Naujienos Archives | Page 20 of 254 | VDU Žemės ūkio akademija

Dirvožemio mokslo pradininko, LŽŪU profesoriaus, LMA nario korespondento V. Ruokio 140 metų gimimo sukakties minėjimas

Balandžio 3 d. 14 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyks dirvožemio mokslo pradininko, Lietuvos žemės ūkio universiteto (LŽŪU) profesoriaus, Lietuvos mokslų akademijos (LMA) nario korespondento Viktoro Ruokio 140 metų gimimo sukakties minėjimas.

Renginys vyks VDU ŽŪA Centrinių rūmų Posėdžių salėje (Studentų g. 11-217, Akademija, Kauno r.).

RENGINIO PROGRAMA:

14.00–14.20 val. Įžangos žodis
VDU ŽŪA kanclerė, prof. dr. Astrida Miceikienė,
LMA viceprezidentas, prof. habil. dr. Zenonas Dabkevičius

14.20–14.50 val. „Dirvožemio mokslo pradininkas – LŽŪA profesorius, LMA narys korespondentas
Viktoras Ruokis“
LMA akad., prof. habil. dr. Algirdas Juozas Motuzas,
LMA akad., prof. habil. dr. Albinas Kusta

14.50–15.05 val. „Lietuvos dirvožemininkų draugija ir dirvožemio mokslo raida šalyje“
Lietuvos dirvožemininkų draugijos pirmininkas, VU doc. dr. Jonas Volungevičius

15.05–15.20 val. „Dirvožemio tvaraus naudojimo aktualijos Europoje“
LMA akad. dr. Žydrė Kadžiulienė

15.20–15.40 val. Profesoriaus Viktoro Ruokio geologijos kabineto – geologijos ir mineralorogijos laboratorijos lankymas
VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė
ŽŪA Agronomijos fakulteto doc. dr. Rimantas Vaisvalavičius

15.40–16.00 val. Minėjimo dalyvių prisiminimai prie puodelio kavos

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Minint Pasaulinę Žemės dieną, VDU ŽŪA vyks vėliavos iškėlimo ceremonija ir diskusijų vakaras

Kovo 20 dieną, minint Pasaulinę Žemės dieną, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakultetas kviečia dalyvauti vėliavos iškėlimo ceremonijoje ir diskusijų vakare.

12 val. VDU ŽŪA Centrinių rūmų prieigose bus iškeliama Žemės vėliava. Šia Žemės vėliavos iškėlimo ceremonija Akademijos bendruomenė siekia atkreipti visuomenės dėmesį į mūsų planetai kilusius iššūkius bei skatina ugdyti naują požiūrį ir ieškoti naujų sprendimų šiems iššūkiams mažinti.

18 val. VDU ŽŪA Centrinių rūmų 503 auditorijoje vyks diskusijų vakaras „Gamta grįsti sprendimai ir laiminga Žemė: Akademijos bendruomenės kelias. Kaldinti ar kaltinti?“. Diskusijos dalyviai: prof. dr. Vitas Marozas, doc. dr. Anželika Dautartė, dr. Indrė Ruškytė, dr. Jolanta Stankevičiūtė.

Kviečiame dalyvauti!

Organizatoriai VDU ŽŪA: Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedra

Prof. dr. Laima ČesonieneEl. p. laima.cesoniene1@vdu.lt

Doc. dr. Anželika DautartėEl. p. anzelika.dautarte@vdu.lt

Doc. dr. Algirdas GavenauskasEl. p. algirdas.gavenauskas@vdu.lt

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

VDU ŽŪA langas. Daugiau pieno ir mėsos, mažiau oro taršos – tai įmanoma

Gyvulininkystės ūkiuose diegdami tvarias inžinerines sistemas galime ženkliai padidinti mėsos ir pieno gamybą, nedidinant  oro taršos.

Lietuvoje yra visos galimybės padidinti pieno ir mėsos gamybą bent du kartus. Klimatinės sąlygos puikiai tinka gyvulininkystei, gyvulių tankis yra labai mažas, lietuviai myli gyvūnus ir moka juos auginti, yra visos galimybės (technologinės ir finansinės) kurti modernius ir konkurencingus ūkius, kuriuose net jaunimas galės mėgautis įdomiu ir nesunkiu darbu. Stiprinant gyvulininkystę stiprės ir augalininkystės sektorius, nes reikės daugiau pašarų, didės poreikis kokybiškiems,  vietiniuose ūkiuose tvariai pagamintiems pašarams.

