VDU ŽŪA klasterio „Žaliasis intelektas“ tarybos posėdyje pristatyta veiklos ataskaita ir ambicingi ateities planai

Vasario 20 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) įvyko klasterio „Žaliasis intelektas“ tarybos posėdis, kuriame buvo patvirtinta naujoji klasterio vadovė – VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centro (VSPC) Partnerystės plėtros skyriaus vadovė dr. Skirmantė Balnytė-Rusė.

Posėdyje buvo pristatyta klasterio 2024 m. veiklos ataskaita ir ambicingas 2025 m. veiklos planas. Per praėjusius metus buvo suorganizuota daugybė reikšmingų žinių sklaidos ir demonstracinių renginių, skirtų gerosios patirties dalijimuisi, kuriuos aktyviai organizavo visi klasterio nariai. VDU Botanikos sode įvykusi kvapų naktis, lauko dienos ekologine tematika, išsamūs žolynų auginimo ir šienavimo technologijų pristatymai, VDU ŽŪA Bandymų stotyje surengta mokslinė-praktinė konferencija „Žemdirbio vasara“ – visi šie renginiai prisidėjo prie žinių sklaidos ir praktinių žemės ūkio inovacijų diegimo.

„Žaliasis intelektas“ – inovacijų ir partnerystės variklis, jungiantis mokslą, studijas, verslą ir visuomenę. Klasterio veiklos tikslas – partnerystė tarp universiteto padalinių, gerinant infrastruktūros panaudojimą, atsiveriant visuomenei, išplečiant veiklas, didinant jų veiksmingumą mokslo ir studijų procesuose bei agroversle, populiarinant žemės ir miškų ūkio naujoves.

Žvilgsnis į 2025-uosius: kas laukia?

Planuojama tęsti tradicinius renginius bei organizuoti dar daugiau demonstracinių renginių ir iniciatyvų. Daug demonstracinių renginių vyks žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi 2025“, tarp jų:

Tarptautinis „Steel Beavers“ drožybos grandininiais pjūklais čempionatas
„Dronai – precizinės žemdirbystės įrankis“
Demonstracinis renginys „Augalų mitybos poreikio nustatymas“

VDU Botanikos sodas taip pat kvies į diskusiją apie putinus ir dalinsis praktine patirtimi, kaip juos auginti ir kokius produktus galima gaminti.

Per šiuos metus taip pat bus pristatyta virtuali VDU ŽŪA Arboretumo pasivaikščiojimo galimybė. Skaitmenizacija ir bendruomenės įtraukimas prisidės prie efektyvesnio žaliosios infrastruktūros panaudojimo.

2025 m. didžiausias dėmesys bus skirtas renginiui, kuriame susivienys mokslininkai ir verslo atstovai. VDU mokomajame ūkyje vyks kombainų varžybos, o jų darbą vertins VDU ŽŪA mokslininkai. Šis renginys bus skirtas javų auginimo technologijoms ir inovatyvios technikos demonstravimui. Tai bus unikali galimybė ūkininkams, mokslininkams ir agroverslo atstovams susipažinti su naujausiais sprendimais, nuimant derlių.

Kvietimas dalyvauti seminare „Organinių medžiagų kompostavimo technologijos, kompostų panaudojimas įvairių tręšiamųjų produktų gamybai, giluminis skystų organinių preparatų panaudojimo būdas žemės ūkio augalų auginime“

Kovo 5 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakultetas kviečia dalyvauti EIP projekto Nr. 35BV-KK-22-1-04990-PR001 seminare „Organinių medžiagų kompostavimo technologijos, kompostų panaudojimas įvairių tręšiamųjų produktų gamybai, giluminis skystų organinių preparatų panaudojimo būdas žemės ūkio augalų auginime“.

Seminaras vyks Kaišiadorių r. sav. savivaldybės administracijos posėdžių salėje (Katedros g. 4, Kaišiadorys, 56121).

Seminaro programa:

9.00– 9.30 val. registracija į seminarą

9.30–10.00 val. „EIP projektas „Tvarus žemės ūkis – tvarus dirvožemis ir augalinė žaliava“ – pagrindinis projekto tikslas ir sprendžiami uždaviniai“ doc. dr. Juozas Pekarskas, dr. Birutė Zacharienė.

10.00–10.40 val. „Organinių medžiagų kompostavimo technologijos, kompostų perdirbimas į organines trąšas“ doc. dr. Juozas Pekarskas, prof. dr. Algirdas Radzevičius, doc. dr. Algirdas Gavenauskas.

10.40–11.30 val. „UAB „Biodinamika“ naudojamos organinių medžiagų kompostavimo technologijos, iš kompostų gaminami birūs, granuliuoti, skysti ir geliniai tręšiamieji produktai“ UAB „Biodinamika“ direktorius Artūras Vasiljevas.

11.30–12.00 val. „Organinių trąšų įtaka kviečių, rapsų ir daržovių kokybei“ doc. dr. Jurgita Kulaitienė, doc. dr. Nijolė Vaitkevičienė, doc. dr. Dovilė Levickienė.

12.00–12.30 val. diskusijos ir atsakymai į klausimus

12.30–13.00 val. kavos pertrauka

13.00–13.30 val. vizitas į UAB „Agrolinija“ ir UAB „Biodinamika“

13.30–15.00 val. lauko diena UAB „Agrolinija“ (Joninių g. 5, Kalniškių k., Kaišiadorių raj. Sav.) ir UAB „Biodinamika“ (Uternos g. 6, Pyplių k., Kaišiadorių raj. sav.). UAB „Agrolinija“ bus pristatyta kraikinio mėsinių galvijų mėšlo kompostavimo technologijos. UAB „Biodinamika“ bus pristatyta inovatyvios kraikinio mėsinių galvijų mėšlo kompostavimo technologijos, panaudojant biofermentatorių, bei kompostų perdirbimo į birius, granuliuotus, skystus ir gelinius tręšiamuosius produktus technologijos.

15.00–16.00 val. vizitas į UAB „Kaišiadorių vandenys“ (Gedimino g. 137A, Kaišiadorys) ir Kaišiadorių nuotekų valykloje (Vytauto Didžiojo g. 130, Kaišiadorys). Lauko dienos metu bus pristatomos nuotekų dumblo kompostavimo technologijos.

Jaunųjų žemėtvarkos ir hidrotechnikos specialistų profesinės sėkmės istorijos: žinios ir motyvacija atveria visus kelius

Žemėtvarkininko ir hidrotechninės statybos inžinieriaus specialybės yra unikalios ir mūsų šaliai labai reikalingos, aprėpiančios daug svarbių veiklos sričių. Tačiau, tikėtina, tai nėra tos profesijos, apie kurias vaikai svajoja nuo mažens. Neretai jaunuoliai šias specialybes renkasi paskatinti artimųjų arba tęsdami šeimos dinastiją. Skirtingų motyvų vedini rinktis būtent šias studijas, įgiję universitetinį išsilavinimą žemėtvarkos specialistai dirba žemės administravimo ir tvarkymo srityje, hidrotechninės statybos inžinieriai – vandentvarkos, statybų sektoriuje, atrasdami vis naujų galimybių siekti užsibrėžtų tikslų ir kurti savas profesinės sėkmės istorijas.

