Pasauliniame reitinge – įspūdingi VDU rezultatai tarptautiškumo srityje ir antra vieta tarp Lietuvos universitetų
Šiandien paskelbtame naujausiame pasaulio universitetų reitinge „QS World University Rankings“ (QS) Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) ir vėl pasiekė reikšmingus rezultatus, dar labiau pagerindamas aukštus rodiklius tarptautiškumo srityje ir užimdamas solidžias pozicijas kitose kategorijose, o bendrame reitinge išliko antroje vietoje tarp Lietuvos universitetų pagal visą surinktų taškų kiekį.
Bendrame reitinge, vertinančiame visus rodiklius, VDU išliko toje pačioje pozicijoje, kaip praėjusiais metais – 741–750 vietoje, išsaugodamas ir antrą vietą tarp šalies aukštųjų mokyklų. „Džiugu ir šiemet matyti pasididžiavimą keliančius mūsų universiteto rezultatus ir tvirtai išsaugotas pozicijas. Aukštasis mokslas – be galo konkurencingas, reitinguojamų universitetų kasmet vis daugiau, tad išties reikšminga, jog VDU sugebėjo ne tik išlikti aukštai, bet dar ir ženkliai pagerinti kai kurių jau ir iki tol labai sėkmingų sričių rezultatus“, – sako VDU rektorius prof. Juozas Augutis.
Geriausiai universitetas pasirodė užsienio studentų įvairovės ir skaičiaus kategorijose, kur jam nebuvo lygių visoje Lietuvoje – šiose srityse VDU buvo skirtos labai aukštos vietos tarp visų pasaulio universitetų: atitinkamai 244 ir 270.
Daugiausiai vietų aukštyn VDU ir vėl šoktelėjo pagal dėstytojų iš užsienio skaičių – pakilo iš 520 į 455 poziciją pasaulyje. Kaip ir pernai, šioje kategorijoje universitetas buvo taip pat nepralenkiamas tarp visų reitinguotų Lietuvos aukštųjų mokyklų.
Šiemet VDU pakilo beveik pusšimčiu vietų ir užėmė 653-ą poziciją ir pagal tarptautinio mokslo tinklo kategoriją – taigi, reitinge universitetas smarkiai kilo pagal visus rodiklius, siejamus su tarptautiškumu.
„Malonu ir dėsninga, kad pateisiname tarptautiškiausio Lietuvos universiteto vardą – viena iš svarbiausių mūsų vertybių yra atvirumas kalboms ir kultūroms, nuolat plečiame didžiulį mūsų tarptautinių partnerių tinklą, skatiname dėstytojų, mokslininkų ir studentų mainus, visai universiteto bendruomenei suteikiame galimybę mokytis užsienio kalbų, užtikriname įtraukią aplinką užsienio studentams ir darbuotojams. Ėmėmės lyderystės telkiant Lietuvos mokslo ir verslo tarptautinę tinklaveiką, tapdami bendradarbiavimo su pirmaujančiu Masačusetso technologijos institutu koordinatoriais. Matome, kad šio įdirbio dėka, VDU tampa vis patrauklesniu tarptautinės akademinės bendruomenės nariu“, – pažymi VDU Komunikacijos prorektorė doc. dr. Vilma Bijeikienė.
Universitetas pademonstravo sėkmingus rezultatus ir kitose kategorijose. Pagal darbuotojų ir studentų santykį, jam skirta 447 vieta (Lietuvoje – antra), o pagal darbdavių ir akademinę reputaciją – atitinkamai 658 ir 701+ vieta (Lietuvoje – trečia).
Iš viso šių metų reitinge įvertinta 8,4 tūkst. institucijų iš 106 valstybių. Pirmąjį reitingo penketą sudaro Masačusetso technologijos institutas (JAV), Londono imperatoriškasis koledžas (D. Britanija), Stenfordo universitetas (JAV), Oksfordo universitetas (D. Britanija) ir Harvardo universitetas (JAV).
***
„QS World University Rankings“ laikomas vienu autoritetingiausių aukštųjų mokyklų vertinimo reitingų. Iš kitų reitingavimo sistemų jis išsiskiria tuo, kad stengiasi parodyti universiteto visumą – ne tik mokslo rezultatus ir produkciją, bet ir organizacijos kultūros, inovacijų, universiteto atvirumo ir prieinamumo skalę, studento santykio su dėstytojais vertinimą. Vertinant pasaulio aukštąsias mokyklas, šiame reitinge svarbiu kriterijumi taip pat laikomas tarptautinio personalo ir užsienio studentų proporcingumas: tai leidžia universitetams atsiverti tarptautiniams ekspertams ir vertinimams.
