Patvirtinti nauji VDU prorektoriai

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Taryba patvirtino naujos kadencijos universiteto prorektorius. Prorektore strateginei plėtrai ir finansams patvirtinta prof. dr. Astrida Miceikienė, prorektoriumi studijoms – doc. dr. Rytis Pakrosnis, prorektoriumi mokslui ir inovacijoms – dr. Rolandas Urbonas. Prorektoriai darbą naujose pareigose pradės spalio 1 d., kartu su VDU rektore elekte prof. dr. Ineta Dabašinskiene.

Prof. dr. Astrida Miceikienė

Prof. dr. Astrida Miceikienė šiuo metu yra VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė, anksčiau ėjo dekanės ir prodekanės pareigas. Profesorė priklauso įvairioms Lietuvos ir užsienio organizacijoms, turi ilgametę vadybinę patirtį kaip slėnio „Nemunas“ tarybos pirmininkė, Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos prezidiumo narė, VšĮ „Ekoagros“ ir „Lietuvos zoologijos sodo“ patariamųjų tarybų narė, absolventų klubo „ŽŪA alumni“ steigėja, valdybos narė (buvusi prezidentė, viceprezidentė), LR Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio mokslų tarybos narė, Lietuvos mokslo institucijų atstovė ES Bendrosios žemės ūkio politikos tinkle ir kt. Profesorė yra daugiau nei šimto mokslinių straipsnių autorė arba bendraautorė, dalyvauja „H2020“, „FP7“ ir kituose tarptautiniuose ir nacionaliniuose projektuose.

Doc. dr. Rytis Pakrosnis

Doc. dr. Rytis Pakrosnis yra VDU Psichologijos katedros docentas, Senato, Etikos komisijos narys, Socialinių mokslų fakultete – Tarybos narys ir Plagiato prevencijos komisijos pirmininkas, Psichologijos bakalauro ir Sveikatos psichologijos magistrantūros studijų programų komitetų narys. Docentas vadovavo darbo grupei, parengusiai SMF Plagiato prevencijos studentų rašto darbuose nuostatus. Taip pat yra dirbęs psichologu-konsultantu, rengęs ir įgyvendinęs mokymų programas vadovams, organizacijų vystymo projektus, konsultacijas organizacijoms. VDU dėsto dalykus, susijusius su vadyba ir konsultavimu organizacijose. Docentas turi patirties dirbant nacionalinių ir tarptautinių NVO valdybose, vadovaujant jų komitetams. Mokslininkas yra mokslo žurnalų redakcinių kolegijų narys, redaktorius, skaito pranešimus tarptautinėse konferencijose, dalyvauja ir koordinuoja nacionalinius ir tarptautinius projektus, veda kvalifikacijos kėlimo seminarus, skaito viešas paskaitas.

Dr. Rolandas Urbonas

Dr. Rolandas Urbonas yra Lietuvos energetikos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas. Anksčiau dirbo LEI direktoriaus pavaduotoju ir Informacijos skyriaus vadovu-moksliniu sekretoriumi, Lietuvos mokslo tarybos ir Studijų kokybės vertinimo centro ekspertu. Yra dalyvavęs tarptautiniame mokslo politikos formavime: buvęs Kazachstano aukštųjų mokyklų akreditacijos komisijos narys, Lietuvos ekspertas ir atstovas 6-osios Bendrosios programos, 7-osios bendrosios programos, programų „Horizontas 2020“ ir „Europos horizontas“ energetikos tematikos prioritetų programos komitetuose ir kt. 2024–2025 m. jis buvo LMT darbo grupės tarptautiškumo priemonių tobulinimo ir jos atsakomybėje esančios MTEPI sistemos tarptautiškumo skatinimo rekomendacijoms parengti narys.

Laužome stereotipus! VDU ŽŪA studentė Justina: man Akademija – gamta, žinios ir inovacijos

Ar Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) studijos – tik ūkininkų vaikams? Ar baigęs VDU ŽŪA gali būti vien tik ūkininku? Įgytas išsilavinimas gali būti naudingas tik siauroje srityje? Ar darbas agrosektoriuje – nepelningas ir neperspektyvus?

VDU ŽŪA kasmet papildo būrys veržlių, smalsių jaunuolių, siekiančių kokybiško aukštojo išsilavinimo, turiningo, produktyvaus, galimybes atveriančio studijų laiko, užtikrintos profesinės ateities. Jie – stereotipų laužytojai, drąsius sprendimus priėmę asmenys, kurie yra pavyzdys, kad VDU ŽŪA įgytas išsilavinimas ir perspektyvos agrosektoriuje gali atverti kur kas daugiau savęs realizavimo ir profesinių galimybių, negu teigia vis dar sutinkami stereotipai.

Pirmuoju numeriu VDU ŽŪA pasirinkę studentai dalijasi patirtimi, kuri galbūt padės apsispręsti būsimam studentui priimti drąsius sprendimus ir užsitikrinti sau modernią, pažangią, perspektyvią ir pelningą ateitį.

Justina Poderytė, VDU ŽŪA magistrantūros studijų programos Agronomija pirmo kurso studentė, dalijasi mintimis, kas paskatino pasirinkti šį kelią ir kaip buvo sulaužyti visi kada nors girdėti stereotipai apie agrosektorių.

Justina pasidalijo, kas lėmė jos pasirinkimą studijuoti VDU ŽŪA ir kokios jos mintys dabar – būnant studente.

– Kas paskatino domėtis studijuojama sritimi?

– Užaugau ir vis dar gyvenu kaime, esančiame Kauno rajone, mano tėvai yra ūkininkai, todėl visą gyvenimą mačiau visus ūkyje vykstančius darbus, dalį jų atliekant dalyvavau pati. Besimokydama mokykloje svarsčiau apie studijas, susijusias su žemės ūkio sritimi, tačiau paskutiniais mokslo metais mąsčiau apie kitą pasirinkimą. Visgi gyvenimas susidėliojo taip, kad pasirinkau studijas VDU Žemės ūkio akademijoje, ir visai nesigailiu šio pasirinkimo, priešingai – džiaugiuosi.

– Iš kur sužinojai apie VDU Žemės ūkio akademiją, čia siūlomas studijas?