Tad išties įdomu išgirsti, dėl kokių motyvų iš gausybės pasiūlos jauni žmonės pastaraisiais metais pasirinko būtent šias specialybes, ar pasitvirtino jų lūkesčiai ir kaip sėkmingai klostosi profesinė karjera. Į šiuos klausimus maloniai sutiko atsakyti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) (iki 2019 m. Aleksandro Stulginskio universitetas) Inžinerijos fakulteto (iki 2021 m. Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakultetas) absolventai: žemėtvarkininkai Toma Karvelytė Janulionienė ir Dainius Vitkauskas bei hidrotechnikai Gintarė Karalevičiūtė ir Vygandas Narkus.

Profesijos pasirinkimas yra vienas sunkiausių ir atsakingiausių sprendimų žmogaus gyvenime. Tik pasirinkę širdžiai mielą specialybę ir darbą galime realizuoti save, atskleisti savo gabumus ir galimybes. Kas jus paskatino pasirinkti atitinkamai Žemėtvarkos ar Hidrotechninės statybos inžinerijos studijų programą?

Toma Karvelytė Janulionienė: 11–12 klasėse galvojau apie pedagogo arba želdynų projektuotojo specialybes, tačiau abejojau. Kadangi buvau vyriausia iš trijų vaikų šeimoje ir neturėjau galimybės studijuoti valstybės nefinansuojamoje vietoje, stengiausi patekti į nemokamą vietą. 2005–2010 metų laikotarpiu vykstant žemės reformai mano tėtis buvo susidūręs su tam tikromis problemomis dėl žemės, daug girdėdavau apie jos matavimus, dokumentų tvarkymą, teisės aktų pokyčius. Todėl Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti sistemoje pirmuoju numeriu ir įrašiau studijų programą Žemėtvarka. Kai gavau teigiamą atsakymą, kad įstojau į valstybės finansuojamą vietą, labai apsidžiaugiau. Man patiko, kad žemėtvarkininkai daug bendrauja su žmonėmis, išmano ir savo darbe taiko teisines žinias, naudoja naujausias technologijas ir prietaisus – elektroninius tacheometrus, dronus, 3D lazerinius skenerius. Taip pat tai labai plati specialybė – galima matuoti žemės plotus, pastatus, inžinerinius statinius, atlikti kaimo plėtros žemėtvarkos projektus, arba, turint Akademijoje įgytus žinių pagrindus mokytis 3D modeliavimo, fotogrametrijos ir kartografijos. Dirbant šioje srityje labai svarbios ir vadybos kompetencijos: laiko ir procesų planavimas, rizikų valdymas, darbas komandoje ir kt.

Toma Karvelytė Janulionienė

Dainius Vitkauskas: Pasirinkti profesiją baigiant mokyklą yra tikrai nelengva, tačiau man padėjo draugė, o dabar jau žmona, kuri paskatino rinktis žemėtvarkininko specialybę. Ieškojau dinamiško darbo, kuriame derėtų tiek darbas biure, tiek galimybė judėti lauke, lankytis įvairiuose objektuose. Man žemėtvarka – profesija, kurioje turiu galimybę derinti teorinį darbą su praktika. Ši specialybė suteikė progų aplankyti daugybę įdomių, nuostabaus grožio Lietuvos vietų, kur net nebūčiau pagalvojęs užklysti.

Vygandas Narkus: Dar besimokant mokykloje vasaromis tekdavo darbuotis įmonėse, kurios vykdė melioracijos darbus, tiesė kelius ir gatves, įrenginėjo pralaidas. Ši statybos sritis man jau buvo tapusi artima, todėl išlaikęs brandos egzaminus, norėjau įgyti profesiją, kurios atstovai vykdo panašius darbus. Kita vertus, mane, moksleivį, žavėdavo statybos ar projektų vadovai, kurie atvažiuodavo į objektus su baltais šalmais, turėjo daug žinių, paskirstydavo darbus ir t.t. Tad mano siekis buvo išlipti iš purvinų batų, kastuvo rankose ir pakilti iki balto šalmo pareigų.

Gintarė Karalevičiūtė: Rinkdamasi studijų kryptį niekada neabejojau – žinojau, kad ateitį siesiu su statybos inžinerija. Hidrotechninės statybos inžinerijos studijų programą pasirinkau todėl, kad norėjau įgyti įvairių šios srities žinių, mėgstu konkretumą ir norėjau dirbti su informacija, kuri yra svarbi ir aktuali esamu metu. Būtent šios studijos atvėrė galimybes platesniam inžineriniam suvokimui ir mąstymui. Labai svarbus aspektas studijų metu buvo universiteto dėstytojų požiūris į studentus ir komunikavimas, kai žinios gaunamos iš geriausių savo srities specialistų.

Keletą metų praleidote akademinėje aplinkoje, bendravote su dėstytojais ir bendramoksliais, studijavote ir „studentavote“. Ar pritartumėte, kad studijos aukštojoje mokykloje ne tik suteikia profesiją, bet ir visapusiškai formuoja asmenybę? Kas labiausiai įstrigo atmintyje iš studijų laikotarpio?

Toma Karvelytė Janulionienė: Manau, kad daug kas priklauso nuo pačio žmogaus. Aš buvau ta studentė, kuri, pasitaikius progai, visur dalyvavau, daug ką pati organizavau. Mano šūkis buvo: „Kada, jei ne dabar?“ Šiandien tik gailiuosi, kad kartais save pristabdydavau, kad, pavyzdžiui, neišvykau ilgesniam laikotarpiui studijuoti pagal ERASMUS+ studentų mainų programą. Bet vykau į trumpalaikes ERASMUS+ ir BOVA stažuotes. Jų metu įgijau naujų kompetencijų, patobulinau anglų kalbos žinias specialybės terminais, įgijau tarptautinės patirties. Stažuočių užsienyje sertifikatai ir tarptautinė patirtis labai padėjo, kai vėliau reikėjo gauti kvalifikacinius pažymėjimus. Aktyviai dalyvavau studentų atstovybės (SA) veikloje. Pradėjau nuo narės, tada gavau galimybę tapti marketingo komiteto koordinatore, vėliau vadovavau projektų komitetui, galiausiai tapau SA viceprezidente. Labai vertinu šią patirtį ir įgytas pažintis. Atstovybė suteikė daug drąsos, išmokė planuoti, dirbti komandoje.