Norint patekti į „QS World University Rankings“ reitingų duomenų bazę, aukštajai mokyklai neužtenka pateikti duomenų apie save. Į reitingą universitetas įtraukiamas tik tuomet, kai jį teigiamai įvertina tam tikra procentinė akademinės ir darbdavių bendruomenės dalis. Darbdavių bei akademinės bendruomenės apklausą vykdo patys „QS World University Rankings“.
Tvarumo formos mene: kūrybinė kelionė su „Green Visionary Artistry“ Kaune
Birželio 10–13 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Verslo ir socialinės partnerystės centras surengė antrąjį tarptautinio projekto „Green Visionary Artistry – A Tapestry of Environmental Expression“ susitikimą, kuris subūrė menininkus, jaunimo atstovus, ekspertus ir politikos formuotojus diskusijai apie meno ir tvarumo sąsajas.
Šis projektas, finansuojamas pagal Europos Sąjungos CERV programą (101192004), siekia skatinti aplinkosauginį sąmoningumą ir kultūros bei kūrybiškumo integraciją į visuomenės pokyčius. Keturių dienų renginys Kaune tapo platforma, kurioje kūrybiškumas ir socialinis įsitraukimas susiliejo į bendrą veikimą, padedantį stiprinti bendruomenes ir skatinti tvarią pasaulėžiūrą.
Projekto veiklos buvo grindžiamos keliais esminiais tikslais: skatinti aktyvų bendruomenės narių dalyvavimą skulptūros dirbtuvėse ir viešojo meno instaliacijose, siekiant ugdyti atsakomybės jausmą bei pasididžiavimą vietinėmis aplinkosaugos iniciatyvomis; didinti informuotumą apie aplinkosaugos problemas ir tvarią praktiką pasitelkiant kūrybinę skulptūros išraišką, kuri leidžia sudėtingas ekologines žinutes perteikti patraukliu ir suprantamu būdu; įgalinti žmones tapti pokyčių kūrėjais savo bendruomenėse, naudojant skulptūrą kaip pilietinio įsitraukimo ir aplinkosaugos advokatavimo įrankį; sustiprinti vietos bendruomenių balsą per skulptūrų kūrimą ir eksponavimą, atspindintį jų požiūrį, patirtis ir siekius, susijusius su aplinkosauginiu sąmoningumu bei tvarumu; bei skatinti dialogą ir bendradarbiavimą tarp bendruomenės narių, menininkų, politikos formuotojų ir aplinkosauginių organizacijų, kuriant erdvę prasmingai diskusijai ir bendriems veiksmams.
Projekto metu vyko kūrybinės skulptūros dirbtuvės, kuriose dalyviai naudojo perdirbtas medžiagas, kurdami menines koncepcijas, susijusias su tvaraus vartojimo iššūkiais. Šio susitikimo metu iškilo svarbūs klausimai: ar meno kūrinys gali būti laikomas tvariu, jei jis sukurtas iš netvarių medžiagų? Kaip menininkai gali paveikti vartotojų elgseną ir skatinti sąmoningą požiūrį į atliekas? Kur yra riba tarp tikro kūrybiškumo ir vadinamojo „eko-kičo“? Ar menas gali būti aktyvizmo forma? Atsakymų į šiuos klausimus ieškota per bendrą dialogą, kūrybą ir patirtis.
VDU Botanikos sode, pasitelkiant Land Art metodiką, buvo sukurta aplinkos instaliacija, skirta ateities edukaciniams renginiams. Kartu su „Ekskurso“ komanda dalyviai tyrinėjo Kauną kaip žalią ir tvarų miestą, o plūduriuojančioje erdvėje „Nemuno7“ vyko diskusija apie kultūrines tvarumo praktikas ir sėkmingus vietinius projektus, kuriuos pristatė Kauno rajono mero pavaduotojas Lukas Alsys ir Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Emilė Kaminskaitė-Sutkuvienė. Batniavos erdvėje „Parko 7“ kartu su menininku Tadu Vosyliumi dalyviai gilinosi į meno, aktyvizmo ir pilietinio įsitraukimo temas.
Šis projektinis mobilumas subūrė dalyvius iš aštuonių Europos šalių – jaunus žmones, menininkus, technikus ir bendruomenių atstovus, kurie kartu kūrė, diskutavo ir planavo, kaip meninės praktikos gali padėti spręsti aplinkosaugos iššūkius vietos ir Europos mastu. Dalyviai išvyko kupini naujų idėjų, įkvėpimo ir įsitikinimo, kad kūrybiškumas gali būti galingas tiltas tarp žmonių ir reikšmingų pokyčių. Šis susitikimas sustiprino bendruomeninius ryšius, iškėlė meno svarbą kaip socialinio ir ekologinio sąmoningumo priemonę bei paskatino naują požiūrį į kultūros ir tvarumo sąsajas.
