Biologinės įvairovės iššūkyje „BioBlitz-2025“ dalyvavusi VDU ŽŪA komanda aptiko daugiau nei tūkstantį skirtingų rūšių

Raštuotasis drebulenis (Saperda scalaris)

Balandžio 30 d. – birželio 27 d. Europos gyvybės mokslų universitetų asociacijos (ICA) organizuotame biologinės įvairovės iššūkyje „BioBlitz-2025“ Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos komanda (VDU ŽŪA) aptiko daugiau nei tūkstantį skirtingų rūšių ir užėmė 7 vietą.

Akademija – tarp iššūkio tikslą pasiekusių komandų

Birželio 27 d. biologinės įvairovės iššūkio baigiamajame renginyje apibendrinti rezultatai: fiksuotos 5038 rūšys (ankstesniais metais fiksuota apie 4,5 tūkst.), beveik 60 tūkst. stebėjimų (ankstesniais metais – apie 48 tūkst.), dalyvių skaičius viršijo 2,7 tūkst. (ankstesniais metais – mažiau nei 2 tūkst.). Tai pats geriausias visų iki tol organizuotų iššūkių rezultatas. 14 iš 18 dalyvavusių universitetų fiksavo daugiau kaip 1000 stebėjimų, 8 iš jų pasiekė užsibrėžtą iššūkio tikslą – 1000 rūšių. Tarp jų – ir VDU Žemės ūkio akademija.

Akademijai priskirtose teritorijose aptikta virš tūkstančio skirtingų rūšių

VDU Žemės ūkio akademijai iššūkio metu priskirtuose plotuose bioįvairovės stebėjime dalyvavo 26 asmenys, kurie užfiksavo 2374 stebėjimus ir aptiko 1083 skirtingas rūšis. Bendroje įskaitoje VDU Žemės ūkio akademija užėmė 7 vietą.

Birželio 27 d. biologinės įvairovės iššūkio baigiamajame renginyje VDU Žemės ūkio akademija pristatyta kaip viena efektyviausių komandų, pasiekusių iškeltą tikslą: vienam komandos nariui vidutiniškai teko daugiau kaip 40 skirtingų rūšių.

Šiais metais į biologinės įvairovės iššūkį itin aktyviai įsitraukė Agronomijos fakulteto studentai, kurie aktyviai fiksavo ne tik augalus, bet ir kitas biologinės įvairovės rūšis. Daugiausiai rūšių fiksavę studentai rudenį bus apdovanoti simboliniais prizais.

2024 m. iššūkyje Akademijos negausi 9 dėstytojų ir studentų komanda užregistravo 1205 skirtingas rūšis (iš viso fiksuoti 1785 stebėjimai) ir užėmė 4 vietą. 2023 m. iššūkyje 13 dėstytojų ir studentų komanda užregistravo 759 rūšis (iš viso fiksuoti 1248 stebėjimai) ir užėmė 7 vietą.

Laužome stereotipus! VDU ŽŪA studentė Emilija: Akademija atvira galimybėms tobulėti

Ar Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) studijos – tik ūkininkų vaikams? Ar baigęs VDU ŽŪA gali būti vien tik ūkininku? Įgytas išsilavinimas gali būti naudingas tik siauroje srityje? Ar darbas agrosektoriuje – nepelningas ir neperspektyvus?

VDU ŽŪA kasmet papildo būrys veržlių, smalsių jaunuolių, siekiančių kokybiško aukštojo išsilavinimo, turiningo, produktyvaus, galimybes atveriančio studijų laiko, užtikrintos profesinės ateities. Jie – stereotipų laužytojai, drąsius sprendimus priėmę asmenys, kurie yra pavyzdys, kad VDU ŽŪA įgytas išsilavinimas ir perspektyvos agrosektoriuje gali atverti kur kas daugiau savęs realizavimo ir profesinių galimybių, negu teigia vis dar sutinkami stereotipai.

Pirmuoju numeriu VDU ŽŪA pasirinkę studentai dalijasi patirtimi, kuri galbūt padės apsispręsti būsimam studentui priimti drąsius sprendimus ir užsitikrinti sau modernią, pažangią, perspektyvią ir pelningą ateitį.

Emilija Sviderskytė, VDU ŽŪA bakalauro studijų programos Kraštovaizdžio dizainas antro kurso studentė, dalijasi mintimis, kas paskatino pasirinkti šį kelią ir kaip buvo sulaužyti visi kada nors girdėti stereotipai apie agrosektorių.

Emilija pasidalijo, kas lėmė jos pasirinkimą studijuoti VDU ŽŪA ir kokios jos mintys dabar – būnant studente.

– Kas paskatino domėtis studijuojama sritimi?

– Nuo vaikystės be galo mylėjau augalus, mokykloje joks dalykas nesisekė taip, kaip biologija ir temos, susijusios su botanika. Tikėjau, kad ateityje kokiu nors būdu siesiu ateitį su augalais. Nors būta svarstymų studijuoti chemijos ar menų srityje, vėliau nusprendžiau, kad tai mano gyvenimu liks pomėgiu. Taip pat 12 metų mokiausi dirbti su keramika, daug darbų pasąmoningai siejau su apželdintais architektūriniais modeliukais, vazonais ar gėlių vazomis ir pan. Paskatinta mokytojos nusprendžiau nesiblaškyti ir pasirinkti kraštovaizdžio dizaino ar agronomijos studijas.

– Iš kur sužinojai apie VDU Žemės ūkio akademiją, čia siūlomas studijas?

– Apie Akademiją sužinojau VDU puslapyje, kai vartydama informaciją apie skirtingų fakultetų siūlomas bakalauro studijas supratau, kad niekas kitas man nekelia tiek susidomėjimo kaip studijų programos Kraštovaizdžio dizainas siūlomų dalykų sąrašas.

– Kas paskatino pasirinkti studijas VDU Žemės ūkio akademijoje?

– Pasirinkti studijas Akademijoje paskatino perskaičius studijų programą sukilęs entuziazmas.

– Ar studijos VDU Žemės ūkio akademijoje buvo Tavo pasirinkimas numeris vienas?

– Tikrai taip, studijas VDU Žemės ūkio akademijoje rinkausi pirmuoju pasirinkimu.

– Kokius stereotipus apie žemės ūkį ar VDU Žemės ūkio akademiją teko girdėti savo aplinkoje prieš stojant į VDU Žemės ūkio akademiją?