Apie geras galimybes gyvulininkystės plėtrai galima plačiai rašyti, tik ar geriems norams nesutrukdys viena kliūtis – siekis mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisiją, mažinti oro taršą? To siekti mus ragina norai turėti švaresnį orą ir įvairūs įsipareigojimai mažinti oro taršą. Apie tai reikia galvoti ir to siekti, tik nereikia bijoti plėtoti gyvulininkystę. Jeigu mes norėsime, tai oro taršą ženkliai sumažinsime ir didinant gyvulių skaičių.

Mitas, kad gyvūnai kalti dėl klimato kaitos

Gyvūnai neteršia aplinkos ir yra mitas, kad gyvūnai kalti dėl klimato kaitos. Tik reikia teisingai pažvelgti į tuos gyvūnus ir viską įvertinti.

Kiekviena ūkinė veikla daro poveikį aplinkai. Tačiau ūkinė veikla atneša ir daug naudos žmogui. Taip, laikant galvijus išsiskiria metano dujų (CH4), kurios daro poveikį šilumos mainams atmosferoje ir klimato kaitai. Dar galima pasakyti, kad šių dujų vienos tonos poveikis 28 kartus didesnis nei anglies dvideginio. Tačiau suskaičiavus visas dujas, Lietuvoje ŠESD sudėtyje metanas sudaro apie 17 proc., iš jų gyvulininkystėje tik 11 proc.

Dėl šių metano dujų dažnai labai kaltinama gyvulininkystė. Pamirštama, kad gyvulininkystė mus aprūpina ne tik maisto produktais, bet ir žaliava biometano gamybai (mėšlas yra pati geriausia žaliava biometano  gamybai), kuris šaliai labai reikalingas siekiant energetinės nepriklausomybės. Iš mėšlo biometaną galime gaminti ištisus metus ir pasiekti didelį energetinį efektyvumą, gaminant elektros energiją ar biometaną panaudojant vidaus degimo varikliuose, t. y. transporte. Tik reikia didinti laikomų gyvūnų skaičių ir sukaupiamo mėšlo kiekį – didinti žaliavos kiekį biometano gamybai. O mėšlo jau šiandien labai trūksta. Todėl geriau didinkime gyvūnų kiekį, o ne mėšlo importą.

Gyvulininkystė taip pat padeda didinti bioįvairovę visoje ekosistemoje, didina ganyklų plotus (taip pat daugiamečių pievų), padeda kaupti anglį dirvožemyje, didina dirvožemio gyvybingumą ir derlingumą ir t. t.

Taigi Žmogus neturi teisės pykti ant gyvūnų, nes nėra už ką, gyvūnai neteršia aplinkos. Žmogus  turi pykti ant savęs, kad  jis tapo labai godus ir nesugeba susitvarkyti, taip pat nesugeba susitvarkyti ir su metano dujomis. O tam yra visos galimybės, reikia tik norėti.

Reikia skatinimo mėšlą nukreipti biodujų gamybai

Reikia sudaryti technologines, socialines ir ekonomines sąlygas, gyvulininkystės ūkiuose diegti moksliniais tyrimais pagrįstas efektyvias metano emisijos mažinimo priemones pagal principą „žinios+inovacijos+finansai“.

Surinkime metano dujas ir panaudokime energijos gamybai. Lietuvoje metano dujų gyvulininkystėje išgaruoja 72,43 kt per metus, iš jų 62,95 kt iš virškinimo procesų gyvūnų žarnyne (sudaro 86,9 proc. nuo bendros emisijos gyvulininkystėje) ir 9,48 kt iš mėšlo (13,1 proc.). Pagrindiniai metano emisijos šaltiniai: pieniniai galvijai (metano emituoja apie 47 proc. nuo bendros emisijos žemės ūkyje); mėsiniai galvijai (apie 46 proc.); kiaulės (apie 3 proc.);  avys (apie 2 proc.)  (Lithuania’s Greenhouse Gas Inventory Report 2024).

