Naujienos Archives | Page 2 of 271 | VDU Žemės ūkio akademija

VDU ŽŪA kanclerio pavaduotoja dr. Laima Skauronė: Akademiją į priekį veda energinga bendruomenė

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kanclerio pareigas pradėjusiam eiti prof. dr. Vigilijui Juknai talkina du kanclerio pavaduotojai. Viena jų – mokslininkė dr. Laima Skauronė. Pokalbyje – atviras kanclerio pavaduotojos dr. L. Skauronės žvilgsnis į Akademijos vidinius procesus, bendruomenės į(si)traukimą, studijų patrauklumą ir inovacijų svarbą.

Kanclerio pavaduotojos veiklos laukas – kokios pagrindinės sritys, atsakomybės ir sprendimai telpa šioje pozicijoje?

Kartu su kancleriu prof. dr. Vigilijumi Jukna ir kitu kanclerio pavaduotoju doc. dr. Ryčiu Skominu aiškiai apsibrėžėme veiklų ribas. Mano veiklos laukas apima VDU ŽŪA strategijos ir VDU ŽŪA strateginio plano iki 2027 m. įgyvendinimo organizavimą, rodiklių stebėseną, metinių veiklos ataskaitų rengimo proceso koordinavimą, socialinių partnerysčių plėtrą, projektinių iniciatyvų vystymą ir infrastruktūros plėtros projektų koordinavimą. Iš tiesų realybėje strategija „įvyksta“ tik tada, kai ji „nusileidžia“ į mūsų kasdienybę, kurioje diskutuojame, susitariame ir prisiimame atsakomybę. Akademiją kuria žmonės – jų darbas, veiklos rezultatai ir vidinis noras padaryti šiek tiek geriau, negu buvo vakar. Ir nors šis veiklos sričių laukas platus, jo esmė yra itin prasminga – kad Akademija ne tik „pasiektų rodiklius“, bet iš tiesų augtų, stiprėtų ir išlaikytų savo kryptį, kuri pastaraisiais metais buvo nuosekliai stiprinama VDU ŽŪA kanclerės pareigas ėjusios prof. dr. A. Miceikienės ir visos komandos.

Man asmeniškai organizacijos, o ypač aukštojo mokslo institucijos strategijos įgyvendinimo procesų koordinavimas nėra nauja profesinė veikla. Esu dirbusi rengiant ir įgyvendinant įvairių organizacijų strateginius planus, o praktine patirtimi dalijuosi ir su VDU ŽŪA studentais paskaitų metu.

Eidama kanclerio pavaduotojos pareigas taip pat esu atsakinga už Akademijos ir socialinių partnerių bendradarbiavimo gijų puoselėjimą. Čia svarbiausia ne formalūs susitikimai, o realus turinys: inicijuoti naujas partnerystes, palaikyti bendras iniciatyvas ir tai daryti kartu su Akademijos padaliniais.

Dar viena mano kuruojamų veiklų sritis – studijų marketingo ir VDU ŽŪA edukacinio projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ veiklų koordinavimas. Studijų marketingas pastaraisiais metais tapo itin dinamiškas ir konkurencingas. Šiandien reikia labai aiškiai suprasti, koks jaunųjų talentų kelias į Akademiją yra sėkmingiausias, kas iš tiesų domina jaunimą, kokie jų lūkesčiai ir kaip keičiasi visuomenės požiūris.

Kokią VDU Žemės ūkio akademiją matėte prieš pradėdama eiti šias pareigas ir kokią ją norėtumėte matyti po kelerių metų?

Prioritetą teikiu diskusijoms, kad sprendimai gimtų ne tik iš būtinybės reaguoti, bet ir iš gilesnio susitarimo, aiškiai įsivertinus pasekmes ir ilgalaikę kryptį. Man taip pat svarbu, kad organizacijoje nesidubliuotų nei pareigos, nei pareigybės, nei veiklos, nes funkcijų persidengimas ilgainiui „suvalgo“ laiką ir energiją, išskaido atsakomybę, mažina sprendimų aiškumą.

Todėl VDU Žemės ūkio akademiją matau kaip stiprų universiteto padalinį, turintį labai darbščią ir energingą bendruomenę – žmones, kurie iš tiesų myli Akademiją ir ją veda į priekį. Čia juntamas aiškus tapatumas, pagarba šimtametei istorijai, tradicijų puoselėjimas, aukšti pasiekimai ir realūs rezultatai. Akademija – mano pirmoji Alma Mater, čia prasidėjo mano karjeros kelias. Kartais su šypsena kolegoms sakau, kad tai mano karjeros pradžia ir pabaiga, bet šiame juoke yra daug prasmės – kai institucija yra tokia artima, tu jos nebegali matyti tik kaip darbo vietos, tai tampa tavo gyvenimo dalimi, kuria didžiuojiesi.

Kokią Akademiją noriu matyti po kelerių metų? Reikia suvokti, kad mes visi senstame, tad labai svarbu galvoti, kaip nuosekliai auginsime pamainą, kuri tęstų Akademijos istoriją, iš kartos į kartą nešdama Akademijos tradicijas. Todėl man svarbu, kad Akademija remtųsi ir esamu stipriu žmonių potencialu, bet kartu labai kryptingai skatintų jaunąją kartą. Tikiuosi gyvo Akademijos pulso: studentų šurmulio, pilnų auditorijų, kompetentingų dėstytojų, energingų mokslininkų ir aktyvios akademinės kasdienybės.

Dar vienas mano ir, manau, daugelio kolegų aiškus lūkestis ateičiai – norėčiau, kad strateginių procesų koordinavimas universitete ir Akademijoje būtų kuo modernesnis, kiek įmanoma labiau skaitmenizuotas, paremtas strateginio plano rodiklių duomenimis ir įgalintas dirbtinio intelekto sprendimais. Ne dėl „mados“ ir ne dėl to, kad kažkas „būtų be darbo“. Toks lūkestis keliamas, kad būtų sumažinti informacijos srautai, kurie šiandien tik didina darbų apimtis, ir kad sutaupytą laiką būtų galima skirti veikloms, kurios iš tiesų kuria vertę – naujoms idėjoms, galimybei pasimokyti iš gerųjų praktikų, dar labiau įsigilinti į kokybišką mokslinę ir praktinę medžiagą. Tačiau svarbiausia – šių pokyčių norisi, kad būtų kuo daugiau laiko darbui su žmonėmis, pokalbiams su bendruomene ir ryšio kūrimui.

Kokius pagrindinius strateginius prioritetus laikote svarbiausiais artimiausiam Akademijos plėtros etapui?

