Absolventų klubo „ŽŪA Alumni“ ataskaitinė konferencija

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) absolventų klubas „ŽŪA alumni“ yra vienas iš stipriausių akademijos atramos taškų, aktyviai puoselėjantis partnerystę, žinių sklaidą ir mecenatyst. Kovo 28 d. įvyko metinė šios organizacijos ataskaitinė konferencija, kurios metu pristatytos ir patvirtintos 2024 m. „ŽŪA alumni“ klubo prezidento Vitalijaus Mitrofanovo vadovaujamos valdybos, revizijos komisijos ir finansinės ataskaitos.

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė kalbėjo, kad Alumni klubas yra labai svarbi organizacija, vienijanti absolventus, kurie yra ir įmonių vadovai, ir mecenatai. Darbas kartu yra reikšmingas ir kuria sinergiją. Jau ateinantį mėnesį planuojama įkurti naują klubo padalinį Briuselyje.

Klubo narys J. Varkalys džiaugėsi galėdamas aplankyti įvairias Lietuvos savivaldybes – šie vizitai tampa puikia proga ne tik pristatyti akademijos veiklą, bet ir gyvai pabendrauti su vietos bendruomenėmis, verslo atstovais bei švietimo įstaigomis. Tokie susitikimai leidžia dalytis patirtimi, užmegzti naujus bendradarbiavimo ryšius bei stiprinti ryšį tarp mokslo ir regionų.Ypatingas dėmesys skiriamas jaunajai kartai – siekiama kuo plačiau įtraukti moksleivius į akademijos veiklą, skatinti jų susidomėjimą žemės ūkio, bioekonomikos, aplinkosaugos, inžinerijos ir kitomis tvariomis studijų kryptimis. Klubo iniciatyva organizuojami edukaciniai renginiai, pristatymai mokyklose, ekskursijos į akademiją, o visa tai prisideda prie tikslingo studentų pritraukimo ir jų motyvavimo rinktis studijas VDU ŽŪA.

Tokios veiklos ne tik kuria glaudesnį ryšį tarp universiteto ir visuomenės, bet ir formuoja stiprų, vertybėmis grįstą akademinės bendruomenės pagrindą.

VDU ŽŪA dalyvaus Europos gyvybės mokslų universitetų asociacijos „Biologinės įvairovės iššūkyje“. Registruokime rūšis ir pagerinkime praėjusių metų Akademijos rezultatą!

Europos gyvybės mokslų universitetų asociacija (Association for European Life Sciences Universities – ICA) bendradarbiaujant su Vageningeno universitetu ir tyrimų institutu (Wageningen University & Research) balandžio 30 d. – birželio 27 d. jau trečią kartą organizuoja „Biologinės įvairovės iššūkį“ (Biodiversity Challenge at European Life Science Universities 2025).

2024 m. iššūkyje Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) 9 dėstytojų ir studentų komanda Akademijos teritorijoje užregistravo 1206 skirtingas rūšis (iš viso fiksuoti 1787 stebėjimai) ir užėmė 4-ąją vietą. Pirmąją vietą užėmusio Švedijos žemės ūkio mokslų universiteto 270 dalyvių komanda užregistravo 1958 rūšis, fiksuodama 7009 stebėjimus. Antrąją vietą užėmė Liuveno universiteto 738 dalyvių komanda, užregistravusi 1730 rūšių, fiksuodama 12544 stebėjimus. Trečiąją vietą užėmė Vageningeno universiteto 606 dalyvių komanda, užregistravusi 1558 rūšis, fiksuodama 12028 stebėjimus. 2024 m. iššūkyje dalyvavusių komandų visas užregistruotas rūšis galima rasti renginio „Biodiversity Challenge at European Life Science Universities 2024“ ir Švedijos žemės ūkio mokslų universiteto svetainėse.

„Biologinės įvairovės iššūkio“ idėja: balandžio 30 d. – birželio 27 d. ICA narių universitetuose vienu metu organizuoti biologinės įvairovės stebėseną (BioBlitz), kurią vykdytų kiekvieno universiteto darbuotojai ir studentai. Kiekviena dalyvaujanti organizacija pati apibrėžia savo teritoriją, kurioje registruoja rūšis. VDU Žemės ūkio akademijos biologinės įvairovės tyrimo teritorijos pateiktos paveikslėliuose.

