VDU tarptautinė dėstymo savaitė 2025

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) kviečia studentus ir darbuotojus dalyvauti VDU tarptautinėje dėstymo savaitėje 2025, kuri vyks gegužės 5–9 dienomis.

Šios savaitės metu tarptautiniai dėstytojai iš partnerinių universitetų visoje Europoje ir už jos ribų skaitys paskaitas įvairiomis aktualiomis temomis, tarp jų:

Šiuolaikinė žemdirbystė ir regeneracinis ūkininkavimas;
Bioekonomika ir darnus vystymasis;
Dirvožemio sveikata ir aplinkosaugos valdymas;
Maisto kokybė, sauga ir atliekų mažinimas;
Energijos vartojimo efektyvumas, klimato politika ir skaitmeninės inovacijos žemės ūkyje.

Paskaitos vyks VDU Žemės ūkio akademijos rūmuose:

Centriniai rūmai (Studentų g. 11);
II rūmai (Studentų g. 15);
III rūmai (Studentų g. 10).

Išsamus paskaitų tvarkaraštis, įskaitant temas, dėstytojus, laikus ir vietas

Tai puiki galimybė:

Praturtinti savo akademines žinias;
Išklausyti tarptautinių ekspertų įžvalgas;
Dalyvauti diskusijose apie aktualius pasaulio iššūkius ir perspektyvas.

Kviečiame visus studentus ir darbuotojus dalyvauti paskaitose ir tapti šios tarptautinės mokymosi patirties dalimi.

Renginio organizatoriai: VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos, Bioekonomikos plėtros, Inžinerijos, Miškų ir ekologijos fakultetai bei Bioekonomikos tyrimų ekscelencijos centras.

Kokie bus Lietuvos miškai: akademikai miškasodyje

Balandžio 22 d. Lietuvos mokslų akademijos akademikai, Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro mokslininkai kartu su VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ specialistais sodino paprastosios pušies, paprastosios eglės ir juodalksnio medelius VĮ „Lietuvos miškų urėdija“ Ukmergės regioninio padalinio miškuose. Kelias valandų padirbėję daugiau kaip vieno hektaro plote – pasodinę kelis šimtus pušaičių ir eglaičių, renginio dalyviai pokalbyje diskutavo aktualiomis temomis.

Visiems žinomas stiprus emocinis lietuvių ryšys su gamta ir ypač medžiais. Tai liudija dažni protestai, kai miestuose pradedama kirsti medžius. Tačiau ar visuomenė žino medžių kirtimo ir atsodinimo principus? Ar įsivaizduojame, kaip evoliucionavo ir kokie turėtų būti Lietuvos miškai? Ar reikia leisti miškui ataugti natūraliai, ar būtina formuoti jo struktūrą? Kokio intensyvumo ekonominė veikla gali būti leidžiama miškuose? Galbūt gamta be žmogaus įsikišimo yra pats geriausias ekosistemų tvarumo stiprinimo būdas? Juk gamtinė atranka yra stipri evoliucinė jėga, lemianti natūralią miško ekosistemų raidą. Vis dėlto reikia suvokti, kad pastaraisiais dešimtmečiais didelį poveikį ekosistemoms daro žmogaus sukelti visuotinio klimato atšilimo veiksniai. Dėl to augalija, taip pat medžiai ima migruoti, o Lietuvos miškuose jau dygsta naujos jų rūšys. Be to, medžius puola įvairūs kenkėjai, kuriems labai patinka šylantis klimatas.

Todėl vargu, ar galime tik pasyviai stebėti šiuos procesus, tikėdamiesi, kad miško ekosistemos atsilaikys. Mokslininkų manymu, reikia padėti miškui stiprinant svarbiausių miško ekosistemos rūšių adaptyvumą ir adaptabilumą. Tai galima padaryti taikant pagalbinę populiacijų migraciją, vystant gamtai artimą miškininkystę. Kartu būtina stiprinti medžių prisitaikymą prie aplinkos – kurti jų genetinio gerinimo programas, praturtinti bioįvairovę ir genetinę įvairovę. Šios priemonės neabejotinai sustiprintų miško ekosistemų tvarumą.
Kita vertus, būtina įvertinti rūšių migracijos procesus ir jų pasekmes. Pasitraukus ledynmečiui Lietuvą pasiekė mums įprastos miško medžių rūšys, tačiau jų migracijos greitis buvo nevienodas. Pavyzdžiui, liepos įsitvirtino Lietuvoje prieš keliolika tūkstančių metų, o bukas su platanalapiu klevu – tik dabar. Todėl reikia nuspręsti, ar stengsimės „uždaryti duris“ ir stabdyti šį natūralų rūšių plitimo procesą, ar visgi reikėtų stiprinti migruojančių rūšių adaptyvumą, kad jos įsitvirtintų Lietuvos miškuose ir taip padidintų jų bioįvairovę. Sprendimus teks priimti remiantis moksliniais tyrimais, kadangi klaidos šioje srityje sunkiai ištaisomos.

