Mokslas – visuomenės ir kariuomenės labui: šviežias maistas ekstremaliomis sąlygomis

Kariniai konfliktai, ekstremalios sąlygos ir pažeidžiamos tiekimo grandinės vis dažniau verčia ieškoti naujų, tvarių būdų užtikrinti šviežio maisto prieinamumą. Kontroliuojamos aplinkos augalininkystės sistemos tampa svarbia inovacija. Kaip šios technologijos gali padėti kariams ir civiliams išlikti sveikiems, sumažinti logistikos rizikas ir sukurti atsparias, decentralizuotas maisto gamybos platformas net ten, kur tradicinė žemdirbystė neįmanoma?

Ekstremalių sąlygų metu – šviežio maisto užtikrinimas

Kontroliuojamos aplinkos augalininkystė padeda užtikrinti maisto saugą, mažina logistinį pažeidžiamumą ir gali remti dislokuotų karių ir civilių fizinę bei psichologinę sveikatą. „Pasaulyje šios sistemos gali veikti net kariniuose povandeniniuose laivuose, taikos palaikymo misijose ir stichinių nelaimių zonose“, – pažymi VDU ŽŪA Bioekonomikos tyrimų instituto direktoriaus pavaduotoja, Agronomijos fakulteto doc. dr. Viktorija Vaštakaitė-Kairienė. Šiltnamiai, vertikalieji ūkiai ir auginimo sistemos konteineriuose užtikrinti patikimą, vietinį ir prognozuojamą šviežių maisto produktų tiekimą.

Maisto tiekimo grandinė yra lengvai pažeidžiama, ypač greitai gendančių maisto produktų atveju, bet to išvengiama įrengiant modulines kontroliuojamos aplinkos augalininkystės sistemas vietoje arba netoliese. Pasak mokslininkės, tai sumažina konvojų, turinčių vežti šviežius maisto produktus per pavojingas teritorijas, skaičių. Tuo pačiu mažėja atakų rizika, logistika tampa efektyvesnė bei saugesnė. „Tokiose vietose izoliuotos konstrukcijos su dirbtiniu apšvietimu ir klimato kontrole vis tiek gali veikti ir reguliariai duoti derlių. Šiuolaikinėms ginkluotosioms pajėgoms, kurios logistiką laiko strategine, bet silpna grandimi, galimybė „auginti ten, kur vartojama“ yra labai prasminga.

Šviežias maistas – naudingesnis nei negendantys daviniai

Kontroliuojamos aplinkos augalininkystės sistemose užaugintos daržovės yra aukštos maistinės vertės. Kariai geriau atlieka savo užduotis, kai nuolat gauna šviežią maistą, kuris užtikrina mikroelementų įsisavinimą, palaiko žarnyno sveikatą, imuninę sistemą ir padeda atsigauti po fizinio bei psichologinio streso. Mokslininkės teigimu, kai kurios šalys gynybos institucijose jau pripažino, kad net karių ir jų šeimų tarpe pasitaiko maisto nepritekliaus, ir pradėjo vertinti maisto saugą kaip svarbią personalo gerovės dalį. Šiose sistemose užauginama labiausiai sveikatai naudinga produkcija (lapinės daržovės, pomidorai ir net bulvės), kurią sunkiausia reguliariai pristatyti į nutolusias teritorijas. „Šviežio, kokybiško maisto prieinamumas taip pat turi didelę psichologinę reikšmę, palyginti su vien tik ilgai negendančių davinių vartojimu“, – pastebi mokslininkė.

Valstybės mastu šios augalininkystės sistemos gali būti laikomos pilietinės gynybos ir strateginio atsparumo dalimi. Vidaus patalpose vykdoma maisto gamyba yra mažiau pažeidžiama sausros, potvynių, audrų ir tam tikrų sabotažo ar trikdymo formų. Kai dalis šalies žemės ūkio perkeliama į apsaugotas struktūras, visos maisto sistemos priklausomybė nuo palankių orų ar nepažeistos kaimo infrastruktūros sumažėja. „Be to, sistemos gali būti integruotos ir į urbanistinę aplinką – ant stogų, pastatų viduje, požeminėse erdvėse ar pramoniniuose rajonuose, naudojant perteklinę šilumą ir atsinaujinančią energiją. Taip galima gauti maistą arti vartotojų, įskaitant tankiai apgyvendintus miestus, kurie krizės metu gali būti pažeisti. Kraštutiniais atvejais sistemos galėtų būti įrengtos sustiprintuose bunkerių ar tunelių kompleksuose, kad būtų užtikrintas pagrindinis šviežių produktų tiekimas“, – teigia doc. dr. V. Vaštakaitė-Kairienė.

Ši logika nėra nauja. Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų metu vyriausybės skatino „pergalės sodus“ ar „maisto sodus gynybai“, siekdamos sumažinti spaudimą nacionalinėms maisto sistemoms, atlaisvinti pramoninio masto gamybą frontui ir palaikyti žmonių sveikatą. Kontroliuojamos aplinkos daržininkystės sistemos iš esmės yra aukštųjų technologijų šios pačios idėjos tęsinys: vietinė, decentralizuota maisto gamyba kaip buferis nuo karo sukeltų sutrikimų.

VDU ŽŪA Bioekonomikos tyrimų instituto direktoriaus pavaduotoja, Agronomijos fakulteto docentė dr. Viktorija Vaštakaitė-Kairienė

Sprendimai kariuomenės ir visuomenės gerovei

Vienas iš pagrindinių praktinių šiuolaikinių augalininkystės sistemų pranašumų yra mobilumas. Daugelis sistemų yra modulinės ir įrengiamos jūriniuose konteineriuose ar surenkamuose moduliuose. Tokie konteineriniai ūkiai turi hidroponines ar aeroponines sistemas, LED apšvietimą ir pilną klimato kontrolę; juos galima vežti vilkikais, traukiniais ar laivais ir greitai dislokuoti reikiamoje vietoje. Automatizuoti vertikalieji ūkiai su pažangiomis valdymo sistemomis ir, kai kuriais atvejais robotika, dar labiau sumažina darbo sąnaudas. Gynybos ir humanitarinėms operacijoms tai reiškia, kad po stichinių nelaimių ar konfliktų zonose galima dislokuoti mobiliuosius ūkius, kurie stabilizuoja maisto tiekimą tiek kariams, tiek civiliams. Uždarant ar perkeliant karines bazes tie patys įrenginiai gali būti perkelti, o ne paliekami.

„Be maisto tiekimo ir logistikos, kontroliuojamų aplinkos sąlygų žemdirbystė teikia ir svarbių psichologinių bei reabilitacinių naudų. Žemės ūkio veikla – daržininkystė dideliuose plėveliniuose šiltnamiuose, stiklo šiltnamiuose ar konteineriuose – naudojama veteranų reabilitacijos programose, nes padeda atkurti rutiną, užtikrina fizinį aktyvumą ir suteikia prasmingos veiklos. Net ir mažo masto augalų auginimas gali padėti mažinti stresą ir gerinti psichinę sveikatą. Misijų metu mažas sodas ar tokia sistema, kur kariai gali auginti žoleles ar daržoves, sukuria normalumo jausmą – panašų į tą, kurį istoriniuose „pergalės soduose“ patirdavo civiliai“, – kalba mokslininkė.