Dainius Vitkauskas: Įvairi patirtis, įgyta studijų metu, tapo pagrindu mano profesiniam ir asmeniniam augimui. Universitetas buvo ne tik profesinių žinių šaltinis, bet ir socialinių ryšių formavimo vieta. Studijuodamas universitete ne tik įgijau profesinių žinių, bet ir susipažinau su daugybe nuostabių žmonių, su kuriais iki šiol palaikau ryšį. Mes nuolat bendraujame, aptariame veiklos rezultatus ir iššūkius. Taip pat kartu dirbame prie bendrų projektų, kurie lpadeda tobulėti ir plėsti savo kompetencijas. Labai svarbu, kad esu tikras, jog atsidūręs „akligatvyje“ galiu kreiptis patarimų į savo buvusius kursiokus, o dabar jau kolegas. Taip pat gerą įspūdį paliko dėstytojai – jie ne tik puikiai išmano savo sritį, bet ir yra pasiruošę atsakyti į įvairius klausimus, net ir tuos, kurie tiesiogiai nesusiję su specialybe. Tokie patarimai neabejotinai prisideda prie jauno žmogaus asmenybės formavimo.

Dainius Vitkauskas

Vygandas Narkus: Pirmieji studijų metai universitete truputį išgąsdino, kadangi teko mokytis tikrai sudėtingų dalykų: bendrosios chemijos, elektrotechnikos, fizikos. Tuo metu atrodė, kad jie nedaug susiję su hidrotechnika. Tačiau bėgant laikui, viskas stojo į savo vietas, studijų procese prasidėjo specialybės dalykai, o fundamentinės žinios taip pat niekur nedingo. Turbūt kaip ir daugeliui studentų labai įstrigo praktika prie Dubysos upės, kur atlikinėjome hidrometrijos ir hidrogeologijos matavimus. Praktikos metu ne tik įgijome daug praktinių žinių ir įgūdžių, bet turėjome galimybę artimiau susipažinti su fakulteto dėstytojais, taip pat vieni su kitais, visiems drauge vakarais papramogauti, pažaisti tinklinį ir t.t.

Gintarė Karalevičiūtė: Visiškai pritariu, kad studijos aukštojoje mokykloje suteikia ne tik profesiją, bet ir visapusiškai suformuoja asmenybę. Studijos man padovanojo gerus draugus, pažinčių ratą, susitikimus su įdomiomis asmenybėmis, paskatino daugiau domėtis, ieškoti ir analizuoti. Būtent bakalauro studijų metai man buvo geriausias savęs paieškų ir asmeninės motyvacijos atradimo periodas. Aš universitete jaučiausi, o ir dabar jaučiuosi kaip antruosiuose namuose. Tai aplinka, kur visada sutiksi draugų, kur sudarytos sąlygos kurti, bandyti ir atrasti save, mokytis ir leisti laisvalaikį. Aplinka, kur tiesiog gera būti ir visada gera sugrįžti. Čia visada susitikęs su dėstytojais gausi gerą patarimą, pasiūlymą, būsi motyvuotas, paskatintas prisijungti prie universitete ir kitur vykstančių veiklų.

Jūsų pavyzdys griauna klaidingą stereotipą, esą įgijus žemėtvarkininko ar hidrotechnikos inžinieriaus profesiją sunku rasti darbą. Prašome pasidalyti, kaip ir kur pritaikėte įgytas specialybės žinias ir gebėjimus?

Gintarė Karalevičiūtė

Toma Karvelytė Janulionienė: Esu biržietė ir dar studijuodama sužinojau, kad Biržuose veikia geodezinius darbus atliekanti įmonė UAB „Šiaurinis taškas“. Tad dar būdama antrakursė kreipiausi į šios įmonės vadovą. Kelias savaites savanoriškai mokiausi braižyti iš matavimo duomenų, vėliau gavau pasiūlymą vasarą grįžti padirbėti. Taip ir padariau – atlikinėjau lauko matavimus, rengiau topografinius planus. III kurse ten pat atlikau ir profesinės veiklos praktiką, o baigusi studijas įsidarbinau bei pradėjau specializuotis kadastrinių matavimų atlikime ir žemėtvarkoje. Įmonės direktorius pastebėjo mano iniciatyvumą, aktyvumą bei žinojo apie mano turimas kompetencijas, įgytas nevyriausybinių organizacijų veiklose, todėl gaudavau papildomų užduočių, susijusių su įmonės komunikacija. Tai buvo reklaminės ir reprezentacinės medžiagos rengimas, socialinių tinklų administravimas. „Šiauriniame taške“ dirbti pradėjau 2019 m., o 2022-aisiais išėjau motinystės atostogų. Planavau po metų grįžti į ankstesnes pareigas, tačiau gyvenimas pasisuko taip, kad tapau Biržų rajono savivaldybės mero patarėja.

Visada buvau aktyvi, smalsi ir pilietiška. Dar būdama šešiolikmetė pradėjau domėtis šalies politika ir įsitraukiau į politinės jaunimo organizacijos veiklą, ten susipažinau su politikais, tapome kolegomis bei bičiuliais. Nuo 2017 m. esu centro kairės politinių partijų narė. 2020–2023 m. buvau Biržų rajono savivaldybės tarybos narė. 2023 m. vykusiuose savivaldos rinkimuose buvau sąraše, o po rinkimų mūsų partijai buvo pasiūlyta prisijungti prie valdančiosios koalicijos Biržų rajone, o man pasiūlytos mero patarėjos pareigos. Eidama jas buvau atsakinga už mero komandos viešuosius ryšius bei kuravau man artimas sritis: jaunimo reikalus, verslą, teritorijų planavimą ir žemėtvarką. Šiame darbe dažnai tekdavo panaudoti konkrečias žemėtvarkos ir teritorijų planavimo žinias. Vienas mano darbo pavyzdžių – pradėjusi dirbti atkreipiau vadovo dėmesį į jau pasenusius Biržų regioninio parko specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus, ir kad jų sprendiniai nebeatitinka šių dienų realijų, todėl gyventojai susiduria su tam tikromis problemomis. Siekiant pakeisti situaciją teko daug gilintis, domėtis, ką gali padaryti savivalda, kad artimiausiu metu šie dokumentai būtų atnaujinti ir gyventojams bei savivaldai padėtų veikti, o ne trukdytų. Taigi, esu pabuvojusi įvairiuose savivaldos veiklos rolėse: kaip gyventoja, kaip privačiame versle dirbanti samdoma darbuotoja, kaip sprendimų priėmėja, jų įgyvendintoja, dirbanti politinio pasitikėjimo valstybės tarnautoja. Drąsiai sakau, kad žemėtvarkos žinios visose šiose grandyse yra labai naudingos, nes padeda į situaciją žvelgti trimis svarbiais aspektais – socialiniu, aplinkosauginiu ir ekonominiu.