Projektas „Green Visionary Artistry – A Tapestry of Environmental Expression“ – tai daugiau nei tarptautinė iniciatyva. Tai judėjimas, skatinantis meno ir aplinkosaugos susiliejimą, siekiantis įtraukti įvairias visuomenės grupes į prasmingą kūrybinę veiklą ir įkvėpti tvarių sprendimų paieškas Europos mastu.
Projekte dalyvauja partneriai iš visos Europos: „Creacia Association“, Ispanija; Menges savivaldybė, Slovėnija; Pilisborosjenő savivaldybė, Vengrija; Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva; „Fifty Fifty“, Graikija; Sienos savivaldybė, Italija; Athienou savivaldybė, Kipras.
Daugiau informacijos apie projektą „Green Visionary Artistry – A Tapestry of Environmental Expression“
Projekto vadovė Lietuvoje – doc. dr. Aistė Čapienė.
Kvietimas į seminarą – LAUKO DIENA
Maloniai kviečiame norinčius sudalyvauti seminare – LAUKO DIENA, o galbūt ir prisidėti prie ūkininkams aktualių temų savo pranešimu. Šia lauko diena labiau orientuojamės į gyvūlininkyste užsiimančius ūkininkus arba mišrius ūkius.
Laužome stereotipus! VDU ŽŪA absolventė Daiva: studijos įgalina kurti prasmingus pokyčius
Ar Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) studijos – tik ūkyje dirbantiems asmenims? Ar įgytas išsilavinimas gali būti naudingas tik siauroje srityje? Ar darbas agrosektoriuje – nepelningas ir neperspektyvus?
VDU ŽŪA kasmet papildo būrys veržlių, smalsių asmenų, siekiančių kokybiško aukštojo išsilavinimo, turiningo, produktyvaus, galimybes atveriančio studijų laiko, užtikrintos profesinės ateities. Jie – stereotipų laužytojai, drąsius sprendimus priėmę asmenys, kurie yra pavyzdys, kad VDU ŽŪA įgytas išsilavinimas ir perspektyvos agrosektoriuje gali atverti kur kas daugiau savęs realizavimo ir profesinių galimybių, negu teigia vis dar sutinkami stereotipai.
Pirmuoju numeriu VDU ŽŪA pasirinkę studentai ir absolventai dalijasi patirtimi, kuri galbūt padės apsispręsti būsimam studentui priimti drąsius sprendimus ir užsitikrinti sau modernią, pažangią, perspektyvią ir pelningą ateitį.
Daiva Gricienė, VDU ŽŪA magistrantūros studijų programos Kaimo plėtros administravimas absolventė, dalijasi mintimis, kas paskatino pasirinkti šį kelią ir kaip buvo sulaužyti visi kada nors girdėti stereotipai apie agrosektorių.
Daiva pasidalijo, kas lėmė jos pasirinkimą studijuoti VDU ŽŪA ir kokios jos mintys dabar – ką tik apsigynus magistro baigiamąjį darbą ir tapus absolvente.
– Kas paskatino domėtis studijuojama sritimi?
– Domėtis studijų programa Kaimo plėtros administravimas paskatino mano tiesioginė veikla – rengiu projektus, susijusius su kaimo vystymu. Matydama, kokį poveikį šie projektai gali turėti vietos bendruomenėms, dar labiau įsitikinau, kaip svarbu turėti supratimą apie tvarią plėtrą, socialinius ir ekonominius procesus bei vietos žmonių poreikius. Šios studijos man leidžia ne tik gilinti žinias, bet ir praktiškai pritaikyti tai, ką mokiausi, kad galėčiau kurti prasmingus, gyvybingus ir ilgalaikius pokyčius kaimo vietovėse.
– Iš kur sužinojote apie VDU Žemės ūkio akademiją, čia siūlomas studijas?
– Ieškojau man artimos studijų krypties, kuri būtų susijusi su kaimo vystymu ir praktine veikla. Naršydama internete ir domėdamasi galimybėmis gilinti žinias, atradau studijų programą Kaimo plėtros administravimas. Ji iš karto patraukė dėmesį savo aktualumu, prasmingumu. Sužavėjo ir tai, kad studijų programa glaudžiai siejasi su tuo, ką jau darau profesinėje veikloje.
– Kas paskatino pasirinkti studijas VDU Žemės ūkio akademijoje?
– Pasirinkti studijas VDU Žemės ūkio akademijoje paskatino noras gilinti žinias srityje, kurioje jau dirbu. Ieškojau studijų, kurios būtų ne tik teorinės, bet ir praktiškai pritaikomos, o būtent čia radau programą, atitinkančią mano lūkesčius ir vertybes. Svarbu buvo ir tai, kad studijos čia skatina mąstyti plačiau – apie tvarumą, bendruomenes, ateities kaimą.