Kontroliuojamos aplinkos augalininkystės sistemos taip pat atlieka svarbios tyrimų platformos vaidmenį. Ji leidžia mokslininkams labai kontroliuojamomis sąlygomis analizuoti augalų reakcijas į skirtingus šviesos spektrus, trąšų režimus ir aplinkos stresą. Mokslininkės teigimu, šios žinios prisideda prie atsparesnių veislių kūrimo ir „klimato receptų“, optimizuojančių derlių, kokybę ir maistinę vertę kontroliuojamose sąlygose, rengimo. „Be to, sistemose gali būti naudojamos auginti augalus, turtingus tam tikrų vaistinių medžiagų, ir taip remti medicininių priemonių tiekimą dislokuotoms pajėgoms“, – pažymi doc. dr. V. Vaštakaitė-Kairienė.

Tvarios augalininkystės ateitis: mažiau išteklių, daugiau vertės

Tačiau kontroliuojamos aplinkos augalininkystės sistemos nėra universali išeitis. Pagrindiniai jos apribojimai – didelės energijos sąnaudos, didelės investicijos ir techninis sudėtingumas. LED apšvietimas, siurbliai, jutikliai ir klimato kontrolės sistemos reikalauja didelio ir patikimo elektros energijos kiekio.

„Situacijose, kai nutrūksta elektros tiekimas ar trūksta kuro, sistemos gali labai greitai nebefunkcionuoti, nebent naudojami atsinaujinantys energijos šaltiniai, energijos kaupimo sistemos. Pradinės investicijos yra didelės, ir ne kiekviena valstybė ar kariuomenė gali sau leisti plačiai diegti tokias sistemas; be to, reikia tinkamai apmokytų specialistų joms eksploatuoti ir prižiūrėti. Be viso to, dabartinės technologijos ekonomiškai labiausiai pritaikytos didesnę pridėtinę vertę turintiems augalams – lapinėms daržovėms, žolelėms, uogoms, pomidorams – o ne pagrindiniams žemės ūkio augalams, tokiems kaip kviečiai. Todėl šių sistemų naudojimą reikėtų suprasti kaip strateginį priedą, didinantį atsparumą ir lankstumą, o ne kaip visišką tradicinės žemdirbystės pakeitimą“, – pažymi mokslininkė.

Šiuo metu VDU Žemės ūkio akademijoje vykdomi tyrimai, kurių metu siekiama gauti aukštos maistinės vertės augalinę produkciją su minimaliais energijos, vandens ir trąšų kiekiais. „Mums svarbu, kad užauginta produkcija būtų ne tik maistinga, bet ir ilgai negestų. Taip pat, mineralines trąšas siekiame pakeisti organinėmis, kad didėtų maisto sauga, naudoti surinktą lietaus vandenį, kad mažėtų priklausomybė nuo išteklių. Ateityje planuojame kurti naujas būtent šioms sistemos pritaikytas daržovių veisles“, – sako doc. dr. V. Vaštakaitė-Kairienė.

„Village Verve“ Italijoje: moterys – klimato ir darnaus vystymosi priešakyje

Lapkričio pabaigoje projekto partneriai susitiko Avoloje ir Sirakūzuose, Italijoje, įgyvendinant ES programos „CERV – Piliečiai, Lygybė, Teisės ir Vertybės“ finansuojamą tarptautinį projektą „Village Verve: Women at the Forefront of Climate and Development“. Susitikimą organizavo Associazione Culturale Usamborgia, subūrusi dalyvius iš įvairių Europos šalių keturioms dienoms intensyvaus mokymosi, kultūrinių patyrimų, kūrybinių veiklų ir tarpkultūrinio dialogo.

Paveldo pažinimas ir klimato kaitos refleksijos

Atvykus į Notą, projekto dalyvius šiltai pasitiko miesto tarybos atstovai Museo Civico Archeologico di Noto. Jaunieji miesto gidai pristatė Noto kultūrinį bei ekologinį paveldą, akcentuodami vietos istorijos ir gamtos trapumą klimato kaitos akivaizdoje. Vizito metu projekto dalyviai įsitraukė į Klimato kaitos vaizdo įrašų iššūkį, kurio metu kūrė trumpus teminius filmukus, atspindinčius aplinkosaugos iššūkius ir bendruomenių atsakomybę juos sprendžiant.

Popietė tęsėsi Avoloje, kur vietos savivaldos atstovai pasveikino atvykusius ir pakvietė į interaktyvią diskusiją „Voices for Change“. Čia dalyviai dalijosi mintimis apie klimato veiksmų svarbą, moterų vaidmenį inicijuojant pokyčius ir vietos bendruomenių įtraukimą į tvarių sprendimų paieškas. Vėliau vyko sukurtų vaizdo įrašų peržiūra ir refleksija bei tinklaveikos sesija, suteikusi galimybę megzti ryšius su vietos organizacijomis bei aktyvistais.

Meninės dirbtuvės ir kūrybinis dialogas

Kita diena buvo skirta kūrybai ir saviraiškai Siracusa Ceramiche dirbtuvėse. Dalyviai susipažino su tradiciniu Sicilijos menu, ypatingą dėmesį skiriant kaimo moterų atvaizdavimui meno istorijoje ir šiuolaikinėje kultūroje. Keturių veiklų ciklas – molio lipdyba, tapyba, istorijų ir mitų interpretacijos bei individualių keramikos plytelių dekoravimas – paskatino savirefleksiją apie moterų patirtis, tapatybę ir jų vaidmenį klimato kaitos diskurse.

Vakare Monastero del Ritiro vyko įtraukus teatro pasirodymas „Her Voice, Our Earth“, sukurtas Skené Theatre Association, kuriame su profesionaliais aktoriais vaidino ir visi projekto dalyviai. Spektaklis simboliškai sujungė mitologinius moters paveikslus, šiuolaikinius klimato iššūkius ir bendruomenių atsparumo temą, palikdamas dalyviams stiprų emocinį ir intelektinį įspūdį.

Apibendrinimas ir ateities perspektyvos

Italijoje vykęs susitikimas dar kartą patvirtino, kad aktyvus moterų įsitraukimas į klimato politiką ir bendruomeninius sprendimus daro reikšmingą poveikį tiek vietos, tiek tarptautiniu mastu. Kūrybinės ir edukacinės veiklos, kultūriniai mainai ir atviri dialogai padėjo sustiprinti partnerių bendrystę bei išryškino skirtingų šalių patirtis klimato kaitos kontekste.

Ateityje projektas „Village Verve“ sieks dar labiau skatinti lyderystę, įtraukti bendruomenes į tvarumo iniciatyvas ir kurti ilgalaikius sprendimus, paremtus lyčių lygybės ir klimato teisingumo principais. Tarptautinis bendradarbiavimas, užsimezgęs projekto metu, taps tvirtu pagrindu naujoms iniciatyvoms ir bendrai Europos vizijai – atspariai, tvariai ir įtraukioms bendruomenėms.

Projektą „Village Verve“ finansuoja Europos Sąjunga. Jame dalyvauja partneriai iš Ispanijos, Slovėnijos, Latvijos, Lietuvos, Italijos, Portugalijos, Rumunijos ir Kipro.

Projekto vadovė Lietuvoje – doc. dr. Aistė Čapienė.

Straipsnių rinkinys „Lietuvos kaimo vietovių konkurencingumo stiprinimas: geroji patirtis“

Išleistas 11-osios mokslinės-praktinės konferencijos „Lietuvos kaimo vietovių konkurencingumo stiprinimas: įvairovė, atsparumas, gerovė“ straipsnių rinkinys „Lietuvos kaimo vietovių konkurencingumo stiprinimas: geroji patirtis“.