– Esu iš Vilniaus – yra žmonių, nežinančių apie VDU Žemės ūkio akademiją, o ir į stereotipiškai prestižinių karjeros kelių sąrašą žemės ūkis, panašu, ne visada patenka. Tačiau jau ne kartą supratau, kad žemės ūkis – perspektyvi ir pelninga sritis, glaudžiai susijusi su aplinka, kurioje mes gyvename. Todėl apsimesti, kad žemės ūkis egzistuoja kažkur toli ir miesto gyventojų neliečia yra naivu.

– Kas labiausiai nustebino studijuojant VDU Žemės ūkio akademijoje?

– Labiau nustebino šilta ir jauki Akademijos bendruomenė. Taip pat nudžiugino galimybė studijuoti dalykus iš kitų sričių ar pasirinkti gretutines studijas.

– Kokiais trimis žodžiais apibūdintum VDU Žemės akademiją – su kuo Tau asocijuojasi Akademija?

– VDU Žemės ūkio akademija man – atviros galimybės tobulėjimui.

– Kokius išskirtinumus/privalumus įvardytum kalbant apie savo studijuojamą studijų programą Kraštovaizdžio dizainas?

– Kraštovaizdžio dizainas yra nevaržanti sritis: esi laisvas keliauti, dirbti, mokytis ar praktikuotis užsienyje. Tai netgi tampa privalumu, jeigu žmogus turi žinių, paremtų ne tik vietine praktika ar tradicija. Studijų metu turime išvykų, kurių metu susipažįstame su miestų ar gamtos vietovėmis, įvairiomis įmonėmis. Tai sritis, kuri žmonėms teikia džiaugsmą ir teigiamus sentimentus, bet taip pat reikalauja lankstumo ir sugebėjimo domėtis daugeliu sričių: taip užsimezga daug nuostabių draugysčių su skirtingų profesijų žmonėmis.

– Ką palinkėtum moksleiviui, kuris dvejoja, ką rinktis studijuoti?

– Pasitikėk širdimi, vidiniu balsu… Svajok ir eik kur manai, kad būsi laimingas.

Emilija mielai atsakys į klausimus apie studijas, laisvalaikį ir kitas galimybes VDU Žemės ūkio akademijoje. Drąsiai susisiek su ja:

„Facebook“

Antrasis „Erasmus+“ projekto „Kamanės – natūraliam apdulkinimui“ (Bumble-NAP) susitikimas Italijoje

2025 m. birželio 26–27 d. Perudžoje (Italija) vyko antrasis tarptautinis „Erasmus+“ projekto „Kamanės – natūraliam apdulkinimui“ (Bumblebees for Natural Pollination, BUMBLE-NAP, Nr. 2024-1-TR01-KA220-VET-000254015) partnerių susitikimas. Jame dalyvavo atstovai iš Turkijos, Italijos, Bulgarijos ir Lietuvos. Vytauto Didžiojo universitetui (VDU) susitikime atstovavo VDU Žemės ūkio akademijos Aplinkos ir ekologijos katedros komanda.

Įgyvendinant projekto veiklas, siekiama skatinti kamanių naudojimą šiltnamių ūkiuose kaip natūralią alternatyvą apdulkinimui, mažinant cheminių medžiagų ir hormonų naudojimą žemės ūkyje. Projektą koordinuoja Antalijos Seriko savivaldybė (Turkija), o partneriai – Aydino Adnan Menderes universitetas (Turkija), Italijos Umbrijos regiono ūkininkų konfederacija, Stara Zagora žemdirbystės institutas (Bulgarija) ir Vytauto Didžiojo universitetas (ŽŪA MEF Aplinkos ir ekologijos katedra). Projekto trukmė – 2 metai, o pabaiga numatyta 2026 m. lapkričio 30 d.

Projekto tikslas – ne tik skatinti gamtai palankių apdulkintojų, tokių kaip kamanės, taikymą šiltnamių ūkiuose, bet ir stiprinti profesinio mokymo sistemą žemės ūkio sektoriuje, kuriant praktines mokymosi priemones ir metodinę medžiagą.

Pirmąją susitikimo dieną, vykusią CIA Umbria biure Perudžos mieste, partneriai pristatė projekto koordinavimo ir valdymo eigą, aptarė nacionalinių tyrimų rezultatus iš Turkijos, Bulgarijos, Italijos ir Lietuvos. VDU ŽŪA komanda pateikė Lietuvos tyrimų išvadas, akcentuodama stipriąsias ir tobulintinas praktinio kamanių taikymo ūkiuose sritis.

Taip pat buvo pristatyta kuriama e. mokymosi platforma, planuojami interaktyvūs mokymo moduliai, diskutuota apie būsimas sklaidos priemones: mokomuosius vaizdo įrašus, metodinę knygą ir praktinio mokymo kursą, skirtą šiltnamių darbuotojams bei profesinio mokymo įstaigoms. Susitikimo pabaigoje partneriai aptarė finansinius ir vadybinius klausimus bei pasirengimą trečiajam susitikimui.

Antroji susitikimo diena buvo skirta edukaciniam vizitui į Augusto Ciuffelli žemės ūkio koledžą – seniausią Italijos žemės ūkio krypties mokymo įstaigą, veikiančią nuo 1864 m. Koledžas įsikūręs Todi mieste, istoriniame XII a. Montecristo vienuolyno komplekse, ir pasižymi stipria praktinio mokymo infrastruktūra.

Partneriai apžiūrėjo modernias hidroponinio auginimo sistemas, aktualias diskutuojant apie apdulkinimo sprendimus šiltnamiuose, bei susipažino su mokomojo ūkio teritorija, kurioje įrengtos alyvmedžių plantacijos, vynuogynai, vykdomi tiksliojo ūkininkavimo eksperimentai.

Ypatingo susidomėjimo sulaukė ceroplastinė vaškinių vaisių kolekcija, atspindinti senąsias vaisių veisles. Šie kruopščiai atkurtų modelių rinkiniai naudojami edukaciniais tikslais ir padeda ugdyti supratimą apie regioninę augalų įvairovę bei jos išsaugojimą.

Dalyvavimas šiame susitikime sustiprino tarptautinį bendradarbiavimą, paskatino žinių mainus apie kamanes kaip tvarią apdulkinimo priemonę ir padėjo toliau plėtoti projekto mokymo priemones. VDU ŽŪA komandos indėlis į tyrimų analizę ir mokymo turinio rengimą yra svarbi viso projekto pažangos dalis.

