„Ką pasėsi… 2026“: nuo atradimų iki sprendimų – 30 metų žemės ūkio pažangos

2026 m. kovo 26–28 d. VDU Žemės ūkio akademijoje vyks jubiliejinė, 30-oji tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi…“, žyminti reikšmingą Lietuvos agroverslo istorijos etapą. Startavusi kaip gana nedidelė ekspozicija, per tris dešimtmečius įsitvirtino kaip didžiausia Baltijos šalių žemės ūkio inovacijų ir aktualijų platforma, neužleidžianti savo pozicijų ir šiandien. Kasmet parodoje susitinka svarbiausi agrosektoriaus žaidėjai, o pasirengimas renginiui jau dabar vyksta labai intensyviai, vietų parodos ekspozicijose sparčiai mažėja.

Parodos vaidmuo šiuo metu yra didesnis nei bet kada. Agrosektoriaus bendruomenė susiduria su vis naujais iššūkiais, tokiais kaip besikeičiančio klimato poveikis ūkininkavimo sistemoms, nuolat kintantis reglamentavimas ir būtinybė prisitaikyti prie ES žaliojo kurso reikalavimų, sektoriaus technologinė transformacija, stiprėjanti konkurencija sektoriuje ir kita. Paroda tampa platforma, kur visi svarbiausi klausimai sprendžiami praktiškai, ieškant sisteminių sprendimų, pastebi renginio organizatoriai. Todėl neatsitiktinai artėjančios parodos pagrindinė tema yra „Atsparumas ateities iššūkiams“, apimanti daugybę dedamųjų, nuo technologinių iki socialinių inovacijų. Parodos simboliu pasirinktas sodas – erdvinė konstrukcija, kurioje persipina tradiciniai šiaudo ir modernūs metalo konstrukcijos elementai, simbolizuojantys tradicijų persipynimą su naujumu ir modernumu. Kartu tai bendrystės, tęstinumo ir kūrybiškumo ženklas. Jis simbolizuoja, kad kiekvienas dalyvis, kiekvienas lankytojas prisideda prie parodos, atnešdamas savo dalelę į bendrą visų kuriamą ir puoselėjamą tradiciją.

Agroverslo inovacijų, rinkos lyderių ir startuolių susibūrimas vienoje erdvėje

Jubiliejinės, 30-osios parodos moto yra „Kartu užaugome“. Didelė dalis dalyvių parodoje dalyvauja nuolat, o kiekvienas jų sugrįžimas liudija apie stiprėjantį ryšį su klientais ir parodos teikiamą naudą. Parodos dalyvių kelias per tris dešimtmečius tapo neatsiejama parodos „Ką pasėsi…“ istorijos dalimi – jie augo kartu su paroda, o paroda augo kartu su jais. Kaip rodo parodų dalyvių apklausos, buvimas parodoje ne tik leidžia pristatyti naujausius produktus ir technologijas, pasitikrinti rinką, bet ir užmegzti tiesioginius tvirtus ryšius su savo klientais, kurie neretai jau parodos metu tampa rimtais kontraktais. Paroda ne tik naujausių technologijų demonstravimas, dalinimasis žiniomis, bet ir šventė, emocija, visus persmelkianti bendrumo dvasia. Vietą čia atranda ir naujai dalyvaujančios įmonės, startuoliai, nes tai puiki proga įvertinti rinkos poreikius, užmegzti naujų kontaktų.

Pagrindinės parodos ekspozicijų tematikos yra: žemės ūkio technika; derliaus apdorojimo ir sandėliavimo įranga; sėklos, augalų apsaugos priemonės ir trąšos; produktai ir įranga gyvulininkystei, paukštininkystei ir žuvininkystei; miškų ir komunalinio ūkio technika; statyba, vandentvarka, šilumos ūkis ir kenkėjų prevencija; įranga ir įrankiai sodui bei daržui; atsarginės dalys, padangos, tepalai, talpos, darbo rūbai; skaitmeninės technologijos žemės ūkiui; žemės ūkio mokslas, konsultacinės paslaugos, leidiniai; draudimo ir kitos finansinės paslaugos žemės ūkiui; visureigiai ir specialieji automobiliai žemės ūkiui.

Inovacijų TOP10 – sektoriaus tobulėjimo atspindys

Vienas iš svarbių parodos akcentų yra eksponatų vertinimo konkursas, kuriame kasmet atrenkami dešimt pažangiausių ir rinkai aktualiausių technologinių sprendimų. Per daugiau nei dvidešimt metų ši iniciatyva tapo kokybės etalonu sektoriuje. Per parodų istoriją įteikta daugiau kaip 200 medalių – skulptoriaus Marijaus Petrausko autorinių kūrinių.

Gauti medalį už savo produktą pretenduoti gali visos parodoje dalyvaujančios įmonės, pateikusios paraiškas. Vertinant eksponatus atsižvelgiama į tokius kriterijus kaip eksponatų dizainas, išskirtinumas ir inovatyvumas, poveikis žmogui ir aplinkai, rinkos dydis ir plėtros potencialas. Gautas apdovanojimas įmonėms yra kur kas daugiau nei simbolinis įvertinimas – jis demonstruoja, kokie technologiniai sprendimai šiuo metu turi didžiausią reikšmę, į ką turėtų orientuotis modernus ūkis.