Pagrindinius strateginius prioritetus universiteto mastu nustato universiteto vadovybė, o VDU Žemės ūkio akademijos užduotis – šias kryptis nuosekliai įgyvendinti savo strateginėse srityse. Todėl dalinuosi tik savo asmeniniu matymu ir keletu siūlymų, kokie prioritetai jau artimiausiame etape strategiškai svarbiausi Akademijai. Pirma – studentų pritraukimas ir studijų patrauklumas. Kryptingas, kokybiškas studijų marketingas turi būti paremtas realiu Akademijos turiniu – studentui svarbi aiški vertė: stiprios studijos, ryšys su praktika, žemės ūkio ir platesnio agrosektoriaus poreikiais. Čia VDU ŽŪA edukacinį projektą „Sumanaus moksleivio akademija“ matau kaip nuoseklų, strateginį įrankį ir talentų pritraukimo kelią į Akademiją. Antras prioritetas – žmonių susitelkimas ir vidinis aiškumas. Kaip ir minėjau, Akademija turi labai darbštų ir stiprų potencialą, tačiau jis atsiskleidžia geriausiai tada, kai procesai yra aiškūs, funkcijos nedubliuojamos, veikia pagarbi komunikacija, o žmonės jaučia pasitikėjimą. Šiame etape mano, kaip kanclerio pavaduotojos, misija – stiprinti bendradarbiavimo kultūrą tarp akademinių ir neakademinių padalinių, tarp visos bendruomenės ir administracijos, kad sprendimai būtų priimami ne „atskirai“, o kartu ir kad būtų pasitikėjimo, draugiško bendravimo kultūra. Dar vienas svarbus prioritetas – Akademijos infrastruktūros ir aplinkos modernizavimas. Tai būtina sąlyga norint pritraukti studentus, talentus, partnerius ir kartu sudaryti geras darbo sąlygas bendruomenei. Ketvirtas prioritetas – strategijos įgyvendinimo disciplina ir aiški atsakomybė: kad tikslai būtų ne tik deklaruojami, bet ir pamatuojami, stebimi, o prireikus – laiku koreguojami. Taip pat svarbu ir strateginių procesų skaitmenizavimas bei kryptingas dirbtinio intelekto įgalinimas. Šiandien dar turime nemažai procesų, kurie vyksta „ant popieriaus“ arba įvairiuose atskiruose „debesyse“, o tai ilgainiui apsunkina darbą ir susikalbėjimą. Lygiai taip pat matau poreikį susitarti dėl bendresnio požiūrio į dirbtinio intelekto taikymą administracinėse veiklose, kad jis taptų įprasta, skaidria ir atsakinga pagalba kasdieniuose procesuose.

Kokią vietą strateginėje plėtroje užima inovacijos, tarpdiscipliniškumas ir bendradarbiavimas su verslu?

Mano nuomone, tai nėra atskiri „gražūs žodžiai“ strategijoje – tai kasdienė praktika, kuri aiškiai parodo, ar Akademija juda į priekį. Inovacijos universitete šiandien visų pirma man reiškia gebėjimą dirbti išmaniau. Tarpdiscipliniškumas atsiranda tada, kai sprendžiame realius agrosektoriaus klausimus  – sujungdami mokslą, studijas, technologijas. O bendradarbiavimas su verslu ir kitais socialiniais partneriais yra tiltas, Akademijai leidžiantis išlikti aktualiai: kai partnerystės virsta bendromis iniciatyvomis, sutartimis, konkrečiais susitarimais ir abipuse nauda, o ne tik ketinimais.

Tai matosi ir pritraukiant jaunuosius talentus, kai studijų marketingas ir „Sumanaus moksleivio akademija“ remiasi tikru Akademijos turiniu ir gyvu bendruomenės, mūsų socialinių partnerių, mecenatų, regionų valdžios įsitraukimu. Jeigu šie dalykai veikia kartu, Akademija auga ne žodžiais, o darbais. Suprantu ir realybę – tokią sinergiją kasdien išlaikyti nėra paprasta, tačiau ji yra pasiekiama, kai turime aiškią kryptį, susitarimus ir nuoseklų bendrą komandinį darbą

Kokią reikšmę strateginių sprendimų priėmime teikiate akademinės bendruomenės įtraukimui?

Akademinės bendruomenės įtraukimas yra esminis dalykas tiek generuojant, tiek priimant strateginius ir kasdienius sprendimus. Strategija turi gimti iš bendruomenės siūlymų, susitarimų, bendro supratimo, ir, žinoma, vėliau bendruomenė turi realiai prisidėti prie tų siūlymų įgyvendinimo.

Artimiausiu metu ypač svarbu, kad bendruomenė būtų aktyvi ne tik teikiant studijų marketingo tobulinimo sprendimus, bet ir pati sutelktai dalyvautų juos įgyvendinant. Taip pat skaidrus bendruomenės dalyvavimas yra būtinas kalbant apie funkcijų ir atsakomybių „išsigryninimą“ padaliniuose, Akademijos valdymo struktūros tobulinimo galimybes, bendruomenės gerovės priemonių stiprinimą, diskutuojant apie galimybes jungtis į tarpdisciplinines mokslininkų komandas ir kartu rengti projektus bei siekti rezultatų.

Priimant strateginius sprendimus svarbus alumnų, mecenatų, socialinių partnerių balsas – jie padeda išlaikyti ryšį su realiais sektoriaus poreikiais ir matyti, kaip galime tobulėti. Lygiai taip pat svarbu išgirsti ir Akademijos studentus bei mokinius, kurie tiksliai pasako, kas jiems yra aktualu, kas „veikia“, o kas ne, ir jų siūlymai gali tapti labai vertingu orientyru.

Kaip manote, ar šiandien aukštasis mokslas geba balansuoti tarp akademinių tradicijų išsaugojimo ir būtinybės keistis sparčiai kintančiame pasaulyje?

Manau, kad aukštasis mokslas šiandien balansuoja sudėtingiau nei bet kada anksčiau, nes pastaraisiais metais jis neišvengiamai įgavo ir stipresnį „produktų pardavimų“ bei konkurencijos elementą. Daliai pradedančių studijuoti jaunų žmonių vertybės ir akademinės tradicijos iš pradžių nėra prioritetas – dažnai jie visų pirma ieško greito, aiškaus, patogaus rezultato, o ne gilesnio kelio. Todėl universiteto misiją aš matau ne tik perduoti žinias, bet ir jaunam žmogui padėti įsilieti į akademinę kultūrą: tobulėti konstruktyviai mąstant, argumentuoti, diskutuoti, dirbti atsakingai ir etiškai. Vertybės tampa ne deklaracija, o praktika kaip mes dirbame, bendraujame. Todėl taip pat labai svarbu, kad tradicijas jaustų ne tik studentai, bet ir nauji darbuotojai. Šimtametę istoriją puoselėjančioje Akademijoje tradicijos nėra formalumas – tai mūsų istorijos tapatybė, kurią reikia suprasti, perimti ir kartu moderniai tęsti, kad keisdamiesi neprarastume savo pamatinių vertybių.

Kas Jus įkvepia priimant sudėtingus sprendimus?

Sudėtingų sprendimų profesinėje veikloje tikrai nemažai ir, neabejoju, jų bus dar daugiau. Mane tokiose situacijose labiausiai įkvepia atvirumas ir skaidrumas, kai galime kalbėtis tiesiai, argumentuotai ir pagarbiai, žiūrėti vieni kitiems į akis ir nekurti „užkulisių“. Profesinėje veikloje aš asmeniškai niekada nemėgau neaiškių „vidinių srovių“, todėl mane įkvepia darbas tokioje aplinkoje, kurioje yra priimami teisingi, skaidrūs, žmogiški sprendimai, paremti strateginiu mąstymu, o ne emocijomis ar asmeniniais interesais. Dar labai padeda nuoširdūs draugų ir kolegų, kuriais pasitikiu, patarimai. Kartais vienas atviras pokalbis su man artimiausiu žmogumi padeda susidėlioti mintis, pamatyti platesnį vaizdą ir priimti sprendimą ramiau, tvirčiau. Ir, žinoma, pasitikėjimas vienas kitu. Kai organizacijoje yra pasitikėjimą kurianti aplinka, net sudėtingi sprendimai tampa įgyvendinami, nes žmonės jaučia prasmę, teisingumą ir mato bendrą kryptį.

Ar turite ritualų ar įpročių, kurie padeda „persikrauti“?