VDU Žemės ūkio akademijos teritorija

Praviršulio tyrelio mokslo ir mokymo medžioklės plotų teritorinis vienetas

Šių metų iššūkio metu užregistruotas rūšis galima suvesti renginio svetainėje „Biodiversity Challenge at European Life Science Universities 2025“ arba naudojant į savo telefoną parsisiųstą atpažinimo programą Obsidentify arba duomenų vedimo gamtoje programą Observation , parsisiųstas iš svetainės adreso https://observation.org/.

Akademijoje turėdami tokią didelės įvairovės teritoriją ir gausiau dalyvaudami, galime pasiekti geresnį rezultatą nei pernai. Tikimės aktyvesnio studentų ir dėstytojų prisijungimo prie šios idėjos. Nėra prievolės kasdien registruoti rūšis, tačiau atsitiktinis retesnės arba labai retos rūšies užregistravimas gali būti vienintelis šiuo laikotarpiu, todėl labai vertingas. Jeigu susidomėjote ar jeigu užfiksavote telefonu, fotoaparatu ar paprasčiausiai tik matėte įdomesnę rūšį, informuokite žemiau pateiktais kontaktais. Pakonsultuosime, kaip greičiau jūsų fiksuotą rūšį įtraukti į šių metų „Biologinės įvairovės iššūkį“. Iššūkyje gali dalyvauti bet kas. Svarbiausia, kad rūšis būtų fiksuota išskirtose teritorijose ir įvesta į „Biologinės įvairovės iššūkio“ sistemą.

Šiais metais taip pat skelbiamas ir „Biologinės įvairovės nuotraukų konkursas 2025“. Numatytu laikotarpiu – balandžio 30 d. – birželio 15 d. „Biologinės įvairovės iššūkio“ dalyviams internetinėje svetainėje reikia pateikti savo nuotrauką. Viešu ir žiuri balsavimu du laimėtojai bus paskelbti birželio 27 d.

Kontaktai pasiteiravimui ir rūšių registravimui

Pagrindinis renginio koordinatorius universitete yra VDU ŽŪA mokslinės veiklos koordinatorius doc. dr. Algis Kvaraciejus (algis.kvaraciejus@vdu.lt). Pasikonsultuoti dėl duomenų įvedimo ir pagrindinių dalyvavimo principų galima bet kuriuo jums patogiu būdu – el. pašto žinute, telefonu +370 37 752 350, prisijungiant per nuotolį MsTeams arba susitikus tiesiogiai (VDU ŽŪA Centrinių rūmų 226 kab.).

Keletas 2024 metų iššūkio dalyvių fiksuotų įdomesnių rūšių:

Neporinis šaknialindis (Stenocorus meridianus). Ryčio Skomino nuotr.

Juodbuožis duobkasys (Nicrophorus vespilloides). Ryčio Skomino nuotr.

Ąžuolinis zefyras (Favonius quercus). Algio Kvaraciejaus nuotr.

Žalsvasis stagarinukas (Agapanthia villosoviridescens). Algio Kvaraciejaus nuotr.

Mėlynžiedis laumžirgis (Aeshna cyanea). Algio Kvaraciejaus nuotr.

Konkursas 9–12 klasių moksleiviams „Sukurk ateities maisto produktą“

Ar įsivaizduoji, kaip atrodys maistas po 10, 20 ar net 50 metų? Ateitis prasideda dabar – ir ji Tavo rankose! Jeigu turi idėjų, kurios gali pakeisti pasaulį, domiesi sveika mityba, inovacijomis ar tvarumu – šis konkursas kaip tik Tau!

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Agronomijos fakultetas kviečia 9–12 klasių moksleivius dalyvauti konkurse „Sukurk ateities maisto produktą“.

Konkurso sąlygos:

Moksleiviai kviečiami sukurti vaizdo įrašą (trukmė – iki 5 min.) ir aiškiai bei kūrybiškai pristatyti savo sukurtą maisto produktą.

Pristatomas maisto produktas turi būti inovatyvus, sveikatai palankus, tvarus ir realiai gaminamas.

Vaizdo įraše rekomenduojama pateikti šią informaciją apie sukurtą maisto produktą:

Produkto pavadinimas;
Produkto sudėtis;
Inovatyvumo aspektas (pavyzdžiui, technologija, tvarus sprendimas ir t.t.);
Palankumo sveikatai aspektas;
Tikslinė vartotojų grupė (pavyzdžiui, vaikai, paaugliai, veganai, sportininkai ir t.t.);
Vaizdinis pristatymas (plakatas, maketas, galbūt realiai pagamintas produktas ar kt.).

Vertinimo kriterijai:

Inovatyvumas – 30 %;
Palankumo sveikatai aspektas – 25 %;
Kūrybiškumas – 20 %;
Praktinio įgyvendinimo galimybės – 10 %;
Prezentacijos kokybė – 15 %.