Dialogas ir sprendimai – parodos seminaruose ir diskusijose

Parodos šviečiamoji programa tradiciškai kasmet apima apie 50 renginių. Tai moksliniai-praktiniai seminarai ir gyvos diskusijos aktualiausiomis žemės ūkio temomis, taip pat technikos ir technologijų demonstracijos, kuriose lankytojai gali realiomis sąlygomis pamatyti, kaip veikia naujausi sprendimai ir technologijos, palyginti skirtingų modelių privalumus ir trūkumus.

Įmonės, dalyvaujančios parodoje, taip pat gali siūlyti seminarų, diskusijų temas ir dalyvauti parodos šviečiamojoje programoje.

„Ką pasėsi… 2026“ kviečia būti pokyčių dalimi

Įmonių registracija dalyvauti parodoje „Ką pasėsi… 2026“ vyksta „Expo Academia“ svetainėje. Parodoje laukiami tiek ilgamečiai partneriai, tiek naujos įmonės, norinčios pristatyti savo sprendimus auditorijai, kuri formuoja Lietuvos žemės ūkio ateitį.

Įmonės gali registruotis dalyvauti ekspozicijoje, pareikšti norą rengti seminarą parodos metu, tapti parodos partneriu, pildyti paraišką medaliui gauti, prisistatyti specialiame jubiliejinei parodai skirtame žurnalo „Mano ūkis“ numeryje, dalyvauti parodos dalyvių šventiniame vakare.

Renginys žada ne tik įsimintiną atidarymo ceremoniją, gausią ekspoziciją, bet ir prasmingas diskusijas, naujus verslo kontaktus ir galimybę tapti reikšmingos agroinovacijų istorijos dalimi.

Registracija į parodą vyksta iki 2026 m. vasario 20 d.

2025 m. paroda buvo rekordinė – trys paviljonai, 10 ha lauko ekspozicijų, daugiau kaip 400 dalyvių ir vienas didžiausių lankytojų srautų renginio istorijoje. Ateinanti jubiliejinė „Ką pasėsi… 2026“ tikėtina sumuš naujus lankomumo ir dalyvių skaičiaus rekordus.

Organizatoriai nuoširdžiai kviečia visus, kuriems rūpi Lietuvos agrosektorius, kitų metų kovo 26–28 dienomis susitikti VDU Žemės ūkio akademijoje, jubiliejinėje, 30-ojoje „Ką pasėsi… “.

VDU ŽŪA teatras „Jovaras“ kviečia į jaukų Advento poezijos vakarą

Gruodžio 4 d. 19 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) teatras „Jovaras“ kviečia į jaukų Advento poezijos vakarą.

Advento poezijos vakaras vyks VDU ŽŪA Iškilmių salėje (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.).

Mineralinio azoto ir sieros tyrimai 2025 m. rudenį: ką svarbu žinoti prieš 2026 m. pavasarį?

Dirvožemyje esantis mineralinis azotas yra svarbus žemės ūkio augalų produktyvumo ir aplinkosaugos rodiklis, nes jo kiekiai tiesiogiai priklauso nuo dirvožemio granuliometrinės sudėties, ūkininkavimo intensyvumo ir regioninių sąlygų. Ankstesni tyrimai rodo, kad kai kuriuose šalies regionuose dėl intensyvaus azotinių trąšų naudojimo dirvožemyje susikaupia pakankamai ar net per daug mineralinio azoto (N_min). Nors tai ir didina augalų derlių, ilgainiui tokios tendencijos skatina dirvožemio degradaciją bei nitratų išplovimą į vandens telkinius. Siekiant įvertinti realią situaciją šalyje ir užtikrinti tvarią maisto gamybą bei aplinkosaugą, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Nacionalinė aplinkos ir žemės ūkio laboratorija atnaujino N_min stebėseną. Ji vykdoma remiantis naujai patvirtinta metodika, rudenį surinkus ir išanalizavus daugiau kaip 260 dirvožemio ėminių iš įvairių Lietuvos vietovių.

Mineralinio azoto kiekiai buvo vertinti skirtinguose šalies dirvožemio rajonuose ir zonose, taip pat po augintų ir augančių augalų bei skirtingos granuliometrinės sudėties dirvožemiuose. Tyrimo duomenimis, šalies žemės ūkio naudmenose N_min 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje sukaupta vidutiniškai 53 kg/ha. Tačiau atskirose šalies zonose N_min skirtumai ryškūs: Vakarų Lietuvoje – 46 kg/ha, Rytų Lietuvoje – 42 kg/ha, o Vidurio Lietuvoje – 68 kg/ha. Šiuos pokyčius iš dalies lėmė vyravusios meteorologinės sąlygos. Šiltesnė nei įprasta pavasario temperatūra visoje šalyje skatino organinės medžiagos mineralizaciją, tačiau regioniniai kritulių skirtumai galėjo įtakoti nevienodą N_min kiekį ir jo migraciją dirvožemyje. Vidurio Lietuvoje dėl šiltesnio ir sausesnio laikotarpio susikaupė daugiausia N_min, o Vakarų Lietuvoje gausūs krituliai vasaros ir rudens laikotarpiais lėmė didelį nitratų išplovimą ir mažiausius N_min likučius dirvožemiuose.

