VDU rektore išrinkta profesorė dr. Ineta Dabašinskienė

Šiandien, kovo 27 d., Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Taryba išrinko naująjį vadovą. Universiteto rektore tapo profesorė dr. Ineta Dabašinskienė. Ji – pirmoji moteris, išrinkta vadovauti universitetui.

VDU rektorius renkamas penkerių metų kadencijai, vadovaujantis LR mokslo ir studijų įstatymu, VDU statutu ir VDU Tarybos patvirtinta rinkimų organizavimo tvarka. Jos kadencijos pradžia – spalio 1 d.

VDU rektoriaus rinkimuose dalyvavo penki kandidatai: prof. dr. Ineta Dabašinskienė, prof. dr. Julija Kiršienė, prof. dr. Ričardas Krikštolaitis, prof. dr. Tomas Krilavičius ir prof. dr. Audrius Sigitas Maruška.

Akademikė Ineta Dabašinskienė yra Vytauto Didžiojo universiteto Lituanistikos katedros profesorė, filologijos mokslų daktarė, Tarpkultūrinės komunikacijos ir daugiakalbystės tyrimų centro vadovė, tarptautinio aljanso „Transform4Europe“ institucinė koordinatorė.

Universitete prof. dr. I. Dabašinskienė dirba nuo 1993 m., yra dirbusi Regionistikos katedros vedėja, Politikos mokslų ir diplomatijos prodekane ir dekane, Humanitarinių mokslų fakulteto dekane. Nuo 2010 m. – VDU Senato narė, 2010–2015 m. buvo mokslo komiteto pirmininkė, 2015–2020 m. – VDU Tarptautinių ryšių prorektorė. Profesorė aktyviai dalyvauja mokslo ir švietimo projektuose, priklauso įvairioms organizacijoms, skaito paskaitas Europos, JAV, Kinijos universitetuose. Buvusi Baltijos studijų plėtros asociacijos viceprezidentė. Tarp mokslinių interesų krypčių – psicholingvistika, taikomoji kalbotyra, daugiakalbystė, pragmatika ir pokalbio analizė. Profesorė yra išleidusi monografijų ir mokslo darbų Lietuvos ir tarptautiniuose leidiniuose.

„Mano vizija – kurti ateities Vytauto Didžiojo universitetą, kuris būtų ne tik žinių perdavimo institucija, bet ir laisvų bei kilnių individų ugdymo, autentiškos minties plėtojimo, pažangos epicentras, puoselėjantis geros valios principus. Tai universitetas, kuris rūpinasi bendruomenės nariais, skatina mokslą, kūrybą ir inovacijas bei daro teigiamą poveikį visuomenei“, – teigia naujai išrinkta rektorė.

Ineta Dabašinskienė pabrėžia, kad per pastarąjį dešimtmetį VDU vaidmuo Lietuvoje ir tarptautinėje akademinėje aplinkoje išaugo – bendruomenė pelnė aukščiausius mokslo ir meno apdovanojimus, ypač padaugėjo tarptautinių MTEP projektų, išaugo ir aukšto lygio VDU menininkų pasirodymų skaičius, kyla universiteto tarptautiniai reitingai, stiprėja dalyvavimas Europos universitetų aljansuose (TRANSFORM4EU), VDU vardą pasaulyje garsina ir studentų bei absolventų pasiekimai. Svarbu ir tai, kad VDU patikėta koordinuoti 12 mokslo ir verslo institucijų vienijantį Lietuvos konsorciumą, kuris pasirašė sutartį su lyderiaujančiu pasaulyje Masačusetso technologijos institutu (MIT, JAV). Universiteto lyderystė akivaizdi ir formuojant švietimo politikos sprendimus, teikiant ekspertinius pasiūlymus (ne)vyriausybinėms, verslo bei kitoms institucijoms.

Parengtoje universiteto veiklos programoje rektorė pagrindiniais prioritetais įvardija atsakingą bendruomenę, atviras studijas, ambicingą mokslą ir atsparią infrastruktūrą, kurie, jos įsitikinimu, padės ne tik spręsti sudėtingus klausimus, bet ir siekti pažangos bei klestėti.

Nemokamas internetinis seminaras „Tvarumas ir karjera muitų ir prekybos srityje“

Balandžio 8 d. 15.30 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakultetas kviečia dalyvauti nemokamame internetiniame seminare ir sužinoti apie tvarumo svarbą tarptautinėje prekyboje, daugiausia dėmesio skiriant ES Pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (PADKM, angl. CBAM), muitinės procesų valdymui ir karjerai šioje srityje.

Seminaro dalyviai taip pat sužinos, kodėl verta stoti į MBA programą „Muitinės procesų valdymas“. MBA „Muitinės procesų valdymas“ gavo teigiamą sprendimą dėl ES muitinės pripažinimo sertifikato suteikimo ir laukia oficialaus sertifikato. Tai reiškia, kad magistro laipsnį bus galima įgyti pagal ES sertifikuotą MBA programą, o tai turės teigiamos įtakos karjerai.

Ko tikėtis seminare?

ES PADKM: TVARAUS GAMYBOS PROCESO SKATINIMAS VISAME PASAULYJE (pranešėja dr. Erika Besusparienė)
MBA ALUMNI: APIE STUDIJAS IR DAUGIAU (pranešėja Gertrūda Bakšienė)
MBA MUITINĖS PROCESŲ VALDYMAS (pranešėja dr. Erika Besusparienė)

Internetinio seminaro moderatorė lektorė Kristina Gesevičienė.

Data: 2025 m. balandžio 8 d.

Laikas: 15:30 val. (EET, Lietuvos laiku) Planuojama seminaro trukmė iki vienos valandos.

Renginio formatas: nuotolinis seminaras TEAMS platformoje

Kalba: seminaras vyks anglų kalba

REGISTRACIJA

Prisijungimo prie TEAMS platformos nuoroda prieš seminarą bus išsiųsta registracijos metu nurodytu elektroninio pašto adresu.

Prisijunkite, sužinokite ir tapkite MBA bendruomenės dalimi!

VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkams pasitinkant tvarumo pavasarį

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros prof.dr. Vilija Aleknevičienė kovo 25 d., kai parskrenda gandrai, kartu su Žaliųjų finansų institutu pasitiko tvarumo pavasarį. Profesorė dalyvavo Žaliųjų finansų instituto (ŽFI) organizuotoje konferencijoje „Tvarumo pavasaris“. ŽFI yra pirmasis toks Lietuvoje bei Baltijos šalyse žinių ir kompetencijų centras, konsultuojantis privataus ir viešojo sektoriaus institucijas žaliojo (tvaraus) finansavimo klausimais, padedantis pasiruošti pokyčiams, susijusiems su Europos Sąjungos tvarumo reikalavimų įgyvendinimu, siekiant Žaliojo kurso tikslų. Institutas koordinuoja viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą žaliųjų (tvariųjų) finansų srityje, taip skatinant žaliųjų (tvariųjų) finansų ekosistemos vystymąsi ir plėtrą Lietuvoje (plačiau apie ŽFI). Į ŽFI veiklą profesorė įsitraukė 2024 m. pradžioje, tapdama Instituto įsteigto Tvariųjų finansų forumo Žaliųjų finansinių produktų plėtros darbo grupės nare.

