Gamtos balsai karo fone: lietuviai ir ukrainiečiai surėmė pečius vardan nykstančių rūšių išsaugojimo

Rusijos karo prieš Ukrainą fone tarptautinis bendradarbiavimas įgauna naujas prasmes – jis tampa ne tik žmonių solidarumo, bet ir rūpesčio gamtiniu paveldu išraiška. Vienas iš ryškių tokio bendradarbiavimo pavyzdžių – ekspedicija į Ukrainos Polesės regioną, kur susitiko aplinkosaugai neabejingi penkių šalių atstovai. Šioje misijoje tyrėjai, nepaisant geopolitinių iššūkių, bendromis jėgomis ėmėsi vertinti paukščių, ypač – retųjų rūšių – būklę bei galimybes išsaugoti jų buveines.

Ukrainiečiams – lietuvių žinios ir patirtis

Keturias dienas trukusiai ekspedicijai vadovavo VDU Žemės ūkio akademijos asist. dr. Žydrūnas Preikša, o bendras tikslas subūrė 15 žmonių iš 5 šalių: Lietuvos, Prancūzijos, Belgijos, Vokietijos ir Ukrainos. Į ekspediciją Ukrainoje grupės vadovas vyko kartu su dviem Akademijos alumnais – gamtosaugos specialistu Renatu Jakaičiu ir girininku Kęstučiu Jarmalavičiumi.

„Šia ekspedicija siekėme įvertinti Ukrainos Polesės, Pripetės upės baseino pelkių būklę ir jose gyvenančias retas paukščių rūšis. Pagrindiniu akcentu tapo meldinė nendrinukė, kaip globaliai nykstanti rūšis ir kaip vienintelis toks smulkus paukštis giesmininkas, kuris yra ties išnykimo riba ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Taip pat siekėme suskaičiuoti ir kitas minėtoje teritorijoje esančias retas bei dažnas rūšis, įvertinti buveinių būklę. Dar vienas vykusios misijos tikslas – pagal standartizuotą metodiką apmokyti ukrainiečius vykdyti apskaitą ir aprašyti buveines naudojantis naujausiomis technologijomis. Ekspedicijos metu teritorija buvo padalinta maršrutais ir kiekvienas dalyvis turėjo įvertinti jam paskirtą plotą, skaičiuoti paukščius, įvertinti buveines. Tokie veiksmai buvo atliekami ryte ir vakare“, – ekspedicijos Ukrainoje eigą komentuoja asist. dr. Ž. Preikša.

Skaudūs karo padariniai: keičiasi ir žmonės, ir gamta

Paklaustas, kokia meldinės nendrinukės populiacijos būklė šiuo metu, mokslininkas sako, kad situacija įvairiose šalyse yra skirtinga. „Meldinės nendrinukės išlikimą lemia trys pagrindinės populiacijos: Biebžos pelkės Lenkijoje, Polesės zona Ukrainoje ir Baltarusijoje. Prieš 15 metų meldinei nendrinukei būtent gamtinis regionas Ukrainos Polesėje buvo antra vieta pasaulyje pagal svarbą. Anksčiau šioje teritorijoje buvo skaičiuojama apie 3000 paukščių, tai reiškia, apie 30 proc. pasaulinės populiacijos. O šiuo metu, palyginti su minėtu skaičiumi, paukščių suskaičiavome labai mažai“, – teigia pašnekovas, priduriantis, kad, pavyzdžiui, Lietuvoje pastaraisiais metais meldinių nendrinukių suskaičiuojama apie 300.

Nors Polesės regiono tiesioginiai karo veiksmai nepasiekė, tačiau situacija Ukrainoje pakeitė ir žmonių, ir gamtos gyvenimą. „Dalyvaujant šioje ekspedicijoje teko pastebėti, kad daugiausia šiame regione liko gyventi moterys, vaikai, garbaus amžiaus žmonės. Jaunų, vidutinio amžiaus vyrų – suprantama – čia liko mažuma. Žinoma, ir aplinkinių teritorijų priežiūra sumažėjusi – anksčiau gyventojai daugiau šienaudavo, ganydavo gyvulius, o šiuo metu buveinės keičia savo prizmę: nebelieka darbo jėgos. Anksčiau ganytos, šienautos ir buvusios atviros teritorijos dabar tapo apaugusios krūmais ir nendrėmis“, – situaciją komentuoja ekspedicijos vadovas.

Ukrainos Polesės pelkynai – viena vertingiausių gamtinių teritorijų Europoje. R. Jakaičio nuotr.

Net ir sunkiausiomis sąlygomis kuriami tiltai tarp šalių

Pasak mokslininko, apleistos teritorijos paukščių populiacijoms daro neigiamą, neretai, negrįžtamą poveikį. „Pelkės turi būti atviros – būtent ten kuriasi visos retos rūšys. Pelkėms apaugus nendrėmis ir krūmais, retos rūšys nyksta ir tuomet minėtose teritorijose kuriasi dažnai sutinkamos paukščių rūšys. Taip kyla grėsmė prarasti ypatingai retas rūšis“, – sako mokslininkas.

Ekspedicija sulaukė ir kitų Ukrainos aplinkosaugos institucijų dėmesio – kartu su specialistais ekspedicijos dalyviai diskutavo apie galimas tolimesnes bendradarbiavimo gijas. „Pasidalijome rekomendacijomis, kaip ateityje reikėtų prižiūrėti, tvarkyti buveines“, – sako Ž. Preikša ir priduria, kad ši iniciatyvia – prasmingas pavyzdys, kaip net ir sunkiausiomis sąlygomis galima kurti svarbius tiltus tarp šalių – per mokslą, ekologinę atsakomybę ir bendrą rūpestį ateitimi.