Galimybės sumažinti metano emisiją iš mėšlo tvarkymo technologijų, surenkant iš mėšlo išsiskyrusį metaną, yra geros. Yra visos sąlygos daugiau kaip 50 proc. kiaulių ir galvijų mėšlo panaudoti biodujoms gaminti, t. y. surinkti daugiau kaip pusę išsiskyrusio metano ir panaudoti energijos gamybai. Tam yra visos gyvulių laikymo technologinės galimybės. Daugiau kaip 34 proc. kiaulių mėšlo jau naudojama biodujoms gaminti, o dar 57 proc. ūkiuose sukaupiama skystojo mėšlo, t.y. beveik visas kiaulių mėšlas gali būti panaudojamas biodujų gamybai. Laikant karves skystojo mėšlo sukaupiama 38 proc., kitus galvijus – 23 proc., stambėjant ūkiams skystojo mėšlo bus sukaupiama vis daugiau. Lietuvoje yra daugiau kaip 120 stambių (laikoma daugiau kaip 200 karvių) pieno gamybos ūkių, kuriuose tikslinga būtų pastatyti nedidelės galios biodujų jėgaines.

Mažinant metano emisiją iš mėšlo, rekomenduojama:

– efektyviau panaudoti mėšlą biodujų gamybai: įrengiant biodujų jėgaines ūkiuose arba/ir sukuriant žaliavų tiekimo grandines į didelės galios biodujų jėgaines regionuose, skatinant ūkininkus mėšlą nukreipti biodujų gamybai;

–sudaryti sąlygas ekonomiškai pelningai biodujų gamybai (pvz., subsidijuoti biometano gamybą; pagal ilgalaikę sutartį gamintojui mokėti gamybos sąnaudomis pagrįstą kainą už pagamintos energijos vienetą).

…ir mažinti metano emisiją iš fermentacijos procesų

Reikšmingai sumažinti metano emisiją iš fermentacijos procesų gyvulių žarnyne galima taikant kompleksines priemones: gerinant gyvūnų laikymo sąlygas (padidinus produktyvumą 30 proc., metano emisija sumažės 10 proc.); optimizuojant šėrimo racionus (racione sumažinus sausosios medžiagos, žalių riebalų kiekį, padidinus ląstelienos, realu metano emisiją sumažinti daugiau kaip 15 proc.); naudojant pašarų priedus, probiotikus, metano inhibitorius (metano emisija sumažėja daugiau kaip 20 %); didinant pašarų virškinamumą, optimizuojant šėrimą.

Mažinant metano emisiją iš fermentacijos procesų gyvulių žarnyne, rekomenduojama:

–skatinti ir motyvuoti gyvūnų augintojus taikyti klimatui draugiškus gyvulių šėrimo racionus, virškinamumą aktyvinančių medžiagų naudojimą: racione naudoti probiotikus, metano inhibitorius, racione lyginant su norma sumažinti baltymų, sausosios medžiagos, žalių riebalų kiekį, o padidinti ląstelienos;

–galvijus grupuoti ir šerti skirtingais racionais;

–intensyvinti ir skatinti gyvulininkystės ūkių skaitmenizavimą, tiksliųjų technologijų diegimą: automatizuotas šėrimas, melžimas, mėšlo tvarkymas, procesų ir gyvulių bandos valdymas, gyvūnų laikymo sąlygų gerinimas ir kt.;

–gerinti galvijų laikymo sąlygas bei sveikatingumą ir taip didinti jų produktyvumą;

–ilginti galvijų ganymo laikotarpį;

–laikyti produktyvesnių veislių galvijus.

Mažinant metano emisiją reikia tiksliau nustatyti metano išmetimus gyvulininkystėje, rekomenduotina patikslinti metano emisijos koeficientus galvijams, kiaulėms ir avims pagal taikomas naujas gyvulių laikymo technologijas, taikomas inovacijas dujų emisijai mažinti, naujus pašarų racionus ir juose naudojamus priedus.