Konferencijoje skaityti du plenariniai pranešimai. Kopenhagos ateities studijų instituto vyresnysis vykdomasis patarėjas ir futurologas Martin Kruse savo pranešime atkreipė dėmesį į tai, kad tvarumas įžengė į „veikti toliau ar daryti pertrauką“ fazę. Mokslininko teigimu, sustoti nevalia, nes kiekvienas didesnis stabtelėjimas gali padaryti daug žalos tiek dabartinėms, tiek ateinančioms kartoms. Be to, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kol kas egzistuoja spraga tarp visuomenės narių, susirūpinusių dėl klimato kaitos padarinių (67 proc.), linkusių pakeisti gyvenimo būdą (55 proc.), sutinkančių mokėti CO₂ mokestį (40 proc.), kažką realiai darančių (21 proc.) ir pasiruošusių pasiekti nulinį CO₂ išmetimo kiekį (5 proc.).

Tuo tarpu dr. vyriausiasis Bigbank ekonomistas Raul Eamets iškėlė klausimą, kas yra svarbiau dabartiniame geopolitiniame kontekste: įmonių tvarumas (ESG) ar saugumas ir ekonomikos augimas? Mokslininkas įvardijo pagrindinius atstovaujamosios demokratijos ir socialinio elgesio dizaino trūkumus įgyvendinant tvarumo tikslus: nėra atstovaujama negimusi visuomenė; politikai neturi paskatų mąstyti apie ilgą laikotarpį; gyventojai nori laisvo pasirinkimo, bet nesirenka; gyventojai teigia, kad jiems reikia daugiau informacijos ir žinių, bet labiausiai edukuoti gyventojai palieka didžiausią anglies pėdsaką; egzistuoja etinis disonansas, t. y. neatitikimas tarp moralinio savęs įvaizdžio ir neetiško elgesio naudos.

Plenarinių pranešimų pagrindu buvo išvystytos trys panelinės diskusijos. Pirmojoje diskusijoje „Investicijos į rytojų: kodėl žaliosios technologijos apsimoka?“ buvo akcentuojama tai, kad įmonės ir viešosios įstaigos, įgyvendindamas žaliąsias investicijas, turi ne tik galvoti apie tvarumą ir žiediškumą savo veikloje, bet ir bendradarbiauti tarpusavyje, ieškodamos inovatyvių sprendimų ir įgyvendindamos investicijas galimai efektyviausiu būdu. Antroji diskusija „Tvarumo reguliavimas: tarp naštos ir naudos“ buvo skirta įmonių tvarumo atskleidimui. Diskusiją sukėlė Europos Komisijos (EK) pasiūlytas ES omnibuso reglamentas, kuriuo siekiama supaprastinti daugelį įmonių tvarumo ataskaitų teikimo reikalavimų. Omnibus pasiūlymas yra dalis platesnių ES pastangų tapti konkurencingesne, nes politinė banga Europoje pasisuko į dešinę ir atspindi JAV prezidento Donaldo Trumpo nusistatymą prieš ESG ir siekį panaikinti reguliavimą. EK teigimu, tvarumo atskleidimo reglamentus, taikomus įmonėms, reikia supaprastinti, siekiant nepakenkti konkurencingumui. Nepaisant to, kai kurie investuotojai ir įmonės yra susirūpinę, kad ES ataskaitų teikimo taisyklės gali būti panaikintos ir dėl to susilpnėtų skaidrumas. Taip pat nerimaujama, kad tai gali pažaboti ES siekius paskatinti privačias investicijas į žaliuosius projektus.

Antrojoje diskusijoje bankų darbuotojai kėlė klausimą ir dėl įmonių tvarumo rodiklių duomenų bazės prieinamumo, nes jos nebuvimas apsunkina tvarių investicijų portfelių deklaravimą. Šiuo metu prievolė teikti tvarumo ataskaitas Lietuvoje yra tik porai dešimčių įmonių, o paskolos išduodamos visiems verslams. Trečiojoje diskusijoje „Ar tvarumas yra ekonomiškai tvarus?“ buvo keliamas klausimas, kam teikti pirmenybę: tvarumui ar saugumui? Padaryta išvada, kad šių tikslų ir jų finansavimo negalima priešinti vienas kitam.

Dalyvavimas konferencijoje „Tvarumo pavasaris“ praplėtė mokslininko akiratį ir paskatino holistinį mąstymą. Tai prisidės prie mokslinių idėjų generavimo ir vertybinių nuostatų puoselėjimo ugdant jaunąją kartą.

SOS. Žinutė iš „Tvarumo pavasario“ konferencijos šio straipsnio skaitytojams: atliekų perdirbimo įmonės labai prašo nemesti baterijų į atliekų konteinerius, nes rūšiuojant atliekas jos yra pažeidžiamos ir dėl to kyla daug gaisrų.

Ornitologas M. Karlonas pataria moksleiviams: gyvenimas trumpas – svarbu nesiblaškyti

Ornitologo, gamtos gido, knygų apie paukščius autoriaus, „Ornitostogų“ įkūrėjo Mariaus Karlono karjerą suformavo miškų ir pelkių apsuptas gimtasis Didžiojo Raisto kaimas. Vis dėlto, anot gamtininko, kur pasisuks gyvenimo kelias priklauso ne tik nuo aplinkos, bet ir nuo visuomeniškumo jausmo – ar ieškosi naudos sau, ar fokusuosies į aplinką: „Jei augi gamtoje, gal gamta svarbi bus, bet jei gyveni Vilniaus centre, gal už žmogaus teises kovosi. Labai įvairiai gali save realizuoti, bet tas visuomeniškumo kiekis mumyse, manau, jau yra užkoduotas mums gimstant“.

Belaukiant balandžio mėn. per LRT startuosiančios M. Karlono dokumentinės laidos „Žvėriškos istorijos“, kalbamės su ornitologu apie jo meilę gamtai, veiklas ir studijas Vytauto Didžiojo universitete (VDU).

– Mariau, ar tapote tuo, kuo norėjote būti nuo vaikystės?

Nežinau, ar vaikystėje iš karto žinojau kuo noriu būti. Gal tiesiog buvo aišku, kas mane traukia – gamta mane visą laiką domino. Nors atsimenu, kad pradinėse klasėse savo būsimą profesiją nupiešiau kaip baldžiaus – gal dėlto, kad tėtis dirbo su mediena. Tai nepanašu, kad iš karto žinojau, bet turbūt tos gyvenimo aplinkybės, kad gamta, miškas, pelkė buvo mano žaidimų aikštelė, taip natūraliai viskas ir susiklostė. Ar esu patenkintas? Kaip ir kiekviename darbe, yra įdomių dalykų ir tokių, kurie nelabai patinka, bet iš esmės, šiandien aš pats renkuosi, kuo noriu būti, o tai turbūt ir yra svarbiausia.