Tarptautinio mokslo projekto ENOUGH seminaras „Šiltnamio dujų emisijos ir jų mažinimas Europos Sąjungos maisto grandinėse”

Maisto sistemos visame pasaulyje yra atsakingos už maždaug 21–37 % viso šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų. Tarptautinio projekto vykdytojų konsorciumas siūlo sprendimus kaip sumažinti išmetamų teršalų kiekį maisto grandinės sektoriuose.

Projekto partneriai, VDU Žemės ūkio akademijos tyrėjų grupė, kviečia Jus į seminarą „Šiltnamio dujų emisijos ir jų mažinimas Europos Sąjungos maisto grandinėse“.

Data: Birželio 20 d., 10:00-12:00 val.

Vieta: Universiteto g. 10, Akademija, Kauno r. (VDU ŽŪA III rūmai) 154 auditorija

Maloniai prašome pranešti apie savo sprendimą dalyvauti renginyje iki birželio 17 d. nurodytais kontaktais:

e-paštu: kestutis.navickas@vdu.lt arba kestutis.venslauskas@vdu.lt

Arba telefonu: +370-687-86826, +370-656-9764

Nuotolinis seminaras „Tavo investicija į ateitį prasideda čia: VDU Apskaitos ir finansų studijų programa“

Birželio 20 d. 9.00-10.00 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakultetas kviečia dalyvauti nuotoliniame seminare „Tavo investicija į ateitį prasideda čia: VDU Apskaitos ir finansų studijų programa“.
Jo metu sužinosite, kuo išsiskiria VDU Apskaitos ir finansų magistrantūros studijų programa, išgirsite 10 svarbiausių priežasčių, kodėl verta rinktis šias studijas, bei susipažinsite su studentės patirtimi ir studijų kasdienybe iš pirmų lūpų.
REGISTRACIJA
Renginys vyks nuotoliu „Teams“ platformoje.

Prezidento V. Adamkaus sporto centre įvyko jubiliejinė 10-oji „Adamkiada“

Birželio 7 d. Vytauto Didžiojo universiteto Prezidento Valdo Adamkaus sporto centre nugriaudėjo dešimtoji, jubiliejinė „Adamkiada“ – sporto ir meno šventė, vienijanti jaunuosius talentus iš visos Lietuvos. Renginyje dalyvavo per 20 mokyklų iš visos Lietuvos. Renginys tęsia tradicijas, kurias praeityje puoselėjo ponios Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondas, globojęs mokinius ir mokyklas iš Lietuvos regionų.

Emocijos, kurių neįmanoma nusakyti žodžiais

Renginio kulminacijoje – apdovanojimų ceremonijoje – dalyvius pasveikino Prezidentas Valdas Adamkus, kuris asmeniškai įteikė taures nugalėtojams. „Džiugu, kad šis renginys vyksta jau dešimt metų. Prasidėjęs mažame Butrimonių miestelyje, šiandien jis įsišaknijęs kaip reikšmingas renginys, skatinantis jaunimo augimą“, – sakė Prezidentas.

VDU Studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė pabrėžė šventės emocinę reikšmę: „Visi jautėme tą emociją, kuri vyravo VDU sporto centre – jos neįmanoma nusakyti žodžiais. Tačiau vaikų ir visų dalyvių emocijos pasako viską. Renginys pavyko puikiai – dėka visų rėmėjų ir organizatorių. Linkime Prezidentui ir mums visiems stiprybės šią tradiciją tęsti ir tęsti.“

Sportas, menas ir vertybės

„Adamkiada“ – tai daugiau nei tik sportinės rungtys. Tai vertybinis renginys, tęsiantis p. Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondo veiklas. Jis skatina bendradarbiavimą tarp fondo globojamų mokyklų, ugdo sąmoningus, pilietiškai aktyvius, tradicijas ir tautines vertybes puoselėjančius jaunus žmones.

Renginyje dalyvavo ir žinomos asmenybės: „Žalgirio“ atstovai, olimpinės Lietuvos 3×3 krepšinio rinktinės narys ir VDU dėstytojas Mantas Kalnietis, VDU sporto direktorius Gediminas Navickas, viena geriausių Lietuvos plaukikių – VDU studentė Kotryna Teterevkova.

Rezultatai – ne tik sporte

Rungtys apėmė ne tik bėgimą, šuolį į tolį, krepšinį ar futbolą, bet ir menines disciplinas – muziką bei dailę. Bendroje įskaitoje pirmąją vietą iškovojo Kauno r. Garliavos Jonučių progimnazija, surinkusi 140 taškų. Antrąją vietą užėmė Prezidento Valdo Adamkaus gimnazija (121 tšk.), trečiąją – Alytaus r. Butrimonių gimnazija (107 tšk.).

Jaunimo šventė su ateities misija

„Adamkiada“ – tai vieta, kurioje jaunimas ne tik varžosi, bet ir kuria ryšius, mokosi bendradarbiauti, išreiškia save mene bei sporte. Tai sveikos konkurencijos, įkvepiančių susitikimų ir prasmingų patirčių erdvė, kuri kasmet tampa vis svarbesne jaunimo ugdymo dalimi.

Rezultatai

100 m bėgimas (vaikinai):

Pirmąją vietą iškovojo Artiom Karpov iš Vilniaus r. Riešės gimnazijos (13,00 s). Antras liko Aurimas Vyšniauskas iš Kazlų Rūdos Plutiškių gimnazijos (13,3 s), o trečiąją vietą užėmė Mantas Garbatavičius iš Kauno r. Garliavos Jonučių progimnazijos (13,4 s).

100 m bėgimas (merginos):

Auksą pelnė Radvilė Ruseckaitė iš Kauno r. Garliavos Jonučių progimnazijos (15,1 s). Antra finišavo Fausta Žukauskaitė iš Vilniaus r. Riešės gimnazijos (15,8 s), trečia – Daiva Lentinaitė iš Kelmės r. Tytuvėnų gimnazijos (15,9 s).