Gyvulininkystės ūkių atstovams rūpi oro taršos mažinimas, jie ūkiuose nori ir pagal savo galimybes diegia inovacijas mažinančias metano emisiją. Tačiau susiduriama su šiomis problemomis: labai trūksta patikimos, tyrimų rezultatais pagrįstos informacijos apie metano emisiją, jo žalą aplinkai ir siūlomas priemones metano emisijai mažinti. Kaip tas priemones taikyti, jų efektyvumą, poveikį aplinkos taršai, taikomų priemonių ekonominį efektyvumą. Nėra sistemos, skirtos ūkiuose diegiamų oro taršos mažinimo inovacijų skatinimui. Ūkius, kurie investuoja į inovacijas ir eina „klimatui neutralaus ūkio“ kryptimi, reikia viešint ir skatinti, pvz., jų produkcija ženklinti specialiu ženklu; už taip pagamintą produkciją mokėti brangiau.

VDU ŽŪA langas pranešimą paruošė – VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto Mechanikos, energetikos ir biotechnologijų inžinerijos katedros vedėjas prof. dr. Rolandas Bleizgys. 

Partnerio turinys:

VDU ŽŪA kanclerės sveikinimas Kovo 11-osios proga

Šiandien minime svarbią dieną mūsų tautos istorijoje – Kovo 11-ąją, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną. Tai diena, kai mūsų šalis vėl tapo laisva ir nepriklausoma valstybe. Šią dieną švenčiame ne tik istorinius pasiekimus, bet ir prisimename žmonių, kovojusių už mūsų nepriklausomybę, drąsą ir pasiaukojimą.

Nepriklausomybė – tai mūsų tautos dvasios ir vertybių atspindys, tai laisvės, kūrybingumo, vienybės ir solidarumo simbolis. Būtent šios vertybės formuoja mūsų ateitį ir kviečia siekti dar daugiau – ne tik išsaugoti nepriklausomybę, bet ir kurti stiprią, pažangią, išsilavinusią ir pasaulį gerbiančią Lietuvą.

Linkiu stiprybės, kūrybiškumo ir pasitikėjimo mūsų šalies ateitimi. Tegul Kovo 11-oji primena mums apie nepriklausomybės svarbą ir kviečia tęsti pradėtus darbus kuriant geresnę Lietuvą.

Su Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena!

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė

VDU ŽŪA kviečia moksleivius kartu paminėti „Žemės ir vandens dieną“ 2025!

Minint Pasaulinę Žemės dieną ir Pasaulinę vandens dieną kovo 20 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) kviečia visus šalies 9-12 kl. moksleivius dalyvauti renginyje „Žemės ir vandens diena“, kuris vyks kovo 20 d. 10.00-13.15 val. VDU Žemės ūkio akademijoje. Renginio iniciatoriai – VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos ir Žemėtvarkos ir geomatikos katedros.

Praktinio pobūdžio veiklomis užpildytame renginyje moksleiviai susipažins su aerofotografija, bandys išsiaiškinti kas yra bendro tarp žemės, fotografijos ir atradimo, sužinos kiek kainuoja žemė ir kitas nekilnojamasis turtas, susipažins kokia yra vandens galia ir atsakys į klausimą ar visoms žuvims reikia vandens. Renginį vainikuos laimėtojų apdovanojimai.

Kas bendro tarp žemės, fotografijos ir atradimo? Lekt. Giedrius Balevičius, doc. dr. Donatas Jonikavičius ir lab. Rūta Puzienė
Žemė ir kitas nekilnojamasis turtas: kas, kaip ir kiek kainuoja? Doc. dr. Jolanta Valčiukienė, doc. dr. Daiva Juknelienė
Vandens galia: griauti ir/ar saugoti? Lekt. Raimundas Baublys
Ar visoms žuvims reikia vandens? Lekt. Alvydas Žibas

BŪTINA IŠANKSTINĖ REGISTRACIJA iki kovo 17 d. (dalyvių skaičius ribotas)

Data: Kovo 20 d. (ketvirtadienis)
Laikas: 10.00-13.15 val. (preliminariai)
Vieta: VDU Žemės ūkio akademija (Akademija, Kauno rajonas; tiksli renginio vieta bus nurodyta užsiregistravusiems)

Kontaktai pasiteiravimui:
„Sumanaus moksleivio akademijos“ vadybininkė, marketingo koordinatorė dr. Brigita Medveckienė
Telefonas +370 625 80444
El. paštas brigita.medveckiene@vdu.lt