– Gyvenote kaime?

O taip, augau Didžiojo Raisto kaime Jonavos rajone. Tai toks buvęs durpynas, o prieš tai – viena didžiausių pelkių Kauno ir Jonavos rajonuose, nusausinta ir eksploatuota sovietmečiu. Aišku, kai jau gimiau, buvo likus tik tokia išeksploatuota žaizda miškų apsuptyje. O kaime vaikų beveik nebuvo, atvažiuodavo tik savaitgaliais iš kitų miestų pas senelius. Tad natūraliai gavosi, kad po pamokų eidavau kažkur į gamtą, pelkes.

– Ir ką ten veikdavote?

Nemanau, kad vaikui reikia galvoti, ką veikti. Vaikui reikia empirinio patyrimo. Sakykime, suaugusiesiems pakanka žinių, o vaikui reikia pačiupinėti kažką, sukurti, pajausti, užuosti ir pan. Gamta yra pilna tokių nuotykių. Tai man tas ir rūpėdavo: parsitempti namo kokį driežą ar gyvatę, peles auginau, kurmius gaudydavau. Žvejyba, iki paauglystės, kai susidomėjau paukščiais, buvo labai didelis hobis. Eidavau vienas į durpyno ežerėlius žvejoti. Gamta yra tokia neaprėpiama žaidimų aikštelė, kur netenka ilgai galvoti, ką veikti. Jei vaikas yra žingeidus, tiesiog vaikščiodamas po mišką, po pievas, ant kiekvieno kampo gali susirasti sau labai įvairios veiklos.

– Šiuolaikiniai vaikai, augantys mieste, jau nebeturi tokių galimybių. Kaip manote, jei nebūtumėte gyvenęs gamtoje, ar būtumėte atsidūręs ten, kur dabar esate?

Žinoma, dabar aš jau sunkiai įsivaizduoju savo gyvenimą, nesusijusį su visuomeninėmis ir gamtosauginėmis vertybėmis, bet jei aplinka būtų kitokia, gal ir būčiau kitą kelią pasirinkęs. Manau, kad dalis žmogaus pasaulėžiūros – ar ji yra egocentrinė, sufokusuota į save, ar labiau altruistinė, nukreipta į aplinką (ekocentrinė), yra užkoduota genuose. Man atrodo, kai žmogus gimsta, jau aišku, kur jis links. O vėliau pagal tą pasaulėžiūrą ras sferą, kur save realizuoti: ar viskas sau, o kiti nesvarbu, ar kaip tik nori save aplinkai duoti. Tuomet turbūt nuo aplinkybių priklauso, kokioje terpėje žmogus augo: Jei augi gamtoje, gal gamta svarbi bus, bet jei gyveni Vilniaus centre, gal už žmogaus teises kovosi. Labai įvairiai gali save realizuoti, bet ta pasaulėžiūra, manau, jau yra užkoduota mums gimstant.

– Kaip jūsų gyvenime atsirado paukščiai?

Oi, atsirado jie, iš tikrųjų, per vieną dieną. Tėvai pradėjo lesinti paukščius kieme, kas man nelabai buvo įdomu, bet sėdėjau su arbatos puodeliu prie lango, žiūrėjau į tą lesyklą apatiškai ir staiga pamačiau nuo kaimynų pusės atsklendžiantį kažkokį plėšrų paukštį. Jis atakavo lesykloje buvusius paukščius, nieko nepasigavo, nuskrido į šoną, bet nuo tos akimirkos man pasidarė įdomu: noriu daugiau apie tą paukštį sužinoti, noriu auginti tokį plėšrų paukštį.

Pradėjau skaityti knygas namuose, o netrukus tėvai įvedė internetą namuose, susiradau ornitologų draugijos forumą ir supratau, kad ne vienas toks keistas esu. Pradėjau domėtis, klausinėti. Aišku, mane labai greitai ornitologai perauklėjo, kad gamtos į namus tįsti nereikia, kad gamta turi gyventi gamtoje. Visgi man ir pačiam labai greitai atėjo tas supratimas įsitraukus į tą tikrų gamtininkų bendruomenę. Supratau, kad gamta turi gyventi gamtoje, o ne žmogaus kambaryje ar kažkur kitur. Nuo to laiko nelaikau jokio gyvūno namuose, nebent, laikinai, sužeistą.

Tada tiesiog pradėjau stebėti, eiti kiekvieną dieną po pamokų į gamtą, į pelkes, į miškus, bet jau kitomis akimis ieškoti paukščių, stebėti ne tik plėšriuosius, o įvairius paukščius. Atsimenu, tėvai nupirko žiūronus, susitaupiau ir nusipirkau mažiuką fotoaparatuką. Po truputį mane pastebėjo jau patyrę ornitologai, pasiimdavo į įvairias ekspedicijas, ekskursijas, išvykas – taip ir įsitraukiau. Jau nuo aštuoniolikos buvau ornitologų draugijos narys, dvidešimties metų buvau išrinktas ornitologų draugijos į valdybą, netrukus pradėjau dalyvauti įvairiose paukščių apskaitose, dirbti su aplinkosauginiais projektais.

– O tai kaip pamokos, kaip egzaminai?

Mokykloje nebuvau stropus mokinys, netgi toks kartais silpnesnis už vidutinioką. Ačiū pavaduotojai, kuri 11-12 klasėje pastebėjo mano polinkį gamtai ir pradėjo mane ruošti biologijos egzaminui, nes jau matė, kad man tas rūpi, nors šiaip niekas kitas man beveik nerūpėjo. Baigiau mokyklą, įstojau į tuometinį Žemės ūkio universitetą. Bet stojau tėčio pėdomis – į miškininkystę, nes atrodė, kad gamta būtinai yra miškai. Po pusės metų, supratęs, kad miškų auginimas ekonominiams tikslams ne man, mečiau universitetą ir pradėjau dirbti ornitologu. Po šešerių metų vėl stojau, paragintas kolegos gamtininko, gero bičiulio ir VDU dėstytojo Žydrūno Preikšos, į VDU Žemės ūkio akademiją – Taikomosios ekologijos programą. Tąsyk nesuklydau – ši sritis buvo kaip tik man. Taip pasibaigiau bakalaurą, o po to ir magistrą.

– Ką studijos pridėjo prie savamokslio ornitologo karjeros?