– Ar studijos VDU Žemės ūkio akademijoje buvo Jūsų pasirinkimas numeris vienas?
– Taip, VDU Žemės ūkio akademija buvo mano pirmasis pasirinkimas. Būtent čia radau tai, ko man reikėjo: aktualias, praktiškai pritaikomas žinias, dėstytojus, turinčius realios patirties, bei aplinką, kuri palaiko ir skatina tobulėti.
– Kokius stereotipus apie žemės ūkį ar VDU Žemės ūkio akademiją teko girdėti savo aplinkoje prieš stojant į VDU Žemės ūkio akademiją?
– Prieš stodama į VDU Žemės ūkio akademiją nebuvau susidūrusi su jokiais stereotipais. Mano aplinkoje žmonės supranta, kokia svarbi ir prasminga ši sritis, ypač kalbant apie kaimo plėtrą, tvarumą ir regionų stiprinimą. Priešingai – sulaukiau palaikymo ir paskatinimo, kad tai teisingas ir vertingas pasirinkimas, atveriantis daug prasmingų galimybių. Nors prieš studijas nebuvau susidūrusi su stereotipais, pradėjus studijuoti vis tiek teko suprasti, kad žemės ūkio ir kaimo plėtros sritys dažnai yra nepakankamai įvertinamos. Sau ir aplinkiniams pavyko parodyti, kad tai – ne vien apie laukus ar tradicinį ūkininkavimą. Studijos VDU Žemės ūkio akademijoje atskleidė, kad tai plati, šiuolaikiška ir labai dinamiška sritis, kurioje svarbios inovacijos, tvarumas, strateginis planavimas ir bendruomenių įgalinimas.
– Kas labiausiai nustebino studijuojant VDU Žemės ūkio akademijoje?
– Labiausiai nustebino studijų programos platumas ir įvairiapusiškumas. Tikėjausi gauti praktinių žinių, susijusių su kaimo plėtra, tačiau maloniai nustebino tai, kad studijos apima ir strateginį planavimą, lyderystę, tvarumą, socialinius aspektus, inovatyvius projektų valdymo metodus. Taip pat labai teigiamai nustebino dėstytojų požiūris – jie ne tik profesionalūs, bet ir nuoširdžiai palaikantys, pasirengę dalintis savo patirtimi ir įžvalgomis.
– Ar šiuo metu dirbate pagal studijuojamą sritį?
– Taip, šiuo metu dirbu savivaldybės administracijoje Centralizuoto vidaus audito skyriuje. Nors tiesioginė šio darbo veikla nėra susijusi su studijuojama kaimo plėtros administravimo sritimi, įgytos žinios praplečia mano matymą apie viešąjį sektorių ir leidžia teikti vertingų pasiūlymų kolegoms – ypač kalbant apie projektų rengimą ar kaimo vietovių vystymą.
Taip pat užsiimu individualia veikla, konsultuodama projektų rengimo klausimais kaimo vietovėse – būtent čia studijų metu įgytos žinios pritaikomos tiesiogiai ir kasdien.
– Kokiais trimis žodžiais apibūdintumėte VDU Žemės akademiją – su kuo Jums asocijuojasi Akademija?
– Mano požiūriu, VDU Žemės ūkio akademija – prasmė, pažanga ir bendrystė.
– Kokius išskirtinumus/privalumus įvardytumėte kalbant apie savo pasirinktą studijų programą Kaimo plėtros administravimas?
– Ši studijų programa išsiskiria savo aktualumu – ji apima ne tik viešąjį administravimą, bet ir kaimo plėtros politiką, tvarumo principus, vietos ekonomiką bei socialinius pokyčius, todėl į kaimo raidą leidžia pažvelgti šiuolaikiškai ir plačiai. Antrasis privalumas – praktinis žinių pritaikomumas. Daug dėmesio skiriama realioms situacijoms, projektiniam darbui, tiriamajai veiklai, o tai įgytas žinias padeda iš karto taikyti veikloje. Trečiasis išskirtinumas – studijos ugdo strateginį mąstymą, lyderystę ir gebėjimą savarankiškai priimti sprendimus. Tai puiki studijų programa tiems, kurie nori ne tik suprasti pokyčius kaimo vietovėse, bet ir patys būti jų dalimi.
– Ką palinkėtumėte dvejojančiam ar / ką rinktis studijuoti?
– Linkėčiau nebijoti klausyti savęs – savo vertybių, domėtis tuo, kas tau iš tiesų svarbu. Renkantis studijas svarbu ne tik studijų populiarumas ar aplinkinių nuomonė, bet ir tai, ar matai prasmę tame kelyje, ar įsivaizduoji save veikiantį toje srityje. Svarbiausia rinkis taip, kad jaustum, jog tai tavo sprendimas, tavo ateitis ir tavo galimybė augti. Net jeigu pradžioje bus nedrąsu, tikėjimas tuo, ką darai, visada nuves į teisingą pusę.