Verta akcentuoti, kad itin svarbų vaidmenį išsaugant ir atkuriant miško ekosistemas atlieka miškininkai. Jų darbas neapsiriboja vien ūkine veikla – miškininkai prisideda prie biologinės įvairovės išsaugojimo, invazinių rūšių kontrolės, miškų atkūrimo ir gamtotvarkos priemonių įgyvendinimo, stebi medynų sanitarinę būklę, planuoja miško priežiūros darbus, siekdami užtikrinti ekosistemų tvarumą, įgyvendina saugomų teritorijų tvarkymo planus ir bendradarbiauja su mokslininkais bei aplinkosaugininkais.

Taigi, miškasodžio dalyviai ne tik prisidėjo prie Lietuvos girių atkūrimo. Mokslininkai kartu su urėdijos specialistais nusprendė tęsti bendradarbiavimą ir ieškoti geriausių minimų problemų sprendimo metodų.

Parengė akad. Darius Danusevičius ir LMA vyriaus. specialistas ryšiams su visuomene dr. Rolandas Maskoliūnas
Virginijos Valuckienės nuotraukos

NUOTRAUKŲ GALERIJA

VDU moksleivius kviečia svajones įgyvendinti iš anksto – skirs skatinamąsias stipendijas labiausiai motyvuotiems

Svajojantiems apie studijas, bet susiduriantiems su nerimu, ar tikrai viskas klostysis pagal planą, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kviečia savo svajonių siekti lengviau. Universitetas kartu su verslo mecenatais labiausiai motyvuotiems, talentingiems ir savo ateities studijas VDU planuojantiems būsimiesiems studentams skirs skatinamąsias stipendijas.

Universiteto atstovų teigimu, tai – puiki galimybė užsitikrinti finansinę paramą dar prieš pradedant studijas ir susitelkti į šiuo metu svarbiausią tikslą – akademinius pasiekimus.

„Kviečiame moksleivius išdrįsti svajoti, o mes padėsime jų svajones įgyvendinti”, – sako VDU Studijų marketingo ir priėmimo skyriaus vadovė Loreta Petrauskaitė.

Idėja steigti šią stipendiją gimė norint sujungti du labai svarbius elementus: moksleivius ir verslo atstovus.

„Moksleiviai nerimauja dėl savo būsimų pasirinkimų, ar studijos suteiks saugumą, darbą ateityje, jie jaučiasi neužtikrinti ir dvejojantys dėl daugelio dalykų, kurių vienas dažniausių – finansinis studijų aspektas. Tuo metu verslo pasaulio atstovai, kurie yra šios stipendijos mecenatai, susiduria su specialistų trūkumu, todėl yra pasiruošę investuoti į jaunąją kartą. Būtent tai ir paskatino sukurti platformą, kurioje šios dvi žmonių grupės susitiktų ir iš to gimtų prasmingi bei ateitį kuriantys ryšiai”, – kalba L. Petrauskaitė.

VDU Studijų marketingo ir priėmimo skyriaus vadovė Loreta Petrauskaitė

Pasak universiteto atstovės, verslo įmonėms dalyvauti šioje programoje verta ne tik dėl galimybės užsitikrinti, jog ateityje būtų žmonių, galinčių sklandžiai įsilieti į jų įmonių veiklą. „Žmogiškieji ištekliai visada išliks svarbiausiu resursu, į kurį investuoti yra būtina“, – tvirtina L. Petrauskaitė.

VDU – labiausiai studentus remiantis universitetas šalyje

Kaip teigia VDU Studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė, kitų aukštųjų mokyklų tarpe VDU išsiskiria kaip daugiausia studijų stipendijų fondų skirtingoms tikslinėms grupėms remti turintis universitetas. Šiuo metu universitete veikia daugiau nei 10 skirtingų fondų, studentai gali pretenduoti gauti daugiau nei 20 mecenatų įsteigtas stipendijas.

„Remti studentus, suteikiant jiems didesnes galimybes siekti asmeninių užsibrėžtų tikslų, visuomet buvo ir bus vienas iš pagrindinių universiteto vertybinių principų. Ši vakarietiška tradicija yra užkoduota atkurtojo VDU DNR. Nepriklausomybės pradžioje pirmaisiais universiteto mecenatais tapo jį atkurti padėjusio JAV lietuvių išeivijos bendruomenės nariai. Ši tradicija yra tęsiama iki šiol“, – pasakoja S. Pilkienė.

VDU Studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė

Ji pabrėžia, jog universitetas jautriai ir operatyviai reaguoja į visuomenėje vykstančius pokyčius. Prasidėjus COVID-19 pandemijai ir daugeliui šeimų netekus finansinio stabilumo buvo įkurtas fondas pirmakursiams iš socialiai pažeidžiamų grupių, kuriems dėl susiklosčiusios situacijos tapo sunkiau siekti aukštojo išsilavinimo.

„Esame įkūrę ir talentų paramos fondą itin gabiems vaikams, kuriems reikalinga paskata jų asmeniniams rezultatams pasiekti. Pernai įsteigta ir aktyviems bei visuomeninėje, pilietinėje, kultūrinėje veikloje ar net globaliu mastu pasižymėjusiems būsimiems pirmakursiams skirta Artes liberales 35-mečio studijų stipendija. O sprendžiant itin reikalingų darbuotojų klausimą, kartu su verslo partneriais šiemet nusprendėme imtis dar vienos iniciatyvos ir įsteigti verslo mecenatų stipendijas. Taip siekiame moksleiviams padėti įveikti prieš baigiamuosius egzaminus kylantį nerimą ir jaustis užtikrinčiau dėl savo ateities ir svajonių specialybės žinant, jog prie tų svajonių įgyvendinimo prisidės ir pats universitetas ar verslo partneriai“, – iniciatyvą apibūdina VDU Studijų prorektorė.