Dainius Vitkauskas: Įgijus žemėtvarkininko specialybę, darbą susirasti tikrai nėra sunku. Per pastaruosius 2–3 mėnesius mūsų komanda priėmė penkis naujus žemėtvarkos specialistus, nes iš tikrųjų šioje srityje darbuotojų trūksta. Aš karjerą pradėjau dar antrojo kurso pabaigoje, kuomet atlikau praktiką UAB „Kelprojektas“ (šiuo metu UAB „Tyrens Lietuva“), o po jos buvau pakviestas likti dirbti. Nors kartais sakoma, kad praktikoje tenka viską mokytis iš naujo, mano atveju universitete įgytos AutoCAD, GeoMap ir kitos žinios pasirodė labai naudingos. Praktikoje teko braižyti sudėtingesnius dalykus, tačiau turėjau tvirtą teorinį pagrindą, o tai labai palengvino procesą. Taip pat ir su matavimo prietaisais bei 3D braižymu – visos įgytos žinios pritaikomos kasdienėje veikloje.

Vygandas Narkus: Baigęs studijas įsidarbinau savo gimtinės, Plungės rajono, įmonėje, kuri užsiima kelių, hidrotechnikos, kitų inžinerinių statinių statyba. Dirbdamas įmonėje, pradėjau magistrantūros studijas, kadangi norėjau tobulėti ir įgyti daugiau žinių. Darbą ir o studijas suderinti nebuvo lengva, teko nemažai pavažinėti tarp Kauno ir Plungės, tačiau magistro diplomas suteikė dar daugiau pasitikėjimo ir žinių. Dirbdamas statybos vadovo asistentu įvykdžiau nemažai sėkmingų projektų, pasisėmiau patirties, ir pagaliau atsivėrė galimybė tapti statybos vadovu – kas kadaise atrodė kaip tolimas kelias, tapo ranka pasiekiama. Po mokymų, išlaikytų egzaminų ir gautų atestatų įgijau teisę eiti ypatingojo statinio statybos vadovo pareigas, galėjau būti atsakingas už objektų statybą ir darbų koordinavimą. Per septynerius darbo metus vykdžiau ne vieną valstybinės reikšmės kelių rekonstrukciją, taip pat įvairių objektų – gatvių, pralaidų, melioracijos sistemų, aikštelių, pėsčiųjų ir dviračių takų bei kitokių inžinerinių statinių – rekonstrukciją ir statybą Klaipėdos miesto, Klaipėdos. Plungės, Mažeikių rajonų savivaldybėse. Šiuo metu dirbu kitoje įmonėje, kurioje einu statybos direktoriaus pareigas kelių tiesimo padalinyje, ieškau įmonei darbų, dalyvauju viešųjų pirkimų konkursuose, tvarkau „infostatybos“ dokumentaciją ir koordinuoju daugiau nei 100 žmonių kolektyvo darbą.

Vygandas Narkus

Gintarė Karalevičiūtė: Baigiant trečiąjį studijų kursą visiems studentams privalu atlikti profesinę praktiką pasirinktoje įmonėje. Norėjau praktiką atlikti mažesnėje įmonėje, kur galėčiau stebėti ir dalyvauti visuose gamybos etapuose. Vėliau likau šioje įmonėje dirbti. Šiuo metu dirbu inžiniere-sąmatininke įmonėje UAB „Parama“. Kasdienis darbas įdomus tuo, kad jame nėra rutinos. Skirtingi ne tik kiekvienas projektas, bet ir komandos, su kuriomis tenka dirbti. Taip pat darbų niekada nepalengvina ir lietuviški orai, ypatingai – žiema. Oro sąlygos nevaldomos, su jomis nesusitarsi, tačiau ilgametė patirtis išmoko prisitaikyti prie esamos situacijos ir nenukrypti nuo pirminio statybų darbų grafiko. Laikas, praleistas dirbant įmonėje, mane formavo kaip asmenybę daugeliu požiūrių. Visų pirma, išmokė disciplinos ir prisiimti atsakomybę – ne tik už save, bet ir už kitus. Turėjau mokytis veikti netikėtose situacijose ir prisitaikyti prie kintančių aplinkybių. Norėčiau paminėti, kad savo karjeroje teko patirti, kad moterys, vadovaujančios statybų projektams, šiais laikais vis dar stebina kolegas vyrus. Nelengva dirbti statybose, kur paprastai dauguma dirbančiųjų yra vyrai, o ypač vadovauti. Moterims tenka gerokai daugiau paplušėti tam, kad įrodytų, jog sugeba dirbti puikiai.

Kiek reikšminga jūsų gyvenime karjera – siekis judėti į priekį? Ar užtenka profesionaliai dirbti ir džiaugtis gautu rezultatu, ar yra poreikis siekti naujų žinių, tobulėti? Koks tas jūsiškis sėkmingos profesinės veiklos „receptas“, kokie pagrindiniai jo „ingredientai“?

Toma Karvelytė Janulionienė: Šiuo gyvenimo laikotarpiu karjera man yra svarbi: man ir patinka, ir siejasi su ekonominiu stabilumu, t.y. gerovės ir ateities perspektyvų užtikrinimu mano vaikams. Visada norisi siekti naujų žinių ir eiti pirmyn, paauginusi vaikus norėčiau baigti dar vienas magistro studijas, tik šį kartą socialinių mokslų krypties. Profesinėje veikloje visada stengiuosi darbą atlikti kokybiškai ir kruopščiai, į situaciją pažvelgti plačiau ir įvertinti ją įvairiais aspektais. Nevengiu būti iniciatyvi – jei turiu minčių, idėjų visada mėgstu jomis dalintis, diskutuoti, kitiems padėti ar patarti.

Dainius Vitkauskas: Aš vadovaujuosi vienu principu: tobulėjimas ir nuoseklus darbas. Man nuolat svarbu mokytis naujų dalykų, nes be to gyvenimas taptų nuobodus. Pavyzdžiui, mano hobis – dronai – pradžioje atrodė kaip paprastas laisvalaikio užsiėmimas, tačiau dabar tai tapo neatsiejama mano darbo dalimi. Naudoju dronus ne tik projektų įgyvendinimo etapams fiksuoti, bet ir kuriu ortofotografijas bei 3D modelius. Jei nebūčiau siekęs tobulėti šioje srityje, nebūčiau turėjęs galimybės dirbti Klaipėdos valstybinio jūrų uoste, Kauno oro uoste ar Ignalinos atominėje elektrinėje. Todėl tikiu, kad gyvenimo prasmė yra nuolatinis judėjimas į priekį, naujų žinių ir įgūdžių įgijimas.