Konkurse moksleiviai kviečiami dalyvauti individualiai arba komandomis iki 5 asmenų.

Nugalėtojų laukia puikūs prizai:

Komisijos išrinkto vaizdo įrašo kūrėjų komandai – bilietai į Mokslo ir inovacijų populiarinimo centrą „Mokslo sala“.
Daugiausiai „patinka“ paspaudimų Facebook sulaukusio vaizdo įrašo kūrėjų komandai – bilietai į kiną.

Vaizdo įrašą siųsti el. paštu af@vdu.lt iki gegužės 15 d.

Vaizdo įrašai bus patalpinti VDU Žemės ūkio akademijos Facebook paskyroje. Nuorodas, kuriose bus galima rinkti „patinka“ paspaudimus, atsiųsime tuo pačiu el. paštu, kuriuo gausime vaizdo įrašus. Nugalėtojai bus paskelbti gegužės 23 d.

Vertinimo komisija: VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros dėstytojai ir studijų programos Maisto kokybė ir sauga studentai.

Konkurse dalyvaujančių moksleivių sukurti vaizdo įrašai bus patalpinti VDU ŽŪA internetinėje erdvėje.

Patvirtinti nauji VDU prorektoriai

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Taryba patvirtino naujos kadencijos universiteto prorektorius. Prorektore strateginei plėtrai ir finansams patvirtinta prof. dr. Astrida Miceikienė, prorektoriumi studijoms – doc. dr. Rytis Pakrosnis, prorektoriumi mokslui ir inovacijoms – dr. Rolandas Urbonas. Prorektoriai darbą naujose pareigose pradės spalio 1 d., kartu su VDU rektore elekte prof. dr. Ineta Dabašinskiene.

Prof. dr. Astrida Miceikienė

Prof. dr. Astrida Miceikienė šiuo metu yra VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė, anksčiau ėjo dekanės ir prodekanės pareigas. Profesorė priklauso įvairioms Lietuvos ir užsienio organizacijoms, turi ilgametę vadybinę patirtį kaip slėnio „Nemunas“ tarybos pirmininkė, Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos prezidiumo narė, VšĮ „Ekoagros“ ir „Lietuvos zoologijos sodo“ patariamųjų tarybų narė, absolventų klubo „ŽŪA alumni“ steigėja, valdybos narė (buvusi prezidentė, viceprezidentė), LR Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio mokslų tarybos narė, Lietuvos mokslo institucijų atstovė ES Bendrosios žemės ūkio politikos tinkle ir kt. Profesorė yra daugiau nei šimto mokslinių straipsnių autorė arba bendraautorė, dalyvauja „H2020“, „FP7“ ir kituose tarptautiniuose ir nacionaliniuose projektuose.

Doc. dr. Rytis Pakrosnis

Doc. dr. Rytis Pakrosnis yra VDU Psichologijos katedros docentas, Senato, Etikos komisijos narys, Socialinių mokslų fakultete – Tarybos narys ir Plagiato prevencijos komisijos pirmininkas, Psichologijos bakalauro ir Sveikatos psichologijos magistrantūros studijų programų komitetų narys. Docentas vadovavo darbo grupei, parengusiai SMF Plagiato prevencijos studentų rašto darbuose nuostatus. Taip pat yra dirbęs psichologu-konsultantu, rengęs ir įgyvendinęs mokymų programas vadovams, organizacijų vystymo projektus, konsultacijas organizacijoms. VDU dėsto dalykus, susijusius su vadyba ir konsultavimu organizacijose. Docentas turi patirties dirbant nacionalinių ir tarptautinių NVO valdybose, vadovaujant jų komitetams. Mokslininkas yra mokslo žurnalų redakcinių kolegijų narys, redaktorius, skaito pranešimus tarptautinėse konferencijose, dalyvauja ir koordinuoja nacionalinius ir tarptautinius projektus, veda kvalifikacijos kėlimo seminarus, skaito viešas paskaitas.

Dr. Rolandas Urbonas

Dr. Rolandas Urbonas yra Lietuvos energetikos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas. Anksčiau dirbo LEI direktoriaus pavaduotoju ir Informacijos skyriaus vadovu-moksliniu sekretoriumi, Lietuvos mokslo tarybos ir Studijų kokybės vertinimo centro ekspertu. Yra dalyvavęs tarptautiniame mokslo politikos formavime: buvęs Kazachstano aukštųjų mokyklų akreditacijos komisijos narys, Lietuvos ekspertas ir atstovas 6-osios Bendrosios programos, 7-osios bendrosios programos, programų „Horizontas 2020“ ir „Europos horizontas“ energetikos tematikos prioritetų programos komitetuose ir kt. 2024–2025 m. jis buvo LMT darbo grupės tarptautiškumo priemonių tobulinimo ir jos atsakomybėje esančios MTEPI sistemos tarptautiškumo skatinimo rekomendacijoms parengti narys.