Daug ko pridėjo. Galėčiau sakyti, kad viską žinau, darbą turiu, bet geram specialistui universitetinio išsilavinimo irgi reikia. Viena vertus, gavau diplomą, be kurio nebūčiau galėjęs dirbti ekspertinio darbo, kita vertus, studijos suteikė gerokai platesnį supratimą apie mus supančią aplinką. Nuo aštuoniolikos buvau su uždraudęs domėtis kitais dalykais apart ornitologijos. Juk visur geras nebūsi, o gyvenimas per trumpas, kad blaškyčiausi per kelias veiklas. Vis dėlto, sukdamasis vienoje srityje galiausiai supranti, kad reikia ir platesnio supratimo, bent jau apie artimas tavo veiklai sferas. Geras ornitologas turi išmanyti ir hidrologiją, ir botaniką, ir visus kitus dalykus, netgi ūkininkavimą ir miškininkystę. Ekologas įgauna tokį bendrą suvokimą, kaip veikia pasaulis, kaip veikia visa gamtos sistema, kaip sąveikauja negyvasis ir gyvasis pasauliai. Taigi studijos supažindina su tam tikromis sritimis, kurioms pats gal nerastum laiko ar neprisiverstum pasidomėti nuodugniai. Sutikau tikrai puikių dėstytojų, su kuriais galėjau ir dalykiškai padiskutuoti, ir išsižiojęs klausyti įdomių jų paskaitų. Buvo didelis malonumas semtis iš jų žinių.

– Vienu metu studijavote ir dirbote, dabar jūsų veiklų sąraše – daugybė skirtingų projektų. Iš kur turite tiek energijos?

– Kai žmogus daro tai, kas jam labai patinka, neskaičiuoja nieko, tiesiog kaifuoja. Gyvenimas tampa darbu, kas yra tokia pavojaus riba tapti darboholiku ar net perdegti – esu tą patyręs, tačiau supratau, kad kitaip negaliu.

Su išgelbėta gulbe giesmininke

Kaip ir kiekvienam žmogui, nebūtinai gamtosaugos srityje, svarbiausia yra prasmė, savirealizacija. Jeigu žmogus atranda, kas jam patinka ir nešvaisto laiko, tam, kas nepatinka, tuomet viskas susidėlioja. Tuomet nedirbi bet kaip, nes beprasmiška daryti kažką, ką pats kuri, pusėtinai. Būtų gaila savo laiko dirbi nekokybiškai. Žinoma, tos visos mūsų iniciatyvos, projektai – tai labiau mano idėjos, bet ties jų įgyvendinimu dirbame su nuostabia komanda, kolegomis, tad ačiū jiems už tai. Vienintelis dalykas, į kurį stengiuosi atsižvelgti – tai šeimos ir vaikų poreikiai ir brangus laikas su jais.

– Dažniausias savirealizacijos priešas – šeima, draugai ar aplinkiniai, kurie bando tave atkalbėti. Ar nebuvo jūsų kelyje pasipriešinimo?

Buvo, žinoma. Paauglystė gi buvo – kiek visokių patyčių. Įsivaizduokite keturiolikmetį stebintį paukščius. Vaikai, kurie yra kitokie, neužsiima tomis pačiomis veiklomis, visuomet yra patyčių objektai, jiems klijuojamos pravardės. Kur tu bebūsi, vaikai, o labiausiai paaugliai iki kokių šešiolikos metų yra labai žiaurūs žmonės. Paskui žmogus išmoksta kažko nepasakyti garsiai ar pasijuokti mintysi. Tad jei kažkam atrodo, kad, va, aš čia tik toks vienas nuskriaustas buvau, tai ne, paauglystėje su patyčiomis turbūt visi yra susidūrę. Gal tik vieni daugiau, o kiti mažiau. Manau, svarbu ateityje nesureikšminti to kaip traumų. Tai yra etapas jauno žmogaus gyvenime ir kitaip nebus, reikia fokusuotis į savo dalykus ir stengtis prie daug nekreipti dėmesio.

Nors šeima mane labai palaikydavo, prisimenu, juokais net seneliai yra pasakę: nu, Mariuk, jau užsiimk kuo rimtu, o ne tais savo paukščiukais. Yra buvę tokių pasakymų, pasišaipymų, maždaug, pažaisk ir praeis. Visiems atrodė, kad iš to neišgyvensi, užsiimk tuo, ką daro „normalūs“ žmonės.

– Ką patartumėte dabartiniams moksleiviams?

Labai džiaugiuosi, kad anksti suradau save ir jau dvidešimties metų pradėjau dirbti ornitologinį darbą. Mokykla suteikia standartines žinias, bet, manau, svarbu ieškoti savęs, kas tau pačiam patinka, ir pradėti tuo smalsiai domėtis. Vis dėlto, patarčiau žmonėms vadovautis tuo pačiu credo, kurio aš laikiausi – nesiblaškyti. Jei jau atradai, tai ir laikykis savo srities. Gyvenimas trumpas, tad jeigu nori būti geru specialistu, neturi laiko turėti keturių hobių ir dar penktos veiklos. Domėtis ir pasaulėžiūrą plėsti yra gerai, bet nuolatos mėtytis per skirtingas veiklas neverta – tai yra problema, kurią aš matau šių laikų jaunime.

Ornitologas, gamtos gidas, knygų apie paukščius autorius, „Ornitostogų“ įkūrėjas Marius Karlonas ornitologinį darbą pradėjo dirbti nebaigęs jokių studijų, tačiau po kelių metų suprato, kad geram specialistui reikia universitetinio išsilavinimo. Įstojęs į VDU Taikomosios ekologijos programą Marius pabaigė ne tik bakalauro, bet ir magistro studijas. Plačios artes liberales studijų modelis jam suteikė bendrą suvokimą, kaip veikia pasaulis ir visa gamtos sistema, ir supažindino su tam tikromis sritimis, kurioms pats nerastum laiko ar neprisiverstum pasidomėti nuodugniai.

Paroda „Ką pasėsi… 2025“ – jau rytoj: turininga programa, pusė tūkstančio dalyvių ir spalvingas inovacijų sąrašas

Kovo 27–29 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyks 29-oji tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi… 2025“. Likus kelioms dienoms iki parodos, organizatorių – Akademijos Verslo ir socialinės partnerystės centro – teigimu, renginyje susiburs daugiau kaip 500 verslo įmonių, organizacijų bei smulkiųjų prekybininkų. Šviečiamojoje renginio programoje – 55 seminarai ir 5 diskusijos.

Ekspozicijas sudarys pasaulinių prekės ženklų žemės, miškų ir komunalinio ūkio technika bei įranga, automobiliai, smulkioji sodo ir daržo technika bei įrankiai, sėklos, augalų apsaugos priemonės, trąšos ir kt. Greta ekspozicijų – praktinis eksponatų demonstravimas renginiuose „Dronai – precizinės žemdirbystės įrankis“, „Augalų mitybos poreikio nustatymas skenuojant pasėlius“.

Iškilmingo parodos atidarymo metu, ketvirtadienį 10 val., vyks geriausių parodos eksponatų apdovanojimai. Parodos medaliais įvertinti:

Ūkio valdymo ir duomenų analizės platforma „DeLaval Plus“ (pristato UAB „DeLaval“);

Javų kombainas JOHN DEERE S7 850 (pristato UAB „DOJUS agro“);

Traktorius CASE IH FARMALL 120 C (pristato UAB „Dotnuva Baltic“);

Elektrinis šarnyrinis krautuvas GIANT G2700E TELE (pristato AB „East West Agro“);

Ratinis traktorius FENDT 620 (pristato UAB „Ivabaltė“);

Kombainas NEW HOLLAND CR11 (pristato AB „Lytagra“);

Akmenų surinkimo mašina HUSARYA SCS-100 (pristato MB „Obena“);

Antti X-serijos mobili grūdų džiovykla (pristato UAB „Rovaltra“);

Dirvos gerintojas PHYSIOMAX (pristato UAB „Timac AGRO LT“);

Transporterinis grėblys SIP AIR HD 900 T (pristato UAB „Žemtiekimas“).

