VDU mokytojus kviečia dalyvauti virtualiuose seminaruose

Balandžio 22 dieną Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) organizuoja virtualius seminarus mokytojams, mokyklų ir gimnazijų darbuotojams bei vadovams. Profesinio tobulėjimo mokymų metu mokyklų atstovai galės pagilinti bei praplėsti žinias pagal savo mokomą dalyką ar pasirinkti bendrojo ugdymo seminarą.

REGISTRACIJA (iki balandžio 16 dienos arba kol bus laisvų vietų)

Iki trijų akademinių valandų trukmės užsiėmimuose VDU dėstytojai dalinsis savo žiniomis bei patirtimi. Šie seminarai – tai puiki galimybė įgyti žinių, užmegzti ryšius, kurie pravers tiek profesinėje, tiek ir asmeninėje veikloje.

VDU mokyklų atstovams siūlo daugiau nei 30 seminarų skirtingomis temomis, iš kurių kiekvienas galės atrasti sau aktualų ir tinkamą. Registruojantis rekomenduojama rinktis savo srities arba bendrojo ugdymo seminarą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad vienu laiku vyks keli skirtingų sričių seminarai. Mokyklų atstovai visos dienos metu gali dalyvauti trijuose seminaruose pasirenkant po vieną atskirai iš vykstančių nuo 9 val., nuo 12 val. ir nuo 15 val.

Kiekvienam dalyviui bus išduodami pažymėjimai. Seminarai yra nemokami.

Registracija yra būtina. Visuose seminaruose vietų skaičius – ribotas.

REGISTRACIJA (iki balandžio 16 dienos arba kol bus laisvų vietų)

Apie prisijungimą prie virtualių seminarų mokytojai bus informuojami likus 3–4 dienoms iki renginio registracijos anketoje nurodytu elektroniniu paštu.

SEMINARŲ SĄRAŠAS

Pasaulinė sveikatos diena VDU

2025 m. balandžio 8 d. (antradienį) Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sporto centras kviečia visus VDU bendruomenės narius – studentus, dėstytojus, darbuotojus ir absolventus – aktyviai dalyvauti tradiciniame Pasaulinės sveikatos dienos paminėjime. Renginys vyks K. Donelaičio g. 52, I aukšto fojė, nuo 11:00 iki 14:00 val.

Pagrindiniu renginio akcentu taps Fizinio aktyvumo ir sveikatinimo stotelė-laboratorija, kurioje dalyviai galės pasitikrinti savo fizinę būklę įvairiais testais:

Šuolio aukščio testas
Rankų jėgos matavimas (dinamometrija)
Pulsoksometrija
Spirometrija
Kraujospūdžio matavimas
Kūno sudėties analizė
Funkcinių judesių vertinimas

Ši laboratorinė stotelė – tai galimybė ne tik sužinoti daugiau apie savo kūną, bet ir gauti specialistų įžvalgas apie tai, ką galima tobulinti siekiant geresnės savijautos.

Be to, planuojamos ir kitos aktyvacijos, kurios papildys renginį įvairiomis fizinio bei emocinio sveikatingumo veiklomis – apie jas informuosime netrukus.

Kviečiame visus prisijungti – švęskime sveikatą drauge!

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

VDU bendradarbiaus su Valstybinių miškų urėdija

Kovo 31 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius prof. Juozas Augutis pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Valstybinių miškų urėdijos (VMU) generaliniu direktoriumi Valdu Kaubre.

Bendradarbiavimo sutartis pasirašyta siekiant plėtoti socialinę partnerystę, su miškais, jų valdymu ir skaitmeninėmis technologijomis susijusius mokslus ir inovacijas bei jų praktinį pritaikymą Lietuvoje.

VMU vadovas V. Kaubrė džiaugėsi galimybe bendradarbiauti su universitetu bei reaktyviu VDU dėmesiu miškininkams. VMU atstovai išreiškė norą sukurti bendradarbiavimo tinklą, parengtą lietuviškų institucijų pagrindu, susiejant miškininkystę, skaitmenizaciją ir inovacijas.

„Patebime ne tik didėjantį poreikį universitetinį išsilavinimą turinčių specialistų, bet ir jaunosios kartos norą praktikoje taikyti mokslu, inovacijomis ir moderniomis technologijomis grįstus sprendimus“, – kalbėjo V. Kaubrė.

Remiantis sutarties sąlygomis, VMU įsipareigoja kviesti VDU darbuotojus, mokslininkus skaityti paskaitas, dalyvauti VMU vykdomuose miškininkystės ir kituose su miškais susijusiuose tiriamuosiuose darbuose ir projektuose, visuomenės švietimo programose. Taip pat – sudaryti galimybes praktiškai pritaikyti su miškais, jų valdymu ir skaitmeninėmis technologijomis susijusias VDU mokslinių tyrimų pagrindu sukurtas inovacijas.

Tarp VDU įsipareigojimų – dalyvauti rengiant VMU darbuotojų mokymų metodinę medžiagą bei diegiant naujausiomis mokslo žiniomis ir inovacijomis paremtus sprendimus VMU vykdomose veiklose, kviesti VMU darbuotojus dalyvauti universiteto vykdomuose mokslo tiriamuosiuose darbuose, projektuose, organizuojamose konferencijose, seminaruose, mokymuose ir kituose renginiuose, dalyvauti diegiant naujausiomis mokslo žiniomis ir inovacijomis paremtus sprendimus VMU vykdomose veiklose

Susitikimo metu taip pat aptartas ir universiteto kartu su partneriais vykdomas „FOREST 4.0 projektas, kurio tikslas – prisidėti prie Lietuvos sumaniosios specializacijos strategijos, plėtojant inovatyvią, mišku grįstą Lietuvos bioekonomiką, skaitmeninant miškų veiklą. Projekto vadovas – VDU Informatikos fakulteto dekanas prof. dr. Tomas Krilavičius.

Žemės ūkio paroda „Ką pasėsi… 2025“ mušė trijų dešimtmečių rekordus

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) baigėsi dalyvių, demonstruojamų inovacijų ir lankytojų gausa stebinusi 29-oji žemės ūkio paroda „Ką pasėsi… 2025“, vykusi kovo 27–29 dienomis. Renginys atskleidė esminį pozityviai nuteikiantį reiškinį: esamoje sudėtingoje geopolitinėje situacijoje Lietuvos žemės ūkis išlieka perspektyvus, ūkininkai vis aktyviau domisi mokslo naujovėmis, planuoja veiklos ateitį, naujus pirkinius ir verslo sandorius.

Vyksta fizinė ir mentalinė agrosektoriaus transformacija

Tai, kad VDU Žemės ūkio akademijoje organizuojamos žemės ūkio parodos „Ką pasėsi…“ sulaukia vis didesnės sėkmės, lemia keli veiksniai. Visų pirma – šios aukštosios mokyklos lyderystė kuriant žemės ūkiui aktualias inovacijas, aktyvus bendradarbiavimas su socialiniais ir verslo partneriais.

