Penki VDU Žemės ūkio akademijos studentai pelnė mokslo stipendijas

Gegužės 9 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyko konferencija „Laisvė kurti“, skirta M. K. Čiurlionio metams. Joje pristatyta daugiau nei pusšimtis studentų ir moksleivių pranešimų, įrodančių, kad kūryba reikalinga ne tik menininkams, bet ir mokslininkams. Renginio metu taip pat apdovanoti studentai, pelnę mokslo ir meno stipendijas.

Apdovanoti VDU Žemės ūkio akademijos studentai:

Gabrielė Gabrilevičienė (VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakultetas)
Ugnius Ginelevičius (VDU ŽŪA Agronomijos fakultetas)
Matas Krivickas (VDU ŽŪA Agronomijos fakultetas)
Aiva Stankaitytė (VDU ŽŪA Agronomijos fakultetas)
Gabija Žilytė (VDU ŽŪA Agronomijos fakultetas)

Renginyje VDU Žemės ūkio akademijos absolventas, verslininkas Gediminas Kvietkauskas pristatė pranešimą „Laisvė kurti – ar tikrai durniams sekasi?“. Anot verslininko, kūrybą suprantame per siaurai.

„Kažkodėl kūrybą siejame tik su menais. Verslas yra kūryba, bet kuri profesija yra kūryba, mokslas yra kūryba. Ir tiktai kūrybiškas mąstymas daro progresą. Vaizduotė gali praversti netgi chirurgui“, – sakė verslininkas.

Daugiau informacijos apie vykusią konferenciją „Laisvė kurti“

Atsivėrė piktžaizdė: kas kaltas dėl padažnėjusių gaisrų sąvartynuose?

Prof. dr. Laima Česonienė, VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto, Aplinkos ir ekologijos katedros vedėja

Pastaruoju metu gaisrai sąvartynuose, atliekų rūšiavimo bei sandėliavimo patalpose tapo dažni. Gyventojai gauna įspėjančias žinutes, kad dėl gaisro atliekų tvarkymo įmonėse, pavojinga būti lauke, galimai oras užterštas pavojingomis medžiagomis. Dažna priežastis – sprogusios ličio jonų baterijos. Kas kaltas?

Kaip ličio baterijos atsiduria tarp komunalinių atliekų?

Na, mes vis dar nemokame rūšiuoti atliekų. Ir tai suprantama, nes nėra taip jau paprasta rasti vietas, kur galima saugiai palikti panaudotas ličio baterijas ar elektronikos prietaisus. Jeigu buitinių atliekų konteinerius randame paėję kelis metrus nuo namų – panaudotų ličio baterijų ar elektronikos prietaisų išmetimo vietas reikia žinoti. Todėl panaudotų ličio baterijų tvarkymo klausimai vis dar lieka aktualūs. Kitaip problemas teks spręsti panašiai, kaip išspręstos plastiko taros problemos.

Nuo pradinio atradimo aštuntajame dešimtmetyje iki Nobelio premijos įteikimo 2019 m. ličio jonų baterijų naudojimas išaugo eksponentiškai dėl teikiamos galios ir patogumo. Jų gamyba ir šalinimas vis dažniau tampa aplinkosaugos problema. Deja, bet dauguma išmetamų ličio baterijų galiausiai patenka į sąvartynus arba yra kaupiamos namuose. Tai labai pavojinga, nes gaisrai gali kilti ir namuose.

Ličio baterijos yra sudėtingos struktūros, susidedančios iš vieno-penkių įprastų katodų, anodo, elektrolito, separatoriaus ir srovės rinktuvų kartu su pakuotės komponentais. Padidėjusią ličio jonų baterijų paklausą rinkoje daugiausia galima atsekti dėl didelio šios baterijos chemijos „energijos tankio“. Energijos tankis reiškia energijos kiekį, kurį sistema kaupia tam tikroje erdvėje.

Ličio baterijos gali būti mažesnės ir lengvesnės nei kitų tipų baterijos, kartu sulaikant tiek pat energijos kiekį. Dėl šios miniatiūrizacijos vartotojas sparčiai pradėjo naudoti mažesnius nešiojamus ir belaidžius gaminius. Ličio jonų baterijos yra pagamintos iš tokių medžiagų kaip kobaltas, grafitas ir litis, kurios laikomos svarbiais mineralais. Kai šios baterijos išmetamos į šiukšliadėžę, mes prarandame šiuos svarbiausius išteklius, nes jos turi būti perdirbamos.

Vienkartinės, neįkraunamos baterijos – pagamintos iš ličio metalo ir dažniausiai naudojamos gaminiuose, tokiuose kaip fotoaparatai, laikrodžiai, nuotolinio valdymo pultai, delniniai žaidimai ir dūmų detektoriai. Šias baterijas gali būti sunku atskirti nuo įprastų šarminių baterijų dydžių, tačiau jos taip pat gali turėti specialių formų (pavyzdžiui, mygtukų arba monetų baterijų), skirtų konkrečiai įrangai, pavyzdžiui, kai kurių tipų fotoaparatams: ant baterijos ieškokite žodžio „litis“, kad būtų lengviau juos atpažinti. Baterijas draudžiama išmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, nes jose gali būti pavojingų cheminių medžiagų, metalų, pavyzdžiui, sieros rūgšties, kadmio, ličio ar švino, kurie gali užteršti kitas atliekas ar dirvožemį, vandenis. Taip pat į mišrių komunalinių atliekų konteinerį išmestos baterijos ar įkraunami elementai gali tapti gaisro priežastimi.

DI sugeneruotas vaizdas

Įkraunami ličio polimerų elementai (ličio jonų, ličio jonų elementai) – dažniausiai randami mobiliuosiuose telefonuose, elektriniuose įrankiuose, skaitmeniniuose fotoaparatuose, nešiojamuosiuose kompiuteriuose, vaikiškuose žaisluose, elektroninėse cigaretėse, mažuose ir dideliuose prietaisuose, planšetiniuose kompiuteriuose ir elektroninėse skaityklose, kaip belaidėse ausinėse, rankiniuose elektriniuose įrankiuose, mažuose ir dideliuose prietaisuose, elektrinėse transporto priemonėse ir elektros energijos kaupimo sistemose. Kai kurias ličio jonų baterijas galima lengvai išimti iš jų maitinamų gaminių, o kitų – ne. Ličio jonų (Li-ion) baterijos naudojamos daugelyje gaminių. Jeigu pasibaigus tarnavimo laikui jie netinkamai tvarkomi, gali pakenkti žmonių sveikatai arba aplinkai. Elementus draudžiama išmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Net ir smulkiuose elektronikos įrenginiuose yra daug pavojingų medžiagų, pavyzdžiui, gali būti kadmio, švino, freono, arseno, gyvsidabrio ir kitų medžiagų, kurios patekusios į aplinką gali užteršti dirvožemį ir vandenis, pakenkti įvairioms ekosistemoms, žmonių sveikatai. O tinkamai rūšiuojant elektroniką pavojingas medžiagas galima nukenksminti, tinkamas perdirbimui medžiagas vėliau panaudoti iš naujo.

Ar ličio baterijos yra pavojingos atliekos?