Vygandas Narkus: Manau, kad tobulėjimui ribų nėra, noriu pritaikyti savo darbams dirbtinį intelektą, kad būčiau efektyvesnis, greitesnis už konkurentus. Taip pat jau trečius metus studijuoju aplinkos inžinerijos mokslų krypties doktorantūroje. Sunku derinti darbą ir mokslus, atsiranda vis daugiau prioritetų – šeima, turiningas laisvalaikis, tačiau norisi turėti kelias specialybes, kad būtų labiau užtikrinta ateitis. Europai einant Žaliuoju kursu, siekiant išsaugoti gamtą, siekiu praplėsti, pagilinti žinias ir gal net palikti savo įnašą šioje srityje.

Gintarė Karalevičiūtė: Kiekvienas mūsų gyvenime gali padaryti karjerą, tik privalu būti žingsniu toliau už šiandieną, ir žmogų turi lydėti noras tobulėti savo profesinėje srityje, o jau tuomet sėkmė – neabejotina. Turiu pripažinti, jog per mėnesį ar kelias savaites šios profesijos tikrai neišmoksi. Čia reikia didesnių pastangų, noro augti ir, be abejonės, žinių. Jeigu įmonė suteikia ne tik darbo vietą, bet ir reguliarius mokymus – būtina tuo pasinaudoti. Gyvenimo kelyje teko sutikti entuziastų, neturinčių jokios nuovokos apie atliekamą darbą, tvarką, eigą, tačiau norinčių būtinai ką nors daryti. Tokiems iškart patariu geriau patiems nesiimti šio darbo, nes nežinant tiesiog galima pakenkti. Sėkmingos karjeros receptas yra visumos suvokimas – matyti ir galvoti ne tik apie tai, kas man asmeniškai aktualu čia ir dabar, bet ir suprasti, kas buvo prieš mane, ir kas bus po manęs.

Straipsnio autorė: VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto doc. dr., m. d. Midona Dapkienė

In memoriam: Bronislava Balsevičienė (1938–2025)

Vasario 25 d. Amžinybėn iškeliavo Bronislava Balsevičienė, buvusi Žemės ūkio akademijos muziejaus vedėja. Garsėdama darbštumu ir kruopštumu Bronelė, kaip Ją visi vadino, rinko, kaupė, pildė ir tvarkė muziejaus kolekcijas, kiekvienas eksponatas Jai buvo labai svarbus. Ir kiekvienas žmogus Jai buvo svarbus – visus pasitikdavo ir palydėdavo su šypsena, gera nuotaika, neatsisakydama padėti, pavaduoti, rasdama gerą žodį ir suteikdama šilumą. Jos dalinamo nuoširdumo ir gerumo stigs visiems, kas Ją pažinojo.

Atsisveikinimas vyks Jonučių gedulo namuose vasario 26 d. nuo 17 val., išlydėjimas vasario 27 d. 13 val.

VDU Žemės ūkio akademija savivaldybėms siūlo kvalifikuotų specialistų trūkumo problemą spręsti bendromis jėgomis

Vasario 25 dieną Rietavo savivaldybėje lankėsi Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė ir studijų administravimo koordinatorė dr. Rasa Čingienė. Viešnias į savivaldybę atlydėjo VDU ŽŪA alumnų valdybos narys, Rietavo kraštietis, buvęs Seimo narys Jonas Varkalys. Susitikimo tikslas – išsiaiškinti, kokių kvalifikuotų darbuotojų labiausiai trūksta Rietavo savivaldybėje, ir nuspręsti, kokios priemonės motyvuotų mokinius rinktis savivaldai ir vietos verslui reikalingas specialybes.

Pradėdamas pasitarimą, Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis akcentavo, kad specialistų trūkumo problema aštrėja sulig kiekviena diena: „Perėmėme savivaldybės žinion miestuose ir miesteliuose esančią valstybinę žemę, dabar jau girdime, kad bus perduodama ir kaimo teritorijose esanti žemė. O kur žemėtvarkininkai? Kas dirbs, kai šią funkciją perimsime? Viltingai žiūrime į VDU Žemės ūkio akademijos pusę. Susirinkome tartis, kaip prišnekinsime jaunimą važiuoti studijuoti pas jus, įtikinsime, kad universitete jie yra laukiami. Dabar tokia mada – savivaldybės viena iš kitos vilioja trūkstamus specialistus, bet konkurencija – ne išeitis, o labiau aklavietė. Manau, kad jeigu nepasiruošime specialistų tiek, kiek reikia, pradėsime buksuoti – darbai strigs.“

Kaip teigė VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. A. Miceikienė, Akademija visada ruošė ir ruošia aukštos kvalifikacijos specialistus regionams. „Kiekvieną savaitę sulaukiame kelių skambučių. Mūsų klausia, kur gauti žemėtvarkininkų, agronomų, melioracijos specialistų, inžinerijos, maisto technologų, kurie reikalingi tiek verslui, tiek ir viešajam sektoriui“, – kalbėjo VDU ŽŪA kanclerė. Pasak jos, susitikimo tikslas – identifikuoti kiekvienos savivaldybės konkrečius poreikius ir aptarti, kokių veiksmų galime imtis. Greitesni sprendimai – magistrantūros studijos, kai persikvalifikuoja aukštąjį išsilavinimą turintys čia gyvenantys žmonės. Ilgesni – bakalauro studijos.

Atliepdama darbo rinkos poreikius, VDU Žemės ūkio akademija ugdo šiuolaikiškai mąstančius agronomijos, maisto kokybės ir saugos, kraštovaizdžio dizaino, apskaitos ir finansų, logistikos ir prekybos, tvariosios inžinerijos, vandens inžinerijos, žemėtvarkos ir nekilnojamojo turto vertinimo, žemės ūkio mechanikos inžinerijos, miškininkystės, taikomosios ekologijos ir kitus žemės ūkio, gyvybės, verslo ir viešosios vadybos, socialinių, inžinerijos mokslų profesionalus.

VDU Žemės ūkio akademijoje plėtojama daugybė priemonių, padedančių mokiniams, norintiems siekti karjeros agrosektoriuje: vykdomi parengiamieji kursai, parengiamosios studijos, organizuojama „Sumanaus moksleivio akademija“. Svarbiausia surasti moksleivius, kurie norėtų studijuoti VDU Žemės ūkio akademijoje, sudominti juos rinktis būtent tas specialybes, kurių trūksta regionuose.