– Apie VDU Žemės ūkio akademiją žinojau seniai, nes mano tėtis yra baigęs taip pat agronomijos studijas šiame universitete. Kadangi mokiausi mokykloje, esančioje netoli VDU Žemės ūkio akademijos, tekdavo lankytis įvairiuose renginiuose, kurie vyko Akademijoje. Taip pat su mokytojomis lankėmės ir VDU Žemės ūkio akademijoje esančiose laboratorijose.

– Kas paskatino pasirinkti studijas VDU Žemės ūkio akademijoje?

– Dar bestudijuodama paskutiniame bakalauro studijų programos Agronomija kurse, pradėjau dirbti agronome žemės ūkio bendrovėje. Tuomet supratau, kad noriu dar labiau gilinti savo žinias ir įstojau į VDU Žemės ūkio akademijos magistrantūros studijų programą Agronomija. Šiuo pasirinkimu itin džiaugiuosi, o studijas puikiai pavyksta suderinti su darbu.

– Ar studijos VDU Žemės ūkio akademijoje buvo Tavo pasirinkimas numeris vienas?

– Taip, magistrantūros studijas VDU Žemės ūkio akademijoje rinkausi pirmuoju pasirinkimu.

– Kokius stereotipus apie žemės ūkį ar VDU Žemės ūkio akademiją teko girdėti savo aplinkoje prieš stojant į VDU Žemės ūkio akademiją?

– Vienas iš pagrindinių stereotipų, kurį teko girdėti buvo, tai, jog Akademijoje studijuoja tik ūkininkų vaikai.

– Kokius stereotipus pradėjus studijuoti jau pavyko paneigti sau pačiai ir aplinkiniams?

– Studijų metais pamačiau, kad VDU Žemės ūkio akademijoje studijuoja ne tik ūkininkų vaikai. O pasikalbėjus su bendramoksliais dar ir sužinojau, kad yra nemažai tokių, kurie studijas Akademijoje rinkosi pirmuoju numeriu.

– Kas labiausiai nustebino studijuojant VDU Žemės ūkio akademijoje?

– Nors ir užaugau ūkininkų šeimoje, mūsų ūkis nėra labai didelis, todėl jame nėra itin daug inovacijų. O pradėjus studijuoti VDU Žemės ūkio akademijoje labiausiai nustebino inovacijos ir ūkio modernizavimo galimybės, kurios buvo pristatytos dėstytojų ar jų pakviestų svečių.

– Kokiais trimis žodžiais apibūdintum VDU Žemės akademiją – su kuo Tau asocijuojasi Akademija?

– Mano požiūriu, VDU Žemės ūkio akademija – gamta, žinios, inovacijos.

– Kokius išskirtinumus/privalumus įvardytum kalbant apie savo studijuojamą studijų programą Agronomija?

– Studijuodama bakalauro studijose, vasarą dirbau agrosektoriaus įmonėje kaip agronomė praktikantė. Privalumas – pagal studijuojamą sritį nesunku rasti darbą. Dar vienas privalumas – studijų metu studentus stengiamasi supažindinti su kuo daugiau inovacijų ir parodyti, kad žemės ūkis – modernus, o ne sunkus, purvinas darbas, kuris jaunam žmogui nėra įdomus ir be ateities perspektyvų.
Manau, kad VDU Žemės ūkio akademija išsiskiria iš kitų universitetų, nes turi savo Bandymų stotį, kurioje galima apsilankyti ir iš arti pamatyti, kaip auga įvairios kultūros ir plačiau sužinoti apie daromus tyrimus.

– Ką palinkėtum moksleiviui, kuris dvejoja, ką rinktis studijuoti?

– Moksleiviui palinkėčiau rinktis tai, ko nori jis pats, nes dažnu atveju dvejonės atsiranda dėl tėvų ar kitų aplinkinių nuomonės, kurie bando „primesti“ savo nuomonę, ką žmogus turėtų studijuoti.

Justina mielai atsakys į klausimus apie studijas, laisvalaikį ir kitas galimybes VDU Žemės ūkio akademijoje. Drąsiai susisiek su ja:

„Facebook“

Podoktorantūros stažuotės (postdoc) VDU ŽŪA: Kviečiame teikti paraiškas finansavimui

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) kviečia teikti paraiškas LMT podoktorantūros (postdoc) stažuočių finansavimui gauti ir atlikti stažuotę VDU ŽŪA žemės ūkio, gyvybės, verslo ir viešosios vadybos ar inžinerijos mokslų kryptyse. Podoktorantūros stažuočių paraiškos teikiamos LMT iki birželio 6 d. 16 val.

Lietuvos mokslo taryba (LMT) skelbia konkursą, skirtą finansuoti podoktorantūros stažuotes 2025-2027 m. Dalyvauti kviečiami mokslo (meno) daktaro laipsnį turintys tyrėjai. Išvykoms finansuoti LMT planuoja skirti apie 8 mln. Eur. Vienam projektui per 2 metus bus skiriama iki 130 tūkst. Eur. Podoktorantūros stažuotėmis LMT skatina jaunuosius mokslininkus įsitraukti ir dalyvauti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektuose, plėtoti akademines kompetencijas bei pradėti karjerą Lietuvos mokslo centruose. Praėjusiais metais galimybe gauti finansavimą podoktorantūros stažuotėms pasinaudojo 76 jaunieji mokslininkai.

Padidintas finansavimas

Šiais metais LMT padidino maksimalaus finansavimo dydį vienam projektui – nuo 120 tūkst. Eur iki 130 tūkst. Eur dvejiems metams. LMT finansuos stažuotojo darbo užmokestį, išlaidas prekėms, paslaugoms, ilgalaikiam turtui įsigyti ir netiesiogines išlaidas.

Kas gali dalyvauti?

Stažuotėse kviečiami dalyvauti visų mokslo sričių tyrėjai, kurie daktaro disertaciją apgynė ne anksčiau kaip prieš 7 metus.

Numatoma privaloma sąlyga pareiškėjams – bent 30 dienų trukmės stažuotė užsienio mokslo ir studijų institucijoje siekiant plėsti tyrėjų akiratį, keistis gerąja praktika ir dalintis ja su užsienio kolegomis.

Konkursui pateiktos paraiškos bus grupuojamos pagal humanitarinių ir socialinių mokslų, scenos ir ekrano bei vaizduojamųjų menų ir gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos bei žemės ūkio mokslų sritis. Paraiškas vertins LMT sudarytos užsienio ekspertų komisijos.

Finansavimą podoktorantūros stažuotėms gali gauti Lietuvos arba užsienio mokslo ir studijų institucijos suteiktą mokslo (meno) daktaro laipsnį turintis asmuo, vykdantis projekte numatytą mokslo (meno) tiriamąjį darbą. Nuo jo/jos mokslo (meno) daktaro disertacijos apgynimo dienos iki kvietime nurodyto paraiškų pateikimo termino dienos turi būti praėję ne daugiau kaip 7 metai.

Kaip teikti paraiškas?

Paraiškas anglų kalba drauge teikia tyrėjas ir vykdančioji institucija, užpildydami paraiškos formą elektroninėje sistemoje https://junkis.lmt.lt iki 2025 m. birželio 6 d. 16 val.

Stažuotojas ir stažuotės vadovas gali būti nurodyti tik vienoje to paties kvietimo paraiškoje.

Stažuočių projektai negali būti atliekami toje pačioje mokslo ir studijų institucijoje, kurioje stažuotojas parengė daktaro disertaciją, o podoktorantūros stažuotei negali vadovauti stažuotojo daktaro disertacijos vadovas.

Konsultacijos pareiškėjams

LMT kviečia į nuotolines konsultacijas pareiškėjams:

Balandžio 16 d. 10 val. (lietuvių kalba) ir 14 val. anglų kalba.
Gegužės 23 d. 10 val. (lietuvių kalba) ir 14 val. anglų kalba.

Mokymų nuorodą galima rasti čia. Išankstinė registracij nereikalinga.

Kvietimą teikti paraiškas galima rasti čia.

Daugiau informacijos apie podoktorantūros stažuotes galima rasti čia.

Kontaktai pasiteiravimui LMT:
Jogaila Mackevičius
Programų koordinatorius
Tel.: +370 676 41 216
El.p.: jogaila.mackevicius@lmt.lt

Informaciją VDU ŽŪA teikia:
Ingrida Ignotaitė
Vyresnioji specialistė
Telefonas (8 37) 752 377
El. paštas ingrida.ignotaite@vdu.lt

Universiteto g. 8A
Akademija, LT-53341, Kauno r.

Parengta pagal LMT informaciją: LMT paskelbė kvietimą podoktorantūros stažuočių finansavimui gauti – Lietuvos mokslo taryba.

Įsteigtas VDU Žemės ūkio akademijos absolventų klubo „ŽŪA alumni“ Briuselio skyrius

2025 m. balandžio 10 d. Briuselyje Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES, įvyko steigiamasis Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) absolventų klubo „ŽŪA alumni“ Briuselio skyriaus steigiamais susirinkimas.

Šio skyriaus kūrimo iniciatoriais yra VDU Žemės ūkio akademijos absolventai Karolis Anužis, Antanas Karbauskas ir Marius Lazdinis.

Skyriaus steigime dalyvavo ir Ambasadorė ypatingiems pavedimams, Lietuvos nuolatinio atstovo ES pavaduotoja Jurga Kasputienė bei VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė.

Šio skyriaus vadovu išrinktas Antanas Karbauskas.

Absolventų klubo „ŽŪA alumni“ Briuselio skyriaus nariai:

Arnoldas Milukas, Europos Komisijos Mokslinių tyrimų įgyvendinimo agentūros, skyriaus vadovas;
Gediminas Mažeika, HADEA, finansininkas;
Karolis Anužis, Kaimo plėtros atašė;
Laura Kasauskaitė, Europos Komisijos Mokslinių tyrimų įgyvendinimo agentūros projektų konsultantė;
Marius Lazdinis, Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato skyriaus vadovo pavaduotojas;
Vilma Daugalienė, Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato išorės auditorė;
Žilvinas Ilevičius, Europos Komisijos Politikos pareigūnas.

Šiaulių rajono gimnazistai varžėsi VDU ŽŪA Logistikos ir prekybos viktorinoje „Kaip parsigabenti vienaragį?“

Balandžio 10 d. Šiaulių rajono Gruzdžių ir Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazijose vyko Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros inicijuota 11-12 klasių moksleiviams skirta Logistikos ir prekybos viktorina „Kaip parsigabenti vienaragį?“.

Renginio atidarymo metu moksleivius pasveikino ir sėkmės viktorinoje linkėjo Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros vedėja doc. dr. Milita Vienažindienė. Gruzdžių gimnazijoje vykusioje viktorinoje rungėsi aštuonios dešimtų – dvyliktų klasių moksleivių komandos. Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazijoje dėl laimėtojų titulo ir rėmėjų prizų rungėsi penkios dešimtų – vienuoliktų klasių moksleivių komandos. Moksleiviams renginio metu buvo užduodami vaizdiniai, garsiniai bei kitokie įdomūs logistikos ir prekybos sektoriaus ypatumus atskleidžiantys klausimai. Prie renginio prisidėjo ir fakulteto socialiniai partneriai – UAB „Naujasis Nevėžis“, UAB „Hegelmann Transporte“, MB „Ratai visiems“ – kurie ne tik vaizdo įrašų formato viktorinos dalyviams pateikė klausimus, bet ir gausiais prizais apdovanojo viktorinos dalyvius bei prizinių vietų laimėtojus.

Logistikos ir prekybos studijų srities ypatumus atskleidusį renginį „Kaip parsigabenti vienaragį?“ vainikavo viktorinos nugalėtojų apdovanojimai. I-III vietas laimėjusios komandos buvo apdovanotos rėmėjų įsteigtais prizais.

Aplinkos ministerija kviečia rinktis miškininko profesiją: VDU ŽŪA pirmakursiams skirs 13 stipendijų

Aplinkos ministerija, kviesdama rinktis miškininko profesiją, skyrė skatinamąsias stipendijas. Nuo šio rudens 13 miškininkystės studijas Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) pasirinkusių pirmakursių gaus skatinamąsias stipendijas – 250 eurų per mėnesį.

„Skirdami stipendijas norime paskatinti tuos, kurie svarsto apie prasmingą, gamtai ir visuomenei reikalingą darbą. Miškininko profesija šiandien kaip niekad svarbi – nuo jos priklauso mūsų miškų ateitis. Miškams visada reikės žmonių, kurie juos išmano, saugo ir puoselėja“, – sako aplinkos viceministras Ramūnas Krugelis.

13 tikslinių skatinamųjų stipendijų bus skirtos VDU Žemės ūkio akademijos studijų programą Miškininkystė pasirinkusiems į valstybės finansuojamą studijų vietą įstojusiems pirmosios pakopos pirmo kurso studentams.

Stipendijos bus skiriamos 2025–2026 studijų metams, 10 mėnesių.

VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkai prognozuoja, kad jau 2025–2027 metais trūks miškų ūkio specialistų. Norint užtikrinti specialistų poreikį, į miškininkystės bakalauro studijas kasmet reikėtų priimti bent 52 studentus. Tačiau pastaruosius penkerius metus priimama tik po keliolika. Tad perspektyvų besirenkantiems šią sritį – gausu.

Tokias stipendijas būsimiems miškininkams Aplinkos ministerija skiria nuo 2022 m.

VDU ŽŪA koordinuojamas INTERREG programos projektas „DIVERSE_GENE_WATCH“ vystys miškų genetinio monitoringo sistemą Baltijos jūros regione

Balandžio 8 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Didžiojoje auloje įvyko projekto „DIVERSE_GENE_WATCH: Early Forecasting and Monitoring System for Genetic Biodiversity Loss in Keystone Forest Tree Species“ atidarymo renginys, į kurį susirinko tarptautinio konsorciumo atstovai ir kiti miškų tvarumu bei inovacijomis suinteresuoti asmenys.

Biologinės įvairovės įvertinimui – inovatyvi genetinė monitoringo sistema

„DIVERSE_GENE_WATCH“ tikslas yra sutelkti mokslininkus, valstybines institucijas, miškų savininkus ir nevyriausybines organizacijas tam, kad būtų sukurta, išbandyta ir įdiegta ilgalaikė, transnacionalinė miškų genetinės įvairovės stebėjimo sistema, kuri galėtų veiksmingai įvertinti genetinę biologinę įvairovę ir laiku įspėti apie artėjantį žūties pavojų kertinėms miško medžių rūšims (paprastajai eglei, paprastajam ąžuolui, paprastajam uosiui ir mažalapei liepai) ir kuri atitinkamai leistų atlikti savalaikes tvarumo stiprinimo priemones Baltijos jūros regiono miškuose.

Projekte dalyvauja septynios regiono šalys: Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Švedija, Danija ir Vokietija. Miškų genetinio monitoringo sistemą šiose šalyse vystys 11 projekto partnerių, bendradarbiaudami su 16 asocijuotų organizacijų.

Projektą koordinuoja VDU Žemės ūkio akademija, projekto vadovas – akad. prof. dr. Darius Danusevičius.

Bendras biudžetas – 1,9 mln. eurų.

Projekte kurs efektyvius sprendimus

Projekto atidarymo renginį moderavo Lietuvos gyvybės mokslų ir biotechnologijų sektorių vienijančios asociacijos „LithuaniaBIO“ viceprezidentė Virginija Kargytė. Susirinkusius dalyvius sveikino VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos vyriausioji patarėja Dalia Miniataitė.

„Kaip ir nurodoma projekte, miškai yra mūsų brangiausias turtas. Esame ypač dėkingi už jūsų siekį ir ryžtą padėti mūsų pažeidžiamiausiems miško medžiams, tokiems kaip liepa, eglė, uosis. Tikiuosi, kad šis projektas bus naudingas visai miškų bendruomenei“, – sakė A. Miceikienė.

D. Miniataitė teigė – akivaizdu, kad esame laipsniško klimato kaitos, ypač visuotinio atšilimo, liudininkai. Tai neigiamai veikia biologinę įvairovę, taip pat genetinę įvairovę.

„Šis projektas sujungia partnerius iš septynių šalių, akademines bendruomenes, valstybines įstaigas, nevyriausybines organizacijas ir kitus suinteresuotus asmenis, kurie susiję su dabartine Europos miškų situacija ir kurie veikia Baltijos jūros regione. Džiaugiamės, kad Vytauto Didžiojo universitetas yra šio projekto koordinuojantis partneris, turintis daug patirties aplinkotyros srityje. Tikiu, kad šis projektas suteiks realistiškus ir taikytinus sprendimus, kurie leis sukurti efektyvią, plačiai taikomą sistemą, skirtą biologinės-genetinės įvairovės stebėjimui Baltijos jūros regiono miškuose“, – sakė D. Miniataitė.

Kaip stiprinti miškų atsparumą?

Renginio metu Danijos Kopenhagos universiteto prof. dr. Erik Dahl Kjaer pristatė pranešimą „Strateginis tikslas – saugoti genetinę įvairovę ES“, kuriame akcentavo, kad Europos žaliasis kursas skiria ypatingą dėmesį miško medžių genetinės įvairovės išsaugojimui, pabrėždamas, kad genetinė įvairovė yra būtina sąlyga rūšies evoliucijai.

ES „LIFE+“ programos finansuoto projekto „LIFEGENMON“ komandos narys, VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkas dr. Darius Kavaliauskas dalijosi įžvalgomis apie genetinio miškų monitoringo raidą, patirtį ir pagrindinius rezultatus Europoje. Tuo tarpu projekto „DIVERSE_GENE_WATCH“ koordinatorius, VDU Žemės ūkio akademijos tarybos pirmininkas akad. prof. dr. Darius Danusevičius pristatė numatomą pažangą Baltijos jūros regione įgyvendinus „DIVERSE_GENE_WATCH“ ir dalinosi idėjomis miško ekosistemų tvarumui stiprinti.

Renginio metu taip pat surengta diskusija „Suinteresuotųjų šalių požiūriai į miškų atsparumo stiprinimą Baltijos jūros regione naudojant novatoriškus įrankius“, kurioje dalyvavo Lietuvos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Karolis Mickevičius, „Forest 4.0“ ekscelencijos centro vadovas dr. Nerijus Kupstaitis, Lenkijos miškų instituto prof. dr. Jan Kowalczyk, Švedijos Linnaeus universiteto prof. dr. Johan Bergh, Danijos Aplinkos apsaugos agentūros atstovė Solveig Pors Nielsen ir Vokietijos Atsinaujinančių išteklių agentūros atstovė Ratna Tondang. Diskusijoje aptarti miškų prisitaikymo prie kintančios aplinkos klausimai ir naujos priemonės, kurios galėtų prisidėti didinant miškų atsparumą. Diskusijoje nuskambėjo apibendrinimas, kad pasyvus miškų saugojimas gali būti pražūtingas miško ekosistemų tvarumui, kadangi visuotinių klimato atšilimo stresorių poveikis yra kompleksinis ir nenatūraliai per stiprus. Būtent mokslu grįstos bioįvairovės praturtinimo priemonės yra reikalingos miško ekosistemomų prisitaikymui prie staigių aplinkos pokyčių.

Renginys buvo užbaigtas Švedijos Linnaeus universiteto prof. dr. Arianit Kurti pranešimu apie „Forest 4.0“ ekscelencijos centro indėlį pritaikant informacines technologijas sumaniam miškų valdymui.

Ekologė Roberta: be atsakingo požiūrio į gamtą nematau šviesios ateities

Roberta Dovidavičiūtė gamtą pamilo dar vaikystėje, o paskui sako supratusi – prie gamtos puoselėjimo ir išsaugojimo ji gali prisidėti ir pati. Gamtos apsauga prasideda nuo mažų kasdienių sprendimų, kuriuos priimame kiekvienas asmeniškai. Du kartus apsilankiusi Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA), trečią kartą čia sugrįžo jau kaip studentė, o tapusi diplomuota ekologe prisiėmė ir atsakingą misiją: saugoti gamtą – mūsų namus, reikalaujančius begalinio dėmesio.

Būti gamtoje = jausti ramybę ir harmoniją

„Augdama nuostabios gamtos apsuptyje, visada žavėjausi gamta ir natūraliai pradėjau ją tyrinėti. Mano akimis, gamta yra sritis, kurią reikia puoselėti ir būtent prie jos išsaugojimo noriu prisidėti ir aš. Apie studijų programą Taikomoji ekologija pirmą kartą išgirdau mokyklos organizuoto vizito į universitetą metu. Būtent čia, dar tuo metu Aleksandro Stulginskio universitete, lankiausi du kartus, nė nenutuokdama, kad trečią kartą čia grįšiu jau kaip studentė. Atidžiai išanalizavusi informaciją internete, renginiuose pasikalbėjusi su studijų programos atstovais, supratau, kad ši studijų programa yra būtent ta sritis, kurioje matau savo ateitį“, – pasakoja pašnekovė.

Robertos kasdienybė ir laisvalaikis – neatsiejami nuo gamtos. „Gamta man yra vieta, kur įgyju energijos tiek geromis, tiek sunkiomis dienomis. Be atsakingo požiūrio į gamtą nematau šviesios ateities – jos išsaugojimas turėtų būti mūsų visų prioritetas“, – tikina VDU ŽŪA absolventė.

Plačios savirealizacijos galimybės

Studijų metais Robertabuvo aktyvi studentė – naudojosi įvairiomis Akademijos teikiamomis galimybėmis, o baigusi studijas įgytas žinias pritaikė darbe.

„Studijų metu atlikau dvi praktikas. Pirmoji vyko Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos Kauno valdyboje, antroji – Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijoje, Kauno marių regioniniame parke. Abi praktikos leido artimiau susipažinti su karjeros galimybėmis ir praktiškai pritaikyti studijų metu įgytas žinias. Jos suteikė aiškesnį supratimą apie tai, kur galėčiau save realizuoti ateityje. Studijų metais dalyvavau mobilumo savaitės renginiuose Italijoje, Trieste. Tai buvo programos „Transform4Europe“ siūloma galimybė. Ši patirtis leido įsitikinti, kad mūsų studijos yra itin stiprios, o taip pat buvo puiki galimybė susipažinti su bendraminčiais iš skirtingų šalių. Italija mane sužavėjo savo autentiškumu. Taip pat dalyvavau savaitės vasaros mokykloje Katovicuose, Lenkijoje. Čia turėjau galimybę gilinti teorines žinias ir įgyti praktinės patirties atliekant paviršinio vandens tyrimus“, – sako pašnekovė ir priduria, kad jai Lenkijos gamta ir ekologiniai sprendimai paliko didelį įspūdį.

„Studijos mane išmokė savarankiškumo, atidumo ir gebėjimo pastebėti detales, kurios gamtoje turi didelę reikšmę. Įgijau ne tik teorinių ir praktinių žinių, bet ir turėjau progą mokytis iš geriausių savo srities specialistų. O studentams patarčiau išnaudoti visas studijų suteikiamas galimybes – tiek teorines, tiek praktines. Asmeniškai jaučiuosi pasiėmusi apie 80 procentų to, ką galėjau. Kartais norisi dalyvauti visur, tačiau svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp veiklų ir mokymosi. Neseniai pradėjau dirbti pagal specialybę. Studijų metu įgytos teorinės žinios padeda geriau suprasti aplinkos problemas ir jų sprendimo būdus, o tai labai praverčia kasdienėje veikloje“, – sako Roberta.

Žmonių sąmoningumas auga, bet dar yra kur tobulėti

Tampa akivaizdu – klimato kaita ir jos padariniai palies visus: jau dabar matome pokyčius ir jų įtaką kiekvieno gyvenime. Klimato kaitos pasekmės matomos žemės ūkio, turizmo, energetikos sektoriuose, nyksta biologinė įvairovė, vis dažnesni miškų gaisrai, pastebima žala visuomenės sveikatai. Iššūkių kasmet vis daugiau, todėl siekiant juos įveikti, reikia kvalifikuotų specialistų, kurie kurtų klimato kaitos procesus padedančias švelninti inovacijas, siūlytų sprendimus, kaip palengvinti verslų ir visuomenės adaptaciją prie neišvengiamų pokyčių.

Paklausta, ar pasaulis gamtos išteklius naudoja racionaliai, Roberta tikina, kad tikrai turime kur tobulėti. „Deja, mano nuomone, dažnai atrodo, kad gamtos išteklių naudojimas vis dar yra labiau orientuotas į ekonominę naudą nei į tvarumą. Visuomenėje vis dar vyrauja materialistinis požiūris, nors ekologiškai atsakingas elgesys tiesiogiai veikia mūsų sveikatą ir gyvenimo kokybę. Mano nuomone, dalis visuomenės aktyviai stengiasi spręsti klimato kaitos problemas, tačiau didžioji dalis vis dar renkasi patogumą ir materialines vertybes, o ne tvarumą“, – sako pašnekovė.

Robertos teigimu, Lietuvos ir pasaulio ateitis sprendžiant globalius aplinkosaugos iššūkius – kiekvieno žmogaus rankose. „Lietuvoje tikiu, kad situacija bent jau nesikeis į blogąją pusę, tačiau pasauliniu mastu viskas sparčiai kinta ir prognozuoti ateitį sunku. Deja, dabartinė situacija ir daugelio žmonių požiūris neleidžia matyti labai šviesios ateities, tačiau vis dar turiu vilties, kad žmonės supras gamtos svarbą ir ims veikti atsakingiau“, – kalba VDU ŽŪA absolventė.

Taikomoji ekologija – inovatyvių sprendimų kūrėjams

Visam pasauliui, taip pat ir Lietuvai patiriant klimato kaitos pasekmes, aplinkosauginiams iššūkiams įveikti ypatingai reikalingi kvalifikuoti ir pokyčius inicijuoti pasirengę ekologijos specialistai, suprantantys sudėtingus aplinkoje vykstančius procesus, galintys ir gebantys spręsti ekologines problemas. VDU Žemės ūkio akademijos studijų programos Taikomoji ekologija absolventai turi itin plačias karjeros galimybes, atveriančias duris į svarbiausius sprendimus priimančias institucijas ir suteikiančias drąsos patiems inicijuoti pokyčius, kurti inovatyvius produktus. Bakalauro studijų programos Taikomoji ekologija absolventai – pasaulio gelbėtojai, pasitelkiantys jau sukurtas technologijas, gautas žinias naujų sprendimų ir inovacijų kūrimui, jų populiarinimui ir visuomenės švietimui, kad klimato kaitą mažinančios ir švelninančios idėjos neliktų tik idėjiniame lygmenyje.

Nauja karjeros kryptis: kokybiškas gyvenimas ir dideli atlyginimai į regionus kviečia aukštos kompetencijos specialistus

Kokybiškos gyvenimo ir darbo sąlygos, dažnai reikšmingai didesni atlyginimai, švarus oras, prabanga laiką, kurį gaištumėte stovėdami spūstyse, iškeisti į pasivaikščiojimą gamtoje – tai tik keli iš daugelio Lietuvos regionų privalumų, siūlomų čia kviečiamiems dirbti specialistams. Darbo rinką kasmet papildo gausus būrys Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) aukštos kompetencijos profesionalų, o savivaldybės aktyviai dirba, siekdamos atliepti rinkos poreikius ir į regionus pritraukti jaunus, veržlius ir šiuolaikiškai mąstančius kvalifikuotus darbuotojus.

Kokių specialistų regionuose stinga labiausiai?

Išsilavinusių specialistų pritraukimas dirbti ir gyventi į regionus jau kuris laikas yra tapęs itin aktualia tema – technologijų plėtra ir šiuolaikinės inovacijos lemia nuolatinį modernių kompetencijų poreikį. Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento (LSA) Audriaus Klišonio teigimu, regionuose stinga agronomijos, miškininkystės, inžinerijos, bioekonomikos srities profesionalų. Itin trūksta ir medikų, mokytojų, policijos pareigūnų, socialinių darbuotojų, kultūros srities darbuotojų. Ir tai – tikrai ne baigtinis sąrašas.

„Konkurencija tarp savivaldybių yra nemaža. Pasikeitus jaunų specialistų atvykimo į regionų savivaldybes skatinimo tvarkai, matomi teigiami pokyčiai. Tačiau naujų, veržlių, šiuolaikiškai mąstančių darbuotojų savivaldybėms vis dar itin reikia. Iš valstybės pagalbos jaunoms šeimoms, atvykstančioms į regionines savivaldybes, tvarkos išimtos didžiosios žiedinės savivaldybės. Manome, kad tai turės didesnę paskatą specialistams vykti dirbti ir gyventi į mažesnes savivaldybes. Taip pat pridėtas dar vienas instrumentas, kuriuo savivaldybės gali remtis – visa jaunų specialistų eilė gali pasistumti į vienos ar kitos savivaldybės pusę, priklausomai nuo to, kiek pati savivaldybė finansiškai prisideda prie šeimų įsikūrimo – pavyzdžiui, įsigyjant būstą“, – teigia A. Klišonis.

Regionai turi ką pasiūlyti: kokybiškos darbo ir gyvenimo sąlygos, konkurencingi atlyginimai

Ne paslaptis – didelį vaidmenų išsilavinusių specialistų pasirinkimui gyvenimą kurti regionuose, atlieka socialinė aplinka, gyvenimo kokybė, darbo sąlygos ir atlyginimas.

„Kiekvieno poreikiai skirtingi. Yra žmonių, pripratusių gyventi mieste. Yra žmonių, kuriems reikia erdvės, žalumos, kokybiškesnių gyvenimo ir aplinkos sąlygų – jie renkasi regionus. Regionuose yra tikrai daug privalumų – švaresnė erdvė, laiko sąnaudų taupymas išvengiant kamščių, vaikai turi galimybę dalyvauti įvairiose popamokinėse veiklose. Lyginant su didžiaisiais miestais, regionų privalumas yra ir tai, kad atstumai tarp darbo, ugdymo įstaigų yra pakankamai nedideli, tad tėvai, veždami vaikus į ugdymo įstaigas, išvengia didelių atstumų ir neturi gaišti spūstyse. Regionuose apstu ir renginių, kultūros programų. Savivaldybės skiria daug dėmesio ir deda dideles pastangas, kad regionai būtų dar labiau patrauklūs tiek dirbti, tiek gyventi. Taip pat nemažoje dalyje regionų esant dideliam kvalifikuotų specialistų poreikiui, atlyginimai dažniausiai būna gerokai didesni“, – patrauklios darbo ir gyvenimo aplinkos privalumus vardija Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas.

„Savivaldybėms reikia VDU Žemės ūkio akademijos rengiamų kvalifikuotų specialistų. Matome, kad, pavyzdžiui, tokioms sferoms kaip melioracija, šiuo metu nėra skiriamas toks dėmesys, kokio reikia. Tai yra be galo didelis turtas, esantis po žeme. Ūkininkams ir verslui norint suteikti geresnes sąlygas, reikia skirti didelį dėmesį. Taip pat nemaža dalis savivaldybių dažnai turi klausimų rengiant kelių, inžinerinės infrastruktūros projektus. Tai yra sferos, kuriose Lietuvos savivaldybių asociacija ir VDU Žemės ūkio akademija turi ir gali turėti dar daugiau sąlyčio taškų. Džiaugiamės, kad Akademijos alumnai yra itin aktyvūs regionuose – moksleiviams pristatydami VDU Žemės ūkio akademiją jie įvardija studijų programų privalumus ir kvalifikuotų, perspektyvių specialistų poreikį darbo rinkoje. Kuo daugiau informacijos, žinių ir bendravimo tarp Akademijos ir ugdymo įstaigų, tuo yra didesnė tikimybė pasiekti mūsų visų norimą rezultatą“, – VDU Žemės ūkio akademijos absolventų indėliu kuriant aukštosios mokyklos, ugdymo įstaigų ir darbo rinkos sinergiją džiaugiasi Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas.

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis

Aukštos kompetencijos specialistų žinios – aukso vertės

Pasak pašnekovo, ūkininkams, turintiems didelius dirbamosios žemės plotus, užsiimantiems maisto produktų auginimu, kvalifikuotų agronomų suteikiamos žinios yra aukso vertės. Šiuolaikinės technologijos reikalauja itin daug žinių – apie augalus, jų tręšimą, įvairias sistemas, kurios leidžia užauginti gerokai kokybiškesnį ir didesnį derlių.

„Valstybinių miškų urėdija taip pat nuolat išreiškia išsilavinusių specialistų poreikį. Įvykus Valstybinių miškų urėdijos sustambinimui, nemaža dalis garbaus amžiaus specialistų išėjo į užtarnautą poilsį. Norisi, kad kiekvienoje savivaldybėje būtų tokių specialistų, į kuriuos būtų galima atsiremti. Jeigu klimatą norime įtakoti pozityviai ir neturėti kataklizmų, turime galvoti, kaip gali keistis mūsų gyvenamoji aplinka. Turint pakankamai specialistų, kurie gali kompetentingai priimti sprendimus, mūsų aplinka bus gerokai tvaresnė“, – teigia A. Klišonis ir priduria, kad aukštos kompetencijos specialistai visuomenei gali padėti atlikti namų darbus, kad klimatas nešiltų.

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento teigimu, inžinerijos krypties specialybės šiuo metu yra vienos paklausiausių. „Dabartinės Vyriausybės ambicijos yra tikrai didelės, siekiant į Lietuvą pritraukti kuo daugiau gamybos. Būtent gamyba yra stabilus būdas pritraukti ir išlaikyti dirbančius žmones, vidaus produktą kurti itin tvariai. Be inžinerijos krypties specialybių to neįmanoma padaryti. Požiūris į tokių specialistų rengimą yra stiprus, tačiau turėtų stiprėti dar labiau“, – sako A. Klišonis.

Pašnekovo teigimu, ekonomikos ir finansų ugdymas mokyklose – tema, vis dar reikalaujanti įdirbio. Finansinio raštingumo poreikis aktualus ne tik moksleiviams, jis žmogų lydi visą gyvenimą. „Siekiant didesnio tobulėjimo ir tam, kad žmonės galėtų labiau įtakoti savo finansinę būklę, prognozuoti ir atlikti veiksmus, kuriant savo finansų sistemas, reikalingas ekonominis mąstymas, finansų srities žinios. Sakoma, kad pagaminti galima viską, o pagaminus reikia atlikti dar vieną veiksmą – parduoti tinkama kaina. Stingant žinių, to padaryti nėra įmanoma. Dažnai vadovų komandose yra finansininkas, ekonomistas, techniniai specialistai, kurie gali padėti priimti sprendimus. Tad natūralu, kad tokių specialistų poreikis nuolat auga“, – teigia Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas ir priduria, kad įmonės, kuriose dirba aukštos kvalifikacijos specialistai, dažnai pasiekia ženkliai didesnių rezultatų negu tos įmonės, kuriose tokių darbuotojų stinga.

VDU ŽŪA absolventų bagaže – teorinės žinios ir praktiniai įgūdžiai

Atliepdama darbo rinkos poreikius, VDU Žemės ūkio akademija ugdo aukštos erudicijos, šiuolaikiškai mąstančius agronomijos, maisto kokybės ir saugos, kraštovaizdžio dizaino, apskaitos ir finansų, logistikos ir prekybos, tvariosios inžinerijos, vandens inžinerijos, žemėtvarkos ir nekilnojamojo turto vertinimo, žemės ūkio mechanikos inžinerijos, miškininkystės, taikomosios ekologijos ir kitus žemės ūkio, gyvybės, verslo ir viešosios vadybos, socialinių, inžinerijos mokslų profesionalus. VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė teigia, kad Akademija studentams siekia suteikti ne tik aktualias teorines žinias, bet ir praktinių įgūdžių. „Siekdama užtikrinti, kad studentai įgytų realią patirtį ir gebėjimus, reikalingus sprendžiant šiuolaikinius iššūkius, VDU ŽŪA bendradarbiauja su įvairiomis agroverslo įmonėmis, organizacijomis ir institucijomis. Įgytos teorinės ir praktinės žinios išsilavinusiems specialistams padeda kurti karjerą, kartu prisidedant prie šalies ekonominės gerovės ir socialinės pažangos“, – sako VDU ŽŪA kanclerė.

Anot prof. dr. A. Miceikienės, šiuolaikiniai iššūkiai kelia didelį poreikį dar aktyvesniam mokslo ir verslo bendradarbiavimui. „Tik veikdami drauge galime vykstančius pokyčius išnaudoti augimui. Tai nėra lengva užduotis, nes pokyčiai veikia skirtingomis kryptimis. Pasaulinė maisto krizė lemia augantį maisto poreikį. Siekis užtikrinti energetinį saugumą, klimato kaitos pasekmių švelninimas prisideda prie žemės ūkiui skirtų žemės plotų mažinimo, nes jų reikia kitiems tikslams. Sutrikusios maisto tiekimo grandinės skatina gaminti vietinį maistą. Iš vienos pusės Europos Sąjungos žaliasis kursas nusako, kad reikia saugoti gamtą, palikti daugiau nenaudojamos žemės, o iš kitos pusės reikalaujama didinti veiklos efektyvumą“, – apie sudėtingą situaciją kalba profesorė.

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė

Atliepiant darbo rinkos poreikius – naujos studijų programos

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. A. Miceikienė atkreipia dėmesį, kad pokyčius išgyvenančiam pasauliui reikia specialistų su naujomis kompetencijomis. „Jeigu seniau užtekdavo ruošti informatikus, inžinierius, ekonomistus, dabar kalbame apie tai, kad visų šių sričių žinias turi turėti vienas žmogus, dabar būtinos tarpdisciplininės kompetencijos. Ruošiame visai naujas studijų programas ir atnaujiname jau turimas, kad būsimi absolventai būtų pasirengę dirbti ateities darbo rinkos sąlygomis“, – pastebėjimais dalijasi VDU ŽŪA kanclerė.

Šiais metais VDU ŽŪA pristato naują bakalauro studijų programą – Vandens inžinerija, kuri suteiks žinias ir gebėjimus, kaip kompleksiškai spręsti vandens išteklių valdymo, aplinkosaugos, inžinerinius ir ekonominius uždavinius bei kurti darnius sprendimus aplinkos inžinerijoje.

Naujiena pristatoma ir magistrantūros studijose – siūloma anglų kalba dėstoma dvigubo diplomo studijų programa Akvamatika, apjungianti inžinerijos ir gamtos mokslus. Programa skirta parengti aukštos kvalifikacijos aplinkos inžinerijos specialistus, gebančius spręsti praktines vandentvarkos problemas, analizuoti ir modeliuoti natūralius vandens reiškinius ir inžinerinius procesus pasitelkiant naujausias technologijas.

Anot VDU ŽŪA kanclerės, siekiant, kad studentus ruoštų ir mokslinius tyrimus atliktų geriausi specialistai, kviečiami mokslininkai ir iš užsienio. „Tarptautiškumo aspektas labai svarbus – ne tik kviečiame užsienio mokslininkus atvykti pas mus, bet ir siekiame, kad kuo daugiau VDU ŽŪA darbuotojų keltų kvalifikaciją ir tobulintųsi užsienyje, o grįžę dalintųsi patirtimi su kolegomis“, – pastebi pašnekovė ir atkreipia dėmesį, kad atvirumas dialogui ir bendradarbiavimas vietiniu bei tarptautiniu lygmeniu užtikrina greitesnį progresą ir bendrų tikslų siekimą.

VDU Žemės ūkio akademijoje studentai ugdomi aprėpiant žemės, miškų, vandens išteklių, inžinerijos, verslo ir vadybos sritis, nes visos jos glaudžiai susijusios su strateginiu valstybės siekiu vystyti bioekonomiką – atsinaujinančiais biologiniais ištekliais grindžiamą ekonomikos šaką. VDU Žemės ūkio akademija, būdama plačios aprėpties VDU dalimi, suteikia galimybę mokytis ir daugiau nei 30-ies užsienio kalbų. Studentai taip pat turi galimybę pasinaudoti išskirtine gretutinių studijų galimybe, nes VDU gretutinės studijos suteikia laisvę papildyti savo kompetencijų rinkinį pagal asmeninius studentų poreikius. Studijuodami pasirinktą pagrindinę studijų programą, studentai gali rinktis ir bet kurią kitą gretutinę studijų programą, kurią baigus išduodamas gretutinių studijų pažymėjimas. Toks plačios aprėpties kompetencijų derinys atveria dar platesnes karjeros perspektyvas.

Studentai ir moksleiviai kviečiami dalyvauti Akademinio jaunimo kūrybos konkurse

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Humanitarinių mokslų fakulteto Lituanistikos katedra skelbia Akademinio jaunimo kūrybos konkursą. Konkurse kviečiami dalyvauti visų pakopų studentai, gimnazistai ir 9–12 klasių moksleiviai.

Konkursui prašoma pateikti nepublikuotus* tekstus, kurių bendra apimtis 100–350 poezijos eilučių arba 6 000–20 000 spaudos ženklų prozos. Tekstus prašoma pateikti .doc, .docx ar .pdf formatais. Kūriniai turi būti pasirašyti slapyvardžiu. Atskirai nurodykite (pildydami anketą) vardą, pavardę, telefono numerį, el. pašto adresą ir kur studijuojate ar mokotės.

Tekstus prašoma siųsti iki 2025 metų birželio 15 dienos el. pašto adresu eimante.koryte@vdu.lt.

Kūrinius vertins VDU Lituanistikos katedros sudaryta komisija. Konkurso laureatai bus paskelbti rugsėjo pabaigoje literatūrinės popietės metu, į kurią bus pakviesti visi konkurso dalyviai. Laureatų tekstai bus išleisti atskira knyga**.

Akademinio jaunimo kūrybos konkursą VDU Lietuvių literatūros katedra pradėjo rengti 1993 metais (konkursai vyko beveik kasmet). Daugelį metų konkursą rėmė poeto Prano Lemberto šeima. Šio konkurso laureatais yra tapę Aistė Ptakauskaitė, Enrika Striogaitė, Giedrė Kazlauskaitė, Jurgita Butkytė, Aleksandra Fomina, Rimantas Kmita, Aleksas Kablys, Dainius Sobeckis ir kiti šiandien žinomi Lietuvos rašytojai bei literatai.

Pasiteirauti apie konkursą galite parašę el. paštu eimante.koryte@vdu.lt.

*Publikuotais laikomi kūriniai, kurie buvo viešai paskelbti:

spausdintuose leidiniuose (knygose, žurnaluose, laikraščiuose ir pan.),

interneto svetainėse, tinklaraščiuose ar naujienų portaluose,

socialiniuose tinkluose (pvz., „Facebook“, „Reddit“ ir kt.),

viešai prieinamuose forumuose ar diskusijų platformose.

**Dalyvaudami konkurse, autoriai sutinka, kad jų kūriniai gali būti publikuojami be papildomo atlygio.