Svarbiausias veiksnys – turėti tikslą ir sistemingai jo siekti

VDU Studijų marketingo ir priėmimo skyriaus vadovė pažymi, jog svarbiausias veiksnys, norintiems pretenduoti į šią stipendiją, yra motyvacija.

„Juk visi norime dirbti atsakingų, kūrybingų, drąsių žmonių apsuptyje. Jauni specialistai savo karjeros pradžioje dažnai dar nėra spėję sukaupti didelio žinių ir kompetencijų bagažo, tačiau yra rimtai nusiteikę viso to išmokti. Šia, kartu su verslo atstovais sukurta, iniciatyva ir norime prisidėti prie jau dabar kryptingai savo svajonių ir tikslų siekiančių jaunuolių motyvacijos stiprinimo“, – pabrėžia L. Petrauskaitė.

Pasak S. Pilkienės, visuomenėje nuolat girdime daugybę istorijų, kokį nerimą išgyvena abiturientai, bijodami nepatenkinti tėvų, mokytojų ar net savo pačių lūkesčių atitinkamai išlaikyti egzaminus ir įstoti į norimą studijų programą. Dažniausiai jaunuoliams kylantys klausimai: ar pavyks gauti valstybės finansuojamą vietą, kiek kainuos pragyvenimas, kas apmokės už studijas ir pan.?

„Siekdami padėti sumažinti šiuos nerimą keliančius jausmus mes moksleiviams siūlome jau dabar pradėti įgyvendinti savo svajones. Tereikia užpildyti paraišką ir pateikti svarbiausius argumentus, kokioje studijų programoje moksleivis ar moksleivė nori studijuoti, kodėl jam/jai svarbu įgyti būtent tokį išsilavinimą ir papasakoti, kiek pastangų įdėta einant šio tikslo link. O jų istorijas išgirdę universiteto atstovai ar verslo partneriai suteiks galimybę iš anksto užsitikrinti papildomą finansavimą išsvajotam tikslui pasiekti“, – projekto misiją apibūdina prorektorė.

Gausus būrys rėmėjų

Prie VDU iniciatyvos jau prisijungė Lietuvos ir tarptautinės kompanijos, kurioms socialinė atsakomybė visuomenės vystymui yra viena iš pagrindinių veiklos vertybių. Šiuo metu projekte dalyvauja tokios įmonės kaip „Hegelmann Transporte“, „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ filialas „VH Lietuva“, AB „Linas Agro“, UAB „Agrokoncernas“, UAB „Dojus agro“, UAB „Rovaltra“, UAB „Delaval“, UAB „Ivabaltė“, UAB „Nordzucker Business Services“, UAB „Nando“ ir kitos.

„Tai įmonės, kurios jau ne vienerius metus bendradarbiauja remiant VDU studentus, tad džiaugiamės jų ryžtu prisidėti ir prie šios naujos iniciatyvos. Socialiai atsakingo verslo atstovai žino, jog geriausias būdas išvengti darbuotojų trūkumo ateityje yra investicija į studentus. Daugiausiai tai įmonės, kurios investuoja į mechanikos bei vandens inžinierių, žemėtvarkininkų, miškininkų, apskaitininkų, maisto kokybės ekspertų ir kitų labai trūkstamų specialistų rengimą. Tačiau VDU pirmakursių fondas yra skirtas įvairių studijų krypčių studentų rengimui, kadangi jau dabar Lietuvoje darbuotojų trūkumas jaučiamas visose veiklos srityse“, – teigia S. Pilkienė.

Atranka vyks keliais etapais

Norintieji pretenduoti gauti stipendiją turi užsiregistruoti Moksleivių ID platformoje ir užpildyti stipendijos gavimo paraišką, pateikiant motyvuotus argumentus, kodėl jo/jos studijas turėtų finansuoti universitetas ar socialiniai partneriai. Tuomet sulaukę universiteto ar socialinių parnerių pasiūlymo finansuoti ar remti studijas, įstoti į Vytauto Didžiojo universitetą stojimo paraiškoje pasirinktą studijų programą nurodžius pirmuoju prioritetu.

Pretendentų atranka bus vykdoma 3 etapais. Pirmasis etapas vyksta iki birželio 1 d., antrasis – iki rugpjūčio 1 d., trečiasis – iki rugpjūčio 31 d. Atranką vykdys komisija, sudaryta iš universiteto atstovų ir mecenatų, kuri priims sprendimus dėl stipendijų skyrimo.

Su paraiškas pateikusiais moksleiviais VDU atstovai susisieks per savaitę nuo paraiškos pateikimo ir informuos, ar pateikti dokumentai yra tvarkingi bei priimami. Informaciją apie stipendijos paskyrimą būsimi studentai gaus iki nurodyto etapo pabaigos.

Priklausomai nuo konkurso ir moksleivio motyvacijos, įstojus į valstybės finansuojamą vietą būsimiems pirmakursiams gali būti pasiūlytos įvairios stipendijos, siekiančios nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Įstojus į valstybės nefinansuojamas studijas – studijų kainos padengimas sieks nuo 25 iki 100 proc. visos sumos.