Šviečiamojoje programoje savo sričių ekspertai, mokslininkai ir praktikai, novatoriai ir ūkininkai dalysis žiniomis, seminarų temoms varijuojant nuo paramos priemonių žemės ūkio sektoriui iki technologinių ir socialinių inovacijų. Lankytojų įsitraukimo lauksiančiose diskusijose bus atsakyta į klausimus, kaip optimizuoti gamybą, diegti naujoves, prisitaikyti prie pokyčių ir rasti nišą rinkoje.

Visas parodos dienas lankytojų lauks amatų ir sodinukų mugė, savoms jėgoms išmėginti skirta keturračių trasa, VI-asis tarptautinis drožėjų grandininiais pjūklais čempionatas bei medžio skulptūrų aukcionai, mažųjų parodos svečių – laisvalaikio zona. Šeštadienį inovatyvius produktus kuriančios įmonės lauks lankytojų organizuojamose degustacijose. Renginių, kaip ir parodos, lankymas – nemokamas. Renginio programa – nuolatos atnaujinama.

Parodos organizatoriai ragina pasiekti parodą viešuoju miesto transportu: parodos darbo metu (kiekvieną dieną nuo 8.30 iki 17.00 val.), kas pusvalandį nuo PLC „Mega“ (Islandijos pl. 32, Kaunas) į parodą kursuos nemokamas autobusas.

Sumani ateitis regionuose: VDU Žemės ūkio akademijos ir savivaldybių bendrystė augina talentus

„Tvari ir šviesi Lietuvos ateitis“ – tokį įvaizdį kuriame, kai galvojame, kokioje valstybėje gyvensime rytoj. Kad tokia ateitis taptų realybe, reikalingi aukštos kvalifikacijos specialistai, kurių perspektyvios karjeros galimybės laukia ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir nuo pastarųjų darbo pasiūlymų gausa ir solidžiais atlyginimais neatsiliekančiuose regionuose. Dėlionės detalės sutampa – regionų savivaldybėse itin laukiami plačios aprėpties, aukštos erudicijos specialistai, kuriuos rengia Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA). Taip kuriamas agrosektoriaus, regionų ir visos Lietuvos progresas.

Tarp VDU ŽŪA ir regionų – aktualios bendradarbiavimo gijos

Metų pradžioje VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė su kolegomis ir VDU ŽŪA alumnų valdybos nariu, 2016–2020 m. ir 2020–2024 m. kadencijų LR Seimo nariu Jonu Varkaliu aplankė 11 savivaldybių, kuriose kartu su savivaldybių merais ir administracijų atstovais diskutavo apie kvalifikuotų specialistų poreikį regionuose.

„Turime kuo pasidžiaugti – vizitai į savivaldybes buvo produktyvūs ir naudingi tiek VDU Žemės ūkio akademijai, tiek regionų savivaldybėms. Susitikimų metu išgirdome, kokių sričių kvalifikuotų specialistų regionuose trūksta labiausiai ir pristatėme Akademijos siūlomas studijų galimybes. Diskutavome, kokių priemonių turi imtis Akademija, savivaldybių administracijos ir verslas, siekiant į VDU ŽŪA pritraukti studentų, kurie baigę studijas, savo karjeros kelią tiestų ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir regionuose“, – teigia VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. A. Miceikienė.

Kanclerei antrina ir VDU ŽŪA alumnų valdybos narys J. Varkalys: bendradarbiavimo gijų paieška ir plėtojimas tarp VDU ŽŪA ir regionų – itin svarbus. „Vizitų regionų savivaldybėse metu siekėme nustatyti specialistų poreikį savivaldybių administracijose ir savivaldybių teritorijose veikiančiose savivaldybių bei privačiose įmonėse. Taip pat išsikėlėme dar vieną tikslą – siekiame, kad šie apsilankymai nebūtų epizodiniai, o taptų nuolat besivystančiu ir ilgalaikiu projektu, todėl svarbu sudaryti kontaktų tinklą tarp savivaldybių ir VDU ŽŪA deleguotų asmenų, kurie galėtų periodiškai komunikuoti ir dalintis aktualia informacija. Šiuos vizitus planuojame tęsti ir balandžio mėnesį – lankysime kitas regionų savivaldybes“, – sako J. Varkalys.

Regionų savivaldybės džiaugiasi ir pripažįsta, kad VDU ŽŪA rengia itin aukštos kvalifikacijos specialistus. „Dalyje aplankytų savivaldybių dar net nespėjus pristatyti visų VDU ŽŪA vykdomų studijų programų ir galimų paruošti savo sričių profesionalų, savivaldybės prašo: „Duokite mums specialistų“. Akivaizdu – trūksta aukštos kvalifikacijos specialistų. Todėl regionų savivaldybes kviečiame komunikuoti ir bendradarbiauti: atliepiant darbo rinkos poreikius, savivaldybės turėtų ieškoti konkrečių galimybių, siekiant į VDU ŽŪA pritraukti studijuoti moksleivius iš regionų. Būtent savivaldybių ir verslo atstovai moksleiviams gali geriausiai papasakoti apie regionų poreikius. Jaunuolius galėtų sudominti ir sėkmės istorijos – VDU ŽŪA absolventų, po studijų karjeros kelią pasirinkusių kurti savo gimtuosiuose regionuose. Dar vienas būdas moksleivius supažindinti su regionų darbo rinkos aktualijomis – jaunuolių vizitai į savivaldybių įmones ar privataus sektoriaus įmones“, – sako J. Varkalys ir priduria, kad kiekvienas susitikimas, kiekviena komunikacija ir susipažinimas su perspektyviomis karjeros kryptimis moksleiviams yra itin naudingas.

VDU ŽŪA alumnų valdybos narys, 2016–2020 m. ir 2020–2024 m. kadencijų LR Seimo narys Jonas Varkalys

„Sumanaus moksleivio akademija“ – būsimiems agrosektoriaus lyderiams

Savivaldybės vertina ir džiaugiasi VDU Žemės ūkio akademijos jau devintus metus organizuojamu edukaciniu projektu „Sumanaus moksleivio akademija“. Projektas kasmet pasižymi vis didesne kokybe, motyvuotų moksleivių noru tobulėti ir mokytis iš savo srities profesionalų.