Vertinant N_minkiekį atskiruose šalies dirvožemio rajonuose, dideliu N_min kiekiu (daugiau nei 80 kg/ha) išsiskyrė Vidurio Lietuvos žemumos vakarinė dalis – Kėdainių, Radviliškio, Šiaulių ir Akmenės savivaldybių rajonų dirvožemiai. Vidutiniai (60–70 kg/ha) N_min kiekiai nustatyti Nemuno žemupyje (Jurbarko, Šakių, Vilkaviškio r. ir Marijampolės sav. ) ir Vidurio Lietuvos žemumos vidurinėje dalyje (Joniškio, Pakruojo, Pasvalio, Biržų ir Panevėžio sav. r.). Mažiausi N_min kiekiai nustatyti (<30 kg/ha) Baltijos aukštumos rytinės dalies bei Pietryčių Lietuvos lygumos pietinės ir centrinės dalių dirvožemiuose. Taip pat maži N_min (30–40 kg/ha) kiekiai nustatyti daugelyje Vakarinės ir Rytinės Lietuvos dirvožemio rajonuose. Vakarų Lietuvoje tai siejama su didesne metine kritulių norma ir lietingesniais gegužės–liepos bei rugsėjo mėnesiais, kurie lėmė intensyvesnį mineralinio azoto išplovimą jau vasaros-rudens laikotarpiais, o Rytų Lietuvoje – su vyraujančia lengvesne granuliometrine dirvožemių sudėtimi, dėl kurios nitratai taip pat linkę greičiau išsiplauti į gruntinius vandenis.

2025 m. rudenį atlikti tyrimai parodė, kad N_min kiekiai 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje skirtingose šalies zonose buvo nevienodi. Vakarų ir Rytų Lietuvoje dominavo labai mažai (≤35 kg/ha) N_min turintys dirvožemiai – atitinkamai 49,2 ir 53 % aikštelių, o didelio azotingumo (>105 kg/ha) – vos 3,2 % ir 2,9 %. Vidurio Lietuvoje N_min pasiskirstymas buvo palankesnis: mažo (36–70 kg/ha) azotingumo dirvožemiai sudarė trečdalį (33,4 %), vidutinio (71–105 kg/ha) – beveik penktadalį (18,2 %), o labai mažo ir didelio – po 24,2 % visų tirtų aikštelių. Šiuos N_min skirtumus šalies zonose papildomai paaiškina vyraujanti skirtinga dirvožemių granuliometrinė sudėtis. Didžiausi N_min kiekiai nustatyti sunkesnės granuliometrinės sudėties dirvožemiuose (vidutinio sunkumo ir sunkiuose priemoliuose, moliuose), kuriuose vidurkis siekia 63 kg/ha, o mažiausi – lengvuose (smėliuose) – tik 44 kg/ha. Todėl šalies zonose, kuriose vyrauja sunkesni dirvožemiai (ypač Vidurio Lietuvoje), natūraliai susikaupia daugiau N_min.

Pagal dirvožemio sluoksnius daugiausia N_min sukaupta viršutiniame 0–30 cm sluoksnyje – 37 kg/ha, o 30–60 ir 60–90 cm – atitinkamai 16 ir 11 kg/ha. Šiltas ir drėgnas rugsėjis paskatino intensyvesnę organinių medžiagų mineralizaciją ir amoniakinio azoto nitrifikaciją, todėl būtent 0–30 cm sluoksnyje rudenį dėl šių priežasčių galėjo būti fiksuotos didesnės N_min atsargos. Labiausiai išsiskyrė Vidurio Lietuva, kur šiame sluoksnyje N_min nustatyta 51 kg/ha, palyginti su 29 kg/ha Rytų Lietuvoje ir 32 kg/ha Vakarų Lietuvoje.

Vertinant mineralinį azotą pagal auginamus augalus, mažiausi N_min kiekiai nustatyti daugiamečių žolių ir ganyklų plotuose (26 kg/ha), kur dirvožemis nuolat dengiamas augalų danga, azotas intensyviai naudojamas, o tręšimas paprastai yra mažesnio intensyvumo. Po vasarojaus (39 kg/ha) ir kaupiamųjų augalų ar kukurūzų (40 kg/ha) rasti N_min kiekiai – vidutiniai, nes šie augalai sezono metu sunaudoja nemažai azoto, tačiau dažnai tręšiami saikingai, o jų derliaus nuėmimo laikas sutampa su aktyvia mineralizacija. Ryškiau išsiskiria plotai, kuriuose augo žiemkenčiai – čia rudenį N_min kiekis siekė vidutiniškai 56 kg/ha. Tai siejama su didesniu tręšimo fonu ir intensyvesne šiaudų masės mineralizacija po derliaus nuėmimo. Didžiausi (70 kg/ha) N_min kiekiai nustatyti žieminių rapsų ir iš rudens sėtų žiemkenčių laukuose, kurie per vegetaciją paprastai tręšiami intensyviausiai, o rudenį susidariusios šiltos ir drėgnos sąlygos skatina papildomą organinės medžiagos skaidymąsi dirvožemyje. Tokiuose plotuose dėl intensyvaus ūkininkavimo ir gausesnio tręšimo rudenį dirvožemyje išlieka didžiausios N_min atsargos.