VDU bendruomenė gedi mirus Jo Šventenybei popiežiui Pranciškui

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) bendruomenė su giliu liūdesiu prisijungia prie viso pasaulio katalikų bendruomenės, kuri gedi mirus Jo Šventenybei popiežiui Pranciškui.

Popiežius Pranciškus garsėjo kuklumu, dėmesiu įtraukčiai, bendruomeniškumo skatinimu. Šventasis Tėvas buvo vertinamas už pastangas palaikyti socialinį teisingumą, aplinkos tausojimą, atjautą ir rūpestį atsidūrusiais visuomenės paraštėse. Popiežius kvietė pasaulį palaikyti vertybes, kurios artimos ir mūsų universiteto bendruomenei – nuolat mokytis, mąstyti kritiškai, remti vargingus, pažeidžiamus ir visus, kam reikalinga pagalba, būti atviriems ir tolerantiškiems.

Milijonus širdžių palietusį popiežių Pranciškų prisimename kaip gailestingą, nuolankų Bažnyčios vadovą, kuris valdė siekdamas suvienyti skirtingų pažiūrų žmones, kvietė rūpintis gamta ir vieniems kitais.

Gedėdami šios netekties, kviečiame bendruomenę skirti laiko maldai ir apmąstymams, pagerbiant popiežiaus Pranciškaus atminimą. Tesiilsi ramybėje.

Nuotr. Casa Rosada (Argentina Presidency of the Nation)

Projekto „CogreenEu“ veiklų metu – diskusijos apie jaunimo įsitraukimą sprendžiant klimato kaitos klausimus

Projektas „CogreenEu“ vykdomas pagal CERV programą (Piliečiai, lygybė, teisės ir vertybės). Projektu siekiama įtraukti vietos bendruomenes ir piliečius į diskusijas ir veiksmus, susijusius su klimato kaita ir aplinka.

Projektas plėtojamas kuriant tarptautinius susitikimus, kuriuose vyksta įvairios veiklos, seminarai ir renginiai, kuriuose idėjos ir pasiūlymai apie tvarumą gali būti įgyvendinami praktiškai.

Vykdoma veikla ir jų vertinimas bus grindžiamas tvaraus vystymosi tikslais, įtrauktais į 2030 m. Jungtinių Tautų darbotvarkę. Vienas esminių projekto tikslų – skatinti kartų dalyvavimą, kuris laikomas vienu iš pagrindinių „CogreenEu“ plėtros veiksnių, siekiant įtraukti į projektą kuo daugiau piliečių. Šiuo atveju projekto tikslas yra suteikti daugialypį, daugiakultūrį ir įvairų balsą, kad būtų galima spręsti pagrindinius iššūkius, kylančius dėl dabartinės klimato situacijos.

Tikslai

Reklamuoti naują vietos politiką, siekiant, kad piliečiai ir jaunimas, kaip pagrindiniai projekto sprendimus priimantys asmenys, galėtų kurti;
Didinti jaunų žmonių informuotumą apie Europos žaliąjį paktą ir jų vaidmenį Europos Sąjungos ekologiniame perėjime;
Didinti piliečių pilietinę atsakomybę ir įsitraukimą į klausimus, susijusius su darniu jų miestų vystymusi;
Skatinti keitimąsi patirtimi ir mokymąsi tarp skirtingų dalyvaujančių subjektų, siekiant suformuluoti bendras strategijas ir vietinius veiksmus, susijusius su ekologiniu perėjimu.

Inovatyvūs aspektai

Vienas iš esminių projekto elementų – palengvinti jaunų žmonių dalyvavimą visose suplanuotose veiklose ir seminaruose;
Tiesa, šios gyventojų grupės potencialas gali labai padėti skleisti idėjas ir pasiūlymus kovojant su klimato kaita;
Kita vertus, „CogreenEu“ metodika taip pat pristato naujovių aspektus, susijusius su bendradarbiavimu ir pridėtine verte, kurią skirtingi partneriai gali kartu sukurti.

Projekto biudžetas : 148 010 €

Projekto laikotarpis: 2023 m. birželio mėn. – 2025 m. vasario mėn.

Projekto svetainė: https://cogreeneu.eu/

Informacinės nuorodos apie projekto susitikimus:

Projekto partneriai

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoja (VDU ŽŪA) Lietuva, Municipality of Altea ir ASEID- Asociación para el empleo, la inclusion y el desarrollo, Ispanija, Responsible Young Drivers Vlaanderen Vzw, Belgija, Research and Education of Social Empowerment and Transformation (RESET) Kipras, Organosi Gi, Graikija ir Giovani Senza Frontiere (GIOSEF) Italija.

Apskaita be stereotipų: modernus Augustės žvilgsnis į finansų pasaulį

Augustė Ronkytė – pavyzdys, kaip kruopščiai pasirinktos studijos veda profesinės sėkmės link. Savaranišką gyvenimą pradėjusi studijomis apskaitos ir finansų srityje, šiandien Augustė ryžtingai griauna apie buhalterius sudarytus stereotipus, pasakoja apie šiuolaikinius iššūkius ir ateities planus, kuriuose svarbiausia – drąsus žvilgsnis į rytojų.