Šis kasmetinis Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) leidinys apjungia mokslinius tyrimus ir praktinės patirties pavyzdžius, skirtus Lietuvos kaimo vietovių konkurencingumui stiprinti, pabrėžiant įvairovės, atsparumo ir gerovės vertybines nuostatas. Straipsniuose pabrėžiama, kad kaimo vietovių konkurencingumo stiprinimas yra itin svarbus, nes jis prisideda prie kompleksinio kaimiškų vietovių atsinaujinimo, skatina vietines iniciatyvas, bendruomeniškumą, verslumą ir inovacijas, kurdamas palankią terpę darniam ekonominiam, socialiniam ir aplinkosauginiam vystymuisi.

Integruoti projektai ir kompleksinės priemonės bei veiksmai padeda tobulinti vietos veikėjų kompetencijas, padeda stiprinti kaimiškų vietovių atsparumą krizinėms situacijoms ir užtikrina ilgalaikę gerovę, derinančią ekonominius tikslus su socialine atsakomybe bei gamtos išsaugojimu. Straipsnių rinkinyje apžvelgiamos tokios temos kaip naujoviški ūkininkų bendradarbiavimo modeliai (pavyzdžiui, „ūkininkas-ūkininkui“), suinteresuotųjų šalių įtraukimas į teminių kaimų vystymą, vietos maisto sistemų kūrimas ir trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtra, sveikata ir tvarumu grįsto gyvenimo stiliaus (LOHAS) įtaka vartotojų elgsenai, bei žmogiškojo potencialo svarba kaimiškųjų savivaldybių finansiniams ištekliams generuoti.

Antra leidinio dalis skirta gerosios patirties pavyzdžiams apie sėkmingus bendruomeninius verslus (įskaitant socialinį verslą), socialinės infrastruktūros, kultūrinio paveldo išsaugojimą, aplinkosaugos iniciatyvas bei lėtojo turizmo plėtojimą kaimiškose vietovėse.

VDU bendruomenė kviečiama susipažinti su šiuo 2025 m. išleistu leidiniu

Leidinys parengtas įgyvendinant projektą „Įtraukių komunikacijos priemonių įgyvendinimas Lietuvoje“ Nr. LKT-PK-24-1-03252-PR001 pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano techninės paramos veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“ (Renginių komunikacijos priemonės).

Logistikos ir prekybos viktorinoje moksleiviai išbandė savo žinias ir komandinius gebėjimus

Gruodžio 4 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakultete, Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedroje, vyko kasmetinė 11–12 klasių moksleiviams skirta Logistikos ir prekybos viktorina „Kaip parsigabenmti vienaragį?“.

Šiais metais renginyje dalyvavo net 12 komandų iš Kauno Maironio universitetinės gimnazijos, Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos, VDU „Rasos“ gimnazijos, KTU gimnazijos, VDU Šakių „Žiburio“ gimnazijos ir VDU Ugnės Karvelis gimnazijos. Dalyviams buvo pateikti įvairūs vaizdiniai, garsiniai bei interaktyvūs klausimai, atskleidžiantys logistikos ir prekybos sektoriaus ypatumus bei praktines situacijas, reikalaujančias kūrybiško ir greito mąstymo. Viktorinos metu komandos turėjo galimybę išbandyti strateginio planavimo, informacijos analizės ir komandinio darbo įgūdžius. Prie renginio prisidėję socialiniai partneriai – UAB „OHO group“, UAB „Hegelmann Logistics“, MB „Ratai visiems“, UAB „Baltoptik“ (Fielmann), Oral-B prekės ženklas, atstovaujamas UAB „SANITEX“, ir MB „City event“ – pasirūpino gausiais prizais, o po renginio visų dalyvių laukė skani staigmena.

Po įtemptos kovos paaiškėjo viktorinos nugalėtojai: I vietą iškovojo Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos komanda „Nieko nežinom“, II vietą pelnė VDU „Rasos“ gimnazijos komanda „Banginiai“, o III vieta atiteko Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos komandai „Alikornai“. Visi dalyviai buvo apdovanoti rėmėjų dovanomis, o pats renginys tapo puikia proga moksleiviams ne tik pasivaržyti, bet ir susipažinti su logistikos bei prekybos sektoriumi iš arčiau.

Miško senoliai ir ateities miškai: pokalbis su dr. Ivana Tomášková

Rugsėjį Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakultete svečiavosi dr. Ivana Tomášková – mokslininkė iš Čekijos gyvybės mokslų universiteto Prahoje (Czech University of Life Sciences Prague). Dėstytoja daugiau nei dešimtmetį tyrinėja sumedėjusių augalų ekofiziologiją – kaip medžiai reaguoja į klimato kaitos keliamus iššūkius: sausras, karščio bangas ir CO₂ pokyčius.

Lietuvoje mokslininkė lankėsi pagal Erasmus mainų programą ir dalyvavo Erasmus ir BOVA programų remiamuose BIP (Blended Intensive Program) kursuose „Wildlife in closer-to-nature forest management“, kur skaitė paskaitas studentams ir bendradarbiavo su VDU mokslininkais, dalinosi patirtimi bei įžvalgomis apie miškų atsparumą, senstančių medžių valdymą ir klimato pokyčių poveikį Europoje.

Dr. Ivana Tomášková maloniai sutiko atsakyti į keletą klausimų „Mūsų girios“ skaitytojams.

Jūs daugiau nei dešimtmetį tyrinėjate sumedėjusių augalų ekofiziologiją besikeičiančio klimato sąlygomis. Kas jus paskatino pasirinkti šią tyrimų kryptį?

Mano senelis buvo miškininkas Vysočinos regione, netoli Austrijos sienos, 1940–1950 metais. Be miškų ūkio darbų jis įrengė tvenkinius, alėjas ir net šunų kapines. Kai buvau vaikas, mane sužavėjo įrašas ant didelio akmens: „Šiek tiek dėkingumo tyliam veidui už didelį darbą ir ištikimybę“. Jis buvo persekiojamas komunistų ir mirė anksti, todėl jo nepažinojau, tačiau, matyt, paveldėjau jo pagarbą miškams ir gyvūnams.

Kaip per jūsų tyrimų metus keitėsi medžių fiziologija – jų reakcijos į sausras, karštį ir CO₂ pokyčius?

Per pastaruosius du dešimtmečius literatūroje įsitvirtino terminas „global-change-type drought“, apie kurį kalbėta Breshears 2005 m. straipsnyje. Sausros visada pasitaikydavo vasaromis, tačiau dabar jos – kartu su karščio bangomis – tapo intensyvesnės, dažnesnės ir apimančios didesnius plotus.
Dėl to klimato nulemtas medžių mirtingumas pastebimas ne tik sausų regionų pakraščiuose, bet ir tropiniuose miškuose, kur metinis kritulių kiekis viršija 3000 mm.
Buvo manyta, kad didesnė CO₂ koncentracija mažins transpiracijos nuostolius, nes žiotelės bus mažiau atviros. Tai tiesa, bet dėl didesnio garavimo šis efektas nedaro reikšmingos įtakos. Nors Centrinėje Europoje vidutinis kritulių kiekis labai nesumažėjo, dirvožemis vis tiek tapo sausesnis dėl aukštesnių temperatūrų.

Kurias medžių rūšis Centrinėje ar Šiaurės Europoje laikote pažeidžiamiausiomis klimato kaitos poveikiui? Ar yra rūšių, kurios pasižymi netikėtu atsparumu?