Daiva mielai atsakys į klausimus apie studijas ir kitas galimybes VDU Žemės ūkio akademijoje. Drąsiai susisiekite su ja:
„Facebook“
Projekto „Lietuvos biomasės srautų analizė, galimų iš biomasės gaunamų galutinių produktų panaudojimo efektyvumo ir pridėtinės vertės vertinimas“ seminaras
Birželio 26 d. 12 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) III rūmų 154 a. vyks Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo reikminio projekto „Lietuvos biomasės srautų analizė, galimų iš biomasės gaunamų galutinių produktų panaudojimo efektyvumo ir pridėtinės vertės vertinimas“ seminaras.
Seminaro darbotvarkė:
11.50–12.00 val. Dalyvių registracija
12.00–12.20 val. Projekto tikslas ir uždaviniai, būsimi rezultatai. Pranešėjas – projekto vadovas dr. Mantas Švažas.
12.20–12.40 val. Žemės ūkio produktų pridėtinės vertės potencialas. Pranešėjas – projekto tyrėjas Rolandas Rakštys.
12.40–13.00 val. Klausimai, diskusija.
Tarptautinis seminaras „N2O/H2O ir CH4/CO2/H2O dujų matavimas dirvožemyje“
Tarptautinis seminaras „N2O/H2O ir CH4/CO2/H2O dujų matavimas dirvožemyje“
Liepos 3 d. 09:00-16:00 val. Vyatuto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos BTI Bioekonomikos tyrimų ekscelencijos centras (BioTEC) kviečia dėstytojus, mokslo darbuotojus, doktorantus ir studentus ir kitus besidominčius dalyvauti praktiniame seminare: N2O/H2O and CH4/CO2/H2O dujų matavimas dirvožemyje.
Praktinio seminaro metu žiniomis apie dirvožemio dujų matavimus natūraliose lauko sąlygose dalinsis prietaisus gaminančios įmonės LI-COR Environmental produktų taikymo specialistas iš LI-COR įmonės padalinio Vokietijoje.
Renginio metu bus galimybė ne tik išgirsti teorines įžvalgas, bet ir išbandyti matavimus praktikoje, sužinoti svarbiausią informaciją, susijusią su matavimų tikslumu, duomenų interpretavimu ir praktiniu taikymu.
Data: 2025 m. liepos 3 d. 09:00-16:00 val. (Teorinė ir praktinė dalys)
Vieta: VDU Žemės ūkio akademijos Bandymų stotis (Rapsų g. 7, Noreikiškės, Kauno r.)
Trukmė: 6 ak. val.
REGISTRACIJA
PROGRAMA
Renginio organizatoriai: BioTEC, Vildoma, LI-COR, VDU ŽŪA, AF, ADMK, BTI, Bandymų stotis.
Šis seminaras yra viena iš projekto „Bioekonomikos tyrimų ekscelencijos centro vystymas (BioTEC)“ veiklų. Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvos mokslo taryba, sutarties Nr. S-A-UEI-23-14. Finansavimo programa – „Universitetų ekscelencijos iniciatyva” (Nr. V-940).
Socialiai atsakingas VDU – daugiausiai stipendijų studentams siūlantis universitetas
„Stipendijos nėra tik finansinė parama – tai investicija į jaunų žmonių ateitį, jų galimybę siekti išsilavinimo, nepaisant socialinės ar ekonominės padėties. Mūsų, kaip socialiai atsakingo universiteto misija – užtikrinti, kad talentas ir motyvacija būtų svarbesni už aplinkybes“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė.
Prorektorė pabrėžia, jog VDU yra daugiausiai ir plačiausią stipendijų spektrą siūlantis universitetas Lietuvoje, palaikantis jaunuosius talentus ir ištiesiantis pagalbos ranką tiems, kurie turi mažesnes finansines galimybes studijuoti. VDU sukūrė plačią stipendijų ekosistemą, kurios dėka save realizuoti ir baigti svajonių studijas turi visi. Universitete taip pat veikia išeivijos profesorių, mecenatų įsteigti stipendijų fondai, remiantys studentus, pasižyminčius išskirtiniais studijų rezultatais ar/ir moksliniais tyrimais.
„Šiemet naujiena tai, kad kartu su mecenatais sukūrėme išankstinių stipendijų fondą, siekiant abiturientus nuraminti ir paskatinti susitelkti į egzaminus, o finansines sąlygas studijuoti užsitikrinti jau dabar. Tereikia užsiregistruoti VDU „Moksleivio ID“ platformoje ir pasidalinti savo svajone ir motyvacija studijuoti“, – pažymi VDU Studijų prorektorė.