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir / ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Tarptautinė mokslinė konferencija „Gyvosios laboratorijos: inovacijų ekosistemų atvėrimas bendrakūrai ir didesniam poveikiui“

Gegužės 27 d. Nacionalinis gyvųjų laboratorijų tinklas (LLLNet), bendradarbiaudamas su Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU) ir Lietuvos socialinių mokslų centru, kviečia į tarptautinę mokslinę konferenciją „Gyvosios laboratorijos: inovacijų ekosistemų atvėrimas bendrakūrai ir didesniam poveikiui“.

Konferencija vyks LSMU Visuomenės sveikatos fakultete, 101 auditorijoje (Tilžės g. 18, Kaunas, Lietuva).

Tarptautinėje mokslinėje konferencijoje pranešimą skaitys ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros prof. dr. Gediminas Brazaitis.

Tai pirmasis unikalus renginys regione, kurį paspartino naujai pradėjęs veikti LLLNet. „Gyvosios laboratorijos“ – tai atviros inovacijų ekosistemos realioje aplinkoje, grindžiamos sistemingu naudotojų bendrakūros metodu, pagal kurį mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla integruojama į bendruomenių ir (arba) daugiašalę aplinką, o inovacijų proceso centre atsiduria piliečiai ir (arba) galutiniai vartotojai.
Konferencija skirta pasidalinti gyvųjų laboratorijų, kurios jau veikia ar netrukus pradės veikti Lietuvoje, patirtimis ir diskutuoti apie jas platesniuose moksliniuose ir praktiniuose diskursuose, atspindint naujausius pokyčius inovacijų ekosistemose, pasiekiamus pasitelkiant bendrakūrą.
Šis renginys yra unikali platforma, kurioje galima užmegzti ryšius, keistis gerąja patirtimi, bendradarbiauti įgyvendinamuose ir naujai rengiamuose projektuose, diskutuojant apie naujausias tendencijas, kaip modeliuoti ateitį siekiant didesnio poveikio gyvųjų laboratorijų metodikų pagalba.
Konferencija vyks LSMU patalpose, kur veikia kelios naujai įkurtos gyvosios laboratorijos, skirtos sveikatos ir visuomenės sveikatos priežiūrai Lietuvoje.
Konferencija vyks anglų kalba, gyvai ir nuotoliu. Pranešimo santraukos apimtis – iki 500 žodžių; santrauka rengiama anglų kalba pagal pridedamą šabloną ir siunčiama el. paštu: asociacija@lllnet.lt. Santraukas recenzuos konferencijos mokslinis komitetas. Dalyvavimas konferencijoje nemokamas.
Registracija prasidėjo!
Aktualios datos:
Santraukų pateikimas: iki 2025 m. kovo 31 d.
Pranešimas apie santraukos priėmimą: iki 2025 m. balandžio 30 d.
Registracija į konferenciją: iki 2025 m. gegužės 15 d.

2025 m. įsteigtas LLLNet – asociacija, kurios tikslas – apjungti visas šalies gyvąsias laboratorijas. Šios asociacijos viena pirmųjų narių taip pat yra ir VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto jaunesn. m. d. dr. Jovita Balandaitė.

Vizitas Medininkų pasienyje: muitinės ir logistikos studentams – naudingos žinios apie muitinės veiklą

Kovo 6 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos MBA studijų programos Muitinės procesų valdymas, magistrantūros studijų programos Verslo logistika ir bakalauro studijų programos Logistika ir prekyba studentai lankėsi UAB „Durga“ priklausančiame pasienių eilių formavimo terminale prie Medininkų pasienio. Studentus lydėjo dėstytojos doc. dr. Erika Besusparienė, Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros vedėja doc. dr. Milita Vienažindienė ir lekt. Kristina Gesevičienė.

Socialiniai partneriai supažindino su Lietuvos muitinės raida nuo Lietuvos nepriklausomybės iki dabartinės situacijos. UAB „Durga“ pristatydama įmonės istoriją nuo 1994 m. kartu aptarė, kaip muitinė vystėsi po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Socialiniai partneriai papasakojo apie pirmuosius muitinės postus, jų veiklą ir prekių judėjimo patikrą. Studentai sužinojo, kaip per tris dešimtmečius keitėsi muitinės procedūros ir kokią įtaką tam turėjo technologijų pažanga bei tarptautinės prekybos pokyčiai.