Be paprastosios eglės, nustebino, kad pušis yra jautresnė sausrai nei ąžuolas. Be to, ją pažeidžia vabzdžiai (Ips acuminatus, Ips sexdentatus) ir amalas. Iš fiziologinės pusės amalas įdomus tuo, kad turi žioteles transpiracijai, tačiau jų neužveria – karštomis dienomis tai tampa kritiniu momentu pušies išgyvenimui. Dažnai minima, kad dėl klimato kaitos krenta gruntinio vandens lygis. Suaugusio medžio šaknų sistema per vienus ar dvejus metus prisitaikyti negali, todėl jis kenčia nuo sausros.
Lapuotieji taip pat patiria pasekmes – uosiai serga nuo grybų (Chalara fraxinea), bukus ir juodalksnius puola Phytophthora. Tokie terminai kaip „ąžuolų džiūtis“ ar „ūmi ąžuolų nykimo liga“ rodo, kad medžių žūtį lemia kelių veiksnių visuma: pirma – sausra, po jos vabzdžiai, grybai ar grybiniai organizmai. Nėra visiškai atsparių rūšių.

Jūsų darbe taikomi tokie metodai kaip medžių skysčių tekėjimo, fluorescencinė ar spektrinė analizė. Kuri technika atskleidė netikėčiausių įžvalgų apie tai, kaip „kvėpuoja“ medžiai?

Visi minėti metodai tinka skirtingoms užduotims. Medžių skysčių tekėjimo matavimus naudojome vertindami, ar medžių gebėjimas infiltruoti vandenį iš medyno dirvožemio iš tiesų veikia. Fluorescencinė analizė padeda greitai įvertinti augalo sveikatos būklę, o spektrinė analizė suteikia galimybę „pamatyti giliau“ – sužinoti, kas vyksta augale dar prieš pasirodant ligos požymiams. Galima nustatyti pigmentų koncentraciją, vandens kiekį lapuose ar spygliuose, netgi aptikti žievės vabalų pažeidimus dar prieš pagelstant spygliams.

Daugelis jūsų tyrimų skirti jaunuolynų regeneracijai ir gyvybingumui. Kokios pagrindinės išvados dėl miškų atkūrimo strategijų?

Atlikome ilgalaikį tyrimą, analizuodami superabsorbentų poveikį skirtingoms medžių rūšims. Šios medžiagos sugeria vandenį ir vėliau jį palaipsniui atiduoda sodinukui. Pastebėjome, kad superabsorbentai padeda pagerinti fotosintezę ir pagreitina prigijimą, bet teigiamas poveikis pasireiškė tik ąžuolams. Pušys ir eglės į tokią dirvos gerinimo priemonę nereaguoja nei fiziologiškai, nei biochemiškai. Todėl „vienodo recepto“ atkūrimo priemonės neveikia. Sėkmingas miško atkūrimas remiasi kokybiška sodmenų medžiaga, dirvos apsauga ir miškininkystės priemonėmis. Dažnai pamirštama – vietinių miškininkų patirtis.

Kaip miškininkai gali pritaikyti ekofiziologinius tyrimus kasdienėje praktikoje?

Galiu pateikti du pavyzdžius iš mūsų bendradarbiavimo su praktikais. Eglės sėkliniame medyne skatindami žiedpumpurių formavimą naudojome gibereliną – fitohormoną, atsakingą už dauginimąsi, sėklų ramybės nutraukimą ir ląstelių dalijimąsi. Taikėme mikroinjekcijos metodą, kurį sėkmingai išbandė Skandinavijos mokslininkai. Taip pat mūsų fakulteto komanda sukūrė kompaktinį superabsorbento tablečių variantą, kurį galima lengvai įterpti prie sodinuko šaknų sodinimo metu.

Bendradarbiaujate su mokslininkais nuo Suomijos iki Italijos. Ką skirtingi regionai gali pasimokyti vieni iš kitų valdydami miškus, patiriančius klimato stresą?

Bendradarbiavimas ir gerosios praktikos dalijimasis – pagrindas. Šiuo metu dirbame su Lenkijos mokslininkais, nagrinėjančiais miškų gaisrų riziką Europoje. Su Turkijos kolegomis publikavome tyrimą apie transpiracijos nuostolius eglės medynų pakraščiuose – kaip medžiai reaguoja į staigų saulės spinduliuotės padidėjimą. Visoje Europoje susiduriame su tais pačiais iššūkiais.

Kaip matote dirbtinio intelekto ir nuotolinio stebėjimo technologijų vaidmenį ateities miškų tyrimuose?

Akivaizdu, kad šios technologijos bus taikomos vis plačiau. Šiuo metu naudojame multispektrinius ir hiperspektrinius sensorius, montuojamus ant dronų, kad matuotume lapijos optines savybes. Nuotolinio stebėjimo technologijos taps įprastos ir suteiks daug duomenų apie miškų struktūrą bei biomasę. Be to, dirbtinis intelektas atliks vis svarbesnį vaidmenį apdorojant didžiulius duomenų kiekius ir planuojant tvarią miškų ūkio veiklą.

Dirbate su studentais iš įvairių šalių. Ar pastebite skirtumų, kaip jaunimas šiandien suvokia miškus ir atsakomybę už klimatą?

Nepriklausomai nuo šalies, jauni žmonės suvokia klimato kaitą ir mato miškus kaip būdą švelninti jos poveikį. Jie turi stiprų jausmą, kad planeta turi būti saugoma. Aš stengiuosi jiems parodyti, kad tinkamai valdant miškus galima ne tik gauti medienos produktų, bet ir išlaikyti kitas vertes – CO₂ kaupimą, vandens išlaikymą, teršalų filtravimą.

Šio žurnalo numerio tema – „Miško senoliai“. Ką, jūsų manymu, seni medžiai gali mus išmokyti?

O, šiuo klausimu, jūs pataikėte tiesiai į esmę. Praėjusiais metais pradėjome dėstyti naują dalyką Sisteminės arboristikos programoje – „Senstančių medžių tvarkymas ir priežiūra“. Jame mokome studentus atpažinti vertingus medžius, prailginti jų gyvavimo trukmę specialiomis genėjimo technikomis, skatinti gyvūnų – šikšnosparnių, vabzdžių, paukščių – buveines. Seni medžiai moko, kad svarbiausia yra bendradarbiavimas (mikorizė) ir prisitaikymas prie streso veiksnių.

Kiek vertingi mokslo požiūriu yra sengirės tyrimai apie prisitaikymą ir ekologinį stabilumą?

Sengires laikau paskutinėmis vietomis Europoje, kur gamta dar veikia be žmogaus įsikišimo. Jos svarbios dėl dviejų priežasčių: pirma – dėl mikrobuveinių įvairovės, priklausančios nuo medžių amžiaus, skersmens ir būklės; antra – dėl didelės genetinės įvairovės, leidžiančios geriau prisitaikyti prie sausros, temperatūros ekstremumų ar kenkėjų. Tokie miškai geba fiziologiškai prisitaikyti prie ateities iššūkių.

Tai buvo jūsų pirmasis vizitas Lietuvoje. Kokie įspūdžiai, ką pastebėjote mūsų gamtoje?

Tai buvo mano pirmasis vizitas Lietuvoje, ir jis priminė Umeå miestą Švedijoje. Gamta panaši – spalvingi miškai, ežerai, upės. Labai patiko apsilankymas LSMU Laukinių gyvūnų priežiūros centre Kauno raj. Dideli tikslai aplinkosaugoje prasideda nuo mažų rūpesčio veiksmų gamtoje.

Vizito metu lankėtės VDU Žemės ūkio akademijoje. Kaip apibūdintumėte bendradarbiavimą su akademine bendruomene? Kokios bendros tyrimų kryptys, jūsų manymu, galėtų suartinti Lietuvos ir Čekijos mokslininkus?

