VDU ŽŪA parko apželdinimo vizualinės koncepcijos pristatymas

Balandžio 2 d. 13 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Centrinių rūmų 217 aud. vyks VDU ŽŪA parko apželdinimo vizualinės koncepcijos pristatymas. Maloniai kviečiame dalyvauti ir susipažinti kaip planuojama atnaujinti VDU ŽŪA parką bei pasidžiaugti laukiančiais pokyčiais.

Susitikimo dalyvių registracija

Laužome stereotipus! VDU ŽŪA studentė Vidmantė: Akademija leido suprasti – agrosektorius yra itin įdomus

Ar Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) studijos – tik ūkininkų vaikams? Ar baigęs VDU ŽŪA gali būti vien tik ūkininku? Įgytas išsilavinimas gali būti naudingas tik siauroje srityje? Ar darbas agrosektoriuje – nepelningas ir neperspektyvus?

VDU ŽŪA kasmet papildo būrys veržlių, smalsių jaunuolių, siekiančių kokybiško aukštojo išsilavinimo, turiningo, produktyvaus, galimybes atveriančio studijų laiko, užtikrintos profesinės ateities. Jie – stereotipų laužytojai, drąsius sprendimus priėmę asmenys, kurie yra pavyzdys, kad VDU ŽŪA įgytas išsilavinimas ir perspektyvos agrosektoriuje gali atverti kur kas daugiau savęs realizavimo ir profesinių galimybių, negu teigia vis dar sutinkami stereotipai.

Pirmuoju numeriu VDU ŽŪA pasirinkę studentai dalijasi patirtimi, kuri galbūt padės apsispręsti būsimam studentui priimti drąsius sprendimus ir užsitikrinti sau modernią, pažangią, perspektyvią ir pelningą ateitį.

Vidmantė Mauragaitė, VDU ŽŪA bakalauro studijų programos Agronomija pirmo kurso studentė, dalijasi mintimis, kas paskatino pasirinkti šį kelią ir kaip buvo sulaužyti visi kada nors girdėti stereotipai apie agrosektorių.

Vidmantė pasidalijo, kas lėmė jos pasirinkimą studijuoti VDU ŽŪA ir kokios jos mintys dabar – būnant studente.

– Kas paskatino domėtis studijuojama sritimi?

– Mokykloje pačios įdomiausios ir mylimiausios buvo biologijos pamokos, ypač tos, kurių metu mokėmės apie augalus. Turėjau pačią nuostabiausią biologijos mokytoją, kurios motyvacija ir užsidegimas mane labai stūmė į priekį. Nuo pat vaikystės labai mėgau gamtą, nors gimiau ir augau mieste, dažnai važiuodavome į kaimą, manau ten ir gimė mano meilė šiai sričiai. Augdama mačiau daug darbščių, savo darbą mylinčių žmonių, jie taip pat mane pastūmėjo rinktis būtent šias studijas. Ir nors labai artimo ryšio su žemės ūkiu niekada neturėjau, žinojau, kad visko įmanoma išmokti.

– Iš kur sužinojai apie VDU Žemės ūkio akademiją, čia siūlomas studijas?

– Pažįstamų, studijavusių VDU Žemės ūkio akademijoje, neturiu, todėl informacijos ieškojau pati. Visą informaciją, kuri man buvo aktuali ir įdomi, radau internete.

– Kas paskatino pasirinkti studijas VDU Žemės ūkio akademijoje?

– Nusprendusi studijuoti agronomijos kryptį, ieškojau aukštųjų mokyklų, siūlančių šias studijas, ir būtent VDU Žemės ūkio akademija mane patraukė labiausiai – nuo griaunamų stereotipų iki įdomių dėstomų dalykų ir noro paruošti geriausius specialistus. Būtent tai man patiko labiausiai.

– Ar studijos VDU Žemės ūkio akademijoje buvo Tavo pasirinkimas numeris vienas?

– Tikrai taip, studijas VDU Žemės ūkio akademijoje rinkausi pirmuoju pasirinkimu.

– Kokius stereotipus apie žemės ūkį ar VDU Žemės ūkio akademiją teko girdėti savo aplinkoje prieš stojant į VDU Žemės ūkio akademiją?

– Turbūt girdėjau visus įmanomus stereotipus. Kad noriu pasirinkti studijų programą Agronomija mažai kam sakiau – baiminausi, kad toks pasirinkimas bus susietas su tam tikrai stereotipais, jog žemės ūkio darbai yra sunkūs ir purvini. Draugai palaikė, nes suprato, jog šiais laikais agronomija yra visai kitokia nei anksčiau ir suteikia daug daugiau galimybių. Seneliai ir kiti aplinkiniai nebuvo tokie supratingi, gavau ir paskatinimų baigus studijas mokytis kažką kito, nes „daug neuždirbsiu“ ir panašiai. Jaučiau daug dvejonių ir dėl to, kad nesu ūkininkų vaikas, nežinau ir nemoku daug dalykų, susijusių su žemės ūkiu, bet, kaip ir minėjau, tikiu, jog visko galima išmokti.

– Kokius stereotipus pradėjus studijuoti jau pavyko paneigti sau pačiai ir aplinkiniams?

– Vienas stereotipų, kurį pavyko paneigti yra tai, jog agronomai tik vaikšto po laukus. Pradėjusi studijuoti pamačiau, kiek daug skirtingų dalykų turi mokėti agronomas ir kiek daug skirtingų darbo galimybių tie dalykai atveria. Na, ir dar vienas stereotipas – kad šias studijas renkasi tik ūkininkų vaikai. Taip, dauguma mano grupiokų tokie ir yra, jie patys ūkininkauja ir daugelyje sričių nusimano daug geriau nei aš, yra pranašesni. Bet aš nieko blogo nematau. Juk visi turime nuo kažko pradėti, o ir ta „konkurencija“ yra puiki motyvacija stengtis.

– Kas labiausiai nustebino studijuojant VDU Žemės ūkio akademijoje?

– Maloniai nudžiugino itin nuoširdūs dėstytojai, kurių paskaitos yra labai įdomios. Taip pat buvo patraukli galimybė pamatyti, koks įvairiapusis ir įdomus gali būti žemės ūkis!

– Kokiais trimis žodžiais apibūdintum VDU Žemės akademiją – su kuo Tau asocijuojasi Akademija?

– Mano požiūriu, VDU Žemės ūkio akademija – galimybės, ateitis, progresas.

– Kokius išskirtinumus/privalumus įvardytum kalbant apie savo studijuojamą studijų programą Agronomija?

– Visų pirma, studijų programoje Agronomija ruošiami itin reikalingi specialistai. Šios studijos leidžia suprasti, kas iš tiesų yra žemės ūkis, atveria duris į labai įdomią ir naudingą darbo sritį.

– Ką palinkėtum moksleiviui, kuris dvejoja, ką rinktis studijuoti?

– Moksleiviui palinkėčiau klausyti savo ir tik savo širdies balso, kuo daugiau domėtis norima studijų programa bei profesija ir nepasiduoti siekiant savo svajonės.

Vidmantė mielai atsakys į klausimus apie studijas, laisvalaikį ir kitas galimybes VDU Žemės ūkio akademijoje. Drąsiai susisiek su ja:

„Facebook“

Minint Tarptautinę miškų dieną – Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokinių piešinių parodos atidarymas

Kovo 21 d. 14 val., minint Tarptautinę miškų dieną, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakultete vyks Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokinių piešinių parodos „Miškas – pasaulio medis“ atidarymas.
Tapybos darbai įkvėpti Valstybinės miškų tarnybos darbuotojo pasakojimų apie mišką ir miškininko profesiją!