Kai jas išmetame, dauguma šiandien naudojamų ličio jonų (antrinių baterijų) ir ličio pirminių baterijų gali būti pavojingos atliekos dėl užsiliepsnojimo ir reaktyvumo (D001 ir D003). Todėl ličio jonų baterijas arba tas, kurios yra elektroniniuose prietaisuose, reikia surinkti į specialius konteinerius, toliau atiduoti perdirbti sertifikuotuose baterijų elektronikos perdirbėjams, kurie priima baterijas, jokiu būdu neišmesti į komunalinių atliekų dėžes. Ličio jonų baterijų ir prietaisų, kuriuose yra šios baterijos, NEGALIMA išmesti į buitines šiukšles ar šiukšlių dėžes.Kad išvengtumėte gaisro, užklijuokite akumuliatoriaus gnybtus ir (arba) įdėkite ličio jonų baterijas į atskirus plastikinius maišelius.

Ličio bateriją ar elektroninį prietaisą, kuriame yra baterija, išmetus į šiukšliadėžę arba į komunalinę šiukšliadėžę kartu su buitinėmis antrinėmis medžiagomis, tokiomis kaip plastikas, popierius ar stiklas, baterija gali būti sugadinta arba sutraiškyta transportuojant arba nuo perdirbimo ir rūšiavimo įrangos, ir tai gali sukelti gaisrą. Pažeisti, sugedę arba atšaukti ličio akumuliatoriai, įskaitant tuos, kurie buvo netinkamai naudojami ar pažeisti, yra labiau linkę užsidegti transportuojant nei sveiki ličio akumuliatoriai.

Atsargumo priemonės naudojant: kiekvieną bateriją arba įrenginį, kuriame yra baterija, įdėkite į atskirą plastikinį maišelį. Ant akumuliatoriaus gnybtų uždėkite nelaidžią juostą (pavyzdžiui, elektros juostą). Jeigu ličio jonų akumuliatorius sugenda, susisiekite su akumuliatoriaus arba įrenginio gamintoju dėl konkrečios naudojimo informacijos. Net panaudotose baterijose gali pakakti energijos susižaloti ar kilti gaisrui. Ne visas baterijas vartotojas gali išimti arba prižiūrėti. Atkreipkite dėmesį į akumuliatoriaus ir gaminio ženklinimą dėl saugos ir naudojimo.

Kokie yra universalūs ličio baterijų atliekų tvarkymo reikalavimai?

Universalieji atliekų reglamentai pateikia supaprastintą reikalavimų rinkinį, taikomą gamintojams ir kitiems tvarkytojams, kurie tvarko konkrečias įprastų pavojingų atliekų rūšis iš įvairios komercinės aplinkos (pavyzdžiui., baterijos, atšaukti pesticidai, gyvsidabrio turinti įranga, aerozolių balionėliai). Reikalavimai skiriasi, priklausomai nuo to, ar tvarkytojas vienu metu vietoje sukaupia daugiau ar mažiau nei 5000 kilogramų universalių atliekų, tačiau apima, kaip tvarkyti atliekas, kaip ženklinti konteinerius, kiek laiko atliekos gali būti kaupiamos vietoje, kur jas galima siųsti ir kitus nebenaudojamų baterijų tvarkymo aspektus.

Pagal visuotinius atliekų reglamentus nereikalaujama vežti naudojant pavojingų atliekų manifestą, tačiau reikalaujama, kad atliekos būtų siunčiamos į leistiną pavojingų atliekų šalinimo įrenginį arba pavojingų atliekų perdirbėją kaip galutinę paskirties vietą. Tarptautiniai ličio baterijų pervežimai, tvarkomi kaip universalios atliekos, taip pat turi atitikti reikalavimus dėl universalių atliekų eksporto ir importo. Universaliosios baterijų atliekų taisyklės neįpareigoja naudoti vienodo pavojingų atliekų manifesto arba gabenimo naudojant pavojingų atliekų vežėją, tačiau galioja Transporto departamento taisyklės dėl ličio baterijų gabenimo. Elektronikos platintojų asociacija (EPA) įmonėms rekomenduoja pasikonsultuoti su savo valstybinėmis kietųjų ir pavojingų atliekų agentūromis, kad gautų papildomos informacijos apie taikomus visuotinius atliekų reglamentus. Atsižvelgdama į gaisrų dėl ličio baterijų skaičių, EPA vertina universalius baterijų atliekų tvarkymo standartus.

Kur priduoti smulkius elektronikos prietaisus su ličio baterijomis?

Visa pridavimo tvarka yra labai smulkiai ir aiškiai aprašyta Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos internetiniame puslapyje.

Smulkius elektronikos prietaisus (pavyzdžiui, nešiojamąjį kompiuterį, muzikos grotuvą, įkroviklį, mobilųjį telefoną, skrudintuvą, stalinę lempą, virdulį, elektrinį žaislą, nedidelį kavos aparatą, plaukų džiovintuvą, plaukų tiesintuvą, elektroninę cigaretę ir pan.) galima:

Nemokamai priduoti smulkios elektronikos prietaisų prekybos (platinimo) vietose, kuriose pardavinėjami tos pačios rūšies elektroniniai prietaisai.
Išmesti į gamintojų ir importuotojų ar organizacijų įrengtus smulkiai elektronikai skirtus konteinerius ar pristatyti į įrengtas tokių elektros ir elektroninės įrangos atliekų priėmimo vietas (pavyzdžiui, Elektronikos platintojų asociacijos EEPA įrengtose surinkimo vietose arba Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos įrengtose surinkimo vietose). · Nemokamai priduoti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse (aikštelių nustatyta tvarka).
Taip pat sugedusius, nebetinkamus naudoti smulkius elektroninius prietaisus galite priduoti tokias atliekas tvarkančioms įmonėms (paslauga gali būti mokama). Patikrinti, ar atliekų tvarkytojas legalus, galite suvedę įmonės duomenis GPAIS skiltyje „Atliekų tvarkymo vietų sąrašas“
Nešiojamas baterijas ar akumuliatorius (t. y. baterijos, sagos formos elementai, sudėtinės baterijos ir akumuliatoriai, kurie yra sandarūs, gali būti nešiojami ir nėra priskiriami nei pramoninėms, nei automobiliams skirtoms baterijoms ar akumuliatoriams) galima:
Nemokamai priduoti baterijų prekybos (platinimo) vietose, kuriose pardavinėjamos tos pačios rūšies baterijos, įkraunami elementai.
Išmesti į baterijoms skirtus konteinerius (pavyzdžiui, Elektronikos platintojų asociacijos EEPA įrengtose surinkimo vietose arba „Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos“ įrengtose surinkimo vietose, arba Autogamintojų ir importuotojų asociacijos įrengtose vietose). · Priduoti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles (aikštelių nustatyta tvarka).
Taip pat nebeveikiančias, nebetinkamas naudoti baterijas galite priduoti tokias atliekas tvarkančioms įmonėms (paslauga gali būti mokama). Patikrinti, ar atliekų tvarkytojas legalus, galite suvedę įmonės duomenis GPAIS skiltyje „Atliekų tvarkymo vietų sąrašas“.

Kai kurios įmonės atliekų surinkimą vykdo apvažiavimo būdu, tai reiškia – reikia tik paskambinti arba jų tinklalapyje užsiregistruoti ir sutarti laiką, kada jie gali atvykti ir nemokamai surinkti. Registracijos forma.

