Naujienos Archives | Page 3 of 271 | VDU Žemės ūkio akademija

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto absolventams įteikti diplomai: į naują etapą – su ryžtu, pasitikėjimu ir drąsa kurti pokyčius

Sausio 30 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakulteto absolventų įkvepiantį, auginantį ir pastangų kupiną studijų kelią vainikavo diplomų įteikimo šventė. Iškilmių metu savo srities profesionalai palydėti į naują etapą – brandų, atsakingą ir kupiną galimybių. Absolventams skambėjo pakylėjantys sveikinimo žodžiai, padrąsinimai siekti tikslų, priimti ir inicijuoti tvarius sprendimus ir tapti pokyčių kūrėjais ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Šventinėje atmosferoje netrūko šypsenų, jaudulio ašarų ir nuoširdaus pasididžiavimo akimirkų, liudijančių apie nueitą kelią ir atsiveriančias naujas perspektyvas.

Žmogiškasis ryšys, pagarba ir pasitikėjimas – prasmingų veiksmų pagrindas

Linkėjimus Bioekonomikos plėtros fakulteto absolventams siuntusi VDU rektorė prof. dr. Ineta Dabašinskienė teigė – universitetinė patirtis padeda ugdyti gebėjimą gyventi ir veikti neapibrėžtume, priimti sprendimus neturint visų atsakymų, išlaikyti atvirumą kitokiai nuomonei ir kartu atsakomybę už savo pasirinkimus. „Šiandien, kai pasaulis yra paženklintas įtampos, netikrumo ir greitų atsakymų vilionių, ypač svarbu išsaugoti gebėjimą mąstyti lėtai, veikti atsakingai ir nepamiršti, kad žmogiškasis ryšys, pagarba ir pasitikėjimas išlieka pagrindu bet kokiam prasmingam veikimui. Todėl ši diena kviečia ne skubėti toliau, o trumpam sustoti, pasidžiaugti nueitu keliu, padėkoti tiems, kurie buvo šalia, ir leisti sau pajusti šios akimirkos svorį, kuris dažnai paaiškėja tik vėliau. Vytauto Didžiojo universitetas išlieka jūsų bendruomene, su kuria ryšys tęsis per žmones, idėjas ir, tikimės, bendras iniciatyvas, o universiteto durys jums visada bus atviros, nes akademinė bendrystė nesibaigia diplomu“, – teigė VDU rektorė, absolventams linkėjusi palankaus vėjo kelionei, patikimų bendrakeleivių ir šviesaus horizonto.

Absolventus sveikinęs VDU Žemės ūkio akademijos kanclerio pavaduotojas doc. dr. Rytis Skominas tikino – absolventai įrodė, kad tikėjimas ir pasitikėjimas savimi, nuoseklus darbas ir bendrystė veda prasmingų pasiekimų link. „Ši ypatinga diena žymi naują pradžią, kupiną galimybių, pasirinkimų ir tobulėti skatinančių pamokų. Mieli absolventai, ženkite per gyvenimą besivadovaudami vertybių kompasu. Pagarba žmogui, atsakomybė už mus supančią aplinką, sąžiningumas – tegul tai tampa stipriu ir nepažeidžiamu pamatu Jūsų asmeniniame ir profesiniame kelyje. Eikite pirmyn su ryžtu, pasitikėjimu ir drąsa kurti pokyčius! Lietuva ir pasaulis laukia tvarios ateities kūrėjų – dovanokite savo žinias ir inovatyvias idėjas!“ – sakė kanclerio pavaduotojas doc. dr. R. Skominas.

Tikrąją sėkmę lydi pastangos

Kartu su Bioekonomikos plėtros fakulteto absolventais jiems ypatinga diena džiaugęsis VDU Žemės ūkio akademijos absolventas, UAB „Scandagra“ Marketingo vadovas Skomantas Rukuiža linkėjo atsikvėpti ir pasididžiuoti savimi. „Ant mano rankos – tatuiruotė su užrašu „Visada taip nebus“. Ši frazė turi dvi reikšmes. Džiugios akimirkos – tokios, kaip šiandien – primena: tai nesitęs amžinai, todėl reikia švęsti ir vertinti tai, ką turime. Kita vertus – kai kas nors vyksta ne pagal planą, užklumpa sunkumai – tai irgi nesitęs amžinai“, – kalbėjo S. Rukuiža.

Į absolventus iškilmių metu kreipęsis Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. dr. Bernardas Vaznonis jaunajai kartai linkėjo niekada nenustoti mokytis ir tobulėti. „Jūsų diplomai patvirtina, kad nuo šios dienos jūs esate savo pasirinktos srities profesionalai. Tikiuosi, kad įgytas diplomas Jums atvers karjeros, geresnio ir įdomesnio gyvenimo galimybes, o įgytas išsilavinimas taps raktu į sėkmę. Kita vertus, įgytas diplomas – tai tik vienas sėkmingai baigtas gyvenimo etapas. Daugumai bakalauro studijų studentų jis atvers kelius tolesnėms magistrantūros studijoms. Neturi būti tobulas, kad pradėtum magistrantūros ar doktorantūros studijas, bet turi pradėti, kad taptum tobulesnis. Pabaigai norėčiau palinkėti sėkmės. Tikroji sėkmė atkeliauja tik tada, kai darote tai, kas jums patinka, ir įdedate labai daug pastangų! Neapribokite savo svajonių ir būkite drąsūs siekdami naujų aukštumų. Ir niekada nesustokite mokytis – juk gyvenimas niekada nenustoja mokyti“, – kalbėjo Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas.