Agrosektoriuje vadybininkai – pokyčių lyderiai, formuojantys atsakingą žemės ūkį

Žemės ūkio verslo vadybininkai – tai ne tik procesų organizatoriai ar ūkio dokumentacijos prižiūrėtojai. Šiandien jie tampa strateginiais sprendimų priėmėjais, rizikų valdytojais ir tvarumo ambasadoriais. Agrosektorius nuolat kinta: klimato kaitos iššūkiai, žaliavų kainų svyravimai, inovacijų banga ir skaitmenizacija keičia sektoriaus veidą, o kartu – ir vadybininkų atsakomybes.

Tarp teorijos ir praktikos: žinių galia keičiant žemės ūkį

Augustinas Cicėnas – VDU Žemės ūkio akademijos studijų programos Žemės ūkio verslo vadyba magistrantas – motyvuojantis pavyzdys ir įkvėpimas jaunajai kartai: studijų metu įgytas žinias pritaikęs praktiškai darbe ir šeimos ūkyje, šiandien sako pilnomis saujomis raškantis gyvenimo teikiamus vaisius.

„Bakalauro studijas esu baigęs kolegijoje. Stojant į Akademiją, mano praktinė darbo patirtis ūkyje ir augalininkystės konsultanto pozicijoje Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje užskaityta ir prilyginta išlyginamosioms studijoms, todėl studijų kelią iškart turėjau galimybę tęsti magistrantūroje“, – sako pašnekovas.

Magistrantūros studijas jis pasirinko aiškiai suprasdamas jų naudą: studijos ne tik suteikia žinių, bet lavina ir asmenines savybes, gebėjimus, kuria ryšius.

Šeimos ūkyje dirbantis A. Cicėnas sako, kad studijų metu sukauptas žinias puikiai pavyksta pritaikyti ir praktikoje, o ūkyje įgyta patirtis naudinga studijoms. „Patirtis ūkyje labai naudinga studijuojant žemės ūkio verslo vadybos srityje, nes praktiškai priimant vadybinius sprendimus ūkyje, ženkliai lengviau visa tai įsisavinti ir gilinti žinias teoriniu būdu. Taip pat Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje dirbu augalininkystės konsultantu. Mano atsakomybės – konsultuoti ūkininkus ir teikti paslaugas, tokias kaip augalų apsaugos produktų ir privalomų žurnalų pildymas, trąšų panaudojimo žurnalo pildymas, dirvožemio tyrimų atlikimas ir komunikacija, tręšimo planų rengimas, ūkininkų konsultavimas projekte „Žemdirbių konsultavimas“. Taip pat organizuoju ir skaitau paskaitas kursuose profesionaliųjų augalų apsaugos produktų naudotojų pažymėjimams gauti“, – savo veiklą komentuoja A. Cicėnas ir priduria, kad baigęs studijas planuoja kurti savo ūkį.

VDU Žemės ūkio akademijos studijų programos Žemės ūkio verslo vadyba magistrantas Augustinas Cicėnas

Inovacijos ir skaitmenizacija – ne pasirinkimas, o būtinybė

Vereinigte Hagelversicherung VVaG filialo „VH Lietuva“ vadovas dr. Martynas Rusteika sako, kad žemės ūkis – nuolatinis virsmų ir pokyčių procesas. „Niekada negali pasakyti, kad pasiekta riba, nes pokyčiai vyksta kiekvieną dieną. Manau, kad atvirumas inovacijoms turėtų būti varomoji jėga“, – sako pašnekovas.

Tačiau pasauliniai ekonominiai pokyčiai daro didžiulę įtaką žemės ūkio verslo vadybai srityse, susijusiose su pasauliniu žaliavų ir išteklių kainų svyravimu, taip pat eksporto, importo galimybėmis, valiutų kurso svyravimais, įvairiu klimato kaitos poveikiu, investicijomis į technologijas, finansiniu prieinamumu, darbo rinkos pokyčiais. „Pasauliniai ekonominiai pokyčiai žemės ūkio verslą verčia būti gana lanksčiu, ieškoti naujų rinkų, alternatyvų, efektyvinti išteklių naudojimą, aišku, aktyviai valdyti rizikas. Vadybininkams svarbu sekti pasaulio ekonomikos tendencijas, prognozuoti galimus poveikius ir, žinoma, priimti strateginius sprendimus konkrečiu laiku, konkrečioje vietoje“, – sako pašnekovas.

Šiuolaikiniame žemės ūkio versle ir vadyboje inovacijos bei skaitmenizacija tampa esminiais veiksniais, padedančiais ne tik didinti efektyvumą, bet ir spręsti daugelį šiuolaikinių iššūkių – nuo klimato kaitos iki darbo jėgos trūkumo bei globalios konkurencijos. „Inovacijos ir skaitmenizacija žemės ūkio vadyboje yra ne pasirinkimas, tai yra būtinybė. Tiksliosios technologijos ūkininkams leidžia naudoti mažiau trąšų, pesticidų ar kuro, bet pasiekti tą patį ar net geresnį rezultatą sumažinant išteklius. Automatizuoti sprendimai mažina žmogaus darbo sąnaudas, modernios valdymo sistemos renka duomenis apie dirvožemio derlingumą, išlaidas, klimato sąlygas, duomenimis grįsti sprendimai leidžia racionaliau sudaryti tręšimo planus. Klimato kaita, CO₂ emisijų mažinimo tikslai, Žaliasis kursas ūkininkus skatina būti tvaresniais. Skaitmeniniai įrankiai padeda planuoti darbą, stebėti darbuotojų produktyvumą, o inovatyvūs ūkiai tampa gana konkurencingi tiek vidaus, tiek ir užsienio rinkose, skaitmenizacija leidžia lengviau prisitaikyti prie rinkos pokyčių ir greitai reaguoti į paklausos svyravimus“, – teigia dr. M. Rusteika, pridurdamas, kad žemės ūkio sektoriuje vadybininkai atlieka bene pagrindinį vaidmenį siekiant tvarumo, atsakingos žemės ūkio plėtros.

Pasak specialisto, vadybininkai šiuolaikiniame žemės ūkyje nėra tik organizatoriai – jie yra vadinamieji pokyčių lyderiai, kurie gali formuoti tvarų, atsakingą ir globaliai konkurencingą žemės ūkį ir jo ateitį. Vadybininkai veikia visuose sektoriuose, o jų sprendimai lemia ne tik įmonės pelningumą, bet ir poveikį aplinkai, vietos bendruomenėms ar ilgalaikę maisto tiekimo grandinės ateitį.