Šiuolaikiniai tyrimai grindžiami universitetų ir mokslo centrų bendradarbiavimu. Geriausios publikacijos dažnai turi dvidešimt ar daugiau bendraautorių, nes vertingiausi tyrimai peržengia sienas. Pavyzdžiui, stažuotės metu Bordo universitete tyrėme ąžuolų rūšių atsparumą embolijai visoje Europoje – bendradarbiavimas buvo esminis. Rezultatai parodė, kad paprastasis ir bekotis ąžuolas turi beveik vienodą P50 parametrą, rodantį, kokią vandens įtampą ksilema gali atlaikyti prieš sutrikdant vandens transportą.

Visos paminėtos temos – įmanomos. Viskas priklauso nuo žmonių.cSavo viešnagės metu VDU ŽŪA susipažinau su doc. Viktorija Vaštakaite-Kairiene, keitėmės patirtimi chromatografijos technologijų srityje. Tai gera pradžia bendriems projektams ateityje.

Kokią vertę, jūsų manymu, akademiniai mainai suteikia mokslui ir jaunųjų miškininkų ugdymui?

Labai vertinu tokias galimybes. Jos sudaro pagrindą bendradarbiavimui, o per bendrai paskelbtus tyrimus galima parodyti studentams, kad teorija, kurią jie mokosi, iš tiesų veikia praktikoje.

Ir pabaigai – jei reikėtų keliais žodžiais apibūdinti jūsų vizitą Lietuvoje, ką pasakytumėte?

Sužavėjo švarios gatvės ir viešojo transporto prioritetas Kauno mieste. Supratau, kad čia aplinkosauga nėra tik žodis – ji matoma kasdienėje veikloje. Ir, tiesą sakant, labai nustebau, kad lietuvių kalba tokia sudėtinga – nepavyko suprasti nė vieno žodžio. Net perskaityti užrašą „nešiukšlink“ pasirodė ne taip paprasta!

VDU išsaugojo lyderystę žurnalo „Reitingai“ studijų krypčių reitinge

Žurnalas „Reitingai“ paskelbė naujausią lyginamąjį universitetų studijų krypčių vertinimą, kuriame tarp lyderių išliko Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). Trečius metus iš eilės VDU yra antras Lietuvoje pagal bakalauro studijų krypčių, kuriose universitetui skirta pirmoji vieta, skaičių – iš viso VDU pirmauja vienuolikoje šios pakopos krypčių. Trečiąją vietą šalyje VDU užėmė pagal lyderiavimą magistrantūros studijose, kur universitetui pirma vieta skirta taip pat vienuolikoje krypčių.

„Tiek šis, tiek kiti pastarųjų metų reitingai rodo, kad universitetas kryptingai dirba teisinga linkme, puoselėdamas artes liberales tradicijas. Išsiskiriame ne vien plačia studijų aprėptimi, bet ir aukšta studijų ir mokslo kokybe, rengiame specialistus, gebančius jungti skirtingų sričių žinias ir spręsti šiuolaikinius Lietuvos ir pasaulio iššūkius. Tad šie rezultatai dėsningi ir tikrai džiugina – VDU lyderiauja išties įvairiose srityse, nuo menotyros iki miškininkystės, nuo edukologijos ir viešojo administravimo iki antropologijos ir teologijos“, – pažymėjo VDU prorektorius studijoms doc. dr. Rytis Pakrosnis. Iš viso reitinge VDU užėmė 1–3 vietą 30 bakalauro ir 33 magistrantūros studijų kryptyse.

Doc. dr. Rytis Pakrosnis

Bakalauro studijose VDU yra šalies lyderis pagal vienuolikos krypčių programas: agronomijos, aplinkos inžinerijos, aplinkotyros, ekologijos, maisto studijų, menotyros, miškininkystės, pedagogikos, religijos studijų, viešojo administravimo ir žemės ūkio. Pagal surinktus taškus geriausiai įvertintos šių krypčių VDU bakalauro studijų programos: maisto studijos (95), menotyra (92,66), aplinkos inžinerija (92,41), istorija (89,95), rinkodara (89,41), regiono studijos (88,26), komunikacija (87,73), socialinis darbas (87,57), sociologija (87,51), apskaita (86,8), matematika (86,7), viešasis administravimas (86,65), medijų menas (86,49), teisė (86,34), pedagogika (85,61).

Magistrantūroje VDU skirta pirmoji vieta Lietuvoje vienuolikoje studijų krypčių: agronomijos, antropologijos, aplinkos inžinerijos, aplinkotyros, edukologijos, ekologijos, kultūros studijų, menotyros, miškininkystės, socialinio darbo, teologijos. Daugiausiai taškų skirta VDU magistrantūros studijų programoms šiose kryptyse: menotyra (92,12), edukologija (88,67), aplinkos inžinerija (87,51), teologija (85,22), sociologija (85,13), aplinkotyra (82,35), ekologija (78,82), psichologija (76,91), politikos mokslai (76,65), istorija (75,97), komunikacija (75,85), žurnalistika (74,89), lingvistika (74,15), filosofija (73,84), ekonomika (72,08), informatika (70,42), mechanikos inžinerija (70,42).

Šių metų žurnalo „Reitingai“ bakalauro studijų krypčių reitingas rėmėsi šiais kriterijais: darbdavių nuomonė apie alumnus, praėjus 12 mėn. po studijų baigimo įsidarbinusių 2024 m. absolventų procentinė dalis ir vidutinės pajamos, 2025 m. priimtų studentų skaičius, 2025 m. priimtų geriausių abiturientų procentinė dalis, SKVC studijų krypties įvertinimas, studijas nutraukusiųjų dalis, 2025 m. priimtųjų į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas vidutiniai bei mažiausi balai, bendras vykdomų krypties studijų programų skaičius.

Magistrantūros studijų krypčių programos buvo vertinamos pagal šiuos kriterijus: darbdavių nuomonė apie alumnus, 2023 m. mokslo veikla kryptyje, mokslininkų visos darbo dienos atitikmuo, 2025 m. gautų valstybės finansuojamų doktorantūros vietų skaičius, 2024 m. studijas nutraukusių studentų dalis, praėjus 12 mėn. po studijų baigimo įsidarbinusių 2024 m. absolventų procentinė dalis ir vidutinės pajamos bei SKVC vertinimas.

Seminaras „Darbo santykių teisinis reguliavimas: darbuotojų darbo teisių gynimas“

Gruodžio 8 d., pirmadienį, 14–17 val., Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) III rūmų 154 auditorijoje (Universiteto g. 10, Akademija, Kauno r.) vyks seminaras universiteto darbuotojams „Darbo santykių teisinis reguliavimas: darbuotojų darbo teisių gynimas“.

Seminaro lektorė – dėstytoja, teisininkė Vitalija Skeruvienė. Seminaro metu bus aptariama, ką svarbu žinoti darbuotojams apie darbo santykių teisinį reguliavimą, LR Darbo kodeksą, LR Mokslo ir studijų įstatymą, kolektyvines sutartis, darbo ginčus ir kitus klausimus.

Norintys dalyvauti kviečiami registruotis internetu iki gruodžio 5 d. (imtinai).

Dalyvavimas nemokamas. Seminaro organizatorius – VDU profesinė sąjunga „Akademus“.

Kilus klausimams, maloniai prašome kreiptis į VDU profesinės sąjungos „Akademus“ pirmininko pavaduotoją Alvydą Aleksandravičių (alvydas.aleksandravicius@vdu.lt).