Akredituota VDU ŽŪA Gyvūnų produkcijos tyrimų ir inovacijų centro Genetikos tyrimų laboratorija

2025 m. kovo 17 d. akredituota Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Gyvūnų produkcijos tyrimų ir inovacijų centro Genetikos tyrimų laboratorija. Genetikos tyrimų laboratorijos pasirengimas akreditacijai truko pusantrų metų. 2024 m. birželio 20 d. buvo pasirašyta pirmoji sutartis su Nacionaliniu akreditacijos biuru, kuria inicijuotas akreditavimo (vertinimo) procesas, siekiant užtikrinti VDU Žemės ūkio akademijos Gyvūnų produkcijos tyrimų ir inovacijų centro Genetikos laboratorijos atitiktį standartui LST EN ISO/IEC 17025:2018.

Akreditavimo metu buvo atlikti trys auditai: du dokumentų vertinimai ir vienas vertinimas laboratorijoje vietoje. Po vietinio vertinimo komisija išanalizavo audito dokumentaciją ir priėmė sprendimą dėl laboratorijos akreditavimo. Akreditavimo procesas truko apie devynis mėnesius.

Plėtojamas aktyvus bendradarbiavimo tinklas

Laboratorijos akreditacija pagal tarptautinį standartą LST EN ISO/IEC 17025:18 užtikrina tyrimų patikimumą, kokybę ir atitiktį tarptautiniams reikalavimams. Akreditacija sudaro prielaidas pripažinti laboratorijos rezultatus kitose šalyse be papildomo vertinimo, todėl stiprina pasitikėjimą laboratorijos teikiamomis paslaugomis tarptautinėje rinkoje. Tai atveria galimybes dalyvauti tarptautiniuose mokslinių tyrimų projektuose, plėsti bendradarbiavimą su užsienio mokslo, pramonės ir verslo partneriais bei teikti paslaugas tarptautiniams klientams.

Laboratorijoje atliekami genetiniai tyrimai: DNR profilio nustatymas ir tėvystės identifikavimas iš galvijų, šunų, arklių kraujo, burnos epitelio ląstelių ir plaukų. Tyrimų metu atliekama kapiliarinė elektroforezė genetiniame analizatoriuje, taikant DNR fragmentų detekcija lazeriu. Kompiuterinė duomenų analizė atliekama naudojant „GeneMapper“ programinę įrangą. Laboratorijoje vykdomas genetinių profilių sudarymas ir tėvystės nustatymas pagal STR žymenis. Taip pat laboratorijoje atliekami genetiniai tyrimai, susiję su ekonomiškai naudingų genų paieška galvijuose, vykdomi rezistentiškumą skrepi ligai lemiančių genotipų nustatymo tyrimai bei A2A2 geno nustatymas galvijuose.

Laboratorija bendradarbiauja su ūkininkais, šunų veisėjais, žemės ūkio bendrovėmis. Taip pat bendradarbiaujama su Nacionaliniu akreditavimo biuru. Laboratorinė įranga, prietaisai, priemonės ir reagentai perkami tik iš patikimų tiekėjų, siekiant užtikrinti aukščiausią tyrimų kokybę bei atitiktį nustatytiems standartams.

Artimiausiais metais planuojama tobulinti laboratorijos darbuotojų kvalifikaciją ir plėsti bendradarbiavimą su verslo partneriais, mokslo institucijomis.

Prasidėjo priėmimas į VDU ŽŪA magistrantūros studijas 2025

Nuo gegužės 12 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) prasideda priėmimas į magistrantūros studijas. Norintys studijuoti magistrantūroje kviečiami teikti prašymus internetu. Pirmasis priėmimo į magistrantūros etapas vyks ir stojantieji prašymus pateikti gali iki birželio 26 d. 10 val. Įstojusieji kvietimus studijuoti gaus ir sutartis internetu galės pasirašyti nuo birželio 30 d.

Į magistrantūros studijas gali būti priimami asmenys, baigę pirmosios pakopos studijas ir atitinkantys priėmimo reikalavimus į magistrantūros studijų programas. Stojantieji gali pretenduoti tiek į valstybės finansuojamas, tiek į valstybės nefinansuojamas studijas, nurodydami iki keturių studijų programų prioriteto mažėjimo tvarka. Šiemet stojantieji į VDU gali rinktis iš 68 studijų programų, vykdomų nuolatine ir ištęstine forma. VDU Žemės ūkio akademija siūlo rinktis iš 18 magistrantūros studijų programų.

Programos siūlomos gyvybės, matematikos, fizinių, informatikos, inžinerijos, humanitarinių, socialinių, ugdymo, verslo ir viešosios vadybos, teisės, technologijos, žemės ūkio mokslų ir menų krypčių grupėse. 13 studijų programų galima studijuoti nuotoliu arba mišriu nuotoliniu būdu (iš jų VDU ŽŪA – 6), 11 programų studijos vyksta anglų kalba. VDU vykdomos dvi jungtinės studijų programos ir 6 dvigubo diplomo studijų programos, kuriose studentai išvykę dalinėms studijoms į užsienio partnerio universitetą, įgis VDU ir kito universiteto diplomus

Taip pat vykdomas priėmimas į papildomąsias (išlyginamąsias) studijas, kurios skirtos norintiems studijuoti magistrantūros studijose, tačiau neturintiems priėmimo sąlygose nurodyto išsilavinimo. Papildomųjų studijų programas gali rinktis ne tik kolegijų absolventai, ketinantys studijuoti magistrantūroje, bet ir universitetų bakalauro studijų absolventai, kurie yra baigę kitų krypčių pirmosios pakopos studijų programas.

VDU ŽŪA MAGISTRANTŪROS STUDIJŲ PROGRAMOS

Žemės ūkio mokslai
(Žemės ūkio mokslų magistro laipsnis)
Agronomija (NL – 2 m.)
Augalinių maisto žaliavų kokybė ir sauga (NL – 2 m.)
Laukinių gyvūnų ištekliai ir jų valdymas (I – 3 m.)
Miškininkystė (NL – 2 m., I – 3 m.)

Gyvybės mokslai
(Gyvybės mokslų magistro laipsnis)
Agroekosistemos (I – 3 m.)
Ekologija ir klimato kaita (I – 3 m.)

Verslo ir viešoji vadyba
(Verslo vadybos magistro laipsnis)
Apskaita ir finansai (I – 3 m.)*
Muitinės procesų valdymas (MBA, anglų k.)** (NL – 1 m.)
Verslo logistika (I – 2 m.)*
Žemės ūkio verslo vadyba (I – 3 m.)*
(Viešojo administravimo magistro laipsnis)
Kaimo plėtros administravimas (I – 3 m.)*

Socialiniai mokslai
(Socialinių mokslų magistro laipsnis)
Žemės ūkio ekonomika (I – 3 m.)*

Inžinerijos mokslai
(Inžinerijos mokslų magistro laipsnis)
Akvamatika (anglų k.) (NL – 2 m.)
Hidrotechninės statybos inžinerija (I – 3 m.)
Mechanikos inžinerija (specializacijos: Transporto inžinerija, Žemės ūkio inžinerija, Mašinų patikimumo inžinerija) (NL – 2 m.)
Tvarioji energetika (NL – 2 m.)
Žemės ūkio inžinerija ir vadyba (NL – 2 m.)
Žemėtvarka (I – 3 m.)

*Mišrios nuotolinės studijos
**Nuotolinės studijos

Kviečiame kurti perspektyvią ateitį kartu!