Kas? M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokinių piešinių paroda „Miškas – pasaulio medis“
Kur? VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakultetas, Centrinių rūmų 4 aukšto fojė
Kada? Kovo 21 d. 14 val.

Parodos organizatoriai – Valstybinė miškų tarnyba ir Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla – kviečia balsuoti už labiausiai patikusius piešinius.

Paroda VDU ŽŪA eksponuojama iki balandžio 14 d.

Kandidatas į VDU rektorius prof. habil. dr. A. S. Maruška: prioritetą teikčiau bendruomenės gerovei

„Pirmaisiais darbo metais, būdamas rektoriumi, svarbų prioritetą teikčiau darbuotojų ir studentų gerovei, sinergijai po Švietimo akademijos ir Žemės ūkio akademijos prisijungimo. Taip pat svarbu įvykdyti kritinę vykdomų priemonių analizę ir kurti naujas, siekiant numatytų tikslų“, – savo planuojamos veiklos prioritetus įvardija kandidatas į VDU rektorius, akademikas, fizinių mokslų habilituotas daktaras, prof. Audrius Sigitas Maruška.

Pasak profesoriaus, pirmenybę jis taip pat teiktų ir aktualių strateginių veiklos krypčių bei planų svarstymams, tvirtinimams VDU Senate bei pasirengimui administruoti šių metų biudžeto projekte numatytoms lėšoms.

„Siūlymai dėl svarbiausių universiteto veiklos tikslų, uždavinių, rezultatų vertinimo kriterijų ir rodiklių bus aptariami kolegialiai su universiteto padaliniais, ekspertų darbo grupėmis, kritiškai analizuojant ir vertinant ekspertų pasiūlymus, diskutuojami ir galutinai įvertinami VDU Senate ir Taryboje“, – tikina VDU Gamtos mokslų fakulteto Biologijos katedros profesorius, habil. dr. A. Maruška.

Nuo 1999-ųjų Vytauto Didžiojo universitete dirbantis profesorius neslepia, kad vadovaujant universitetui tektų rimta atsakomybė spręsti reikšmingus klausimus ir ieškoti sprendimų įvairiose srityse, susijusiose su VDU valdymu ir aukštojo mokslo situacija Lietuvoje bei pasaulyje.

„Galimi pirminiai iššūkiai – maži stojančiųjų skaičiai, stojančiųjų iš užsienio skatinimas, darbuotojų kompetencijų kėlimas tyrimo projektų ir meninės veiklos pagrindu, taip užtikrinant studijų kokybę, nepakankama infrastruktūra ar nepakankamai spartus jos vystymas ir atnaujinimas. Taip pat reikės spręsti ir ekspertų grupių formavimo, jaunų ekspertų kvietimo ar apmokymo klausimus“, – įvardija prof., habil. dr. A. Maruška.

Jo teigimu, sprendžiant šiuos klausimus svarbu rengti kolegialius problematikos aptarimus su atitinkamomis ekspertų darbo grupėmis bei administracija, taip pat – kviesti ir apmokyti naujus ekspertus bei ieškoti optimalių sprendimų.

Aptardamas artimiausių penkerių metų veiklos gaires universitetui, prof., habil. dr. A. Maruška teigia, kad svarbu ne tik užtikrinti strateginių planų įgyvendinimą, bet ir atstovauti universitetui šalyje ir svetur.

„Turime užtikrinti bendradarbiavimą su institucijomis, kurios formuoja ir įgyvendina valstybės ir Europos Sąjungos mokslo ir studijų, inovacijų politiką. Taip pat, žinoma, administruojamos su universiteto veikla susijusios programos ir priemonės turi būti vykdomos, o valstybės biudžeto ir kitos skirtos lėšos VDU turi būti naudojamos teisėtai, efektyviai ir produktyviai, laikantis Lietuvos Respublikos teisės aktų“, – pažymi mokslininkas.

Prof. A. S. Maruška yra diplomuotas inžinierius-technologas, fizinių mokslų habilituotas daktaras, VDU Biologijos katedros profesorius, VDU Gamtos ir technologijos mokslų tyrimų instituto Instrumentinės analizės atviros prieigos centro vadovas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (akademikas).

Vytauto Didžiojo universitete daugiau nei du dešimtmečius profesorius aktyviai dalyvauja mokslinėje, pedagoginėje, akademinėje veikloje, dirba administracinį darbą, vadovauja ir dalyvauja moksliniuose projektuose, yra redakcinių kolegijų narys, užsiima ekspertine veikla, vadovauja doktorantams bei dalyvauja doktorantūros komisijose, dalyvauja ir organizuoja tarptautines konferencijas, vykdo mokslinius vizitus užsienyje. 2007-2014 m. vadovavo Šiaurės šalių (Danija, Švedija, Suomija, Norvegija Estija, Latvija, Lietuva) Skirstymo mokslo draugijai (NoSSS), buvo išrinktas prezidentu, perrinktas 2009 ir 2011 m.

Tarp jo vykdytų vizitų ir stažuočių – prestižinė Aleksandro von Humbolto fondo mokslininko stažuotė Vokietijos, Venergreno fondo profesoriaus stažuotė Švedijos, NATO mokslo fondo mokslininko stažuotė Italijos, Prancūzijos mokslo institucijose. Prof. A. Maruška yra skaitęs daugiau nei 17 kviestinių pranešimų tarptautinėse konferencijose Europoje, Amerikoje ir Japonijoje. Universitete profesorius yra sukūręs VDU Cheminės analizės magistrantūros studijų programą, kartu su Kauno kolegijos partneriais parengė pirmąją magistro programą Lietuvoje, sudarančią galimybę kolegijų bakalaurams įstoti į magistrantūrą be išlyginamųjų studijų – Biotechnologija ir farmacinė analizė, studentams dėsto Cheminių tyrimų metodologijos, Chromatografinės analizės, Biomolekulių gryninimo ir analizės bei kitus dalykus.

Prof. A. S. Maruška yra parengęs septynis patentus (du iš jų – po daktaro disertacijos gynimo) ir daugiau nei 200 publikacijų, tarp jų – daugiau nei 123 indeksuotuose mokslo žurnaluose, turi virš 2700 citavimų (h indeksas 30), du skyrius tarptautinėse mokslo monografijose, studijų priemonę ir vadovėlį studentams.

Mokslininkas yra parengęs, vadovavęs ir dalyvavęs projektuose, skirtuose cheminės analizės metodų miniatiūrizavimui ir integravimui, molekulinio atpažinimo medžiagų, metodų ir įrangos kūrimui, elektrochromatografijai, nanochromatografijai, fitocheminei analizei, vaistinės augalinės žaliavos kokybės gerinimui, augalų epigenetiniams tyrimams, priešvėžinių augalų ekstraktų frakcijų išskyrimui, kenksmingų atliekų bioremediacijai ir kt.

Prof. A. S. Maruška turi daug patirties vertinant studijų programas, mokslo tyrimų projektus, yra SKVC, virš dešimties LMT komisijų, MITA, LVPA, o taip pat Vokietijos, Čekijos, Estijos mokslo fondų ekspertas, Lietuvos atstovas-ekspertas ES Horizonto programos „Infrastruktūros“ komitete, LMA Lietuvos nacionalinės premijos darbų ekspertas, dalyvavo teisėkūros darbe ruošiant Alternatyvios ir tradicinės medicinos įstatymą būdamas Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerijos konsultantu.