Ritualai ir įpročiai man būtini – kad išlaikyčiau balansą ir neprarasčiau santykio nei su savimi, nei su žmonėmis. Mano „persikrovimo“ būdai labai gyvenimiški, paprasti. Vienas smagiausių įpročių – savaitgaliais suktis virtuvėje ir kepti vokiškus pyragus ar sausainius. Receptų prieš daugelį metų prisirinkau ir išbandžiau Vokietijoje, kai po studijų Akademijoje išvykau gyventi į Bavariją. Kepimo procesas man yra tikras minčių „filtras“ – kol minkau tešlą, derinu skonius ir kvapus, galva nusiramina, o viduje atsiranda lengvumas. Kai ateina pavasaris ir vasara, geriausiai „persikraunu“ sėdama, sodindama augalus, ravėdama. Man tai yra tikras grįžimas į paprastumą, į dabartį ir į gamtą. O kai reikia gilesnio „persikrovimo“ labiausiai padeda tiesiog pabuvimas vienai su savimi – visiškoje tyloje, be žmonių, be triukšmo, be technologijų. Tada grįžta ir ramybė, ir aiškumas. Dar vienas energijos šaltinis – poilsinės kelionės šiltuose kraštuose – pasimėgauti saule, šilta jūra ar kalnais, atostogų metu skaityti gerą knygą – man yra tiesiog fantastika. Džiaugiuosi, kad tokios atostogos patinka ir mano vyrui – tuomet abu grįžtame ne tik pailsėję, bet ir su nauju kvėpavimu, naujai „perkrautomis“ mintimis.

Skelbiami VDU ŽŪA darbuotojų Studijų metodinių priemonių ir Mokslo darbų konkursai, Nominacijų teikimo ir skyrimo iniciatyva

Kviečiame Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) darbuotojus dalyvauti Studijų metodinių priemonių ir Mokslo darbų konkursuose, pasidalijant su bendruomene reikšmingais nuveiktais darbais ir pasidžiaugiant pasiekimais.

Konkursų laureatams apdovanojimai bus įteikiami šventiniame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime, kuris vyks VDU ŽŪA Iškilmių salėje kovo 10 d. 13 val.

STUDIJŲ METODINIŲ PRIEMONIŲ KONKURSO EIGA

Studijų metodinių priemonių (SMP) konkursas organizuojamas siekiant inicijuoti VDU ŽŪA dėstytojų dalijimąsi pažangių dėstymo metodų ir SMP rengimo ir naudojimo patirtimi, spartinti SMP ir novatoriškų dėstymo metodikų kūrimą bei jų naudojimą, skatinti dėstytojus kurti ir tobulinti SMP bei jas efektyviai taikyti pedagoginėje veikloje.  Konkurse kviečiami dalyvauti VDU ŽŪA darbuotojai (autoriai) ir jų kolektyvai, parengę naujas SMP ir jas pritaikę dėstant VDU ŽŪA studentams.

Konkursui gali būti teikiami:

  • Metodiniai leidiniai (vadovėliai, studijų knygos, paskaitų konspektai, laboratorinių darbų ir pratybų aprašai, kiti metodiniai leidiniai (> 50 psl.), išleisti spausdintine arba elektronine forma);
  • Vaizdinės priemonės (prietaisai, įrankiai, laboratoriniai ir demonstraciniai stendai, maketai, modeliai, studijuojamų objektų kolekcijos, vaizdo įrašai, plakatų komplektai ir kitos priemonės);
  • Studijų organizavimo metodai ir kitos SMP (studijų dalyko kompleksinis metodinis aprūpinimas, nuotolinių studijų diegimas, kitų inovatyvių studijų metodų diegimas ir kt.).

SMP konkursui paraiškas gali teikti VDU ŽŪA akademiniai padaliniai arba autoriai. Kartu su paraiška pateikiama akademinio padalinio rekomendacija bei SMP egzempliorius (arba nurodoma jo buvimo vieta) ir jo aprašas, kuriame nurodoma:

  • SMP pavadinimas;
  • Duomenys apie autorių (-ius) (vardas, pavardė, fakultetas, institutas, katedra, pareigos,  mokslinis vardas ir laipsnis, telefono numeris, elektroninio pašto adresas);
  • SMP paskirtis (studijų programa, dalykas, dalyko programos temos);
  • Aktualumas (poreikis, panašaus pobūdžio priemonių parengimas anksčiau ir pan.);
  • Metodinis suderinamumas su savarankiškomis studijomis (aktyvaus mokymosi ir inovatyvių studijų metodų taikymo galimybės naudojant SMP);
  • Novatoriškumas (studijų medžiagos pateikimo naujovių taikymas) ir moksliškumas (naujausios mokslinės informacijos ir naujausių priemonių panaudojimas, studentų įtraukimo į mokslinius tyrimus galimybės);
  • Pateikiamų žinių vaizdumas ir leidinio apipavidalinimo kokybė (vaizdo elementų naudojimo intensyvumas, apipavidalinimo privalumai);
  • Kiti privalumai.

Konkursui parengti kandidatų dokumentai teikiami VDU ŽŪA studijų administravimo koordinatorei doc. dr. Rasai Čingienei (el. paštu rasa.cingiene@vdu.lt arba ŽŪA c.r. 229 kab.) iki vasario 25 d.

Kiekvienos grupės darbams skiriamos ne daugiau kaip 3 prizinės vietos. Pirmosios vietos laimėtojams įteikiamos premijos, antros ir trečios vietų laimėtojams skiriamos padėkos.

Dėl išsamesnės informacijos apie SMP konkursą kreiptis į VDU ŽŪA studijų administravimo koordinatorę doc. dr. Rasą Čingienę rasa.cingiene@vdu.lt, +370 682 22874.

MOKSLO DARBŲ KONKURSO EIGA

Mokslo darbų (MD) konkursas organizuojamas siekiant skatinti VDU ŽŪA dėstytojus, mokslo darbuotojus ir doktorantus vykdyti mokslinius tyrimus bei jų sklaidą aukšto tarptautinio lygio mokslo žurnaluose ar kituose leidiniuose, didinti tarptautinį konkurencingumą, prisidėti prie VDU ir visos šalies mokslinės, socialinės ir ekonominės aplinkos gerinimo. Konkurse kviečiami dalyvauti VDU ŽŪA dėstytojai, mokslo darbuotojai ir doktorantai.

Konkursui teikiami darbai pagal šias grupes:

  • Mokslininkų grupių  kategorija (teikiamo mokslo darbo  autorių skaičius 2–4 asmenys, o kiekviena publikacija rengta bent dviejų autorių iš konkurse dalyvaujančios mokslininkų grupės);
  • Tarptautinio mokslininko kategorija (mokslininkas rengiantis mokslo darbus bendradarbiaujant su užsienio šalių tyrėjais);
  • Jaunojo mokslininko (tyrėjai, turintys daktaro mokslo laipsnį, ne vyresni nei 40 metų iki paraiškų teikimo termino pabaigos), doktoranto ar jų kolektyvo kategorija.

Konkursui teikiama paskutiniųjų 2 kalendorinių metų mokslinė produkcija, kurią gali sudaryti: 

  • Mokslo monografijos, mokslo monografijos dalys, mokslo studijos;
  • Patentuota mokslinė produkcija, registruotos augalų ir gyvūnų veislės;
  • Moksliniai straipnsiai;
  • Žodiniai pranešimai mokslinių tarptautinių konferencijų plenarinėse sekcijose (pateikiant konferencijos programą).

Kartu su MD konkursui pateikiama:  

  • Trumpas (iki 1 psl.) mokslo darbo ar darbų rinkinio aprašymas, nurodant MD pavadinimą, sudedamąsias teikiamo darbo ar darbų rinkinio dalis, išskiriant svarbiausius MD aspektus, atitinkančius konkurso sąlygas.
  • Žinios  apie  MD autorių (-ius) (vardas, pavardė, pareigos, mokslo laipsnis, mokslinės veiklos pasiekimai) bei jo (jų) kūrybinį indėlį, kuris vertinamas proporcingai autorių skaičiui, arba pagal autorių pasirašytą bendrą deklaraciją.