Bendradarbiaujant su agroverslu VDU ŽŪA sukurta šiuolaikiška, dalyvaujančių įmonių, smulkiųjų amatų, viešojo sektoriaus įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, taip pat parodos lankytojų lūkesčius atitinkanti infrastruktūra. Beje, tai vienas iš nedaugelio analogiško formato renginių, kurio lankymas visuomenei nemokamas.

Tarptautinėje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi… 2025“ apsilankęs Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas akcentavo, kad Lietuvos žemės ūkis – vienas sparčiausiai modernėjančių sektorių, sukuriantis beveik penktadalį eksporto (kartu su maisto perdirbimo pramone) ir užimantis reikšmingą vietą mūsų valstybės ekonomikoje. „Šiuo metu, sakyčiau, vyksta mentalinė transformacija daugelio sprendimų priėmėjų galvose. Ir jei anksčiau buvo nuomonių, kad agrosektorius mažiau produktyvus, reikalaujantis subsidijavimo, tai šiuo metu toks požiūris iš esmės keičiasi. Stebint geopolitinius pokyčius, visuomenės poreikį sveikam maistui, tvarioms ir saugioms maisto tiekimo grandinėms bei mokslo technologijų žemės ūkyje proveržį, galime drąsiai teigti, kad agrosektorius yra strateginis valstybės sektorius ir tai būtina įtvirtinti atitinkamuose teisės aktuose“, – apžiūrėjęs „Ką pasėsi…2025“ ekspoziciją kalbėjo Premjeras.

Žemės ūkio ministro Igno Hofmano nuomonė po apsilankymo parodoje taip pat vienareikšmė: kasmetė paroda „Ką pasėsi…“ yra realus Lietuvos žemės ūkio galimybių atspindys. „Žemės ūkis šiandien gali labai daug. Buvo metas, kai mūsų žemdirbiai perėjo nuo arklio prie traktoriaus, o šiandien išgyvename virsmą nuo jau įprasto traktoriaus pereidami prie roboto. Ir tai reikalauja atitinkamų kompetencijų. Todėl bendradarbiavimas su mokslu tampa vis svarbesnis“, – pabrėžia žemės ūkio ministras.

VDU Žemės ūkio akademijos lyderystės raktas – glaudus mokslo ir verslo bendradarbiavimas

„VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkai nuolat laiko ranką ant agrosektoriaus aktualijų pulso, savo mokslo tyrimais bei šių tyrimų pagrindu parengtomis rekomendacijas svariai prisidėdami prie to, kad ištekliai būtų naudojami efektyviai ir tvariai, kad didėtų žemės ūkio ir kitų sričių verslų konkurencingumas, augtų dėmesys aplinkosaugai, bioįvairovei, CO₂ emisijos mažinimui, t. y. visiems tiems dalykams, kurie svarbūs šalies žemdirbiams ir visai visuomenei“, –reziumuodama parodos rezultatus teigia VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė. Pašnekovė pastebi, kad jei Lietuva siekia būti modernia, savarankiška Europos ir pasaulio valstybe, ji privalo užtikrinti darnų žemės ūkio sektoriaus vystymąsi ir konkurencingumą.

„Siekiame, kad VDU ŽŪA vykstančios parodos būtų aktualios ir naudingos visiems jose dalyvaujantiesiems – mokslui, verslui, visuomenei. Džiaugiamės šiemet pasiektu rekordiniu – 500 dalyvių skaičiumi, žemdirbiams skirta plačia parodos šviečiamąja programa bei aktyviu mūsų mokslininkų įsitraukimu į ją. Džiugina tai, kad pirmųjų parodų dalyviai ir šiuo metu yra laiko patikrinti mūsų partneriai. Tačiau šiandien jie ne nedrąsūs agroverslo naujokai, o pripažinti jo lyderiai. Verslas investuoja į VDU ŽŪA mokslininkų atliekamus tyrimus, kuriamas inovacijas, parodų infrastruktūros ir turinio tobulinimą“, – partnerių iniciatyvas komentuoja VDU ŽŪA vadovė, atkreipianti dėmesį, kad mokslo ir verslo partnerystė šioje aukštojoje mokykloje kuria sinergijos efektą daugelyje sričių – atliekant mokslo tyrimus, kuriant ir diegiant naujas technologijas, tobulinant studijų programas. Šio bendradarbiavimo rezultatus atspindi ir parodų eksponatai. VDU ŽŪA kanclerės prof. dr. A. Miceikienės pastebėjimu, agrosektoriui yra iškelti labai svarbūs uždaviniai, todėl neturėtų stebinti, kodėl būtent žemės ūkis šiandien yra ta sritis, į kurią naujovės veržiasi sparčiausiai.

Padėka mokslui ir žymius prekių ženklus atstovaujančioms agroverslo įmonėms, patikėjusioms Lietuvos ūkininkų sumanumu

Tradicinis ir vienas svarbiausių parodos „Ką pasėsi…“ akcentų – vertingiausių, inovatyviausių, įdomiausių parodos eksponatų dešimtuko rinkimai.

Ne vienerius metus eksponatų vertinimo komisijos pirmininko pareigas einantis VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjas akademikas prof. dr. Egidijus Šarauskis pastebi, kad su laiku keitėsi ir patys eksponatai, ir jų vertinimo kriterijai. Šiuo metu vertinamas gaminio išskirtinumas ir inovatyvumas; poveikis žmogui ir aplinkai; išvaizda, dizainas ir ženklinimas; gauti apdovanojimai nacionalinėse ir užsienio parodose, vartotojų atsiliepimai; rinkos dydis ir plėtros potencialas.

„Didelės sąnaudos, matomos metinėse žemės ūkio produkcijos gamybos suvestinėse, žemdirbiams yra didelis galvosūkis. Todėl pastaraisiais metais vis didesnio dėmesio sulaukia sumaniosios precizinės žemdirbystės technologijos ir jų taikymo galimybės. Svarbiausias precizinio ūkininkavimo tikslas yra mažinti gamybos išlaidas, optimizuojant trąšų, pesticidų ir herbicidų poreikį. Taupant visas šias medžiagas ir jų naudojant tiksliai tiek, kiek reikia, ir ten, kur konkrečiai reikia, išlaidos sumažėja iki minimumo, ir tai leidžia žemdirbiams lengviau planuoti biudžetą“, – modernių žemės ūkio mašinų efektyvumą komentuoja pašnekovas.