Studentų miestelyje – mokslo, gyvenimo ir gamtos sinergija

„Prieš renkantis studijų kryptį, atlikau įvairių asmenybės testų, siekiant išsiaiškinti, kuria kryptimi eiti, atsižvelgiant į savo asmenines savybes. Žinojau, kad man tiktų tikslieji mokslai. Nagrinėjant programų aprašymus, mano dėmesį patraukė VDU Žemės ūkio akademijos vykdoma programa Apskaita ir finansai. Sužavėjo tai, kad programoje yra dėstomi ir apskaitos, ir finansų dalykai. Nesuklydau – programa iš tiesų daug aprėpianti. Kadangi esu kilusi iš Telšių rajono, mintyse kirbėjo ir kitų pasirinkimų – galbūt studijuoti Klaipėdoje? Tačiau mano pasirinkimų labirintuose Kaunas išplėšė pergalę. Atvykus studijuoti žvilgsnį iškart patraukė Akademijos studentų miestelis. Vargu, ar Lietuvoje dar kur galime rasti tokią žalią erdvę, kur taip harmoningai kuriama sinergija tarp studijų erdvių, studentų bendrabučių ir gamtos. Kai gyvenau bendrabutyje, džiaugiausi jausdama bendruomenę ir žavėjausi, kad viskas yra šalia: ir fakultetas, ir studijų draugai“, – sako ketvirtakursė Augustė.

Žaliasis studentų miestelis Augustę sužavėjo neatsitiktinai. Mergina teikia prioritetą aktyviam laisvalaikiui gryname ore. „Žinoma, kaip ir visi, mėgstu ir serialus žiūrėti, ir knygas skaityti. Tiesa, pastarasis pomėgis šiais laikais – kaip niekada „prabrangus“: ne visada randu laisvo laiko šiam malonumui“, – sako mergina ir atskleidžia, kad ateityje norėtų daugiau tapyti ir išmokti groti pianinu.

Griūva nusistovėję stereotipai

Praktiką atlikusi vienoje Kauno gamybinėje įmonėje, Augustė joje liko dirbti buhalterinės apskaitos skyriuje. „Dirbu skyriuje, kuriame – išties daug darbuotojų. Tvarkome buhalterinę apskaitą. Studijose jau buvau spėjusi susiformuoti vaizdą, kaip vykdoma apskaita ir tvarkomi finansai, o darbe tai galiu pritaikyti praktiškai, lengviau suprasti įmonėje vykstančius procesus. Neslėpsiu, šiuo metu mano gyvenime krūvis nemažas: tenka suderinti ir studijas, ir darbą. Tačiau šiuo metu investuoju į savo ateitį – noriu pradėti karjerą“, – atvirauja Augustė.

Šiuolaikiniame, technologijų kupiname pasaulyje, griūva stereotipai apie tai, kad buhalterio darbas – monotoniškas ir nuobodus. Modernios programos ir dirbtinis intelektas finansinės apskaitos specialistams suteikia galimybę darbą atlikti greičiau ir efektyviau. Buhalteriai šiandien ne tik kontroliuoja finansinius srautus, bet ir dalyvauja strateginiuose sprendimuose, analizuoja įmonių finansinę būklę ir padeda kurti augimo planus. Vykstant šiems pokyčiams, buhalterio darbas tampa vis dinamiškesnis.

„Finansinės apskaitos specialistų darbas – nemonotoniškas. Iš savo patirties jau esu pastebėjusi – tenka spręsti įvairius iššūkius ir problemas, kurios kaskart – skirtingos. Komunikuojame ir su kolegomis iš kitų skyrių. Žinoma, tam tikrų pasikartojančių darbų turbūt neišvengsime nei vienoje specialybėje, tačiau kitos įvairios situacijos praskaidrina dieną ir formuoja šiuolaikišką požiūrį. Apskaita – sritis, kur daug dalykų gali būti skaitmenizuojama ir robotizuojama. Įmonėse apskaitos specialistams neretai tenka dalyvauti skaitmenizavimo procese ir kitiems paaiškinti, kaip veikia įvairūs duomenys. Iššūkis, su kuriuo susiduriame – poreikis prisitaikyti prie kintančių įstatymų. Tad turime nuolat sekti naujienas ir tobulėti – ieškome informacijos, dalyvaujame įvairiuose seminaruose, ieškome būdų, kaip prisitaikyti prie kintančios mokestinės sistemos. Tad kaip vieną svarbiausių mano krypčių įvardyčiau gebėjimą prisitaikyti prie kintančio pasaulio ir siekį kasmet efektyvinti įmonės veiklą“, – vardija pašnekovė.

Augustės nuomone, kiekvienas žmogus, studijuojantis apskaitos ir finansų srityje, turėtų siekti būti tikru specialistu. „Matome ir šiuo metu, tačiau ir ateityje tikrai neišvengsime dar didesnių skaitmenizavimo, robotizavimo, optimizavimo procesų. Dalį darbų atliks kompiuterinės programos, rankinio darbo reikės vis mažiau, bet visada reikės žmonių, gebančių kurti ir prižiūrėti šias sistemas. Todėl manau, kad kompetentingų specialistų poreikis ateityje tikrai didės. Šios srities specialistų atlyginimai Lietuvos rinkoje tikrai pakankamai konkurencingi. Šiuo metu su grupiokais tik pradedame žengti savo karjeros keliu, bet net ir šiame lygmenyje atlyginimai tikrai yra geri. Pildant patirties, žinių, gebėjimų bagažą, akivaizdu, atlyginimai tikrai augs ir ateityje“, – šviesias perspektyvas brėžia Augustė.