A. Cicėno teigimu, pagrindinis žemės ūkio verslo iššūkis Lietuvoje ir pasaulyje yra rizikų valdymas. „Ūkininkai, dirbdami, augindami javus, galvijus nežino, kokia kaina realizuos savo produkciją, tai tiesiogiai priklauso nuo svyruojančių biržos kainų. Rizikų žemės ūkio versle labai daug, todėl labai svarbu gebėti mažinti rizikas tose srityse, kur tai įmanoma padaryti. Viena iš tokių priemonių – pasėlių draudimas, tačiau, kad ūkininkai tikslingai vykdytų veiksmus, reikalingas rafinuotas ir racionalus mąstymas. Įgytos žinios vienareikšmiškai keičia požiūrį į žemės ūkį, leidžia suvokti šio verslo ypatumus, dedamąsias dalis. Žemės ūkis yra gyvybiškai svarbus visuomenei, socialiniu, aplinkosauginiu ir ekonominiu aspektu“, – teigia pašnekovas ir akcentuoja, kad įgytos žinios padeda kritiškai vertinti situaciją priimant sprendimus.

Vadybininkai – rizikų valdymo profesionalai

Tiesa, pasauliniai draudimo rinkos pokyčiai keičiasi, matome ekstremalėjančius orus, vis dažniau pasitaikančius įvairius meteorologinius reiškinius – sausras, liūtis, krušas, šalnas. Atsiranda įvairiausių rizikų ir, žinoma, daugėja žalų, o tai pastebima ne vien tik Europos Sąjungos šalių lygmenyje – dideli pokyčiai vyksta visuose kontinentuose. „Auga žalų skaičius. Atsižvelgiant į vadybinę perspektyvą – ūkiai turėtų analizuoti rizikas, ieškoti apsaugos priemonių. Žinoma, ūkininkai, būdami žemės ūkio specialistais, daug daro patys. Tačiau vadybininkai turi galimybę patarti, padėti surasti įvairesnių alternatyvų. Reikia mokėti analizuoti dokumentų valdymo sistemas, užtikrinti bendradarbiavimo su institucija galimybes ir čia vadybinės kompetencijos tikrai yra naudinga pagalba. Duomenų ir technologijų vaidmuo draudime taip pat yra labai reikšmingas: naudojamos įvairios priemonės, t. y. palydoviniai duomenys, dirbtinis intelektas, geoinformacinės sistemos žalų vertinimui, rizikų modeliavimui“, – teigia dr. M. Rusteika ir priduria, kad vadybininkai žemės ūkio sektoriuje turi būti ne tik ūkinės veiklos organizatoriai, bet ir rizikos valdymo profesionalai, gebantys suprasti draudimo rinkos dinamiką, priimti sprendimus, užtikrinti verslo tęstinumą vykstant globaliems iššūkiams.

Vereinigte Hagelversicherung VVaG filialo „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika

„Kiekviena organizacija nuolat ieško darbuotojų, kvalifikuotos žemės ūkio verslo vadybos specialistų, ir šis poreikis nuolat auga. Šiuolaikinis žemės ūkis nebėra tik lauko darbas, jis tampa verslu, kuriam reikalingi kompetentingi žmonės, galintys valdyti finansus, rizikas, technologijas. Todėl atsiranda vis didesnis poreikis kurti sinergiją tarp ūkininkų, vadybininkų ir kitų sričių specialistų, kadangi tarpdiscipliniškumo reikšmė tik didėja. Todėl akivaizdu, kad žmonės, pasirinkę žemės ūkio verslo vadybos sritį, turi perspektyvias karjeros galimybes tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Matome, kad mūsų specialistai yra tikrai vertinami kitose Europos šalyse. Kadangi patys dirbame dešimtyje Europos šalių, matome, kad kompetencijos yra tikrai vertinamos ir nemažai tų mūsų specialistų yra paklausūs kitose rinkose“, – tikina dr. M. Rusteika.

Dr. M. Rusteikai antrina ir A. Cicėnas – sėkmingų žemės ūkio įmonių tikslų įgyvendinimo kelyje vienas pagrindinių vaidmenų tenka vadybininkams. „Mano manymu, ateityje žemės ūkio verslo vadybos specialistams itin reikės organizuotumo, kritinio mąstymo, gebėjimo komunikuoti. Gyvename technologijų laikais, tačiau būtent nuo specialistų tinkamai priimtų vadybinių sprendimų priklauso ir ūkio ateitis. Ūkyje svarbu ne tik užauginti žaliavą, tačiau ir už tinkamą kainą rasti realizacijos kanalą ją parduoti. Gebėjimas vadovauti labai svarbus ir svariai prisideda siekiant įmonės ar ūkio tikslų“, – tikina augalininkystės konsultantas.

Dirbtinis intelektas – pagalba, kurią reikia naudoti tikslingai

Dirbtinis intelektas, automatizacija, daiktų internetas ir duomenų analitika jau transformavo žemės ūkio verslą, šios inovacijos keičia kasdienybę, taip pat – ir vadybininkų veiklą bei jų atsakomybes. „Ateityje žemės ūkio verslo vadybos specialistai turės galimybę skirti vis mažiau laiko techniniam darbui – tai perims automatizuotos sistemos. Aukštų kompetencijų specialistai visų pirma priims sprendimus, remdamiesi dirbtinio intelekto siūlomomis galimybėmis, strateguos ilgalaikius ūkio pokyčius, kurie bus pagrįsti analizėmis. Šių specialistų laukianti užduotis – ne tik gebėti dirbti su šiais įrenginiais, bet ir suvokti jų naudą bei tam tikras ribas. Šiuo metu būtent žemės ūkio vadybininkai vis daugiau dėmesio skiria tvariam resursų naudojimui, emisijų mažinimui, skaičiavimams, atsakomybei už ilgalaikį ūkio poveikį aplinkai. Žinoma, ateities vadybininkai dar glaudžiau vystys bendradarbiavimą tiek su agronomais, inžinieriais, finansų ekspertais ir kt.“, – sako dr. M. Rusteika ir priduria, kad vadybininkai ir šiuo metu, ir ateityje bus sėkmingos sinergijos tarpininkai tarp technologijų ir žmonių.

Dr. M. Rusteikai antrina ir magistrantas A. Cicėnas. „Manau, kad dirbtinis intelektas gali būti labai puikus įrankis ir pagalbininkas, norint dar efektyviau organizuoti savo veiklą. Tikiu, kad gabus specialistas visada išliks paklausus rinkoje, todėl grėsmės darbo vietų mažėjimui, manau, nėra ir ateityje nebus“, – pozityviu žvilgsniu dalijasi augalininkystės konsultantas.