Prof. dr. E. Šarauskio teigimu, diegiant sumaniosios inžinerijos sprendimus ir supaprastinant žemės ūkio gamybos procesus, sutaupoma daug brangaus darbo laiko, kurį galima skirti ūkio valdymo operacijoms tobulinti bei lengvinti, t. y. aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų energija gali būti sutelkta tam, kad ūkis taptų išmanesnis ir pelningesnis bei galėtų planuoti plėtrą. Taip išvengiama stagnacijos, kuomet specialistai atlieka nesudėtingas, antraeiles užduotis, užuot jas patikėję išmaniosioms technologijoms.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko Raimundo Juknevičiaus nuomone, daugeliui šalies ūkininkų šiandien būtų sunku net įsivaizduoti, kad darbai žemės ūkyje galėtų prasidėti be parodos „Ką pasėsi…“, kasmet simboliškai paskelbiančios pavasarinio darbymečio pradžią.

„Ši paroda – tai galimybė žemdirbiams susipažinti su inovacijomis, įgyti žinių, dalyvauti diskusijose, užmegzti naujus verslo kontaktus. Šiemet, minint Lietuvos Respublikos Prezidento agronomo, Lietuvos ūkininkų sąjungos įkūrėjo ir pirmojo šios organizacijos pirmininko Aleksandro Stulginskio 140-ąsias gimimo metines pristatėme unikalią ekspoziciją. Tai – antikvarinių, bet sumanių entuziastų dėka tebeveikiančių traktorių ekspozicija. Simboliškai siekėme parodyti, kad žemės ūkio pažangą statome ant tvirtų pamatų“, – parodos metu demonstruotų inovacijų ir artefaktų sinergijos efektą komentavo Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas.

Gerokai vėlesnę, tačiau taip pat praeitį, tiesusią kelią į šiandieną, parodos „Ką pasėsi… 2025“ metu priminė Seimo Kaimo reikalų komiteto narys, 2008–2012 metais žemės ūkio ministro pareigas ėjęs Kazys Starkevičius, dalyvavęs diskusijoje, kaip ūkiui išlikti inovatyviam, efektyviam ir pelningam dinamiškoje pokyčių aplinkoje.

„Kertinis mūsų žemės ūkio atspirties taškas buvo 2004-tieji, kuomet Lietuva tapo Europos Sąjungos nare ir ūkininkams atsivėrė galimybės su investicine parama modernizuoti ūkius. Nuo tada iki šiol mūsų produkcijos derliai išaugo du kartus, o kai kuriose srityse netgi patrigubėjo. Be inovacijų ir naujų technologijų to tikrai nebūtume pasiekę ir šiandien negalėtume konkuruoti pasaulinėse rinkose. Todėl padėka mokslui ir žymius prekių ženklus atstovaujančioms agroverslo įmonėms, kurios prieš du dešimtmečius patikėjo Lietuvos ūkininkų sumanumu ir augančia jų perkamąja galia“, – inovacijų svarbą šalies žemės ūkiui akcentavo K. Starkevičius.

Žinios formuoja poreikį ieškoti naujovių

Parodos „Ką pasėsi… 2025“ organizatorių komandai vadovavusi VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centro direktorė Rita Petlickaitė pastebi, kad ši mokslo institucija yra vieta, kur susitinka technologijos ir gamta.

„Mūsų organizuojamų parodų tikslas – šviesti žemdirbiškąją visuomenę, nes žinios formuoja poreikį eksperimentuoti, ieškoti naujovių. Ekspertai pastebi, kad kuo žmogus yra įgijęs daugiau žinių, tuo svarbiau jam tampa gamybos proceso be atliekų organizavimas, gamtos apsauga“, – modernaus žemės ūkio kūrimo darnoje su gamta svarbą pabrėžia pašnekovė. Pasak R. Petlickaitės, į šį tikslą ir buvo orientuotas parodos turinys: ekspoziciją sudarė pasaulinių prekės ženklų žemės, miškų ir komunalinio ūkio technika bei įranga, automobiliai, smulkioji sodo ir daržo technika bei įrankiai, sėklos, augalų apsaugos priemonės, trąšos ir kt. Taip pat vyko praktinis eksponatų demonstravimas renginiuose „Dronai – precizinės žemdirbystės įrankis“, „Augalų mitybos poreikio nustatymas skenuojant pasėlius“.

Šviečiamojoje programoje savo sričių ekspertai, mokslininkai ir praktikai, novatoriai ir ūkininkai dalijosi žiniomis, seminarų temoms varijuojant nuo paramos priemonių žemės ūkio sektoriui iki technologinių ir socialinių inovacijų.

„Renginio organizavimo kokybę dar labiau pagerinti galime tik veikdami kartu su visais, kurie suinteresuoti tokiu renginiu, kurie mato gilesnę prasmę, o ne vien siaurą finansinį dalyvavimo jame interesą. Todėl dar labiau stiprinsime partnerystės ryšius ir toliau stebinsime parodų lankytojus ir dalyvius bei sieksime naujų rekordų“, – reziumuoja VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centro vadovė, atskleidžianti, kad intensyvus darbas rengiant parodą „Ką pasėsi… 2025“ truko visus metus.

Žemės ūkio parodos „Ką pasėsi… 2025“ medaliais įvertinti:

Ūkio valdymo ir duomenų analizės platforma „DeLaval Plus“ (pristato UAB „DeLaval“);

Javų kombainas JOHN DEERE S7 850 (pristato UAB „DOJUS agro“);

Traktorius CASE IH FARMALL 120 C (pristato UAB „Dotnuva Baltic“);

Elektrinis šarnyrinis krautuvas GIANT G2700E TELE (pristato AB „East West Agro“);

Ratinis traktorius FENDT 620 (pristato UAB „Ivabaltė“);

Kombainas NEW HOLLAND CR11 (pristato AB „Lytagra“);

Akmenų surinkimo mašina HUSARYA SCS-100 (pristato MB „Obena“);

Antti X-serijos mobili grūdų džiovykla (pristato UAB „Rovaltra“);

Dirvos gerintojas PHYSIOMAX (pristato UAB „Timac AGRO LT“);

Transporterinis grėblys SIP AIR HD 900 T (pristato UAB „Žemtiekimas“).

Bulgarijoje įvyko trečiasis projekto „Nuo euroskepticizmo link įsitraukimo į Europą: kaimiškų vietovių dialogai apie Europos ateitį“ susitikimas

Kovo 23–26 dienomis Varnoje, Bulgarijoje, įvyko trečiasis tarptautinio projekto „Nuo euroskepticizmo link įsitraukimo į Europą: kaimiškų vietovių dialogai apie Europos ateitį“ partnerių susitikimas. Renginys suvienijo dalyvius iš Rumunijos, Lietuvos, Italijos, Lenkijos, Ispanijos ir Bulgarijos, skatindamas tarpkultūrinį dialogą bei diskusijas apie Europos ateitį.