Šuolis į tolį (merginos):

Geriausią rezultatą – 2,38 m – pasiekė Ugnė Montvilaitė iš Alytaus r. Butrimonių gimnazijos. Antrąją vietą užėmė Rugilė Bartkutė iš Raseinių r. Ariogalos gimnazijos (2,36 m), trečiąją – Neda Ambrazaitė iš Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijos (2,36 m).

Šuolis į tolį (vaikinai):

Pirmąją vietą iškovojo Danielius Dambrauskas iš Alytaus r. Miroslavo gimnazijos (2,87 m). Antras liko Eimantas Kukštas iš Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijos (2,82 m), trečias – Pijus Žemaitis iš Vilniaus r. Eitminiškių gimnazijos (2,73 m).

Krepšinis:

Čempionais tapo Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijos komanda. Sidabrą iškovojo Kauno r. Garliavos Jonučių progimnazija, bronzą – Alytaus r. Butrimonių gimnazija.

Futbolas:

Pirmąją vietą pelnė Kauno r. Garliavos Jonučių progimnazijos komanda. Antroje vietoje liko Alytaus r. meno ir sporto mokykla, trečioje – Rokiškio r. Obelių gimnazija.

Dailė ir muzika:

Meno srityje išsiskyrė trys mokyklos, surinkusios aukščiausius įvertinimus – Kauno r. Garliavos Jonučių progimnazija, Prezidento Valdo Adamkaus gimnazija ir Alytaus r. Miroslavo gimnazija.

Kraštovaizdžio architektas K. Grušas: „pasileidus plaukus“ gimsta kūrybiškiausi projektai

E. Tamošiūno nuotr.

Kraštovaizdžio dizainas – tai ne tik estetika ar funkcionalumas, tai gyvas, nuolat kintantis ryšys tarp žmogaus ir gamtos. Karolis Grušas – kraštovaizdžio architektas, kurio profesinis kelias persmelktas nuoširdžiu rūpesčiu aplinka, kūrybišku požiūriu ir atvirumu tarpdiscipliniškumui. Jo darbai liudija, kad kraštovaizdžio dizainas – tai ilgalaikis procesas, kuriame svarbi ne tik vizija, bet ir gebėjimas įsiklausyti į aplinką bei žmones.

Kiek užtrunka sukurti sodą? Visą gyvenimą…

K. Grušui kraštovaizdžio architektūra – neatsiejama gyvenimo dalis ne tik darbe, bet ir kasdienybėje: ypač lankantis viešosiose erdvėse jis į kraštovaizdžio architektūrą žvelgia specialisto akimis. „To išvengti tiesiog nepavyksta – matai gerus sprendimus, klaidas, tobulintinas vietas, stebi, kaip auga augalai. Tačiau lankantis žmonių sodybose kartais tenka susidurti su žmonių „susinepatoginimu“ ir išgirsti sakant: „Jūs – kraštovaizdžio architektas, o mano sodyboje viskas taip paprasta…“. Tačiau čia jokio kritiško žvilgsnio nelieka – jeigu matau, kad žmogus tvarkosi, stengiasi, prižiūri savo aplinką – belieka tik pasidžiaugti ir patarti. Vieni sunkiausių projektų – kai žmonės prašo patarimų sodybose, kurios yra tvarkomos nuo senų laikų, su savita stilistika, įdedant daug širdies. Tuomet kertasi profesinės žinios ir žmonių asmeninio pasaulio poreikiai“, – darbo specifiką aptaria K. Grušas ir priduria, kad vieni maloniausių projektų yra tie, kuriuose kraštovaizdžio dizaineris gali kurti erdvėse, kurios yra lyg baltas, tuščias popieriaus lapas.

„Darbas VU Šiaulių akademijos botanikos sode – vienas maloniausių projektų. Botanikos sode kiekvieną erdvę turime galimybę vystyti lėtai ir apmąstant. Kiek užtrunka sukurti sodą? Visą gyvenimą. Tai – niekada nesibaigianti kūryba. Dar vienas širdžiai artimas projektas – Chaimo Frenkelio vilos rožynas Šiauliuose. Projektas buvo įgyvendintas kartu su savanoriais – šimtai žmonių atvyko sodinti rožių ir domėjosi kraštovaizdžio architektūra. Dar vienas darbas, kurį nešiojuosi širdyje – pirmasis mano, kaip kraštovaizdžio dizainerio, projektas – privataus, nedidelio sklypo projektas. Tuomet buvo daug streso, neužtikrintumo ir abejonių – tačiau puikus rezultatas tapo motyvuojančiu atpildu“, – pasakoja pašnekovas.

Nuo kraštovaizdžio architektūros priklauso ir oro kokybė

Paklaustas, kuriose erdvėse – viešose ar privačiose – kraštovaizdžio dizaineris gali duoti visišką laisvę kūrybai, K. Grušas tikina: kūrybiškumas nėra apribojamas erdvės. „Žinoma, privačiose erdvėse reikia prisitaikyti prie šeimininko poreikių. Tuomet kūryba ieško tokių sprendimo būdų, kurie netrukdytų šeimininko lūkesčiams. Visada stengiuosi pasiūlyti kūrybiškesnį, drąsesnį variantą. O kartais šeimininkai leidžia „pasileisti plaukus“ ir tuomet įgyvendinami itin įdomūs projektai, užsakovai lieka patenkinti. Viešosiose erdvėse kūrybiškumą iš dalies įrėmina reglamentai, įstatymai. Tačiau jie nėra sugalvoti be priežasties“, – sako K. Grušas.