Universitete prof. A. S. Maruška taip pat reikšmingai prisidėjo prie infrastruktūros plėtros – nuo 1999-ųjų, bendradarbiaudamas su pasaulinėmis kompanijomis MERCK, „Astra Zeneca“, „Hewlett Packard/Agilent Technologies“ bei užsienio universitetais įkūrė ir atnaujino vienuoliką mokomųjų ir mokslinių laboratorijų: Dujų chromatografijos, Kapiliarinės elektroforezės, Kapiliarinės chromatografijos, Mikrosintezės, Mikroanalizės, Masių spektrometrijos, Mikroskopijos-mikrofluidų, Spektrinės analizės, Prof. V. Čepinskio vardo Fizikinės cheminės analizės, Neorganinės ir analizinės chemijos, Farmacinės biotechnologijos. Iš projektinių lėšų įkurtos priešvėžinių junginių analizės ir mikrobiologinės analizės laboratorijos, Priešvėžinių junginių tyrimo laboratorija ir Mikrobiologinės analizės tyrimų laboratorija. 2012 m. profesorius įkūrė ir vadovauja VDU Instrumentinės analizės atviros prieigos centrui.

Kandidatas į VDU rektorius prof. dr. T. Krilavičius: Universitetas privalo padėti spręsti Lietuvai ir žmonijai aktualiausius iššūkius

„Ar šiandien turime prabangą formuluoti abstrakčias universiteto misijas, neatsižvelgdami į labai konkrečius laikmečio iššūkius? Likime ištikimi sau, puoselėkime humanistinę kultūrą, tačiau paklauskime savęs: ar esame pakankamai atviri žmogui, visuomenei, valstybei? Tik neužsisklendę siauruose, griežtai specializuotuose akademiniuose laukuose mes galime įgyvendinti misiją, kurią mums diktuoja pati realybė ir laikmetis“, – sako kandidatas į Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektoriaus poziciją VDU Informatikos fakulteto dekanas, Taikomosios informatikos katedros profesorius Tomas Krilavičius.

Lietuvos skaitmeninių technologijų asociacijos „Infobalt“ prezidentas, Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos valdybos narys T. Krilavičius mano, kad VDU turi visas galimybes save įtvirtinti kaip pasaulinį ugdymo lyderį, kuris puoselėja senąsias universiteto vertybes, o tuo pačiu yra pasirengęs prisitaikyti ir kurti naujas žinių perteikimo, dalijimosi bei taikymo formas.

„VDU jau šiandien yra pajėgus pasiūlyti sprendimus Lietuvai (ir ne tik) reikšmingiems iššūkiams atliepti. Išskirtinės VDU kompetencijos ir patirtis formuojant tarpdisciplinines komandas leidžia universitetui pozicionuotis kaip mobiliai, dinamiškai ir praktinius veikimo būdus siūlančiai aukštojo mokslo institucijai. Tokią universiteto poziciją stiprinsime siųsdami aiškią žinutę politikams ir verslui: VDU gali imtis lyderystės“, – pasak mokslininko, tai yra maksimalios skubos strateginis prioritetas, kurį sąlygoja geopolitinė situacija regione, klimato kaita, dirbtinio intelekto (DI) ir kitų technologijų skvarba.

Anot T. Krilavičiaus, VDU yra pilnai pasiruošęs įveiklinti savo kompetencijas spręsdamas ekstremalių situacijų valdymo ir gynybos, dirbtinio intelekto taikymo ir skaitmenizavimo, klimato kaitos padarinių valdymo iššūkius ir įgyvendindamas Lietuvos kultūros sklaidos pasaulyje (kultūrinės ambasadorystės) misiją.

„Šiandienė situacija verčia skirtingais aspektais apmąstyti ir įvertinti, kaip įvairios ekstremalios situacijos (karai, epidemijos, gamtos stichijos) gali paveikti mūsų gyvenimą ir kaip turėtume elgtis susiklosčius tokioms situacijoms. Tai – užduotis ne tik valstybei, bet ir mokslininkams, kurie, sujungdami skirtingas kompetencijas, pasitelkdami kolegas iš kitų institucijų, gali modeliuoti skirtingus scenarijus ir siūlyti sprendimus“, – teigia profesorius.

Pasak mokslininko, VDU turi prisidėti rengiantis įvairioms šalies egzistencinį stabilumą supurtančioms situacijoms: geopolitinėms provokacijoms, karo grėsmėms, naujų epidemijų protrūkiams, klimato kaitos paskatintiems procesams. Labai svarbus vaidmuo, pažymi T. Krilavičius, čia tenka tarpdisciplininėms universiteto mokslininkų komandoms: jos privalo ruošti ekstremalioms sąlygoms pritaikytus veikimo modelius, leisiančius apsaugoti tiekimo grandines, susisiekimą, švietimą, sveikatos apsaugą ir kitas būtinas šalies gyvavimo funkcijas. Ne mažiau reikšmingu universiteto siekiu profesorius laiko ir pagalbą valstybei, šiai užtikrinant tinkamą piliečių parengtį, edukuojant ir ruošiant juos reikiamai elgtis įvykus ekstremalioms situacijoms, – nuo tinkamos piliečių edukacijos gali priklausyti ekstremalių situacijų suvaldymo sėkmė ir piliečių saugumas.

Galiausiai, susiklosčius sudėtingiausioms saugumo sąlygoms, akcentuoja T. Krilavičius, kaip niekad svarbu tampa išsaugoti žodžio laisvę, ir akademinės bendruomenės uždavinys šiuo atveju – ribų klausimo refleksija: „Privalu apginti galimybes diskutuoti, klausti, kvestionuoti visas pozicijas. Per daug toli nuėjome, kad rizikuotume Lietuvoje sukurti rusiją ar įvesti makartizmą.“

Dar vienoje iššūkių nestokojančioje – dirbtinio intelekto – srityje, kaip teigia mokslininkas, universitetas gali pasiūlyti sprendimus, kurie technologijas pritaikytų žmonėms, o ne žmones verstų taikytis prie technologijų. Kaip mokytojų rengimo lyderiui VDU privalu kurti, vertinti, tikrinti ir siūlyti sprendimus, kaip geriausiai DI integruoti į edukaciją. Apskritai, mano profesorius, svarbia universiteto misija laikytina ir pagalba valstybei apsibrėžiant savo santykį su naujausiomis technologijomis.

Klimato kaitos padarinių valdymas – ne mažiau reikšmingų uždavinių diktuojanti sritis. T. Krilavičius neabejoja, kad klimato kaitos poveikis jau šiandien yra gerokai didesnis, negu kam nors galėtų atrodyti. „Keičiasi mūsų miškų struktūra – spygliuočiams darosi per šilta ir per sausa. Lietuvoje atsiranda naujų gyvūnų ir augalų rūšių, kurios keičia mums įprastas. O kartu atkeliauja ir naujos ligos. Šios permainos kelia iššūkių nusistovėjusioms gamtos ekosistemoms, ūkininkams, verslui ir mums visiems“, – anot jo, VDU mokslininkai ir šiandien atlieka daug įdomių ir prasmingų tyrimų (pavyzdžiui, „Forest 4.0“ kompetencijų centre yra taikomas dirbtinis intelektas ir kiti skaitmeniniai įrankiai miškininkystės iššūkiams spręsti), bet labiau fokusuotos ir universiteto remiamos veiklos atneštų svaresnių rezultatų.