Diskusijos ir pranešimai

Dviejų dienų seminaro metu buvo nagrinėjama, kaip euroskepticizmą paversti aktyviu dalyvavimu Europos Sąjungoje, ypatingą dėmesį skiriant kaimo gyvenvietėms. Dalyviai diskutavo apie įtikinamo bendravimo svarbą, argumentavimo jaunimo galimybes Europos institucijose. Buvo gvildenami klausimai: ką reiškia įtikinamas bendravimas? Kodėl ginčas neįtikina? Kokia pagarba – esminis elementas argumentavimo procese? Dalyviai analizavo argumentų struktūrą bei dalinosi patirtimi, kaip veiksmingai komunikuoti, siekiant būti išgirstam.

Europos institucijos ir jaunimo galimybės

Viena iš esminių susitikimo dalių buvo susipažinimas su Europos institucijų veikla, orientuota į jaunimo iniciatyvų ir verslų skatinimą bei finansavimą atokiose vietovėse. Dalyviai sužinojo apie Europos Sąjungos finansavimo programas ir galimybes, skirtas kaimo bendruomenėms, bei kaip efektyviai jomis pasinaudoti.

Bendradarbiavimas ir ateities perspektyvos

Susitikimas ne tik sustiprino tarptautinį bendradarbiavimą tarp jaunimo organizacijų, bet ir suteikė vertingų žinių apie euroskepticizmo virsmą aktyvia pilietine pozicija. Tokie renginiai leidžia kurti tvarius tinklus tarp skirtingų šalių dalyvių bei stiprina pasitikėjimą Europos idėja.

Projekto vadovė Lietuvoje – Verslo ir socialinės partnerystės centro Socialinės partnerystės skyriaus vadovė doc. dr. Aistė Čapienė.

Žalia vizionieriška kūryba: kultūros ir tvarumo dermė Bragoje, Portugalijoje

Bragos apskrities jaunimo asociacijų federacija (FAJUB) surengė pirmąjį projekto „Green Visionary Artistry – A Tapestry of Environmental Expression“ renginį, diskusijai apie tvarumo ir meninės raiškos sąsajas subūrusį ekspertus, politikos formuotojus ir menininkus. Ši Europos Sąjungos finansuojama iniciatyva pagal CERV programą (101192004) skatino dialogą apie kultūros ir aplinkos ryšius.

Renginys Bragoje tapo platforma diskusijoms apie meną ir tvarumą. Kovo 19 d. popietę dalyvius Bragos miesto rotušėje (Paços do Concelho) pasveikino Bragos meras dr. Ricardo Rio. Jie dalyvavo diskusijoje apie Bragos kultūrines ir aplinkosaugines iniciatyvas, tarp jų – UNESCO Bragos manifestą, kuriame išdėstyta miesto vizija tvariam urbanistiniam ir meniniam vystymuisi. Konferencija pabrėžė savivaldybės įsipareigojimą kurti žalesnį ir kultūriškai dinamiškesnį miestą.

Ekspertų diskusija: kaip menas formuoja tvarią ateitį?

Garsių ekspertų grupė pasidalijo įžvalgomis apie meno ir urbanistinio planavimo vaidmenį sprendžiant aplinkosaugos iššūkius:

Architektas Fernando Vieira, FAJUB ir FNAJ – Nacionalinės jaunimo asociacijų federacijos prezidentas pristatė jaunimo inicijuotų kultūrinių projektų ir tvarumo integravimo svarbą.
Prof. Miguel Bandeira, Minjo universiteto tvaraus vystymosi ir planavimo prorektorius, pabrėžė akademinio bendradarbiavimo svarbą tvaraus miesto dizaino srityje.
Dr. Daniel Pinto, São Vicente parapijos tarybos pirmininkas, akcentavo savivaldybių politikos vaidmenį kuriant žalias viešąsias erdves ir bendruomenines aplinkosaugines iniciatyvas.

Dinaminės dirbtuvės: „Žalia vizionieriška kūryba – aplinkosaugos išraiškos mozaika“

Po diskusijos vyko kūrybinės dirbtuvės „Green Visionary Art“, įtraukiančios tarptautinius dalyvius ir „Profitecla“ profesinės mokyklos studentus į praktinius užsiėmimus. Dalyviai, pasitelkę „Pasaulio kavinės“ metodiką, tyrinėjo ekologiškų medžiagų naudojimą, viešąjį meną kaip aktyvizmo formą bei tarpdisciplinines menines iniciatyvas. Dirbtuvės baigėsi kūrybiniu pasirodymu, pristatančiu inovatyvias idėjas tvarioms meninėms praktikoms.

Europos vizija: kultūros ir tvarumo sinergija

Projektas „Green Visionary Artistry – A Tapestry of Environmental Expression“ – tai ne tik projektas, bet ir judėjimas, siekiantis integruoti menines inovacijas su aplinkosaugine veikla. Suburdamas menininkus, jaunimo organizacijas, akademinius lyderius ir politikos formuotojus, šis projektas siekia įkvėpti Europos miestus kurti kūrybiškus ir tvarius sprendimus.

Projekte dalyvauja partneriai iš visos Europos:

„Creacia Association“, Ispanija
Menges savivaldybė, Slovėnija
Pilisborosjenő savivaldybė, Vengrija
Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva
„Fifty Fifty“, Graikija
Sienos savivaldybė, Italija
Athienou savivaldybė, Kipras

Daugiau informacijos apie projektą „Green Visionary Artistry – A Tapestry of Environmental Expression“

Projekto vadovė Lietuvoje – doc. dr. Aistė Čapienė.

VDU ŽŪA doc. dr. V. Liakas pristatė monografiją „Kukurūzai“: nuo sėklos iki derliaus

Kovo 28 d. tarptautinės žemės ūkio parodos „Ką pasėsi… 2025“ metu Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) Agronomijos fakulteto doc. dr. Vytautas Liakas gausiam būriui kolegų ir svečių pristatė monografiją „Kukurūzai“.

Monografija „Kukurūzai“ – ilgamečių tyrimų, įžvalgų, patirties rezultatas

Sveikinimo žodį tarusi VDU Žemės ūkio akademijos vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė džiaugėsi reikšmingu doc. dr. V. Liako indėliu į mokslą ir švietimą, kuris yra neabejotinai reikšmingas tiek akademinei bendruomenei, tiek praktinei žemės ūkio veiklai, užtikrinant, kad naujausios mokslo žinios būtų efektyviai pritaikomos realiame pasaulyje.

„Būdamas ne tik kolega, bet ir bičiulis kiekvienam, V. Liakas išsiskiria pagarba, atvirumu ir gebėjimu įkvėpti aplinkinius. Akademinės bendruomenės nariai vertina mokslininko profesionalumą, nuoširdumą bei nuolatines pastangas diegti inovacijas mokslo ir studijų srityse. Tai paliudija ne tik tamprūs bendradarbiavimo ryšiai su verslo ir socialiniais partneriais bei didelė gausa įvairiausių apdovanojimų“, – kalbėjo VDU Žemės ūkio akademijos vicekanclerė.

