Investavimo maratonas moksleiviams „Kaip panaudoti pinigus ir uždirbti?” 2026

Ar kada susimąstei, kaip panaudoti pinigus taip, kad jie pradėtų dirbti už tave? Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) bakalauro studijų programos Apskaita ir finansai dėstytojai kviečia visus smalsius ir ambicingus 10–12 klasių moksleivius į dviejų savaičių trukmės virtualų investavimo maratoną moksleiviams „Kaip panaudoti pinigus ir uždirbti?” 2026, kuriame bus galima išbandyti save finansų pasaulyje!

Maratone kviečiame registruotis moksleivius komandomis po 1-4 asmenis. Dalyvavimui maratone bus reikalingas kompiuteris ir internetas.

Kas laukia moksleivių?

Galimybė susipažinti su rizikos ir uždarbio valdymu: #investicijos, #pinigų vertės laiko principas, #rizikos ir pelno santykis, #investicijų portfelis, #rizikos diversifikacija, #vertybiniai popieriai, #kriptovaliutos, #biržoje prekiaujami fondai (ETF), #MarketWatch virtualus portfelis.
Virtuali investavimo aplinka, kur galėsi valdyti savo „pinigų portfelį“.
Sėkmingiausią strategiją pritaikę dalyviai bus apdovanoti rėmėjo – UAB „Baltoji buhalterija“ – prizais – geriausi maratono investuotojai gaus dovanų kuponus Mokslo salos aplankymui!

Kodėl verta dalyvauti?

Sužinosi, kaip veikia finansų pasaulis.
Lavinsi analitinį mąstymą ir gebėjimą priimti sprendimus.
Patirsi tikrą investavimo nuotykį, nebijant prarasti tikrų pinigų!

Kaip dalyvauti?

I etapas. Vasario 10 d. 13 val. vyks nuotolinis virtualios investavimo platformos „MarketWatch” pristatymas (2 akad. val. trukmės, naudojant MS Teams platformą; prisijungimo nuoroda bus atsiųsta užsiregistravusiems).

II etapas. Moksleiviai, maratono dalyviai, dvi savaites, iki vasario 23 d. investuos. Vasario 24 d. 13 val. vyks antrasis virtualus susijungimas, kuriame bus aptarti investuotojų pasiekti rezultatai ir išrinkti bei apdovanoti maratono nugalėtojai – net trys daugiausiai pinigų uždirbusių dalyvių komandos.

REGISTRACIJA vyksta iki vasario 5 d. (dalyvių skaičius ribotas)

Užsiregistravusiems bus atsiųsta vasario 10 d. 13 val. renginio MS Teams prisijungimo nuoroda.

Išbandyk save ir sužinok, ar turi tai, ko reikia tapti sėkmingu investuotoju ir nepraleisk galimybės išmokti, kaip tinkamai investuoti savo pinigus ir iš jų uždirbti. Užsiregistruok šiandien ir pradėk kelionę į apskaitos ir finansų pasaulį ir finansinę sėkmę!

Informuojame, kad renginyje bus fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Verslininkas G. Kvietkauskas: „Kur yra rėmai, ten manęs nėra“

Gediminas Kvietkauskas VDU Studentų konferencijoje „Laisvė kurti”

„Labai liūdna matyti verslus, kurie neturi kūrybos. Tai dažnai būna jau didelės, peraugusios organizacijos, kurioms vadovauja technokratai be sparnų, be polėkio“, – teigia verslininkas Gediminas Kvietkauskas, patenkantis į turtingiausių lietuvių 500-uką. Filologas pagal pašaukimą ir inžinierius pagal išsilavinimą verslą laiko kūrybiniu projektu, nes ten, kur nėra kūrybingumo, nėra laisvės kilti aukščiau.

Su žemės ūkio technika prekiaujančios įmonės „East West Agro“ vadovu, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto absolventu G. Kvietkausku kalbamės apie jo verslą, vidinę laisvę ir pažintį su universitetu nuo kūdikystės.

Esate žmogus, kuris nebijo pasakyti, ką galvoja. Iš kur tokia drąsa?