Tyrimai parodė, kad 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje nitratinis azotas sudaro pagrindinę mineralinio azoto dalį 78–88 % viso N_min, o jo kiekiai labai priklauso nuo priešsėlio. Daugiausia nitratų nustatyta po esamų žiemkenčių ir rapsų (62 kg/ha), taip pat po augusių žiemkenčių (47 kg/ha). Mažiausi nitratų kiekiai fiksuoti daugiametėse žolėse ir ganyklose (tik 15 kg/ha). Amoniakinio azoto kiekiai dirvožemyje buvo gerokai mažesni ir tarp skirtingų priešsėlių skyrėsi nežymiai – vidutiniškai nuo 8 iki 11 kg/ha. Tai rodo, kad didžiausi mineralinio azoto svyravimai yra susiję su nitratine frakcija, o amonio kiekiai išlieka gana stabilūs, nepriklausomai nuo žemės naudojimo ir auginamų augalų.

Pirmą kartą stebėsenos laikotarpiu mineralinis azotas buvo tirtas ekologiniuose laukuose ir laukuose, kur auginami trumpos rotacijos tuopų želdiniai. Tyrimai parodė, kad tuopų želdinių plotuose N_min įtakos turėjo jų tręšimas. Tręštuose plotuose N_minkiekiai buvo didesni ir tolygiau pasiskirstę dirvožemio profilyje – 0–30, 30–60 ir 60–90 sluoksniuose nustatyta atitinkamai 7, 6 ir 5 kg/ha. Netręštuose plotuose daugiau N_min sukaupta tik viršutiniame sluoksnyje (7 kg/ha), o gilesniuose 30–60 ir 60–90 cm – atitinkamai 4 ir 3 kg/ha. Tai atitinka tuopų biologinius ypatumus: sparčiai augantys medžiai, turintys intensyvią ir gilią šaknų sistemą, efektyviai sunaudoja prieinamą azotą, todėl tręštuose želdiniuose jis geriau integruojamas į medžių augimo procesus.

Ekologiniuose laukuose, kuriuose augo daugiametės žolės, N_min kiekiai 0–30 cm sluoksnyje siekė apie 10 kg/ha, o gilesniuose 30–60 ir 60–90 cm sluoksniuose N_minbuvo panašus – apie 4 kg/ha. Arimo plotuose, auginant žiemines kultūras, viršutinis 0–30 cm sluoksnis turėjo daugiau azoto – 23 kg/ha, tuo tarpu gilesniuose sluoksniuose (30–60 ir 60–90 cm) N_minkiekiai nesiskyrė ir svyravo apie 6 kg/ha. Šie skirtumai atspindi auginamų augalų biologinius ypatumus ir skirtingas ūkininkavimo praktikas: daugiametės žolės kaupia azotą lėtai, daugiausia paviršiuje, o arimo plotuose N_minkoncentracija viršutiniame sluoksnyje didesnė dėl neseniai mineralizuotų organinių liekanų. Be to, ekologiniuose laukuose dėl riboto tręšimo ir nuolatinės šaknų masės paviršiuje azotas dažniau lieka organinėse formose, todėl N_min būna mažiau, o arimo plotuose dirvos dirbimas ir intensyvesnė augalininkystė skatina greitesnę organinės medžiagos skaidymąsi bei trumpalaikį N_min padidėjimą viršutiniame sluoksnyje.

Rudenį, kartu su mineralinio azoto (N_min) tyrimais, buvo atlikta ir mineralinės sieros (S_min) stebėsena. Iš įvairių Lietuvos vietovių surinkta ir išanalizuota daugiau kaip 130 dirvožemio ėminių.

Jei mineralinės sieros kiekis dirvožemyje yra mažesnis nei 10 kg/ha, augalai prastai įsisavina azotą, todėl šis rodiklis ypač svarbus rapsams ir intensyviai auginamiems javams. Tačiau atliktais tyrimais S_min trūkumo (<10 kg/ha), galinčio riboti azoto įsisavinimą, nustatyta nebuvo. Daugiausia tyrimų aikštelių (37 %) 0–60 cm gylyje turėjo vidutinį S_min kiekį – 20–30 kg/ha. Ketvirtadalyje (26 %) jų nustatyta mažai S_min – 10–20 kg/ha. Penktadalis aikštelių turėjo daugiau nei 40 kg/ha S_min, rodantį pakankamas sieros atsargas daugelyje šalies vietovių.

Vidutiniškai šalies dirvožemiuose 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje S_min nustatyta 29 kg/ha, o atskirose šalies zonose – Vakarų, Rytų ir Vidurio Lietuvoje – atitinkamai 23, 26 ir 34 kg/ha.