Kraštovaizdžio dizainas – viena iš raktinių disciplinų, miestams leidžiančių būti tvariems ir žaliems: nuo lietaus vandens valdymo, žaliųjų erdvių kūrimo iki žmogaus psichologinės būsenos gerinimo, ekologijos ir tvarumo klausimų. „Kartais net nebūtina išeiti iš pastato – atidarome langą ir įkvepiame oro. Net ir oro kokybė priklauso nuo to, kokia erdvėje yra kraštovaizdžio architektūra. Kur baigiasi kraštovaizdžio dizainas ir kur prasideda urbanistika? Šiais laikais ribos nebelieka – disciplinos persipina ir viena kitą papildo. Visi Lietuvos miestai yra pakankamai žali, lyginant su kitais Europos miestais, tačiau dar turime kur tobulėti. Lietuvos miestuose – daug žalių erdvių, tačiau jų kokybė galėtų būti geresnė“, – teigia specialistas ir priduria, kad atnaujinami projektai galėtų pasižymėti dar žalesne vizija.

E. Tamošiūno nuotr.

Kylant pragyvenimo lygiui, miestai plečiasi. Šeimos turi po kelis automobilius – atsiranda poreikis infrastruktūros tobulinimui. „Todėl kraštovaizdžio architektų misija yra siekti, kad miestai taptų patrauklia vieta ne tik dirbti, bet ir gyventi. Todėl miestai turi būti kuriami kompaktiškesni, tvaresni, žalesni, infrastruktūros neišplečiant per daug plačiai, nes kažkur pastatytas privatus namas iš natūralios gamtos paima žemės lopinėlį. Vadinasi, norėdami nuvažiuoti pailsėti į gamtą, turime vykti vis toliau, kadangi vis daugiau plotų yra urbanizuojama. Mano manymu, miestai turėtų labiau kondensuotis, kelti daugiabučių, kiemų, parkų kokybę – taip visos lokacijos būtų pasiekiamos dviračiu arba pėsčiomis“, – viziją piešia specialistas.

Sukurti žaliąją erdvę nepakanka – reikia žinių, kaip ją puoselėti

„Manau, kad ateityje kraštovaizdžio architektūra dar labiau suks meno ir mokslo sinergijos link. Šiai sričiai, be abejo, įtakos turės ir dirbtinio intelekto teikiamos galimybės. Neabejoju – ateityje jungsis kraštovaizdžio architektūros ir gamtininkų kompetencijos, o tarpdiscipliniškumas turės dar didesnę pridedamąją vertę. Naudingas bendradarbiavimas su hidrotechnikais, klimato specialistais, gamtininkais, nagrinėjančiais gamtos sistemų valdymą. Elementaru – norint kurti žalesnius miestus, neužtenka pasodinti daugiau augalų. Reikia suprasti, kaip augalai sąveikauja tarpusavyje, kokią įtaką turi buveinėms. Iššūkiai tampa kompleksiniai – ieškant tvarių sprendimų turi dirbti skirtingų sričių komandos. Todėl specialistų žinių bagažas turi būti didelis“, – sako VDU Žemės ūkio akademijos dėstytojas, savo patirtį ir žinias perduodantis studentams.

Pasak K. Grušo, Europoje kraštovaizdžio dizaino specialybės prestižas – itin aukštas, o šios srities profesionalai – kaip niekada paklausūs. „Šiandien kraštovaizdžio dizaineriai susiduria su įvairiais iššūkiais, vienas didžiausių – klimato kaita. Dar – didėja poreikis kurti tvarius, jaukius miestus ir jų erdves. Lietuvoje kraštovaizdžio dizaino mokykla – auganti ir įsišaknijanti. Pavyzdžiui, kaimyninėse šalyse – Latvijoje, Lenkijoje – yra labai stipri kraštovaizdžio dizaino mokykla ir nuvykus į tas šalis tai labai matoma: naujai projektuojamos viešosios erdvės itin kokybiškos ir įdomios“, – pasakoja K. Grušas ir priduria, kad Lietuvoje ši specialybė yra perspektyviai auganti, o ateityje šių specialistų poreikis tik didės.

LR Prezidentūroje vykusiame „Žaliųjų idėjų festivalyje 2025“ pristatytos VDU ŽŪA mokslininkų žaliosios inovacijos

Birželio 5 dieną Lietuvos Respublikos Prezidentūroje vyko „Žaliųjų idėjų festivalis 2025“, kuriame lankytojams žalias idėjas ir inovacijas, pritaikomas kasdienybėje, pristatė šalies ateičiai neabejingos 26 įmonės, organizacijos ir bendruomenės, tarp kurių ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA). Idėjas pristatančios organizacijos festivalio dalyvius supažindino su antriniu medžiagų panaudojimu, Lietuvos nacionaliniais ir regioniniais parkais, saugomų teritorijų gamtos mokyklomis, tinkamo pakuočių atliekų rūšiavimo taisyklėmis, buityje susidarančių pavojingųjų atliekų rūšiavimu ir tvarkymu, mokslininkų atliekamais tyrimais ir žaliosiomis technologijomis, bitininkyste, retųjų paukščių apsauga, miškininko profesija, Baltijos jūros ateitimi ir net vaikų darželyje auginama bananų giraite.