VDU Studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė
Stipendijomis didina aukštojo mokslo prieinamumą
Universitete dar nuo 2021-ųjų veikia stipendijų fondas, skirtas aukštojo mokslo prieinamumui didinti – skiriamos stipendijos studijų kainai padengti tiems pirmakursiams, kuriems dėl sunkios finansinės padėties užkertamas kelias į aukštąjį mokslą.
„Mūsų universitetui studentai yra patys svarbiausi, todėl norime pagelbėti jiems, ypač gabiems regionų vaikams, kuriems dažnai sunkiau siekti aukštojo mokslo dėl mažesnių finansinių galimybių. Nors šias problemas paaštrinusi pandemija baigėsi jau seniai, iki šiol matome didelę atskirtį ir jaučiame būtinybę dėti visas pastangas, kad sąlygos studijuoti būtų palankios visiems“, – tikina VDU Studijų prorektorė.
Šio fondo dėka, VDU skiria studijų kainai padengti skirtas stipendijas pirmakursiams, įstojusiems į bakalauro ir vientisųjų studijų valstybės nefinansuojamas vietas. Atsižvelgiant į stojančiųjų konkursinius balus bei pasirengimą studijoms, šiems studentams studijų kaina gali būti padengiama pilnai arba dalinai visam studijų laikotarpiui.
Gabiems ir motyvuotiems – talentų ugdymo ir Artes liberales stipendijos
Universitetas taip pat skatina pačius gabiausius studentus – į VDU įstojusiems abiturientams, baigusiems mokyklas aukščiausiais rezultatais, skiriamos dosnios talentų ugdymo stipendijos, taip padedant jiems studijuoti ir siekti papildomų žinių.
„Šios stipendijos siekia iki 1000 eurų ir yra skirtos tiems abiturientams, kurie, pasirinkę VDU pirmu prioritetu, įstojo į valstybės finansuojamą vietą su aukštais konkursiniais balais ir sėkmingais valstybinių egzaminų rezultatais. Norime užtikrinti, kad šiems itin gabiems studentams būtų sudarytos geriausios sąlygos studijuoti ir tapti stipriais įvairių sričių specialistais, tuo pačiu – naudotis lanksčia universiteto studijų sistema ir tobulėti kaip asmenybėms“, – paaiškina dr. S. Pilkienė.
Dar didesnę, net 3000 eurų siekiančią Artes liberales studijų stipendiją VDU skiria pirmakursiams už pasiekimus, iniciatyvas ar projektus, įgyvendintus šalies, Europos ar pasaulio lygmeniu ir įrodančius išskirtinę motyvaciją studijuoti VDU. Universitete taikoma lanksti Artes liberales (laisvųjų menų) studijų sistema, palaikanti visapusišką išsilavinimą, leidžianti studentams rinktis įvairių, ne vien savo specialybės, sričių dalykus.
Būsimiems pedagogams – ypatingas dėmesys
Stipendijos skiriamos ir VDU pasirinkusiems prioritetinių specializacijų bakalauro pedagogikos studijas, tai yra, tų sričių, kurių pedagogų ypač trūksta mokyklose: matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, istorijos, geografijos, lietuvių kalbos ir literatūros, pradinio ugdymo, taip pat specialiosios pedagoginės pagalbos studijų programas. Pasirinkusieji šias specializacijas ir įstojusieji į valstybės finansuojamas vietas bus skatinami mėnesinėmis 455 eurų stipendijomis.
„Kaip didžiausias pedagogų rengimo centras Lietuvoje, mūsų universitetas skiria ypatingą dėmesį tiems, kurie pasirinko šios srities studijas ir nori tapti mokytojais – ypač tų dalykų, kurių šiandien mokyklose labai reikia. Negalime pamiršti, kad mokytojas yra kertinė profesija, nuo kurios priklauso mūsų šalies ateitis“, – akcentuoja VDU Studijų prorektorė.
Likus vieneriems metams iki pedagogo kvalifikacijos įgijimo, valstybės finansuojamų ar nefinansuojamų prioritetinių specializacijų bakalauro pedagogikos studijų ir pedagoginių gretutinių studijų, pedagoginių profesinių studijų studentų stipendijos bus didinamos iki 770 eurų (11 BSI). Išmokas gaus asmenys, kurie turės sudarytą sutartį su savivaldybe, savivaldybės arba valstybine mokykla ir bus įsipareigoję baigus studijas ten dirbti ne trumpiau kaip 3 metus per 5 metų laikotarpį.