Mineralinės sieros kiekiai 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje priklauso nuo priešsėlio ir žemės naudojimo intensyvumo. Daugiausia S_min nustatyta esamų žiemkenčių ir rapsų bei po buvusių šių augalų – atitinkamai 32,5 ir 28,5 kg/ha. Vidutiniai kiekiai fiksuoti po buvusių kaupiamųjų kultūrų, rapsų, kukurūzų – apie 26 kg/ha. Mažiausi S_min kiekiai nustatyti daugiametėse žolėse ir ganyklose – 24 kg/ha, bei po vasarojų –(17 kg/ha, kas gali riboti azoto įsisavinimą intensyviai auginamose kultūrose.

Šį rudenį Vidurio Lietuvoje dirvožemio N_min kiekiai yra pakankamai dideli, tačiau jų išsilaikymas priklausys nuo žiemos sąlygų. Jei žiema, kaip ir pernai, bus be pašalo, o kritulių iškris daug, tikėtinas ryškus nitratinio azoto išplovimas į gilesnius, augalams nepasiekiamus sluoksnius. Rytų ir Vakarų Lietuvoje, kur rudenį N_min atsargos buvo mažesnės, pavasarį jų natūraliai nepadaugės, nes žiemą organinės medžiagos mineralizuojasi lėtai. Todėl šiose zonose ypač svarbu laiku ir tiksliai patręšti augalus, net ir mažesnėmis normomis. Tuo tarpu Vidurio Lietuvoje, kur rudenį N_min sukaupta daugiau, būtina anksti pavasarį atlikti dirvožemio tyrimus. Jei N_min kiekis viršys 60 kg/ha, reikės koreguoti azoto trąšų normas – pertekliaus vengimas padės optimizuoti trąšų sąnaudas ir sumažinti išplovimo riziką intensyviose augalininkystės sistemose.

Praktiniai patarimai 2026 metų pavasariui

Atlikite pavasarinius N_min tyrimus savo laukuose – tai padės tiksliai nustatyti azoto trąšų poreikį.
Taupykite trąšas ten, kur N_min atsargos didelės (>60 kg/ha).
Planuokite azoto tręšimą skirtingais laikotarpiais – tai leidžia geriau prisitaikyti prie augalų azoto poreikio visos vegetacijos metu.
Nepamirškite sieros – be jos azotas nebus efektyviai įsisavinamas.
Stebėkite pasėlių būklę: vešlūs, intensyviai žali augalai rodo pakankamą azoto kiekį, o užmirkę plotai ar prastai augantys augalai gali indikuoti riziką dėl nepakankamo azoto kiekio ar per didelio drėgmės poveikio.“

Informacinį straipsnį parengė:

Dr. Lina Žičkienė ir dr. Aistė Masevičienė

VDU ŽŪA Nacionalinė aplinkos ir žemės ūkio tyrimų laboratorija

VDU seminaras „Mokslo pristatymas verslui: kaip susikalbėti ir būti išgirstiems?“

Gruodžio 4 d. Vytauto Didžiojo universiteto Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras (VDU KTPC) kviečia mokslininkus, doktorantus ir magistrantus į seminarą: „Mokslo prisistatymas verslui: kaip susikalbėti ir būti išgirstiems?“

Ar dar tik pradedi domėtis bendradarbiavimo su verslu galimybėmis? O gal jau esi turėjęs susitikimų su verslo atstovais, bet po jų jauteisi tarsi kalbėdamas skirtingomis kalbomis?

Šis seminaras – puiki galimybė geriau suprasti, kaip efektyviai pristatyti savo mokslines idėjas bei tyrimus verslui.

Renginio metu sužinosite:

Bendradarbiavimo su verslu ypatumus: kodėl mokslo ir verslo atstovams neretai sunku susikalbėti ir kokie principai padeda įveikti barjerus;
Bendradarbiavimo būdus: kokios formos ir modeliai yra veiksmingiausi skirtingose situacijose;
Pagrindinius iššūkius: kur dažniausiai dialogas užstringa, kaip to išvengti ir pasiruošti susitikimams su verslu;
Bendradarbiavimo naudą: kokią vertę moksliniai tyrimai gali suteikti įmonėms ir kokia nauda grįžta mokslininkui;
Atsiveriančias galimybes: kaip išnaudoti ryšius su verslu projektams, inovacijoms ir profesiniam augimui.

Laikas: 9–12 val.

Vieta: VDU STEAM didaktikos centras, Universiteto g. 10, Akademija, Kauno r.

Data: Gruodžio 4 d.

REGISTRACIJA

Kilus klausimams, prašome kreiptis: jurate.daneniene@vdu.lt; +370 640 15 739

Organizatorius: VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras, vykdantis projektą „B-KINETIC“.

Plačiau apie projektą

VDU ŽŪA Logistikos ir prekybos viktorina moksleiviams „Kaip parsigabenti vienaragį?“ 2025

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedra organizuoja Logistikos ir prekybos viktoriną moksleiviams „Kaip parsigabenti vienaragį?“ 2025.

Kviečiame dalyvauti 11-12 klasių moksleivius iš visos Lietuvos. Viktorinoje rungsis komandos iš skirtingų mokyklų, sudarytos iš 4-5 moksleivių. Moksleivių lauks interaktyvūs vaizdiniai, garsiniai ir kitokie įdomūs logistikos ir prekybos sektoriaus ypatumus atskleidžiantys klausimai. Laimėtojai bus apdovanoti renginio rėmėjų – UAB „OHO group“, UAB „Hegelmann Logistics“, MB „Ratai visiems“, UAB „Baltoptik“ (Fielmann), Oral-B prekės ženklas, atstovaujamas UAB „SANITEX“, MB „City event“– prizais. Po viktorinos dalyvių lauks skani staigmena.