VDU Žemės ūkio akademiją atstovavo Agronomijos fakulteto laborantė Erika Jakienė, doktorantė Greta Grikštaitė-Prapiestė, doktorantė Aušrinė Simonavičiūtė, Darius Jermala, Inžinerijos fakulteto jaunesnysis asistentas dr. Linas Jurevičius, magistrantas Lukas Larčenko, VDU ŽŪA marketingo koordinatorė dr. Deimena Montvydaitė. Festivalio dalyviams pristatyti atliekami tyrimai ir žaliosios inovacijos: unikalus VDU ŽŪA mokslininkių sukurtas maisto produktas – liofilizuoti ledai, praturtinti netradiciniais, organizmui vertingų medžiagų turinčiais ir skonį sustiprinančiais augaliniais ekstraktais. Lankytojai turėjo galimybę leistis į skonių kelionę, kurioje ledai susilieja su gamta, kuriant harmoningą deserto ir augalų sąjungą, pajausti kaip ekstraktai keičia ledų pojūtį ir aromatą. Taip pat pristatyti hidroponikos ir akvaponikos sprendimai. Festivalio dalyviai turėjo galimybė susipažinti kaip augalus galima auginti be žemės – naudojant vandenį, natūralias terpes ar pernaudotas medžiagas, sužinoti apie akvaponiką – žuvų ir augalų mitybos sinergiją, tvarios hidroponikos sprendimus, mikrožalumynų auginimu be žemės, natūralią daiginimo terpę iš agaro, pamatyti DIY vazonėlius iš pernaudotų medžiagų bei išsiaiškinti kaip galima pakartotinai panaudoti hidroponikos tirpalus ir maistines pakuotes. Festivalio lankytojai taip pat buvo supažindinti su vandens inžinerijos sprendimais ir inovatyviomis tyrimų technologijomis. Pristatyti pažangūs būdai stebėti ir tirti procesus po vandeniu – nuo povandeninių dronų ir 360° vaizdo apžvalgų iki papildytos realybės sprendimų bei filmuotų tyrimų medžiagų. Lankytojai galėjo iš arti pažinti vandens inžinerijos tyrimų inovatyvias technologijas, sužinoti, kaip šiuolaikinė inžinerija padeda suprasti ir valdyti mus supančią aplinką, ir patys pasijusti tikrais mokslininkais.

Žaliųjų idėjų festivalio iniciatorius LR Prezidentas Gitanas Nausėda, lankęsis festivalyje, pabrėžė tikintis, kad šis renginys sudomins ir įkvėps jame apsilankiusius Lietuvos mokinius dar labiau domėtis ekologinėmis temomis, taip pat kurti inovacijas, kurios ateityje padės spręsti aplinkosaugos problemas.

Mokslinė konferencija „Konkurencingas mėsinių galvijų auginimo ūkis“

Birželio 10 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyks mokslinė konferencija „Konkurencingas mėsinių galvijų auginimo ūkis“.

Konferencija vyks VDU ŽŪA IV rūmuose, 214 konferencijų salėje (Universiteto g. 8A, Akademija, Kauno r.).

KONFERENCIJOS PROGRAMA

Projektas „Mėsinių galvijų ekonomiškai naudingų savybių genetinis nustatymas“ Nr. 14PA-KK-21-1-08742-PR001. Projektas finansuojamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“.

Laužome stereotipus! VDU ŽŪA studentas Arnas: Tvarioji inžinerija – ateities studijos

Ar Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) studijos – tik ūkininkų vaikams? Ar baigęs VDU ŽŪA gali būti vien tik ūkininku? Įgytas išsilavinimas gali būti naudingas tik siauroje srityje? Ar darbas agrosektoriuje – nepelningas ir neperspektyvus?

VDU ŽŪA kasmet papildo būrys veržlių, smalsių jaunuolių, siekiančių kokybiško aukštojo išsilavinimo, turiningo, produktyvaus, galimybes atveriančio studijų laiko, užtikrintos profesinės ateities. Jie – stereotipų laužytojai, drąsius sprendimus priėmę asmenys, kurie yra pavyzdys, kad VDU ŽŪA įgytas išsilavinimas ir perspektyvos agrosektoriuje gali atverti kur kas daugiau savęs realizavimo ir profesinių galimybių, negu teigia vis dar sutinkami stereotipai.

Pirmuoju numeriu VDU ŽŪA pasirinkę studentai dalijasi patirtimi, kuri galbūt padės apsispręsti būsimam studentui priimti drąsius sprendimus ir užsitikrinti sau modernią, pažangią, perspektyvią ir pelningą ateitį.

Arnas Katilius, VDU ŽŪA bakalauro studijų programos Tvarioji inžinerija antro kurso studentas, dalijasi mintimis, kas paskatino pasirinkti šį kelią ir kaip buvo sulaužyti visi kada nors girdėti stereotipai apie agrosektorių.

Arnas pasidalijo, kas lėmė jo pasirinkimą studijuoti VDU ŽŪA ir kokios jo mintys dabar – būnant studentu.

– Kas paskatino domėtis studijuojama sritimi?

– Jau seniai žinojau, kad noriu studijuoti inžinerijos kryptį. Pamatęs naują studijų programą VDU Žemės ūkio akademijoje, pasidomėjau ja, gilinausi į studijų planą. Patiko siūlomi studijų dalykai, įžvelgiau šią programą kaip perspektyvią, tad nusprendžiau stoti būtent čia.

– Iš kur sužinojai apie VDU Žemės ūkio akademiją, čia siūlomas studijas?

– Norėjau studijuoti Kaune, tad rinkausi tarp KTU ir VDU ŽŪA siūlomų inžinerijos studijų programų. Tačiau dėmesį patraukė būtent VDU ŽŪA studijų programa Tvarioji inžinerija, nes tai buvo nauja ir perspektyvi studijų programa. Taip pat šį pasirinkimą dar labiau sustiprino apsilankymas Akademijoje, pokalbis su studijų administravimo koordinatore doc. dr. Rasa Čingiene. Taip pat per radiją ir televiziją visą vasarą girdėjau reklamą apie VDU Žemės ūkio akademiją.

– Kas paskatino pasirinkti studijas VDU Žemės ūkio akademijoje?

– Kaip ir minėjau, tai, kad Tvarioji inžinerija yra nauja studijų programa, labiausiai ir lėmė mano pasirinkimą. Apsispręsti padėjo ir vizitas į Akademiją, pažintis su aplinka, pokalbis su studijų administravimo koordinatore doc. dr. R. Čingiene, kuri paminėjo, kad čia visi – kaip šeima. Dėstytojai linkę komunikuoti su studentais, tartis, kartu spręsti kylančias problemas.