„Pirmame projekto lygyje dalyvaujantys moksleiviai turi galimybę „pasimatuoti“ keturias siūlomas klases – Inžinerijos, Gamtos mokslų, Verslumo ir Ekologijos. Antrajame lygyje dalyvaujantys moksleiviai jau turi pasirinkti vieną kryptį iš anksčiau išvardytų. Taip pat šie moksleiviai pasirinkta tema vykdo projektą, o juos konsultuoja VDU ŽŪA mokslininkai. Moksleiviai lankosi VDU ŽŪA organizuojamuose plačios aprėpties verslumo, inžinerijos, gamtos mokslų, ekologijos užsiėmimuose. Susitikimų metu vystomos temos atspindi VDU ŽŪA mokslininkų vykdomus tyrimus, Akademijos siūlomas studijų programas. Mums itin svarbu, kad moksleiviai į mokslo aktualijas ir inovacijas galėtų pažvelgti ne tik teoriškai, bet ir praktiškai. Moksleiviai taip pat vyksta į agrosektoriaus įmones. Sėkmingai baigusiems projekto mokslo metus, moksleiviams įteikiami projekto baigimo pažymėjimai“, – projektą „Sumanaus moksleivio akademija“ aptaria VDU ŽŪA kanclerė.

Regionų savivaldybės taip pat turi pasiūlymų, kaip edukaciniame projekte dalyvaujantiems moksleiviams būtų galima pasiūlyti dar platesnį projekto naudų ir galimybių spektrą.

„Susitikimų savivaldybėse metu siūlyta plėsti rašto darbų mentorių ratą – moksleivius galėtų konsultuoti ne tik VDU ŽŪA mokslininkai, bet ir savivaldybės administracijos arba verslo įmonių atstovai. Taip pat svarstyta, galbūt su moksleiviais į VDU ŽŪA galėtų vykti ir jaunuolių tėvai. Juk būtent tėvai yra tie žmonės, kurie savo vaikams linki paties geriausio ir gali padrąsinti bei patarti renkantis studijų kelią. Savivaldybės džiaugiasi projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ teikiamomis naudomis – tai ne tik įgytos žinios, patirtis, bet ir paskata renkantis studijas: sėkmingai baigusiems projektą „Sumanaus moksleivio akademija“ ir gavusiems pažymėjimus, stojant į Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademiją, valstybės nefinansuojamą vietą pridedama balo dalis. Dar viena projekto absolventams teikiama nauda – įstojusiems į VDU ŽŪA pirmakursiams užskaitomas studijų dalykas „Įvadas į studijas““, – sako J. Varkalys.

Dar viena VDU ŽŪA siūloma galimybė – Parengiamosios studijos. Tai išskirtinė 1 metų trukmės finansuojama programa, skirta asmenims, kurie motyvuotai savo ateitį ir karjerą sieja su agrosektoriumi, tačiau stojant į universitetą nesiekia minimalaus valstybės nustatyto konkursinio balo.

Kaip VDU ŽŪA absolventus po studijų paskatinti grįžti į regionus?

Regionų savivaldybėse itin trūksta inžinerijos krypties aukštos kvalifikacijos profesionalų: vandens inžinerijos, mechanikos inžinerijos, žemėtvarkos ir nekilnojamojo turto vertinimo darbuotojų.

Pavyzdžiui, plačios erudicijos vandens inžinerijos profesionalų karjeros galimybės – itin plačios. VDU ŽŪA absolventai yra laukiami vandens inžinerijos, aplinkos tvarkymo ir projektavimo srityse. Karjera laukia statinių projektavimo, statybos, priežiūros bei valdymo įmonėse, vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo organizacijose, atliekų tvarkymo įmonėse, savivaldybių administracijose ir aplinkos apsaugos departamentuose. Be to, vandens inžinerijos specialistai turi galimybę dirbti ir kelių inžinerijos srityje.

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė

„Taip pat savivaldybėms akcentavome, kad VDU ŽŪA ruošia itin aukštos kompetencijos apskaitos ir finansų, logistikos ir prekybos specialistus. Šių specialistų poreikis regionuose taip pat didelis. Savaime suprantama, regionų savivaldybėse trūksta agronomų ir miškininkų. Kalbant su savivaldybių merais, administracijų vadovais, įgaliotais asmenimis, jie daugiau dėmesio skyrė savo administracijos poreikių pristatymui. Todėl numatyta, kad balandžio mėnesį vyksiančiame kitame vizitų etape taip pat aktualu susitikti su privačių verslo ir pramonės įmonių vadovais, kad jie galėtų išsakyti savo poreikius – kokių sričių specialistų jiems trūksta labiausiai“, – planuojamus veiksmus aptaria VDU ŽŪA alumni valdybos narys.

VDU ŽŪA kanclerės teigimu, jaunuoliai itin dažnai kelia aiškų klausimą: kokios karjeros perspektyvos jų laukia baigus studijas? „Prieš pasirinkdami studijų kelią, dauguma moksleivių itin kruopščiai tyrinėja – kokių dalykų mokysis studijų metu, ką dirbs baigę studijas, ne paslaptis – moksleiviai planuoja savo ateitį ir domisi, ar jų pasirinkta karjera bus pelninga. Todėl su ugdymo įstaigomis, savivaldybės ir agrosektoriaus įmonėmis kuriame glaudžius bendradarbiavimo ryšius: mes pristatome VDU ŽŪA studijų galimybes, dėstomus dalykus, karjeros galimybes, o įmonės realiais pavyzdžiais įrodo, kokios perspektyvios yra Akademijos siūlomos specialybės. Itin svarbus ir mokyklose dirbančių karjeros specialistų vaidmuo – vizitų savivaldybėse metu buvo įvardyta, jog tarp Akademijos ir karjeros specialistų galėtų vykti periodiška komunikacija, taip moksleiviams padedant apsispręsti, kurią studijų kryptį jie norėtų pasirinkti“, – teigia prof. dr. A. Miceikienė.

„Susitikimų su savivaldybėmis metu buvo pripažinta, kad dar vienas iš būdų, kuris moksleivius galėtų paskatinti rinktis studijas VDU ŽŪA – trišalės sutarties sudarymas tarp Akademijos, studento ir savivaldybės arba pramonės, verslo įmonės. Pastaroji įsipareigotų prisidėti prie studijų išlaidų kompensavimo, VDU ŽŪA ruoštų aukštos kvalifikacijos specialistus, o studijas baigęs studentas įsipareigotų tam tikrą metų skaičių dirbti toje regiono savivaldybėje, su kuria buvo sudaryta sutartis. Kitas galimas skatinimo būdas – VDU ŽŪA absolventams, pasirinkusiems dirbti regionuose, savivaldybės galėtų suteikti gyvenamąsias patalpas“, – teigia pašnekovas ir priduria, kad pastaroji skatinimo priemonė galėtų būti puikus startas aukštos kvalifikacijos specialistams kurtis ir gyventi regionuose.

VDU ŽŪA Iškilmių salėje – teatro „Jovaras“ spektaklis „Kelionė“

Balandžio 2 d. 18 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) teatras „Jovaras“ pristato spektaklį „Kelionė“.

Vaidina: Vėjūnas Auksleis, Ieva Baškevičiūtė, Greta Juodiškytė, Vaida Juosponytė, Monika Karkliūtė, Vilius Lizdenis, Akvilė Lukošiūtė, Kristupas Rimašauskas, Laima Tomkevičiūtė, Jonas Viržonis.