PRIĖMIMAS Į VDU ŽŪA PAPILDOMĄSIAS STUDIJAS

Vykdomas priėmimas į papildomąsias studijas, kurios skirtos norintiems studijuoti magistrantūros studijose, tačiau neturintiems priėmimo sąlygose nurodyto išsilavinimo. Papildomųjų studijų programas gali rinktis ne tik kolegijų absolventai, ketinantys studijuoti magistrantūroje, bet ir universitetų bakalauro studijų absolventai, kurie yra baigę kitų krypčių pirmosios pakopos studijų programas. Daugiau informacijos apie VDU ŽŪA papildomąsias studijas: https://zua.vdu.lt/studijos/papildomosios-studijos/.

Prašymų dalyvauti priėmime į papildomąsias (išlyginamąsias) studijas registracija vyksta internetu: https://epasirasymas.vdu.lt/ iki rugpjūčio 19 d.

DAUGIAU INFORMACIJOS

Daugiau informacijos konsultuojantis VDU:
VDU Studijų departamentas
S. Donelaičio g. 52, LT-44244, Kaunas
El. paštas studijos@vdu.lt

Daugiau informacijos konsultuojantis VDU ŽŪA:

Informaciją teikia VDU ŽŪA fakultetai

ir/arba

VDU ŽŪA studijų administravimo koordinatorė
Doc. dr. Rasa Čingienė
Telefonas +370 682 22874
El. paštas rasa.cingiene@vdu.lt

Kviečiame dalyvauti Dėstymo ir studijavimo įvertinimo apklausoje

Kiekvieno semestro pabaigoje bakalauro, magistrantūros, vientisųjų ir profesinių studijų studentai bei klausytojai kviečiami dalyvauti anoniminėje apklausoje ir pasidalinti savo įžvalgomis apie dėstytojų darbą bei savo patirtį studijų dalykuose.

Gegužės 5 d. pradėta pavasario semestro Dėstymo ir studijavimo apklausa – puiki galimybė kiekvienam studentui tapti savo studijų kokybės ambasadoriumi ir prisidėti prie universiteto tobulėjimo. Kviečiame studentus aktyviai pildyti apklausos anketas iki birželio 15 dienos.

Kaip rasti apklausą ir kodėl svarbu dalyvauti?

Nuoroda į apklausą Dėstymo ir studijavimo įvertinimas pateikta Studentų portalo pagrindiniame lange. Apklausa yra anoniminė, todėl studentai gali būti tikri, kad jų atsakymų niekas nesusies su asmens tapatybe.

Portale studentai taip pat turi galimybę stebėti, kaip aktyviai dalyvaujama apklausoje – prieinama informacija apie gautų anketų skaičių ir procentą jų studijuojamuose dalykuose. Kol vykdoma apklausa, dėstytojai gali matyti studentų dalyvavimo aktyvumą Dėstytojų portale, o su studentų atsakymais pakviesime susipažinti birželio antroje pusėje.

Studentų atsiliepimai tiesiogiai formuoja ateities studijų kokybę, jų įžvalgos turi realią galią paveikti tiek dabartinių, tiek būsimų studentų studijų patirtį. Dėstytojai analizuoja studentų pasiūlymus ir į juos atsižvelgia rengdamiesi ateinantiems semestrams, ieškodami būdų, kaip patobulinti dėstymo metodus ir studijų turinį. Šioje apklausoje surinkti duomenys taip pat yra itin svarbus šaltinis studijų programų komitetams, kurie analizuoja programų įgyvendinimą ir priima sprendimus dėl jų tobulinimo.

Kiekvienas balsas yra svarbus kuriant geresnę studijų aplinką!

Aktyvus studentų dalyvavimas šioje apklausoje leidžia efektyviau identifikuoti stipriąsias ir tobulintinas studijų proceso sritis. Kviečiame kiekvieną studentą nepraleisti progos prisidėti prie universiteto ateities kūrimo ir tapti reikšmingų pokyčių dalimi!

31-oji tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Žmogaus ir gamtos sauga 2025“ pasižymėjo dalyvių gausa

Gegužės 7–9 dienomis įvyko Vytauto Didžiojo universiteto (VDU), kartu su Lietuvos mokslų akademija (LMA), organizuota 31-oji tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Žmogaus ir gamtos sauga 2025“. Ši konferencija organizuojama pažymint pasaulines Sveikatos, Aplinkos apsaugos bei Darbuotojų saugos ir sveikatos dienas, skatinant aptarti tarpusavyje susietas žmogaus saugos ir sveikatos, įvairių inovatyvių tyrimų technologijų vystymo ir aplinkos apsaugos problemas, skelbti naujausias mokslinių tyrimų žinias, mokslininkams ir jauniesiems tyrėjams sudarant galimybę skleisti tyrimų rezultatus tarp mokslininkų ir studentų, žemės ir miškų ūkio, gamtos, sveikatos ir kitų sričių specialistų, akcentuojant žmonių saugos ir aplinkos apsaugos svarbą.

Konferencijos partneris – VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos tyrimų ekscelencijos centras (BioTEC), kuriame dirba aukšto lygio patyrę ir jaunieji Lietuvos ir užsienio mokslininkai. Centrui vadovauja prof. dr. Zita Kriaučiūnienė. Pagrindiniai šios konferencijos rėmėjai – VDU ŽŪA Inžinerijos fakultetas, VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakultetas, Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija.

31-oji konferencija pasižymėjo dalyvių gausa. Konferencijoje dalyvavo patyrę ir jaunieji mokslininkai iš 37 institucijų ir 7 šalių: Lietuvos, Švedijos, Vokietijos, Belgijos, Turkijos, Lenkijos ir Pietų Afrikos. Iš viso apie 200 bendraautorių perskaitė 57 žodinius ir 41 stendinį pranešimą. Konferencijos pranešimų bendraautoriais buvo 92 jaunieji mokslininkai, iš jų 66 bakalaurai ir magistrantai bei 26 doktorantai.

Pirmoji konferencijos diena – VDU Botanikos sode

Konferencija prasidėjo gegužės 7 dieną VDU Botanikos sode sekcijoje „Aplinka ir sveikata“, kurios veiklą organizavo konferencijos organizacinio komiteto narė prof. dr. habil. Ona Ragažinskienė ir doc. dr. Vilma Kaškonienė. Buvo pristatyti 9 žodiniai ir 11 stendinių pranešimų, kurių pavadinimai pateikti šios konferencijos programoje. Tą pačią dieną VDU Botanikos sode vyko ir konferencijos seminaras „Vaistinių (aromatinių) augalų introdukcija, etnopaveldas, mokslinė ir praktinė reikšmė“, kurio rengėjais buvo VDU Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektorius, LSMU Farmacijos fakulteto Farmakognozijos katedra ir LSMU Farmakognozijos klubas. Seminaro tikslas – mokslo žinių sklaida apie vaistinių augalų reikšmę žmogaus ir gamtos saugai bei jų racionalų naudojimą. Seminarui vadovavo prof. dr. habil. O. Ragažinskienė ir prof. dr. habil. Nijolė Savickienė. Seminare pristatyti 9 pranešimai, apimantys vaistinių augalų rūšių įvairovės tyrimus ir resursų išsaugojimą bei racionalų jų naudojimą medicinoje, farmacijoje, maisto ir kosmetikos pramonėje bei veterinarijos praktikoje.