Kiek prisimenu save, gyvenime nelabai laikiausi taisyklių. Kur yra rėmai, ten manęs nėra, – ir mokykloje taip pat. Iš tiesų tai oportunizmas ir drąsa atsiranda tada, kai neturi galimybių. Aš neturėjau galimybių mokytis tą, ką noriu. Apskritai, manau, kad dvyliktokas per jaunas žinoti, kuo jis nori būti. Mūsų sistema labai stipriai perspaudžia su reikalavimu apsispręsti. Niekas nežino, kur jį nuneš gyvenimas, kuo jis taps ar kuo norės būti.

Aš pats stojau ten, kur pavyko įstoti, nes neturėjau galimybių mokėti už studijas. Ir iš to turbūt atsirado tokia vidinė laisvė, kad galiu keisti studijas. Pasimokiau statybų inžinerijos, po to – lietuvių filologijos, vėliau emigravau į užsienį. Tai taip visą laiką ir kovojau dėl savo išlikimo, bet kuo būti nebuvau pasirinkęs. Ir nors užaugau Žemės ūkio akademijos bendruomenėje, ne dėl to patekau į žemės ūkio technikos verslą – tiesiog susikaupė visos tos patirtys ir atsirado verslas.

Esate minėjęs, kad verslą kūrėte iš vidinės laisvės.

Visada buvo vidinė laisvė, kad aš atsakau prieš save, esu laisvas daryti sprendimus – teisingus ar neteisingus, rinktis teisingus ar neteisingus kelius. Prisidirbus reikia ieškoti išeities, ir kai tu ieškai tų išeičių, natūraliai tobulėji. Kai ateini į verslą organiškai, iš kaimo tiesiog papuolei – tai nežinai daugelio principų. Viena vertus, darai klaidas. Kita vertus, darai drąsius sprendimus, kurių nepadarys tie, kas to mokėsi, nes jų rėmai sako, kad taip negalima daryti.

Jaunas žmogus yra kvailas ir tai yra didžiausia jo stiprybė, nes jis nežino pasekmių. Aišku, jis gali ir sudegti, čia visada rizikinga. Verslas yra laukinė gamta – gyvens arba ne. Tad galiausiai ta laisvė, drąsa ir taisyklių laužymas išsivysto į instinktą.

Sakėte, kad neįstojote ten, kur svajojote?

Svajojau, kad įstosiu į žurnalistiką, bet tikrai žinojau, kad pagal balus niekaip neįstosiu. Dar buvo planas – lietuvių filologijos bakalauras, paskui – žurnalistikos, bet iš tikrųjų taip ir nepabandžiau. Dabar jau nebebandysiu.

Mokėtės lietuvių filologijos, kaip filologo gyslelė pasireiškia versle?

Akcentuočiau žodį kūryba. Kažkodėl kūrybą siejame tik su menais. Verslas yra kūryba, bet kuri profesija yra kūryba, mokslas yra kūryba. Ir tiktai kūrybiškas mąstymas daro progresą. Mūsų verslo sėkmės istoriją sieju per tai, kad filologas vadovas – absoliučiai netipinė kombinacija, ypatingai žemės ūkio sektoriuje.

Galų gale, aš ir pats rašau, ir pats skaitau daug. Vis sugrįžtu prie knygos „Džonatanas Livingstonas Žuvėdra“, kuri man patiko dar paauglystėje ir skaičiau ją gal keliasdešimt kartų. Ši istorija pasakoja apie žmones, kurie kažką gyvenime darė, bandė kilti aukščiau, išbandė įvairių akrobatinių triukų versle, karjeroje, gyvenime, bet tokių, kurių kiti anksčiau nedarė. Kuo aukščiau kyli ir pabandai naują akrobatinę figūrą, tuo daugiau išmoksti ir tuo labiau skiriesi nuo likusių žuvėdrų. O kai pabandai pakilti aukščiau – jau nebegali grįžti tenai, kur gyvena tos žuvėdros. Ir paprastai tampi tų žuvėdrų atstumtuoju, kaip nutiko Džonatanui.