Kandidatas į VDU rektorius siūlo įtvirtinti jau esamus universiteto prioritetus: studijas, kurios ruošia išsilavinusius piliečius, gebančius mokytis visą gyvenimą ir kritiškai mąstyti; mokytojų rengimą; fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus; visuomenės iššūkių sprendimą, dalijimąsi su ja žiniomis ir visuomenės švietimą; VDU kaip sportiškiausio universiteto Europoje pozicijų užtikrinimą.

Anot jo, universitete studentas neturėtų būti traktuojamas kaip tuščias indas, į kurį reikia prikrauti žinių, studentas yra augantis kolega, studijuojantis ir kartu su mokslininkais aktyviai dalyvaujantis tyrimuose. Universitetas turėtų būti atviras ir įtraukus bet kokio amžiaus, rasės, galimybių, socialinio sluoksnio ir kultūros žmonėms, o mokymasis jame turėtų vykti kiekvienam priimtinu tempu.

2025–2030 metų plane T. Krilavičius išskiria šias kryptis: šiuolaikinę vadybą ir skaitmenizavimą, universiteto bendruomenės narių poreikius, tvaraus universiteto finansavimo užtikrinimą, studijų tarptautiškumo plėtrą, universiteto bendruomenės stiprinimą, VDU, kaip artes liberales universiteto, identiteto stiprinimą ir mokslinę lyderystę.

„Stipriausias universitetas regione, veikiantis pagal artes liberales principus, telkiantis bendruomenę, kuriančią Lietuvos, Europos ir pasaulio ateitį. Universitetas atsisako griežtų ribų tarp disciplinų, tarp mokslo ir studijų, tarp akademinio ir išorinio pasaulių. Lyderiaujantys mokslininkai formuoja mobilias komandas, įtraukiančias ir studentus, reaguojančias į Lietuvos ir pasaulio iššūkius“, – tokį VDU regi profesorius.

„Šiuolaikinis universitetas gali atlikti savo misiją tik bendradarbiaudamas su verslu ir valstybe – tik šių trijų partnerių (triple helix) bendras darbas gali užtikrinti efektyvų ekonominį ir socialinį vystymąsi. Verslas ir valstybė turi matyti universitetą kaip patikimą ir nepakeičiamą partnerį kuriant naujus sprendimus ir formuojant valstybės politiką“, – neabejoja kandidatas į VDU rektorius.

„Universitetas, kuriam rūpi ne tik specializuotos studijų programos ir profesijos, bet ir aktualių praktinių klausimų sprendimas, mokymasis mokytis, darbas komandoje ir visą gyvenimą trunkantis žmogaus augimas. Universitetas, prisijaukinęs modernius procesų optimizavimo ir skaitmenizavimo procesus, sugrąžinančius mokslininkams jų laiką mokslui ir mokymui“, – taip VDU ateitį mato T. Krilavičius ir priduria, kad universitetas turėtų būti erdvė, iš kurios nesinori išeiti: čia galima mokytis, dirbti, ilsėtis, kurti, diskutuoti ir linksmintis.

Kaip ir kuo galime nustebinti išrankius vartotojus?

Kaip gimsta verslo idėja? Kas svarbu dirbant su nauju produktu? Kokie bendruomeninio verslo ypatumai? Ar tiesioginis bendravimas su vartotojais sukuria papildomą vertę? Tokie klausimai kilo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Agronomijos fakulteto studijų programos Augalinių maisto žaliavų kokybė ir sauga antrakursiams, kurie studijuoja su antrepreneryste ir inovacijomis susijusį studijų dalyką, dėstomą VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtrso fakulteto docentės dr. Jurgitos Zaleckienės.

Padėti ieškoti atsakymų į šiuos klausimus sutiko prekinio ženklo „Garlic moon“ įkūrėja ir vystytoja Dovilė Ilevičienė bei vietinių gamintojų ir amatininkų bendruomenės „Merkio slėnio skoniai ir amatai“ atstovė Rasa Ilinauskaitė.

Gali ieškoti idėjų arba pačios idėjos tave susiranda. Taip nutiko Dovilei prieš kelerius metus. Tai buvo visiškai naujas ir lietuvių gomuriui neįprastas produktas. Kelias nuo idėjos iki konkretaus produkto ilgas ir jis vis dar tęsiasi. Žinančių ir vartojančių šį produktą yra vis daugiau, bet dar ir dabar vyksta vartotojų supažindinimas su šiuo produktu. Dalyvavimas mugėse, parodose – nepigi, bet atsiperkanti investicija.

„Kaip klientas sužinos apie produktą, jeigu su produktu nesupažindinsi? Tai nuolatinis darbas. Visur, kur kviečia pristatyti produktą, einu. Laikui imlu, bet matau prasmę. Nauji ryšiai, naujos patirtys augina. Svarbu tai daryti nuoširdžiai, su dideliu tikėjimu ir užsidegimu. Kiekviename žingsnyje“, – teigia D. Ilevičienė.

D. Ilevičienės asmeninio archyvo nuotr.

Kelių aktyvių žmonių iniciatyva Varėnos rajone buvo pradėtas vystyti bendruomeninis verslas. Sekmadieniais veikiančiame turgelyje siūlomi vietoje užauginti, pagaminti produktai: medus, žolynų arbatos, aliejus, uogos, daržovės, sūriai, miltai, kepiniai. Tokių produktų vartotojai nori. Tačiau problema, kad kaimiškose vietovėse nuolatinių gyventojų skaičius sparčiai mažėja. Tad pagrindiniai klientai – miesto gyventojai, kurie į miškingą, dainomis ir legendomis apipintą kraštą atvyksta daugiausiai tik vasaroti. Susitikimas ir bendravimas su vartotojais leidžia vieniems kitus geriau pažinti, stiprina abipusį ryšį bei pasitikėjimą. Siekiant mažinti verslo sezoniškumą gimė „savitarnos šaldytuvo“, „skrajojančio turgelio“, „Dzūkijos keliautojo lauknešėlio“, įvairių edukacijų idėjos ir programos. Bendruomeninio verslo stiprybė – pasitikėjimas ir stiprus vertybinis pagrindas.

„Sutelkus bendraminčių pastangas galima nukeliauti gana nemažą kelią, tačiau idėjų ir entuziazmo ne visada pakanka. Palaikymas iš kitų suinteresuotųjų, pavyzdžiui, savivaldybės administracijos, turizmo verslo vystytojų, be galo svarbus ir reikalingas“, – teigia R. Ilinauskaitė.

„Merkio slėnio skoniai ir amatai“ archyvo nuotr.

Paklaustos, ar būta nesėkmių ir klaidų, abi paskaitos viešnios atsakė – tikrai taip. Ir ne viena. Dirbant bei veikiant tai neišvengiama. Neklysta tik tas, kuris nieko nedaro. Klaidas bei iššūkius paskaitos viešnios įvardijo kaip verslo varomąją jėgą.