Antroji konferencijos diena – VDU ŽŪA Inžinerijos fakultete

Gegužės 8-ąją konferencija grįžo į VDU ŽŪA Inžinerijos fakultetą, kuriame vyko plenarinis konferencijos posėdis ir sekcijų „Biosistemų inžinerija“ bei „Ekologija, gamta grįsti sprendimai, darni miškininkystė“ darbas. Plenarinį posėdį atidarė konferencijos organizacinio komiteto pirmininkas, VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto, Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjas akad. prof. dr. Egidijus Šarauskis, sveikinimo žodį tarė VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė. Plenarinio posėdžio pranešimus skaitė VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros prof. dr. (HP) Kęstutis Romaneckas „Daugianariai pasėliai, endogeninės rotacijos ir pasėlių estafetės principas agroekosistemų tvarumui“, VDU Botanikos sodo prof. dr. habil. O. Ragažinskienė „Vaistinių augalų tyrimų tąsa Europos Tarybos kultūros paveldo Europos istorinių vaistinių ir vaistinių sodų platformoje“, VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros lektorius, leidinio „Profi Lietuva“ vyriausiasis redaktorius Dainius Šišlavas, Lietuvos mokslo tarybos Programos „Europos horizontas“ nacionalinis kontaktinis asmuo Lina Liepytė „Kaip „Europos horizontas“ prisideda prie tvarios augalininkystės ir maisto ateities?“

Po plenarinio posėdžio vyko darbas sekcijose. „Biosistemų inžinerijos“ 1A sekcijai vadovavo akad. prof. dr. Dainius Steponavičius ir doc. dr. Edvardas Vaiciukevičius, „Biosistemų inžinerijos“ 1 B sekcijai – doc. dr. Sidona Buragienė ir doc. dr. Ramūnas Mieldažys. Kiekvienoje sekcijose perskaityta po 12 žodinių ir bendrai per abi 10 stendinių pranešimų apie tradicinių ir išmaniųjų žemės ūkio inžinerinių, hidrotechninių ir autotransporto sistemų poveikį aplinkai ir žmogui. Dviem „Ekologija, gamta grįsti sprendimai, darni miškininkystė“ sekcijoms vadovavo prof. dr. Virginija Dulskienė, doc. dr. Midona Dapkienė (3A sekcija) ir prof. dr. (HP) Kęstutis Romaneckas, dr. Rasa Kimbirauskienė (3B sekcija). Šiose sekcijose buvo perskaityta 23 žodiniai ir 20 stendinių pranešimų apie ekologijos, augalininkystės ir miškininkystės technologijų, dirvožemio, augalų, ligų, kenkėjų ir kt. tyrimus.

Trečioji konferencijos diena – Varnių regioniniame parke

Išvažiuojamajam konferencijos seminarui „Biologinė įvairovė ir gamta grįsti sprendimai Varnių regioniniame parke“ vadovavo VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. Vitas Marozas, lekt. dr. Žydrūnas Preikša ir Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos vyr. specialistė Gintarė Kačinskaitė. Seminaro metu konferencijos dalyviai susipažino su žemapelkių, taip pat pusiau natūralių pievų augalija, čia vykdytais gamtotvarkiniais darbais, pievų tvarkymo veiklomis ir iššūkiais, aplankė Varnių regioninio parko lankytojų centrą, užsuko į Debesnų pažintinį taką, pasivaikščiojo Biržulio paežerio pievomis, užlipo ant Medvėgalio piliakalnio.

Konferencijos medžiaga išleista ir mokslo straipsnių rinkinyje „Žmogaus ir gamtos sauga 2025 / Human and Nature Safety 2025“ (internetinė versija), referuojamame Central & Eastern European Academic Source (EBSCO) duomenų bazėje, o leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB). Leidinyje, kurio išleidimą koordinavo ŽŪA Žemės ūkio ir saugos katedros darbuotojai, iš viso publikuoti 64 originalūs moksliniai straipsniai.

Pranešimą parengė: akad. prof. dr. Egidijus Šarauskis, konferencijos organizacinio komiteto pirmininkas

VDU ŽŪA bakalauro studijų leidinys 2025: išsilavinimas, augimas, perspektyvi karjera

Agrosektorius – tai ne tik maisto gamyba, bet ir pasaulinės ekonomikos variklis, nuo kurio priklauso maisto sauga, aplinkos tvarumas ir regionų vystymasis. Šis sektorius nuolat tobulėja ir modernėja, todėl kvalifikuoti specialistai tampa nepakeičiami. Nuo naujausių žemės ūkio technologijų diegimo iki tvaraus išteklių naudojimo ir efektyvaus verslo valdymo – ši sritis reikalauja įvairių kompetencijų ir gebėjimų. Todėl agrosektoriaus specialistai yra esminė grandis užtikrinant tvarų vystymąsi ir inovacijas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kanclerės prof. dr. Astridos Miceikienės teigimu, agrosektorius neatsitiktinai laikomas vienu iš perspektyviausių sektorių. Šiuo metu vienas iš devynių pasaulio gyventojų stokoja maisto, todėl jo poreikis ateityje augs tik dar labiau, vadinasi, ir agrosektoriaus specialistų reikės vis daugiau. Be to, planetos ištekliai yra riboti, todėl nuolat turi būti kuriamos inovacijos, padedančios juos tausoti. Šių inovacijų plėtojimui taip pat reikės aukštos kvalifikacijos specialistų.

„Maža to, agrosektorius yra labiausiai skaitmenizuotas, palyginti su kitais sektoriais. Pavyzdžiui, prognozuojama, jog per ateinantį dešimtmetį robotai bus kiekvieno modernaus ūkio arba modernios žemės ūkio įmonės dalimi. Dronų naudojimas agrosektoriuje jau dabar yra plačiai paplitęs. Inžinieriai, agronomai, netgi tokie specialistai kaip laukinės gamtos atkūrėjai (angl. rewilder) yra tie, kurie, turėdami skaitmenizacijos, informatikos, žemės ūkio technologijų žinių, kurs ateities žemės ūkį“, – prognozuoja VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. A. Miceikienė, pastebėdama, kad šiuolaikinio žmogaus studijos neturi apsiriboti viena sritimi arba specializacija.

VDU Žemės ūkio akademijoje studentai ugdomi vadovaujantis plačia veiklos sritimi, apimančia žemės, miškų ir vandens ūkį bei kaimo plėtrą. Visos šios sritys susijusios su bioekonomikos vystymusi. Būtent jam šiuo metu Europoje yra skiriama labai daug dėmesio. „Bioekonomika – viskas, kas yra gaminama iš atsinaujinančių išteklių. Studentai Akademijoje rengiami taip, kad suprastų, kodėl svarbu būti darnoje su gamta, kad padėtų ateities kartoms palikti žalią ir sveiką pasaulį. Kadangi orientuojamės į ateities specialistus, mokslai apima ne tik specialiųjų ir socialinių gebėjimų vystymą, tačiau ir asmenybinį tobulėjimą, padedantį dirbti efektyviau. Studijuojant vystomos asmeninės savybės – komunikabilumas, gebėjimas dirbti komandoje, kritinis mąstymas, pokyčių ir konfliktų valdymas, kūrybiškumas“, – vardija prof. dr. A. Miceikienė, papildydama, jog VDU Žemės ūkio akademijoje taip pat suteikiama galimybė rinktis gretutines studijas, mokytis per 30 užsienio kalbų, dalyvauti tarptautinių mainų programose, lankyti sporto ir meno užsiėmimus ir dar daug kitų studentiškų galimybių.