Skatina ir būsimus žemės ūkio, inžinerijos specialistus
Pasirinkusieji žemės ūkio bei inžinerijos krypties studijas Vytauto Didžiojo universitete turės galimybę pretenduoti į tikslines LR Žemės ūkio ministerijos, LR Aplinkos ministerijos stipendijas. Žemės ūkio ministerija skirs stipendijas žemės ūkio ir inžinerijos krypties studijų programų studentams, kurių suma – nuo 150 iki 250 eurų per mėnesį (priklausomai nuo studijuojamų metų). Aplinkos ministerija skiria mėnesines 250 eurų stipendijas VDU Miškininkystės studijų programų pirmo kurso studentams.
„Kartu su ministerijomis ir socialiniais partneriais norime paskatinti būsimus žemės ūkio ir inžinerijos specialistus. Šiandien jie ypač reikalingi regionuose, tad kuriame sistemą, kuri padėtų šiuos jaunuosius profesionalus ugdyti ir išlaikyti Lietuvoje“, – pasakoja dr. S. Pilkienė.
Gerų akademinių rezultatų pasiekusiems bei aktyviems universiteto studentams teikiamos ir vardinės mecenatų ir verslo įmonių stipendijos. Šiemet įstojusieji į žemės ūkio, inžinerijos krypties studijas jau nuo pirmo kurso galės pretenduoti į UAB „Nando“, AB „East West Agro“, UAB „Scandagra“, UAB „Agrokoncernas“, UAB „Dojus agro“, Žemės ūkio inžinerijos studijų klasterio (AB „Lytagra“, UAB „Agrokoncernas“, UAB „Dojus agro“, UAB „Dotnuva Baltic“, UAB „Baltic Agromachinery“) ir kt. verslo įmonių ar vardines Ievos ir Arno Radzevičių, Kazimieros Varnaitės-Masiokienės, Jurgio Siruso, Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungos vienkartines ar kas mėnesį mokamas stipendijas. Kas mėnesį mokamų stipendijų sumos siekia iki 500 eurų/mėn., vienkartinių stipendijų sumos siekia iki 2500 eurų.
Mokslinė ekspedicija „Žemaitijos regiono augalų įvairovės pažinimas“
Birželio 18–19 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje vyks mokslinė ekspedicija „Žemaitijos regiono augalų įvairovės pažinimas“.
REGISTRACIJA.
Kauno rajono žemdirbių vasaros sąskrydis ir 20-mečio šventė
Kauno rajono ūkininkų sąjunga kviečia visus žemdirbius, jų šeimas, darbuotojus, kaimynus – visus, kas neabejingi kaimiškai bendrystei. Atsivežkite šašlykų, užkandžių ir gerą nuotaiką – organizatoriai pasirūpinsi malkomis, pramogomis ir linksmybėmis.
Pramogų programa:
- Kaimiškas krepšinis (3×3) ir tinklinis
- Traktoriaus traukimas, taiklumo varžybos
- „Kerzasvydis“ su Andriumi Gudžiumi
- Baidarių plaukimas – 2 arba 4 val. (būtina išankstinė registracija – Irmantas, tel. +370 687 49 385)
- Kosminis krepšinis
- Rulonų rydenimas
- Medziotojų taiklioji akis rungtis
- Šaulių komandinio darbo erdvė
- Batutas vaikams, animatoriai
- Stumbrų ekspozicija
- Saulės jegainių ūkis
- Butelio atidarymas su traktorium
- Stalo žaidimai senjorams
- Vaikų edukacijos
- Gyvūnų ekspozicija
- Ir dar daugiau – staigmenos garantuotos!
Koncertas: scenoje – grupė „Jonis“.
Registracija: prašoma užsiregistruoti iš anksto, kad visi būtumėte pavaišinti medžiotojų skanėstais, tačiau bus laukiami visi.
Kontaktas pasiteiravimui:
Mindaugas Maciulevičius
+370 699 17 283
min.maciulevicius@gmail.com
Gamtos balsai karo fone: lietuviai ir ukrainiečiai surėmė pečius vardan nykstančių rūšių išsaugojimo
Rusijos karo prieš Ukrainą fone tarptautinis bendradarbiavimas įgauna naujas prasmes – jis tampa ne tik žmonių solidarumo, bet ir rūpesčio gamtiniu paveldu išraiška. Vienas iš ryškių tokio bendradarbiavimo pavyzdžių – ekspedicija į Ukrainos Polesės regioną, kur susitiko aplinkosaugai neabejingi penkių šalių atstovai. Šioje misijoje tyrėjai, nepaisant geopolitinių iššūkių, bendromis jėgomis ėmėsi vertinti paukščių, ypač – retųjų rūšių – būklę bei galimybes išsaugoti jų buveines.