Straipsnį parengė VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto doc. dr. Jurgita Zaleckienė

Kandidatas į VDU rektorius prof. dr. R. Krikštolaitis: VDU ateitis – stipri bendruomenė ir inovacijos

„Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) turi ne tik išlikti stipria, darnia, įtakinga, įtraukia, plačios aprėpties pirmaujančia Lietuvoje aukštąja mokykla, bet ir dinamiškai adaptuotis kintančioje aplinkoje“, – sako kandidatas į VDU rektoriaus poziciją VDU Matematikos ir statistikos katedros vedėjas, buvęs Senato pirmininkas (2020–2025) profesorius Ričardas Krikštolaitis.

Pasak profesoriaus, VDU turi neaprėpiamų galimybių tobulėti tiek optimizuojant valdymą, telkiant bendruomenę, tiek kuriant inovacijas ir plečiant tarptautinių partnerių tinklą.

„Šiandien esame tokiame laike ir tokioje erdvėje, kai pasitikėjimas ir pažeidžiamumas, tyla ir aktyvumas tampa susijungiančiomis ir susiliejančiomis perspektyvomis, kuriose galimybę ir grėsmę atskiria tik viena – būtinybė, drąsa ir mokėjimas veikti ir nebijoti rizikos, būti proaktyviems, o ne reaktyviems pokyčių dalyviams“, – teigia jis.

Anot R. Krikštolaičio, viena iš unikalių VDU stiprybių – artes liberales principai ir studijų modelis, kuriuos reikia puoselėti ir stiprinti tiek strateginio mąstymo ir lyderystės, tiek ir kasdieninių bendruomenės veiklų kontekste, „visų pirma, atpažįstant, atstatant ir įtvirtinant esminius artes liberales principus, siekiant sukurti visapusiškai išsilavinusią ir kūrybingą asmenybę, pasirengusią prisidėti prie visuomenės ir kultūros raidos“.

Pasak profesoriaus, sparčiai vystantis pasaulį keičiančioms technologijoms, vykstant kartų ir rinkos poreikių virsmui, dabartinio universiteto stiprumo rytojaus ilgalaikei sėkmei tikrai nepakaks: „Tam būtinas didesnis organizacinis atsparumas, stipri ir sutelkta bendruomenė, gebėjimas keistis, reaguoti į išorinius pokyčius, išnaudoti galimybes ir diktuoti savo darbotvarkę išlaikant išskirtinumą ir identitetą“.

Kandidatas į VDU rektorius ketina imtis ne tik stiprios lyderio pozicijos, bet ir pertvarkų universiteto valdyme: mažinti biurokratiją, pasitelkus informacines technologijas ir dirbtinį intelektą imtis procesų skaitmenizacijos ir veiklų optimizavimo, peržiūrėti padalinių vadovų pareigybes, didinti organizacinės struktūros integraciją, diegti bendrąją personalo politiką ir užtikrinti reguliarią universiteto strateginių ir padalinių rodiklių stebėseną.

Anot R. Krikštolaičio, stipraus ir tvaraus universiteto prioritetas – geros studentų patirtys: „Kviesiu ieškoti šiuolaikinių, įtraukių ir veiksmingų metodų bei „gyvų“ paskaitų formatų, atliepiančių studentų poreikius, grąžinančių studentus į glaudesnį kontaktą su dėstytojais ir didinančių jų įsitraukimą į studijų procesą. Užtikrinsiu VDU Studentų atstovybės dalyvavimą formuojant ir įgyvendinant bendrą studentų studijavimo, finansavimo, skatinimo ir gerovės politiką, įsiklausant ir studijų bei studijavimo aplinkoje atliepiant greitai kintančius stojančiųjų, studijuojančiųjų, pažeidžiamų asmenų ir rinkos lūkesčius bei poreikius“.

Kalbėdamas apie mokslą, profesorius pabrėžia, kad mokslo kokybę turime matuoti ne vien tik kvartiliais, bet ir vertinti jos turinį bei poveikį. „Siekiant didesnio tarptautinio matomumo aukščiausio lygio publikacijomis, patentais, patentų licencinėmis sutartimis, sukurtais inovatyviais produktais ir technologijomis, renginiais, narystėmis, užsienio mokslininkų bei dėstytojų pritraukimu – vis drąsiau jausimės ir garsiau kalbėsime tarptautinių tinklų, asociacijų, projektų ir tyrimų plotmėje, rodysime daugiau „alkanumo“, proveržio regioniniame ir pasauliniame lygmenyse (pavyzdžiui, bendradarbiavimo su T4EU projekto, MIT MISTI programos, CLARIN tinklo partneriais plėtra)“, – sako kandidatas į VDU rektorius, pridurdamas, kad dažnai pamiršti lieka užsienio lietuviai mokslininkai, su kuriais reikia palaikyti ryšį ir per įvairias programas pritraukti į universitetą.

Pasak R. Krikštolaičio, į mokslo projektus bus siekiama kuo aktyviau įtraukti visų lygių studentus, kurie galėtų prisijungti prie VDU startuolių bei partnerinių kompanijų nacionalinių ir tarptautinių projektų.

„Stiprinant universiteto kaip žinių kūrėjo ir perteikėjo proaktyvų vaidmenį ir poveikį visuomenėje, kursime ir įgyvendinsime mokslo komercializavimo strategijas, universiteto veiklų orientaciją į pritaikomumą, „įverslinimą“, mokslo komercializavimą, aktyvesnį horizontalų verslo ir mokslo bendradarbiavimą visais lygmenimis, partnerystę, o ne konkurenciją, su kitomis aukštosiomis mokyklomis“, – anot kandidato, tuo pačiu bus siekiama mažinti universiteto priklausomumą nuo valstybės biudžetinio finansavimo ir per didelės valstybės įtakos universiteto veiklai.

„Didinant universiteto finansinį tvarumą – kursime VDU Neliečiamojo kapitalo fondą didindami tikslinį finansavimą, skatindami talentus, siekdami proveržių tiek kuriant modernias programas, tiek atliekant aukštos pridėtinės vertės mokslinius-taikomuosius tyrimus, tiek komercializuojant gautus rezultatus“, – vardijo R. Krikštolaitis.

„Sukursime galimybes studentams pasiekti kokybišką švietimą nepriklausomai nuo jų geografinės vietos. Investuosime į nuotolinio mokymo integraciją su verslo sektoriaus poreikiais, siūlysime lanksčias, praktines mokymo programas, kurios padėtų studentams ir profesionalams įgyti reikiamus įgūdžius. Plėtosime partnerystes su vietos ir tarptautinėmis organizacijomis, kad nuotolinis mokymas taptų svarbiu įrankiu stiprinant visuomenės švietimą ir socialinę atsakomybę“, – sakė jis.

Visos šios priemonės, pasak kandidato, padės sukurti ir įtvirtinti akademinio meistriškumo ir inovacijų aplinką universitete, užtikrinančią finansinį stabilumą, įgalinančią ilgalaikį planavimą ir investicijas į kokybišką aukštąjį išsilavinimą, skirtingų kartų integralumą, kuriant vertę ir leidžiant suderinti dabartinius poreikius ir būsimą mūsų organizacijos augimą.

Studijų programa Apskaita ir finansai – Jūsų kelias į skaičių pasaulį!