Skaičiai reikalauja ir kūrybiškumo

Augustė sako, kad studijos augino ir puoselėja ją ne tik kaip specialistę, bet ir kaip asmenybę. „Džiaugiuosi, kad turiu galimybę tobulinti loginį mąstymą. Gal vienus nudžiuginsiu, o kitus nuliūdinsiu, bet mano studijuojama sritis nėra vien tik skaičiai, ar tik juoda ir balta. Studijos ir darbas reikalauja ir kūrybiškumo, verslumo. Dėstytojai mus augina asmenybėmis. Studijų metu sutikau dėstytojų, kuriuos, žinau, prisiminsiu visą gyvenimą. Tai dėstytojai, su kuriais puoselėjame ryšį, jie formuoja atsakingą požiūrį į mokslą. Etiški ir profesionalūs dėstytojai man, kaip asmenybei, leidžia į save pažvelgti iš šono: jie pastebi mano perfekcionizmą ir rimtą požiūrį į gyvenimą, tačiau kartu gyvenimui kartais skatina leisti tekėti sava vaga: viskas bus taip, kaip turi būti. Studijų metu praverčia ir darbas komandoje – žinoma, daugelis apskaitos ir finansų specialistų gali pasakyti, kad yra individualistai, bet dirbdama didelėje įmonėje pastebiu, kad gebėjimas bendrauti su žmonėmis ir dirbti grupėje yra labai svarbu. Įgyti viešojo kalbėjimo įgūdžiai – taip pat neabejotinai naudingi: taip mes tampame vis labiau pasitikintys savimi“, – sako Augustė.

Ketvirtame kurse studijuojanti telšiškė ir baigusi studijas savo gyvenimą brėžti tikisi ta pačia linija – planuoja dirbti apskaitos ir finansų srityje, o galbūt svarstys ir apie tolimesnes studijas. „Jeigu nuspręsiu studijuoti magistrantūroje, blaškytis neplanuočiau: likčiau apskaitos ir finansų srityje. Jau domėjausi – VDU Žemės ūkio akademija siūlo perspektyvias magistrantūros studijas. Žinoma, šiuo metu mano prioritetas – sėkmingai baigti bakalauro studijas. O vėliau noriu dar geriau įsitvirtinti profesinėje srityje ir turėti galimybę darbui savęs atiduoti daugiau, nei šiuo metu leidžia galimybės“, – ateities planus komentuoja pašnekovė.

22-ojoje tarptautinėje konferencijoje „Jaunasis mokslininkas 2025“ – daugiau nei 200 pranešimų

Balandžio 10 d. įvyko Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) organizuota 22-oji tarptautinė jaunųjų mokslininkų konferencija „Jaunasis mokslininkas 2025“. Šios konferencijos tikslas – įtraukti studentus į mokslines veiklas, ugdyti mokslinių tyrimų rezultatų viešinimo gebėjimus, pristatyti savo mokslinių tyrimų pasiekimus ir diskutuoti aktualiais bioekonomikos, žaliojo kurso, klimato kaitos, ekosistemų tvarumo, racionalaus gamtinio išteklių naudojimo ir apsaugos klausimais.

Konferencijos plenarinę sesiją sveikinimo žodžiu pradėjo VDU ŽŪA vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė. Šiais metais plenarinėje sesijoje perskaityti du mokslininkų pranešimai aktualiomis tiksliosios sėjos ir tręšimo metodų vertinimo bei mokslinių idėjų pavertimo verslu tematikomis: VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto jaunesnysis mokslo darbuotojas dr. Marius Kazlauskas pristatė pranešimą „Evaluation of precision seeding and fertilization methods for winter wheat“, o VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto doktorantas Mindaugas Dorelis – „Science as a business catalyst – transforming discovery into enterprise“.

Konferencijos sekcijose perskaityta 200 pranešimų. Šiais metais populiariausia buvo bioekonomikos tema: 7 sekcijose perskaityti 93 pranešimai. Agro-, miško ir vandens ekosistemų tvarumo temos 4 sekcijose perskaityti 63 pranešimai, o Biosistemų inžinerijos temos 5 sekcijose – 44 pranešimai.

Konferencijoje be gausiausiai dalyvavusių VDU ŽŪA studentų pranešimus taip pat skaitė Uzbekistano tarptautinio žemės ūkio universiteto Taškente, Ukrainos valstybinio biotechnologijos universiteto Kharkive, Azerbaidžano valstybinio žemės ūkio universiteto, Latvijos universiteto Rygoje, Kauno technologijos universiteto, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro bei Kauno kolegijos studentai.