Laužome stereotipus! VDU ŽŪA studentė Justina: man Akademija – gamta, žinios ir inovacijos

Ar Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) studijos – tik ūkininkų vaikams? Ar baigęs VDU ŽŪA gali būti vien tik ūkininku? Įgytas išsilavinimas gali būti naudingas tik siauroje srityje? Ar darbas agrosektoriuje – nepelningas ir neperspektyvus?

VDU ŽŪA kasmet papildo būrys veržlių, smalsių jaunuolių, siekiančių kokybiško aukštojo išsilavinimo, turiningo, produktyvaus, galimybes atveriančio studijų laiko, užtikrintos profesinės ateities. Jie – stereotipų laužytojai, drąsius sprendimus priėmę asmenys, kurie yra pavyzdys, kad VDU ŽŪA įgytas išsilavinimas ir perspektyvos agrosektoriuje gali atverti kur kas daugiau savęs realizavimo ir profesinių galimybių, negu teigia vis dar sutinkami stereotipai.

Pirmuoju numeriu VDU ŽŪA pasirinkę studentai dalijasi patirtimi, kuri galbūt padės apsispręsti būsimam studentui priimti drąsius sprendimus ir užsitikrinti sau modernią, pažangią, perspektyvią ir pelningą ateitį.

Justina Poderytė, VDU ŽŪA magistrantūros studijų programos Agronomija pirmo kurso studentė, dalijasi mintimis, kas paskatino pasirinkti šį kelią ir kaip buvo sulaužyti visi kada nors girdėti stereotipai apie agrosektorių.

Justina pasidalijo, kas lėmė jos pasirinkimą studijuoti VDU ŽŪA ir kokios jos mintys dabar – būnant studente.

– Kas paskatino domėtis studijuojama sritimi?

– Užaugau ir vis dar gyvenu kaime, esančiame Kauno rajone, mano tėvai yra ūkininkai, todėl visą gyvenimą mačiau visus ūkyje vykstančius darbus, dalį jų atliekant dalyvavau pati. Besimokydama mokykloje svarsčiau apie studijas, susijusias su žemės ūkio sritimi, tačiau paskutiniais mokslo metais mąsčiau apie kitą pasirinkimą. Visgi gyvenimas susidėliojo taip, kad pasirinkau studijas VDU Žemės ūkio akademijoje, ir visai nesigailiu šio pasirinkimo, priešingai – džiaugiuosi.

– Iš kur sužinojai apie VDU Žemės ūkio akademiją, čia siūlomas studijas?

– Apie VDU Žemės ūkio akademiją žinojau seniai, nes mano tėtis yra baigęs taip pat agronomijos studijas šiame universitete. Kadangi mokiausi mokykloje, esančioje netoli VDU Žemės ūkio akademijos, tekdavo lankytis įvairiuose renginiuose, kurie vyko Akademijoje. Taip pat su mokytojomis lankėmės ir VDU Žemės ūkio akademijoje esančiose laboratorijose.

– Kas paskatino pasirinkti studijas VDU Žemės ūkio akademijoje?

– Dar bestudijuodama paskutiniame bakalauro studijų programos Agronomija kurse, pradėjau dirbti agronome žemės ūkio bendrovėje. Tuomet supratau, kad noriu dar labiau gilinti savo žinias ir įstojau į VDU Žemės ūkio akademijos magistrantūros studijų programą Agronomija. Šiuo pasirinkimu itin džiaugiuosi, o studijas puikiai pavyksta suderinti su darbu.

– Ar studijos VDU Žemės ūkio akademijoje buvo Tavo pasirinkimas numeris vienas?

– Taip, magistrantūros studijas VDU Žemės ūkio akademijoje rinkausi pirmuoju pasirinkimu.

– Kokius stereotipus apie žemės ūkį ar VDU Žemės ūkio akademiją teko girdėti savo aplinkoje prieš stojant į VDU Žemės ūkio akademiją?

– Vienas iš pagrindinių stereotipų, kurį teko girdėti buvo, tai, jog Akademijoje studijuoja tik ūkininkų vaikai.

– Kokius stereotipus pradėjus studijuoti jau pavyko paneigti sau pačiai ir aplinkiniams?