– Ar studijos VDU Žemės ūkio akademijoje buvo Tavo pasirinkimas numeris vienas?

– Tikrai taip, studijas VDU Žemės ūkio akademijoje rinkausi pirmuoju pasirinkimu.

– Kokius stereotipus apie žemės ūkį ar VDU Žemės ūkio akademiją teko girdėti savo aplinkoje prieš stojant į VDU Žemės ūkio akademiją?

– Visų pirma, teko girdėti, kad Akademijoje studijuoja tik ūkininkų vaikai. Taip pat – kad mokslai čia orientuoti ruošti ateities ūkininkus. Dar vienas girdėtas stereotipas – neva mokslai Akademijoje itin lengvi. Tačiau aš pats nesu iš ūkininkų šeimos ir vis tiek nusprendžiau pasirinkti Akademiją ir sulaužyti stereotipus.

– Kokius stereotipus pradėjus studijuoti jau pavyko paneigti?

– Visų pirma, sulaužiau stereotipą, kad VDU ŽŪA mokosi tik ūkininkai arba jų vaikai. Taip tikrai nėra, nors nemažai studentų ir kilę iš ūkininkų šeimų. Tačiau ir dėstytojai supranta, kad ne visi yra ar nori tapti ūkininkais. Taip pat mokslai čia nėra tokie lengvi, kaip kitiems gali pasirodyti. Kai kurie studijų dalykai tikrai verčia pasimokyti ne vieną ir ne dvi valandas. Tiesa, man viskas sekasi puikiai, tačiau tenka padėti kurso draugams, tuo pačiu ir pats labiau įsigilinu į vieną ar kitą dalyką.

– Kas labiausiai nustebino studijuojant VDU Žemės ūkio akademijoje?

– Maloniai nustebino sukurtas ryšys su dėstytojais ir kitais VDU ŽŪA dirbančiais žmonėmis, taip pat vizitai į įmones arba jų atstovų vizitai į Akademiją. Dėstytojai linkę komunikuoti, spręsti įvairias problemas. Visada noriai padeda tiems, kuriems sekasi sunkiau. Taip pat dėstytojai siūlo įsitraukti į įvairias veiklas, dalyvauti renginiuose. Pavyzdžiui, doc. dr. Kristina Lekavičienė pasiūlė dalyvauti hakatone „EkoHack: trąšų tvarumo iššūkis“: kartu su kurso draugais pavyko iškovoti net trečiąją prizinę vietą.

– Kokiais trimis žodžiais apibūdintum VDU Žemės akademiją – su kuo Tau asocijuojasi Akademija?

– Mano požiūriu, VDU Žemės ūkio akademija – komunikacija, perspektyvos, ateitis.

– Kokius išskirtinumus/privalumus įvardytum kalbant apie savo studijuojamą studijų programą Tvarioji inžinerija?

– Išskirčiau tai, kad Tvarioji inžinerija – tikrai ateities studijos. Net neabejoju, kad šios srities specialistų ateityje trūks vis labiau, kadangi žemės ūkyje sparčiai vystomos moderniosios technologijos, o VDU ŽŪA studentus būtent ir ruošia dirbti su jomis. Taip pat džiugina palankus tvarkaraštis, galima užsiimti savo mėgstama veikla, o galbūt darbą derinti su studijomis. Be to, dėstytojai draugiški, aiškiai dėsto studijų dalykus, kurių dauguma įtraukiantys, įdomūs.

– Ką palinkėtum moksleiviui, kuris dvejoja, ką rinktis studijuoti?

– Kiekvienam dvejojančiam jaunuoliui siūlyčiau pasiimti lapą ir susirašyti studijų programas, kurios jį domina. Tada – šalia surašyti privalumus ir trūkumus, su kuriais galimai susidurtų studijuodamas vieną ar kitą programą. Tai jaunam žmogui, kuris dar nežino, ko tiksliai nori, galėtų padėti lengviau apsispręsti.

Arnas mielai atsakys į klausimus apie studijas, laisvalaikį ir kitas galimybes VDU Žemės ūkio akademijoje. Drąsiai susisiek su juo:

„Facebook“

BIOEAST bendruomenė susitiko Bukarešte: žvilgsnis į ateities bioekonomikos prioritetus

2025 m. balandžio 7–9 d. Bukarešto Žemės ūkio ir miškų mokslų akademijoje (Rumunija) įvyko BOOST4BIOEAST (B4B) projekto metinis susitikimas bei BIOEAST metinė bioekonomikos konferencija, kuri subūrė per 180 suinteresuotųjų šalių atstovų iš visos Vidurio ir Rytų Europos.

Šio svarbaus renginio tikslas – inicijuoti atvirą dialogą dėl BIOEAST regionui aktualių mokslinių tyrimų ir inovacijų prioritetų atnaujinimo, atsižvelgiant į spartėjančius klimato kaitos iššūkius, žiedinės ekonomikos tikslus bei augantį regioninį poreikį stiprinti bioekonomikos kompetencijas.

Balandžio 8–9 d. vykusiame BOOST4BIOEAST projekto susitikime visi 30 konsorciumo partnerių įvertino metų eigoje pasiektą pažangą, dalinosi patirtimi ir planavo tolesnius žingsnius. Vienu reikšmingiausių 2024–2025 m. etapų įvardintas daugiamačio žemėlapio rengimas, apimantis keturias esmines dimensijas:

makroregionines bioekonomikos kompetencijas,
biomasės prieinamumo analizę,
švietimo ir gebėjimų stiprinimo poreikius,
inovacijų ekosistemų vertinimą.

Šis žemėlapis taps svarbiu įrankiu formuojant strategines rekomendacijas tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygmeniu.