VDU Žemės ūkio akademijos alumnų valdybos nario J. Varkalio nuomone, gimnazijose reikėtų organizuoti Akademijos atstovų susitikimus su vaikų tėvais, kurie susipažinę su studijų programomis ir studentams sudarytomis sąlygomis, galbūt paskatintų vaikus rinktis būtent VDU Žemės ūkio akademijos studijų programas. Rietavo savivaldybės meras A. Černeckis savo ruožtu siūlė organizuoti jų išvykas į Akademiją. Kalbėta apie inžinerijos klasių organizavimą, Rietavo savivaldybės moksleivių įsitraukimą į VDU Žemės ūkio akademijos įgyvendinamą projektą „Sumanaus moksleivio akademija“, galimą studento, pasirinkusio savivaldai trūkstamų specialybės studijas, paramą, dvišalių ir trišalių sutarčių pasirašymą.

Aptarus būdus, kurie paskatintų jaunuolius pasirinkti studijas VDU Žemės ūkio akademijoje, nustatytas kontaktinis asmuo savivaldybės administracijoje, kuris palaikys nuolatinį ilgalaikį ryšį su VDU Žemės ūkio akademijos studijų administravimo koordinatore dr. R. Čingiene bendradarbiaujant mokinių karjeros klausimais.

Straipsnio autorė: Rita Stančiukienė, laikraštis „Plungė“

Kunigo, poeto, Kauno garbės piliečio R. Mikutavičiaus 90-ųjų gimimo metinių minėjimas

Vasario 26 d. Kauno šv. Antano Paduviečio bažnyčioje (Radvilėnų pl. 11, Kaunas) vyks kunigo, poeto, Kauno garbės piliečio Ričardo Mikutavičiaus 90-ųjų gimimo metinių minėjimas.

Renginio programa:

16.30 val. – atminimo vakaras

18 val. – šv. Mišios

Po šv. Mišių – pašnekesiai parapijos salėje prie arbatos puodelio.

Šį atminimo ir pagarbos renginį inicijuoja kunigas, poetas Skaidrius Kandratavičius. Norintys ir galintys dalyvauti, skaityti jubiliato ir savo eiles ar dalytis prisiminimais, prašome informuoti kunigą S. Kandratavičių (tel.: +370 614 95353, el. paštas: kskandratavicius@yahoo.com).

R. Mikutavičius mokėsi Kauno 15-oje pradinėje mokykloje, ketvirtojoje berniukų gimnazijoje. 1953 m. įstojo į Kauno kunigų seminariją. 1958 m. įšventintas į kunigus. 1963 m. apgynė disertaciją teologijos licenciato moksliniam laipsniui.

Kunigavimo pradžia – Kauno Šv. Antano Paduviečio bažnyčia. Vėliau dirbo Tauragėje, Eržvilke, Kelmėje, Panevėžiuke, Žeimelyje, Seredžiuje, Tytuvėnuose, Babtuose. Tytuvėnuose, pačiu „brandaus socializmo“ periodu (aštuntasis-devintasis XX a. dešimtmečiai) R. Mikutavičius bažnyčioje įkūrė literatūrinį stendą, kuriame buvo skelbiama Bernardo Brazdžionio, kitų išeivijos poetų poezija, Antano Maceinos filosofija, paties kunigo poezijos bandymai. Tytuvėnuose išryškėjo ir R. Mikutavičiaus trauka kolekcionavimui, meno vertybėms.

Nuo 1989 m. dirbo kunigu Kauno Vytauto Didžiojo, Šv. Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčiose, Aleksoto koplyčioje. Dėstė filosofines disciplinas Kauno medicinos universitete, LŽŪU ėjo kapeliono pareigas (Akademijos miestelis – paskutinė kunigavimo vieta).

1992 m. priimtas į Lietuvos rašytojų sąjungos narius. 1994 m. išrinktas Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos nariu. 1991 m. už humanitarinę veiklą apdovanotas Izraelio vyriausybės premija. 1992 m. už publicistinę veiklą apdovanotas Prano Dovydaičio premija. 1992, 1994, 1995, 1996 m. išrinktas populiariausiu Kauno miesto žmogumi. 1993 m. vasario 16 d. už nuopelnus Lietuvai apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino trečiojo laipsnio ordinu.

1998 m. birželio 30 d. tapo smurto auka, buvo pavogta ir jo įgyta vertinga meno dirbinių kolekcija, kurios dalis tarptautinėmis pastangomis yra surasta. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

Minimos 140-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, Lietuvos Respublikos prezidento A. Stulginskio gimimo metinės

Vasario 26 dieną minimos antrojo Lietuvos Respublikos prezidento, signataro, vieno Lietuvos krikščionių demokratų partijos steigėjų, agronomo, Ūkininkų sąjungos steigėjo ir pirmininko Aleksandro Stulginskio 140-osios gimimo metinės.

Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. birželio 28 d. nutarimu Lietuvos žemės ūkio universitetas pavadintas Aleksandro Stulginskio universiteto vardu. 2019 m. sausio 1 d. tapo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija. Po Lietuvos universitetų pertvarkos nuo 2019 m. pradžios trys universitetai (Aleksandro Stulginskio universitetas), Lietuvos edukologijos universitetas) ir Vytauto Didžiojo universitetas) oficialiai tapo konsoliduotu Vytauto Didžiojo universitetu.

Išsilavinimas, darbinė ir visuomeninė veikla

1908 m. baigęs Žemaičių kunigų seminarijos Kaune 4 kursus studijavo Innsbrucko universiteto Teologijos filosofijos fakultete; nekunigavo. 1909–1910 m. dirbo Šv. Kazimiero draugijoje Kaune, mokytojavo Kauno berniukų gimnazijoje. 1913 m. baigęs Hallės universiteto Žemės ūkio institutą dirbo Trakų apskrities Alytaus rajoniniu agronomu. 1914–1915 m. redagavo žurnalo Vienybė priedą Viensėdis, parengė straipsnių apie žemės ūkį. Lietuvių krikščionių demokratų partijos (Lietuvos krikščionių demokratų partija; 1917 m.) ir Lietuvos ūkininkų sąjungos (1919 m.) vienas steigėjų, centro komitetų pirmininkas. 1917–1918 m. per I pasaulinį karą Lietuvoje likusios krikščionių demokratų grupės, 1918–1919 m. Lietuvių krikščionių demokratų partijos vadovas. Per I pasaulinį karą veikė Lietuvių draugijoje nukentėjusiems dėl karo šelpti, 1915–1919 m. vadovavo švietimo draugijai Rytas. Nuo 1917 m. redagavo laikraštį Tėvynės sargas, 1918 m. – Ūkininkas, bendradarbiavo laikraščiuose Rytas, Lietuvos aidas, XX amžius.