REGISTRACIJA iki gruodžio 1 d.

Data: gruodžio 4 d.
Laikas: 10:30-12:30 val.
Vieta: VDU Žemės ūkio akademijos III rūmai (Universiteto g. 10, Akademija, Kauno r.; bus patikslinta užsiregistravusiems).

Renginio metu bus fotografuojama ir/ar filmuojama, todėl informuojame, kad Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

VDU Žemės ūkio akademijoje – paroda „Menas mus suartina“

Tai daugiau nei paroda. Tai – žmogaus vidinio pasaulio atodūsis, persmelktas vilties, skausmo, atleidimo ir šviesos. Tai – kelionė iš tylos į dialogą, iš vienatvės į bendrystę, iš praeities į atsinaujinimą.

„Menas mus suartina“ – keliaujantis socialinis ir kultūrinis projektas, jungiantis profesionalius kūrėjus, bendruomenes bei žmones, kurie šiuo metu žengia resocializacijos keliu. Čia menas tampa tiltu tarp pasaulių: tarp žmogaus ir valstybės, tarp teisingumo ir atjautos, tarp bausmės ir atleidimo, tarp atskirties ir susitaikymo.

Paroda iki gruodžio 15 d. eksponuojama Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos V aukšto fojė (Studentų gatvė 11, Akademija, Kauno r.).

Kiekvienas kūrinys – tai gyvas liudijimas, kad kūryba gali gydyti. Kad net iš skaudžiausios patirties gimsta šviesa. Kad žmogus, turėdamas galimybę kurti, ima matyti save ir kitą – naujai.

Iš tylos gimstančios istorijos čia kalba apie žmones, augusius socialinių išbandymų apsuptyje, apie tuos, kurių kelias buvo paženklintas netektimi, priklausomybe, klaida. Jų paveikslai ir skulptūros – tai bandymas suklijuoti save iš šukių, sugrąžinti pasitikėjimą ir tikėjimą žmogaus orumu. Šalia jų – profesionalių menininkų ir bendruomenių kūrėjų darbai, kviečiantys į dialogą apie lygybę, atjautą ir tikėjimą žmogumi. Visi šie balsai susilieja į vieną bendrą melodiją – žmogiškumo kalbą.

Tarptautinė dimensija „Humanity Reunited“

Ši paroda – kultūrinio-socialinio projekto „Kultūra visiems“ dalis. Kartu su ja pristatoma ir tarptautinė meno paroda „Humanity Reunited: Peace. Solidarity. Nature.“ – tai globalus kūrybinis dialogas apie taiką, solidarumą ir žmogaus ryšį su gamta.

Šioje ekspozicijoje eksponuojami benamių, psichinę sveikatą stiprinančių asmenų bei profesionalių menininkų darbai. Jų kūryba atspindi žmogaus kovą su atskirtimi, su savimi ir pasauliu, su visuomenės primestomis sienomis. Tai – šauksmas už ribų, kuris virsta tylia viltimi būti išgirstam.

Paroda jau apkeliavo daugelį Lietuvos miestų – Druskininkus, Vilnių, Kauną, Veprių akademiją, Kolpingo kolegiją, Teisingumo ministeriją ir Socialinės apsaugos bei darbo ministeriją, LRS – visur palikdama gilų žmogiškumo pėdsaką.

Iniciatyvą palaiko tarptautinės asmenybės ir institucijos – tarp jų Prancūzijos Prezidentas, Ispanijos Karalius, Kolumbijos ambasada ir kiti garbingi partneriai. Jų palaikymo laiškai bus eksponuojami informacinėje parodos dalyje – kaip liudijimas, kad menas, gimęs iš tylos, gali pasiekti net tolimiausias pasaulio širdis.

Parodos misija

„Menas mus suartina“ – tai padėkos ženklas Lietuvos Respublikos Vyriausybei už pastangas stiprinti socialinį teisingumą, žmogaus teises ir įtrauktį. Tai kūrybos forma, kuri įprasmina valstybės siekį matyti žmogų – ne tik kaip pilietį, bet ir kaip gyvą istoriją, gebančią keistis, augti, atleisti.

Ši iniciatyva įgyvendina Vyriausybės programos ir Europos Tarybos rekomendacijų tikslus – mažinti socialinę atskirtį, stiprinti pasitikėjimu grįstą teisingumo sistemą, skatinti kultūros, socialinio ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimą.

Parodos trukmė – iki dviejų savaičių (su galimybe pratęsti), tačiau jos žinia lieka ilgiau nei bet kuris kalendoriaus įrašas. Ji pasilieka ten, kur atsiveria širdis.

Šūkis:

„Šukė tampa tiltu tada, kai ją paimi su rūpesčiu.“
Menas mus suartina – atskirtis tampa susitikimu.