Įgytos žinios – įkvėpimo šaltinis

VDU Studentų atstovybės Akademinių reikalų koordinatorė Solvita Ausiukaitytė pažymėjo – ši ypatinga diena – tai simbolinė riba tarp ilgo, kartais sudėtingo studijų kelio ir naujų, dar neatrastų galimybių. „Jūs įrodėte – galite daugiau, nei patys kartais tikėjote. Nepamirškite sugrįžti į savąją Alma Mater. Tegul jūsų žinios tampa ne tik asmeninės sėkmės įrankiu, bet ir įkvėpimo šaltiniu kitiems“, – kalbėjo S. Ausiukaitytė.

Absolventų vardu sveikinimo žodį tarę studijų programos Logistika ir prekyba absolventai Raminta Eklerytė ir Luka Beraia dėstytojams ir visai fakulteto bendruomenei dėkojo už studijų metu įgytas žinias, patirtis, draugystes ir begalinę pagalbą. Padėkos skambėjo ir absolventų šeimoms bei draugams – jų palaikymas ir motyvacija, lydėjusi studijų kelyje, buvo neįkainojama stiprybė ir įkvėpimo šaltinis, padėjęs įveikti iššūkius ir drąsiai žengti į naują gyvenimo etapą.

NUOTRAUKŲ GALERIJA

Jaunajam talentui – įmonės „DeLaval“ vardinė stipendija: motyvuoti studentai yra inžinerijos varomoji jėga

Motyvuoti ir ambicingi studentai šiandien tampa pagrindine jėga, kuriančia rytojaus žemės ūkį. Siekdama skatinti talentingą jaunimą ir prisidėti prie tvarios agrosektoriaus ateities, UAB „DeLaval“ skyrė vardinę stipendiją VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto studijų programos Tvarioji inžinerija pirmakursiui Augustui Puteikiui.

Motyvuotas pasirinkimas atvėrė modernų mokslo pasaulį

Augusto teigimu, vardinė stipendija motyvuoja siekti savo tikslų. „Įstojus į studijų programą Tvarioji inžinerija, mano pirminiai tikslai buvo išlaikyti gerus studijų rezultatus, tačiau gavus šią stipendiją, pradėjau daugiau domėtis, kaip galėčiau prisidėti prie tvarios ateities kūrimo. Renkantis studijų programą buvo sunku apsispręsti, ką tiksliai norėčiau veikti ateityje ir kaip įsivaizduoju savo profesinį kelią. Tačiau susipažinęs su studijų programos Tvarioji inžinerija aprašymu, buvau sužavėtas plačiomis siūlomomis galimybėmis. Modernių technologijų taikymas gamtoje kuriant tvarią ateitį buvo pagrindinė priežastis, lėmusi šios studijų krypties pasirinkimą“, – savo pasirinkimą motyvuoja pirmakursis.

Augustinas džiaugiasi studijų teikiamomis naudomis: patirties bagažas pildosi žiniomis, praktinėmis užduotimis. „Nors dar daug teks visko sužinoti ir išmokti, jau dabar galiu drąsiai teigti, kad šiuolaikinis žemės ūkis yra išties modernus ir pažengęs. Kasdien tobulėjančios technologijos ir naujos inovacijos leidžia ženkliai sumažinti aplinkos taršą, efektyviau atlikti darbus. Kalbant apie žemės ūkio ateitį, manau, kasdieniai pokyčiai ir modernizacija viršys mūsų lūkesčius“, – apie tai, kaip gyvensime rytoj, kalba Augustinas.

Jaunųjų talentų skatinimas – investicija į agrosektoriaus ateitį

Vardinę stipendiją Inžinerijos fakulteto studentui įsteigusi ilgametė VDU Žemės ūkio akademijos mecenatė UAB „DeLaval“ dalyvauja įvairiose fakulteto veiklose ir teikia įrangą mokymo tikslais. „Inžinerijos fakulteto studentai yra tie, kurie ateityje kurs technologinius sprendimus – nuo automatizacijos iki tvarios gamybos. Investuodami į jų ugdymą, mes prisidedame prie ateities specialistų rengimo ir stipriname agrosektoriaus konkurencingumą“, – sako UAB „DeLaval“ pardavimų vadovas Tadas Gudauskas.

UAB „DeLaval“ pardavimų vadovas Tadas Gudauskas

„Atrankos metu mums svarbiausia buvo studento motyvacija, akademiniai pasiekimai ir domėjimasis inovacijomis žemės ūkio srityje. Motyvuoti studentai yra varomoji jėga, kuri įneša naujų idėjų ir technologinių sprendimų. Skatindami juos, mes ne tik padedame siekti asmeninių tikslų, bet ir investuojame į viso sektoriaus ateitį“, – kalba T. Gudauskas ir priduria, kad tai yra ilgalaikė nauda tiek įmonėms, tiek ūkininkams, tiek visai ekonomikai.

Agrosektorius – technologijų ir inovacijų centras

Ne paslaptis – darbo rinkoje inžinerijos krypties specialistai – vieni paklausiausių. „Trūksta ypač tų, kurie geba derinti mechanikos, elektronikos ir IT žinias. Modernus ūkis reikalauja automatizacijos, duomenų analizės, tvarumo sprendimų, todėl tokie specialistai yra itin paklausūs. Agrosektorius šiandien yra technologijų ir inovacijų centras. Čia diegiami robotai, taikomi dirbtinio intelekto sprendimai, tvarios gamybos technologijos ir gyvulių gerovės užtikrinimo priemonės. Jaunimui tai puiki galimybė kurti realius pokyčius, prisidėti prie maisto saugumo ir klimato kaitos mažinimo. Be to, tai globali industrija, siūlanti karjeros galimybes visame pasaulyje“, – agrosektoriaus atveriamas naudas vardija UAB „DeLaval“ atstovas.

Verslo ir mokslo sinergija kuria tvarią pažangą

VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika pabrėžia – šiandien kaip niekada vertinami ir yra reikalingi inovatyvūs sprendimai, technologinis mąstymas ir tvarumo siekis.

Tamprus Akademijos ir verslo įmonių bendrystės ryšys studijų procesą įgalina praturtinti realiais praktiniais pavyzdžiais, šiuolaikine įranga, bendrai vykdomais projektais ir studentų praktikomis. Tokiu būdu jaunieji talentai jau studijų metu įgyja dar daugiau rinkai aktualių kompetencijų ir lengviau integruojasi į profesinę aplinką.

VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika

„Šiandien darbo rinkoje itin trūksta aukštos kvalifikacijos inžinerijos specialistų, gebančių dirbti su moderniomis technologijomis, automatizacijos sprendimais ir tvarios gamybos sistemomis. VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakultete kryptingai rengiami kvalifikuoti specialistai, itin laukiami ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinėje darbo rinkoje“, – teigia Inžinerijos fakulteto dekanas.

Doc. dr. R. Domeika atskleidžia, kad per pastaruosius kelerius metus fakultete sukurtos ar pagal rinkos poreikius iš esmės atnaujintos net kelios naujos studijų programos – Tvarioji inžinerija, Žemėtvarka ir nekilnojamojo turto vertinimas, Vandens inžinerija.

Pirmoji jų – Tvarioji inžinerija – sukurta bendradarbiaujant su šalies agroverslo lyderiais. „Programos Tvarioji inžinerija absolventai bus įgiję įvairių tarpdisciplininių žinių: inžinerijos, informatikos,  gamtos mokslų. O tai labai svarbu siekiant darnos tarp technologijų ir gyvosios gamtos. Tvarioji inžinerija – vienintelė studijų programa Lietuvoje, sukurta rengti specialistams, mokantiems diegti ir valdyti išmaniąsias inžinerines sistemas – dronus, robotus, dirbtinį intelektą, precizinį mašinų valdymą gyvojoje gamtoje. Studijos apima aplinkos inžinerijos ir informatikos kryptis. Studijų metu gilinamasi į tvarių žiedinės gamybos skaitmeninių technologijų taikymą, projektavimą ir išmaniųjų inžinerinių sistemų diegimą maisto ir pašarų žaliavų gamybos, organinių atliekų utilizavimo, bioenergijos gamybos sektoriuose“, – vardija Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. R. Domeika.

VDU ŽŪA Karjeros diena’26 „Karjera, kuri laužo stereotipus“

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) vasario 26 d. 9:30–14:30 val. kviečia studentus, vyresniųjų klasių moksleivius, absolventus ir kitus interesantus dalyvauti VDU ŽŪA Karjeros dienoje’26 „Karjera, kuri laužo stereotipus“.

Renginio dalyvius pakviesime į mugę/gyvus susitikimus ir pokalbius su agrosektoriaus lyderiais apie pažangą ir inovacijas, iššūkius ir galimybes, profesionalui reikalingas kompetencijas ir ateities perspektyvas.

Karjeros dienoje’26 Tavęs lauks:

  • įtrauki agrosektoriaus atstovų diskusija apie griaunamus stereotipus, šiuolaikinį žemės ūkį ir kvalifikuotų specialistų poreikį;
  • karjeros mugė, kurioje – pokalbiai apie perspektyvias praktikos ir karjeros galimybes;
  • muzikinė staigmena scenoje (atlikėjas – kol kas lieka paslaptis);
  • „užkurianti“ muzika ir skanus maistas!

Naujovės skatina pažangą ir įkvepia kurti ekologišką, žalią ir tvarią ateitį. Išmaniosios technologijos, inovacijos, robotizacija, dirbtinis intelektas, sumanūs sprendimai agrosektoriuje – tai nebe ateitis, bet šiandiena. Pažangių sprendimų kūrimui ir procesų valdymui reikalingi aukštos kompetencijos specialistai, savo srities profesionalai. Apie pažangą ir inovacijas, iššūkius ir galimybes, profesionalui reikalingas kompetencijas ir ateities perspektyvas agrosektoriaus atstovų mugėje patirtimi dalinsis VDU ŽŪA socialiniai ir verslo partneriai – savo sričių lyderiai, kurie specialiai šiam renginiui atvyksta gyvam susitikimui su VDU ŽŪA studentais.

VDU ŽŪA Karjeros dienos’26 metu vyks žaidimas „Susitikimai, kurie atsiperka“, kuriame renginio dalyviai turės galimybę laimėti smagius prizus.

Agroverslo, inžinerijos, agronomijos, miškininkystės, maisto pramonės, kraštovaizdžio dizaino, logistikos, finansų, išmaniųjų technologijų sričių profesionalai, kuriems reikalingi įvairių VDU ŽŪA studijų programų atstovai, pateiks vertingų patarimų ir įžvalgų tiek studentams, siekiantiems realizuoti save profesinėje srityje, tiek moksleiviams, jau dėliojantiems žingsnius profesijos pasirinkimui ir perspektyviai ateičiai, tiek kitiems interesantams, norintiems pažinti pažangą kuriantį agrosektorių ir neribotas perspektyvas jame.

Renginys bus naudingas studentams, siekiantiems sužinoti, kokios kompetencijos šiandienos ir ateities darbo rinkoje yra svarbiausios, susirasti praktikos vietą ar gauti darbo pasiūlymą, norintiems rasti naujų idėjų baigiamojo darbo temai, susipažinti su agrosektoriaus įmonių ir įstaigų pažanga, inovacijomis ir darbo kultūra, moksleiviams, besidomintiems ateities darbo rinkos tendencijomis, specialistų poreikiu, perspektyviomis VDU Žemės ūkio akademijos studijų programomis ir specialybėmis bei ateities profesinėmis galimybėmis moderniame agrosektoriuje ir kitiems interesantams, norintiems pažinti agrosektoriaus pažangą, darbo rinkos tendencijas bei pamatyti neribotas karjeros galimybes.

Renginys vyks VDU ŽŪA III rūmų „akvariumo“ erdvėje (Universiteto g. 10, Akademija, Kauno r.)

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir / ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Renginys vykdomas pagal projektą Nr. LKT-PK-25-1-01066-PR001. Priemonė finansuojama pagal Lietuvos Žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano techninės paramos veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“. Projektas remiamas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.

Kvietimas avininkystės ūkiams dalyvauti parodomajame projekte 

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija kviečia avininkystės ūkius dalyvauti parodomajame projekte „Alternatyvių pašarų komponentų (sėmenų aliejaus gamybos atliekų) panaudojimas avininkystėje, siekiant pagerinti produkcijos kokybę ir stiprinti žiedinę ekonomiką“.

Apie projektą

Projektu siekiama realiomis ūkio sąlygomis pademonstruoti alternatyvių pašarų komponentų taikymą avių mityboje, įvertinant jų poveikį gyvulių produktyvumui ir gyvulinės produkcijos kokybiniams rodikliams.

Parodomojo bandymo metu bus taikomos moksliškai pagrįstos šėrimo praktikos ir vykdomas sistemingas duomenų rinkimas.

 Kviečiami dalyvauti ūkiai, kurie:

  • laiko avis (mėsinių ar mišrių veislių),
  • sutinka dalyvauti parodomuosiuose bandymuose ir duomenų rinkime,
  • turi galimybes taikyti projekte numatytas šėrimo praktikas,
  • sutinka dalyvauti projekto viešinimo ir patirties sklaidos veiklose (lauko dienose, seminaruose).

Ūkių atranka bus vykdoma pagal projekto metodikoje nustatytus kriterijus, užtikrinant skaidrumą ir vienodas sąlygas visiems dalyviams.

Projektas įgyvendinamas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Parodomieji projektai ir informavimo veikla“.

Norintiems dalyvauti – kreiptis el. paštu gptic@vdu.lt.

QS Europos universitetų reitinge VDU – Lietuvos lyderis trijose kategorijose

Šiandien paskelbtame naujausiame QS Europos universitetų reitinge „QS World University Rankings: Europe“ Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) užėmė 251 vietą tarp beveik tūkstančio Europos universitetų, Šiaurės Europoje pateko į šimtuką, o Lietuvoje buvo lyderiu trijose kategorijose. Ypač gerai VDU įvertintas pagal studentų ir darbuotojų santykį, kur jam skirta dvylikta vieta tarp visų žemyno universitetų.

Bendrame reitinge VDU stabiliai gerina poziciją: 2024 m. jam buvo skirta 284 vieta, pernai – 267, o šiemet 251. Reitingo autorių duomenimis, universitetas šiais metais aplenkė 73,9 proc. Europos institucijų.

„Džiugina matyti, kad universitetas ir toliau demonstruoja sėkmingus rezultatus pagal daugelį kriterijų – tiek studijų, tiek mokslo, tiek tarptautiškumo ir tvarumo. Matome, kad VDU išlieka konkurencingas visoje Europos aukštojo mokslo erdvėje ir tuo pačiu kryptingai vykdo savo misiją: būti tikru pažangos epicentru, ugdančiu laisvas, kūrybiškas, šiuolaikinio pasaulio iššūkiams pasiruošusias asmenybes“, – tikina VDU rektorė prof. dr. Ineta Dabašinskienė.

VDU rektorė prof. dr. Ineta Dabašinskienė

Nacionaliniu mastu VDU reitinge lyderiauja pagal studentų ir dėstytojų santykį (99,9 balai iš 100), tarptautinių darbuotojų santykį (56,8) ir tarptautinę studentų įvairovę (70,5). Itin gerus įvertinimus VDU gavo ir kitose kategorijose: universitetas užėmė antrą vietą Lietuvoje pagal citavimų skaičių vienam straipsniui, trečią – pagal akademinę reputaciją, darbdavių vertinimus, atvykstančius mainų studentus, tarptautinį mokslo tinklą, publikacijas, tenkančias vienam dėstytojui, bei tvarumą.

Iš viso VDU reitinge surinko 45,3 taškus. Reitingas įvertino 958 Europos institucijas pagal dvylika kriterijų, apėmusių mokslo, įsidarbinimo, tarptautiškumo, mokymosi ir tvarumo rodiklius. Didžiausias svoris reitinge skirtas akademinės reputacijos (30 proc.), darbdavių vertinimų (15 proc.), tarptautinio mokslinių tyrimų tinklo (10 proc.), citavimų skaičiaus vienam straipsniui (10 proc.) rodikliams.

VDU ŽŪA tyrėjai jungiasi prie ES iniciatyvos „Pathways2Resilience“, siekdami stiprinti atsparumą klimato kaitai Alytaus regione

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) tyrėjai, jungdamiesi prie Europos Sąjungos (ES) iniciatyvos „Pathways2Resilience“ stiprinti atsparumą klimato kaitai Alytaus regione, pradeda įgyvendinti ES „Pathways2Resilience“ programos projektą. Šiame projekte bus rengiama Alytaus regiono atsparumo klimato kaitai strategija.

Projekto koordinatorius Lietuvoje – Alytaus regiono plėtros taryba, projekto partneriai: Vytauto Didžiojo universitetas, Alytaus miesto, Alytaus rajono ir Lazdijų rajono savivaldybės bei tyrimų, dizaino ir komunikacijos agentūra „The Critical“. Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2026 m. sausio mėn. 1 d. – 2027 m. birželio mėn. 30 d.

„Pathways2Resilience“ programa yra viena pagrindinių ES iniciatyvų, siekiančių stiprinti regionų atsparumą klimato kaitos pokyčiams ir spartinti prisitaikymą prie naujų aplinkos sąlygų.

Naujai atrinkti 62 Europos regionai jungiasi prie 38 regionų, pradėjusių dalyvavimą programoje dar 2024 m. rudenį. Naujai prisijungę regionai per 18 mėn. parengs stiprias atsparumo klimato kaitai strategijas, veiksmų ir investicijų planus. 2023 m. pradėta programa šiuo metu apima 100 vietos ir regioninių valdžios institucijų, kurios kartu reprezentuoja daugiau kaip 100 mln. Europos gyventojų.

„Nuoširdžiai sveikinu visus regionus, atrinktus į antrąją „Pathways2Resilience“ grupę“, – sako Europos Komisijos misijos „Prisitaikymas prie klimato kaitos“ vadovė Elina Bardram – „Kaip pavyzdinė iniciatyva, „Pathways2Resilience“ padeda ES misijai įgyvendinti savo tikslus ir kartu, per individualiai pritaikytą paramą bei tarpusavio mokymąsi, stiprinti regionų atsparumą klimato kaitai.“

„Tai reikšmingas žingsnis visam Alytaus regionui. Dalyvavimas „Pathways2Resilience“ programoje reiškia ne tik strateginį planavimą, bet ir realius sprendimus, kurie turės įtakos regiono ateičiai. Projekto metu Alytaus regionui bus parengta prisitaikymo prie klimato kaitos strategija bei veiksmų ir investicijų planai. Jie savivaldybėms, verslui ir bendruomenėms parodys kryptį, kur ir kaip investuoti norint sustiprinti regiono atsparumą, konkurencingumą ir pagerinti žmonių gyvenimo kokybę“, – teigia Alytaus regiono plėtros tarybos administracijos direktorė Jurgita Butrimaitė.

„Būti atrinktiems į „Pathways2Resilience“ programą – tai svarbus Vormso miesto ilgalaikio darbo, prisitaikant prie klimato kaitos, pripažinimas. Miestas yra viename šilčiausių Vokietijos regionų, todėl šią paramą panaudosime dar labiau stiprindami savo atsparumą klimato kaitai. Integruosime prisitaikymo prie karščių ir vandens išteklių valdymo strategijas bei mokysimės kartu su kitais Europos miestais, kurie susiduria su panašiais iššūkiais“, – sako Vormso miesto merė Stefani Rohr.

„Kaip urbanizuotas pakrantės regionas, patiriantis vis didesnį klimato kaitos spaudimą, tikimės gauti strategines gaires, ekspertinių žinių ir naudotis įrankiais, kurie padės kurti ilgalaikį ir integruotą prisitaikymo prie klimato kaitos planavimą“, – teigia Odesos srities Ukrainoje atstovas.

„Košicės savivaldos regionas jau seniai ir kryptingai formuoja žaliąją kryptį – glaudžiai bendradarbiaudamas su savivaldybėmis ir vietos partneriais bei taikydamas gamta grįstas prisitaikymo prie klimato kaitos priemones. Džiaugiuosi, kad Košicės regionas atrinktas dalyvauti „Pathways2Resilience“ programoje, nes didėjanti sausrų ir ekstremalių kritulių rizika bei didesnis nei vidutinis regiono pažeidžiamumas rodo sisteminių prisitaikymo priemonių būtinybę. Šis projektas leis modernizuoti regiono prisitaikymo strategiją, pasitelkti ekspertines žinias ir įsitraukti į prasmingus patirčių mainus su partneriais kituose regionuose“, – sako Košicės savivaldos regiono Slovakijoje prezidentas Rastislavas Trnka.

„Labai džiaugiamės, kad Rytų Islandija (Austurlandas) buvo atrinkta dalyvauti „Pathways2Resilience“ programoje. Regionas vis dažniau susiduria su klimato iššūkiais, ypač kaimo ir pakrančių bendruomenėse, o ši partnerystė padės gilinti žinias, kurti praktinius sprendimus ir ilgalaikio prisitaikymo pajėgumus“, – pasakoja Rytų Islandijos savivaldybių asociacijos pirmininkė Berglinda Harpa Svavarsdóttir.

„Prie programos prisijungus jau 100 regionų, „Pathways2Resilience“ kuria stiprų vietos bendruomenių tinklą, įsipareigojusį prisitaikyti prie klimato kaitos“, – teigia „Climate KIC“ vyresnysis patarėjas klimato kaitai atsparių regionų klausimais ir „Pathways2Resilience“ programos koordinatorius Tomas Koetz, ir priduria: antroji dalyvių grupė įneša naujos energijos ir skirtingų požiūrių, kurie padės paspartinti Europos kelią į atsparumą klimato kaitai būtent tada, kai šis kaitos poveikis vis stiprėja.

„Kaip programos koordinatoriai, mes didžiuojamės, kad ambicijas pavyksta paversti realiais veiksmais, saugančiais žmones, ekonomiką ir ekosistemas“, – sako T. Koetz.

Apie „Pathways2Resilience“ projektą

„Pathways2Resilience“ yra viena iš pagrindinių ES misijos „Prisitaikymas prie klimato kaitos“ iniciatyvų. ES misijos – tai nauji instrumentai, skirti paspartinti Europos žaliojo kurso įgyvendinimą penkiose prioritetinėse srityse, įskaitant prisitaikymą prie klimato kaitos.

Daugiau informacijos

Kvietimas jauniesiems mokslininkams: pirmosios tyrimų komandos kūrimas

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) skelbia kvietimą „Mano pirmoji tyrimų komanda“, skirtą jauniesiems mokslininkams pretenduoti į tyrėjų grupių vadovų pareigas.

Paskelbtas kvietimas sudaro sąlygas devyniems tyrėjams įsteigti pirmąsias savarankiškas mokslinių tyrimų grupes ir įgyvendinti nepriklausomus tyrimų projektus.

Į tyrėjų grupių vadovus gali pretenduoti mokslininkai, įgiję daktaro laipsnį per pastaruosius 7 metus iki paraiškų pateikimo termino pabaigos, t. y. 2026 m. vasario 8 d. Į šį laikotarpį neįskaičiuojamos motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogos arba ilgalaikio nedarbingumo laikotarpis. Svarbus atrankos kriterijus – iki paraiškų teikimo termino pabaigos kandidatai neturėtų būti vadovavę projektams, finansuotiems Lietuvos mokslo tarybos pagal priemones arba programas, išvardytas kvietimo sąlygose (žr. detalesnę informaciją apie kvietimą).

Atrinkti mokslininkai bus kviečiami pasirašyti 3 metų trukmės darbo sutartį, jų mokslinio projekto įgyvendinimui skiriant iki 350 tūkst. eurų finansavimą (projektai prasidės ne vėliau kaip 2026 m. rugsėjo 1 d.). Projektų tyrimų kryptys turėtų sietis su Lietuvos sumaniosios specializacijos prioritetinėmis sritimis, kurios yra pateiktos čia.

Paraiškos priimamos devyniose tematikose:

  • Sveikatos raštingumo technologijos ir inovacijos skaitmeninėje visuomenėje: skaitmeninių sprendimų vaidmuo sveikatos raštingumo stiprinime ir informacinės nelygybės mažinime.
  • Metagenominiai tyrimai ankstyvai biologinių grėsmių stebėsenai.
  • Elektrinių impulsinių laukų poveikio ląstelėms ir audiniams tyrimai bei taikymai biotechnologijoje ir medicinoje.
  • Biožaliavų kokybės išsaugojimas taikant pažangius agrobiotechnologijos sprendimus.
  • Holistinis bioplastikų ir kitų bioskaidžių medžiagų integravimo į biodujų gamybos sistemas vertinimas.
  • Metodai ir įrankiai didžiųjų kalbos modelių lietuvių kalba tobulinimui.
  • Audiovizualinių medijų inovacijų reikšmė sporto organizacijų marketingo strateginiam konkurencingumui globalioje rinkoje.
  • Demokratinės hibridinės erdvės: audiovizualinės inovacijos, bendruomenių ateitys ir ekosisteminė vaizduotė krizių akistatoje.
  • Autonominių žemės ūkio inžinerinių technologijų įtaka tvariam ūkininkavimui.

Paraiškos priimamos iki 2026 m. vasario 8 d. 24 val. (EET) užpildant šią formą.

Detalesnė informacija apie kvietimą.

Pareiškėjų asmens duomenys bus tvarkomi vadovaujantis galiojančiais asmens duomenų apsaugos teisės aktais, siekiant administruoti kvietimą, bendrauti su pareiškėjais dėl kvietimo ir vertinti pateiktas paraiškas. Duomenys bus saugomi tik tiek laiko, kiek būtina šiems tikslams pasiekti. Asmens duomenų pateikimas yra savanoriškas, o pareiškėjai turi teisę bet kuriuo metu atšaukti savo sutikimą, nedarant poveikio iki sutikimo atšaukimo atlikto duomenų tvarkymo teisėtumui.

„Mano pirmoji tyrimų komanda“ – tai Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos finansuojama programa pagal pažangos priemonės Nr. 12-003-03-06-01 „Gerinti mokslo ir studijų aplinką“ veiklą „Tyrėjų karjeros patrauklumo didinimas ir protų cirkuliacijos skatinimas – Mano pirmoji tyrimų komanda“, įgyvendinama kartu su Lietuvos mokslo taryba ir skirta pradedantiesiems tyrėjams. Programa suteikia galimybę jaunosios kartos mokslininkams įkurti ir vadovauti savo pirmajai mokslinių tyrimų grupei, plėtoti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklas, užmegzti tarptautinį bendradarbiavimą ir kryptingai formuoti mokslinę karjerą.

Naujos galimybės senovinės medienos tyrimuose: VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto genetikams iš skulptūros žievės pavyko išskirti DNR

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Miško genetikos ir fiziologijos laboratorijos doktorantė Ilona Kavaliauskienė ir M. K. Čiurlionio muziejaus darbuotojai DNR pavydžių ėmimo metu iš skulptūros vidinės dalies. D. Danusevičiaus nuotr. 

Šiuolaikiniai genetiniai tyrimai vis dažniau peržengia laboratorijų ribas ir tampa svarbiu įrankiu kultūros paveldo, istorijos bei inovacijų sinergijoje. Naujosios technologijos ne tik plečia mokslo galimybes, bet ir atveria naujus kelius geriau suprasti praeitį. Vienas iš tokių pavyzdžių – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkų atliktas tyrimas, parodęs, kad medžio kūriniai gali atskleisti ne tik istorinę, bet ir genetinę informaciją.

Į VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto mokslininkus kreipėsi M. K. Čiurlionio muziejaus atstovai, prašydami nustatyti, iš kokios medžių rūšies žievės buvo padaryta senovinė skulptūra „Priespauda“.

Šias skulptūras 1940 m. menininkė pagamino iš Kauno miesto Ulmus spp. rūšies medžių žievės, siekdamas pagerbti 1863 m. sukilimo prieš Rusijos okupaciją laisvės kovotojus.

VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Miško genetikos ir fiziologijos laboratorijos doktorantė Ilona Kavaliauskienė optimizavo standartinius DNR išskyrimo iš negyvos medienos protokolus ir panaudojo rūšiai specifinius DNR žymenis bei turimą referencinę DNR biblioteką.

„Šiame projekte pirmasis svarbus atradimas buvo sėkmė išgauti kokybišką DNR iš skulptūros sausos žievės vidinių audinių. Antra, Bayesio genetinis priskyrimas, pagrįstas 7 branduolinės DNR-SSR lokusais su 95 % tikimybe atmetė Ulmus leavis ir nurodė 49 % tikimybę, palyginti su 4 % tikimybe  Ulmus glabra. Šie rezultatai atveria naujas galimybes senovinių medienos DNR tyrimuose (aDNA), pavyzdžiui, medžių rūšių ar net medienos produkto kilmės vietos identifikavime“, – sako prof. dr. VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto prof. dr. Darius Danusevičius.

Mokslas keičia požiūrį į atliekas: antrinių žaliavų panaudojimas – raktas į sveikesnį ir saugesnį maistą

Jaunoji mokslininkė Laura Rakauskaitė doktorantūros tyrime ieško inovatyvių sprendimų, kaip iš augalų šalutinių produktų išgauti vertingas medžiagas, galinčias pakeisti sintetinius maisto konservantus. Pasitelkdama modernias technologijas ir tvarius metodus, ji ne tik prisideda prie maisto saugos gerinimo, bet ir šviečia visuomenę – dažnai tai, ką laikome atliekomis, gali tapti raktu į sveikesnį ir tvaresnį rytojų.

Natūralūs maisto konservantai = saugesnis ir sveikesnis maistas

Lauros doktorantūros tyrimų laukas susijęs su skirtingų morkų veislių lapų analize. „Naudodama inovatyvius metodus bei laboratorinę įrangą, iš morkų lapų gaminu ekstraktus ir vertinu, kokia yra jų sudėtis – kokios medžiagos juos daro naudingais. Geriausius ekstraktus testuosiu su įvairiomis bakterijomis ir analizuosiu, ar šie ekstraktai gali slopinti bakterijų veiklą. Praktikoje tai galėtų padėti kuriant natūralius maisto konservantus. Pavyzdžiui, praturtinus mėsos produktus tokiais ekstraktais, jie galėtų ilgiau išlikti saugūs be sintetinių priedų. Atliekamu tyrimu siekiama rasti natūralių būdų, kaip maistas būtų saugesnis ir sveikesnis, o šalutiniai produktai būtų sunaudoti efektyviau“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) doktorantė.

Pasak pašnekovės, jau dabar maisto produktų ar kosmetikos parduotuvėse galima rasti prekių, kurios yra praturtintos šalutiniais produktais. „Pavyzdžiui, maisto pramonėje iš vaisių ir daržovių atliekų gaminami natūralūs konservantai ar maisto papildai. Kosmetikoje iš augalinių likučių kuriami kremų ingredientai ar kaukės. Manau, kad ateityje ši sritis tik plėsis, nes verslui ir vartotojams tvarumas, natūralūs sprendimai ir atliekų mažinimas yra vis didesnę reikšmę kelianti tema“, – kalba jaunoji mokslininkė.

Tai, kas vadinama atliekomis, turi ypatingą vertę

Panaudojant antrines žaliavas naujų produktų kūrime – pavyzdžiui, maisto papildų, natūralių konservantų ar kosmetikos ingredientų – sumažinamas atliekų kiekis, tausojami gamtos ištekliai ir prisidedama prie žiedinės ekonomikos principų užtikrinimo. „Visuomenė jau dalinai supranta šių produktų vertę, tačiau reikia dar daugiau paskatinimo ir švietimo. Svarbu ne tik gamintojams, bet ir vartotojams parodyti, kad tai nėra atliekos, atvirkščiai, tai – vertingi ingredientai, kurie gali būti naudingi sveikatai, aplinkai ir tvariai gamybai“, – vardija pašnekovė.

Doktorantė tyrime šakniavaisinių daržovių šalutinių produktų biorafinavimą (procesas, kurio metu iš biomasės išgaunamos vertingos medžiagos) atlieka naudodama mikrobangų ir ultragarso technologijas. „Tai yra tvaresnis ir efektyvesnis būdas išgauti naudingus junginius iš augalų lapų. Tradiciniai metodai dažnai reikalauja sunaudoti didelį cheminių reagentų kiekį arba trunka itin ilgai. Tuo tarpu šie metodai leidžia sutrumpinti procesą, sunaudoti mažiau energijos ir cheminių medžiagų. Šis ekstrahavimo metodas – tvarus, leidžiantis efektyviai panaudoti šalutines augalų dalis, mažinti atliekas ir prisidėti prie aplinkai draugiškų produktų kūrimo“, – akcentuoja pašnekovė.

VDU Žemės ūkio akademijos doktorantė Laura Rakauskaitė

Paklausta, ar mokslininkų vykdomi ir pristatomi tyrimai keičia visuomenės požiūrį į kasdienius vartojimo įpročius, doktorantė sako, kad einant mokslo ir žinių keliu į paprastus ir kasdienius dalykus – maistą, pakuotes ar net į tai, ką laikome atliekomis – pradedama žiūrėti kitomis akimis.

„Ateina suvokimas, kad didelė dalis to, ką išmetame, iš tikrųjų gali turėti vertę. Manau, kad tokios žinios palaipsniui persiduoda ir visuomenei: žmonės vis dažniau domisi, ką vartoja, iš kur tai atkeliauja ir ar galima rinktis tvaresnius sprendimus. Taip mokslas keičia mūsų kasdienius įpročius“, – sako jaunoji mokslininkė.

Pasirinkimas, atvėręs perspektyvų ir modernų mokslo pasaulį

Mintimis grįždama į mokyklos suolą, Laura sako tada dar neturėjusi itin aiškaus plano, kurią studijų kryptį pasirinkti. „Tik dvyliktos klasės pabaigoje, po egzaminų, nusprendžiau pasirinkti maisto saugos kryptį. Šį pasirinkimą lėmė artimųjų paskatinimas – mano tėtis dirbo maisto gamybos įmonėje ir man patarė, kad ši sritis yra perspektyvi ir suteikianti daug galimybių, o iš jo patirties mačiau, kad darbas šioje sferoje yra įdomus ir įvairiapusis“, – sako Laura.

„Mano akademinis kelias prasidėjo Kauno kolegijoje, kur įgijau profesinio bakalauro laipsnį – studijavau maisto saugos studijų programoje. Jaučiau, kad ši sritis yra artima širdžiai, todėl gilinti žinias nusprendžiau ir toliau. VDU Žemės ūkio akademijoje pasirinkau išlyginamąsias studijas, vėliau studijavau magistrantūroje, o dabar žinių ir mokslo kelią tęsiu doktorantūroje. VDU Žemės ūkio akademija žaviuosi dėl kelių priežasčių: išlyginamosios studijos suteikė tvirtą pagrindą teorijai ir praktikai. Magistrantūros studijos leido gilintis į pasirinktą mokslo kryptį, įgyti specializuotų žinių, dalyvauti konferencijose ir pradėti mokslinį darbą. Doktorantūra suteikia galimybę dalyvauti vykdant tyrimus, plėtojant naujas idėjas. Mano nuomone, VDU Žemės ūkio akademija gali suteikti platų studijų programų spektrą jaunuoliams žemės ūkio, maisto, miškininkystės, aplinkos inžinerijos, bioekonomikos ir tvarumo srityse“, – vardija pašnekovė ir priduria, jog šių sričių svarba sprendžiant klimato kaitos, maisto saugos ir tvarumo keliamus iššūkius – itin reikšminga.

Aktyviai merginai VDU Žemės ūkio akademija tapo ne tik studijų erdve, bet ir neatsiejama gyvenimo dalimi. „Akademijoje ne tik gilinu žinias savo srityje, bet ir formuoju profesionalius ryšius, dalyvauju akademinės bendruomenės organizuojamose veiklose bei atrandu naujas galimybes asmeniniam ir profesiniam augimui“, – vardija doktorantė, pridurdama, jog baigusi doktorantūros studijas profesinėje veikloje praktinę patirtį tikisi derinti su mokslo naujovėmis, prisidėti prie naujų sprendimų kūrimo ir perduoti žinias kitiems.

Informacija apie registraciją į dalykus

Sausio 26–30 dienomis vyks pirmasis registracijos į 2025/2026 m. m. pavasario semestro studijų dalykų paskaitas, seminarus, pratybas ir laboratorinius darbus etapas. Šiame etape į dalykus registruojasi:

  • Nuolatinės ir ištęstinės formų bakalauro ir vientisųjų studijų studentai.
  • Nuolatinės ir ištęstinės studijų formų magistrantai.
  • Nuolatinės ir ištęstinės studijų formų profesinių studijų studentai.
  • Klausytojai.
  • Vizituojantys studentai.

Registracija vyks tik elektroniniu būdu, prisijungus prie VDU Studentų portalo (SP).

Prisijungimo vardas yra: vardas.pavarde (mažosiomis raidėmis, be lietuviškų raidžių) ir slaptažodis. Jei studentas pamiršo slaptažodį, jis gali jį vėl susikurti, apsilankydamas šiame tinklalapyje.

Instrukcijos slaptažodžio keitimui.

Registracijos į dalykus taisyklės

Studijų tvarkaraščiai