Konkurse negali dalyvauti praėjusių metų MD konkurso laimėtojai.

Pateikti MD vertinami pagal šiuos kriterijus:

  • MD originalumą ir naujumą, reikšmingumą tolesnei mokslinių tyrimų raidai, tarptautiškumą, lyderystę tarptautinėje tyrėjų komandoje;
  • MD praktinę vertę. Privalumas, jeigu su MD kartu pateikiamas ir verslo (viešojo sektoriaus) organizacijos vertinimas arba atsiliepimas;
  • MD mokslinės produkcijos apimtį. Mokslinės produkcijos apimtis apskaičiuojama balais pagal mokslinės veiklos darbų rūšį ir autoriaus indėlį, kuris, nepateikus visų autorių pasirašytos deklaracijos apie autorių indėlį į deklaruojamą darbą, laikomas lygiaverčiu visiems autoriams;
  • Mokslinių tyrimų rezultatų viešinimą ir sklaidą žiniasklaidos priemonėmis.

Konkursui parengti kandidatų dokumentai teikiami VDU ŽŪA mokslinės veiklos koordinatoriui doc. dr. Algiui Kvaraciejui  (algis.kvaraciejus@vdu.lt arba ŽŪA c. r. 226 kab.)  iki vasario 25 d.

MD  konkurso  laimėtojams skiriamos  ne  daugiau  kaip  5  premijos: mokslininkų  grupių  kategorijoje skiriamos ne daugiau kaip 3 premijos, tarptautinio mokslininko kategorijoje bei jaunojo mokslininko, doktoranto ar jų kolektyvo kategorijose – po 1 premiją.

Dėl išsamesnės informacijos apie MD konkursą kreiptis į VDU ŽŪA mokslinės veiklos koordinatorių doc. dr. Algį Kvaraciejų algis.kvaraciejus@vdu.lt, +370 37 752350.

NOMINACIJŲ TEIKIMO IR SKYRIMO TVARKA

Siekiant įtraukti VDU ŽŪA darbuotojus (ar jų grupes), dėstytojus, mokslininkus, tyrėjus, doktorantus, studentus į studijų, mokslinių tyrimų, mokslinių paslaugų kokybės tobulinimą, motyvuojančios darbo aplinkos formavimą, kultūros ir vertybių puoselėjimą, skiriamos ir šventiniame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime skelbiamos šios nominacijos:

  • Metų projektas – teikiama VDU ŽŪA bendruomenės nariui ar narių grupei už sėkmingai praėjusiais kalendoriniais metais įgyvendintą studijų / mokslo / mokslo sklaidos projektą, turėjusį reikšmingą poveikį regionui, šaliai, visuomenei nacionaliniu ir / ar tarptautiniu mastu. Kandidatus teikia VDU ŽŪA akademiniai ir neakademiniai padaliniai.
  • Metų ambicinga mokslininko karjeros pradžia – teikiama visų pakopų VDU ŽŪA studentams ir kitiems akademinės bendruomenės nariams, neturintiems daktaro laipsnio, už aktyvią mokslinę tiriamąją veiklą, mokslo pasiekimų rezultatus. Nominacija akademinės bendruomenės nariui gali būti įteikiama kartą per trejus kalendorinius metus. Po vieną kandidatą teikia VDU ŽŪA akademiniai ir neakademiniai padaliniai.
  • Metų darbuotojas – teikiama VDU ŽŪA bendruomenės darbuotojui, netiesiogiai dalyvaujančiam su studijomis ir mokslu susijusioje veikloje, už reikšmingas iniciatyvas VDU ŽŪA raidai, ypatingą darbštumą ir lojalumą VDU ŽŪA. Nominacija VDU ŽŪA bendruomenės nariui gali būti įteikiama kartą per trejus kalendorinius metus. Po vieną kandidatą teikia VDU ŽŪA administracija, akademiniai ir neakademiniai padaliniai.
  • Metų ambasadorius – nacionalinė partnerystė – teikiama VDU ŽŪA bendruomenės nariui už glaudaus reikšmingo nacionalinio bendradarbiavimo su socialiniais ir verslo partneriais užmezgimą, vystymą, plėtojimą, atsižvelgiant į bendradarbiavimo svarbą, partnerio skiriamą paramą ar kitus reikšmingus rezultatus VDU ŽŪA. Nominacija VDU ŽŪA bendruomenės nariui gali būti įteikiama kartą per trejus kalendorinius metus. Po vieną kandidatą teikia VDU ŽŪA administracija, akademiniai ir neakademiniai padaliniai.
  • Metų ambasadorius – tarptautinė partnerystė – teikiama VDU ŽŪA bendruomenės nariui už glaudaus reikšmingo tarptautinio bendradarbiavimo su socialiniais ir verslo partneriais užmezgimą, vystymą, plėtojimą, atsižvelgiant į bendradarbiavimo svarbą, partnerio skiriamą paramą ar kitus reikšmingus rezultatus VDU ŽŪA. Nominacija VDU ŽŪA bendruomenės nariui gali būti įteikiama kartą per trejus kalendorinius metus. Po vieną kandidatą teikia VDU ŽŪA administracija, akademiniai ir neakademiniai padaliniai.
  • Metų dėstytojas – teikiama VDU ŽŪA akademinės bendruomenės nariui dėstytojui, kurio pagrindinės darbo funkcijos yra siejamos su VDU ŽŪA, už tokius rezultatus: studentų objektyvų pasitenkinimą dėstomu dalyku, pažangią pedagoginę veiklą, darbą su studentais, atvykusiais pagal „Erasmus+“ programą, dėstomų dalykų metodinį aprūpinimą, dėstymo novatoriškumą, dėstytojo aktyvumą ir partnerystę su kitomis studijų ir mokslo institucijomis, VDU ŽŪA studijų programų populiarinimą moksleiviams ir visuomenei, vadovavimą studentų mokslo tiriamiesiems darbams. Nominacija dėstytojui gali būti įteikiama kartą per trejus kalendorinius metus. Po vieną kandidatą teikia VDU ŽŪA fakultetai.
  • Metų studentas – teikiama VDU ŽŪA pirmosios, antrosios ar trečiosios studijų pakopos studentui už žymius pasiekimus studijų, mokslinėje, organizacinėje ar visuomeninėje veikloje. Studentas gali būti nominuojamas kartą per visą studijų pakopos laikotarpį. Po vieną kandidatą teikia VDU ŽŪA fakultetai, atsižvelgdami į studentų atstovų nuomonę.

Padaliniai kandidatus nominacijoms gauti teikia VDU ŽŪA kanclerio pavaduotojai dr. Laimai Skauronei (el. paštu laima.skaurone@vdu.lt arba ŽŪA c. r. 228 kab.) iki vasario 20 d.

Nominacijų laimėtojų skaičius yra pastovus: Metų projektas, Metų ambicinga karjeros pradžia, Metų darbuotojas – po vieną nominaciją, Metų ambasadorius – dvi nominacijos, Metų dėstytojas, Metų studentas – po keturias nominacijas.

Dėl išsamesnės informacijos apie Nominacijų skyrimą kreiptis į VDU ŽŪA kanclerio pavaduotoją dr. Laimą Skauronę laima.skaurone@vdu.lt, +370 615 21559.

Studijų metodinių priemonių ir Mokslo darbų konkursai organizuojami bei Nominacijos skiriamos ir teikiamos pagal nuostatus, patvirtintus VDU ŽŪA kanclerio 2026 m. vasario 3 d. potvarkiais Nr. ŽŪA-2026-8 ir ŽŪA-2026-9 bei vasario 5 d. potvarkiu Nr. ŽŪA-2026-12.