Taip pat buvo aptarta, kaip šiandien organizuojamas krovininių automobilių judėjimas per Medininkų pasienio postą. Didelį vaidmenį atlieka vilkikų eilių formavimo terminalas Medininkų pasienyje, kuris padeda reguliuoti transporto srautus, užtikrinti sklandžią ir efektyvią krovinių patikrą bei sumažinti transporto grūstis pasienyje.

UAB „Durga“ atstovas Jonas Aleksonis, kuris yra MBA Muitinės procesu valdymas alumni pristatė, kaip įmonė atsižvelgia į tvarumo aspektus. Siekiant pagerinti vilkikų vairuotojų darbo sąlygas, terminale įrengtos dušo kabinos, sporto treniruokliai, veikia valgykla ir parduotuvė. Be to, vilkikų vairuotojams maitinimo paslaugas teikia vietos kaimo bendruomenė, suteikdama jiems galimybę mėgautis kokybišku maistu. Taip prisidedame ir prie vietos bendruomenės gerovės.

Įmonė taip pat didelį dėmesį skiria aplinkosaugai. Siekiant sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, naftos teršalai yra surenkami į specialią naftos produktų gaudyklą. Kasmet iš terminalo išvežama net 10 tonų teršalų, taip prisidedant prie švaresnės aplinkos ir tvaraus verslo vystymo.

Vizitas Medininkų pasienio terminale suteikė studentams ne tik teorinių žinių, bet ir galimybę iš arti pamatyti, kaip veikia muitinės ir logistikos sektorius. Toks bendradarbiavimas su socialiniais partneriais yra itin svarbus jaunajai kartai, siekiančiai įgyti praktinių įgūdžių ir suprasti logistikos bei muitinės veiklos subtilybes realioje darbo aplinkoje.

Grįždami studentai taip pat aplankė Medininkų memorialą, kur pagerbė tragiškai žuvusius Lietuvos pasienio pareigūnus ir prisiminė šį svarbų mūsų šalies istorijos įvykį. Vėliau jų kelias vedė į istorinę Medininkų pilį – vieną seniausių ir geriausiai išsilaikiusių Lietuvos gynybinių pilių, menančią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus. Studentams buvo įdomu susipažinti su pilimi ir jos vaidmeniu Vytauto Didžiojo valdymo laikotarpiu bei jos reikšmę krašto gynyboje. Šis apsilankymas ne tik praturtino jų istorines žinias, bet ir suteikė progą iš arčiau pažinti Lietuvos kultūrinį paveldą.

VDU ŽŪA atvirų durų dienos parodos „Ką pasėsi… 2025“ metu

Parodos „Ką pasėsi… 2025“ metu lankytojai bus laukiami ne tik Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) stende, kuriame susipažins su VDU Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) mokslo atradimais ir turės galimybę pasikonsultuoti su mokslininkais. VDU Žemės ūkio akademija antrąją ir trečiąją parodos dienas – kovo 28 d. ir 29 d.– atvers duris interesantams studijų klausimais – besidominčių studijomis lauks „VDU ŽŪA atvirų durų dienos“, kuriose lankytojai turės galimybę sužinoti apie bakalauro, magistrantūros studijas bei kitas mokymosi galimybes, pažinti studijų aplinką ir VDU ŽŪA fakultetus.

Tai puiki galimybė iš pirmų lūpų išgirsti apie išskirtines studijų galimybes ir gauti atsakymus į rūpimus klausimus – nuo priėmimo į studijas, konkursinio balo skaičiavimo iki parengiamųjų studijų, vardinių, skatinamųjų ar verslo įmonių stipendijų – ir išsklaidyti abejones dėl studijų pasirinkimo.

„VDU ŽŪA atvirų durų dienose“ interesantai bus laukiami VDU ŽŪA Centrinių rūmų II aukšto fojė (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.) kovo 28 d. 14 val. ir kovo 29 d. 10.00 val.