Politinė veikla

1917 m. rugsėjo mėnesį Lietuvių konferencijoje Vilniuje išrinktas Lietuvos Tarybos nariu. 1918 m. gruodį–1919 m. spalį paeiliui ministras be portfelio, vidaus reikalų ministras, maitinimo ir viešųjų darbų ministras, žemės ūkio ir valstybės turtų ministras, 1919 m. kovo–balandžio mėn. dar ir Ministrų Kabineto pirmininko pavaduotojas, faktinis Vyriausybės vadovas. Ūkio banko (1919 m.) vienas steigėjų. 1920–1922 m. Steigiamojo Seimo atstovas ir pirmininkas, einantis valstybės prezidento pareigas, 1920–1921 m. Mažojo Seimo, 1922 m. I Seimo atstovas, 1922–1923 m. ir 1923–1926 m. Lietuvos Respublikos prezidentas. 1926–1927 m. III Seimo atstovas, pirmininkas. Daug prisidėjo prie nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimo, parlamentarizmo, demokratijos stiprinimo. Nuo 1927 m. ūkininkavo savo ūkyje Jokūbavo dvare (Kretingos apskritis).

1941 m. birželio mėn. SSRS okupacinės valdžios suimtas, be teismo kalintas Krasnojarsko krašto lageriuose ir kalėjimuose. 1952 m. vasario mėn. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS Valstybės saugumo ministerijos nuteistas 25 m. kalėti, kalintas Vladimiro kalėjime. 1954 m. viduryje iš kalėjimo paleistas, ištremtas į Komiją. 1956 m. pabaigoje grįžo į Lietuvą, 1957–1960 m. dirbo Vytėnų sodininkystės ir daržininkystės bandymų stotyje.

Šaltinis: Visuotinė lietuvių enciklopedija

Investavimo maratono „Kaip panaudoti pinigus ir uždirbti?“ finišą kirto virš 150 moksleivių: sėkmingiausi strateguotojai apdovanoti prizais

Vasario 11–25 d. vyko Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) bakalauro studijų programos Apskaita ir finansai dėstytojų organizuotas dviejų savaičių trukmės virtualus investavimo maratonas, kuriame smalsūs ir ambicingi 10–12 klasių moksleiviai turėjo galimybę išbandyti save finansų pasaulyje.

Maratonas „Kaip panaudoti pinigus ir uždirbti?“ sulaukė itin gausaus susidomėjimo: užsiregistravo 60 komandų iš 24 gimnazijų. Iš viso maratone dalyvavo 151 moksleivis.

Projekto metu moksleiviai turėjo galimybę sužinoti, kaip veikia finansų pasaulis; lavino analitinį mąstymą ir gebėjimą priimti sprendimus; patyrė tikrą investavimo nuotykį, nebijant prarasti tikrų pinigų.

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros vedėja doc. dr. Dalia Juočiūnienė sveikino maratono dalyvius įveikus kantrybės, atkaklumo ir greitos reakcijos reikalavusį maratoną. „Šis maratonas parodė, kad investavimas yra ne tik skaičiai ir analizė, bet ir jūsų atkaklumas bei gebėjimas greitai reaguoti į situacijas. Tikiu, kad šią patirtį jūs pritaikysite ir gyvenime bei būsimoje karjeroje. Jūs kiekvienas esate nugalėtojai, nes pasiryžote dalyvauti šiame iššūkyje. Jūsų pastangos ir entuziazmas įrodė, kad apskaitos ir finansų pasaulis turi talentingą jaunąją kartą“, – teigė doc. dr. D. Juočiūnienė.

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto asist. dr. Algirdas Justinas Staugaitis džiaugėsi itin dideliu maratono dalyvių skaičiumi ir sėkmingai pritaikytais investuotojų veiksmais.

Renginio akimirka.

Geriausiems investuotojams – rėmėjo prizai

Vasario 11 d. vyko nuotolinis virtualios investavimo platformos „MarketWatch“ pristatymas. Tuomet maratono dalyviai dvi savaites investavo. Vasario 25 d. įvyko antrasis virtualus susitikimas, kuriame buvo aptarti investuotojų pasiekti rezultatai ir išrinkti bei apdovanoti maratono nugalėtojai.

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto doc. dr. Jūratė Savickienė virtualaus susitikimo metu paskelbė tris daugiausiai pinigų uždirbusių dalyvių komandas:

I vieta: Dominykas Jakubynas, Pijus Kenikas, Deimantė Goceikytė ir Arijus Pocius (Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija, 12 klasė)

II vieta: Vytautas Kunčinas, Martas Mauručaitis, Neilas Barcys, Dominykas Povilaitis (Alytaus Putinų gimnazija, 10 klasė)

III vieta: Matas Jasaitis, Matas Ramelis, Tomas Plioplys (VDU Šakių „Žiburio“ gimnazija, 10 klasė)

Sėkmingiausią strategiją pritaikiusiems dalyviams skirti rėmėjo – UAB „Baltoji buhalterija“ – prizai: dovanų kuponai apsilankymui Mokslo saloje.

Investavimo maratone dalyvavo: Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija, Alytaus Putinų gimnazija, Alytaus šv. Benedikto gimnazija, Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazija, Joniškio „Aušros“ gimnazija, Juozo Balčikonio gimnazija, Kauno Maironio universitetinė gimnazija, Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazija, Kauno technologijos universiteto gimnazija, Kazlų Rūdos sav. Plutiškių gimnazija, Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazija, Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazija, Marijampolės Sūduvos gimnazija, Šiaulių Simono Daukanto inžinerijos gimnazija, Švenčionių r. Pabradės „Ryto“ gimnazija, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazija, Utenos Adolfo Šapokos gimnazija, VDU Šakių „Žiburio“ gimnazija, VDU Ugnės Karvelis gimnazija, VDU „Rasos“ gimnazija, Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazija, Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija, Vilniaus Radvilų gimnazija.

Laužome stereotipus! VDU ŽŪA studentė Ieva: Akademija kuria nepaprastą pridėtinę vertę

Ar VDU ŽŪA studijos – tik ūkininkų vaikams? Ar baigęs VDU ŽŪA gali būti vien tik ūkininku? Įgytas išsilavinimas gali būti naudingas tik siauroje srityje? Ar darbas agrosektoriuje – nepelningas ir neperspektyvus?

VDU ŽŪA kasmet papildo būrys veržlių, smalsių jaunuolių, siekiančių kokybiško aukštojo išsilavinimo, turiningo, produktyvaus, galimybes atveriančio studijų laiko, užtikrintos profesinės ateities. Jie – stereotipų laužytojai, drąsius sprendimus priėmę asmenys, kurie yra pavyzdys, kad VDU ŽŪA įgytas išsilavinimas ir perspektyvos agrosektoriuje gali atverti kur kas daugiau savęs realizavimo ir profesinių galimybių, negu teigia vis dar sutinkami stereotipai.

Pirmuoju numeriu VDU ŽŪA pasirinkę studentai dalijasi patirtimi, kuri galbūt padės apsispręsti būsimam studentui priimti drąsius sprendimus ir užsitikrinti sau modernią, pažangią, perspektyvią ir pelningą ateitį.