BIOEAST metinėje konferencijoje taip pat vyko stendinių pranešimų paroda, kurioje buvo pristatyti 26 projektai ir iniciatyvos, atspindintys gerąją bioekonomikos praktiką iš skirtingų BIOEAST šalių. Lietuvai atstovavo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkė jaunesnioji mokslo darbuotoja projekte „Bioekonomikos tyrimų ekscelencijos centro vystymas“ (BioTEC) dr. Jovita Balandaitė, kuri pristatė BioTEC centro veiklą – nuo centro misijos, naujausios mokslinės įrangos, iki vykdomų tyrimų ir potencialių inovacijų krypčių.

Konferencijos metu užmegzti ryšiai su įvairių šalių mokslininkais jau dabar kuria pagrindą prasmingam bendradarbiavimui, žinių mainams bei bendrų mokslo projektų vystymui ateityje. Tikimasi, kad šie tarptautiniai ryšiai prisidės prie BIOEAST regiono mokslinio potencialo augimo ir inovatyvios bioekonomikos plėtros.

Daugiau informacijos apie konferenciją

V. Adamkus: „Turbūt niekur kitur tiek daug laiko nepraleidau, kiek stadione“

Valdas Adamkus – žmogus, kurio gyvenimas ir laikysena peržengia politinių kadencijų ribas. Jis – vienas iš nedaugelio Lietuvos vadovų, kurio moralinis autoritetas išliko nepakitęs ir pasitraukus iš aktyvios politikos. Tam, kad suprastumėme šio žmogaus ištvermę, ilgaamžiškumą, etinę laikyseną ir gebėjimą burti, verta atsigręžti ne tik į jo diplomatinius pasiekimus ar kovą už laisvę išeivijoje. Išskirtinį pokalbį prezidentas pradeda nuo temos apie vieną jam svarbiausių vietų – stadioną.

Orios pergalės ir pralaimėjimai

Sportas V. Adamkui nebuvo tik laisvalaikio užsiėmimas. Tai buvo terpė, kurioje formavosi jo valia, disciplinos pojūtis ir gyvenimo filosofija. Pradėjęs sportuoti būdamas dvylikos, jis ilgainiui suprato, kad tai – daugiau nei fizinis aktyvumas.

„Kartais pagalvoju, kad aš turbūt niekur kitur tiek daug laiko nepraleidau, kiek stadione. Buvo tik šeima, mokykla ir stadionas – niekas kitas neegzistavo“, – sako prezidentas.

Būtent ten, sporto aikštelėse, jis mokėsi komandinės dvasios, atkaklumo ir gebėjimo priimti pergales ne mažiau oriai nei pralaimėjimus.

Išeivijoje sportas jam tapo ne tik saviugdos priemone, bet ir vienu svarbiausių būdų išlaikyti tautinę tapatybę. Būdamas vienas iš Pavergtųjų tautų olimpiados dalyvių, V. Adamkus laimėjo net du aukso medalius – tai buvo ne tik sportinis laimėjimas, bet ir lietuvybės pergalė. Jis prisimena: „Tenai pajutome, ką reiškia lietuvybė, ką reiškia išlaikyti tautines tradicijas. Tai buvo jungiančioji grandis į ateitį.“

Būtent šis glaudus ryšys tarp sporto ir pilietinės savivokos lydėjo V. Adamkų visą gyvenimą. Net tapęs prezidentu, jis niekada neatsiribojo nuo aktyvaus gyvenimo būdo – tiek asmeniniu pavyzdžiu, tiek valstybiniu požiūriu skatino fizinį aktyvumą kaip pilnaverčio gyvenimo dalį.

Apie tai, kokią reikšmę sportas turėjo jo paties gyvenime, prezidentas pasidalino interviu su Vytauto Didžiojo universiteto Prezidento Valdo Adamkaus sporto centro atstovu Pauliumi Bakanausku. Pokalbis vyko artėjant dešimtajai sporto ir meno šventei „Adamkiada“, tačiau turinys prasiplėtė ir iki to, kaip sportas augina žmogų, universitetą, bendruomenes ir tautą.

Vertybės, siejamos su prezidento vardu

Gilus prezidento ryšys su sportu ir VDU – tiek asmeninis, tiek tautinis – tapo pagrindu tam, kad Vytauto Didžiojo universiteto sporto centrui buvo suteiktas jo vardas. Tai ne tik pagarbos ženklas, bet ir atsakomybė šio centro bendruomenei. Svarbu paminėti, kad prezidentas 1989 metais Valdas Adamkus dalyvavo atkuriant Vytauto Didžiojo universitetą ir yra VDU Atkūrimo tarybos garbės narys. 2001 m. gruodžio 18 d. Valdui Adamkui suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro vardas. 2010-2020 m. Valdas Adamkus buvo Vytauto Didžiojo universiteto Tarybos pirmininkas.

Anot V. Adamkaus, sporto centras, vadinamas jo vardu, turi nešti su tuo vardu susijusias vertybes: lygiavertis dėmesys profesionaliam ir mėgėjiškam sportui, kuris skatina augimą ir tautinę bendrystę.

„Man atrodo svarbu greta sporto profesionalų skatinti ir mėgėjišką pomėgį, kuris dažnai pasireiškia labiau nei profesionalumas. Sutinku, kad profesionalizmas visose gyvenimo srityse turi reikšmę – jis išliks ir ateityje. Bet tuo pačiu turime palaikyti ir tą ideologinį mėgėjiško sporto pamatą, kuris, sakyčiau, yra viena iš auklėjimo ir net tautinių grupių išlaikymo formų“, – sako V. Adamkus.

Šiandien šis sporto centras yra viena moderniausių sporto infrastruktūrų Lietuvoje ir pažangiausia Baltijos šalyse, kalbant apie paskirtį studentų sportui. Čia treniruojasi tiek VDU studentai, tiek aukščiausio lygio sportininkai. 2024 m. čia treniravosi net trys iš aštuonių Paryžius olimpinėse „3×3“ krepšinio rungtyse dalyvavusių komandų: Lietuva, Latvija ir Lenkija.