Apskaita ir finansai – tai ne tik skaičiai, bet ir gebėjimas analizuoti, prognozuoti, vertinti organizacijos ateities galimybes bei priimti strategiškai svarbius sprendimus. Šios srities specialistai yra neatsiejama bet kurios organizacijos dalis – jie kaupia apskaitos informaciją, kuri yra verslo procesų pagrindas, valdo įmonių biudžetus, optimizuoja išlaidas ir mokamus mokesčius, stebi finansinius srautus ir užtikrina stabilų ekonominį augimą.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakultete vykdoma pirmosios pakopos studijų programa Apskaita ir finansai yra tardisciplininė programa, kurioje sujungiamos dvi apskaitos profesionalui labai svarbios kryptys: apskaita ir finansai. Studijuodami apskaitą ir finansus, įgysite ne tik teorinių žinių apie apskaitos tvarkymą įvairiose veiklos srityse, skaitmenines apskaitos ir finansų analizės technologijas, mokesčius, auditą, investicijas, finansinę analizę ar finansų valdymą, bet ir praktinių įgūdžių, reikalingų realiame verslo pasaulyje.

Šiandieninė apskaita yra moderni veiklos skaičių kalba. Studijuojant studijų programoje Apskaita ir finansai susipažinsite su įvairiomis skaitmeninėmis technologijomis ir įrankiais, kurie naudojami modernizuojant apskaitos ir finansų analizės procesus, bei įgysite gerus analitinius ir problemų sprendimo įgūdžius. Taip pat įgysite gebėjimus prisitaikyti prie naujų teisinių ir technologinių pokyčių, bendravimo ir bendradarbiavimo su skirtingų sričių specialistais įgūdžių. Šiandieninės globalizacijos laikais ypač svarbu suprasti ne tik nacionalinius, bet ir tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus bei gebėti juos taikyti.

Studijų programa Apskaita ir finansai vykdoma lietuvių ir užsienio kalbomis. Programos studentai dalyvauja ERASMUS mainuose ir išvyksta studijoms ar praktikai į kitus ES šalių universitetus. Tam tikrus programos studijų dalykus studijuoja iš užsienio pagal ERASMUS mainų programą atvykę studentai.

Vykdant programą dirba kompetentingi dėstytojai, turintys didelę pedagoginio ir mokslinio darbo patirtį, atviri diskusijoms bei geranoriškai konsultuojantys studentus ir atliepiantys kitus jų lūkesčius. VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros dėstytojai dalyvauja dėstytojų ERASMUS mainų programoje ir vyksta į ES bei kitų šalių universitetus skaityti paskaitų ar mokymosi vizitams. Katedroje dirba keletas dėstytojų-praktikų, kurie pasidalina naujausiomis verslo praktikomis ir realiomis situacijomis iš savo patirties, tai studentams padeda pasiruošti pasaulio iššūkiams. Katedroje dirba Helsinkio universiteto profesorius, kuris perteikia ir užsienio patirtį. Taip pat paskaitas skaito vizituojantys kitų ES šalių universitetų dėstytojai, atvykstantys pagal ERASMUS dėstytojų mainų programą.

Studentai praktinių įgūdžių įgyja profesinės veiklos praktikų metu. Be dviejų privalomų praktikų, studentai gali vykti ir į papildomas praktikas verslo, viešojo sektoriaus ir kitose Lietuvos ar užsienio šalių įmonėse ar organizacijose. Studijuojant atskirus dalykus į paskaitas nuolat kviečiami verslo įmonių ir kitų socialinių partnerių atstovai. Taip pat studentams organizuojamos ekskursijos į socialinių partnerių kompanijas ar kitas įstaigas.

Šiuo metu Lietuvoje apskaitos ir finansų specialistų poreikis išlieka didelis. Užimtumo tarnybos skelbiamos laisvos darbo vietos liudija apie laisvas apskaitos ar finansų konsultanto, mokesčių konsultanto, įvairių lygmenų apskaitos ar finansų skyrių darbuotojų pozicijas. Didėjantį šios srities specialistų poreikį lemia verslo augimas ir plėtra, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių sektoriuje, finansų sektoriaus ir finansinių paslaugų centrų augimas, tarptautinių įmonių ar jų filialų skaičiaus Lietuvoje didėjimas ir pan. Įmonėms reikia kompetentingų apskaitos specialistų, kurie padėtų tvarkyti jų finansus ir užtikrintų teisingą finansinių ataskaitų sudarymą. Europos profesinio mokymo plėtros centro duomenimis ateities profesijomis nurodomas finansų analitikas ir finansų konsultantas.

Šiandieniniam moksleiviui studijų programa Apskaita ir finansai gali būti patraukli jau vien dėl finansinio išprusimo, norint tinkamai tvarkyti savo asmeninius finansus ir pasiekti finansinę sėkmę. Populiarinant studijų programą Apskaita ir finansai, šiais metais buvo organizuotas investavimo maratonas „Kaip panaudoti pinigus ir uždirbti?“, sulaukęs didelio 10-12 klasių moksleivių susidomėjimo. Šios studijos atvers duris į daugybę karjeros galimybių – nuo apskaitos darbuotojo ar finansų analitiko iki investicijų konsultanto ar aukščiausio lygmens finansų vadovo bei kompanijų partnerių.

Jeigu mėgstate skaičius, tikslumą ir norite tapti finansų pasaulio profesionalu, studijų programa Apskaita ir finansai – jūsų kelias į sėkmingą ateitį!

Straipsnį parengė studijų programos Apskaita ir finansai komiteto pirmininkė prof. dr. Danutė Zinkevičienė

Kandidatė į VDU rektorius prof. dr. J. Kiršienė: universitetas esame MES

„Universitetas nėra tik pastatai, strategijos ar struktūros. Universitetas esame mes – kiekvienas bendruomenės narys: darbuotojas, studentas, alumnas, socialinis partneris. Rektorius šioje bendruomenėje yra ne vien vadovas, bet ir visų mūsų atstovas – tiek universiteto viduje, tiek išorėje, mūsų veidas, iš kurio susidaromas pirmasis įspūdis apie universitetą ir jo vertybes, atspindintis mūsų bendruomenės dvasią, kultūrą ir siekius“, – sako kandidatė į VDU rektoriaus poziciją, VDU Privatinės teisės katedros profesorė, teisės mokslų daktarė, VDU mokslo prorektorė prof. dr. Julija Kiršienė.

Profesorė teigia, jog rektorius turi didelę atsakomybę, kurią po beveik dešimtmečio darbo rektoriaus komandoje ji supranta labai gerai. Universitete dirbama daug ir intensyviai, tačiau tai daryti nesunku, kai darbuotojai motyvuoti, atviri ir veikia psichologiškai saugioje aplinkoje, kur kiekvieno balsas girdimas, o nuomonė svarbi, tikina prorektorė.

„Volteras, apibrėždamas tolerancijos horizontą, sakė: „Nesutinku su tuo, ką sakai, bet paaukosiu savo gyvybę, kad turėtum teisę tai sakyti.“ Stipri bendruomenė kuriama tada, kai jos nariai nebijo iššūkių, nesislepia, nebėga nuo problemų, neužsisklendžia, o priešingai – ieško konstruktyvių sprendimų ir veikia atsakingai“, – pažymi kandidatė, teigianti, jog mato VDU kaip atvirų, smalsių, sąžiningų, į mokymąsi orientuotų žmonių bendruomenę, ir prie šios bendruomenės stiprinimo ketina prisidėti tiek, kiek leis žinios, patirtis ir įsipareigojimas bendram tikslui.