Konkursas „Vienkartinės skatinamosios stipendijos už magistro darbus ES politikos formavimo ir įgyvendinimo tematika“

Užsienio reikalų ministerija, bendradarbiaudama su Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga (LJMS), kviečia studentus dalyvauti konkurse „Vienkartinės skatinamosios stipendijos už magistro darbus ES politikos formavimo ir įgyvendinimo tematika“. Konkurso nugalėtojams bus skiriamos vienkartinės skatinamosios stipendijos, kurių vertė 1200 Eur. 

Šio konkurso tikslas – skatinti aukštojo mokslo antrosios studijų pakopos pirmo kurso studentus gilinti kompetenciją ES politikos formavimo ir įgyvendinimo temomis, populiarinti mokslinius tyrimus ES tematika, motyvuoti studentus specializuotis ES klausimais, puoselėti valstybės ir aukštojo mokslo institucijų bendradarbiavimą rengiant aukšto lygmens ES reikalų specialistus ir mokslininkus, kurie prisidėtų prie ES politikos veiksmingo įgyvendinimo ir Lietuvos interesų ES užtikrinimo.

Konkurse gali dalyvauti einamųjų akademinių metų LR aukštojo mokslo institucijų antrosios studijų pakopos pirmo kurso studentai arba LR piliečiai, kurie yra užsienio aukštojo mokslo institucijų antrosios studijų pakopos pirmo kurso studentai.

Šios stipendijos skiriamos už einamaisiais metais apgintą magistro baigiamąjį darbą ES politikos formavimo ir įgyvendinimo tematika. Dalyvaujant šiame konkurse ir pateikiant paraišką, kandidatai privalo pasirinkti magistro darbo temą iš ministerijos pateikto rekomenduojamų temų sąrašo. Paraiškos priimamos iki 2026 m. vasario 15 d. el. paštu ES-darbu-konkursas@urm.lt

Siunčiant paraišką, pateikiami šie dokumentai:

1. Dalyvio paraiška dalyvauti konkurse.

2. Laisvos formos magistro darbo konceptas iki 3 lapų (PDF formatu), kuriame turi būti nurodytas būsimo magistro darbo pavadinimas (jeigu toks jau yra), magistro darbo vadovo vardas, pavardė, mokslo įstaiga, aprašytas darbo objektas, tikslas ir (arba) problema, uždaviniai, tolesnės analizės galimybės, praktinės darbo pritaikymo galimybės.

3. Asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija (skenuota JPG arba PDF formatu).

4. Antrosios pakopos studijas patvirtinantis dokumentas, kuris įrodytų, kad asmuo studijuoja, (skenuota JPG arba PDF formatu).

Įvertinus pateiktų magistro darbų konceptus yra atrenkami trys studentai, kuriems bus paskirtos vienkartinės skatinamosios stipendijos, jiems apsigynus magistro darbą ne mažiau kaip ,,labai gerai“ (9–10). Taip pat atrenkami papildomi trys konceptai, kuriuos pateikusiems studentams bus paskirta vienkartinė skatinamoji stipendija tuo atveju, jeigu pirmi trys atrinkti studentai neapsigins magistro darbų pagal nustatytus kriterijus.

Konkurso nuostatai ir daugiau informacijos

Nuo studijų iki praktikos: VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto susitikimas su Aplinkos apsaugos departamento Kauno valdybos specialistais

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakultete vyko susitikimas su Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos skyriaus vyriausiaisiais specialistais Donatu Mikelskiu ir Lina Stulginskiene.

Susitikimo metu svečiai bendravo su studijų programos Taikomoji ekologija studentais, dalijosi profesine patirtimi ir pristatė aplinkos apsaugos pareigūnų kasdienio darbo specifiką. Specialistai studentus supažindino su šiuo metu aktualiausiomis aplinkosaugos problemomis, aptarė dažniausiai fiksuojamus aplinkosaugos pažeidimus Kauno regione bei jų prevencijos ir kontrolės priemones.

Ypatingas dėmesys buvo skirtas praktiniams aspektams – realioms darbo situacijoms, sprendimų priėmimui, atsakomybei ir tarpdisciplininiam bendradarbiavimui. Taip pat buvo pristatytos profesinės veiklos ir praktikos galimybės Aplinkos apsaugos departamente, kurios gali tapti svarbiu žingsniu profesiniame studentų kelyje.

Susitikimas vyko gyvos diskusijos forma – studentai aktyviai uždavinėjo klausimus, domėjosi aplinkosaugininko profesijos kasdienybe, karjeros galimybėmis bei šios veiklos iššūkiais. Tokie susitikimai studentams padeda geriau suprasti, kaip teorinės žinios taikomos praktikoje, ir skatina sąmoningą, atsakingą požiūrį į aplinkos apsaugą.

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakultetas džiaugiasi galėdamas stiprinti ryšius su praktikos atstovais ir kurti erdvę dialogui tarp akademinių studijų ir realios profesinės veiklos, prisidedant prie kompetentingų ir atsakingų aplinkosaugos specialistų rengimo.

ERASMUS. Paversk nuotykį patirtimi: studijų mainuose – naujos pažintys ir tarpkultūrinės patirtys

ERASMUS+ – tai daug daugiau nei tarptautiniai studijų ar praktikos mainai. Tai – naujos žinios, patobulinti užsienio kalbų gebėjimai, tarptautinė patirtis, verslumo kompetencijų sustiprinimas, geriausių asmeninių savybių ugdymas, ryšiai ir draugai visame pasaulyje, kitos šalies ir kultūros pažinimas. Greta to – kiekvieną mėnesį mokama ERASMUS+ stipendija. Pagal Europos Sąjungos ERASMUS+ programą Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) turi daugiau kaip 90 Europos šalių universitetų partnerių, iš viso – daugiau kaip 170 ERASMUS+ partnerių, kuriuos gali rinktis studijų ar praktikos tarptautiniams mainams.

Svarstai išvykti pagal ERASMUS+, tačiau trūksta dar vieno žingsnio iki apsisprendimo? Paskaityk VDU Žemės ūkio akademijos studijų programos Žemėtvarka ir nekilnojamojo turto vertinimas ketvirto kurso studentės Patricijos Sasnauskaitės ERASMUS+ nuotykių ir įgytos patirties Turkijoje istoriją.

– Į kurią šalį vykai pagal ERASMUS+ programą?

Pasirinkau Turkiją, dalyvavome programoje „Integrating Technology in Youth Work“.

– Kaip ir kodėl pasirinkai šią šalį, universitetą?  

Šią šalį rekomendavo dėstytoja.

– Kiek laiko buvai išvykusi pagal ERASMUS+ programą? 

Pagal ERASMUS+ programą buvau išvykusi savaitę.

– Ar tai tavo pirmoji ERASMUS+ išvyka?  

Ne, tai nebuvo mano pirmoji ERASMUS+ išvyka. Anksčiau yra tekę lankytis Lenkijoje, Latvijoje ir Estijoje.

– Kas labiausiai nustebino, įsiminė kitoje šalyje?  

Šioje išvykoje labiausiai įsiminė naujos pažintys ir kultūrų skirtumai.

– Kokiomis veiklomis, greta studijų, užsiėmei ERASMUS+ mainų metu?

Vizito Turkijoje metu laisvu laiku pramogavome dainuojant karaoke, ragavome vietinį maistą.

– Kokios patirties įgijai ERASMUS+ studijose? Kur, manai, ji bus naudinga?

– Pasirinkti studijų mainai buvo išties naudingi. Pradėjau laisviau komunikuoti anglų kalba, įgijau daugiau socialinių įgūdžių bendraujant su kitų kultūrų žmonėmis

Patricija mielai pasidalins savo tarptautinių mainų patirtimi su ERASMUS+ galimybėmis besidominčiais studentais. Susisiekti su Patricija gali: „Facebook“

Skelbiami Erasmus+ konkursai studijoms ir praktikai 2026–2027 metams. 