„Tikimės, kad ši paroda taps jautriu ir prasmingu įkvėpimo ženklu – priminsiančiu, jog žmogaus galimybė atsinaujinti ir kurti gėrį yra beribė, o valstybės misija – šias galimybes pastebėti, puoselėti ir stiprinti“, – sako Respublikinio resocializacijos centro direktorė Vaida Želionė.

Užregistruotų pretendentų į VDU Žemės ūkio akademijos fakultetų dekanų pareigas sąrašas

VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakultetas

Agronomijos fakulteto tarybos užregistruota kandidate Agronomijos fakulteto dekano pareigybei yra doc. dr. Aida Adamavičienė.

VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakultetas

Bioekonomikos plėtros fakulteto tarybos užregistruotu kandidatu Bioekonomikos plėtros fakulteto dekano pareigybei yra prof. dr. Bernardas Vaznonis.

VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakultetas

Inžinerijos fakulteto tarybos užregistruotu kandidatu Inžinerijos fakulteto dekano pareigybei yra doc. dr. Rolandas Domeika.

VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakultetas

Miškų ir ekologijos fakulteto tarybos užregistruota kandidate Miškų ir ekologijos fakulteto dekano pareigybei yra asist. dr. Jolita Abraitienė.

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO ŽEMĖS ŪKIO AKADEMIJOS FAKULTETŲ DEKANŲ KANDIDATŪRŲ KĖLIMO TVARKOS APRAŠAS

Nemokamas nuotolinis seminaras: kaip įmonės gali pasiruošti ES miškų naikinimo reglamentui

Europos Sąjungos miškų naikinimo reglamentas (EUDR) keičia pasaulines tiekimo grandines, pertvarkydamas atsakomybę už produktų kilmę ir nustatydamas naujus tvarumo ir skaidrumo reikalavimus. Įmonėms prisitaikant prie šių naujų įsipareigojimų, patikimos informacijos ir strateginio planavimo poreikis yra didesnis nei bet kada.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakultetas nuolat seka naujausias tvarumo ir reguliavimo tendencijas, įskaitant būsimą ES miškų naikinimo reglamentą. Suprasdamas didelį šio reglamento poveikį pasaulinėms vertės grandinėms, VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakultetas siekia didinti supratimą ir skatinti diskusijas tarp įmonių, studentų ir akademinės bendruomenės.

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakultetas pakvietė Mindaugą Ganusauską, verslo plėtros vadybininką iš BM Certification Lietuva UAB, pasidalinti savo įžvalgomis ir atsakyti į klausimus internetiniame seminare, padedant dalyviams geriau suprasti, kaip pasirengti artėjantiems pokyčiams.

Data: 2025 m. gruodžio 4 d.

Laikas: 15:30 val.

Planuojama seminaro trukmė iki vienos valandos.

Formatas: internetinis seminaras per „Teams“, nemokamas.

Kalba: Seminaras vyks anglų kalba.

REGISTRACIJA

Prisijungimo prie „Teams“ platformos nuoroda prieš seminarą bus išsiųsta registracijos metu nurodytu elektroninio pašto adresu.

Seminaro metu M. Ganusauskas (BM Certification Lietuva UAB) paaiškins, ko EUDR reikalauja iš įmonių, kokie yra pagrindiniai rizikos veiksniai ir kokios praktinės priemonės bei sertifikavimo schemos reikalingos, kad būtų užtikrinta atitiktis reikalavimams.

Antrojoje seminaro dalyje doc. dr. Erika Besusparienė pristatys, kaip MBA programa „Muitinės procesų valdymas“ suteikia unikalią galimybę pagilinti žinias ir ugdyti įgūdžius, reikalingus šiuolaikinėje tarptautinės prekybos aplinkoje. MBA programa „Muitinės procesų valdymas“ suburia akademinio pasaulio ir verslo ekspertus, kad mokymasis būtų aktualus, atspindintis naujausias žinias ir praktiškas.

Priėmimas į 2026/2027 prasidėjęs užsienio kandidatams per VMU DreamApply. Priėmimas Lietuvos kandidatams bus paskelbtas 2026 m.

Prisijunkite prie internetinio seminaro, susipažinkite su MBA bendruomene ir tapkite jos dalimi!

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerio pareigas pradėjo eiti prof. dr. Vigilijus Jukna

Lapkričio 18 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kanclerio pareigas pradėjo eiti profesorius dr. Vigilijus Jukna.

Kanclerio prof. dr. V. Juknos vizija – kurti ateities VDU Žemės ūkio akademiją, kuri būtų prestižinė, lyderiaujanti Baltijos šalių regiono universitetinė žemės ūkio mokslų ir studijų institucija, veikianti išvien su geriausiais pasaulio universitetais ir prisidedanti prie darnaus visuomenės vystymosi bei žemės ūkio ir bioekonomikos plėtros. Akademiją, kurioje būtų puoselėjamos akademinės tradicijos, kur kiekvienas bendruomenės narys yra gerbiamas ir girdimas – sukuriamos komfortiškos sąlygos dirbti, mokytis, tobulėti ir siekti karjeros.