Prof. dr. J. Kiršienė pažymi, kad VDU iš kitų išsiskiria savo institucine kultūra, kurios DNR kodas apibrėžiamas dviem žodžiais – artes liberales. Laisvieji menai persmelkia visus universiteto strateginius tikslus – nuo įtraukios ir įgalinančios bendruomenės kūrimo, laisvo, kritiškai mąstančio ir atsakingo žmogaus ugdymo, aukšto lygio tarpdisciplininių tyrimų bei visuomenei kylančių iššūkių sprendimo žiniomis grįstais būdais.

„Vienas esminių veikimo mechanizmų, per kurį ši idėja materializuojasi, yra įgalinimas, neįmanomas be tolerancijos, empatijos, susikalbėjimo, solidaraus veikimo. Todėl, tarnaudama universitetui, visada keliu sau tikslą: matyti ir padėti įgalinti kiekvieno žmogaus stiprybes, kiek leidžia ribotos mano pastangos ir kompetencija. Reikia tęsti ir plėtoti artes liberales idėjos internalizavimą visose universiteto veiklos sferose, nes tai yra pamatinė visos mūsų veiklos koncepcija, formuojanti universiteto tapatybę, strateginius sprendimus ir bendruomenės kultūrą“, – pabrėžia VDU mokslo prorektorė.

Jos nuomone, VDU nuo pat pradžių veikė kaip jungiamasis audinys, erdvė diskusijoms, kaip mažasis pasaulio centras, kuris yra įsitinklinęs ir įtinklinantis, besimokantis ir besidalijantis. Nehierarchiškas, įtraukus ir įgalinantis, decentralizuotas, lankstumu, bendradarbiavimu ir gebėjimu prisitaikyti prie pokyčių grindžiamas VDU požiūris į vadybą yra vienas iš esminių tvarumo ir atsparumo polių.

Aptardama universitetų kovą su iššūkiais – neapibrėžtumo, demografinių pokyčių, socialinių ir technologinių transformacijų, geopolitinio nestabilumo ir kt. – prof. dr. J. Kiršienė teigia, kad reikia pergalvoti universiteto misiją, peržiūrėti mokymo turinį ir metodus, akcentuoti gebėjimus, kurių dirbtinis intelektas negali lengvai pakeisti – tarpdiscipliniškumą, kūrybiškumą, kritinį mąstymą, emocinį ir socialinį intelektą ir kt.

Profesorės nuomone, siekiant užtikrinti universitetų veiklų tęstinumą itin svarbu ieškoti sprendimų, didinančių universiteto atsparumą tokių iššūkių kaip kartų kaita, dirbtinis intelektas, poreikis modernizuoti vadybą kontekste, gebėti nustatyti prioritetus ribotų resursų kontekste.

„Esu vadybininkė ir teisininkė, turinti ir atitinkamą išsilavinimą, ir darbo patirtį. Mano matymu, dabartiniai universiteto sprendimų priėmimo procesai turėtų atliepti šiuos kriterijus: decentralizacijos ir lankstumo, suteikiant kuo didesnę autonomiją padaliniams; įvairovės ir įtraukumo; prisitaikančios kontekstinės politikos; būti grįsti naujausiomis žiniomis ir duomenimis bei naudojantis šiuolaikiniais įrankiais; kompleksiškumo suvaldymo“, – įvardija VDU mokslo prorektorė.

Prof. dr. J. Kiršienė sako vis dažniau girdinti nuomonę, kad VDU išgyvena „aukso amžių“ – tiek akademiniu, tiek finansiniu ar infrastruktūriniu požiūriu. Aktyvioje VDU vadyboje ji dalyvauja nuo 2008 m., kaip VDU Teisės fakulteto prodekanė, dekanė ir, beveik 10 metų, kaip VDU mokslo prorektorė. Jos nuomone, tiek su universitetų jungimo, tiek su COVID-19 krizės ir karo Ukrainoje iššūkiais VDU susidorojo puikiai.

„Nepaisydami iššūkių sugebėjome veikti darniai kaip gerai susiderinęs orkestras. Dvi rektoriaus Juozo Augučio komandos kadencijos, sėkmingas universitetų jungimasis, sunkus bendruomenės darbas ir gebėjimas aiškiai parodyti savo pasiekimus leido universitetui ne tik auginti biudžetą, bet ir užtikrinti darbuotojų atlyginimų didėjimą, didesnį saugumą bei pasitenkinimą darbu. Taigi VDU strateginių krypčių tęstinumas yra pagrindinis mano įsipareigojimas“, – pažymi prof. dr. J. Kiršienė, primindama, jog per pastaruosius metus VDU pagal studentų skaičių, akademinę veiklą ir organizacinę plėtrą įsitvirtino kaip antras didžiausias Lietuvos universitetas.

Prorektorė sako, kad svarbu išlaikyti tęstinumo trajektoriją – tęsti dalyvavimą Europos universitetų aljanse „Transform4Europe“, toliau vystyti partnerystę su Masačusetso technologijų institutu (MIT), stiprinti VDU Švietimo akademijos lyderystę edukologijos mokslų srityje bei rengiant pedagogus, plėtoti mokslinių tyrimų institutų veiklas ir kita, bet ko gero didžiausias būsimosios kadencijos iššūkis būtų Agroindustrinio parko statyba.

Kandidatė į VDU rektorius prof. dr. I. Dabašinskienė: VDU gali tapti tiltu tarp tradicijos ir modernumo

„Mano vizija – kurti ateities Vytauto Didžiojo universitetą (VDU), kuris būtų ne tik žinių perdavimo institucija, bet ir laisvų bei kilnių individų ugdymo, autentiškos minties plėtojimo, pažangos epicentras, puoselėjantis geros valios principus. Tai universitetas, kuris rūpinasi bendruomenės nariais, skatina mokslą, kūrybą ir inovacijas bei daro teigiamą poveikį visuomenei“, – sako kandidatė į VDU rektoriaus poziciją, Tarpkultūrinės komunikacijos ir daugiakalbystės tyrimų centro vadovė, Europos universitetų aljanso „Transform4Europe“ (T4EU) institucinė koordinatorė, Lituanistikos katedros profesorė dr. Ineta Dabašinskienė.

Pasak profesorės, geopolitiniai lūžiai, skaitmeninė revoliucija ir dirbtinio intelekto iššūkiai skatina permąstyti universiteto vaidmenį visuomenėje: viena vertus, universitetai turi išlikti pagrindiniais žinių, mokymosi ir laisvo tyrinėjimo centrais, kita vertus – atliepti šiuolaikinius švietimo ir mokslo poreikius, grįstus technologinėmis, ekonominėmis bei socialinėmis inovacijomis. Šiame kontekste ypatingą reikšmę įgyja atsparumas – gebėjimas prisitaikyti prie kintančių aplinkybių, išlaikant savo pagrindines vertybes ir misiją. Svarbu, anot jos, ne tik stiprinti pasitikėjimą, atidumą individui ir gebėjimą veikti kūrybiškai, bet ir išlaikyti moralinį stuburą, autonomiją ir akademinius standartus.