– Studijų metais pamačiau, kad VDU Žemės ūkio akademijoje studijuoja ne tik ūkininkų vaikai. O pasikalbėjus su bendramoksliais dar ir sužinojau, kad yra nemažai tokių, kurie studijas Akademijoje rinkosi pirmuoju numeriu.

– Kas labiausiai nustebino studijuojant VDU Žemės ūkio akademijoje?

– Nors ir užaugau ūkininkų šeimoje, mūsų ūkis nėra labai didelis, todėl jame nėra itin daug inovacijų. O pradėjus studijuoti VDU Žemės ūkio akademijoje labiausiai nustebino inovacijos ir ūkio modernizavimo galimybės, kurios buvo pristatytos dėstytojų ar jų pakviestų svečių.

– Kokiais trimis žodžiais apibūdintum VDU Žemės akademiją – su kuo Tau asocijuojasi Akademija?

– Mano požiūriu, VDU Žemės ūkio akademija – gamta, žinios, inovacijos.

– Kokius išskirtinumus/privalumus įvardytum kalbant apie savo studijuojamą studijų programą Agronomija?

– Studijuodama bakalauro studijose, vasarą dirbau agrosektoriaus įmonėje kaip agronomė praktikantė. Privalumas – pagal studijuojamą sritį nesunku rasti darbą. Dar vienas privalumas – studijų metu studentus stengiamasi supažindinti su kuo daugiau inovacijų ir parodyti, kad žemės ūkis – modernus, o ne sunkus, purvinas darbas, kuris jaunam žmogui nėra įdomus ir be ateities perspektyvų.
Manau, kad VDU Žemės ūkio akademija išsiskiria iš kitų universitetų, nes turi savo Bandymų stotį, kurioje galima apsilankyti ir iš arti pamatyti, kaip auga įvairios kultūros ir plačiau sužinoti apie daromus tyrimus.

– Ką palinkėtum moksleiviui, kuris dvejoja, ką rinktis studijuoti?

– Moksleiviui palinkėčiau rinktis tai, ko nori jis pats, nes dažnu atveju dvejonės atsiranda dėl tėvų ar kitų aplinkinių nuomonės, kurie bando „primesti“ savo nuomonę, ką žmogus turėtų studijuoti.

Justina mielai atsakys į klausimus apie studijas, laisvalaikį ir kitas galimybes VDU Žemės ūkio akademijoje. Drąsiai susisiek su ja:

„Facebook“

Podoktorantūros stažuotės (postdoc) VDU ŽŪA: Kviečiame teikti paraiškas finansavimui

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) kviečia teikti paraiškas LMT podoktorantūros (postdoc) stažuočių finansavimui gauti ir atlikti stažuotę VDU ŽŪA žemės ūkio, gyvybės, verslo ir viešosios vadybos ar inžinerijos mokslų kryptyse. Podoktorantūros stažuočių paraiškos teikiamos LMT iki birželio 6 d. 16 val.

Lietuvos mokslo taryba (LMT) skelbia konkursą, skirtą finansuoti podoktorantūros stažuotes 2025-2027 m. Dalyvauti kviečiami mokslo (meno) daktaro laipsnį turintys tyrėjai. Išvykoms finansuoti LMT planuoja skirti apie 8 mln. Eur. Vienam projektui per 2 metus bus skiriama iki 130 tūkst. Eur. Podoktorantūros stažuotėmis LMT skatina jaunuosius mokslininkus įsitraukti ir dalyvauti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektuose, plėtoti akademines kompetencijas bei pradėti karjerą Lietuvos mokslo centruose. Praėjusiais metais galimybe gauti finansavimą podoktorantūros stažuotėms pasinaudojo 76 jaunieji mokslininkai.

Padidintas finansavimas

Šiais metais LMT padidino maksimalaus finansavimo dydį vienam projektui – nuo 120 tūkst. Eur iki 130 tūkst. Eur dvejiems metams. LMT finansuos stažuotojo darbo užmokestį, išlaidas prekėms, paslaugoms, ilgalaikiam turtui įsigyti ir netiesiogines išlaidas.

Kas gali dalyvauti?

Stažuotėse kviečiami dalyvauti visų mokslo sričių tyrėjai, kurie daktaro disertaciją apgynė ne anksčiau kaip prieš 7 metus.

Numatoma privaloma sąlyga pareiškėjams – bent 30 dienų trukmės stažuotė užsienio mokslo ir studijų institucijoje siekiant plėsti tyrėjų akiratį, keistis gerąja praktika ir dalintis ja su užsienio kolegomis.