Ukrainiečiams – lietuvių žinios ir patirtis
Keturias dienas trukusiai ekspedicijai vadovavo VDU Žemės ūkio akademijos asist. dr. Žydrūnas Preikša, o bendras tikslas subūrė 15 žmonių iš 5 šalių: Lietuvos, Prancūzijos, Belgijos, Vokietijos ir Ukrainos. Į ekspediciją Ukrainoje grupės vadovas vyko kartu su dviem Akademijos alumnais – gamtosaugos specialistu Renatu Jakaičiu ir girininku Kęstučiu Jarmalavičiumi.
„Šia ekspedicija siekėme įvertinti Ukrainos Polesės, Pripetės upės baseino pelkių būklę ir jose gyvenančias retas paukščių rūšis. Pagrindiniu akcentu tapo meldinė nendrinukė, kaip globaliai nykstanti rūšis ir kaip vienintelis toks smulkus paukštis giesmininkas, kuris yra ties išnykimo riba ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Taip pat siekėme suskaičiuoti ir kitas minėtoje teritorijoje esančias retas bei dažnas rūšis, įvertinti buveinių būklę. Dar vienas vykusios misijos tikslas – pagal standartizuotą metodiką apmokyti ukrainiečius vykdyti apskaitą ir aprašyti buveines naudojantis naujausiomis technologijomis. Ekspedicijos metu teritorija buvo padalinta maršrutais ir kiekvienas dalyvis turėjo įvertinti jam paskirtą plotą, skaičiuoti paukščius, įvertinti buveines. Tokie veiksmai buvo atliekami ryte ir vakare“, – ekspedicijos Ukrainoje eigą komentuoja asist. dr. Ž. Preikša.
Skaudūs karo padariniai: keičiasi ir žmonės, ir gamta
Paklaustas, kokia meldinės nendrinukės populiacijos būklė šiuo metu, mokslininkas sako, kad situacija įvairiose šalyse yra skirtinga. „Meldinės nendrinukės išlikimą lemia trys pagrindinės populiacijos: Biebžos pelkės Lenkijoje, Polesės zona Ukrainoje ir Baltarusijoje. Prieš 15 metų meldinei nendrinukei būtent gamtinis regionas Ukrainos Polesėje buvo antra vieta pasaulyje pagal svarbą. Anksčiau šioje teritorijoje buvo skaičiuojama apie 3000 paukščių, tai reiškia, apie 30 proc. pasaulinės populiacijos. O šiuo metu, palyginti su minėtu skaičiumi, paukščių suskaičiavome labai mažai“, – teigia pašnekovas, priduriantis, kad, pavyzdžiui, Lietuvoje pastaraisiais metais meldinių nendrinukių suskaičiuojama apie 300.
Nors Polesės regiono tiesioginiai karo veiksmai nepasiekė, tačiau situacija Ukrainoje pakeitė ir žmonių, ir gamtos gyvenimą. „Dalyvaujant šioje ekspedicijoje teko pastebėti, kad daugiausia šiame regione liko gyventi moterys, vaikai, garbaus amžiaus žmonės. Jaunų, vidutinio amžiaus vyrų – suprantama – čia liko mažuma. Žinoma, ir aplinkinių teritorijų priežiūra sumažėjusi – anksčiau gyventojai daugiau šienaudavo, ganydavo gyvulius, o šiuo metu buveinės keičia savo prizmę: nebelieka darbo jėgos. Anksčiau ganytos, šienautos ir buvusios atviros teritorijos dabar tapo apaugusios krūmais ir nendrėmis“, – situaciją komentuoja ekspedicijos vadovas.
Ukrainos Polesės pelkynai – viena vertingiausių gamtinių teritorijų Europoje. R. Jakaičio nuotr.
Net ir sunkiausiomis sąlygomis kuriami tiltai tarp šalių
Pasak mokslininko, apleistos teritorijos paukščių populiacijoms daro neigiamą, neretai, negrįžtamą poveikį. „Pelkės turi būti atviros – būtent ten kuriasi visos retos rūšys. Pelkėms apaugus nendrėmis ir krūmais, retos rūšys nyksta ir tuomet minėtose teritorijose kuriasi dažnai sutinkamos paukščių rūšys. Taip kyla grėsmė prarasti ypatingai retas rūšis“, – sako mokslininkas.
Ekspedicija sulaukė ir kitų Ukrainos aplinkosaugos institucijų dėmesio – kartu su specialistais ekspedicijos dalyviai diskutavo apie galimas tolimesnes bendradarbiavimo gijas. „Pasidalijome rekomendacijomis, kaip ateityje reikėtų prižiūrėti, tvarkyti buveines“, – sako Ž. Preikša ir priduria, kad ši iniciatyvia – prasmingas pavyzdys, kaip net ir sunkiausiomis sąlygomis galima kurti svarbius tiltus tarp šalių – per mokslą, ekologinę atsakomybę ir bendrą rūpestį ateitimi.