Agrosektorius – vienas iš sparčiausiai technologinę pažangą kuriančių sektorių šalyje susiduria su dideliu aukštąjį išsilavinimą turinčių darbuotojų poreikiu ir trūkumu. Dėl to VDU Žemės ūkio akademija, verslo ir socialiniai partneriai, taip pat Žemės ūkio, Aplinkos ministerijos itin perspektyvias ir paklausias studijų kryptis pasirinkusius motyvuotus studentus skatina stipendijomis.

VDU Žemės ūkio akademijoje būsimiems studentams siūloma 11 bakalauro studijų programų, su kuriomis kviečiame susipažinti leidinyje.

VDU ŽŪA bakalauro studijų programų leidinys 2025 m.

Aštuoniems VDU Žemės ūkio akademijos projektams – beveik pusės milijono eurų finansavimas

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) sėkmingai pritraukė 8 mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektų finansavimą, skiriamą pagal LR Žemės ūkio ministerijos vykdomą Žemės ir maisto ūkio, kaimo, žuvininkystės ir fitosanitarijos vystymo programą.

Bendra VDU ŽŪA skirta suma siekia 445 000 eurų, skirstoma per trejus metus – nuo 2025 iki 2027 m.

Laimėtų projektai apima itin aktualias žemės ūkio sektoriaus temas: nuo baltyminių kultūrų plėtros ir tvaraus drenažo sprendimų iki išmaniųjų technologijų taikymo bei jaunimo įtraukimo į agrosektorių ir kt. Projektai prisidės prie Lietuvos žemės ūkio konkurencingumo, aplinkos tausojimo ir regioninės plėtros.

VDU ŽŪA finansuojami projektai:

Baltymų ir aliejaus gamybos bazės išplėtimas išbandant sojų ir pluoštinių kanapių naujų veislių auginimo, saugojimo ir pirminio perdirbimo naujoves.
Finansavimas: 80 000 €
Srutų rūgštinimo ir probiotinės technologijos taikymo palyginamoji nauda ūkiui, dirvožemiui ir oro taršos mažinimo tikslui.
Finansavimas: 76 000 €
Genominių tyrimų ir genominės selekcijos poveikio Lietuvos pieno ūkių rentabilumui, tvarumui bei ŠESD emisijų mažinimui tyrimai.
Finansavimas: 28 000 €
Vartotojų įpročių kaita renkantis alternatyvių baltymų maistą.
Finansavimas: 15 000 €
Reguliuojamojo drenažo projektavimo, naudojimo, priežiūros ir veikimo efektyvumas.
Finansavimas: 111 000 €
Išmaniųjų skaitmeninių ir robotizuotų technologijų integracijos Lietuvos ūkiuose ekonominės ir aplinkosauginės naudos vertinimas.
Finansavimas: 85 000 €
Jaunų žmonių užimtumo žemės ūkio sektoriuje galimybių analizė ir rekomendacijų dėl kartų kaitos užtikrinimo ir jaunimo skatinimo pasilikti kaimo vietovėse bei užsiimti žemės ūkio veikla parengimas.
Finansavimas: 25 000 €
Tvarų vandens naudojimą gerinančių, aplinkos taršą mažinančių priemonių ir technologinių inovacijų, tinkamų įdiegti uždarose apytakinėse žuvų auginimo sistemose Lietuvos klimato sąlygomis, tyrimas.
Finansavimas: 25 000 €

Tvarumas ir muitinė: kaip keičiasi tarptautinės prekybos taisyklės ir kodėl tai svarbu Tavo karjerai

Tarptautinė prekyba šiandien susiduria su naujais iššūkiais – nuo geopolitinės įtampos iki klimato kaitos. Europos Sąjungos (ES) įgyvendinami sprendimai, tokie kaip ES muitinės duomenų centro kūrimas, anglies dioksido korekcinis mechanizmo įvedimas, miškų apsaugos reglamento taikymas tarptautinei prekybai, skaitmeninis produktų pasas ir kt. ne tik keičia tarptautinės prekybos sąlygas, bet ir reikalauja naujo požiūrio į tiekimo grandinių valdymą. Tačiau svarbu pabrėžti, kad ES muitinės reforma, liečianti visas ES šalis, taip pat keičia muitinės vaidmenį ir reikalauja vis daugiau aukštos kvalifikacijos specialistų ir vadovų.

Muitinės procesų valdymas – būsimiems naujos kartos muitinės ir tarptautinės prekybos vadovams

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakultetas kartu su Muitinės praktikų asociacija diskusijas apie šiuos pokyčius pradėjo prieš penkerius metus ir kartu sukūrė vadovų magistrantūros programą (MBA) Muitinės procesų valdymas. Nuo 2023 m. rengiami naujos kartos muitinės ir tarptautinės prekybos vadovai, gebantys suprasti teisę, ekonominę logiką, tvarumo principus ir tarptautinius susitarimus.

Muitinės praktikų asociacijos direktorė, „CustomsClear“ bendraįkūrėja ir direktorė Enrika Naujokė atkreipia dėmesį, kad ES šiemet pradėjo kovą su pertekliniu reguliavimu, kad palengvintų, pagerintų verslo aplinką. Kartu tuo pripažino, jog verslui, ypač veikiančiam tarptautiniu mastu, ne vienoje jurisdikcijoje, administracinė našta užtikrinti atitiktį tapo per didelė ar net nebepakeliama. „Tai verslui, o ir institucijoms, yra ne vienintelis iššūkis – perėjimas nuo linijinės prie žiedinės ekonomikos, aukšti tvarumo reikalavimai, sparti technologinė raida ir kiti pokyčiai transformuoja tai, kaip mes dirbame, kokių žinių ir įgūdžių turime turėti. Šioje sudėtingoje, nuolat kintančioje aplinkoje laimi tie, kurie ne tik spėja su pokyčiais, bet ir įsitraukia į jų kūrimą, yra vienu žingsniu priekyje. Aukštos kvalifikacijos vadovų vaidmuo tokioje aplinkoje yra nekvestionuojamas. Ar jų turime pakankamai Lietuvoje, ES, pasaulyje? Manau, jeigu turėtume pakankamai, visų pirma, turėtume kokybišką reguliavimą, t. y. tokį, kurio nereikėtų pirma kurti, tuomet papildomu reguliavimu – aiškinti, o paskui – paprastinti. Švietimo sistemos, universitetų vaidmuo yra esminė dedamoji sprendžiant šiandienos iššūkius“, – sako E. Naujokė.

