti, siekiant būti išgirstam.

Europos institucijos ir jaunimo galimybės

Viena iš esminių susitikimo dalių buvo susipažinimas su Europos institucijų veikla, orientuota į jaunimo iniciatyvų ir verslų skatinimą bei finansavimą atokiose vietovėse. Dalyviai sužinojo apie Europos Sąjungos finansavimo programas ir galimybes, skirtas kaimo bendruomenėms, bei kaip efektyviai jomis pasinaudoti.

Bendradarbiavimas ir ateities perspektyvos

Susitikimas ne tik sustiprino tarptautinį bendradarbiavimą tarp jaunimo organizacijų, bet ir suteikė vertingų žinių apie euroskepticizmo virsmą aktyvia pilietine pozicija. Tokie renginiai leidžia kurti tvarius tinklus tarp skirtingų šalių dalyvių bei stiprina pasitikėjimą Europos idėja.

Projekto vadovė Lietuvoje – Verslo ir socialinės partnerystės centro Socialinės partnerystės skyriaus vadovė doc. dr. Aistė Čapienė.

Žalia vizionieriška kūryba: kultūros ir tvarumo dermė Bragoje, Portugalijoje

Bragos apskrities jaunimo asociacijų federacija (FAJUB) surengė pirmąjį projekto „Green Visionary Artistry – A Tapestry of Environmental Expression“ renginį, diskusijai apie tvarumo ir meninės raiškos sąsajas subūrusį ekspertus, politikos formuotojus ir menininkus. Ši Europos Sąjungos finansuojama iniciatyva pagal CERV programą (101192004) skatino dialogą apie kultūros ir aplinkos ryšius.

Renginys Bragoje tapo platforma diskusijoms apie meną ir tvarumą. Kovo 19 d. popietę dalyvius Bragos miesto rotušėje (Paços do Concelho) pasveikino Bragos meras dr. Ricardo Rio. Jie dalyvavo diskusijoje apie Bragos kultūrines ir aplinkosaugines iniciatyvas, tarp jų – UNESCO Bragos manifestą, kuriame išdėstyta miesto vizija tvariam urbanistiniam ir meniniam vystymuisi. Konferencija pabrėžė savivaldybės įsipareigojimą kurti žalesnį ir kultūriškai dinamiškesnį miestą.

Ekspertų diskusija: kaip menas formuoja tvarią ateitį?

Garsių ekspertų grupė pasidalijo įžvalgomis apie meno ir urbanistinio planavimo vaidmenį sprendžiant aplinkosaugos iššūkius:

Architektas Fernando Vieira, FAJUB ir FNAJ – Nacionalinės jaunimo asociacijų federacijos prezidentas pristatė jaunimo inicijuotų kultūrinių projektų ir tvarumo integravimo svarbą.
Prof. Miguel Bandeira, Minjo universiteto tvaraus vystymosi ir planavimo prorektorius, pabrėžė akademinio bendradarbiavimo svarbą tvaraus miesto dizaino srityje.
Dr. Daniel Pinto, São Vicente parapijos tarybos pirmininkas, akcentavo savivaldybių politikos vaidmenį kuriant žalias viešąsias erdves ir bendruomenines aplinkosaugines iniciatyvas.

Dinaminės dirbtuvės: „Žalia vizionieriška kūryba – aplinkosaugos išraiškos mozaika“

Po diskusijos vyko kūrybinės dirbtuvės „Green Visionary Art“, įtraukiančios tarptautinius dalyvius ir „Profitecla“ profesinės mokyklos studentus į praktinius užsiėmimus. Dalyviai, pasitelkę „Pasaulio kavinės“ metodiką, tyrinėjo ekologiškų medžiagų naudojimą, viešąjį meną kaip aktyvizmo formą bei tarpdisciplinines menines iniciatyvas. Dirbtuvės baigėsi kūrybiniu pasirodymu, pristatančiu inovatyvias idėjas tvarioms meninėms praktikoms.

Europos vizija: kultūros ir tvarumo sinergija

Projektas „Green Visionary Artistry – A Tapestry of Environmental Expression“ – tai ne tik projektas, bet ir judėjimas, siekiantis integruoti menines inovacijas su aplinkosaugine veikla. Suburdamas menininkus, jaunimo organizacijas, akademinius lyderius ir politikos formuotojus, šis projektas siekia įkvėpti Europos miestus kurti kūrybiškus ir tvarius sprendimus.