VDU Žemės ūkio akademijos vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė

„Šiandien pristatoma ne tik knyga, bet ir ilgamečių mokslinių tyrimų, praktinių įžvalgų bei sukauptos patirties rezultatas. Monografija „Kukurūzai“ – tai ne tik teorinių žinių rinkinys, bet ir vertingas praktinis vadovas kiekvienam, kuris siekia tvariai ir inovatyviai vystyti augalininkystę. Tegul šis leidinys tampa patikimu pagalbininku priimant strateginius sprendimus, skatinant pažangias technologijas ir didinant ūkio našumą. Linkime, kad jame sukauptos žinios įkvėptų naujoms idėjoms, prisidėtų prie tvarios ir konkurencingos žemdirbystės bei dar labiau sustiprintų mokslininkų ir verslo partnerių bendradarbiavimą. Sėkmingų sprendimų ir tvarių inovacijų“, – linkėjo VDU Žemės ūkio akademijos vicekanclerė prof. dr. A. Blinstrubienė.

VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto doc. dr. Vytautas Liakas

Monografijoje „Kukurūzai“ skaitytojai turi galimybę susipažinti su kukurūzų auginimo procesu ir gauti naujų susistemintų žinių apie naujausiuose tyrimuose išryškėjančius svarbius aspektus, kuriuos lemia technologinė pažanga ir pasaulinės paklausos bei klimato sąlygų kaitos tendencijos. Knygoje apžvelgiami mokslo pasiekimai, kukurūzų auginimo techninės naujovės, vidutinio klimato šalių augintojų patirtis ir pateiktos susistemintos naujos žinios, reikalingos vertinant, tobulinant ir diegiant integruotas kukurūzų auginimo bei prognozavimo technologijas, kad užtikrinti ūkių konkurencingumą, ekonominį efektyvumą, augalininkystės verslo tvarumą ir tęstinumą.

Knygoje pateikiamos ankstesnių tyrimų įžvalgos, rezultatus pritaikant prie šiuolaikinių auginamų veislių fiziologinių savybių, sprendžiamos azoto panaudojimo kukurūzų pasėliuose efektyvumo gerinimo galimybės kintančio klimato sąlygomis bei sukurti teoriniai pagrindai. Pateikiami autoriaus statistiškai įvertinti ir sugrupuoti Augalų veislių tyrimo skyriuose augintų hibridinių kukurūzų ūkinio vertingumo duomenys, suteikiantys galimybę naudojant matematinius koreliacijos ir regresijos metodus nustatyti įvairių požymių tarpusavio ryšių priklausomumus bei kurti realiais duomenimis pagrįstas kukurūzų produktyvumo prognozes arba specializuotas informacines sistemas.

Gamta traukia kaip magnetas: Margarita miesto grindinį iškeitė į žaliuojančius miškus

Kaunietę Margaritą Žemaitytę gamta nuo pat mažens traukė kaip magnetas. Jos aistra gamtai ir noras prisidėti prie jos išsaugojimo tapo svarbia gyvenimo varomąja jėga. Dabar Margarita – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) studijų programos Miškininkystė trečiakursė, kurios kelias nuo meno mokyklos iki miškų mokslų – tai įkvepiantis pavyzdys, kaip įvairios sritys gali susijungti ir skatinti žmones gilintis į gamtos pažinimą bei atsakomybę už jos išsaugojimą ateities kartoms.

Gamta paskatino pažinti gyvą pasaulį

„Atrodo, yra nusistovėjęs stereotipas, kad žemės ūkio mokslus, tarp jų ir miškininkystę, studijuoja tik ūkininkų vaikai ar su tuo susiję žmonės. Aš baigiau Juozo Naujalio muzikos gimnaziją, meno mokyklą, todėl kai šeimai pranešiau, kad „akį užkabino“ miškininkystės sritis ir planuoju stoti į VDU Žemės ūkio akademiją, į mane pradėjo įtariai? žiūrėti: „Kaip tu, kaunietė, tik liepas Laisvės alėjoje mačiusi, studijuosi miškų mokslą?“. Išties – skamba kaip blogas anekdotas. Apie tai užsiminus tėvams, jiems lyg akyse žybtelėjo abejonė, bet kartu ir smalsumas. Todėl nusprendėme artimiau susipažinti su šiuo, atrodo, šešėlyje paliktu mokslu, apie kurį mus labiau apšvietė miškininkas profesorius dr. Darius Danusevičius, kuris, beje, šiuo metu yra mano bakalauro darbo vadovas. Po susitikimo supratau, kad miškininkystė – ne grandininiai pjūklai, malkų skaldymas ir pelkėje įklimpę botai, o inovatyvus, kupinas technologijų ir gamtos pažinimo mokslas. Dabar, jau trejus metus studijuojama VDU Žemės ūkio akademijoje, galiu tvirtai rėžti: pasirinkusi miškininkystės kryptį pataikiau tiesiai į dešimtuką?“, – sako Margarita.

Akivaizdu – mergina su gamta turi ypatingą ir gilų ryšį, kuris ją lydėjęs nuo mažų dienų tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. „Nuo pat mažens gamta buvo paslaptinga, skatinanti pažinti aplink esantį gyvą pasaulį. Mama nespėdavo vabalų man iš kišenės kratyti, o aš jau lendu į medžio drevę pažiūrėti, ar ten pelėda gyvena. Dabar mano laisvalaikis ir hobiai neretai priklauso nuo tuo metu vyraujančio sezono bei oro. Lyja – skaitau knygą. Nustojo lyti – einu laukan ieškoti sraigių ir vabaliukų, kurie kaip ir aš – išlenda, kai lietus nustoja lyti. Sninga – nekeliu kojos iš namų ir mezgu. Savaime suprantama, kad miškininkams gamta tikrai įdomi, todėl jau ankstų pavasarį tėvus ir draugus kviečiu miškan. Nebūtinai turint tikslą – užtenka pasigrožėti žaliuojančia augalija ir galbūt net paieškoti slampinėjančių gyvūnų pėdsakų. Gamta yra pusiausvyros ir nesustojančios sąsajos įkūnijimas, kur kiekvienas elementas – tiek skruzdėlytė, tiek šimtametis ąžuolas – turi savo vietą ir reikšmę. Kaip miškininkė, jaučiu atsakomybę padėti išlaikyti šį gamtos kompleksą, juk nuo senų laikų mūsų protėviai laikė mišką šventu, o jo jėgas įasmenino per dievus ir dvasias. Taip, gamta yra išteklius, bet ji taip pat yra mūsų palikimas, gyvybės tinklas, reikalaujantis ir pagarbos, ir atsakomybės“, – savo pažiūriu dalijasi VDU ŽŪA studentė.