Muitinės praktikų asociacijos direktorė, „CustomsClear“ bendraįkūrėja ir direktorė Enrika Naujokė

Į naujus tvarumo reikalavimus – modernus žvilgsnis

ES muitinės reforma tapo viena iš pagrindinių ES prioritetų. 2020 m. prasidėjo diskusijos dėl muitinės procesų skaitmenizavimo ir tvarumo tikslų įgyvendinimo tarptautinėje prekyboje. ES muitinės reforma oficialiai pristatyta 2023 m. ir apima labai plataus masto pokyčius. Jau nuo 2028 m. – esminiai pokyčiai susiję su ES skaitmeninės muitinės centro veikimo pradžia, tačiau transformacija vyks iki 2038 m. Dėl šių pokyčių muitinės ir tarptautinės prekybos vadovai bei specialistai turi tapti žymiai labiau kvalifikuoti ir gebėti dirbti su sudėtingais procesais bei reglamentais. Tai svarbu siekiant užtikrinti, jog prekės atitinka visus teisinius, aplinkosauginius ir tvarumo reikalavimus. Muitinės veikla apima ne tik prekių kontrolę, bet ir svarbią mokesčių administravimo funkciją – užtikrinant muito, PVM bei akcizų surinkimą. Efektyvus mokesčių administravimas yra gyvybiškai svarbus valstybių ir ES biudžetų pajamoms, sąžiningos konkurencijos užtikrinimui ir vidaus rinkos apsaugai. Šiandieniniame pasaulyje gebėjimas suprasti tiek mokesčių, tiek muitinės procesus yra būtinas, siekiant karjeros nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu, atsižvelgus į besikeičiančias tarptautinės prekybos kryptis ir naujus tvarumo reikalavimus.

MBA Muitinės procesų valdymas partnerystės profesorius ir programos komiteto narys dr. Karlis Ketners, dirbantis ir Latvijos finansų ministerijoje, savo ruožtu pažymi, kad muitinės valdymas (muitinės įstaigų valdymas) nuolatinės valdymo modelių kaitos, metodinės ir informacinės paramos kontekste yra vienas iš aktualių kvalifikacijos aspektų. Per pastaruosius dešimtmečius viešojo administravimo valdymas iš funkcinio modelio perėjo į procesų ir paslaugų modelį. Šiuo metu pereinama prie kognityvinio modelio, grindžiamo žiniomis, naudojant dirbtinį intelektą, neuroninių tinklų modelius ir hibridines valdymo formas.

MBA Muitinės procesų valdymas partnerystės profesorius, programos komiteto narys dr. Karlis Ketners

Darbo rinkoje reikalingas įvairiapusis muitinės žinių bagažas

MBA Muitinės procesų valdymas renkasi įvairūs specialistai – nuo muitinės tarpininkų ir logistikos darbuotojų iki būsimų verslininkų. Tai atskleidžia, koks platus ir įvairiapusis yra muitinės žinių poreikis šiandieninėje darbo rinkoje. Darbo skelbimai Lietuvoje ir ES rodo, kad muitinės procesų supratimas reikalingas ne tik teisininkams ar ekonomistams, bet ir finansų, IT, tiekimo grandinės ar sandėliavimo srityse dirbantiems vadovams ir specialistams.

MBA programoje Muitinės procesų valdymas K. Ketners studentams dėsto dalyką „Muitinės mokesčių administravimas ir valdymas“ ir pažymi strategines ir operatyvines priežastis, kodėl aukštos kvalifikacijos muitinės vadovai – tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuose – turėtų įgyti žinių ir įgūdžių mokesčių administravimo srityje.

Augustė Karpavičiūtė baigusi apskaitos studijų krypties bakalaurą, šiuo metu nusprendė studijuoti naują sritį ir pasirinko MBA Muitinės procesų valdymas. A. Karpavičiūtė džiaugiasi savo pasirinkimu, tačiau pažymi, kad studijų programa trunka tik vienerius metus, tempas išties intensyvus, bet kartu tai ir labai įdomus iššūkis. „Labiausiai vertinu tai, kad dėstytojai yra ne tik savo sričių profesionalai, bet tuo pačiu ir labai žmogiški, dažnai atrodo, tarsi bendrautume su draugais. Ypatingai smagu mokytis iš skirtingų šalių dėstytojų, nes taip sužinome ne tik apie muitinių praktiką, bet ir apie kultūrinius skirtumus. Šias studijas rekomenduočiau tiems, kurie nori per metus įgyti/pagilinti žinias ir „pakeliauti po Europą“, – sako A. Karpavičiūtė.

MBA Muitinės procesų valdymas studentė Augustė Karpavičiūtė

Dinamiškoje darbo rinkoje – naujos karjeros galimybės

Šiuo metu MBA Muitinės procesų valdymas studijuojantis Rytis Andriukaitis AB „Regitra“ dirba transporto registravimo vyresn. specialistu ir džiaugiasi savo studijų pasirinkimu. R. Andriukaitis pabrėžia, kad įgytos naujausios žinios ne tik pritaikomos dabartinėje veikloje, bet ir atveria galimybes įsitvirtinti darbo rinkoje. „Studijas pasirinkau dėl galimybės jas suderinti su darbu. Labai vertinu tai, kad studijų programoje dėsto ir mokslininkai iš skirtingų šalių – tai suteikia platesnį požiūrį tvaraus valdymo, komunikacijos, socialinės atsakomybės, etikos žinių kontekste, leidžia susipažinti su tarptautine muitinės praktika, padeda tobulinti anglų kalbos įgūdžius“, – teigia R. Andriukaitis.

Nauja karjera ir profesinės krypties keitimas nuolat besikeičiančioje aplinkoje tampa įprastu reiškiniu. Todėl MBA Muitinės procesų valdymas renkasi ne tik dirbantys muitinės srityje, bet ir kitų sričių būsimi vadovai, kurie dar ieško savo kelio.

AB „Regitra“ transporto registravimo vyresn. specialistas, MBA Muitinės procesų valdymas studentas Rytis Andriukaitis

MBA Muitinės procesų valdymas absolventas Jonas Aleksonis, atstovaujantis UAB „Durga“, prisimena, kad į muitinės sritį atėjo dar 1997 m., kai Lietuva tik kūrė savo šiuolaikinės logistikos ir prekybos infrastruktūrą. Tuo metu dar tik formavosi teisinė ir praktinė muitinės aplinka, o kartu su ja augo nauji specialistai. „Nors mano išsilavinimas buvo IT srities, darbas muitinėje greitai tapo ne tik profesine kryptimi, bet ir asmeniniu iššūkiu. Muitinė nuolat keitėsi ir tobulėjo. Lietuva siekė europinių standartų, o man tai reiškė nuolatinį tobulėjimą ir gilinimąsi į vis naujus muitinės veiklos aspektus. Per beveik tris dešimtmečius žingsnis po žingsnio kilo ir mano atsakomybės: nuo techninės pagalbos iki darbo su klientais, procesų valdymo ir galiausiai AEO statuso užtikrinimo įmonėje“, – sako studijų programos absolventas.

Studijos – investicija į ateitį

J. Aleksonis sako, kad visa karjeros kelionė subrandino norą įgyti aukšto lygio žinių, kurios padėtų ne tik geriau suprasti procesus, bet ir kryptingai juos valdyti. MBA Muitinės procesų valdymas tapo išskirtine galimybe tai pasiekti. J. Aleksonis pastebi, kad studijos pasižymėjo praktine verte, dėstytojai yra savo srities profesionalai ir perteikė ne tik teorines žinias, bet ir realias verslo patirtis. „Labai vertinu, kad programoje buvo akcentuojamos šiuolaikinės temos – tvarumas, poveikis aplinkai, rizikų valdymas ir skaitmenizacija. Visa tai šiandien neatsiejama nuo atsakingo ir konkurencingo verslo. Man tai buvo ne tik profesinio kelio įtvirtinimas, bet ir investicija į ateitį. Tai studijos, kurios iš tiesų keičia mąstymą ir atveria naujas galimybes tarptautiniame kontekste“, – sako pašnekovas.