Kasmetinio BOVA tinklo susitikimo metu Vytauto Didžiojo universitetui perduotas pirmininkavimas

2026 m. sausio 27–28 d. Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) įvyko kasmetinis Baltijos gyvybės mokslų universitetų tinklo (BOVA) susitikimas.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijai (VDU ŽŪA) susitikime atstovavo VDU ŽŪA kanclerio pavaduotojas doc. dr. Rytis Skominas, Bioekonomikos plėtros fakulteto mokslinės ir projektinės veiklos koordinatorė doc. dr. Anastasija Novikova ir VDU ŽŪA tarptautinės veiklos koordinatorė doc. dr. Ekaterina Makrickiene.

Susitikimo metu atsakomybė už BOVA tinklą iš Estijos gyvybės mokslų universiteto (EMÜ) oficialiai perduota Vytauto Didžiojo universiteto komandai. BOVA tinklui VDU pirmininkaus 3 metus.

Renginio metu buvo aptarti ankstesni BOVA bendradarbiavimo rezultatai, aktualūs aukštojo mokslo iššūkiai Baltijos šalyse bei numatytos tolesnės tinklo plėtros kryptys. Ypatingas dėmesys skirtas BOVA strategijos 2025–2029 m. įgyvendinimui ir ateities veiksmų planui.

Taip pat buvo diskutuota apie BOVA tinklo 30-mečio minėjimo programą, bendradarbiavimo su NOVA tinklu stiprinimo galimybes bei potencialių naujų partnerių įtraukimą. Antrosios susitikimo dienos metu buvo aptarti ir patvirtinti 2026 m. planuojami BOVA kursai. Iš viso numatyta įgyvendinti 9 kursus.

Mokslininkai: tikėtina, kad potvynis šiais metais bus didesnis nei mes esame pripratę matyti

Kol žiema vandens telkinius dar laiko sukaustytus ledo gniaužtuose, po storu lediniu šarvu jau bręsta pavasario iššūkiai. Atšilimas gali tapti riba tarp ramybės ir staigių užliejimų, kai vanduo bei ledai ima diktuoti savo taisykles. Mokslininkai perspėja – šiemet susidarius storam ledo sluoksniui ir dideliems jo kiekiams upėse, potvynio rizika gali būti gerokai didesnė nei pastaraisiais metais. Temperatūros pokyčiai, intensyvus sniego tirpsmas ir ledonešis gali tapti rimtu išbandymu tiek žmonėms, gyvenantiems prie upių, tiek infrastruktūrai bei aplinkai. Todėl artėjantis pavasaris šiemet kelia ne tik viltį, bet ir būtinybę ruoštis galimiems ekstremaliems scenarijams.

„Jeigu tvano išvengti neįmanoma, vadinasi, reikia pasidaryti laivą“

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto lektoriaus, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologinių stebėjimų skyriaus vyr. specialisto Raimundo Baublio teigimu, Lietuvos upėse situacija šiuo metu išlieka pakankamai stabili – vandens lygis svyruoja nežymiai. Didesni vandens lygio pokyčiai pastebimi tik kai kuriose vandens matavimo stotyse ir tai dažniausiai lemia būtent upių nešamų ledų formuojamos sankamšos, kurios dažniausiai susidaro seklesnėse vagų vietose, ties upių vingiais ar salomis. Upės paviršiuje susigrūdę ledai formuoja netolygų ledo sluoksnį, o pastaruoju metu vyraujanti žema temperatūra suformuos dar didesnį ledo sluoksnį.

„Didžiosios Lietuvos upės (Nemunas, Neris) ir jos intakai yra pilnai arba didžiąja dalimi užšalę, tik kai kuriose atkarpose išlieka atviros upių vagos su priekrantės ledu ir nešamu ižu. Todėl tikėtina, kad laikantis šalčiams šios atkarpos taipogi bus padengtos ledo sluoksniu. Besiformuojant storesnei ledo dangai išlieka pavojus, kad atšilus orams visas per šalčius susidaręs ledas nebesutilps upių vagose, o tai lems aplinkinių teritorijų užliejimą. Pagal istorinius duomenis, didžiausias potvynio pavojus išlieka Nemuno žemupyje, kur aplink upę ir jos intakus natūraliai susiformavusios teritorijos, kurios kiekvienais metais pavasario potvynio metu yra užliejamos. Tokių užliejamų vietų rastume ties kiekviena didesne ar mažesne upe, todėl jau iš anksto reikėtų tam pasiruošti ir įvertinti visas galimas užliejimo grėsmes“, – sako specialistas.

VDU Žemės ūkio akademijos lektorius, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologinių stebėjimų skyriaus vyr. specialistas Raimundas Baublys

Ledų sangrūdos formuojasi upių vagos posūkiuose, kilpose, salose bei seklumose. Ledų lytys čia užkliūva, ypač kai yra žemas potvynio vanduo. Kaip pasakoja VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto profesorius dr. Petras Punys, prie aukštesnio vandens lygio potvynio metu ledų sankaupų rizika sumažėja, nors niekur nedingsta. „Šalyje išnykus dideliems potvyniams ir ledonešiams, upių vagos apaugo pertekline augalija, dugnai uždumblėjo. Ledonešis atlikdavo sanitarinį darbą – tiesiog išvalydavo upių vagas. Hidroinžinieriai apie potvynius mėgsta juokauti pasiremiant Biblija. „Turbūt pirmasis su potvyniu žemėje susidūrė Nojus. Išklausęs Aukščiausiojo neklystančią prognozę, jis priėmė teisingą sprendimą: jeigu tvano išvengti neįmanoma, vadinasi, reikia pasidaryti laivą“. Tai turint omenyje reikia veikti“, – sako profesorius.

Lietuvos upės – ledo gniaužtuose: kas laukia atšilus orams?

Paklaustas, kokie požymiai rodo, kad potvynis netrukus gali užtvindyti teritoriją, lektorius R. Baublys sako – dėmesį reikėtų atkreipti į oro temperatūrą. „Nuo jos labiausiai priklauso ir ledo bei sniego tirpimas, ir ledų judėjimas. Be abejo, padeda ir intensyvus lietus. Kai šiuo metu laikosi žema temperatūra, mažai tikėtina, kad vyktų intensyvesnis ledų judėjimas, tačiau pakilus oro temperatūrai ir susidarius kitoms palankioms meteorologinėms sąlygoms, ledas, susiformavęs ant vandens telkinių, pradės intensyviai tirpti ir formuoti ne tik potvynį, bet kartu ir ledonešį. Todėl žmonėms, ypač gyvenantiems arti upių ar užliejamose teritorijose, rekomenduojame nuolat vertinti esamą situaciją, žinant, kad potvynis kartais gali prasidėti ir visai netikėtai. Ne taip dažnai pasitaiko žiemų, kai tiek ir visa Nemuno vaga, tiek ir didžioji dalis Neries yra sukaustyti ledo. Tad bet koks atšilimas išjudins upėse esančius ledus, o kiek jie intensyviai ir sparčiai tirps, priklausys nuo vyraujančios oro temperatūros. Žinant, kad ledo storis vandens telkiniuose siekia 20 cm ir daugiau, tikėtina, kad potvynis šiais metais bus didesnis nei mes esame pripratę matyti“, – kalba lektorius.