Geriausiais konferencijos pranešimais mokslinėse sekcijose išrinkti:

Apskaitos ir finansų problemų ir perspektyvų sekcijoje – Apskaitos ir finansų studijų programos magistrantės Gretos Tamošaitienės pranešimas „Žaliojo ir kripto turto sąveika Europos finansų rinkose“;
Sekcijoje „Bioekonomika, žemės ir maisto ūkio darnumas. Kaimiškų vietovių darnus vystymasis“ – Žemės ūkio ekonomikos studijų programos magistrantės Simonos Šimkevičiūtės pranešimas „Maisto švaistymo priežastys ir mažinimo galimybės“;
Žemės ūkio ir kitų bioekonomikos verslo organizacijų valdymo sekcijoje – Žemės ūkio verslo vadybos studijų programos magistrantės Justinos Karaliūtės pranešimas “Verslo įmonių rinkos plėtros sprendimai: teoriniai aspektai“;
Sekcijoje „Inovacijos ir sprendimai verslo logistikoje“ – Verslo logistikos studijų programos magistranto Ernesto Čistovo pranešimas „Sandėliavimo procesų tobulinimas skaitmenizavimo sprendimais UAB „X“ pavyzdžiu“;
anglakalbėje sekcijoje „Innovations and Solutions in Business Logistics I“ – Verslo logistikos studijų programos magistrantės Gulkhanim Dunyamaliyeva pranešimas „Application of artificial intelligence (AI) solutions in logistics customer service“;
anglakalbėje sekcijoje „Innovations and Solutions in Business Logistics II“ – Verslo logistikos magistranto Abdessamad El Mahdaoui pranešimas „Smart technologies in business logistics: innovations and solutions for a smarter supply chain“;
anglakalbėje sekcijoje „Accounting and Finance: Challenges and Opportunities. Innovations and Solutions in Business Logistics III Apskaitos ir finansų bakalauro studijų programos studento Maksym Nazarenko pranešimas „Recognition of intangible assets under IFRS“;
Energijos ir technologijų inžinerijos sekcijoje – Tvariosios energetikos studijų programos magistranto Mariaus Mickevičiaus pranešimas „Hibridinės konstrukcijos saulės kolektoriaus tyrimai“;
Mechanikos ir transporto inžinerijos sekcijoje – Mechanikos inžinerijos studijų programos magistranto Dovydo Arlausko pranešimas „Oro srauto sklaidos stacionariame poringame sampile modeliavimas“;
Vandens inžinerijos sekcijoje – Hidrotechninės statybos inžinerijos studijų programos magistranto Beno Šniauko pranešimas „Hidromorfologinių sąlygų įvertinimas krovininės laivybos keliui nuo Kauno iki Ruklos“;
Žemėtvarkos sekcijoje – Žemėtvarkos studijų programos magistrantės Gytės Jurkevičienės pranešimas „Agroaplinkosauginių priemonių taikymo praktika Marijampolės apskrityje“;
anglakalbėje sekcijoje „Biosystems Engineering“ – Ukrainos valstybinio biotechnologijos universiteto Kharkive Geodezijos ir žemėtvarkos bakalauro studijų programos studentės Daria Halkevych ir Viešojo administravimo mokslų kandidatės docentės Liudmila Makieieva pranešimas „Features of geodetic works during road construction“;
Agronomijos sekcijoje – Agronomijos studijų programos magistranto Martyno Lazausko pranešimas „Elektromagnetinio lauko ir bakterijų įtaka vasarinių kviečių biometriniams parametrams“;
Agroekosistemų tvarumo sekcijoje – Agronomijos studijų programos magistrantės Erikos Berenytės pranešimas „Mikroelementinių trąšų įtaka skirtingu laiku pasėtų žieminių kviečių grūdų kokybei“;
Tvarios miškininkystės ir laukinių gyvūnų populiacijų valdymo sekcijoje – Miškininkystės studijų programos magistrantės Kornelijos Dambrauskienės pranešimas „Kalninės pušies (Pinus mugo) ir paprastosios pušies (Pinus sylvestris) žabų kaip krantotvarkos priemonių apskaitos palyginimas Kuršių nerijoje“;
Maisto kokybės ir saugos sekcijoje – Augalinių maisto žaliavų kokybės ir saugos studijų programos magistrantės Veronikos Mekytės pranešimas „Funkcinių priedų įtaka ledinukų kokybei“.

Forest 4.0 kompetencijos centras žengia į naują etapą

Antrieji Forest 4.0 iniciatyvos metai žymi svarbų proveržį – Kaune įsteigtas Forest 4.0 kompetencijos centras. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) lyderystės ir glaudaus partnerių bendradarbiavimo dėka įsteigta kompetencijos centro viešoji įstaiga, o jos vadovu paskirtas dr. Nerijus Kupstaitis. Šie esminiai žingsniai žymi naują tarptautinės iniciatyvos veiklos etapą, keliantį didelius lūkesčius ateinantiems metams.

Artimiausių veiklų planavimui buvo skirtas dviejų dienų susitikimas, vykęs balandžio 7–8 dienomis Kaune. Forest 4.0 komanda pirmąją dieną skyrė strateginėms diskusijoms – buvo aptarta pažanga ir dabartinė projekto padėtis.