VDU ŽŪA įvyko seminaras „Šiltnamio dujų emisijos ir jų mažinimas Europos Sąjungos maisto grandinėse“

Birželio 20 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto, Mechanikos, Energetikos ir Biotechnologijų inžinerijos katedra surengė tarptautinio projekto „European food chain supply to reduce GHG emissions by 2050, ENOUGH“ seminarą, kuriame tyrimo vykdytojai pristatė projekto tikslus, vykdytas veiklas ir rezultatus. Seminaro dalyviai turėjo galimybę susipažinti su šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų problema maisto grandinėse, projekto metu atliktais tyrimais ir ŠESD emisijų mažinimo galimybėmis.

Įvairūs tyrimai rodo, kad maisto sistemos visame pasaulyje yra atsakingos už maždaug 21–37 proc. viso ŠESD emisijų kiekio. Tarptautinio projekto ENOUGH vykdytojų konsorciumas, kurį sudaro 31 partneris iš 11 šalių, siūlo sprendimus, kaip sumažinti išmetamų teršalų kiekį maisto grandinės sektoriuose. Pagrindinis projekto ENOUGH tikslas – suteikti Europos maisto pramonei žinių, priemonių ir įrodymų, kaip ji galės pasiekti ES dekarbonizacijos tikslus 2030 ir 2050 m., kartu išlaikant maisto saugumą ir įperkamumą bei ekonominį ES maisto pramonės tvarumą.

Projekto koordinatorius Lietuvoje Kęstutis Navickas seminaro dalyviams pristatė 9 projekto darbo grupes ir jų užduotis. Jis apžvelgė ŠESD emisijų tyrimo ir prognozavimo metodus, aptarė veiksnius, įtakojančius ŠESD emisijų pokyčius Europos maisto grandinėse. K. Navickas akcentavo, kad įdiegus pažangias, energijos sąnaudas mažinančias technologijas ir atsinaujinančius energijos išteklius, perėjus prie žiedinės gamybos, sumažinus pakuočių apimtis ir jas keičiant į tvaresnes, Europos šalys gali atskiruose sektoriuose pasiekti nulines ŠESD emisijas 2050 metais.

VDU ŽŪA prof. dr. Vlada Vitunskienė akcentavo maisto švaistymo ir praradimų problemą bei jų įtaką ŠESD emisijų didinimui. Ji teigė, kad švaistant maisto produktus, ne tik patiriami ekonominiai praradimai, tačiau tuo pačiu švaistomi ištekliai (žaliavos, energija, cheminės medžiagos, pakuotės ir pan.), kurie sunaudojami ūkiuose, maisto gamybos ir prekybos sektoriuose.

Doc. dr. Kęstutis Venslauskas pristatė VDU ŽŪA tyrėjų atliktą studiją apie žuvininkystės produktų gamybos ir vartojimo grandinės ŠESD emisijų mažinimą naudojant energijos taupymo priemones ir atliekų perdirbimą. Šis tyrimas atliktas bendradarbiaujant su projekto partneriais iš Norvegijos (SINTEF) ir Prancūzijos (INRAE). Tyrimas parodė, kad reikia tobulinti žuvų produktų gamybos grandinę, perkeliant žuvų apdorojimą arčiau kilmės vietos, keičiant pakavimo, perdirbimo ir transportavimo strategijas, efektyviau panaudojant susidarančias atliekas.

Projekto tyrėjas dr. Mantas Rubežius pateikė Biodujų laboratorijoje atliktų tyrimų rezultatus. Jis akcentavo, kad įvairių maisto produktų gamyboje, pervežimuose, sandėliuose, prekyboje, namų ūkiuose ar kavinėse susidaro atliekų, netinkamų vartojimui. Tvarus atliekų tvarkymas yra didelė aplinkosauginė, ekonominė ir socialinė problema. Pranešėjas pristatė maisto atliekų anaerobinio perdirbimo į biodujas ar biometaną galimybes ir rezultatus. Jis pažymėjo, kad biodujų gamyba iš maisto atliekų yra tvari ir draugiška aplinkai.

Seminaro dalyviai aktyviai diskutavo, nes maisto grandinių tema yra aktuali daugeliui VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkų ir socialinių parterių.

Daugiau informacijos apie projektą

Projekto koordinatorius Lietuvoje – Kęstutis Navickas.

Apdovanoti geriausiai 2024–2025 m. m. įvertinti VDU ŽŪA dėstytojai

Kiekvieno semestro pabaigoje Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) vykdoma apklausa „Dėstymo ir studijavimo įvertinimas”, kuria siekiama išsiaiškinti studijuojančiųjų patirtis, išgirsti jų nuomonę apie dėstytojų ir savo darbą studijų dalykuose, įvertinti pateiktus pasiūlymus ir atsiliepimus. Remiantis apklausos rezultatais, įvardijami geriausiai studijuojančiųjų įvertinti dėstytojai kiekviename semestre ir mokslo metais akademiniuose padaliniuose.

Birželio 20 dieną VDU mokslo metų užbaigimo šventėje pasveikinti ir apdovanoti šie 2024–2025 mokslo metais studentų geriausiai įvertinti dėstytojai:

Agronomijos fakulteto dėstytoja dr. Ramunė Masienė,
Bioekonomikos plėtros fakulteto dėstytojas doc. dr. Valdemaras Makutėnas,
Inžinerijos fakulteto dėstytojas prof. dr. Dainius Steponavičius,
Miškų ir ekologijos fakulteto dėstytoja doc. dr. Anželika Dautartė.

2025 m. pavasario semestre geriausiai įvertinti ŽŪA dėstytojai:

Agronomijos fakultete:

prof. dr. Aušra Blinstrubienė
doc. dr. Dovilė Levickienė
dr. Ramunė Masienė
vyr. lekt. dr. Edvinas Misiukevičius
asist. dr. Rita Čepulienė
doc. dr. Darija Jodaugienė
doc. dr. Rimantas Vaisvalavičius
doc. dr. Ernestas Zaleckas
doc. dr. Romas Ruibys
lekt. Karolis Grušas

Bioekonomikos plėtros fakultetas:

lekt. Lina Martirosian
doc. dr. Valdemaras Makutėnas
vyr. lekt. dr. Aurelija Kustienė
doc. dr. Jurgita Baranauskienė
doc. dr. Gintarė Vaznonienė
prof. dr. Danutė Zinkevičienė
doc. dr. Vilma Tamulienė
prof. dr. Vladzė Vitunskienė
prof. dr. Rimantas Dapkus

Inžinerijos fakultetas:

asist. dr. Indrė Bagdonienė
doc. dr. Rasa Čingienė
lekt., j. m. d. Julija Rukaitė
j. asist. Justinas Anušauskas
prof. dr. Dainius Steponavičius
lekt. Dainius Šišlavas
prof. dr. Eglė Jotautienė

Miškų ir ekologijos fakultetas:

doc. dr. Kšištof Godvod
doc. dr. Anželika Dautartė
dr. Daiva Tiškutė Memgaudienė
dr. Nijolė Maršalkienė
doc. dr. Daiva Šileikienė.