UAB „Durga“ atstovas, MBA Muitinės procesų valdymas absolventas Jonas Aleksonis

MBA Muitinės procesų valdymas absolventė Gertrūda Bakšienė, UAB „Skubios siuntos“ (UPS įgaliotojo atstovo Lietuvoje) dirbanti muitinės tarpininkų grupės koordinatore, džiaugiasi savo sprendimu baigti magistrantūros studijas. Nors kažkada ji baigė su marketingu kryptimi susijusias studijas, vėliau ją sužavėjo muitinės sritis, kurioje ji dirba iki šiol. G. Bakšienė pažymi, kad dirbant Muitinės aplinkoje be galo svarbus nuolatinis žinių atnaujinimas, gilinimasis į besikeičiančius teisės aktus ir stiprūs žinių pagrindai. „Kiekviena įmonė, turinti prekybos su trečiosiomis šalimis santykius, turėtų dirbti su kuo daugiau šioje srityje išmanančiais specialistais ir tokių specialistų poreikis tik augs, nes artėjantys Sąjungos Muitinės Kodekso pakeitimai bus labai aktualūs eksportuotojams ir importuotojams. Šios studijos yra puikus įrankis praplėsti savo žinias, gilintis į labiausiai dominančias temas ir diskutuoti su patyrusiais dėstytojais – savo srities specialistais iš įvairių šalių“, – teigia G. Bakšienė.

UAB „Skubios siuntos“ (UPS įgaliotasis atstovas Lietuvoje) muitinės tarpininkų grupės koordinatorė, MBA Muitinės procesų valdymas absolventė Gertrūda Bakšienė

Įgyjamos žinios reikšmingos tarptautiniu mastu

MBA Muitinės procesų valdymas atviros tarptautiniu lygiu, čia paskaitos vykdomos nuotoliniu būdu ir anglų kalba. Reikia pažymėti, kad studijos suteikia galimybę įgyti žinias iš tarptautinių dėstytojų komandos (Airija, Belgija, Latvija, Ukraina, Suomija, Lietuva). Nors studijuoti kviečiami baigę bakalauro studijas apskaitos, finansų, ekonomikos, verslo, vadybos ir tesės kryptyse, tačiau MBA Muitinės procesų valdymas yra atvira įvairių sričių bakalaurams: reikės baigti papildomąsias studijas, bet tai puiki galimybė persikvalifikuojant į muitinės sritį, kur darbuotojų poreikis yra augantis.

Partnerystės profesorius dr. K. Ketners pastebi, kad MBA Muitinės procesų valdymas įgyjamos žinios ES lygiu reikšmingos absolventų profesinėje karjeroje. Jis pažymi, kad ES lygmeniu įgyjant pajamų administravimo įgūdžių, muitinių vadovai gali užtikrinti, kad būtų laikomasi teisės aktų, sumažinti riziką, padėti siekti ES tikslų ir sustiprinti savo strateginę vertę besikeičiančioje prekybos ir reguliavimo aplinkoje.

MBA studijų programos Muitinės procesų valdymas kokybę pažymi priimtas sprendimas dėl ES Muitinės pripažinimo sertifikato įteikimo, o tai įrodo, kad studijų programa atitinka muitinės studijų programoms keliamus ES kokybės reikalavimus. Studijų programos absolventams užtikrinamos karjeros galimybės tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje.

Naujausiame reitinge VDU – tarp Lietuvos mokslo, tarptautiškumo ir personalo lyderių

Gegužės 7 d. žurnalo „Reitingai“ paskelbtame Lietuvos valstybinių universitetų 2025 m. reitinge Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) užėmė pirmąją vietą šalyje pagal akademinio personalo rodiklius, trečią – tarptautiškumo ir mokslinės veiklos kategorijose. Bendrame reitinge VDU išsaugojo ketvirtąją vietą, vos šimtųjų taško dalių pritrūkus iki trečiosios.

Šiemet VDU tapo nepralenkiamu lyderiu pagal esamo ir ateities akademinio personalo rodiklius, surinkęs 3,49 taško. Šioje kategorijoje ypač geras įvertinimas, kuriam neprilygo kiti universitetai, VDU skirtas už universiteto darbuotojų 2015–2025 m. gautų Nacionalinių kultūros ir meno premijų bei Mokslo premijų dalį, tenkančią vienam akademiniam darbuotojui – net 24,8 proc. Geriausias Lietuvoje įvertinimas VDU skirtas ir už tai, kad visi 2020 m. įstojusieji į doktorantūrą sėkmingai apsigynė disertacijas 2024-aisiais.

Trečiąja vieta VDU įvertintas pagal konkuravimą tarptautinėje studijų erdvėje (5,98 taško) ir mokslo, meno ir (ar) sporto veiklą bei pridėtinę vertę šalies ūkiui (9,77 taško). Pastarajame kriterijuje buvo vertinami visų mokslo ir meno sričių įskaitytų formaliojo vertinimo mokslo darbų rezultatai.

Itin gerų įvertinimų VDU susilaukė ir pagal kitus kriterijus. Darbdaviai, paklausti, kurių universitetų absolventų žinios ir gebėjimai labiausiai atitinka jų įmonės poreikius, VDU alumnams skyrė antrą vietą Lietuvoje (56,5 proc.). Tarptautiškumo kategorijoje, kurioje universitetas nuolat yra tarp lyderių, VDU buvo nepralenkiamas pagal didžiausią užsienio dėstytojų santykį (3,7 proc.).

„Džiaugiamės, kad VDU ir toliau užima priešakines pozicijas Lietuvoje – ne tik jau įprastai stipriose universiteto srityse, tokiose kaip tarptautiškumas ir mokslas, bet ir pagal darbdavių nuomonę apie mūsų absolventus. Šis įvertinimas itin reikšmingas ir rodo, kad einame teisingu keliu – ypač vyraujant tokiai didelei konkurencijai tarp stipriausių penkių universitetų“, – pažymi VDU Studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė.

VDU Studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė

„Reitingų“ atstovų teigimu, tarp valstybinių universitetų vyksta itin nuožmi kova, skirtingose kriterijų grupėse išryškėja skirtingi pirmaujantys trejetai. Vytauto Didžiojo universitetas šiemet pateko tarp lyderių trijose iš penkių kriterijų grupių.

Iš viso reitinge universitetai buvo įvertinti pagal 42 parametrus, sugrupuotus į penkias stambias kriterijų grupes: alumnų kuriama pridėtinė vertė ir darbdavių nuomonė (35 taškai), mokslo, meno ar sporto veikla bei pridėtinė vertė šalies ūkiui (30 taškų), studentai ir studijos (20 taškai), konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje (10 taškų), esamas ir ateities akademinis personalas (5 taškai).

Žurnalo „Reitingai“ parengtas universitetų reitingas rėmėsi Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti, Lietuvos mokslo tarybos, Nacionalinės švietimo agentūros, Studijų kokybės vertinimo centro, Studijų mainų paramos fondo, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Užimtumo tarnybos, universitetų duomenimis, UAB „Prime consulting“ ir žurnalo „Reitingai“ pateiktais tyrimais.