Potvynių sumažėjus, žalos daugėja

Upių potvyniai yra dviejų tipų – pavasario arba sniego tirpsmo ir lietaus-liūčių arba šiltojo meto. Kol nebuvo klimato kaitos, Lietuvoje pavasariniai upių potvyniai pagal dydį būdavo gerokai aukštesni negu lietaus-liūčių meto potvyniai. Kaip teigia prof. dr. P. Punys, pavasarį potvynis Nemune ties Kaunu pakildavo apytiksliai 6 metrus (Druskininkuose – net 9 metrus), o lietingu laikotarpiu – apie 4 metrus. „Tačiau Vakarų Lietuvoje (upės Akmena-Danė, Minija, Venta) dažnai stebimi vėlyvo rudens ar žiemos meto potvyniai, čia skirtingų sezonų potvynių skirtumai beveik išnyksta. Atskira tema yra žemės ūkių laukų, urbanistinių arba užstatytų teritorijų užtvinimai dėl sniego tirpsmo arba intensyvių liūčių. Tuomet paviršinis vanduo kaupiasi paviršiaus įdubose arba lomose. Paskutiniais dešimtmečiais, suintensyvėjus urbanistinei plėtrai, kieti paviršių plotai žymiai padidėjo. Asfaltas, betoniniai grindiniai, parkingai yra nelaidūs paviršiniam vandeniui. Tai ženkliai padidina lokalių vietų užtvinimus“, – sako mokslininkas.

Per paskutinius tris dešimtmečius, ypač paskutinįjį, sniego danga nesusidaro, upės ištisai nebeužšąla. Priežastis aiški – akivaizdus klimato atšilimas, išskyrus šią žiemą. „Klimato kaita potvyniams pasireiškia per du pagrindinius meteorologinius veiksnius: oro temperatūrą ir kritulių kiekį. Nepaisant potvynių sumažėjimo, jų atnešama žala šalyje didėja – laimei, ne gyvybėmis“, – kalba prof. dr. P. Punys.

VDU Žemės ūkio akademijos profesorius dr. Petras Punys

Išskiriamos „kietos“ ir „minkštos“ priešpotvyninės priemonės. Pagal Žaliojo kurso politiką, įskaitant potvynių prevenciją, rekomenduojama taikyti „minkštas arba žaliąsias“ priemones – atstatyti upių salpas, jų išvingiavimą, plėsti pelkių ir  miškų plotus, kurie veikia „kempinės principu“ – akumuliuoja potvynių vandenį. „Deja, jų efektyvumas yra sąlyginai menkas, lyginant su tradicinėmis, „kietomis“ priemonėmis – užtvankomis, dambomis arba žemės paviršiaus pakėlimu – kurios gali suteikti šimtaprocentinę potvynio apsaugos garantiją. Kita vertus, jeigu yra didelė potvynio grėsmė, žmogus privalo pasitraukti, palikti upės slėnius ar jų salpas“, – kalba prof. dr. P. Punys.

Siekiant įvertinti ledo formavimosi eigą upėse, numatyti ir stebėti galimų ledų sangrūdų vietas, ledų judėjimą potvynio metu naudojamos įvairios modernios priemonės, padedančios laiku įvertinti esamą situaciją ir priimti reikiamus sprendimus. Tam pasitarnauja prie upių ir ežerų įrengtos vandens matavimo stotys, mobilios priemonės (pavyzdžiui, dronai), pasitelkiami nuotolinių tyrimų metodai – palydovinių Žemės nuotraukų analizė.

Ruoštis – blogiausiam, tikėtis – geriausio

Paklaustas, kaip išvengti potvynių daromos žalos privačiam ar valstybės turtui, aplinkai ar net katastrofinių padarinių, lektorius R. Baublys pataria susipažinti su potvynių rizikos ir potvynių grėsmės žemėlapiais bei potvynių rizikos valdymo planu, skirtais mažinti potvynių riziką ir jų padarinius Lietuvoje.

„Potvynių rizikos valdymo planas taikomas Nemuno, Lielupės, Ventos ir Dauguvos upių baseinų rajonų teritorijoms, kuriose yra galima didelė potvynių rizika arba yra tikimybė, kad gali kilti potvynis, galintis sukelti reikšmingas neigiamas pasekmes žmonių sveikatai, aplinkai, kultūros paveldui ir ekonominei veiklai. Visoms teritorijoms, kurioms yra taikomas Valdymo planas, yra parengti potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapiai. Potvynių grėsmės žemėlapiai upių baseinų rajonuose parodo potvynių užliejamas teritorijas esant įvairioms (mažoms, vidutinėms, didelėms) vandens lygio tikimybėms. Būtent užliejimai dėl ledo sangrūdų upėse sukeliamų patvankų priskiriami didelės tikimybės potvyniams. Pagal žemėlapyje detaliai atvaizduojamas užliejamas teritorijas ir tinkamai planuojant įvairias ūkines veiklas galima išvengti potvynių daromos žalos privačiam ar valstybės turtui, aplinkai ar net katastrofinių padarinių“, – sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologinių stebėjimų skyriaus vyr. specialistas.

Pasak pašnekovo, tikriausiai didžiausia gyventojų daroma klaida – visų galimų grėsmių, kurias kelia potvynis, o ypač pavasarinis – ledonešis, neįvertinimas. „Didžiųjų upių pakrantėse gyvenantys gyventojai dažniausiai užmiršta buvusių potvynių padarytus nuostolius ir tuomet ne visai atsakingai vertina gresiančio potvynio keliamą pavojų, užmiršdami, kad kiekvienais metais potvynis gali būti skirtingas. Jeigu pastaruosius dešimt ir daugiau metų pavasarinis potvynis nepadarydavo didesnės žalos, tai nereiškia, kad ir šiais metais potvynis „mūsų nepalies“. Todėl kiekvienais metais pavasarinį potvynį būtina vertinti kaip didelę grėsmę, kuriai reikia pasiruošti“, – sako lektorius R. Baublys.

„GreenEURproject“ – kryptingas žingsnis link tvaresnių Europos projektų

Europos Sąjungos žaliojo kurso tikslai formuoja ne tik aplinkosaugos ar pramonės politiką, bet ir tarptautinių švietimo, mokslo bei bendradarbiavimo projektų įgyvendinimą. Vis dažniau keliami klausimai, kaip realiai įvertinti projektų poveikį aplinkai ir kaip užtikrinti, kad tvarumo principai nebūtų vien deklaratyvūs. Atsakant į šiuos iššūkius, 2024–2026 m. įgyvendinamas Erasmus+ projektas „Assess and label the green sustainability of European projects“ (GreenEURproject), kurio pagrindinis tikslas – sukurti patikimą ir praktiškai taikomą sistemą Europos projektų aplinkosauginiam tvarumui vertinti.

Projektas siekia spręsti aktualią problemą – iki šiol Europos lygmeniu nebuvo vieningo, aiškiai struktūruoto įrankio, kuris leistų objektyviai įvertinti skirtingų projektų aplinkosauginį poveikį. „GreenEURproject“ orientuojasi į tai, kad projektų rengėjai ir vykdytojai galėtų sąmoningiau planuoti veiklas, taikyti mažesnio poveikio aplinkai sprendimus, efektyviau naudoti išteklius ir prisidėti prie ilgalaikių tvarumo tikslų. Projektą koordinuoja Université de Lorraine (Prancūzija), o partnerių konsorciumą sudaro Vytauto Didžiojo universitetas, Eskišechiro technikos universitetas Turkijoje, Vigo universitetas Ispanijoje bei Europos universitetų fondas.

Svarbus projekto rezultatas – poveikio aplinkai įvertinimo skaičiuoklė (Environmental Impact Calculator). Tai – skaitmeninis įrankis, leidžiantis struktūruotai ir sistemiškai įvertinti projektų poveikį aplinkai. Partneriai susitarė dėl skaičiuoklės architektūros, kuri apima bendrą projekto aprašą, kokybinę ir kiekybinę vertinimo dalis bei galutinį įvertinimą, kurio pagrindu automatiškai sugeneruojamas projekto tvarumo sertifikatas. Projekto eigoje buvo suderinti sprendimai, užtikrinantys, kad skaičiuoklė būtų ne tik moksliškai pagrįsta, bet ir patogi naudotojams bei pritaikoma skirtingų tipų projektams.