Šiems dėstytojams VDU Moodle aplinkoje bus suteikti skaitmeniniai ženkleliai „Dėstymo kokybė 2025 pavasaris“.

Kaimo bendruomenės – Europos ateities kūrėjos

Birželio 5–8 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Verslo ir socialinės partnerystės centro atstovės dalyvavo ketvirtajame tarptautinio projekto „Nuo euroskepticizmo link įsitraukimo į Europą: kaimiškų vietovių dialogai apie Europos ateitį“ susitikime, kuris vyko Broccostelloje, Italijoje. Susitikime dalyvavo partneriai iš Rumunijos, Lietuvos, Italijos, Lenkijos, Ispanijos ir Bulgarijos.

Įkvepiančios skirtingų Europos bendruomenių istorijos

Svarbia susitikimo dalimi tapo partnerių parengtos Europos sėkmės istorijos. Kiekviena dalyvaujanti organizacija buvo paprašyta pasiruošti vieną inspiruojantį pasakojimą, atspindintį teigiamą pokytį, kurį jų organizacija ar bendruomenė patyrė ES kontekste. Šie pasakojimai tapo pagrindu pokalbiams ir interviu veikloms, vykdytoms viso susitikimo metu.

Interviu metu buvo siekiama išgirsti realias istorijas ir patirtis – organizacijų, aktyvių vietos gyventojų ar jaunimo istorijas, kurios atspindėtų, kaip Europa daro įtaką jų kasdienybei, pasinaudojus ES teikiamomis finansavimo galimybėmis.

Įkvepiančios patirtys ir prasmingos veiklos: nuo diskusijų prie atradimų

Susitikimo dalyviai ne tik dalyvavo įtraukiančiose diskusijose apie ES vertybes, pilietiškumą, įtrauktį ir bendruomeniškumą, bet ir patys galėjo susipažinti su geraisiais jų pavyzdžiais ir išgirsti jų sėkmės istorijas. Vizitai į vietos verslus ir kultūriškai reikšmingas vietoves leido pamatyti, kaip idėjos virsta veiksmais, o ilgalaikė vizija – sėkmingais rezultatais.

Ypatingas dėmesys skirtas Broccostella regiono iniciatyvoms – dalyviai aplankė „Oleificio Mantova“ ir „Tenuta Cervelli“ – pavyzdinius šeimos verslus, kurie demonstruoja, kaip tvarumas, inovacijos ir ES parama gali kartu kurti ilgalaikę naudą bendruomenėms. Šios istorijos atskleidė ne tik ekonominę, bet ir socialinę pažangą, kai tradicijos derinamos su šiuolaikišku požiūriu.

Kultūrinės išvykos į istorinius miestelius – Posta Fibreno, Vicalvi, Arpino ir Isola del Liri – suteikė galimybę panirti į regiono istoriją, architektūrą ir dvasinį paveldą. Kiekvienas aplankytas miestas pasakojo savo unikalią istoriją, leidžiančią geriau suprasti, kaip vietinė tapatybė dera su bendra Europos vizija. Kultūriniai atradimai padėjo dalyviams ne tik pažinti vietos ypatumus, bet ir įprasminti jų vietą šiandieniniame Europos kontekste.

Tai buvo dienos, kupinos pažinimo, įkvėpimo ir bendrystės – tikras įrodymas, kad bendros vertybės gali suartinti žmones ir paskatinti pokyčius visos Europos mastu.

Projekto vadovė Lietuvoje – VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centro Socialinės partnerystės skyriaus vadovė doc. dr. Aistė Čapienė.

VDU ŽŪA diplomų įteikimo šventės akimirkos (nuotraukų galerija)

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) absolventų gyvenimo knygoje birželio 19-oji įsirašė ypatingu šriftu – tądien jauniesiems tvarios ateities kūrėjams įteikti bakalauro ir magistro laipsnių diplomai.

Renginio akimirkos:

Agronomijos fakulteto nuotraukų galerija

Bioekonomikos plėtros fakulteto nuotraukų galerija

Inžinerijos fakulteto nuotraukų galerija

Miškų ir ekologijos fakulteto nuotraukų galerija

Prieiga prie nuotraukų galerijų suteikiama tik turintiems VDU el. paštą.

Vizitas: VDU ŽŪA, Estijos gyvybės mokslų ir Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universitetų partnerystės stiprinimas, bendros ateities idėjos

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) vadovų delegacija, vadovaujama kanclerės prof. dr. Astridos Miceikienės, kartu su kanclerės pavaduotoja prof. dr. Aušra Blinstrubiene, administracinės grupės vadove dr. Laima Skaurone, Agronomijos fakulteto dekane doc. dr. Aida Adamavičiene, Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanu prof. dr. Bernardu Vaznoniu, Inžinerijos fakulteto dekanu doc. dr. Rolandu Domeika ir Miškų mokslų ir ekologijos fakulteto dekanu prof. dr. Vitu Marozu, birželio mėnesį lankėsi dviejuose strateginiuose universitetuose – Estijos gyvybės mokslų universitete (EMÜ) Tartu mieste ir Latvijos gyvybės ir technologijų mokslų universitete (LBTU) Jelgavoje.

Šio vizito tikslas – stiprinti partnerystę tarp trijų Baltijos šalių gyvybės mokslų institucijų, aptariant bendrų projektų plėtrą, studijų tarptautiškumo stiprinimą, dėstytojų ir studentų mainų programas bei dalyvavimą tarptautinėse akademinėse iniciatyvose. Vizitų metu vyko intensyvios diskusijos apie dvigubo diplomo studijų galimybes, bendrą projektinę veiklą ir tarpinstitucinį bendradarbiavimą.

Estijos gyvybės mokslų universitete daug dėmesio buvo skirta mokslo politikai bei projektinės veiklos stiprinimui. Atviras, dalykiškas ir šiltas bendravimas su EMÜ atstovais ne tik paskatino naujas idėjas, bet ir leido dar kartą įsitikinti bendrų vertybių svarba planuojant ilgalaikę partnerystę. Tuo tarpu Latvijos gyvybės ir technologijų mokslų universitete ypatingą įspūdį paliko moderni tyrimų infrastruktūra – nuo augalų apsaugos ir miškininkystės iki alternatyvių degalų bei tarpdisciplininių mokslų laboratorijų. Vizito metu buvo užmegzti svarbūs asmeniniai kontaktai su LBTU mokslininkais ir administracijos atstovais, o diskusijose buvo akcentuotas tolesnis bendradarbiavimas BOVA tinklo, intensyviųjų programų (BIP) bei akademinių konferencijų kontekste.