„Vytauto Didžiojo universitetas, išlikdamas laisvas, atsakingas ir atviras, taikydamas artes liberales (AL) ir kitus, laikmečiui būtinus principus, gali tapti tiltu tarp tradicijos ir modernumo, kurdamas dinamišką kultūrą, skatinančią intelektualinę laisvę, asmeninį augimą ir visuomeninį indėlį. Nepaisant visų dabarties iššūkių, VDU bendruomenė randa motyvacijos, jėgų ir įkvėpimo nustebinti savo pasiekimais, atradimais ir idėjomis ne tik Lietuvą, bet ir pasaulį“, – pažymi prof. dr. I. Dabašinskienė. Šioje dinamikoje telpa ir kandidatės programos prioritetai: atsakinga bendruomenė, atviros studijos, ambicingas mokslas ir atspari infrastruktūra, kurie, ji tiki, padės ne tik spręsti sudėtingus klausimus, bet ir siekti pažangos bei klestėti.

Ineta Dabašinskienė savo vizijoje VDU mato kaip atvirą ir solidarią bendruomenę, kurioje kiekvienas jaustųsi vertinamas ir išgirstas, todėl ji pabrėžia demokratiško ir įtraukaus valdymo svarbą, suteikiant bendruomenei plačias galimybes dalyvauti priimant svarbius sprendimus, užtikrinant aiškius ir stabilius procesus, karjeros galimybes ir psichologinę gerovę.

Artes liberales principus ji akcentuoja ir bendruomenės gyvenimo, ir studijų organizavimo srityse, siekiant studentams suteikti ne tik diplomą. Jos nuomone, turėtų būti peržiūrėtos studijų programos, kurios būtų lanksčios, individualizuotos ir orientuotos į ateities kompetencijas, diegiami inovatyvūs studijų metodai, o studentai galėtų aktyviau įsitraukti į mokslinius tyrimus, dirbtų tarpdisciplininėse komandose. I. Dabašinskienės siekiuose – ir mokymosi visą gyvenimą koncepcija, siūlanti lanksčias studijų formas įvairių poreikių visuomenės nariams.

Mokslo srityje profesorė mato VDU kaip ambicingą mokslo centrą, kuris inicijuoja ir lyderiauja tarptautiniuose projektuose, įgyvendina tarpdalykinius tyrimus ir skatina tyrėjų grupių formavimąsi, įtraukiant jaunuosius mokslininkus. Jos planuose – mokslo projektų paraiškų rengimo centras, kuris užtikrintų paramą mokslininkams, ir atvirojo mokslo principų įgyvendinimas, sudarantis sąlygas mokslo žinių ir inovacijų prieinamumui.

Kalbėdama apie infrastruktūrą, kandidatė pabrėžia tvarios, efektyvios ir saugios infrastruktūros poreikį, skiriant ypatingą dėmesį skaitmenizavimui, atsinaujinančių energijos šaltinių diegimui, energetinio efektyvumo didinimui ir kibernetiniam saugumui. Programoje ji taip pat išreiškia rūpestį dėl akademinių miestelių ir studentų gyvenimo sąlygų gerinimo ir kelia idėją dėl Neliečiamojo kapitalo fondo, užtikrinančio VDU veiklų tvarumą.

Mokslininkė primena, kad per pastarąjį dešimtmetį VDU vaidmuo Lietuvoje ir tarptautinėje akademinėje aplinkoje išaugo – bendruomenė pelnė aukščiausius mokslo ir meno apdovanojimus, ypač padaugėjo tarptautinių MTEP projektų, išaugo ir aukšto lygio VDU menininkų pasirodymų skaičius, kyla universiteto tarptautiniai reitingai, stiprėja dalyvavimas Europos universitetų aljansuose (TRANSFORM4EU), VDU vardą pasaulyje garsina ir studentų bei absolventų pasiekimai. Svarbu ir tai, kad VDU patikėta koordinuoti 12 mokslo ir verslo institucijų vienijantį Lietuvos konsorciumą, kuris pasirašė sutartį su lyderiaujančiu pasaulyje Masačusetso technologijos institutu (MIT, JAV). Universiteto lyderystė akivaizdi ir formuojant švietimo politikos sprendimus, teikiant ekspertinius pasiūlymus (ne)vyriausybinėms, verslo bei kitoms institucijoms.

„Visa tai kelia pasididžiavimą mūsų bendruomene, jos motyvacija svajoti ir kurti VDU ateičiai. Tai taip pat neleidžia nurimti – artimiausias laikas bus lūžio, nemenkų iššūkių metai universiteto bendruomenei, mūsų visuomenei, regionui ir pasauliui, ieškančiam kitokių veikimo ir sugyvenimo būdų. Daugelio bendruomenės narių paskatinta, jausdama jų pasitikėjimą, o taip pat matydama galimybių dar labiau stiprinti ir garsinti Universitetą, noriu prisiimti atsakomybę dėl prasmingų VDU bendruomenės darbų tęstinumo ir naujų iniciatyvų pradžios“, – tikina profesorė.

Prof. dr. Ineta Dabašinskienė yra sukaupusi didelę akademinę ir vadybinę patirtį eidama įvairias administracines pareigas VDU – nuo skyriaus vadovės, katedros vedėjos, dekanės iki tarptautinių ryšių prorektorės. Ji taip pat kaip ekspertė yra intensyviai dalyvavusi įvairiose nacionalinėse ir tarptautinėse organizacijose, asociacijose ir institucijose, kas leido pažinti universitetą iš įvairių perspektyvų Lietuvos ir tarptautinės erdvės kontekste. Tarpdisciplininis požiūris, tarptautinė patirtis bei akademinių procesų analizė suteikė stiprų pagrindą ne tik suprasti dabartinius švietimo iššūkius, bet ir numatyti ateities galimybes.

„Man svarbu ne tik siekti ambicingų tikslų Universitetui, bet ir burti motyvuotą bei diskutuojančią bendruomenę, su kuria galime kartu mokytis ir augti. Labai norėčiau, kad gyvendami įvairių biurokratinių klišių, nuolatinės konkurencinės kovos, informacijos pertekliaus ir manipuliacijų laikmečiu gebėtume būti ne tik laisvi, bet ir mąstantys, abejojantys, klystantys, kad spręsdami technologines problemas, nepamirštume atsigręžti į etinius ir moralinius principus, į individą su visais jo trūkumais ir privalumais, į jo orumą ir siekį būti Savimi. Universitetas turi būti ne tik akademinių pasiekimų, bet ir moralinės lyderystės pavyzdys“, – pabrėžia „Transform4Europe“ (T4EU) institucinė koordinatorė.

Profesorė atskleidžia, kad jai artimos vertybės yra sąžiningumas, teisingumas, atsakomybė, kilnumas ir nuoširdi atjauta kitam, taip pat – platus požiūris į pasaulį, pastangos suprasti individą, pažinti ne tik savo, bet ir kitas kultūras. Šių vertybių palaikymas gali padėti universitetui tapti tarptautiniu idėjų ir bendradarbiavimo centru.

„Esu įsitikinusi, kad Universitetą turime kurti stiprindami pasitikėjimo ir dialogo kultūrą, remdamiesi geros valios principais, suvokdami pasaulio daugiasluoksniškumą ir visus jo atspalvius, prisimindami, kad tvirtus šio Universiteto pagrindus paklojo ryžtingų ir drąsių individų idealizmas ir tikėjimas, kad kilnumas, atjauta ir nuoširdumas gali keisti pasaulį. Šis tikėjimas suteikia man drąsos ir optimizmo kelti savo kandidatūrą bei tikėtis Universiteto bendruomenės pritarimo bei palaikymo“, – sako prof. I. Dabašinskienė, papildydama, jog turi konkrečią ir išsamią viziją, kokius darbus Universiteto labui reikia nudirbti per artimiausią laikotarpį.