Ieva Stankevičiūtė, VDU ŽŪA bakalauro studijų programos Maisto kokybė ir sauga ketvirto kurso studentė, dalijasi mintimis, kas paskatino pasirinkti šį kelią ir kaip buvo sulaužyti visi kada nors girdėti stereotipai apie agrosektorių. Siekti savo tikslų ir išsilavinimo paskatino ne tik spartus agrosektoriaus inovacijų tobulėjimas, bet ir VDU ŽŪA teikiamos galimybės. Ieva pasidalijo, kas lėmė jos pasirinkimą studijuoti VDU ŽŪA ir kokios jos mintys dabar – būnant studente.

– Kas paskatino domėtis studijuojama sritimi?

– Visuomet svajojau studijuoti veterinarijos srityje, tačiau supratusi, kad šio darbo galiu nepakelti emociškai, pradėjau krypti veterinarinės maisto saugos link, o galutiniu sprendimu tapo VDU ŽŪA studijų programa Maisto kokybė ir sauga.

– Iš kur sužinojai apie VDU Žemės ūkio akademiją, čia siūlomas studijas?

– Aktyviai ieškodama specialybės, kurią norėčiau pasirinkti, informaciją apie studijas VDU ŽŪA atradau internete.

– Kas paskatino pasirinkti studijas VDU Žemės ūkio akademijoje?

– Žemės ūkis skambėjo kaip man artima sritis, tai atliepė kažkokią dalį mano vertybėse. Kadangi ši sritis nėra man visiškai svetima, nusprendžiau, kad įsivaizduoju save būtent čia – Akademijoje.

– Ar studijos VDU Žemės ūkio akademijoje buvo Tavo pasirinkimas numeris vienas?

– Tikrai taip, studijas VDU Žemės ūkio akademijoje rinkausi pirmuoju pasirinkimu.

– Kokius stereotipus apie žemės ūkį ar VDU Žemės ūkio akademiją teko girdėti savo aplinkoje prieš stojant į VDU Žemės ūkio akademiją?

– Stereotipas, su kuriuo teko susidurti prieš pradedant studijas Akademijoje: šioje įstaigoje lengva mokytis.

– Kokius stereotipus pradėjus studijuoti jau pavyko paneigti sau pačiai ir aplinkiniams?

– VDU ŽŪA yra tikrai kompetentinga švietimo įstaiga, dideliu mastu kurianti nepaprastą pridėtinę vertę.

– Kas labiausiai nustebino studijuojant VDU Žemės ūkio akademijoje?

– Pradėjus studijas VDU Žemės ūkio akademijos bakalauro studijų programoje Maisto kokybė ir sauga mane labiausiai sužavėjo bendruomeniškumas, dėstytojų kompetencija ir nuoširdus bendravimas su studentais.

– Kokiais trimis žodžiais apibūdintum VDU Žemės akademiją – su kuo Tau asocijuojasi Akademija?

– Mano požiūriu, VDU Žemės ūkio akademija – inovacijos, ateitis, viltis.

– Kokius išskirtinumus/privalumus įvardytum kalbant apie savo studijuojamą studijų programą Maisto kokybė ir sauga?

– Studijų metu įgyjamas suvokimas, kad maistas – ne tik turinys, kuris užpildo skrandį. Taip pat įvardijama maisto saugos užtikrinimo svarba. Studijuojant įgyjamos žinios, kurios skatina suprasti, kiek dar daug neišnaudoto potencialo turime kalbant apie maisto produktų panaudojimą.

– Ką palinkėtum moksleiviui, kuris dvejoja, ką rinktis studijuoti?

– Moksleiviui, kuris dvejoja, kuriuo keliu eiti, palinkėčiau neklausyti kas ką sako ir vadovautis širdimi – ji geriausiai žino ko nori! Nei mama, nei tėtis, nei draugas geriau nežino, ko reikia Tau!

Ieva mielai atsakys į klausimus apie studijas, laisvalaikį ir kitas galimybes VDU Žemės ūkio akademijoje. Drąsiai susisiek su ja:

„Facebook“

Projekto „COGREENEU“ uždaromasis susitikimas Ispanijoje: bendradarbiavimas siekiant darnaus vystymosi tikslų

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) komanda vasario 4–7 d. dalyvavo paskutiniame septintajame projekto „COGREENEU: European Cooperation Against Climate Change“ susitikime Altėjoje, Ispanijoje. Šis uždaromasis susitikimas buvo orientuotas į Jungtinių Tautų 2030 m. darbotvarkės darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimą.

Susitikimo metu Altėjos meras Diego Zaragozí ir Europos projektų tarybos narys Germán Manjón pasveikino dalyvius iš Italijos, Kipro, Graikijos, Belgijos, Lietuvos ir Ispanijos.

„Manau, kad tai svarbu, nes tai ateities projektas, skirtas palikti geresnį pasaulį nei tas, kurį radome. Todėl turime pabrėžti įvairių projekte dalyvavusių šalių indėlį, taip pat Altėjos jaunimo, kuris šiandien yra su mumis, indėlį, – komentavo D. Zaragozi.

Susitikimo metu daug dėmesio skirta mažumoms ir jų didesniam įtraukimui į bendruomenes, vyko diskusija apie piliečių dalyvavimo Europos lygmens sprendimų priėmimo procesuose galimybes. Siekiant mažinti užterštumą ir mažinti klimato kaitos padarinius, buvo analizuojami ir rodomi pavyzdžiai, kurie yra įgyvendinti Altėjos mieste. Susitikimo metu taip pat ypatingas dėmesys buvo skiriamas veikloms su moksleiviais. Aplankytos dvi mokyklos, kurios yra įsikūrusios Altėjos mieste. Vienoje iš jų buvo sudaryta galimybė patirti visą tvarios veiklos procesą, kurį vysto bendruomenė – nuo atliekų atnešimo, rūšiavimo ir jų perdirbimo iki galutinio produkto, vertingo komposto sukūrimo. Kitoje mokykloje vyko veiklos kartu su moksleiviais, buvo kalbama apie Europos ateitį ir pagrindinius iššūkius, orientuojantis į tris svarbiausias sritis – sveikatingumą, emocinę savijautą ir pilietinį ir socialinį sąmoningumą.

Projekto partneriai: VDU Žemės ūkio akademija, Altėjos savivaldybė ir ASEID – Asociación para el empleo, la inclusión y el desarrollo (Ispanija), Responsible Young Drivers Vlaanderen Vzw (Belgija), Research and Education of Social Empowerment and Transformation (RESET) (Kipras), Organosi Gi iš Graikijos ir Giovani Senza Frontiere (GIOSEF) (Italija).

Projekto vadovė Lietuvoje – VDU Žemės ūkio akademijos Verslo ir socialinės partnerystės centro Socialinės partnerystės skyriaus vadovė dr. Aistė Čapienė.