Teatro vadovė – Remigija Sadzevičienė.

Teatro direktorius – Mindaugas Kiburys.

Spektaklis bus rodomas VDU ŽŪA Centrinių rūmų Iškilmių salėje (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.).

Spektaklis – nemokamas.

Mokslinė konferencija „Herbologija 2025: Piktžolių ekologija ir kontrolė“ – svarbus žingsnis dar glaudesnio mokslo ir praktikos suartėjimo link

Kovo 20-ąją, minint Žemės dieną, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje įvyko ilgametes tradicijas puoselėjanti mokslinė konferencija „Herbologija 2025: Piktžolių ekologija ir kontrolė“.

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė sveikindama susirinkusius konferencijos dalyvius teigė, kad augalai nuo seniausių laikų buvo neatsiejama mūsų gyvenimo dalis – jie maitina, gydo, teikia įkvėpimą ir grožį. „Šiandien mes susirinkome čia ne tik tam, kad galėtume gilintis į jų paslaptis, bet ir tam, kad prisidėtume prie tvarios ateities kūrimo. Herbologija – tai mokslas, kuris jungia gamtą ir žmogų, primena mums apie harmoniją, kurią turime puoselėti. Šios konferencijos tikslas – sujungti skirtingų sričių specialistus, dalintis praktinėmis patirtimis, aptarti naujausius tyrimus ir iššūkius augalų pasaulyje, piktžolių kontrolėje. Kiekvienas iš jūsų – tyrėjas, praktikantas, studentas ar tiesiog gamtos mylėtojas – prisidedate prie šios srities vystymo ir tobulėjimo. Dėkoju už jūsų atsidavimą, už laiką, skirtą gilintis į augalų pasaulį, ir už jūsų norą dalytis sukauptomis žiniomis“, – sakė VDU ŽŪA kanclerė ir linkėjo, kad ši konferencija taptų erdve ne tik profesiniam tobulėjimui, bet ir įkvėpimo šaltiniu kiekvienam dalyviui.

VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė džiaugėsi gausiu Akademijoje susirinkusiu ilgametes tradicijas puoselėjančios konferencijos dalyvių būriu.

„Per daugelį metų ši konferencija tapo svarbia akademine ir praktine platforma, kurioje dalijamasi naujausiais tyrimų rezultatais, joje gimsta reikšmingos idėjos ir užmezgami tvarūs bendradarbiavimo ryšiai. Herbologija – tai ne tik piktžolių valdymo strategijos, bet ir gilus gamtos pažinimas, leidžiantis suprasti ekologinius procesus, dirvožemio sveikatą ir tvaraus žemės ūkio perspektyvas. Piktžolės – tai gamtos iššūkis žemdirbiui, o tyrimų laukas agronomui. Džiaugiuosi matydama, kad moksliniai tyrimai, bendros iniciatyvos, doktorantų ir studentų įsitraukimas telkia mūsų bendrystę, kuriant naujus sprendimus ir skatinant agroverslo sektoriaus sėkmę ir proveržį“, – kalbėjo Agronomijos fakulteto dekanė, pridurdama, kad ši konferencija – svarbus žingsnis dar glaudesnio mokslo ir praktikos suartėjimo link.

VDU ŽŪA vykusioje mokslinėje konferencijoje „Herbologija 2025: Piktžolių ekologija ir kontrolė“ pristatyti moksliniai tyrimai ir kitos herbologijos mokslo aktualijos. Su pranešimų temomis ir autoriais kviečiame susipažinti konferencijos programoje.

Paroda „Ką pasėsi… 2025“ – žingsnis į dar tvaresnį ir efektyvesnį žemės ūkį

Kovo 27–29 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) taps agrosektoriaus žinių sklaidos ir inovacijų centru – vyks 29-oji tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi… 2025“, subursianti per 400 verslo įmonių, organizacijų bei smulkiųjų prekybininkų. Didžiausias Baltijos šalyse tokio pobūdžio renginys, pritraukiantis dešimtis tūkstančių lankytojų, kasmet svariai prisideda prie vykstančio agrosektoriaus proveržio.

Parodoje – modernų žemės ūkį kuriančios inovacijos

Jau kuris laikas agrosektoriaus naujovės glaudžiai siejasi su tvariu šalies vystymusi. „Ką pasėsi… 2025“ suteiks galimybę lankytojams susipažinti su pažangiausiomis technologijomis, kurios gali padidinti derlių, sumažinti gamybos kaštus ir pagerinti produkcijos kokybę. Kartu bus pristatyti ir tvarūs sprendimai, prisidedantys prie ekologinės veiklos plėtros.

„Ši paroda yra puiki proga pasinerti į šiuolaikinio žemės ūkio pasaulį, kuriame vis didesnę svarbą įgyja aukštosios technologijos ir tvarumo sprendimai. Paroda „Ką pasėsi… 2025“ suteiks galimybę susipažinti su žemės ūkio inovacijomis, kurios padeda spręsti šiandienos iššūkius, susijusius su klimato kaita ir jos sukeliamais ekstremaliais gamtos reiškiniais, prastėjančia dirvožemio būkle, būtinybe tausojančiai naudoti išteklius ir daugybę kitų. Parodos dalyviai ir lankytojai turės galimybę klausytis ekspertų pranešimų apie sprendimus, galinčius padidinti žemės ūkio sektoriaus ir kaimo vietovių atsparumą, išgirsti ateities prognozes“, – teigia VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centro direktorė Rita Petlickaitė.

Pasak VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centro Parodų organizavimo skyriaus vadovės dr. Rimos Pranaitienės, ši žemės ūkio paroda yra svarbi platforma susitikimams ir bendradarbiavimui tarp žemdirbių, verslo atstovų, politikų, akademinės bendruomenės ir visuomenės. „Šis renginys suteikia galimybę dalytis patirtimi, idėjomis, kartu ieškoti bendrų sprendimų. Parodoje bus galima iš arti pamatyti plačiausią žemės ūkio technikos ir įrangos gamą, taip pat daugybę kitų sprendimų, skirtų ūkininkams ir namų ūkiams. Įmonių ir organizacijų stenduose lankytojų lauks konsultacijos, bus galima išmėginti bei įsigyti produkciją. Prognozuojame, kad per tris parodos dienas įvyks daug naudingų sandorių“, – sako Parodų organizavimo skyriaus vadovė.

Parodoje bus įvertintos įmonės, pristatančios pačius inovatyviausius ir moderniausius žemės ūkiui skirtus sprendimus. Tęsiant tradiciją, dešimt geriausių parodos eksponatų bus apdovanoti unikaliais medaliais.

VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centro direktorė Rita Petlickaitė, VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centro Parodų organizavimo skyriaus vadovė dr. Rima Pranaitienė

Išskirtinis dėmesys naujovėms

Ekspozicijų turinys planuojamas itin kruopščiai: rūpinamasi, kad esamus ir potencialius klientus iš Lietuvos bei užsienio pasiektų naujausi produktai ir paslaugos. Visus – nuo jauniausių iki vyriausių – bus siekiama įtraukti į įvairias įmonių ir organizatorių ruošiamas veiklas bei staigmenas.