„Didžiausias praėjusių metų pasiekimas – kompetencijos centro kaip juridinio asmens įsteigimas“, – teigė centro vadovas Nerijus Kupstaitis. „Tai esminis lūžis, leidžiantis įtraukti mokslininkus, skatinti universitetų bendradarbiavimą ir kurti stiprų suinteresuotųjų šalių tinklą tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniu mastu. Pirmą kartą jaučiame tokį proveržį jungiant miškininkystės ir skaitmeninių technologijų atstovus. Tačiau mūsų ambicijos dar didesnės – siekiame proveržio veikiant už Lietuvos ribų ir norime tapti svarbiu tarptautiniu žaidėju.“

Augimo ambicijos

Projekto potencialą skleisti sukauptas žinias plačiau pabrėžė ir Christine Ingridsdotter, Švedijos Interior Cluster projektų vadovė:

„Miškai, jų tvarumas, atsparumas ir biologinė įvairovė šiandien – itin aktualios temos. Forest 4.0 suteikia puikią galimybę skleisti šias žinias ne tik Lietuvoje ir Švedijoje, bet ir plačiau. Norime, kad politikos formuotojai, pramonės atstovai, vartotojai ir visuomenė geriau suprastų, ką turime daryti, kad išsaugotume miškus ateičiai. Manau, jog labai svarbu nebijoti turėti tvirtą poziciją – ką būtina daryti, o ko atsisakyti, jei norime šį išteklių išlaikyti ir ateities kartoms.“

Tarpinstitucinis bendradarbiavimas

Antroji susitikimo diena buvo skirta bendram renginiui su Interreg Baltic Sea Region projektu Diverse Gene Watch. Pagrindiniu akcentu tapo miškų atsparumas, kurį didele dalimi lemia kertinių rūšių genetinė įvairovė.

Konferencijos metu Forest 4.0 partnerių atstovas, Linėjaus universiteto (Švedija) Kompiuterių mokslo ir medijų technologijų katedros vadovas Dr. Arianit Kurti, pabrėžė tarpdisciplininio bendradarbiavimo svarbą:

„Inovacijos gimsta ten, kur susitinka skirtingos sritys. Turime kalbėtis su miškų savininkais, gamintojais ir visais miškininkystės vertės grandinės dalyviais. Visos suinteresuotosios šalys turi būti įtrauktos į sprendimų kūrimą ir jaustis jų dalimi. Forest4.0 sąmoningai veikia šioje kryžkelėje – pasitelkdami duomenis ir radikaliąsias technologijas, norime iš esmės pergalvoti, kaip ateityje žvelgsime į miškus. Tai – ne tik medžiai, rąstai ar žaliava. Tai gali ir turi būti kur kas daugiau.“

Žvilgsnis į priekį

Projektas Forest 4.0 įgauna pagreitį – 2025-aisias jau planuojami įvairūs renginiai ir iniciatyvos. Norinčius sekti naujienas bei būti artėjančių įvykių dalimi, kviečiame prisijungti prie Forest 4.0 „LinkedIn“ ir „Facebook“ platformose.

Forest 4.0 įgyvendinamas pagal Europos Sąjungos Horizon Europe programą. Projekto koordinatorius – Vytauto Didžiojo universitetas.

Projektas finansuojamas pagal Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų bendrosios programos „Europos horizontas“ kvietimą „Teaming for Excellence“ (HORIZON-WIDERA-2022-ACCESS-01-two-stage) – „Išmaniosios miškininkystės kompetencijos centro „Forest 4.0“ sukūrimas“, Nr. 101059985.

Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, „FOREST 4.0 – Ekscelencijos centras tvariai miško bioekonomikai vystyti”, Nr. 10-042-P-0002.

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerės sveikinimas šv. Velykų proga

Mielieji,

Nuoširdžiai sveikinu sulaukus šv. Velykų – gamtos atbudimo, šviesos ir vilties šventės. Tegul šv. Velykos Jums ir Jūsų artimiesiems dovanoja šviesių minčių, džiaugsmo akimirkų ir vidinės ramybės.
Linkiu, kad šis metas būtų kupinas jaukių susitikimų, šilto bendravimo ir bendrystės, o bundanti gamta įkvėptų naujų idėjų.

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė

Nuotolinis seminaras „Investavimas į akcijas – nuo pirmo žingsnio“

Visi šiandien kalba apie investavimą, bet retas paaiškina, kaip pradėti iš tikrųjų. Kviečiame į paskaitą, kurioje vietoj sudėtingų teorijų – gyva praktika, tikros istorijos ir aiškūs patarimai nuo patyrusio investuotojo. Nuotolinį seminarą ves investuotojas dr. Vytautas Alfonsas Vaznonis, aktyviai dalyvaujantis akcijų rinkoje daugiau kaip 15 metų. Sužinosite ne tik pagrindinius investavimo principus, bet ir realius pavyzdžius iš pačio investuotojo praktikos.

Seminaro metu sužinosite:

Kaip veikia akcijų rinka ir nuo ko pradėti?
Kaip įvertinti riziką ir pasirinkti tinkamas investicijas?
Kokias klaidas dažniausiai daro pradedantieji?
Kaip susikurti savo pirmąjį investavimo planą?

REGISTRACIJA

Data: 2025 m. balandžio 24 d.
Laikas: 15:00 val.
Vieta: Microsoft Teams PRISIJUNGIMAS

Seminaras atviras studentams, dėstytojams ir visiems, kurie nori pradėti investuoti ar pagilinti savo žinias!