Konkursui pateiktos paraiškos bus grupuojamos pagal humanitarinių ir socialinių mokslų, scenos ir ekrano bei vaizduojamųjų menų ir gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos bei žemės ūkio mokslų sritis. Paraiškas vertins LMT sudarytos užsienio ekspertų komisijos.

Finansavimą podoktorantūros stažuotėms gali gauti Lietuvos arba užsienio mokslo ir studijų institucijos suteiktą mokslo (meno) daktaro laipsnį turintis asmuo, vykdantis projekte numatytą mokslo (meno) tiriamąjį darbą. Nuo jo/jos mokslo (meno) daktaro disertacijos apgynimo dienos iki kvietime nurodyto paraiškų pateikimo termino dienos turi būti praėję ne daugiau kaip 7 metai.

Kaip teikti paraiškas?

Paraiškas anglų kalba drauge teikia tyrėjas ir vykdančioji institucija, užpildydami paraiškos formą elektroninėje sistemoje https://junkis.lmt.lt iki 2025 m. birželio 6 d. 16 val.

Stažuotojas ir stažuotės vadovas gali būti nurodyti tik vienoje to paties kvietimo paraiškoje.

Stažuočių projektai negali būti atliekami toje pačioje mokslo ir studijų institucijoje, kurioje stažuotojas parengė daktaro disertaciją, o podoktorantūros stažuotei negali vadovauti stažuotojo daktaro disertacijos vadovas.

Konsultacijos pareiškėjams

LMT kviečia į nuotolines konsultacijas pareiškėjams:

Balandžio 16 d. 10 val. (lietuvių kalba) ir 14 val. anglų kalba.
Gegužės 23 d. 10 val. (lietuvių kalba) ir 14 val. anglų kalba.

Mokymų nuorodą galima rasti čia. Išankstinė registracij nereikalinga.

Kvietimą teikti paraiškas galima rasti čia.

Daugiau informacijos apie podoktorantūros stažuotes galima rasti čia.

Kontaktai pasiteiravimui LMT:
Jogaila Mackevičius
Programų koordinatorius
Tel.: +370 676 41 216
El.p.: jogaila.mackevicius@lmt.lt

Informaciją VDU ŽŪA teikia:
Ingrida Ignotaitė
Vyresnioji specialistė
Telefonas (8 37) 752 377
El. paštas ingrida.ignotaite@vdu.lt

Universiteto g. 8A
Akademija, LT-53341, Kauno r.

Parengta pagal LMT informaciją: LMT paskelbė kvietimą podoktorantūros stažuočių finansavimui gauti – Lietuvos mokslo taryba.

Įsteigtas VDU Žemės ūkio akademijos absolventų klubo „ŽŪA alumni“ Briuselio skyrius

2025 m. balandžio 10 d. Briuselyje Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES, įvyko steigiamasis Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) absolventų klubo „ŽŪA alumni“ Briuselio skyriaus steigiamais susirinkimas.

Šio skyriaus kūrimo iniciatoriais yra VDU Žemės ūkio akademijos absolventai Karolis Anužis, Antanas Karbauskas ir Marius Lazdinis.

Skyriaus steigime dalyvavo ir Ambasadorė ypatingiems pavedimams, Lietuvos nuolatinio atstovo ES pavaduotoja Jurga Kasputienė bei VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė.

Šio skyriaus vadovu išrinktas Antanas Karbauskas.

Absolventų klubo „ŽŪA alumni“ Briuselio skyriaus nariai:

Arnoldas Milukas, Europos Komisijos Mokslinių tyrimų įgyvendinimo agentūros, skyriaus vadovas;
Gediminas Mažeika, HADEA, finansininkas;
Karolis Anužis, Kaimo plėtros atašė;
Laura Kasauskaitė, Europos Komisijos Mokslinių tyrimų įgyvendinimo agentūros projektų konsultantė;
Marius Lazdinis, Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato skyriaus vadovo pavaduotojas;
Vilma Daugalienė, Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato išorės auditorė;
Žilvinas Ilevičius, Europos Komisijos Politikos pareigūnas.

Šiaulių rajono gimnazistai varžėsi VDU ŽŪA Logistikos ir prekybos viktorinoje „Kaip parsigabenti vienaragį?“

Balandžio 10 d. Šiaulių rajono Gruzdžių ir Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazijose vyko Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros inicijuota 11-12 klasių moksleiviams skirta Logistikos ir prekybos viktorina „Kaip parsigabenti vienaragį?“.