VDU Žemės ūkio akademijos kancleris prof. dr. Vigilijus Jukna: susitelkusi ir atvira bendruomenė – raktas į Akademijos augimą

Lapkričio 18 dieną Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kanclerio pareigas pradėjo eiti profesorius dr. Vigilijus Jukna. Pokalbyje su kadenciją pradėjusiu Akademijos kancleriu – apie ateities Akademijos prioritetus, stiprybės taškus, Lietuvos žemės ūkio galimybes ir kitas aktualijas.

Jūsų programoje minimos penkios strateginės kryptys, kurios turėtų formuoti VDU Žemės ūkio akademijos raidą. Kokie yra pagrindiniai ateities Akademijos prioritetai?

Visų pirma – dėmesys ir atvirumas Akademijos bendruomenei. Man svarbu, kad visi bendruomenės nariai jaustųsi gerbiami, reikalingi ir svarbūs, turėtų draugišką, motyvuojančią ir saugią darbo aplinką, galimybę išsakyti savo nuomonę, siekti profesinės karjeros bei tuo pačiu prisidėti prie Akademijos stiprinimo ir augimo.

Itin svarbu studijos, grindžiamos mokslu, tarpkryptiškumu ir tarptautiškumu. Sieksiu, kad Akademijoje būtų vykdomos aukščiausius kokybės standartus atitinkančios studijos, sudarant geriausias sąlygas dėstytojams perteikti studentams naujausias teorines ir praktines žinias, o studentams įgyti kompetencijas ir gebėjimus, atliepiant ateities darbo rinkos poreikius.

Tarp prioritetinių sričių – ir mokslo plėtra, grindžiama tarptautiškumu, tarpdiscipliniškumu ir praktiniu pritaikymu. Man svarbu, kad VDU Žemės ūkio akademijos mokslas kurtų naujas žinias, inovatyvius sprendimus žemės ūkiui ir būtų patikimas partneris šalies ir tarptautiniu mastu, užtikrinant, kad mokslas kuria pridėtinę vertę ekonomikai.

Ateities Žemės ūkio akademiją matau kaip lyderiaujančią Baltijos šalių regiono universitetinę žemės ūkio mokslų ir studijų instituciją, veikiančią išvien su geriausiais pasaulio universitetais. Man svarbu, kad Akademijos tarptautinė veikla ir žinomumas būtų dar labiau išplėtotas, rengiant bendras studijų programas, aktyvinant dėstytojų ir administracijos mainų programas, inicijuojant tarptautinius, mokslo ir inovacijų projektus bei tarptautinius renginius.

Tarp prioritetinių sričių – ir VDU Žemės ūkio akademijos, kaip lyderiaujančios Baltijos šalių regiono universitetinės žemės ūkio mokslų ir studijų institucijos, įvaizdžio gerinimas, siekiant atskleisti modernaus žemės ūkio išskirtinumą ir inovatyvumą. Man svarbu, kad Akademija būtų prestižinė universitetinė žemės ūkio mokykla, kurioje ugdomos brandžios, turinčios kritinį mąstymą ir aukštų kompetencijų asmenybės. Taip pat, kad Akademija būtų pripažintas žinių ir mokslo centras, kuriantis inovacijas žemės ūkio srityje, bendravimo tradicijas ir erdvę visam agrariniam sektoriui.

Kur matote didžiausius VDU Žemės ūkio akademijos stiprybės taškus, o kur, galbūt – dar ne iki galo išnaudotą potencialą?

VDU Žemės ūkio akademija – unikali aukštoji mokykla, ruošianti šiuolaikiškai mąstančius, aukštos kvalifikacijos specialistus, turinčius tarpdisciplininių žinių ir gebančius kurti inovatyvų agrosektorių. Žinoma, šis laikmetis reikalauja ir pokyčių – žemės ūkis patiria įvairias transformacijas, vyksta tiksliųjų technologijų plėtra, į pagalbą ateina ir dirbtinis intelektas, keičiasi jaunimo požiūris į žemės ūkį. Turime ne tik gebėti atliepti kylančius pokyčius, bet ir patys kurti pokyčius. Todėl rengdami aukštos erudicijos specialistus, vykdydami mokslinius tyrimus ir teikdami ekspertines paslaugas turime sustiprinti VDU Žemės ūkio akademijos įtaką bendrai žemės ūkio politikai Lietuvoje.

Kokiais principais vadovausitės priimdamas sprendimus Akademijoje?

Prioritetą teikiu bendruomenės telkimui ir komandiniam darbui. Kaip ir minėjau – Akademijai svarbiais klausimais tarsiuosi su bendruomene. Mano požiūriu, bendruomenei itin svarbu operatyvus informacijos perteikimas – tuomet norint pasiekti užsibrėžtus tikslus galima tikėtis bendruomeniško darbo. Sieksiu kurti tokią Akademiją, kurioje būtų puoselėjamos akademinės tradicijos, kur kiekvienas bendruomenės narys yra gerbiamas ir girdimas – sukuriamos komfortiškos sąlygos dirbti, mokytis, tobulėti ir siekti karjeros.

Šių laikų jaunoji karta – kokią ją matote Jūs? Kokie VDU Žemės ūkio akademijos siūlomi akcentai jaunajai kartai gali būti patrauklūs ir įkvepiantys?

Jaunoji karta, gyvendama pokyčių laikmetyje, keičiasi ir pati. Jaunimas turi aiškią poziciją – jie nori dalyvauti, įsitraukti į įvairias veiklas, atvykti į universitetą, įgytas žinias pritaikyti praktikoje. Nepaprastai džiaugiuosi šiais metais dešimtąjį kartą VDU Žemės ūkio akademijos vykdomu edukaciniu projektu „Sumanaus moksleivio akademija“ – jaunimas turi galimybę iš arčiau susipažinti su juos dominančia mokslo kryptimi, lavinti kūrybišką mąstymą ir praktinius įgūdžius. Projekte su moksleiviais žiniomis dalijasi VDU Žemės ūkio akademijos dėstytojai – geriausi savo sričių specialistai.

Džiugina ir VDU įkurtas STEAM didaktikos centras, kuriame jaunimas turi galimybę dalyvauti metodiniuose mokymuose, kūrybinėse dirbtuvėse ir užsiėmimuose – visa tai jaunąją kartą skatina mąstyti ir veikti šiuolaikiškai.

Kokie, Jūsų akimis, yra svarbiausi šiandieniniai Lietuvos žemės ūkio iššūkiai? Kokį vaidmenį sprendžiant šiuos iššūkius atlieka VDU Žemės ūkio akademijos bendradarbiavimas su verslu, agrosektoriaus atstovais?

Šiuo metu žemės ūkis susiduria su sudėtingais iššūkiais, kurie bus ypač dideli naujojoje daugiametėje finansinėje perspektyvoje. Pagal šiuo metu pateiktą Europos Komisijos planą, žemės ūkiui biudžetas yra ženkliai sumažintas. Prognozuojama, kad Lietuvai finansavimas mažėja preliminariai 2 mlrd. eurų. Iššūkiai kyla ir nacionaliniame biudžete – šiuo metu pagrindinis dėmesys kreipiamas gynybos stiprinimui, atitinkamai, visiems sektoriams biudžetas mažinimas arba nėra didinamas. Remiantis dabartinėmis prognozėmis, skaičiuojama – jeigu finansavimas iš Europos Sąjungos liktų toks, kuris yra pasiūlytas šiuo metu (žinoma, tam turės pritarti Europos Parlamentas, skaičiavimai gali dalinai keistis), finansų liktų tik tiesioginėms išmokoms, o kitoms priemonėms, pavyzdžiui, modernizavimui, būtų skiriama maža dalis pinigų. Todėl reikia nusistatyti labai aiškius prioritetus – matyti kryptį, kuria turi judėti žemės ūkis. Keičiantis klimatui, mažėjant iškastinio kuro kiekiui, su pokyčiais susiduria ir žemės ūkio sektorius, bet tuo pačiu atsiranda ir naujų galimybių.

VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkų, ekspertų paslaugos yra ir bus kaip niekada svarbios – kad turėtume aiškią strategiją, atsižvelgiant į anksčiau išvardintus pokyčius. Ypač aktuali mokslo ir verslo sinergija – teorija turi būti pritaikoma praktiškai, todėl ir toliau planuojame ne tik tęsti, bet ir plėsti VDU Žemės ūkio akademijos bendradarbiavimo gijų tinklą su socialiniais partneriais.

Jūsų požiūriu: dirbtinis intelektas – nauda ar žala?

Dirbtinis intelektas neišvengiamai įsilieja į darbinę kasdienybę. Tačiau reikėtų kritiškai įsivertinti tam tikras ribas – neracionalu galvoti, kad visose srityse dirbtinis intelektas pakeis žmogų. Dirbtinis intelektas – pagalbinis įrankis, siekiant efektyviau valdyti tam tikrus procesus, apdoroti ir tikslingai naudoti didelės apimties duomenų masyvus. Žemės ūkyje dirbtinis intelektas naudingas siekiant prognozuoti, numatyti tam tikrus scenarijus ir, esant reikalui, kovoti su priežastimis, o ne su pasekmėmis.

Kokias profesines patirtis, sukauptas iki šiol, laikote ypač vertingomis pradėdamas vadovauti Akademijai?

Per daugelį metų turiu sukaupęs vadybinės patirties viešajame sektoriuje, mokslo, projektų valdymo ir studijų srityse, taip pat politinės patirties. Mano požiūriu, visa iki šiol sukaupta profesinė patirtis bus naudinga vadovaujant VDU Žemės ūkio akademijai: iki 2012 m. aktyviai dirbau akademinėje aplinkoje, vėliau eidamas žemės ūkio ministro pareigas įgijau vadybinės, politinės, strateginės patirties. Lietuvai pirmininkaujant ES, buvau ES Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos pirmininku. Naudingos patirties įgijau ir 2020–2024 m. kadencijos Seime. Taip pat dirbau Ministro Pirmininko patarėju žemės ūkio klausimais. Manau, kad mano sukaupta patirtis bus naudinga kuriant VDU Žemės ūkio akademijos gerovę.

Ar atrandate laiko užsiimti mėgstama veikla? Kas Jums suteikia energijos ir motyvacijos kasdienybėje?

Motyvuoja mėgstamas darbas – prieš apsisprendžiant kandidatuoti į VDU Žemės ūkio akademijos kanclerio pareigas, rimtai svarsčiau – likti aktyvioje politikoje ar grįžti į akademinę veiklą. Nusprendžiau, kad su anksčiau minėta sukaupta profesine patirtimi būsiu naudingas Akademijai. Šiuo metu esu ir Ministro Pirmininko visuomeninis konsultantas – tokiu būdu turiu galimybę būti aktualijų pulse.

Kalbant apie mėgstamą veiklą – labiausiai pailsiu laiką leisdamas ir keliaudamas su šeima. Esu neabejingas ir žvejybai. Taip pat vertinu laiką šeimos sodyboje, kurioje laisvalaikį leidžiame aktyviai ir darbingai – prižiūrint, puoselėjant aplinką.

Pradėjo veikti naujos kadencijos VDU Senatas

Lapkričio 26 d., trečiadienį, įvyko pirmasis Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) naujos kadencijos Senato posėdis.

Posėdžio metu VDU Senato pirmininku išrinktas prof. dr. Jonas Ruškus. Senato pirmininko pavaduotoja tapo doc. dr. Vilma Bijeikienė, sekretore – doc. dr. Jolanta Valčiukienė.

VDU Senato pirmininkas prof. dr. Jonas Ruškus

Senatas – Universiteto kolegialus akademinių reikalų valdymo organas – sudaromas vadovaujantis LR mokslo ir studijų įstatymu ir VDU statutu. Senato sudarymas grindžiamas demokratijos, savivaldos, kompetencijos, kolegialumo, akademinės laisvės bei skaidrumo principais. Senatas sudaromas 5 metams iš 61–71 mokslininko, pripažinto menininko ir studento. Profesoriaus ir vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 25 proc. Senato narių. Einantieji docento ir vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas – taip pat ne mažiau kaip 25 proc.

Senato pirmininkas prof. dr. Jonas Ruškus yra VDU Socialinio darbo katedros profesorius, buvęs Jungtinių Tautų (JT) Asmenų su negalia teisių komiteto vicepirmininkas, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas. Profesorius yra socialinių mokslų daktaras, pripažintas negalios srities ekspertas, aktyviai dalyvaujantis projektuose, skirtuose pagrįsti žmonių su negalia ir kitų socialiai pažeidžiamųjų grupių teisių užtikrinimo būtinybę. Universitete prof. dr. J. Ruškus dirba nuo 2007-ųjų.

Kviečiame susipažinti su 2025–2030 m. Senato narių sąrašu.

VDU Senato naujosios kadencijos nariai:

Prof. dr. Vilija Aleknevičienė (Žemės ūkio akademija)
Doc. Beata Andriuškevičienė (Muzikos akademija)
Solvita Ausiukaitytė (studentai, magistro studijos)
Neringa Barauskaitė-Šarkinienė (studentai, magistro studijos)
Doc. dr. Vilma Bijeikienė (Užsienio kalbų institutas)
Prof. dr. Rolandas Bleizgys (Žemės ūkio akademija)
Urtė Buckiūnaitė (studentai, bakalauro studijos)
Evelina Buivydaitė (studentai, bakalauro studijos)
Doc. Šviesė Čepliauskaitė (Muzikos akademija)
Doc. dr. Viktorija Čepukienė (Socialinių mokslų fakultetas)
Prof. dr. Ineta Dabašinskienė (Rektorė)
Edgaras Dambrauskas (studentai, doktorantūros studijos)
Prof. dr. Darius Danusevičius (Žemės ūkio akademija)
Prof. dr. Remigijus Daubaras (Botanikos sodas)
Doc. dr. Linas Didvalis (Humanitarinių mokslų fakultetas)
Doc. dr. Linara Dovydaitytė (Menų fakultetas)
Emilija Drabužinskaitė (studentai, magistro studijos)
Sonata Drazdavičienė (Absolventų ar kitose institucijose dirbančių mokslininkai (Švietimo akademija))
Prof. dr. Saulius Geniušas (Išeivijos mokslininkai ir pripažinti menininkai, deleguotas rektorės)
Dr. Dainius Genys (Lietuvių išeivijos institutas)
Prof. dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė (Švietimo akademija)
Silvija Jankauskaitė (studentai, magistro studijos)
Doc. dr. Darija Jodaugienė (Žemės ūkio akademija)
Prof. dr. Vigilijus Jukna (Žemės ūkio akademijos kancleris)
Doc. dr. Vaida Jurgilė (Švietimo akademija)
Prof. dr. Lina Kaminskienė (Švietimo akademijos kanclerė)
Prof. dr. Vaida Kamuntavičienė (Humanitarinių mokslų fakultetas)
Skirmantė Karečkaitė (studentai, bakalauro studijos)
Dr. Darius Kavaliauskas (Žemės ūkio akademija)
Prof. dr. Julija Kiršienė (Skaitmeninių išteklių ir tarpdisciplininių tyrimų institutas)
Doc. dr. Jolita Kudinovienė (Švietimo akademija)
Prof. dr. Renata Legenzova (Vytauto Kavolio transdisciplininių tyrimų institutas)
Dr. Kristina Lekavičienė (Žemės ūkio akademija)
Doc. dr. Indrė Lipatova (Gamtos mokslų fakultetas)
Prof. dr. Astrida Miceikienė (Prorektorė strateginei plėtrai ir finansams)
Prof. dr. Saulė Milčiuvienė (Teisės fakultetas)
Prof. dr. Birutė Obelenienė (Katalikų teologijos fakultetas)
Doc. dr. Rasa Pakeltienė (Žemės ūkio akademija)
Doc. dr. Rytis Pakrosnis (Prorektorius studijoms)
Prof. dr. Aušra Pažėraitė (Ekonomikos ir vadybos fakultetas)
Rimtautas Petraitis (Absolventų ar kitose institucijose dirbančių mokslininkų (Žemės ūkio akademija))
Prof. dr. Saulius Pivoras (Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas)
Prof. dr. Jana Radzijevskaja (Gamtos ir technologijos mokslų tyrimų institutas)
Aras Rafanavičius (studentai, doktorantūros studijos)
Doc. dr. Lina Ragelienė (STEAM didaktikos centras)
Paulius Ratė (Absolventų ar kitose institucijose dirbančių mokslininkų (Fiziniai mokslai, scenos ir ekrano menai))
Prof. dr. Jonas Ruškus (Socialinių mokslų fakultetas)
Prof. dr. Aušra Rutkienė (Švietimo akademija)
Doc. dr. Sonata Staniulienė (Ekonomikos ir vadybos fakultetas)
Emilija Sviderskytė (studentai, bakalauro studijos)
Prof. dr. Saulius Šatkauskas (Gamtos mokslų fakultetas)
Prof. dr. Živilė Tarasevičienė (Žemės ūkio akademija)
Dr. Rolandas Urbonas (Prorektorius mokslui ir inovacijoms)
Doc. dr. Sigita Urbonienė (Informatikos fakultetas)
Doc. dr. Jolanta Valčiukienė (Žemės ūkio akademija)
Dr. Donatas Večerskis (Absolventų ar kitose institucijose dirbančių mokslininkų (Humanitariniai mokslai))
Rimantas Vingras (Išeivijos mokslininkai ir pripažinti menininkai, deleguotas Senato pirmininko)
Deimantė Zarambaitė (studentai, bakalauro studijos)
Auksė Zykutė (studentai, bakalauro studijos)
Tomas Želionis (Absolventų ar kitose institucijose dirbančių mokslininkų (Socialiniai mokslai))
Kamila Žiliūtė (studentai, bakalauro studijos)

Daugiau informacijos apie VDU Senatą

VDU ŽŪA „GIS diena“ 2025: įkvepiantys ekspertų pranešimai, azartiška viktorina ir saldi bendrystės staigmena

Lapkričio 26-ąją Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyko tradicinis moksleiviams skirtas renginys „GIS diena 2025“. Akademijoje apsilankė apie 250 gimnazistų, susidomėjusių geografinių informacinių sistemų pasauliu ir jų taikymo galimybėmis. Renginį atidariusi Inžinerijos fakulteto Žemėtvarkos ir geomatikos katedros vedėja doc. dr. Jolanta Valčiukienė pasveikino dalyvius ir pabrėžė, jog GIS šiandien tampa viena svarbiausių analitinių sričių, leidžiančių kurti duomenimis grįstą ateitį.

Ekspertų žvilgsnis į GIS: nuo pagrindų iki strateginių duomenų sprendimų

Pirmojoje renginio dalyje moksleiviai klausėsi teminių pranešimų, supažindinusių su GIS technologijų veikimu, jų svarba ir įvairove. VDU ŽŪA lektorė dr. Daiva Tiškutė-Memgaudienė pristatė GIS pagrindus ir papasakojo, kaip erdviniai duomenys naudojami krašto apsaugos, aplinkosaugos, transporto, žemėtvarkos, gyvūnų migracijos ir kitose srityse. Lektorės teigimu, GIS yra kur kas daugiau nei žemėlapių sudarymas – tai analitinis, tarpdisciplinis įrankis, padedantis modeliuoti ir prognozuoti realias situacijas.

VĮ „Žemės ūkio duomenų centras“ specialistas Andrius Kubilius pristatė geoerdvinės paraiškų priėmimo sistemos veikimą, ypač svarbų žemdirbiams. Pranešėjas paaiškino, kaip tvarkomi dideli duomenų kiekiai, kokie procesai lemia tikslų žemės ūkio plotų identifikavimą ir kokios sistemos plėtros galimybės laukia ateityje.

Valstybės duomenų agentūros GIS specialistas Kostas Gružas kvietė dalyvius pažvelgti į GIS reikšmę valstybiniu mastu. Jo pranešime atskleista, kaip GIS prisideda prie įvairių viešojo sektoriaus sprendimų, kaip analizuojami duomenys ir kaip ši informacija padeda kurti efektyvesnę, tikslesnę ir žmonėms draugiškesnę valstybės politiką.

GIS taikymas realioje erdvėje ir azartiška viktorina

Po ekepertinių pranešimų dalies moksleiviai dalyvavo interaktyvioje praktinėje veikloje, kurią vedė VDU ŽŪA docentas dr. Donatas Jonikavičius. Pasitelkę mobilią GIS programėlę, moksleiviai Akademijos teritorijoje žymėjo įvairius augalijos objektus – nuo medžių iki gėlių. Atlikdami užduotis moksleiviai matė, kaip surinkti duomenys realiu laiku kis žemėlapyje, ir suprato, kokią reikšmę GIS turi tiksliai fiksuojant bei analizuojant aplinką. Praktinė veikla suteikė ne tik žinių, bet ir azarto, komandoms stengiantis kuo tiksliau ir operatyviau atlikti užduotis.

Dienos pabaigoje visi dalyviai susibūrė į tradicinę interaktyvią viktoriną, kurioje išbandė savo žinias apie GIS, geografiją ir erdvinių duomenų taikymą. Azartišką ir dinamišką viktoriną vedė doc. dr. Jolanta Valčiukienė. Geriausiai pasirodžiusia komanda tapo VDU Ugnės Karvelis gimnazijos devintokai, o II ir III vietas iškovojo VDU „Rasos“ gimnazijos mokinių komandos. Nugalėtojai buvo apdovanoti VDU ŽŪA įsteigtais prizais.

Bendrystė prie tradicinio „GIS dienos“ torto

„GIS diena 2025“ sulaukė svečių iš įvairių gimnazijų. Į renginį atvyko Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijos, Vilniaus r. Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijos, VDU „Rasos“ gimnazijos, VDU Ugnės Karvelis gimnazijos, Telšių rajono Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijos bei Kauno Maironio universitetinės gimnazijos moksleiviai. Jų aktyvumas, smalsumas ir iniciatyvumas sukūrė šiltą ir įkvepiančią renginio atmosferą.

Renginį užbaigė saldi tradicija – šiai dienai skirtas tortas, subūręs moksleivius ir mokytojus prie bendro stalo šiltam pokalbiui. Dalyviai dalijosi įspūdžiais, aptarė dienos veiklas ir džiaugėsi galimybe artimiau susipažinti su GIS pasauliu. Atsisveikindama renginio iniciatorė ir moderatorė doc. dr. Jolanta Valčiukienė pabrėžė, kad durys į inžinerijos ir erdvinių duomenų pasaulį VDU Žemės ūkio akademijoje visuomet lieka atviros, o ši diena tebūnie tik pirmas žingsnis įdomių technologinių atradimų link.