Projekte dalyvauja partneriai iš visos Europos:

„Creacia Association“, Ispanija
Menges savivaldybė, Slovėnija
Pilisborosjenő savivaldybė, Vengrija
Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva
„Fifty Fifty“, Graikija
Sienos savivaldybė, Italija
Athienou savivaldybė, Kipras

Daugiau informacijos apie projektą „Green Visionary Artistry – A Tapestry of Environmental Expression“

Projekto vadovė Lietuvoje – doc. dr. Aistė Čapienė.

VDU ŽŪA doc. dr. V. Liakas pristatė monografiją „Kukurūzai“: nuo sėklos iki derliaus

Kovo 28 d. tarptautinės žemės ūkio parodos „Ką pasėsi… 2025“ metu Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) Agronomijos fakulteto doc. dr. Vytautas Liakas gausiam būriui kolegų ir svečių pristatė monografiją „Kukurūzai“.

Monografija „Kukurūzai“ – ilgamečių tyrimų, įžvalgų, patirties rezultatas

Sveikinimo žodį tarusi VDU Žemės ūkio akademijos vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė džiaugėsi reikšmingu doc. dr. V. Liako indėliu į mokslą ir švietimą, kuris yra neabejotinai reikšmingas tiek akademinei bendruomenei, tiek praktinei žemės ūkio veiklai, užtikrinant, kad naujausios mokslo žinios būtų efektyviai pritaikomos realiame pasaulyje.

„Būdamas ne tik kolega, bet ir bičiulis kiekvienam, V. Liakas išsiskiria pagarba, atvirumu ir gebėjimu įkvėpti aplinkinius. Akademinės bendruomenės nariai vertina mokslininko profesionalumą, nuoširdumą bei nuolatines pastangas diegti inovacijas mokslo ir studijų srityse. Tai paliudija ne tik tamprūs bendradarbiavimo ryšiai su verslo ir socialiniais partneriais bei didelė gausa įvairiausių apdovanojimų“, – kalbėjo VDU Žemės ūkio akademijos vicekanclerė.

VDU Žemės ūkio akademijos vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė

„Šiandien pristatoma ne tik knyga, bet ir ilgamečių mokslinių tyrimų, praktinių įžvalgų bei sukauptos patirties rezultatas. Monografija „Kukurūzai“ – tai ne tik teorinių žinių rinkinys, bet ir vertingas praktinis vadovas kiekvienam, kuris siekia tvariai ir inovatyviai vystyti augalininkystę. Tegul šis leidinys tampa patikimu pagalbininku priimant strateginius sprendimus, skatinant pažangias technologijas ir didinant ūkio našumą. Linkime, kad jame sukauptos žinios įkvėptų naujoms idėjoms, prisidėtų prie tvarios ir konkurencingos žemdirbystės bei dar labiau sustiprintų mokslininkų ir verslo partnerių bendradarbiavimą. Sėkmingų sprendimų ir tvarių inovacijų“, – linkėjo VDU Žemės ūkio akademijos vicekanclerė prof. dr. A. Blinstrubienė.

VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto doc. dr. Vytautas Liakas

Monografijoje „Kukurūzai“ skaitytojai turi galimybę susipažinti su kukurūzų auginimo procesu ir gauti naujų susistemintų žinių apie naujausiuose tyrimuose išryškėjančius svarbius aspektus, kuriuos lemia technologinė pažanga ir pasaulinės paklausos bei klimato sąlygų kaitos tendencijos. Knygoje apžvelgiami mokslo pasiekimai, kukurūzų auginimo techninės naujovės, vidutinio klimato šalių augintojų patirtis ir pateiktos susistemintos naujos žinios, reikalingos vertinant, tobulinant ir diegiant integruotas kukurūzų auginimo bei prognozavimo technologijas, kad užtikrinti ūkių konkurencingumą, ekonominį efektyvumą, augalininkystės verslo tvarumą ir tęstinumą.

Knygoje pateikiamos ankstesnių tyrimų įžvalgos, rezultatus pritaikant prie šiuolaikinių auginamų veislių fiziologinių savybių, sprendžiamos azoto panaudojimo kukurūzų pasėliuose efektyvumo gerinimo galimybės kintančio klimato sąlygomis bei sukurti teoriniai pagrindai. Pateikiami autoriaus statistiškai įvertinti ir sugrupuoti Augalų veislių tyrimo skyriuose augintų hibridinių kukurūzų ūkinio vertingumo duomenys, suteikiantys galimybę naudojant matematinius koreliacijos ir regresijos metodus nustatyti įvairių požymių tarpusavio ryšių priklausomumus bei kurti realiais duomenimis pagrįstas kukurūzų produktyvumo prognozes arba specializuotas informacines sistemas.