Renginio atidarymo metu moksleivius pasveikino ir sėkmės viktorinoje linkėjo Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros vedėja doc. dr. Milita Vienažindienė. Gruzdžių gimnazijoje vykusioje viktorinoje rungėsi aštuonios dešimtų – dvyliktų klasių moksleivių komandos. Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazijoje dėl laimėtojų titulo ir rėmėjų prizų rungėsi penkios dešimtų – vienuoliktų klasių moksleivių komandos. Moksleiviams renginio metu buvo užduodami vaizdiniai, garsiniai bei kitokie įdomūs logistikos ir prekybos sektoriaus ypatumus atskleidžiantys klausimai. Prie renginio prisidėjo ir fakulteto socialiniai partneriai – UAB „Naujasis Nevėžis“, UAB „Hegelmann Transporte“, MB „Ratai visiems“ – kurie ne tik vaizdo įrašų formato viktorinos dalyviams pateikė klausimus, bet ir gausiais prizais apdovanojo viktorinos dalyvius bei prizinių vietų laimėtojus.

Logistikos ir prekybos studijų srities ypatumus atskleidusį renginį „Kaip parsigabenti vienaragį?“ vainikavo viktorinos nugalėtojų apdovanojimai. I-III vietas laimėjusios komandos buvo apdovanotos rėmėjų įsteigtais prizais.

Aplinkos ministerija kviečia rinktis miškininko profesiją: VDU ŽŪA pirmakursiams skirs 13 stipendijų

Aplinkos ministerija, kviesdama rinktis miškininko profesiją, skyrė skatinamąsias stipendijas. Nuo šio rudens 13 miškininkystės studijas Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) pasirinkusių pirmakursių gaus skatinamąsias stipendijas – 250 eurų per mėnesį.

„Skirdami stipendijas norime paskatinti tuos, kurie svarsto apie prasmingą, gamtai ir visuomenei reikalingą darbą. Miškininko profesija šiandien kaip niekad svarbi – nuo jos priklauso mūsų miškų ateitis. Miškams visada reikės žmonių, kurie juos išmano, saugo ir puoselėja“, – sako aplinkos viceministras Ramūnas Krugelis.

13 tikslinių skatinamųjų stipendijų bus skirtos VDU Žemės ūkio akademijos studijų programą Miškininkystė pasirinkusiems į valstybės finansuojamą studijų vietą įstojusiems pirmosios pakopos pirmo kurso studentams.

Stipendijos bus skiriamos 2025–2026 studijų metams, 10 mėnesių.

VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkai prognozuoja, kad jau 2025–2027 metais trūks miškų ūkio specialistų. Norint užtikrinti specialistų poreikį, į miškininkystės bakalauro studijas kasmet reikėtų priimti bent 52 studentus. Tačiau pastaruosius penkerius metus priimama tik po keliolika. Tad perspektyvų besirenkantiems šią sritį – gausu.

Tokias stipendijas būsimiems miškininkams Aplinkos ministerija skiria nuo 2022 m.

VDU ŽŪA koordinuojamas INTERREG programos projektas „DIVERSE_GENE_WATCH“ vystys miškų genetinio monitoringo sistemą Baltijos jūros regione

Balandžio 8 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Didžiojoje auloje įvyko projekto „DIVERSE_GENE_WATCH: Early Forecasting and Monitoring System for Genetic Biodiversity Loss in Keystone Forest Tree Species“ atidarymo renginys, į kurį susirinko tarptautinio konsorciumo atstovai ir kiti miškų tvarumu bei inovacijomis suinteresuoti asmenys.

Biologinės įvairovės įvertinimui – inovatyvi genetinė monitoringo sistema

„DIVERSE_GENE_WATCH“ tikslas yra sutelkti mokslininkus, valstybines institucijas, miškų savininkus ir nevyriausybines organizacijas tam, kad būtų sukurta, išbandyta ir įdiegta ilgalaikė, transnacionalinė miškų genetinės įvairovės stebėjimo sistema, kuri galėtų veiksmingai įvertinti genetinę biologinę įvairovę ir laiku įspėti apie artėjantį žūties pavojų kertinėms miško medžių rūšims (paprastajai eglei, paprastajam ąžuolui, paprastajam uosiui ir mažalapei liepai) ir kuri atitinkamai leistų atlikti savalaikes tvarumo stiprinimo priemones Baltijos jūros regiono miškuose.

Projekte dalyvauja septynios regiono šalys: Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Švedija, Danija ir Vokietija. Miškų genetinio monitoringo sistemą šiose šalyse vystys 11 projekto partnerių, bendradarbiaudami su 16 asocijuotų organizacijų.