Šalia įvairių sporto šakų atstovų treniruočių, čia vyksta tiek futbolo, krepšinio, tinklinio ar net beisbolo varžybos, o išlaikant dėmesį ir mėgėjiškam sportui – čia suorganizuotos ir mokykloms skirtos kvadrato varžybos, kuriose kartu su mokiniais varžėsi žymūs VDU studentai.

Sporto centro suteikiamų sąlygų rezultatas – VDU praėjusiais metais buvo penketuke daugiausiai sportinių apdovanojimų pelniusių universitetų Europoje. Regione – yra nepralenkiami. Tiek šiemet, tiek praėjusiais metais Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos universitetus vienijančiose žaidynėse SELL, VDU atstovai buvo pirmi pagal iškovotus medalius.

„Šio centro atidarymas sudaro galimybę tobulėti, telktis ir išlaikyti tradicijas. Manau, kad tai yra vienas stipriausių asmenybės, tautybės ir bendruomeniškumo junginių“, – kalbėjo V. Adamkus.

Universitetinis sportas – terpė asmenybės ugdymui

Paklaustas apie universitetinį sportą JAV ir Lietuvoje prezidentas pabrėžė, kad šiandien vis daugiau dėmesio skiriama rezultatams, o tai pakeičia pačią sporto esmę.

„Sportas, kuris dabar yra universitetuose ar už jų ribų, mano akimis žiūrint yra grynai profesionalus. To mėgėjiško atspalvio, kuris buvo mano augimo metais, dabar beveik nelikę“, – sakė V. Adamkus.

Toks profesionalizmas, anot prezidento, reikalingas, tačiau neturėtų būti vienintelis kelias. Sportas turi išlikti ir kaip kasdienis žmogaus augimo instrumentas – be spaudimo, be komercijos, bet su aiškia vidine verte.

„Jeigu esi talentingas – tai daryk pinigus. Tai man truputį nepriimtina, nes aš išaugau visai kitoje sportinėje dvasioje“, – kalbėjo V. Adamkus.

Prezidento įsitikinimu, universitetai turi ne tik galimybę, bet ir atsakomybę sudaryti sąlygas mėgėjiškam sportui – kaip prieinamai, visiems atvirai veiklai, kuri kuria bendruomeniškumą, formuoja charakterį ir padeda studentams rasti balansą tarp proto, kūno ir vertybių.

Paklaustas, ar universitetai turėtų aktyviau skatinti mėgėjišką sportą, Prezidentas atsakė trumpai, bet užtikrintai: „Taip, jokios abejonės.“

Ne tik šventė – tradicijos tęstinumas

Šiemet, birželio 7 dieną, VDU Prezidento Valdo Adamkaus sporto centre vyks ir kasmetinė sporto ir meno šventė „Adamkiada“. Ji švenčia jau dešimtmetį, suburdama ponios Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondo globotų mokyklų mokinius iš visos Lietuvos. Tai unikali platforma, kurioje jaunieji talentai gali atsiskleisti ne tik sporto varžybose, bet ir meninėse veiklose.

Prezidentui ši šventė – daugiau nei renginys. Tai būdas pratęsti idėjas, kuriomis jis tiki, kuomet kalbame apie sportą: ugdymas, tautinį sąmoningumas, jaunimo traukos pozityviems veiklos laukams skatinimas.

„Tai yra pagrindas toms idėjoms, apie kurias kalbėjomės. Tikiu, kad šitos olimpiados bus trauka jaunimui ir toliau, plačiąja prasme, jungtis, tobulėti ir išlaikyti lietuvišką dvasią“, – sakė V. Adamkus.

„Adamkiada 2024“

Paklaustas apie „Adamkiados“ svarbą regionų vaikams, prezidentas pasidžiaugė tuo, jog renginys tapo vienijančiu reiškiniu, gebančiu suburti įvairius sluoksnius į bendrą veiklą.

„Tai yra savotiškas apsijungimas įvairių gyvenimo sluoksnių. Ar tai kaimas, ar miestelis, ar didmiestis – pagrindinis tikslas vis tiek išlieka tas pats: tobulėti, išlaikyti bendruomenę“, – kalbėjo prezidentas.

Palinkėjimas visai sporto bendruomenei

Šiame pokalbyje prezidentas V. Adamkus ne kartą akcentavo mėgėjiško sporto svarbą – tokio sporto, kuris ugdo žmogų ne vien fizine prasme, bet ir kaip asmenybę, bendruomenės narį, pilietį. Jo akimis, būtent mėgėjiškas sportas, grįstas bendryste ir savanorišku įsitraukimu, turi galią formuoti žmonių charakterius, stiprinti tautinį sąmoningumą ir ugdyti atsakomybės jausmą.

Puikiai šį požiūrį iliustruoja prezidento kreipimasis į VDU Prezidento Valdo Adamkaus sporto centro bendruomenę – žmones, kuriems ši vieta jau tapo neatsiejama jų gyvenimo dalimi: „Linkiu, kad būtų sportas – mėgėjiškas sportas. Kad jis ugdytų asmenybes, burtų jaunimą ir toliau tarnautų tobulėjimui.“

Tai – ne vien palinkėjimas. Tai kryptis, kurią prezidentas mato kaip sporto Lietuvoje misiją. Sportas turi būti prieinamas, gyvas, augantis kartu su žmogumi. Ne tik kaip treniruotė, bet kaip kasdienė forma, kurioje vystosi valia, pagarba, ištvermė ir sąmoningumas.

Toks sportas, koks padėjo užaugti prezidento asmenybei. Toks sportas, kurio jis šiandien linki visai sporto bendruomenei ir ateities kartoms.

Pilną interviu galite pamatyti čia: