Kandidatas į VDU rektorius prof. dr. T. Krilavičius: Universitetas privalo padėti spręsti Lietuvai ir žmonijai aktualiausius iššūkius

„Ar šiandien turime prabangą formuluoti abstrakčias universiteto misijas, neatsižvelgdami į labai konkrečius laikmečio iššūkius? Likime ištikimi sau, puoselėkime humanistinę kultūrą, tačiau paklauskime savęs: ar esame pakankamai atviri žmogui, visuomenei, valstybei? Tik neužsisklendę siauruose, griežtai specializuotuose akademiniuose laukuose mes galime įgyvendinti misiją, kurią mums diktuoja pati realybė ir laikmetis“, – sako kandidatas į Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektoriaus poziciją VDU Informatikos fakulteto dekanas, Taikomosios informatikos katedros profesorius Tomas Krilavičius.

Lietuvos skaitmeninių technologijų asociacijos „Infobalt“ prezidentas, Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos valdybos narys T. Krilavičius mano, kad VDU turi visas galimybes save įtvirtinti kaip pasaulinį ugdymo lyderį, kuris puoselėja senąsias universiteto vertybes, o tuo pačiu yra pasirengęs prisitaikyti ir kurti naujas žinių perteikimo, dalijimosi bei taikymo formas.

„VDU jau šiandien yra pajėgus pasiūlyti sprendimus Lietuvai (ir ne tik) reikšmingiems iššūkiams atliepti. Išskirtinės VDU kompetencijos ir patirtis formuojant tarpdisciplinines komandas leidžia universitetui pozicionuotis kaip mobiliai, dinamiškai ir praktinius veikimo būdus siūlančiai aukštojo mokslo institucijai. Tokią universiteto poziciją stiprinsime siųsdami aiškią žinutę politikams ir verslui: VDU gali imtis lyderystės“, – pasak mokslininko, tai yra maksimalios skubos strateginis prioritetas, kurį sąlygoja geopolitinė situacija regione, klimato kaita, dirbtinio intelekto (DI) ir kitų technologijų skvarba.

Anot T. Krilavičiaus, VDU yra pilnai pasiruošęs įveiklinti savo kompetencijas spręsdamas ekstremalių situacijų valdymo ir gynybos, dirbtinio intelekto taikymo ir skaitmenizavimo, klimato kaitos padarinių valdymo iššūkius ir įgyvendindamas Lietuvos kultūros sklaidos pasaulyje (kultūrinės ambasadorystės) misiją.

„Šiandienė situacija verčia skirtingais aspektais apmąstyti ir įvertinti, kaip įvairios ekstremalios situacijos (karai, epidemijos, gamtos stichijos) gali paveikti mūsų gyvenimą ir kaip turėtume elgtis susiklosčius tokioms situacijoms. Tai – užduotis ne tik valstybei, bet ir mokslininkams, kurie, sujungdami skirtingas kompetencijas, pasitelkdami kolegas iš kitų institucijų, gali modeliuoti skirtingus scenarijus ir siūlyti sprendimus“, – teigia profesorius.

Pasak mokslininko, VDU turi prisidėti rengiantis įvairioms šalies egzistencinį stabilumą supurtančioms situacijoms: geopolitinėms provokacijoms, karo grėsmėms, naujų epidemijų protrūkiams, klimato kaitos paskatintiems procesams. Labai svarbus vaidmuo, pažymi T. Krilavičius, čia tenka tarpdisciplininėms universiteto mokslininkų komandoms: jos privalo ruošti ekstremalioms sąlygoms pritaikytus veikimo modelius, leisiančius apsaugoti tiekimo grandines, susisiekimą, švietimą, sveikatos apsaugą ir kitas būtinas šalies gyvavimo funkcijas. Ne mažiau reikšmingu universiteto siekiu profesorius laiko ir pagalbą valstybei, šiai užtikrinant tinkamą piliečių parengtį, edukuojant ir ruošiant juos reikiamai elgtis įvykus ekstremalioms situacijoms, – nuo tinkamos piliečių edukacijos gali priklausyti ekstremalių situacijų suvaldymo sėkmė ir piliečių saugumas.

Galiausiai, susiklosčius sudėtingiausioms saugumo sąlygoms, akcentuoja T. Krilavičius, kaip niekad svarbu tampa išsaugoti žodžio laisvę, ir akademinės bendruomenės uždavinys šiuo atveju – ribų klausimo refleksija: „Privalu apginti galimybes diskutuoti, klausti, kvestionuoti visas pozicijas. Per daug toli nuėjome, kad rizikuotume Lietuvoje sukurti rusiją ar įvesti makartizmą.“

Dar vienoje iššūkių nestokojančioje – dirbtinio intelekto – srityje, kaip teigia mokslininkas, universitetas gali pasiūlyti sprendimus, kurie technologijas pritaikytų žmonėms, o ne žmones verstų taikytis prie technologijų. Kaip mokytojų rengimo lyderiui VDU privalu kurti, vertinti, tikrinti ir siūlyti sprendimus, kaip geriausiai DI integruoti į edukaciją. Apskritai, mano profesorius, svarbia universiteto misija laikytina ir pagalba valstybei apsibrėžiant savo santykį su naujausiomis technologijomis.

Klimato kaitos padarinių valdymas – ne mažiau reikšmingų uždavinių diktuojanti sritis. T. Krilavičius neabejoja, kad klimato kaitos poveikis jau šiandien yra gerokai didesnis, negu kam nors galėtų atrodyti. „Keičiasi mūsų miškų struktūra – spygliuočiams darosi per šilta ir per sausa. Lietuvoje atsiranda naujų gyvūnų ir augalų rūšių, kurios keičia mums įprastas. O kartu atkeliauja ir naujos ligos. Šios permainos kelia iššūkių nusistovėjusioms gamtos ekosistemoms, ūkininkams, verslui ir mums visiems“, – anot jo, VDU mokslininkai ir šiandien atlieka daug įdomių ir prasmingų tyrimų (pavyzdžiui, „Forest 4.0“ kompetencijų centre yra taikomas dirbtinis intelektas ir kiti skaitmeniniai įrankiai miškininkystės iššūkiams spręsti), bet labiau fokusuotos ir universiteto remiamos veiklos atneštų svaresnių rezultatų.

Kandidatas į VDU rektorius siūlo įtvirtinti jau esamus universiteto prioritetus: studijas, kurios ruošia išsilavinusius piliečius, gebančius mokytis visą gyvenimą ir kritiškai mąstyti; mokytojų rengimą; fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus; visuomenės iššūkių sprendimą, dalijimąsi su ja žiniomis ir visuomenės švietimą; VDU kaip sportiškiausio universiteto Europoje pozicijų užtikrinimą.

Anot jo, universitete studentas neturėtų būti traktuojamas kaip tuščias indas, į kurį reikia prikrauti žinių, studentas yra augantis kolega, studijuojantis ir kartu su mokslininkais aktyviai dalyvaujantis tyrimuose. Universitetas turėtų būti atviras ir įtraukus bet kokio amžiaus, rasės, galimybių, socialinio sluoksnio ir kultūros žmonėms, o mokymasis jame turėtų vykti kiekvienam priimtinu tempu.

2025–2030 metų plane T. Krilavičius išskiria šias kryptis: šiuolaikinę vadybą ir skaitmenizavimą, universiteto bendruomenės narių poreikius, tvaraus universiteto finansavimo užtikrinimą, studijų tarptautiškumo plėtrą, universiteto bendruomenės stiprinimą, VDU, kaip artes liberales universiteto, identiteto stiprinimą ir mokslinę lyderystę.

„Stipriausias universitetas regione, veikiantis pagal artes liberales principus, telkiantis bendruomenę, kuriančią Lietuvos, Europos ir pasaulio ateitį. Universitetas atsisako griežtų ribų tarp disciplinų, tarp mokslo ir studijų, tarp akademinio ir išorinio pasaulių. Lyderiaujantys mokslininkai formuoja mobilias komandas, įtraukiančias ir studentus, reaguojančias į Lietuvos ir pasaulio iššūkius“, – tokį VDU regi profesorius.

„Šiuolaikinis universitetas gali atlikti savo misiją tik bendradarbiaudamas su verslu ir valstybe – tik šių trijų partnerių (triple helix) bendras darbas gali užtikrinti efektyvų ekonominį ir socialinį vystymąsi. Verslas ir valstybė turi matyti universitetą kaip patikimą ir nepakeičiamą partnerį kuriant naujus sprendimus ir formuojant valstybės politiką“, – neabejoja kandidatas į VDU rektorius.

„Universitetas, kuriam rūpi ne tik specializuotos studijų programos ir profesijos, bet ir aktualių praktinių klausimų sprendimas, mokymasis mokytis, darbas komandoje ir visą gyvenimą trunkantis žmogaus augimas. Universitetas, prisijaukinęs modernius procesų optimizavimo ir skaitmenizavimo procesus, sugrąžinančius mokslininkams jų laiką mokslui ir mokymui“, – taip VDU ateitį mato T. Krilavičius ir priduria, kad universitetas turėtų būti erdvė, iš kurios nesinori išeiti: čia galima mokytis, dirbti, ilsėtis, kurti, diskutuoti ir linksmintis.

Kaip ir kuo galime nustebinti išrankius vartotojus?

Kaip gimsta verslo idėja? Kas svarbu dirbant su nauju produktu? Kokie bendruomeninio verslo ypatumai? Ar tiesioginis bendravimas su vartotojais sukuria papildomą vertę? Tokie klausimai kilo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Agronomijos fakulteto studijų programos Augalinių maisto žaliavų kokybė ir sauga antrakursiams, kurie studijuoja su antrepreneryste ir inovacijomis susijusį studijų dalyką, dėstomą VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtrso fakulteto docentės dr. Jurgitos Zaleckienės.

Padėti ieškoti atsakymų į šiuos klausimus sutiko prekinio ženklo „Garlic moon“ įkūrėja ir vystytoja Dovilė Ilevičienė bei vietinių gamintojų ir amatininkų bendruomenės „Merkio slėnio skoniai ir amatai“ atstovė Rasa Ilinauskaitė.

Gali ieškoti idėjų arba pačios idėjos tave susiranda. Taip nutiko Dovilei prieš kelerius metus. Tai buvo visiškai naujas ir lietuvių gomuriui neįprastas produktas. Kelias nuo idėjos iki konkretaus produkto ilgas ir jis vis dar tęsiasi. Žinančių ir vartojančių šį produktą yra vis daugiau, bet dar ir dabar vyksta vartotojų supažindinimas su šiuo produktu. Dalyvavimas mugėse, parodose – nepigi, bet atsiperkanti investicija.

„Kaip klientas sužinos apie produktą, jeigu su produktu nesupažindinsi? Tai nuolatinis darbas. Visur, kur kviečia pristatyti produktą, einu. Laikui imlu, bet matau prasmę. Nauji ryšiai, naujos patirtys augina. Svarbu tai daryti nuoširdžiai, su dideliu tikėjimu ir užsidegimu. Kiekviename žingsnyje“, – teigia D. Ilevičienė.

D. Ilevičienės asmeninio archyvo nuotr.

Kelių aktyvių žmonių iniciatyva Varėnos rajone buvo pradėtas vystyti bendruomeninis verslas. Sekmadieniais veikiančiame turgelyje siūlomi vietoje užauginti, pagaminti produktai: medus, žolynų arbatos, aliejus, uogos, daržovės, sūriai, miltai, kepiniai. Tokių produktų vartotojai nori. Tačiau problema, kad kaimiškose vietovėse nuolatinių gyventojų skaičius sparčiai mažėja. Tad pagrindiniai klientai – miesto gyventojai, kurie į miškingą, dainomis ir legendomis apipintą kraštą atvyksta daugiausiai tik vasaroti. Susitikimas ir bendravimas su vartotojais leidžia vieniems kitus geriau pažinti, stiprina abipusį ryšį bei pasitikėjimą. Siekiant mažinti verslo sezoniškumą gimė „savitarnos šaldytuvo“, „skrajojančio turgelio“, „Dzūkijos keliautojo lauknešėlio“, įvairių edukacijų idėjos ir programos. Bendruomeninio verslo stiprybė – pasitikėjimas ir stiprus vertybinis pagrindas.

„Sutelkus bendraminčių pastangas galima nukeliauti gana nemažą kelią, tačiau idėjų ir entuziazmo ne visada pakanka. Palaikymas iš kitų suinteresuotųjų, pavyzdžiui, savivaldybės administracijos, turizmo verslo vystytojų, be galo svarbus ir reikalingas“, – teigia R. Ilinauskaitė.

„Merkio slėnio skoniai ir amatai“ archyvo nuotr.

Paklaustos, ar būta nesėkmių ir klaidų, abi paskaitos viešnios atsakė – tikrai taip. Ir ne viena. Dirbant bei veikiant tai neišvengiama. Neklysta tik tas, kuris nieko nedaro. Klaidas bei iššūkius paskaitos viešnios įvardijo kaip verslo varomąją jėgą.

Straipsnį parengė VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto doc. dr. Jurgita Zaleckienė

Kandidatas į VDU rektorius prof. dr. R. Krikštolaitis: VDU ateitis – stipri bendruomenė ir inovacijos

„Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) turi ne tik išlikti stipria, darnia, įtakinga, įtraukia, plačios aprėpties pirmaujančia Lietuvoje aukštąja mokykla, bet ir dinamiškai adaptuotis kintančioje aplinkoje“, – sako kandidatas į VDU rektoriaus poziciją VDU Matematikos ir statistikos katedros vedėjas, buvęs Senato pirmininkas (2020–2025) profesorius Ričardas Krikštolaitis.

Pasak profesoriaus, VDU turi neaprėpiamų galimybių tobulėti tiek optimizuojant valdymą, telkiant bendruomenę, tiek kuriant inovacijas ir plečiant tarptautinių partnerių tinklą.

„Šiandien esame tokiame laike ir tokioje erdvėje, kai pasitikėjimas ir pažeidžiamumas, tyla ir aktyvumas tampa susijungiančiomis ir susiliejančiomis perspektyvomis, kuriose galimybę ir grėsmę atskiria tik viena – būtinybė, drąsa ir mokėjimas veikti ir nebijoti rizikos, būti proaktyviems, o ne reaktyviems pokyčių dalyviams“, – teigia jis.

Anot R. Krikštolaičio, viena iš unikalių VDU stiprybių – artes liberales principai ir studijų modelis, kuriuos reikia puoselėti ir stiprinti tiek strateginio mąstymo ir lyderystės, tiek ir kasdieninių bendruomenės veiklų kontekste, „visų pirma, atpažįstant, atstatant ir įtvirtinant esminius artes liberales principus, siekiant sukurti visapusiškai išsilavinusią ir kūrybingą asmenybę, pasirengusią prisidėti prie visuomenės ir kultūros raidos“.

Pasak profesoriaus, sparčiai vystantis pasaulį keičiančioms technologijoms, vykstant kartų ir rinkos poreikių virsmui, dabartinio universiteto stiprumo rytojaus ilgalaikei sėkmei tikrai nepakaks: „Tam būtinas didesnis organizacinis atsparumas, stipri ir sutelkta bendruomenė, gebėjimas keistis, reaguoti į išorinius pokyčius, išnaudoti galimybes ir diktuoti savo darbotvarkę išlaikant išskirtinumą ir identitetą“.

Kandidatas į VDU rektorius ketina imtis ne tik stiprios lyderio pozicijos, bet ir pertvarkų universiteto valdyme: mažinti biurokratiją, pasitelkus informacines technologijas ir dirbtinį intelektą imtis procesų skaitmenizacijos ir veiklų optimizavimo, peržiūrėti padalinių vadovų pareigybes, didinti organizacinės struktūros integraciją, diegti bendrąją personalo politiką ir užtikrinti reguliarią universiteto strateginių ir padalinių rodiklių stebėseną.

Anot R. Krikštolaičio, stipraus ir tvaraus universiteto prioritetas – geros studentų patirtys: „Kviesiu ieškoti šiuolaikinių, įtraukių ir veiksmingų metodų bei „gyvų“ paskaitų formatų, atliepiančių studentų poreikius, grąžinančių studentus į glaudesnį kontaktą su dėstytojais ir didinančių jų įsitraukimą į studijų procesą. Užtikrinsiu VDU Studentų atstovybės dalyvavimą formuojant ir įgyvendinant bendrą studentų studijavimo, finansavimo, skatinimo ir gerovės politiką, įsiklausant ir studijų bei studijavimo aplinkoje atliepiant greitai kintančius stojančiųjų, studijuojančiųjų, pažeidžiamų asmenų ir rinkos lūkesčius bei poreikius“.

Kalbėdamas apie mokslą, profesorius pabrėžia, kad mokslo kokybę turime matuoti ne vien tik kvartiliais, bet ir vertinti jos turinį bei poveikį. „Siekiant didesnio tarptautinio matomumo aukščiausio lygio publikacijomis, patentais, patentų licencinėmis sutartimis, sukurtais inovatyviais produktais ir technologijomis, renginiais, narystėmis, užsienio mokslininkų bei dėstytojų pritraukimu – vis drąsiau jausimės ir garsiau kalbėsime tarptautinių tinklų, asociacijų, projektų ir tyrimų plotmėje, rodysime daugiau „alkanumo“, proveržio regioniniame ir pasauliniame lygmenyse (pavyzdžiui, bendradarbiavimo su T4EU projekto, MIT MISTI programos, CLARIN tinklo partneriais plėtra)“, – sako kandidatas į VDU rektorius, pridurdamas, kad dažnai pamiršti lieka užsienio lietuviai mokslininkai, su kuriais reikia palaikyti ryšį ir per įvairias programas pritraukti į universitetą.

Pasak R. Krikštolaičio, į mokslo projektus bus siekiama kuo aktyviau įtraukti visų lygių studentus, kurie galėtų prisijungti prie VDU startuolių bei partnerinių kompanijų nacionalinių ir tarptautinių projektų.

„Stiprinant universiteto kaip žinių kūrėjo ir perteikėjo proaktyvų vaidmenį ir poveikį visuomenėje, kursime ir įgyvendinsime mokslo komercializavimo strategijas, universiteto veiklų orientaciją į pritaikomumą, „įverslinimą“, mokslo komercializavimą, aktyvesnį horizontalų verslo ir mokslo bendradarbiavimą visais lygmenimis, partnerystę, o ne konkurenciją, su kitomis aukštosiomis mokyklomis“, – anot kandidato, tuo pačiu bus siekiama mažinti universiteto priklausomumą nuo valstybės biudžetinio finansavimo ir per didelės valstybės įtakos universiteto veiklai.

„Didinant universiteto finansinį tvarumą – kursime VDU Neliečiamojo kapitalo fondą didindami tikslinį finansavimą, skatindami talentus, siekdami proveržių tiek kuriant modernias programas, tiek atliekant aukštos pridėtinės vertės mokslinius-taikomuosius tyrimus, tiek komercializuojant gautus rezultatus“, – vardijo R. Krikštolaitis.

„Sukursime galimybes studentams pasiekti kokybišką švietimą nepriklausomai nuo jų geografinės vietos. Investuosime į nuotolinio mokymo integraciją su verslo sektoriaus poreikiais, siūlysime lanksčias, praktines mokymo programas, kurios padėtų studentams ir profesionalams įgyti reikiamus įgūdžius. Plėtosime partnerystes su vietos ir tarptautinėmis organizacijomis, kad nuotolinis mokymas taptų svarbiu įrankiu stiprinant visuomenės švietimą ir socialinę atsakomybę“, – sakė jis.

Visos šios priemonės, pasak kandidato, padės sukurti ir įtvirtinti akademinio meistriškumo ir inovacijų aplinką universitete, užtikrinančią finansinį stabilumą, įgalinančią ilgalaikį planavimą ir investicijas į kokybišką aukštąjį išsilavinimą, skirtingų kartų integralumą, kuriant vertę ir leidžiant suderinti dabartinius poreikius ir būsimą mūsų organizacijos augimą.

Studijų programa Apskaita ir finansai – Jūsų kelias į skaičių pasaulį!

Apskaita ir finansai – tai ne tik skaičiai, bet ir gebėjimas analizuoti, prognozuoti, vertinti organizacijos ateities galimybes bei priimti strategiškai svarbius sprendimus. Šios srities specialistai yra neatsiejama bet kurios organizacijos dalis – jie kaupia apskaitos informaciją, kuri yra verslo procesų pagrindas, valdo įmonių biudžetus, optimizuoja išlaidas ir mokamus mokesčius, stebi finansinius srautus ir užtikrina stabilų ekonominį augimą.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakultete vykdoma pirmosios pakopos studijų programa Apskaita ir finansai yra tardisciplininė programa, kurioje sujungiamos dvi apskaitos profesionalui labai svarbios kryptys: apskaita ir finansai. Studijuodami apskaitą ir finansus, įgysite ne tik teorinių žinių apie apskaitos tvarkymą įvairiose veiklos srityse, skaitmenines apskaitos ir finansų analizės technologijas, mokesčius, auditą, investicijas, finansinę analizę ar finansų valdymą, bet ir praktinių įgūdžių, reikalingų realiame verslo pasaulyje.

Šiandieninė apskaita yra moderni veiklos skaičių kalba. Studijuojant studijų programoje Apskaita ir finansai susipažinsite su įvairiomis skaitmeninėmis technologijomis ir įrankiais, kurie naudojami modernizuojant apskaitos ir finansų analizės procesus, bei įgysite gerus analitinius ir problemų sprendimo įgūdžius. Taip pat įgysite gebėjimus prisitaikyti prie naujų teisinių ir technologinių pokyčių, bendravimo ir bendradarbiavimo su skirtingų sričių specialistais įgūdžių. Šiandieninės globalizacijos laikais ypač svarbu suprasti ne tik nacionalinius, bet ir tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus bei gebėti juos taikyti.

Studijų programa Apskaita ir finansai vykdoma lietuvių ir užsienio kalbomis. Programos studentai dalyvauja ERASMUS mainuose ir išvyksta studijoms ar praktikai į kitus ES šalių universitetus. Tam tikrus programos studijų dalykus studijuoja iš užsienio pagal ERASMUS mainų programą atvykę studentai.

Vykdant programą dirba kompetentingi dėstytojai, turintys didelę pedagoginio ir mokslinio darbo patirtį, atviri diskusijoms bei geranoriškai konsultuojantys studentus ir atliepiantys kitus jų lūkesčius. VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros dėstytojai dalyvauja dėstytojų ERASMUS mainų programoje ir vyksta į ES bei kitų šalių universitetus skaityti paskaitų ar mokymosi vizitams. Katedroje dirba keletas dėstytojų-praktikų, kurie pasidalina naujausiomis verslo praktikomis ir realiomis situacijomis iš savo patirties, tai studentams padeda pasiruošti pasaulio iššūkiams. Katedroje dirba Helsinkio universiteto profesorius, kuris perteikia ir užsienio patirtį. Taip pat paskaitas skaito vizituojantys kitų ES šalių universitetų dėstytojai, atvykstantys pagal ERASMUS dėstytojų mainų programą.

Studentai praktinių įgūdžių įgyja profesinės veiklos praktikų metu. Be dviejų privalomų praktikų, studentai gali vykti ir į papildomas praktikas verslo, viešojo sektoriaus ir kitose Lietuvos ar užsienio šalių įmonėse ar organizacijose. Studijuojant atskirus dalykus į paskaitas nuolat kviečiami verslo įmonių ir kitų socialinių partnerių atstovai. Taip pat studentams organizuojamos ekskursijos į socialinių partnerių kompanijas ar kitas įstaigas.

Šiuo metu Lietuvoje apskaitos ir finansų specialistų poreikis išlieka didelis. Užimtumo tarnybos skelbiamos laisvos darbo vietos liudija apie laisvas apskaitos ar finansų konsultanto, mokesčių konsultanto, įvairių lygmenų apskaitos ar finansų skyrių darbuotojų pozicijas. Didėjantį šios srities specialistų poreikį lemia verslo augimas ir plėtra, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių sektoriuje, finansų sektoriaus ir finansinių paslaugų centrų augimas, tarptautinių įmonių ar jų filialų skaičiaus Lietuvoje didėjimas ir pan. Įmonėms reikia kompetentingų apskaitos specialistų, kurie padėtų tvarkyti jų finansus ir užtikrintų teisingą finansinių ataskaitų sudarymą. Europos profesinio mokymo plėtros centro duomenimis ateities profesijomis nurodomas finansų analitikas ir finansų konsultantas.

Šiandieniniam moksleiviui studijų programa Apskaita ir finansai gali būti patraukli jau vien dėl finansinio išprusimo, norint tinkamai tvarkyti savo asmeninius finansus ir pasiekti finansinę sėkmę. Populiarinant studijų programą Apskaita ir finansai, šiais metais buvo organizuotas investavimo maratonas „Kaip panaudoti pinigus ir uždirbti?“, sulaukęs didelio 10-12 klasių moksleivių susidomėjimo. Šios studijos atvers duris į daugybę karjeros galimybių – nuo apskaitos darbuotojo ar finansų analitiko iki investicijų konsultanto ar aukščiausio lygmens finansų vadovo bei kompanijų partnerių.

Jeigu mėgstate skaičius, tikslumą ir norite tapti finansų pasaulio profesionalu, studijų programa Apskaita ir finansai – jūsų kelias į sėkmingą ateitį!

Straipsnį parengė studijų programos Apskaita ir finansai komiteto pirmininkė prof. dr. Danutė Zinkevičienė

Kandidatė į VDU rektorius prof. dr. J. Kiršienė: universitetas esame MES

„Universitetas nėra tik pastatai, strategijos ar struktūros. Universitetas esame mes – kiekvienas bendruomenės narys: darbuotojas, studentas, alumnas, socialinis partneris. Rektorius šioje bendruomenėje yra ne vien vadovas, bet ir visų mūsų atstovas – tiek universiteto viduje, tiek išorėje, mūsų veidas, iš kurio susidaromas pirmasis įspūdis apie universitetą ir jo vertybes, atspindintis mūsų bendruomenės dvasią, kultūrą ir siekius“, – sako kandidatė į VDU rektoriaus poziciją, VDU Privatinės teisės katedros profesorė, teisės mokslų daktarė, VDU mokslo prorektorė prof. dr. Julija Kiršienė.

Profesorė teigia, jog rektorius turi didelę atsakomybę, kurią po beveik dešimtmečio darbo rektoriaus komandoje ji supranta labai gerai. Universitete dirbama daug ir intensyviai, tačiau tai daryti nesunku, kai darbuotojai motyvuoti, atviri ir veikia psichologiškai saugioje aplinkoje, kur kiekvieno balsas girdimas, o nuomonė svarbi, tikina prorektorė.

„Volteras, apibrėždamas tolerancijos horizontą, sakė: „Nesutinku su tuo, ką sakai, bet paaukosiu savo gyvybę, kad turėtum teisę tai sakyti.“ Stipri bendruomenė kuriama tada, kai jos nariai nebijo iššūkių, nesislepia, nebėga nuo problemų, neužsisklendžia, o priešingai – ieško konstruktyvių sprendimų ir veikia atsakingai“, – pažymi kandidatė, teigianti, jog mato VDU kaip atvirų, smalsių, sąžiningų, į mokymąsi orientuotų žmonių bendruomenę, ir prie šios bendruomenės stiprinimo ketina prisidėti tiek, kiek leis žinios, patirtis ir įsipareigojimas bendram tikslui.

Prof. dr. J. Kiršienė pažymi, kad VDU iš kitų išsiskiria savo institucine kultūra, kurios DNR kodas apibrėžiamas dviem žodžiais – artes liberales. Laisvieji menai persmelkia visus universiteto strateginius tikslus – nuo įtraukios ir įgalinančios bendruomenės kūrimo, laisvo, kritiškai mąstančio ir atsakingo žmogaus ugdymo, aukšto lygio tarpdisciplininių tyrimų bei visuomenei kylančių iššūkių sprendimo žiniomis grįstais būdais.

„Vienas esminių veikimo mechanizmų, per kurį ši idėja materializuojasi, yra įgalinimas, neįmanomas be tolerancijos, empatijos, susikalbėjimo, solidaraus veikimo. Todėl, tarnaudama universitetui, visada keliu sau tikslą: matyti ir padėti įgalinti kiekvieno žmogaus stiprybes, kiek leidžia ribotos mano pastangos ir kompetencija. Reikia tęsti ir plėtoti artes liberales idėjos internalizavimą visose universiteto veiklos sferose, nes tai yra pamatinė visos mūsų veiklos koncepcija, formuojanti universiteto tapatybę, strateginius sprendimus ir bendruomenės kultūrą“, – pabrėžia VDU mokslo prorektorė.

Jos nuomone, VDU nuo pat pradžių veikė kaip jungiamasis audinys, erdvė diskusijoms, kaip mažasis pasaulio centras, kuris yra įsitinklinęs ir įtinklinantis, besimokantis ir besidalijantis. Nehierarchiškas, įtraukus ir įgalinantis, decentralizuotas, lankstumu, bendradarbiavimu ir gebėjimu prisitaikyti prie pokyčių grindžiamas VDU požiūris į vadybą yra vienas iš esminių tvarumo ir atsparumo polių.

Aptardama universitetų kovą su iššūkiais – neapibrėžtumo, demografinių pokyčių, socialinių ir technologinių transformacijų, geopolitinio nestabilumo ir kt. – prof. dr. J. Kiršienė teigia, kad reikia pergalvoti universiteto misiją, peržiūrėti mokymo turinį ir metodus, akcentuoti gebėjimus, kurių dirbtinis intelektas negali lengvai pakeisti – tarpdiscipliniškumą, kūrybiškumą, kritinį mąstymą, emocinį ir socialinį intelektą ir kt.

Profesorės nuomone, siekiant užtikrinti universitetų veiklų tęstinumą itin svarbu ieškoti sprendimų, didinančių universiteto atsparumą tokių iššūkių kaip kartų kaita, dirbtinis intelektas, poreikis modernizuoti vadybą kontekste, gebėti nustatyti prioritetus ribotų resursų kontekste.

„Esu vadybininkė ir teisininkė, turinti ir atitinkamą išsilavinimą, ir darbo patirtį. Mano matymu, dabartiniai universiteto sprendimų priėmimo procesai turėtų atliepti šiuos kriterijus: decentralizacijos ir lankstumo, suteikiant kuo didesnę autonomiją padaliniams; įvairovės ir įtraukumo; prisitaikančios kontekstinės politikos; būti grįsti naujausiomis žiniomis ir duomenimis bei naudojantis šiuolaikiniais įrankiais; kompleksiškumo suvaldymo“, – įvardija VDU mokslo prorektorė.

Prof. dr. J. Kiršienė sako vis dažniau girdinti nuomonę, kad VDU išgyvena „aukso amžių“ – tiek akademiniu, tiek finansiniu ar infrastruktūriniu požiūriu. Aktyvioje VDU vadyboje ji dalyvauja nuo 2008 m., kaip VDU Teisės fakulteto prodekanė, dekanė ir, beveik 10 metų, kaip VDU mokslo prorektorė. Jos nuomone, tiek su universitetų jungimo, tiek su COVID-19 krizės ir karo Ukrainoje iššūkiais VDU susidorojo puikiai.

„Nepaisydami iššūkių sugebėjome veikti darniai kaip gerai susiderinęs orkestras. Dvi rektoriaus Juozo Augučio komandos kadencijos, sėkmingas universitetų jungimasis, sunkus bendruomenės darbas ir gebėjimas aiškiai parodyti savo pasiekimus leido universitetui ne tik auginti biudžetą, bet ir užtikrinti darbuotojų atlyginimų didėjimą, didesnį saugumą bei pasitenkinimą darbu. Taigi VDU strateginių krypčių tęstinumas yra pagrindinis mano įsipareigojimas“, – pažymi prof. dr. J. Kiršienė, primindama, jog per pastaruosius metus VDU pagal studentų skaičių, akademinę veiklą ir organizacinę plėtrą įsitvirtino kaip antras didžiausias Lietuvos universitetas.

Prorektorė sako, kad svarbu išlaikyti tęstinumo trajektoriją – tęsti dalyvavimą Europos universitetų aljanse „Transform4Europe“, toliau vystyti partnerystę su Masačusetso technologijų institutu (MIT), stiprinti VDU Švietimo akademijos lyderystę edukologijos mokslų srityje bei rengiant pedagogus, plėtoti mokslinių tyrimų institutų veiklas ir kita, bet ko gero didžiausias būsimosios kadencijos iššūkis būtų Agroindustrinio parko statyba.

Kandidatė į VDU rektorius prof. dr. I. Dabašinskienė: VDU gali tapti tiltu tarp tradicijos ir modernumo

„Mano vizija – kurti ateities Vytauto Didžiojo universitetą (VDU), kuris būtų ne tik žinių perdavimo institucija, bet ir laisvų bei kilnių individų ugdymo, autentiškos minties plėtojimo, pažangos epicentras, puoselėjantis geros valios principus. Tai universitetas, kuris rūpinasi bendruomenės nariais, skatina mokslą, kūrybą ir inovacijas bei daro teigiamą poveikį visuomenei“, – sako kandidatė į VDU rektoriaus poziciją, Tarpkultūrinės komunikacijos ir daugiakalbystės tyrimų centro vadovė, Europos universitetų aljanso „Transform4Europe“ (T4EU) institucinė koordinatorė, Lituanistikos katedros profesorė dr. Ineta Dabašinskienė.

Pasak profesorės, geopolitiniai lūžiai, skaitmeninė revoliucija ir dirbtinio intelekto iššūkiai skatina permąstyti universiteto vaidmenį visuomenėje: viena vertus, universitetai turi išlikti pagrindiniais žinių, mokymosi ir laisvo tyrinėjimo centrais, kita vertus – atliepti šiuolaikinius švietimo ir mokslo poreikius, grįstus technologinėmis, ekonominėmis bei socialinėmis inovacijomis. Šiame kontekste ypatingą reikšmę įgyja atsparumas – gebėjimas prisitaikyti prie kintančių aplinkybių, išlaikant savo pagrindines vertybes ir misiją. Svarbu, anot jos, ne tik stiprinti pasitikėjimą, atidumą individui ir gebėjimą veikti kūrybiškai, bet ir išlaikyti moralinį stuburą, autonomiją ir akademinius standartus.

„Vytauto Didžiojo universitetas, išlikdamas laisvas, atsakingas ir atviras, taikydamas artes liberales (AL) ir kitus, laikmečiui būtinus principus, gali tapti tiltu tarp tradicijos ir modernumo, kurdamas dinamišką kultūrą, skatinančią intelektualinę laisvę, asmeninį augimą ir visuomeninį indėlį. Nepaisant visų dabarties iššūkių, VDU bendruomenė randa motyvacijos, jėgų ir įkvėpimo nustebinti savo pasiekimais, atradimais ir idėjomis ne tik Lietuvą, bet ir pasaulį“, – pažymi prof. dr. I. Dabašinskienė. Šioje dinamikoje telpa ir kandidatės programos prioritetai: atsakinga bendruomenė, atviros studijos, ambicingas mokslas ir atspari infrastruktūra, kurie, ji tiki, padės ne tik spręsti sudėtingus klausimus, bet ir siekti pažangos bei klestėti.

Ineta Dabašinskienė savo vizijoje VDU mato kaip atvirą ir solidarią bendruomenę, kurioje kiekvienas jaustųsi vertinamas ir išgirstas, todėl ji pabrėžia demokratiško ir įtraukaus valdymo svarbą, suteikiant bendruomenei plačias galimybes dalyvauti priimant svarbius sprendimus, užtikrinant aiškius ir stabilius procesus, karjeros galimybes ir psichologinę gerovę.

Artes liberales principus ji akcentuoja ir bendruomenės gyvenimo, ir studijų organizavimo srityse, siekiant studentams suteikti ne tik diplomą. Jos nuomone, turėtų būti peržiūrėtos studijų programos, kurios būtų lanksčios, individualizuotos ir orientuotos į ateities kompetencijas, diegiami inovatyvūs studijų metodai, o studentai galėtų aktyviau įsitraukti į mokslinius tyrimus, dirbtų tarpdisciplininėse komandose. I. Dabašinskienės siekiuose – ir mokymosi visą gyvenimą koncepcija, siūlanti lanksčias studijų formas įvairių poreikių visuomenės nariams.

Mokslo srityje profesorė mato VDU kaip ambicingą mokslo centrą, kuris inicijuoja ir lyderiauja tarptautiniuose projektuose, įgyvendina tarpdalykinius tyrimus ir skatina tyrėjų grupių formavimąsi, įtraukiant jaunuosius mokslininkus. Jos planuose – mokslo projektų paraiškų rengimo centras, kuris užtikrintų paramą mokslininkams, ir atvirojo mokslo principų įgyvendinimas, sudarantis sąlygas mokslo žinių ir inovacijų prieinamumui.

Kalbėdama apie infrastruktūrą, kandidatė pabrėžia tvarios, efektyvios ir saugios infrastruktūros poreikį, skiriant ypatingą dėmesį skaitmenizavimui, atsinaujinančių energijos šaltinių diegimui, energetinio efektyvumo didinimui ir kibernetiniam saugumui. Programoje ji taip pat išreiškia rūpestį dėl akademinių miestelių ir studentų gyvenimo sąlygų gerinimo ir kelia idėją dėl Neliečiamojo kapitalo fondo, užtikrinančio VDU veiklų tvarumą.

Mokslininkė primena, kad per pastarąjį dešimtmetį VDU vaidmuo Lietuvoje ir tarptautinėje akademinėje aplinkoje išaugo – bendruomenė pelnė aukščiausius mokslo ir meno apdovanojimus, ypač padaugėjo tarptautinių MTEP projektų, išaugo ir aukšto lygio VDU menininkų pasirodymų skaičius, kyla universiteto tarptautiniai reitingai, stiprėja dalyvavimas Europos universitetų aljansuose (TRANSFORM4EU), VDU vardą pasaulyje garsina ir studentų bei absolventų pasiekimai. Svarbu ir tai, kad VDU patikėta koordinuoti 12 mokslo ir verslo institucijų vienijantį Lietuvos konsorciumą, kuris pasirašė sutartį su lyderiaujančiu pasaulyje Masačusetso technologijos institutu (MIT, JAV). Universiteto lyderystė akivaizdi ir formuojant švietimo politikos sprendimus, teikiant ekspertinius pasiūlymus (ne)vyriausybinėms, verslo bei kitoms institucijoms.

„Visa tai kelia pasididžiavimą mūsų bendruomene, jos motyvacija svajoti ir kurti VDU ateičiai. Tai taip pat neleidžia nurimti – artimiausias laikas bus lūžio, nemenkų iššūkių metai universiteto bendruomenei, mūsų visuomenei, regionui ir pasauliui, ieškančiam kitokių veikimo ir sugyvenimo būdų. Daugelio bendruomenės narių paskatinta, jausdama jų pasitikėjimą, o taip pat matydama galimybių dar labiau stiprinti ir garsinti Universitetą, noriu prisiimti atsakomybę dėl prasmingų VDU bendruomenės darbų tęstinumo ir naujų iniciatyvų pradžios“, – tikina profesorė.

Prof. dr. Ineta Dabašinskienė yra sukaupusi didelę akademinę ir vadybinę patirtį eidama įvairias administracines pareigas VDU – nuo skyriaus vadovės, katedros vedėjos, dekanės iki tarptautinių ryšių prorektorės. Ji taip pat kaip ekspertė yra intensyviai dalyvavusi įvairiose nacionalinėse ir tarptautinėse organizacijose, asociacijose ir institucijose, kas leido pažinti universitetą iš įvairių perspektyvų Lietuvos ir tarptautinės erdvės kontekste. Tarpdisciplininis požiūris, tarptautinė patirtis bei akademinių procesų analizė suteikė stiprų pagrindą ne tik suprasti dabartinius švietimo iššūkius, bet ir numatyti ateities galimybes.

„Man svarbu ne tik siekti ambicingų tikslų Universitetui, bet ir burti motyvuotą bei diskutuojančią bendruomenę, su kuria galime kartu mokytis ir augti. Labai norėčiau, kad gyvendami įvairių biurokratinių klišių, nuolatinės konkurencinės kovos, informacijos pertekliaus ir manipuliacijų laikmečiu gebėtume būti ne tik laisvi, bet ir mąstantys, abejojantys, klystantys, kad spręsdami technologines problemas, nepamirštume atsigręžti į etinius ir moralinius principus, į individą su visais jo trūkumais ir privalumais, į jo orumą ir siekį būti Savimi. Universitetas turi būti ne tik akademinių pasiekimų, bet ir moralinės lyderystės pavyzdys“, – pabrėžia „Transform4Europe“ (T4EU) institucinė koordinatorė.

Profesorė atskleidžia, kad jai artimos vertybės yra sąžiningumas, teisingumas, atsakomybė, kilnumas ir nuoširdi atjauta kitam, taip pat – platus požiūris į pasaulį, pastangos suprasti individą, pažinti ne tik savo, bet ir kitas kultūras. Šių vertybių palaikymas gali padėti universitetui tapti tarptautiniu idėjų ir bendradarbiavimo centru.

„Esu įsitikinusi, kad Universitetą turime kurti stiprindami pasitikėjimo ir dialogo kultūrą, remdamiesi geros valios principais, suvokdami pasaulio daugiasluoksniškumą ir visus jo atspalvius, prisimindami, kad tvirtus šio Universiteto pagrindus paklojo ryžtingų ir drąsių individų idealizmas ir tikėjimas, kad kilnumas, atjauta ir nuoširdumas gali keisti pasaulį. Šis tikėjimas suteikia man drąsos ir optimizmo kelti savo kandidatūrą bei tikėtis Universiteto bendruomenės pritarimo bei palaikymo“, – sako prof. I. Dabašinskienė, papildydama, jog turi konkrečią ir išsamią viziją, kokius darbus Universiteto labui reikia nudirbti per artimiausią laikotarpį.

Dinamiška Erasmus+ mokymosi patirtis Miunsteryje: dirbtinis intelektas kasdieniame biuro gyvenime

Vasario 22–28 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) administravimo grupės vadovė dr. Laima Skauronė ir VDU Žemės ūkio akademijos tarptautinės veiklos koordinatorė dr. Monika Medikienė vyko į Erasmus+ mokymosi vizitą Europos akademinio ir profesinio tobulėjimo institute (EIAPD) Miunsteryje (Vokietija). Mokslininkės aktyviai dalyvavo mokymuose „Dirbtinis intelektas (DI) kasdieniame ofiso gyvenime“, kuriuos vedė dr. Jan Šmidt, DI profesionalas, turintis didelę patirtį akademinio mokymo ir profesinio tobulėjimo srityje. Mokymų metu dalyviai įgavo išsamų ir praktišką supratimą apie tai, kaip DI keičia šiuolaikinius darbo procesus.

Mokymų kursas buvo kruopščiai suplanuotas, kad dalyviai įgytų ne tik pagrindinių žinių apie DI, bet ir galėtų praktiškai taikyti jo sugeneruotus sprendimus administracinėje aplinkoje. Struktūruotos sesijos sujungė teorines diskusijas su interaktyviomis pratybomis, suteikdamos holistinį požiūrį į DI taikymą darbe.

Vienas pagrindinių kursų akcentų buvo DI terminų pažinimas. Tai padėjo suprasti sudėtingus konceptus, tokius kaip mašininis mokymasis, neuroniniai tinklai, generatyviniai modeliai ir dideli kalbos modeliai (LLM). Ši žinių bazė buvo svarbi tolimesniam mokymosi procesui.

Didelė mokymų dalis buvo skirta generatyviniam DI, ypač tekstą generuojantiems modeliams ir tekstą į vaizdus verčiantiems įrankiams. Buvo išsiaiškinta, kaip dideli kalbos modeliai (LLM) prognozuoja teksto sekas, leisdami DI generuoti prasmingus atsakymus. Taip pat nagrinėta, kaip tekstas gali būti paverčiamas į vaizdus naudojant pažangius DI algoritmus.

Diskutuota apie LLM evoliuciją – nuo ankstyvųjų modelių iki šiuolaikinių loginio vertinimo gebėjimų DI sistemų, kurios padeda sumažinti netikslumus ar „haliucinacijas“ DI sugeneruotuose rezultatuose.

DI įrankiai ir jų pritaikymas biuro veikloje

Vienas iš įdomiausių kursų aspektų buvo išsami DI įrankių analizė ir jų taikymas biuro užduotims automatizuoti. Mokymų metu buvo pristatytos ir praktiškai įsisavintos įvairios DI įrankių kategorijos:

Daugiafunkciniai LLM: ChatGPT (GPT-4, GPT-o1, GPT-o3 mini), Google Gemini, Qwen 2.5.
Paprasti pokalbių robotai: Claude, LeChat, DeepSeek.
Loginiai modeliai: DI įrankiai, skirti problemų sprendimui, tokie kaip ChatGPT-o1 ir DeepSeek r.1.
Į tyrimus orientuoti modeliai: DI sistemos, skirtos informacijos paieškai, pvz., Perplexity ir Storm.ai.
Tekstą į vaizdus ir tekstą į video paverčiantys įrankiai: DALL-E, Midjourney, Imagine, Sora, Qwen 2.5.
Integruoti DI sprendimai ofisui: Microsoft Copilot, Canva AI – sklandžiai integruojami į programinę įrangą.

Šie įrankiai leidžia automatizuoti pasikartojančias užduotis, gerinti sprendimų priėmimą ir kurti turinį įvairiose srityse.

DI „promptų“ rašymo meistriškumas

Vienas iš svarbiausių kursų akcentų buvo DI „promptų“ (užklausų) rašymo technikos. Buvo išbandyti įvairūs jų suformavimo metodai, įskaitant:

„Zero-shot“, „one-shot“ ir „few-shot prompting“ – DI mokymas su skirtingu pavyzdžių kiekiu.
„Chain-of-thought“ prompting – DI skatinimas mąstyti žingsnis po žingsnio.
Instrukcijų pagrindu sukurtas „prompting“ – DI rezultatų tobulinimas naudojant struktūrizuotus nurodymus.
„Rolinis prompting“ – AI pritaikymas skirtingoms rolėms (pvz., istorikas, teisininkas, analitikas).
„Meta-prompting“ – DI naudojimas geresnių „promptų“ generavimui.

Šių technikų įsisavinimas leido suvokti kaip pagerėja DI atsakymų tikslumas, nuoseklumas ir informacijos naudingumas.

DI iššūkiai ir etiniai aspektai

Nors DI suteikia daugybę privalumų, kursų metu taip pat buvo aptarti galimi iššūkiai ir etiniai klausimai. Aktyviai diskutuota apie DI modelių šališkumą, duomenų privatumą ir pernelyg didelį pasitikėjimą automatizacija. Dr. J. Šmidt akcentavo, kad DI generuotus rezultatus būtina kritiškai vertinti, siekiant išvengti klaidų ar dezinformacijos.

Svarbiausi įgūdžiai ir ateities perspektyvos

Mokymai buvo itin naudingi ir praktiški, suteikę žinių, kaip efektyviai taikyti DI kasdienėje ofiso veikloje. DI technologijos sparčiai tobulėja, todėl įvairių sričių specialistai turi nuolat prisitaikyti prie naujovių, kad optimizuotų savo darbą ir sprendimų priėmimą.

Vienas vertingiausių Erasmus+ programos aspektų buvo tarptautiškumas, nes mokymuose susibūrė dalyviai iš skirtingų ES šalių. Diskusijos, patirties dalijimasis ir bendradarbiavimas DI užduotyse sukūrė tarpdisciplininę mokymosi aplinką, kuri buvo neįkainojama.

Kursas „DI kasdieniame ofiso gyvenime“ buvo itin prasminga ir transformuojanti patirtis, atskleidžianti daugybę galimybių, kurias DI siūlo plataus spektro specialistams. Šiuolaikinės organizacijos suprasdamos ir strategiškai taikydamos DI gali optimizuoti procesus, pagerinti komunikaciją ir skatinti inovacijas.

Mokslininkės džiaugėsi galimybe pagilinti savo DI žinias ir pradėti jas taikyti ateities akademiniuose bei profesiniuose projektuose. Erasmus+ mokymo vizitas Miunsteryje dar kartą patvirtino, kad nuolatinis mokymasis yra būtinas skaitmeniniame amžiuje.

Nors intensyviai dalyvauta mokymuose, vis dėlto pavyko susipažinti ir su nuostabiu Miunsterio miestu ir jo turtinga vokiškos kultūros istorija. Po mokymų buvo galimybė pasivaikščioti po jaukų senamiestį, miesto parką prie ežero, aplankyti Šv. Pauliaus katedrą, kitas įspūdingas bažnyčias, Biblijos muziejų bei apžiūrėti Miunsterio universitetą, įsikūrusį istorinėje pilyje. Ypatingą įspūdį paliko tuo metu vykęs Užgavėnių karnavalas – spalvingos žmonių kaukės, linksmybės ir vokiškos kultūros tradicija trankiai švęsti šią šventę sukūrė nepakartojamą atmosferą, leidusią pajusti tikrąją Vokietijos dvasią. Tai buvo puiki proga ne tik geriau pažinti miesto istoriją, bet ir įsilieti į vietos kultūrą bei tradicijas.

Doktorantams – mokslinių išvykų ir nuotolinių renginių konkursas

Universiteto doktorantai kviečiami dalyvauti VDU doktorantų mokslinių išvykų (stažuočių) ir nuotolinių renginių konkurse. Finansavimas iš VDU Mokslo fondo skirtas mokslinėms išvykoms (stažuotėms), nuotoliniams renginiams, kurie įvyks nuo 2025 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. lapkričio 30 d. Vienas doktorantas gali pretenduoti į ne didesnę kaip 800 eurų sumą. Jei doktorantas teikia kelias paraiškas, bendrai prašoma parama negali viršyti 800 eurų.

Norinčius dalyvauti konkurse prašome iki 2025 m. balandžio 1 d. 24 val. pateikti šiuos dokumentus vienu laišku skaitmeniniu būdu VDU Mokslo ir inovacijų departamentui el. pašto adresu mokslas@vdu.lt:

Užpildytą paraišką. Paraiškos formoje nurodoma informacija apie konkurso dalyvį, planuojamą išvyką (stažuotę), nuotolinį renginį, jo tikslą, nurodoma atlikta kita mokslinė veikla, pateikiama išvykos (stažuotės), nuotolinio renginio sąmata (dienpinigiai neskiriami). Paraiškas ekspertai vertina pagal formą.
Sutikimą iš priimančios institucijos arba patvirtinimą apie dalyvavimą renginyje (gali būti ir elektroninis laiškas);
Svarbiausių doktorantūros studijų laikotarpiu(stojimo į doktorantūros studiją publikacijos neužskaitomos) publikuotų ir užregistruotų Universiteto mokslo publikacijų duomenų bazėje publikacijų sąrašą (su VDU prieskyra) ir publikacijų kopijas. Galima pateikti ir mokslines publikacijas, priimtas spaudai (po recenzavimo procedūros), kartu pateikiant tokį faktą patvirtinančią mokslo žurnalo redakcinės kolegijos išduotą pažymą. Neužregistruotos Universiteto mokslo publikacijų duomenų bazėje publikacijos nebus vertinamos.

Dėl doktoranto publikacijų sąrašo ištraukimo iš VDU bibliotekos duomenų bazės CRIS ar platesnės informacijos prašome kreiptis į Mokslo ir inovacijų departamento darbuotojas: Laurą Stankevičienę, laura.stankeviciene@vdu.lt, tel. +370 (37) 327 946, mob. +370 611 46396, Juditą Černiauskienę (ŽŪA doktorantams), judita.cerniauskiene@vdu.lt, tel. +370 (37) 788 147, +370 659 93743.

Paraiškos forma

Konkurso nuostatai

Atsinaujinęs edukacinis projektas „Sumanaus moksleivio akademija“ tapo dar labiau patrauklus motyvuotiems moksleiviams

Devintus metus Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) organizuojamas, kartu su rajonų vietos savivaldos ir / ar verslo atstovais vystomas edukacinis projektas „Sumanaus moksleivio akademija“ įgauna pagreitį: Akademijoje jau įvyko pirmieji du iš 15 šalies savivaldybių – Rokiškio r., Plungės r., Pasvalio r., Biržų r., Joniškio r., Šakių r., Mažeikių r., Akmenės r., Zarasų r., Kazlų Rūdos sav., Telšių r. Kuršėnų m., Alytaus m., Alytaus r. Šilalės r. – atvykusių moksleivių susitikimai su VDU ŽŪA mokslininkais. Netrukus projekto dalyviai bus laukiami dar viename – trečiajame – susitikime Akademijoje, vėliau lankysis agrosektoriaus įmonėse, o gegužę pasitiks švęsdami pasiektą projekto finišo liniją ir iškilmingai atsiimdami projekto baigimo pažymėjimus VDU Žemės ūkio akademijoje.

Šiais metais projektas moksleivius pasitiko atsinaujinęs

VDU ŽŪA projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ vadybininkė dr. Brigita Medveckienė džiaugiasi jau devintus metus organizuojamo edukacinio projekto raškomais vaisiais – projektas kasmet pasižymi vis didesne kokybe, motyvuotų moksleivių noru tobulėti ir mokytis iš savo srities profesionalų.

VDU ŽŪA projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ vadybininkė dr. Brigita Medveckienė

„Šiais metais projektas, skirtas 10–12 klasių moksleiviams, dalyvius pasitiko atsinaujinęs. Atsižvelgus į bendradarbiaujančių savivaldybių ir moksleivių grįžtamąjį ryšį remiantis ankstesnių metų potyriais, siekiant išsigryninti tikslinę, labiausiai suinteresuotą moksleivių grupę, kuri būtų labiausiai susidomėjusi VDU ŽŪA siūlomomis mokslo kryptimis, taip pat siekiant dar didesnės susitikimų kokybės, šiemet, siekiantiems dalyvauti projekte, įvesta motyvacinė registracijos anketa, padedanti pažinti save, atrasti motyvacijos ir numatyti dominančią mokslo / studijų kryptį. Ankstesniais metais I lygyje dalyvaujantys moksleiviai turėdavo pasirinkti vieną klasę iš pasiūlytų keturių. Šiais metais I lygio programos dalyviai pirmojo ir antrojo susitikimų metu turėjo galimybę „pasimatuoti“ visas keturias – Inžinerijos, Gamtos mokslų, Verslumo ir Ekologijos – klases. Taip moksleiviai galėjo susipažinti su visa VDU Žemės ūkio akademija, studijų galimybėmis ir mokslininkų vykdomais tyrimais“, – projekto pokyčius komentuoja dr. B. Medveckienė.

Moksleiviai projekto pokyčius jau spėjo įvertinti teigiamai. Pasak projekto vadybininkės, nors prieš apsilankydami Akademijoje dalis jaunuolių buvo tvirtai nusprendę, kurią kryptį norėtų rinktis, tačiau sudalyvavę visų keturių klasių susitikimuose džiaugėsi įgyta patirtimi. „Po susitikimų su VDU ŽŪA dėstytojais moksleiviai džiaugėsi „prisilietę“ prie visų keturių Akademijos fakultetų: turėjo galimybę pajausti, kuo gyvena kiekvienas fakultetas, bendruomenė ir mokslininkai“, – atsiliepimus komentavo VDU ŽŪA atstovė.

Šiais metais projekte iš viso dalyvauja apie 700 moksleivių. I lygyje – 438, II – lygyje 262 moksleiviai. Prie pernai metais dalyvavusių 9 rajonų (Rokiškio r., Plungės r., Pasvalio r., Biržų r., Joniškio r., Šakių r., Mažeikių r., Akmenės r., Zarasų r.) šiemet prisijungė dar 6 (Kazlų Rūdos sav, Telšių r. Kuršėnų m., Alytaus m., Alytaus r. Šilalės r.).

Projekto dalyviams – plačios aprėpties verslumo, inžinerijos, gamtos mokslų, ekologijos užsiėmimai

Šiais metais pirmojo ir antrojo vizito į Akademiją metu projekto dalyvių laukė gausi susitikimų su VDU ŽŪA dėstytojais programa. „Susitikimų metu vystomos temos atspindi VDU ŽŪA mokslininkų vykdomus tyrimus, Akademijos siūlomas studijų programas. Mums itin svarbu, kad moksleiviai į mokslo aktualijas ir inovacijas galėtų pažvelgti ne tik teoriškai, bet ir praktiškai. I lygyje dalyvaujantys moksleiviai turėjo galimybę sužinoti, kaip nepasiklysti šiuolaikinių finansų labirintuose, kaip planuoti ir valdyti savo finansus. Susitikimų metu kalbėta ir globaliomis temomis, pavyzdžiui, apie maisto švaistymo problemą. Projekto dalyviai taip pat aiškinosi, kaip gimsta žaliosios erdvės; kokią informaciją galima sužinoti iš medžio pjūvio; kaip žemės ūkyje veikia įvairi įranga ir technika – moksleiviai susipažino, kaip nuimamos įvairios grūdinės kultūros; gilino žinias apie temperatūrą ir aiškinosi, kaip ją išmatuoti. Vizito Akademijoje metu laboratorijose moksleivių taip pat laukė įdomios užduotys: čia jie tyrinėjo įvairias žaliavas, susipažino su augalų auginimu terpėse. Praktinės užduotys laukė ir susitikimo metu, kur kalbėta apie žemės ir nekilnojamo turto reikšmę“, – pasakoja dr. B. Medveckienė.

Projekto tęstiniame – II lygyje – dalyvaujantys moksleiviai, pildydami motyvacinę registracijos anketą, buvo paprašyti įvardyti, kurią klasę – Verslumo, Inžinerijos, Gamtos mokslų ar Ekologijos – klasę pageidauja rinktis. II lygyje moksleiviai gilina atitinkamos srities kompetencijas rengdami pasirinktos – verslo, savivaldos ar ŽŪA dėstytojų – pasiūlytos temos projektus, kuriose, mentoriaujant VDU ŽŪA dėstytojams, sprendžia probleminį klausimą ir ieško galimų sprendimų. Pirmojo susitikimo metu moksleiviai buvo supažindinti su pasirinktos krypties projekto tikslu, uždaviniais ir rengimu. Projekto dalyviai taip pat buvo pakviesti klausytis paskaitų / dalyvauti praktiniuose užsiėmimuose, kurių tematika buvo pritaikyta pagal vieną iš keturių pasirinktų klasių.

„Verslumo klasę pasirinkę moksleiviai gilino žinias finansų srityje, dalyvavo išmanumo turnyre ir analizavo šalies ekonomikos subtilybes. Inžinerijos klasės moksleiviai susipažino su kosmoso technologijomis, skirtomis žemės ūkio mašinų valdymui; brėžinių rengimu; medžiagų mechaninių charakteristikų tyrimais; dronais ir kita inžinerijos srities įranga. Gamtos mokslų klasės moksleiviai susitikimų metu gamino kokteilius, naudodami liofilizuotas medžiagas, ir nustatinėjo kokteilių maistinę vertę; susipažino su kontroliuojamos aplinkos daržininkyste; susipažino su fiziologiniais procesais augaluose; atliko maisto produktų juslinę analizę. Moksleiviai taip pat vyko į VDU ŽŪA Bandymų stotį, kur susipažino su vykdoma veikla ir atliekamais tyrimais. Ekologijos klasę pasirinkusieji projekto dalyviai aiškinosi vandens ekosistemos pokyčius, nuotolinio tyrimo metodus aplinkotyroje; susipažino su miškų genetika; analizavo, kaip rūgštingumas veikia maisto skonį; aiškinosi, kaip aplinka veikia žmogaus sveikatą; gilino žinias apie chemines medžiagas; analizavo paukščių buveines ir kitą sparnuočių specifiką“, – moksleiviams pasiūlytų patirčių sąrašą komentuoja VDU ŽŪA atstovė.

Moksleiviai džiaugiasi įgyta patirtimi

Vasario 26 d., antrojo vizito į Akademijoje metu, moksleiviai ir juos lydintys mokytojai taip pat buvo pakviesti apsilankyti VDU ŽŪA Karjeros dienoje „Tavo rankose karjera, keičianti pasaulį“. Renginys subūrė kelis šimtus moksleivių ir studentų, kurie turėjo galimybę aplankyti 28 įvairių įmonių, įstaigų ir organizacijų stendus.

Renginio metu į Akademiją moksleivius atlydėjusi Mažeikių rajono Viekšnių gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Birutė Raudonienė džiaugiasi edukacinio projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ kuriama pridėtine verte. „Moksleiviai, dalyvaudami šiame projekte, tobulina įgūdžius ir įvairias kompetencijas. Ypač moksleivius žavi galimybė atlikti laboratorinius darbus. VDU ŽŪA dėstytojų paskaitos naudingos bendram išprusimui ir gilinant turimas žinias. Moksleiviai į Akademiją važiuoja itin noriai o po kiekvieno vizitodžiaugiasi įgyta patirtimi ir laukia kitų susitikimų. Projekte dalyvaujame trečius metus. Būna, kad II lygį pasirinkę moksleiviai artėjant projektinių darbų pristatymui turi nuogąstavimų – tačiau viešasis kalbėjimas taip pat itin naudingas: taip moksleiviai turi galimybę įveikti save, o vėliau jie džiaugiasi įgyta patirtimi“, – teigia B. Raudonienė.

Trečius metus projekte dalyvaujančios Plungės „Saulės“ gimnazijos karjeros specialistė Irena Norgėlienė antrina B. Raudonienei – moksleiviai noriai vyksta į Akademiją ir džiaugiasi projekto teikiamomis naudomis.

„Moksleiviai turi galimybę pažinti VDU ŽŪA, dėstytojus, bendruomenę, čia vykdomus mokslinius tyrimus. O vėliau, baigę mokyklą, studijoms jie gali pasirinkti tai, su kuo jau yra susipažinę. Džiaugiamės ir projekto naujiena – motyvacine registracijos anketa. Į Akademiją atvyksta motyvuoti moksleiviai. II lygyje dalyvaujantys moksleiviai galimybę atlikti projektinį darbą vertina teigiamai – jiems tai yra įdomu. Yra ir moksleivių, jau galvojančių apie studijas VDU Žemės ūkio akademijoje“, – teigia I. Norgėlienė pridurianti, kad kol kas tarp dažniausiai ateities studijoms norimų pasirinkti sričių iš studentų lūpų skamba agronomijos ir inžinerijos krypčių pavadinimai.

Įsibėgėjant pavasariui – dar daugiau patirčių

Kovo 28–29 d. projekto I ir II lygio moksleiviai į Akademiją atvyks jau trečiąjį kartą. Čia jaunuoliai ir juos lydintys pedagogai lankysis VDU ŽŪA organizuojamoje parodoje „Ką pasėsi… 2025“, kur turės galimybę susipažinti ir pabendrauti su agrosektoriaus įmonėmis, klausyti parodos metu vykstančių seminarų. I lygio moksleivių taip pat laukia seminaras „Tu – lyderis?/!“. Šio vizito metu II lygio moksleiviai, vykdantys pasirinktos krypties projektą, turės galimybę dar kartą gyvai susitikti su VDU ŽŪA dėstytojais ir užduoti rūpimus klausimus.

Ir tai – dar ne visos projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ siūlomos galimybės. „Pavasarį moksleivių laukia dar vienas susitikimų ciklas – „Diena su agrosektoriaus lyderiais“. Jaunuoliai ir juos lydintys mokytojai lankysis agrosektoriaus įmonėse ir susipažins su įmonių vystoma veikla, sužinos, kokių kompetencijų reikia ateities profesionalams ir apžvelgs perspektyvios karjeros galimybes. Ugdymo įstaigos taip pat turi galimybę agrosektoriaus lyderius kviesti atvykti į mokyklas“, – projekto naudas aptaria dr. B. Medveckienė.

Edukacinio projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ uždaromasis renginys vyks gegužės 16 d. „Tądien projekto dalyvius kviesime apsilankyti VDU Studijų festivalyje. Moksleivių lauks fakultetų ir įvairiausių pramogų erdvė. Mokytojams taip pat skirsime dėmesį – VDU Studijų festivalyje juos kviesime klausyti seminarą, dalyvauti kitose festivalio veiklose. Gegužės 16 d. II lygio moksleiviai Akademijoje taip pat pristatys viso projekto metu vykdytus pasirinktos krypties projektus, o po jų visus projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ dalyvius pakviesime į iškilmingą renginį, kur bus paskelbti geriausi projektai, moksleiviams bus įteikti programos įvykdymo pažymėjimai, o mokytojams – kvalifikacijos kėlimo pažymėjimai“, – sako edukacinio projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ vadybininkė dr. B. Medveckienė.

Akimirka iš 2023–2024 m. m. projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ uždarymo renignio

VDU rektoriaus posto siekia penki kandidatai

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektoriaus rinkimuose patvirtinti penki kandidatai: VDU Lituanistikos katedros profesorė, filologijos mokslų daktarė, Tarpkultūrinės komunikacijos ir daugiakalbystės tyrimų centro vadovė, tarptautinio aljanso „Transform4Europe“ institucinė koordinatorė prof. dr. Ineta Dabašinskienė, VDU Privatinės teisės katedros profesorė, teisės mokslų daktarė, VDU mokslo prorektorė prof. dr. Julija Kiršienė, VDU Matematikos ir statistikos katedros vedėjas profesorius, matematikos mokslų daktaras, Gamtos ir technologijos mokslų tyrimų instituto vyr. mokslo darbuotojas prof. dr. Ričardas Krikštolaitis, VDU Informatikos fakulteto dekanas, informatikos mokslų daktaras, Taikomosios informatikos katedros profesorius, Gamtos ir technologijos mokslų tyrimų instituto Mokslo tarybos pirmininkas prof. dr. Tomas Krilavičius ir VDU Biologijos katedros profesorius, vyr. mokslo darbuotojas, fizinių mokslų daktaras, Gamtos ir technologijos mokslų tyrimų instituto mokslininkas prof. dr. Audrius Sigitas Maruška.

Kovo 19 d., trečiadienį, 14 val., VDU Didžiojoje salėje vyks atviras Senato posėdis, kurio metu vyks kandidatų prisistatymas ir debatai. Universiteto bendruomenė ir visuomenė kviečiama teikti klausimus kandidatams užpildant anketą internete. Posėdį bus galima stebėti tiesiogiai internetu.

Rektoriaus rinkimai įvyks kovo 27 dieną, ketvirtadienį, jiems skirto VDU Tarybos posėdžio metu.

Plačiau apie kandidatus

Prof. dr. Ineta Dabašinskienė

Prof. dr. Ineta Dabašinskienė yra VDU Lituanistikos katedros profesorė, filologijos mokslų daktarė, Tarpkultūrinės komunikacijos ir daugiakalbystės tyrimų centro vadovė, tarptautinio aljanso „Transform4Europe“ institucinė koordinatorė. Universitete prof. dr. I. Dabašinskienė dirba nuo 1993 m., yra dirbusi Regionistikos katedros vedėja, Politikos mokslų ir diplomatijos prodekane ir dekane, Humanitarinių mokslų fakulteto dekane. Nuo 2010 m. – VDU Senato narė, 2010–2015 m. buvo mokslo komiteto pirmininkė, 2015–2020 m. – VDU Tarptautinių ryšių prorektorė. Profesorė aktyviai dalyvauja mokslo ir švietimo projektuose, priklauso įvairioms organizacijoms, skaito paskaitas Europos, JAV, Kinijos universitetuose. Buvusi Baltijos studijų plėtros asociacijos viceprezidentė. Tarp mokslinių interesų krypčių – psicholingvistika, taikomoji kalbotyra, daugiakalbystė, pragmatika ir pokalbio analizė. Profesorė yra išleidusi monografijų ir mokslo darbų Lietuvos ir tarptautiniuose leidiniuose.

Prof. dr. Julija Kiršienė

Prof. dr. Julija Kiršienė yra VDU Privatinės teisės katedros profesorė, teisės mokslų daktarė, VDU mokslo prorektorė (nuo 2015 m.). Universitete dėsto nuo 2008 m., yra buvusi Teisės fakulteto prodekanė mokslui, dekanė. Yra dėsčiusi Mykolo Romerio universitete, buvusi ES pagrindinių teisių agentūros (FRA) Valdančiosios tarybos narė, Lietuvos nacionalinės teismų administracijos teisminės mediacijos komisijos narė. Profesorė yra Lietuvos mokslo tarybos ir Lietuvos mokslų tarybos ekspertė, ECTIL, SECOLA ir kitų institucijų ekspertė, jungtinės teisės doktorantūros studijų programos komiteto narė. Tarp mokslinių interesų krypčių – sutarčių teisė, deliktinė teisė, teisininkų etika, finansinio turto nuosavybės teisiniai aspektai. Mokslininkė dalyvauja tarptautiniuose ir nacionaliniuose projektuose, dėsto civilinės teisės, teisininkų etikos dalykus, dalyvauja „Fulbright“ ir kt. stažuotėse. Tarptautinių mokslo žurnalų redakcinių kolegijų narė, vadovėlių bendraautorė, mokslinių publikacijų autorė.

Prof. dr. Ričardas Krikštolaitis

Prof. dr. Ričardas Krikštolaitis yra VDU Matematikos ir statistikos katedros vedėjas (nuo 2012 m.), profesorius, matematikos mokslų daktaras, Senato pirmininkas (2020–2025 m.), Gamtos ir technologijos mokslų tyrimų instituto vyr. mokslo darbuotojas. Universitete dirba nuo 1997 m., buvęs Studentų reikalų tarnybos direktorius (2006-2010), Energetinio saugumo tyrimų centro vyresn. mokslo darbuotojas. 2015–2020 m. VDU Senato Mokslo komiteto pirmininkas. Priklauso VDU Informatikos fakulteto tarybai, yra Lietuvos matematikų draugijos ir Lietuvos statistikų sąjungos valdybų narys. Profesorius yra tarptautinių mokslinių projektų (HORIZON EUROPE, HORIZON2020, TATENA, FP7, COST) dalyvis. VDU studentams dėsto ekonometrikos, matematinės analizės, statistinės analizės, duomenų analizės metodų dalykus. Tarp jo mokslinių interesų krypčių – duomenų analitika, dirbtinis intelektas, energetinis saugumas, patikimumo ir rizikos vertinimas. Taip pat yra Taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centro (CARD) vyr. mokslo darbuotojas, buvęs Lietuvos energetikos instituto vyresn. mokslo darbuotojas.

Prof. dr. Tomas Krilavičius

Prof. dr. Tomas Krilavičius yra VDU Informatikos fakulteto dekanas, informatikos mokslų daktaras, Taikomosios informatikos katedros profesorius, Gamtos ir technologijos mokslų tyrimų instituto Mokslo tarybos pirmininkas. Universitete dirba nuo 2008 m., buvęs Taikomosios informatikos katedros vedėjas. Taip pat yra asociacijos INFOBALT prezidentas, Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos narys, yra Taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centro (CARD) mokslo darbuotojas. Turi darbo patirties verslo įmonėse (UAB „Equinox Europe“, UAB „Elsis“, UAB „ElitNet“), yra kelių startuolių steigėjas (UAB „TokenMill“, MB „Virtualitor“, MB „Imint“), UAB „Kevin“ valdybos narys. Yra dirbęs Baltijos pažangių technologijų institute. Mokslinių interesų sritys: dirbtinio intelekto ir kalbos technologijų taikymai, mokslinės infrastruktūros. Aktyviai bendradarbiauja su įvairiomis Lietuvos ir užsienio įmonėmis, universitetais ir institutais, dalyvauja NATO STO veiklose, atstovauja Lietuvai NATO Mokslo ir technologijų organizacijos Informacinių sistemų technologijų sekcijoje.

Prof. dr. Audrius Sigitas Maruška. Eriko Ovčarenko nuotr.

Prof. dr. Audrius Sigitas Maruška yra VDU Biologijos katedros profesorius, vyr. mokslo darbuotojas, fizinių mokslų daktaras, Gamtos ir technologijos mokslų tyrimų instituto mokslininkas. Diplomuotas inžinierius-technologas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (akademikas), buvęs Šiaurės šalių skirstymo mokslo draugijos (NoSSS) prezidentas. Universitete dirba nuo 1999 m., buvęs VDU Gamtos mokslų fakulteto Chemijos katedros (dabar Biochemijos) vedėjas. Yra vykdęs vizitus ir stažuotes Vokietijos, Švedijos, Italijos, Prancūzijos mokslo institucijose, skaitė daugiau nei 17 kviestinių pranešimų tarptautinėse konferencijose Europoje. VDU dėsto Cheminių tyrimų metodologijos, Chromatografinės analizės ir kitus dalykus. Įkūrė ir atnaujino vienuolika VDU mokomųjų ir mokslinių laboratorijų, 2012 m. įkūrė ir vadovavo VDU Instrumentinės analizės atviros prieigos centrui. Tarp mokslinių interesų krypčių – augalų biologiškai aktyvių junginių išskyrimas ir analizė; kenksmingų atliekų bioremediacija; mikroanalizės metodų kūrimas ir taikymas. Prof. A. S. Maruška yra parengęs septynis patentus ir daugiau nei 200 publikacijų.

***

Kandidatų, siekiančių užimti rektoriaus postą, išsamios programos ir CV.