VDU Žemės ūkio akademija nuoširdžiai dėkoja Estijos gyvybės mokslų universiteto rektorei Ülle Jaakma ir Latvijos gyvybės ir technologijų mokslų universiteto rektorei Irinai Arhipovai bei jų komandoms už šiltą priėmimą, dalykišką dialogą ir nuoširdų atvirumą partnerystei. Šis vizitas dar labiau sustiprino visų trijų institucijų ryžtą kartu kurti tvarią ir inovatyvią ateitį gyvybės mokslų srityje Baltijos regione.

Vizito metu delegacija taip pat turėjo galimybę aplankyti Talino senamiestį, o laisvas laikas Tartu ir Jelgavos miestuose leido geriau pajusti jų istorinę dvasią bei kultūrinę aplinką.

VDU Žemės ūkio akademija džiaugiasi šiuo partnerystės stiprinimo etapu ir nekantriai laukia kolegų Lietuvoje – tarptautinėje konferencijoje „Rural Development 2025“, kuri vyks spalio 1–3 dienomis VDU Žemės ūkio akademijoje. Daugiau informacijos apie konferenciją – https://ruraldevelopment.lt

Daugiau informacijos apie partnerinius universitetus: Estijos gyvybės mokslų universitetas – https://www.emu.ee/en, Latvijos gyvybės ir technologijų mokslų universitetas – https://www.lbtu.lv.

VDU ŽŪA absolventams įteikti diplomai: į naują gyvenimo etapą – su galia kurti ir valia veikti

Absolventai pasiruošę kurti pažangų ir tvarų agrosektorių

VDU ŽŪA Agronomijos, Bioekonomikos plėtros, Inžinerijos, Miškų ir ekologijos fakultetų absolventai svarbią dieną apgaubti ypatingu dėmesiu ir sveikinimo žodžiais.

„Diplomų įteikimo ceremonija yra viena iš gražiausių, iškiliausių ir prasmingiausių universiteto akademinių švenčių. Tai diena, kai švenčiame jūsų, mieli absolventai, pasiektą akademinį rezultatą – jūsų kantrybės, atkaklumo ir talento vaisius. O kartu tai ir visos likusios akademinės bendruomenės darbo rezultatų įprasminimas. Todėl ši akimirka yra tokia džiugi. Tikriausiai daug kam atrodo, kad šiandien jūs esate išeinantieji, o mes atliekame jus išlydinčiųjų vaidmenį. Tačiau taip nėra. Šiandien nei jūs paliekate universitetą, nei universitetas palieka jus. Per kūrybinius ieškojimus ir atradimus, per bendrą veikimą su kolegomis, o gal ir dirbtinio intelekto partneriu, per patvirtintas hipotezes ir apgintus argumentus, universitetas yra negrįžtamai įsišaknijęs ir pakeitęs jūsų mąstymą bei pasiruošęs jus auginti toliau“, – sveikindama absolventus kalbėjo VDU komunikacijos prorektorė doc. dr. Vilma Bijeikienė. VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė pažymėjo, kad absolventai, palikdami savąją Alma Mater, yra pasiruošę kurti savo profesinį kelią, prisidėti prie Lietuvos ateities ir tapti verslo ar valstybės lyderiais. „Jūs ne tik įgijote žinių ir įgūdžių, bet ir augote kaip asmenybės. Kiekviena nesėkmė buvo galimybė tobulėti, kiekvienas pasiekimas – džiaugsmo ir motyvacijos šaltinis. Jūs tapote kūrybingais, atsakingais ir novatoriškais specialistais, pasiruošusiais imtis naujų iššūkių, kad Lietuvos žemės ūkis būtų dar tvaresnis, pažangesnis ir atsparesnis“, – sakė VDU ŽŪA kanclerė.

VDU ŽŪA kanclerės pavaduotoja prof. dr. Aušra Blinstrubienė, sveikindama absolventus, pastebėjo, kad šiandien pasauliui kaip niekada reikia atsakingų, išsilavinusių ir tvirtų asmenybių. „Mieli absolventai, Akademija – tai erdvė, kur pildėsi jūsų svajonės, formavosi vertybės ir mezgėsi draugystės Studijuodami jūs augote kaip asmenybės, mokėtės spręsti iššūkius, bendradarbiauti, ieškoti atsakymų ir kurti ateitį. Per šiuos metus jūs įgijote ne tik profesinių kompetencijų – jūs tapote pokyčių kūrėjais. Vienas studijų etapas baigiasi, bet smalsumas bei noras tobulėti ir augti tęsiasi visą gyvenimą. Jūs jau įrodėte, kad galite siekti tikslų, tad tikiu, daugelį iš jūsų netrukus sutiksime vėl – magistrantūros ar doktorantūros studijose“, – sakė VDU ŽŪA kanclerės pavaduotoja ir absolventams linkėjo prasmingo, drąsaus ir kupino naujų atradimų kelio.

Į kitą gyvenimo etapą – su žinių troškimu

Iškilmingo renginio metu auklėtinius, sėkmingai įveikusius dar vieną gyvenimo etapą, sveikino ir fakultetų dekanai.

„Mieli absolventai, jūsų kelias iki šios dienos buvo ilgas ir ne visada lengvas. Tai buvo kelias su daugybe išbandymų, pažinimo, savęs ieškojimo, bet taip pat – su atradimais, džiaugsmais ir augimu. Šiandien jūs stovite čia, pasiekę vieną svarbiausių gyvenimo viršukalnių. Gyvename laikotarpiu, kai pasaulis susiduria su dideliais iššūkiais – nuo klimato kaitos iki maisto saugumo ir biologinės įvairovės nykimo. Ir būtent jūsų žinios, gebėjimas mąstyti plačiai, tvariai, atsakingai gali tapti sprendimu. Todėl kviečiu jus būti ne tik mokslo žinių taikytojais, bet ir pokyčių kūrėjais. Būkite tie, kurie mato žemę ne tik kaip išteklių, bet kaip vertybę“, – linkėjo VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė.