VDU ŽŪA studijų programos Miškininkystė studentė Margarita Žemaitytė

Pataria: pramiegotos galimybės nebesugrįžta

Margarita atvira – baigus mokyklą, VDU Žemės ūkio akademija ir miškininkystė tapo šviežio oro gurkšnis, į jos gyvenimą įnešęs naujų spalvų. „Supratau, kaip ir kokiais būdais mokytis man yra geriausia, išmokau informaciją pritaikyti praktiškai ir apie problemas mąstyti kritiškai, taip pat atsiradusios naujos galimybės ir idėjos gerokai praplėtė akiratį. Akademijoje išties daug ko išmokau, bet taip pat supratau, kiek daug dar nežinau“, – sako pašnekovė.

Aktyvi studijų programos Miškininkystė trečiakursė studijų metais jau spėjo pasinaudoti ir praktikos, ir ERASMUS+ galimybėmis. Abi patirtys, pasak Margaritos, neįkainojamos ir paliksiančios reikšmingą pėdsaką jos asmeniniame ir ateities profesiniame gyvenime. „Aišku, praktikos jau turėjau nemažai, tiek Lietuvoje, tiek svetur. Miškininkystės srityje be praktikos būtų išties sunku. Gali skaityti vadovėlius, straipsnius, gilintis į skaidres, bet be praktikos tai yra tik teorija, kurią vieną sunku pritaikyti gyvai nepamačius ir nepačiupinėjus. Esu išbandžiusi ir ERASMUS+ galimybes. 2024 m. rudenį praleidau Suomijoje, kur studijavau Helsinkio universitete. Tiesą pasakius, manau, kad dauguma studentų pramiega pasiūlymą pasinaudoti galimybe studijas išbandyti svetur. Žinoma, kiek teko bendrauti su studentais, dauguma sutiko, kad pradžia tikrai nelengva, bet tai toli gražu nereiškia, kad neverta pabandyti. Nauja kultūra ir integravimasis į ją, kalbos įgūdžių tobulinimas bei lankstumas yra kertiniai dalykai, kurių neišvengiamai reikės ir kurie tikrai padės ateityje. ERASMUS+ mainams mano pasirinkimas Suomija, manau, lengvai suprantamas: aukštos kokybės išsilavinimas, miškinga vietovė. Akį iškart patraukė inovacijos ir pažanga. O ten pabuvusi supratau, kad man, uždaresniam žmogui, suomių tylus bei romus charakteris taip pat prie širdies“, – atskleidžia Margarita.

VDU ŽŪA 2024 metų studente išrinkta Margarita sako, kad šis įvertinimas jai buvo netikėtas. „Visada mokiausi dėl savęs, siekiau gerų rezultatų, kuriais vėliau galėčiau pati didžiuotis ir ramiai siekti asmeninio tobulėjimo. Aišku, džiugu būti pastebėtai, bet taip pat svarstau, ar išties to nusipelniau. Vis dėlto esu dėkinga ir tikiuosi žmonių, kurie mane pastebėjo, nenuvilti“, – mintimis dalijasi studentė.

Ar ateities paveikslą tapysime tik šviesiomis spalvomis?

Taip, gamta Margaritą nuo mažų dienų traukė kaip magnetas, tačiau tuo pačiu ir klausinėjo – kaip mergina gali prisidėti prie jos saugojimo ir kaip gali suteikti prasmingą tikslą tam, kas merginą taip žavi? Šiandien žmonijai tenka dorotis su globaliomis problemomis. Klimato šiltėjimas lemia skaudžias ekologines ir ekonomines pasekmes, kelia didžiulius iššūkius.

„Klimato kaitos poveikis yra vienas iš didžiausių iššūkių žmonijai. Liūdna, bet daug žmonių vis dar nesupranta šios problemos masto. Tačiau globalus atšilimas yra realus ir jį galima matyti ne tik kompiuterio ekranuose pavaizduotuose grafikuose, bet ir išėjus laukan. Visuomenė išties deda daug pastangų: atsinaujinančios energijos naudojimas spartėja, globaliniai susitarimai rodo įsipareigojimą mažinti teršalų kiekį, o kasdien plintantis sąmoningumas pasiekia vis daugiau žmonių. Kad mes dedame daug pastangų ir turime geras intencijas – yra tiesa, o ar to užtenka – sužinosime tik ateityje. Nors tokios problemos kaip klimato kaita ir išteklių eikvojimas yra rimtos, manau, jas galime spręsti tarp tvarumo ir ekonominio augimo rasdami aukso viduriuką. Gamtos saugojimas – itin reikalingas, bet taip pat turime neignoruoti ekonominės gerovės, kuri reikalinga gerinant gyvenimus ir palaikant inovacijas. Skiriant per daug dėmesio vienai ar kitai pusei gali atsirasti nenumatytų pasekmių. Tai padaryti tikrai nėra lengva ir reikalauja pastangų, bet manau, kad kada nors bus ateitis, kur klestės ir žmogus, ir gamta“, – ateities paveikslą piešia Margarita.

VDU Žemės ūkio akademija – vieta, kur randama sinergija tarp žmogaus, gamtos ir technologijų. Kad studentės Margaritos piešiamas ateities paveikslas taptų realybe, pasauliui reikalingi aukštos erudicijos profesionalai. VDU Žemės ūkio akademijos studijų programa Miškininkystė, integruojant ilgaamžiškumą ir modernumą, specialistus ugdo jau 100 metų. Pasirinkdami studijų programą Miškininkystė, pasirenkate šiuolaikiškas mokslu grįstas studijas, ugdančias kūrybiškai mąstančius profesionalus, užtikrinančius ekosistemų tvarumą ir miško indėlį į visuomenės gerovę besikeičiančiomis aplinkos sąlygomis.

Stiprinama VšĮ „Ekoagros“ ir VDU Žemės ūkio akademijos partnerystė: pasirašyta bendradarbiavimo sutartis

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) ir viešoji įstaiga „Ekoagros“ tarptautinės žemės ūkio parodos „Ką pasėsi…2025“ metu pasirašė bendradarbiavimo sutartį ir formalizavo partnerystę, kuria siekiama bendrų tikslų mokslo, švietimo ir ekologijos plėtros srityse.

Sutarta bendradarbiauti bendroje projektinėje, šviečiamojoje veikloje, organizuojant studentų praktikas, įgytų žinių pritaikomumą darbo vietoje.

Universitetas pagal galimybes leis „Ekoagros“ pasinaudoti savo moksliniais ir organizaciniais ištekliais, bendradarbiaus organizuodamas taikomuosius tyrimus, studentų profesinės veiklos praktikas, dės pastangas studentų baigiamuosius darbus orientuoti į sertifikavimo įstaigos poreikius, akademinė bendruomenė dalinsis savo ekspertinėmis žiniomis.