„GreenEURproject“ tikslas neapsiriboja vien techninio įrankio sukūrimu. Projektu siekiama platesnio pokyčio – skatinti tvarumo kultūrą projektų planavimo ir įgyvendinimo procese. Numatyta, kad projekto pabaigoje veiks viešai prieinama Environmental Impact Calculator platforma, bus sukurta GreenEUR Label – aplinkosauginio tvarumo ženklas, taip pat parengtos metodinės gairės ir rekomendacijos projektų vykdytojams bei institucijoms. Šie rezultatai turėtų tapti praktine pagalba organizacijoms, siekiančioms ne tik atitikti formalius reikalavimus, bet ir realiai prisidėti prie aplinkosauginių tikslų.

Svarbų vaidmenį projekte atlieka VDU Žemės ūkio akademija, kurios veiklas „GreenEURproject“ įgyvendinime koordinuoja projekto VDU dalies vadovas dr. Dainius Savickas. Jo vadovaujama komanda aktyviai prisideda prie aplinkosauginio tvarumo vertinimo metodikos kūrimo ir tobulinimo, užtikrinant, kad kuriami sprendimai būtų moksliškai pagrįsti ir pritaikomi skirtingų tipų Europos projektams.

VDU Žemės ūkio akademijos indėlis projekte grindžiamas Akademijos ilgamete moksline ir taikomąja patirtimi tvarios plėtros, aplinkosaugos ir gamtos išteklių valdymo srityse. Aktyvus dalyvavimas kuriant ir testuojant aplinkosauginio tvarumo vertinimo sprendimus sudaro prielaidas, kad „GreenEURproject“ rezultatai būtų nuoseklūs, palyginami ir pritaikomi skirtingų tipų projektų kontekste. Šios veiklos prisideda prie projekto kokybės užtikrinimo ir stiprina Lietuvos aukštojo mokslo institucijų vaidmenį formuojant tvaresnių Europos projektų įgyvendinimo praktiką.

Profesinių kompetencijų stiprinimas žemės ūkio sektoriuje

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) įgyvendina projektą „Žemės ūkio sektoriaus specialistų ir kitų suinteresuotų asmenų profesinių kompetencijų ir įgūdžių tobulinimas“ (projekto Nr. 24PM-KK-24-1-07468-PR001). Projektu siekiama kryptingai stiprinti žemės ūkio sektoriaus žmogiškuosius išteklius, sudarant galimybes nuolatiniam žinių atnaujinimui ir praktinių įgūdžių tobulinimui.

Projekto tikslas – skatinti žemės ūkio sektoriaus specialistų kompetencijų tobulinimą, prisidedant prie žemės ūkio konkurencingumo augimo, specifinių žinių gilinimo ir inovatyvių sprendimų diegimo šioje srityje. Projektas orientuotas į aktualius sektoriaus poreikius, apimančius ekonominius, aplinkosauginius, technologinius, finansinius ir teisinius aspektus.

Įgyvendinant projektą numatyta pagal neformaliojo mokymo programas suorganizuoti 95 mokymo kursus. Mokymuose planuojama apmokyti 1425 dalyvius, o mokymai bus vykdomi 51-oje Lietuvos savivaldybėje, taip užtikrinant jų prieinamumą įvairiuose šalies regionuose.

Mokymai skirti:

  • ūkininkams;
  • Žemės ūkio ir kaimo verslo valdų registro informacinėje sistemoje registruotiems jų šeimos nariams;
  • ūkininkų partneriams ir ūkio darbuotojams;
  • kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, užsiimantiems žemės, maisto ir miškų ūkio veikla bei įregistravusiems valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre;
  • kaimo vietovėse ūkine veikla užsiimantiems žemės valdytojams;
  • labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių darbuotojams;
  • tradiciniams amatininkams.

Mokymų programos apima platų temų spektrą, aktualų šiuolaikiniam žemės ūkiui:

  • Žemės ūkio verslo subjektų apskaita ir apmokestinimo aktualijos (kodas – 40411001);
  • Bearimės ir tausiosios technologijos (kodas – 50710002);
  • Žemės ūkis ir biologinės įvairovės išsaugojimas: ką turi žinoti ūkininkai, tvarkantys EB svarbos buveines (kodas – 50520001);
  • Ūkininkavimo rizikos vertinimas ir jos valdymas, siekiant didinti ūkių atsparumą ir konkurencingumą (kodas – 50810005);
  • Žemės ūkio srityje dirbančių asmenų darbo, saugos ir sveikatos teisiniai aspektai (kodas – 50716002);
  • Ūkio ekonomika ir valdymo sprendimai: rinkodara (kodas – 50311001);
  • Skaitmeninių technologijų naudojimas ūkio efektyvumui didinti (kodas – 50613001);
  • Efektyvus finansų valdymas ūkininko ūkyje (kodas – 396041116);
  • Tvarus ir bioekonomikos principais paremtas ūkininkavimas (kodas – 296031103).

Mokymai organizuojami kontaktiniu ir nuotoliniu būdu. Didelis dėmesys skiriamas praktinių žinių perteikimui, kad įgytos kompetencijos būtų sėkmingai taikomos kasdienėje ūkinėje ir profesinėje veikloje.

Įgyvendinant projektą VDU Žemės ūkio akademija prisideda prie žemės ūkio sektoriaus specialistų kvalifikacijos kėlimo, žinių sklaidos regionuose, inovatyvių sprendimų diegimo bei tvarios ir konkurencingos žemės ūkio veiklos plėtros. Projektas sudaro galimybes stiprinti žmogiškuosius išteklius kaimo vietovėse ir didinti ūkių atsparumą ekonominiams bei aplinkosauginiams iššūkiams.

Visa aktuali informacija apie vykdomus ir planuojamus mokymus, jų datas, vietas, registracijos sąlygas bei kitą svarbią informaciją skelbiama VDU Žemės ūkio akademijos interneto svetainėje.

Nr. 24PM-KK-24-1-07468-PR001 „Žemės ūkio sektoriaus specialistų ir kitų suinteresuotų asmenų profesinių kompetencijų ir įgūdžių tobulinimas“ pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Mokymai ir įgūdžių įgijimas“.

VDU Žemės ūkio akademijos biblioteka kviečia atsirinkti nurašytas knygas

2024 m. įsigaliojus Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymo pataisoms, bibliotekoms sudaryta galimybė nurašytas spausdintas knygas neatlygintinai perduoti fiziniams ir juridiniams asmenims.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) biblioteka kviečia visus, kurie nori papildyti savo asmenines kolekcijas apsilankyti bibliotekoje ir atsirinkti nurašytas knygas.

Lentynose rasite knygų iš gamtos ir tiksliųjų mokslų, ekonomikos ir vadybos, filosofijos, statistikos, geografijos ir kitų sričių.

Kur rasti?

VDU ŽŪA III rūmuose (Universiteto g. 10, Akademija).

Kada?

  • Vasario 3–6 dienomis knygų atsirinkimo laiką derinti telefonu +370 37 752304
  • Vasario 9–20 d. I–IV 13–16 val., V 13–15 val.

Knygos iš anksto nerezervuojamos, atsirinkti galite tik atėję į VDU ŽŪA III rūmus.

Biblioteka neatsako už fizinių ir juridinių asmenų veiksmus, atliktus naudojantis jų nuosavybėn perduotomis nurašytomis knygomis.