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. dr. Bernardas Vaznonis, kreipdamasis į absolventus, tikino, kad net ir pačios didžiausios svajonės taip ir lieka svajonėmis, jeigu jų nelydi aiškus tikslas, pastangos ir užsispyrimas. „Šiandien – akimirka, kai svajonės pildosi ir virsta tikrove. To nebūtų be jūsų pastangų ir motyvacijos. Tikiu, kad studijų metu patyrėte iššūkių ir sunkumų, tačiau juos sugebėjote įveikti savo atkaklumu, nuoširdžiu darbu ir tikėjimu savo gebėjimais. Tikiuosi, kad universitete praleisti metai dar ilgai liks jūsų atmintyje, o išmoktos pamokos leis siekti karjeros ir gyvenimo tikslų“, – kalbėjo prof. dr. B. Vaznonis ir pridūrė tikintis, kad įgytas diplomas jauniesiems talentams atvers plačias karjeros galimybes bei naujas gyvenimo kelio kryptis.

„Rodos, visai neseniai peržengėte Alma Mater slenkstį tapdami studentais, kiekvienas atsinešėte savus lūkesčius, kiekvienam studijos universitete buvo naujo etapo pradžia. Šiandien, mieli absolventai, jūs gaunate diplomus, liudijančius įgytą išsilavinimą. Linkiu visada jausti savo vertę ir kad jus nuolat lydėtų žinių troškimas“, – kalbėjo VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika.

Kreipdamasis į absolventus, VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. Vitas Marozas teigė, kad šiandien planeta susiduria su vis rimtesniais iššūkiais – klimato kaita, tarša, gamtos išteklių išeikvojimas, todėl Akademijos absolventų žinios ir profesija tampa nepaprastai svarbios. „Miškai – daugiau nei medžiai. Tai – gyvybės, klimato, švaraus oro ir vandens šaltinis. Tai ramybė žmonėms ir prieglobstis gyvūnams. Jūs jau supratote – miškininkystė ir ekologija nėra tik darbas. Tai – gyvenimo būdas, atsakomybė, pagarba gamtai ir rūpestis žmogumi“, – sakė prof. dr. V. Marozas.

Kiekviena diena – su galia kurti ir valia veikti

UAB „Agrokoncernas“ komercijos vadovas, Akademijos alumnas Arnas Radzevičius su absolventais dalijosi svarbiomis studijų metais išmoktomis gyvenimo pamokomis. „Stiprūs tie, kurie nugriuvę pakyla. Stiprūs tie, kurie gavę užduotį ieško, kaip išmokti ją įveikti. Stiprūs tie, kurie prašo pagalbos. Pro universiteto duris išėję į gyvenimą padėkite kitiems ir nebijokite prašyti pagalbos, tuo pačiu – būkite stiprūs“, – kalbėjo A. Radzevičius.

Ieva ir Arnas Radzevičiai absolventei Gabijai Žilytei už geriausią bakalauro studijų programos Agronomija baigiamąjį darbą skyrė vienkartinę vardinę stipendiją. „Nebuvau itin geras mokinys, trūko pasitikėjimo savimi. Pirmaisiais studijų metais sutikau dėstytoją, kuris manimi patikėjo. Tad skirdami stipendijas, tikimės, kad ji taps stumtelėjimu į priekį tikėjimui, jog galite daug daugiau“, – sakė Akademijos alumnas.

Įmonė „Žemtiekimas“ absolventui Justui Blockiui už geriausią magistrantūros studijų programos Agronomija baigiamąjį darbą skyrė vienkartinę vardinę stipendiją. „Renkantis tolimesnį kelią linkiu vadovautis savo širdimi“, – į Akademijos absolventus kreipėsi įmonės „Žemtiekimas“ generalinis direktorius Saulius Silickas.

„Šiandien – jūsų diena. Kiekviena diena yra pasirinkimas. Kažkada pasirinkote studijų kryptį. Kiekvieną dieną studijų metu turėjote pasirinkimą, kaip elgtis. Ateina dar vieno pasirinkimo pradžia. Tai – tarpinė stotelė, kuri jums suteikia tvirtesnį pagrindą. Linkiu tvirtų žingsnių, atvirai priimti naujoves ir žengti į priekį“, – kalbėjo VĮ Valstybinių miškų urėdija generalinis direktorius Valdas Kaubrė, už itin aktualius baigiamuosius darbus įmonės vardu apdovanojęs Miškų ir ekologijos absolventus ir jų baigiamųjų darbų vadovus. Apdovanojimai skirti absolventui Simonui Kalkiui (vadovė – asist. dr. Nijolė Maršalkienė), Viktorijai Narmontienei (vadovas – prof. dr. Gintautas Mozgeris), Donatui Kalkauskui (vadovas – Kastytis Šimkevičius).

„Noriu jus pagirti už sąmoningumą. Pasirinkdami ekologijos ir miškininkystės sritį, jūs pasirinkote sąmoningai rūpintis mus supančia aplinka ir ateitimi. Maži pasirinkimai ir sprendimai gali turėti didelį poveikį ateities kartoms, mus supančiai aplinkai, bioįvairovei, dirvožemio derlingumui, vandens kokybei“, – kalbėjo VšĮ „Ekoagros“ direktorė Virginija Andrulė ir už geriausią studijų programos Taikomoji ekologija baigiamąjį darbą vardinę stipendiją įteikė Gediminui Gokui.

AB „East West Agro“ generalinis direktorius Gediminas Kvietkauskas, sveikindamas Akademijos absolventus, jauniesiems talentams linkėjo niekada savyje neprarasti kūrėjo, o jeigu jo dar neatrado – ieškoti. „Būti kūrėju – turbūt tai yra vienas svarbiausių dalykų gyvenime. Dar – nepameskite savyje studento. Jis jūsų širdyse turi keliauti visą gyvenimą. Jeigu savyje pamesite studentą, pamesite ir asmeninį progresą“, – sakė Akademijos absolventas G. Kvietkauskas ir linkėjo turėti galios kurti ir valios veikti.

„Vieno etapo pabaiga tuo pačiu yra ir kito etapo pradžia. Etapo, kuriame taip pat bus iššūkių, bet tuo pačiu, neabejoju, daug pergalių. Linkiu, kad žinios, kurias įgijote, padėtų pasiekti pergalių“, – absolventus sveikino UAB „Scandi Standard-Baltics“ vadovas Lietuvai Mantas Rudaitis.

VDU ŽŪA diplomų įteikimo iškilmių renginius vedė Petras Slavinskas, absolventams ir visai bendruomenei džiugios dienos metu šventinę nuotaiką taip pat kūrė atlikėja, VDU Muzikos akademijos studentė, projekto „X faktorius“ antrosios vietos nugalėtoja Vytautė Tamutytė.

NUOTRAUKŲ GALERIJA – NETRUKUS.