„Ekoagros“ prisidės prie studijų kokybės gerinimo, teikdama įžvalgas ir rekomendacijas dėl studijų programų atnaujinimo, dalinsis aktualia informacija apie ekologinės gamybos sektoriaus iššūkius bei tendencijas.

„Bendradarbiaujame sėkmingai jau seniai, bet dabar šį bendradarbiavimą formalizuojame, nes matome tame vertę ir dar didesnį abipusį įsipareigojimą veikti drauge. Kartu tai įprasmins „Ekoagros“ ištakas, nes būtent čia, universitete, gimė ekologijos idėjos, vėliau ir planas kurti sertifikavimo įstaigą, kuris prieš 28 metus, 1997 m. kovo 14-ąją, tapo realybe“, – sakė VšĮ „Ekoagros“ direktorė Virginija Andrulė.

„Tikiu, kad bendromis pastangomis, remdamiesi mokslu grįstomis praktikomis, galėsime prisidėti prie ekologinės gamybos pozicijų Lietuvoje stiprinimo. Ši partnerystė neabejotinai atneš abipusę naudą tiek akademinei, tiek verslo bendruomenei, o svarbiausia – visai visuomenei, skatindama darnią žemės ūkio plėtrą ir atsakingesnį, tvaresnį požiūrį į maisto gamybą, jo vartojimą ir kokybę“, – teigė VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė.

Tarptautinė paroda „Ką pasėsi… 2025“ – modernaus agrosektoriaus galimybių atspindys

Kovo 27–29 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) šurmuliuojanti jau 29-ąjį kartą rengiama tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi…2025“ kviečia iš arti pamatyti, kuo pulsuoja šiuolaikinis agrosektorius, koja kojon žengiantis su naujausiomis technologijomis.

Inovacijų diegimo kelyje – VDU Žemės ūkio akademijos lyderystė

Parodos atidarymo metu svečius ir dalyvius sveikino VDU rektorius prof. habil. dr. Juozas Augutis. „Džiaugiuosi ir dėkoju, kad unversitetinė erdvė yra pasirinkta tam, kad čia susirinktume, aptartume ateities planus, pasidalintume pasiekimais. Mūsų ateities planai – tikrai šviesūs. Turime didelį turtą – žemę, ją mylinčius žmones, protingus ir veiklius mokslininkus, darbuotojus, kurie žemės ūkį gali pakelti į tarptautines aukštumas“, – kalbėjo VDU rektorius.

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė akcentavo, kad ši paroda jau daugelį metų yra ypatinga erdvė, kur susitinka inovacijos, tradicijos ir draugystė. „Džiaugiuosi, kad inovacijos, kurios žemės ūkį veda į priekį, yra demonstruojamos čia – VDU Žemės ūkio akademijoje. Čia tarp mokslo, verslo, valdžios institucijų, visuomeninių organizacijų visus metus vyksta bendradarbiavimas, žemės ūkį siekiant padaryti dar modernesniu. Tik visi kartu sukursime tvarią, žalią Lietuvą“, – teigė VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė ir parodos lankytojams linkėjo laiką praleisti produktyviai – atrasti naujų sprendimų, užmegzti naudingų kontaktų ir įkvėpimo savo kasdieniams darbams.

Agrosektoriui žengiant koja kojon su inovacijomis, technologijų proveržis ir jo rezultatai yra akivaizdūs. Parodos „Ką pasėsi… 2025“ dalyvius ir svečius taip pat sveikino LR Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas. „Šis didelis susidomėjimas paroda ir šurmulys rodo: kad ir kiek bėgtume į miestą, prie žemės grįžti visada traukia. Šiandien agrosektorius išgyvena tam tikrą mentalinę transformaciją sprendimų priėmėjų galvose. Dažnai sakydavome, kad agrosektorius yra mažiau produktyvus, dažnai subsidijuojamas, tačiau matydami geopolitinius pokyčius, visuomenės poreikį sveikai mitybai, saugioms maisto tiekimo grandinėms, matydami mokslo technologijų proveržius galime drąsiai sakyti, kad agrosektorius yra strateginis šalies sektorius ir tai būtina įtvirtinti reikalinguose teisės aktuose. Nuoširdžiai linkiu gerų verslo ryšių, gerų planų ir projektų“, – sakė Ministras Pirmininkas.

LR Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimo žodį perdavė Prezidento vyriausiasis patarėjas aplinkos ir infrastruktūros klausimais Ramūnas Dilba. „Prezidento vardu noriu pasveikinti susirinkusius šioje ilgalaikes tradicijas turinčioje parodoje. Tai – ypatinga, strateginė paroda, suburianti visą bendruomenę. Prezidentas nuo pirmos savo kadencijos pabrėžė, kad žemės ūkis yra strateginis ir valstybei ypatingai svarbus sektorius ir tikrai pritaria to įtvirtinimui visuose reikalinguose dokumentuose“, – kalbėjo R. Dilba ir pridūrė – svarbu, kad žemės ūkis ir jo modernizavimas taip pat prisidėtų prie regionų plėtros ir kaimo gyvybingumo.

Prezidento patarėjas taip pat dėkojo VDU Žemės ūkio akademijai už lyderystę diegiant inovacijas agrosektoriuje.

Paroda „Ką pasėsi… 2025“ atspindi agrosektoriaus galimybes

Sveikinimo žodį taręs LR žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas atkreipė dėmesį, kad ši paroda – žemės ūkio galimybių atspindys. „Mūsų žemės ūkis šiandien gali labai daug. Žmonija išgyveno perėjimą nuo arklio prie traktoriaus, dabar išgyvename virsmą nuo paprasto traktoriaus prie išmanaus traktoriaus, roboto. Paroda turi didelę reikšmę“, – kalbėjo žemės ūkio ministras ir pridūrė, kad praėjus parodai žemdirbių laukia didysis darbymetis. I. Hofmanas žemdirbiams palinkėjo gero starto, palankių orų ir puikaus sezono.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius atkreipė dėmesį – 2025-aisiais Lietuva mini kelias itin reikšmingas progas. „Šiais metais minime pirmojo Lietuvos Prezidento Aleksandro Stulginskio 140-ąsias gimimo metines. Simboliška, kad Lietuvos ūkininkų sąjungos ekspozicijoje yra iki šiol veikiančių, pamatus šiuolaikiniam Lietuvos ūkiams kūrusios technikos traktorių paroda. Atsiremiant į gerus pamatus, galime tikėtis šviesios ateities“, – žemės ūkio parodos atidarymo iškilmėse sakė R. Juknevičius.

Tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi… 2025“ Kauno rajonui yra tarsi perlas visų metų dėlionėje. Kauno rajono vicemeras Antanas Nesteckis džiaugėsi gausiu būriu parodos dalyvių.