Planuojami du srautai, į kuriuos reikėtų prisijungti 14.00 val. (kovo 28 d.) ir/ar 10.00 val. (kovo 29 d.), kadangi susitikimo eigoje lokacija bus keičiama – pagal poreikį interesantai bus supažindinti su skirtingomis Agronomijos, Bioekonomikos plėtros, Inžinerijos, Miškų ir ekologijos fakultetų erdvėmis.

Jeigu vis dėlto „VDU ŽŪA atvirų durų dienose“ dalyvauti nepavyks, primename, kad visais kylančiais klausimais apie studijas maloniai pakonsultuos:

Rasa Čingienė
rasa.cingiene@vdu.lt
+370 682 22874

Informacija apie VDU ŽŪA veiklas moksleiviams

Informacija apie VDU ŽŪA studijų programas

Informacija apie VDU ŽŪA veiklas Vytauto Didžiojo universiteto stende parodos „Ką pasėsi… 2025“ metu

Seminaras „Organinės anglies panaudojimas ekosistemų paslaugų plėtrai, pritaikant ūkininkavimą prie klimato kaitos ACT.LT (AgroCarbonTech.LT)“

Kovo 12 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedra kviečia dalyvauti EIP projekto Nr. 35BV-KK-22-1-04988-PR001 seminare „Organinės anglies panaudojimas ekosistemų paslaugų plėtrai, pritaikant ūkininkavimą prie klimato kaitos ACT.LT (AgroCarbonTech.LT).

Seminaras vyks Aukštaitijos profesinio rengimo centre (Technikumo g. 2, Alanta).

Seminaro programa:

9.30-10:00 val. Registracija į seminarą.

10.00-10.30 val. Projekto veiklos 3 metų apžvalga. VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros vedėja doc. dr. Inga Adamonytė.

10.30-11:30 val. EIP projektas „Organinės anglies panaudojimas ekosistemų paslaugų plėtrai, pritaikant ūkininkavimą prie klimato kaitos ACT.LT (AgroCarbonTech.LT) didėjantis aktualumas“. R. Čiūtas.

11.30-12.00 val.. „Paulovnijų auginimo ir tręšimo bioanglimi eksperimentinių tyrimų rezultatai“. VDU Žemės ūkio akademijos dr. E. Linkevičius.

12.00-12.30 val. Kavos pertrauka.

12.30-13.00 val. ,,Bioanglies gamyba, panaudojimo galimybės ir technologijos“. VDU Žemės ūkio akademijos doc. dr. E. Zvicevičius.

13.00-13.30 val. Paulownijos auginimo technilogija Aukštaitijos profesinio rengimo centre. PRC mokytoja V. Šeikienė.

13.30-14.00 val. Diskusijos ir atsakymai į klausimus.

Ei, studente, sukis vėju!

Kviečiame į kasmetinį Lietuvos aukštųjų mokyklų meno kolektyvų festivalį „Ei, studente, sukis vėju“, skirtą Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti.

Festivalis vyks kovo 11 d. 15.00 val. VDU Didžiojoje salėje (S. Daukanto g. 28, Kaunas).

Šių metų festivalio šeimininkai – VDU tautinių šokių ansamblis „Žilvitis“ ir VDU ŽŪA tautinių šokių kolektyvas „Sėja“.

PROGRAMA:

  • Šventės pradžia. Tautiška giesmė ir sveikinimo kalbos.
  • Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos tautinių šokių kolektyvo „Sėja“ ir liaudiškos muzikos kapelos „Ūkininkas“ programa.
  • Lietuvos inžinerijos kolegijos tautinių šokių kolektyvo „Pušynėlis“ programa.
  • Kauno kolegijos tautinių šokių kolektyvo „Kaukas“ programa.
  • Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tautinių šokių kolektyvo „Džigūnas“ programa.
  • Vytauto Didžiojo universiteto tautinių šokių kolektyvo „Žilvitis“ programa.
  • Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tautinių šokių ansamblio „Ave Vita“ programa.
  • Kauno technologijos universiteto tautinio meno ansamblio „Nemunas“ programa.
  • Padėka kolektyvų vadovams.
  • Festivalio pabaiga. Studentų himnas „Gaudeamus“.

Renginys nemokamas!

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir / ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.