„Matau Akademiją kaip plačios ir šiuolaikiškos ekosistemos dalyvį – čia ugdomos laisvos, atsakingos, autentiškos minties ir kritinio mąstymo asmenybės, kuriamos žinios ir inovacijos. Ypač svarbu, kad mūsų bendruomenę vienytų pasitikėjimu ir pagarba grįsta bendrystė. Kviečiu visus būti aktyviais Akademijos kūrėjais. Mūsų stiprybė slypi gebėjime susitelkti, dalintis idėjomis, kartu spręsti iššūkius ir palaikyti vieni kitus. Atvira komunikacija ir bendri tikslai yra pagrindas, ant kurio kursime tvirtą ir darnią Akademijos ateitį“, – sako VDU Žemės ūkio akademijos kancleris prof. dr. V. Jukna.

VDU ŽŪA KANCLERIO PROGRAMA

Pasauliniame universitetų tvarumo reitinge – VDU šuolis ir lyderystė aplinkosaugos švietime

Šiandien paskelbtame pasauliniame QS universitetų tvarumo reitinge Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) pakilo beveik dviem šimtais pozicijų į viršų ir užėmė 631 vietą tarp dviejų tūkstančių universitetų. VDU pagerino beveik visus rodiklius ir buvo nepralenkiamas aplinkosaugos švietimo kategorijoje, kurioje jis užėmė pirmą vietą tarp Lietuvos universitetų.

Geriausius rezultatus reitinge VDU pasiekė sveikatos ir gerovės (82,1 balų), valdymo (79,1), lygybės (77,3), aplinkosaugos tyrimų (75) ir žinių apsikeitimo (71,4) kriterijuose. Bendrame tvarumo reitinge VDU skirta 631 vieta pasaulyje, 261 vieta Europoje, 105 vieta Šiaurės Europos regione ir trečia vieta Lietuvoje.

Lyginant su praėjusiais metais, VDU pasiekė geresnius rodiklius beveik visose srityse, tarp jų – vertinant sveikatą ir gerovę (457 vieta pasaulyje), lygybę (482), aplinkosaugos švietimą (575) ir valdymą (597).

„Mūsų universitetas jau daug metų deda nuoseklias pastangas visose veiklose palaikydamas tvarumą – pradedant nuo aukščiausio lygio aplinkosaugos, bioekonomikos ir kitų sričių mokslinių tyrimų, modernių laboratorijų, skirtų tvariems realaus pasaulio problemų sprendimams, ir baigiant kultūriniu, socialiniu tvarumu: išskirtiniu dėmesiu lygybės, įvairovės klausimams, neįgaliųjų įtraukčiai, bendruomenės gerovės užtikrinimui“, – pažymėjo VDU Prorektorė strateginei plėtrai ir finansams prof. dr. Astrida Miceikienė.

VDU Prorektorė strateginei plėtrai ir finansams prof. dr. Astrida Miceikienė

VDU veiklos strateginis planas, skirtas 2021–2027 m., vienu svarbiausių siekių įvardija bendruomenės tvarumą ir sinergiją, čia vykdomi įvairūs tvarumui skirti tarptautiniai ir nacionaliniai moksliniai projektai, atliepiantys Žaliojo kurso, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. ir kitus tikslus. VDU taip pat priklauso vienuolikos Europos universitetų aljansui „Transform4Europe“, kurio viena iš pagrindinių veiklos ašių yra tvarumas.

Pirmą kartą parengtoje VDU tvarumo ataskaitoje apžvelgiamos svarbiausios 2024 m. vykdytos veiklos, skirtos tvarumo palaikymui. Tarp svarbiausių tvarumo temų, kurioms ypatingą dėmesį skiria universitetas – klimato kaita, atliekų mažinimas ir efektyvus medžiagų naudojimas, biologinė įvairovė, visiems prieinamas, kokybiškas švietimas, saugi ir patogi darbo aplinka, etika ir skaidrumas, inovacijų taikymas, kibernetinis saugumas.

Prof. dr. A. Miceikienė pabrėžė, kad praėjusiais metais VDU stiprino tris esmines tvarumo dimensijas: aplinkosaugą, socialinę atsakomybę ir gerąją valdymo praktiką. „Mums rūpi, kad mūsų infrastruktūra, studijų programos ir moksliniai tyrimai ne tik kurtų žinias, bet ir prisidėtų prie aplinkos išsaugojimo, žmonių gerovės ir visuomenės pažangos. Tvarumas mums nėra tik tikslas – tai nuoseklus kasdienis pasirinkimas, kuris atsispindi mūsų sprendimuose, veiklose ir vertybėse“, – sakė VDU Prorektorė strateginei plėtrai ir finansams.

Pasaulinis QS universitetų tvarumo reitingas įvertino universitetus trijose kategorijose: poveikio aplinkai, poveikio visuomenei bei tvaraus valdymo. Poveikio aplinkai kategorija rėmėsi trimis kriterijais: aplinkosaugos švietimo, aplinkosaugos mokslinių tyrimų ir aplinkos tvarumo. Visuomeninis poveikis buvo vertinamas pagal penkis kriterijus: įdarbinamumo ir galimybių, lygybės, sveikatos ir gerovės, švietimo įtakos bei žinių apsikeitimo. Tvariam valdymui vertinti buvo skirtas vienas kriterijus.