Projektą koordinuoja VDU Žemės ūkio akademija, projekto vadovas – akad. prof. dr. Darius Danusevičius.

Bendras biudžetas – 1,9 mln. eurų.

Projekte kurs efektyvius sprendimus

Projekto atidarymo renginį moderavo Lietuvos gyvybės mokslų ir biotechnologijų sektorių vienijančios asociacijos „LithuaniaBIO“ viceprezidentė Virginija Kargytė. Susirinkusius dalyvius sveikino VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos vyriausioji patarėja Dalia Miniataitė.

„Kaip ir nurodoma projekte, miškai yra mūsų brangiausias turtas. Esame ypač dėkingi už jūsų siekį ir ryžtą padėti mūsų pažeidžiamiausiems miško medžiams, tokiems kaip liepa, eglė, uosis. Tikiuosi, kad šis projektas bus naudingas visai miškų bendruomenei“, – sakė A. Miceikienė.

D. Miniataitė teigė – akivaizdu, kad esame laipsniško klimato kaitos, ypač visuotinio atšilimo, liudininkai. Tai neigiamai veikia biologinę įvairovę, taip pat genetinę įvairovę.

„Šis projektas sujungia partnerius iš septynių šalių, akademines bendruomenes, valstybines įstaigas, nevyriausybines organizacijas ir kitus suinteresuotus asmenis, kurie susiję su dabartine Europos miškų situacija ir kurie veikia Baltijos jūros regione. Džiaugiamės, kad Vytauto Didžiojo universitetas yra šio projekto koordinuojantis partneris, turintis daug patirties aplinkotyros srityje. Tikiu, kad šis projektas suteiks realistiškus ir taikytinus sprendimus, kurie leis sukurti efektyvią, plačiai taikomą sistemą, skirtą biologinės-genetinės įvairovės stebėjimui Baltijos jūros regiono miškuose“, – sakė D. Miniataitė.

Kaip stiprinti miškų atsparumą?

Renginio metu Danijos Kopenhagos universiteto prof. dr. Erik Dahl Kjaer pristatė pranešimą „Strateginis tikslas – saugoti genetinę įvairovę ES“, kuriame akcentavo, kad Europos žaliasis kursas skiria ypatingą dėmesį miško medžių genetinės įvairovės išsaugojimui, pabrėždamas, kad genetinė įvairovė yra būtina sąlyga rūšies evoliucijai.

ES „LIFE+“ programos finansuoto projekto „LIFEGENMON“ komandos narys, VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkas dr. Darius Kavaliauskas dalijosi įžvalgomis apie genetinio miškų monitoringo raidą, patirtį ir pagrindinius rezultatus Europoje. Tuo tarpu projekto „DIVERSE_GENE_WATCH“ koordinatorius, VDU Žemės ūkio akademijos tarybos pirmininkas akad. prof. dr. Darius Danusevičius pristatė numatomą pažangą Baltijos jūros regione įgyvendinus „DIVERSE_GENE_WATCH“ ir dalinosi idėjomis miško ekosistemų tvarumui stiprinti.

Renginio metu taip pat surengta diskusija „Suinteresuotųjų šalių požiūriai į miškų atsparumo stiprinimą Baltijos jūros regione naudojant novatoriškus įrankius“, kurioje dalyvavo Lietuvos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Karolis Mickevičius, „Forest 4.0“ ekscelencijos centro vadovas dr. Nerijus Kupstaitis, Lenkijos miškų instituto prof. dr. Jan Kowalczyk, Švedijos Linnaeus universiteto prof. dr. Johan Bergh, Danijos Aplinkos apsaugos agentūros atstovė Solveig Pors Nielsen ir Vokietijos Atsinaujinančių išteklių agentūros atstovė Ratna Tondang. Diskusijoje aptarti miškų prisitaikymo prie kintančios aplinkos klausimai ir naujos priemonės, kurios galėtų prisidėti didinant miškų atsparumą. Diskusijoje nuskambėjo apibendrinimas, kad pasyvus miškų saugojimas gali būti pražūtingas miško ekosistemų tvarumui, kadangi visuotinių klimato atšilimo stresorių poveikis yra kompleksinis ir nenatūraliai per stiprus. Būtent mokslu grįstos bioįvairovės praturtinimo priemonės yra reikalingos miško ekosistemomų prisitaikymui prie staigių aplinkos pokyčių.

Renginys buvo užbaigtas Švedijos Linnaeus universiteto prof. dr. Arianit Kurti pranešimu apie „Forest 4.0“ ekscelencijos centro indėlį pritaikant informacines technologijas sumaniam miškų valdymui.