Parodoje ketinamų pristatyti eksponatų spektras itin platus: pasaulinių prekės ženklų žemės, miškų ir komunalinio ūkio technika ir įranga, automobiliai ūkininko ūkiui ir ne tik, derliaus apdorojimo ir sandėliavimo įranga, sodo ir daržo įranga bei įrankiai, priemonės ir įrankiai statyboms, remontui, ūkio darbams.

Parodoje išskirtinis dėmesys skiriamas augalų apsaugos ir priežiūros priemonėms, kurių viena tiekėjų – UAB „TIMAC AGRO Lietuva“ – pagrindinė šių metų parodos rėmėja. Įmonės vadovė Inga Kalesnikovė, kalbėdama apie parodoje pasirodysiantį bendrovės produktų asortimentą, kviečia atkreipti dėmesį į kokybę bei inovacijų tvarumą ir ilgaamžiškumą: „Inovacijos – tai ne tik naujienos ir kaskart perkuriamos formulės. Tai taip pat gebėjimas atrasti technologijas, kurios būtų ilgaamžiškos ir savo išskirtinę vertę kurtų net ir po daug metų“. Bendrovės „TIMAC AGRO Lietuva“, 15 metų tiekiančios pažangiausias tręšimo technologijas ūkininkams, vadovė nurodo, jog šių metų įmonės „žvaigždė“ – dirvos gerinimui skirta priemonė, nuo kurios, anot pašnekovės, ir prasidėjo bendrovės veikla.

UAB „TIMAC AGRO Lietuva“ vadovė Inga Kalesnikovė

„Ką pasėsi… 2025“ parodos šūkis – inovacijos, kurios augina. Lankytojai galės išvysti aplinkai draugišką elektrinį krautuvą, visiškai skaitmenizuotus naujos kartos kombainus su prognozine važiavimo greičio automatika bei Lietuvoje dar nematytą kombaino modelį, garantuojantį ženkliai didesnį našumą, efektyvumą ir komfortą kasdieniame darbe. Bus galima apžiūrėti tiesioginės sėjos sėjamąją, leidžiančią atlikti sėją be tarpinio dirvožemio paruošimo ir užtikrinančią aukštą sėjos tikslumą, taip pat grūdų džiovyklą, kuri yra puikus ekonomiškumo ir technologijų derinys, Lietuvoje dar nematytą kelių priežiūros įrangą ir daugybę kitų įdomių eksponatų. Ūkininkai parodoje sulauks finansavimo pasiūlymų, padedančių įgyvendinti tvarius projektus – nuo atsinaujinančios energetikos sprendimų iki tvaraus ūkininkavimo technologijų diegimo.

Lankytojų laukia gausi renginių programa

Be 10 ha teritorijoje ir trijuose parodų paviljonuose lankytojams skirtų ekspozicijų, ūkininkų ir entuziastų lauks turininga parodos šviečiamoji programa – 55 seminarai ir 5 diskusijos apie inovatyvų, efektyvų ir pelningą ūkį, technologijų įtaką derliaus savikainai, ekologinės produkcijos pasiekiamumo problemas, inovatyvius putinų produktus bei lietuvių startuolį, sukūrusį augalų diagnostikos matuoklį.

Visas tris parodos dienas vyks demonstraciniai renginiai, kuriuose bus pristatomi augalų mitybos poreikius leidžiantys nustatyti pasėlių skenavimo metodai, precizinei žemdirbystei naudojami dronai. „Ką pasėsi… 2025“ teritorijoje veiks unikali senovinių ir savos gamybos traktorių ekspozicija, sukurta ūkininkų iš skirtingų Lietuvos regionų. Parodoje ūkininkai lauks lankytojų, norinčių atiduoti savo balsą už labiausiai patikusį eksponatą, simpatijų. Palaikymo tikisi ir VI-ojo tarptautinio drožėjų grandininiais pjūklais čempionato dalyviai, kurie susirinkusiuosius apdovanos ne tik puikiu reginiu, bet ir pakvies sudalyvauti aukcionuose, įsigyti vietoje sukurtų medžio skulptūrų.

Nuo parodos neatsiejama mugė šurmuliuos ir šiais metais. Į renginį sugužės amatininkai, sodininkai, gėlininkai, tautodailininkai, misto produktų gamintojai bei tautinio ir kulinarinio paveldo atstovai. Įsigiję norimą dirbinį, paskanavę mugės vaišių, lankytojai galės išmėginti savo jėgas keturračių trasoje, veiksiančioje visą parodos darbo laiką. Mažieji parodos svečiai bus laukiami specialiai jiems įkurtoje laisvalaikio zonoje, o didieji – neįprastose degustacijose, organizuojamose paskutinę parodos dieną, šeštadienį. Kviečiame sekti nuolatos atnaujinamą renginio programą interneto svetainėje www.expoacademia.lt.

Lankytojų patogumui parodos darbo metu (kiekvieną dieną nuo 8.30 iki 17.00 val.), kas pusvalandį nuo PLC „Mega“ (Islandijos pl. 32, Kaunas, kelio A1 atkarpos Vilnius–Kaunas 101 km) į parodą kursuos nemokamas autobusas.

Paroda „Ką pasėsi… 2025“ veiks kovo 27–29 d. (ketvirtadienį–šeštadienį) nuo 9.00 iki 17.00 val. Parodos lankymas – nemokamas!

Minint Tarptautinę miškų dieną VDU ŽŪA atidaryta vaikų piešinių paroda „Miškas – pasaulio medis“

Minint Tarptautinę miškų dieną, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakultete atidaryta vaikų piešinių paroda „Miškas – pasaulio medis“, surengta Valstybinės miškų tarnybos iniciatyva.
Parodoje eksponuojami Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos 4–7 klasių mokinių darbai, kuriuose vaikai kūrybiškai perteikė savo požiūrį į mišką, jo grožį ir svarbą mūsų pasauliui. Kiekvienas piešinys – tai spalvingas žvilgsnis į gamtą ir miško pasaulį vaikų akimis.

Parodos atidarymo metu sveikinimo žodį tarė VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. Vitas Marozas, kuris pasidžiaugė vaikų kūrybiškumu ir palinkėjo jiems sėkmės tolimesnėje kūryboje ir gamtos pažinimo kelyje.
Renginio metu visi dalyviai apdovanoti padėkomis, o daugiausiai simpatijų sulaukusių piešinių autoriai gavo Valstybinės miškų tarnybos ir VDU Žemės ūkio akademijos įsteigtus prizus.
Paroda VDU Žemės ūkio akademijos Centrinių rūmų IV aukšto fojė, greta Miškų ir ekologijos fakulteto, veiks iki balandžio 14 dienos, tad kviečiame visus apsilankyti ir pasigrožėti jaunųjų kūrėjų darbais.