„Kauno rajonas turi žemės ūkio specialistų kalvę. Lankantis parodoje akys raibsta – negalėčiau pasakyti, kokia technikos rūšis ar įmonė nėra įsikūrusi Kauno rajone. Praktiškai visi ženklai, susiję su agrosektoriumi, yra Kauno rajone. Tai mums – ypatingai džiugu. Tai visada pabrėžiame ir skatiname“, – kalbėjo Kauno rajono vicemeras.

Pagrindinio parodos rėmėjo UAB „Timac AGRO Lietuva“ vadovės Ingos Kalesnikovės teigimu, tvarus žemės ūkis prasideda nuo protingų ir efektyvių sprendimų. „Ši paroda yra vieta, kurioje kiekvienais metais susitinka bendruomenė, inovacijos, sprendimai, partnerystė ir įvairūs, įdomūs projektai. Kas mus vienija? Visi čia esantys žmonės nori augti ir auginti“, – sakė 15-ąjį veiklos Lietuvoje jubiliejų švenčiančios UAB „Timac AGRO Lietuva“ vadovė.

Apdovanoti dešimt geriausių parodos eksponatų

Parodoje įvertintos įmonės, pristatančios pačius inovatyviausius ir moderniausius žemės ūkiui skirtus sprendimus. Tęsiant tradiciją, parodos atidarymo metu unikaliais medaliais apdovanoti dešimt geriausių parodos eksponatų: ūkio valdymo ir duomenų analizės platforma „DeLaval Plus“ (pristato UAB „DeLaval“); javų kombainas JOHN DEERE S7 850 (pristato UAB „DOJUS agro“); traktorius CASE IH FARMALL 120 C (pristato UAB „Dotnuva Baltic“); elektrinis šarnyrinis krautuvas GIANT G2700E TELE (pristato AB „East West Agro“); ratinis traktorius FENDT 620 (pristato UAB „Ivabaltė“); kombainas NEW HOLLAND CR11 (pristato AB „Lytagra“); akmenų surinkimo mašina HUSARYA SCS-100 (pristato MB „Obena“); Antti X-serijos mobili grūdų džiovykla (pristato UAB „Rovaltra“); dirvos gerintojas PHYSIOMAX (pristato UAB „Timac AGRO LT“); transporterinis grėblys SIP AIR HD 900 T (pristato UAB „Žemtiekimas“).

Už nuopelnus Lietuvos kaimui – ordinai ir medaliai

Parodos atidarymo iškilmėse pasveikinti ir pagerbti asmenys, kurių indėlis į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtrą – nepaprastai svarbus. Tai žmonės, kurie savo darbu, žiniomis ir atsidavimu prisidėjo prie šalies žemės ūkio sektoriaus gerovės ir tobulėjimo. Ordinais „Už nuopelnus Lietuvos kaimui“ apdovanoti: VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė; ilgametis Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovas, generalinis direktorius Jonas Sviderskis; Lietuvos Žemės ūkio tarybos pirmininkas Jonas Vilionis.

Medaliais „Už nuopelnus Lietuvos kaimui“ apdovanoti: VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Šilutės r. konsultavimo biuro vadovė, gyvulininkystės konsultantė Ina Edita Kuzmienė; VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Varėnos r. konsultavimo biuro vadovas, augalininkystės konsultantas Audrius Stoškus; UAB „Ivabaltė“ įkūrėjas, ilgametis vadovas Irmantas Tarvydis (medalis skiriamas po mirties).

Parodoje – pažintis su VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkų inovacijomis

Visomis parodos dienomis žemės ūkio parodos „Ką pasėsi… 2025“ lankytojai taip pat itin laukiami VDU stende, kur VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkai kvies susipažinti su hidroponika – efektyviu ūkio sprendimu ateičiai; paragauti ledų, praturtintų ekstraktais; susipažinti su Agrocheminių tyrimų laboratorijos veiklomis; pasivaikščioti po virtualų mišką; apžiūrėti agrodronus, įgalinančius prezicinę žemdirbystę, efektyvumą ir tvarią ateitį; susipažinti su inovatyvių metodų panaudojimu augalinių ekstraktų gamybai.

VDU stende taip pat vyksta virtualios Artes liberales žaidynės, kuriose lankytojai turi galimybę išbandyti virtualias technologijas, dirbtinio intelekto įrankius kartu su VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centru, VDU Profesinių kompetencijų vystymo centru ir STEAM centru. Į eksperimentus ir edukacijas kviečia VDU Botanikos sodas. Lankytojai gali sužinoti apie VDU mokslo atradimus, profesinio tobulėjimo ir studijų galimybes.

Parodos metu vyks „VDU ŽŪA atvirų durų dienos“. Jose interesantai bus laukiami VDU ŽŪA Centrinių rūmų II aukšto fojė (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.) kovo 28 d. 14 val. ir kovo 29 d. 10.00 val.

Organizatoriai parodos lankytojams paruošė eilę veiklų

Parodos ekspozicijas sudaro pasaulinių prekės ženklų žemės, miškų ir komunalinio ūkio technika bei įranga, automobiliai, smulkioji sodo ir daržo technika bei įrankiai, sėklos, augalų apsaugos priemonės, trąšos ir kt. Greta ekspozicijų – praktinis eksponatų demonstravimas renginiuose „Dronai – precizinės žemdirbystės įrankis“, „Augalų mitybos poreikio nustatymas skenuojant pasėlius“.

Šviečiamojoje programoje savo sričių ekspertai, mokslininkai ir praktikai, novatoriai ir ūkininkai dalysis žiniomis, seminarų temoms varijuojant nuo paramos priemonių žemės ūkio sektoriui iki technologinių ir socialinių inovacijų. Lankytojų įsitraukimo lauksiančiose diskusijose bus atsakyta į klausimus, kaip optimizuoti gamybą, diegti naujoves, prisitaikyti prie pokyčių ir rasti nišą rinkoje.

Visas parodos dienas lankytojų lauks amatų ir sodinukų mugė, savoms jėgoms išmėginti skirta keturračių trasa, VI-asis tarptautinis drožėjų grandininiais pjūklais čempionatas bei medžio skulptūrų aukcionai, mažųjų parodos svečių – laisvalaikio zona. Šeštadienį inovatyvius produktus kuriančios įmonės lauks lankytojų organizuojamose degustacijose. Renginių, kaip ir parodos, lankymas – nemokamas.

Renginio programa.

Parodos organizatoriai ragina pasiekti parodą viešuoju miesto transportu: parodos darbo metu (kiekvieną dieną nuo 8.30 iki 17.00 val.), kas pusvalandį nuo PLC „Mega“ (Islandijos pl. 32, Kaunas) į parodą kursuos nemokamas autobusas.

NUOTRAUKŲ GALERIJA (nuoroda aktyvi iki balandžio 3 d.)