Labai liūdna matyti verslus, kurie neturi kūrybos. Tai dažnai būna jau didelės, peraugusios organizacijos, kurioms vadovauja technokratai vadovai, kurie neturi tų sparnų, neturi polėkio.

Tačiau kai pakyli taip aukštai, lieki vienas?

Taip, bet nutinka paradoksalūs dalykai – tu susitinki tokius kaip tu, kurie irgi kažkada patys kažką bandė daryti, ir tu jau turi kitą būrį, bet jis visai kito lygmens, kitaip auga ir vienas kitus augina. Per tai vėliau ateina ir verslo mentorystė – kai tu pasieki savo galimybių ribas, randi savo mokinių.

Ar turite ambicijų kilti dar aukščiau? Gal į prezidentus?

(Juokiasi) Ambicija siekti karūnos yra bloga ambicija. O darbas agrosektoriuje išmokė toli nebeplanuoti, nes gamta neklauso tavo planų. Gamta sugriaus tavo planus per vieną didelę krušą arba vieną didelę šalną. Tas planavimas yra labai reaktyvus – kiekvieną kartą reaguoji į pokyčius.

Tad koks jūsų galutinis tikslas?

Pasakysiu labai gražią mintį, nors nežinau, kieno citata. Jeigu tavo tikslas yra pinigai, tai greičiausiai nepasiseks. Pinigai yra priemonė judėti toliau, bet jeigu tikslas yra tik pinigai – niekada nepasiseks. Tikslas augti visada turi būti – augti kaip žmogui, kaip verslui, kaip organizacijai, organizacijos lyderiui auginti naujus lyderius. Ir nėra to horizonto – tas horizonto siekimas, gal ir yra tikslas.

Ar atsigręžęs atgal matote klaidų?

Yra dėl ko gėda, yra visko – esu normalus žmogus. Tačiau nesu linkęs žiūrėti atgal ir graužtis dėl tų dalykų, kurie jau įvyko. Mėgstu cituoti anoniminius alkoholikus, kurie sako: „Dieve, suteik man jėgų keisti tai, ką galiu pakeisti, ir nešvaistyti jėgų tam, ko nebegaliu pakeisti.“ Kas iš to, kad aš čia dabar savigrauža užsiimsiu?

Gediminas Kvietkauskas

Dalyvaujate jau antrame televizijos projekto „Rykliai“ sezone. Kokią idėją finansuotumėte iš karto – ko, jūsų manymu, gyvenime dabar trūksta labiausiai?

Ką išmokė pirmas „Ryklių“ sezonas, kad nereikia susifokusuoti į savo sektorių. Mano žinios yra sektorinės – iš žemės ūkio – ir jos riboja suvokimą apie šiuolaikinį bei ateinantį pasaulį. Ateina visai kitoks pasaulis. Mano vaikų karta matys visai kitus dalykus, reikės investuoti į visai kitką. Kalbant apie ateitį – labai praplėtė suvokimą.

Ar jūsų vaikai jau galvoja, ką norės veikti ateityje?

Absoliučiai jokio spaudimo. Pavyzdžiui, vyresniajam – 14 metų ir jis jau dabar labai graužiasi, kad dar nežino, kur nori būti. Jam tik 14 metų! Ir tiek mano, tiek mano žmonos filosofija – absoliučiai jokio spaudimo. Kur pajaus, ten ir eis, o mes padėsime. Galbūt norės mokytoju būti? Puiku. Aš ir pats norėjau būti mokytojas. Ir būčiau geras mokytojas. Iš dalies galvoju, kad aš mokytoju ir tapau, tiktai kitokia forma.

Ko palinkėtumėt moksleiviams, kurie jau svarsto, kur jiems studijuoti?

Yra toks lotyniškas žodis ingenium, reiškiantis protą, sumanumą ir išradingumą. Linkėčiau drąsos ieškoti savo ingenium – to vidinio kūrybiškumo ir veržlumo, kuris padeda įveikti bet kokį iššūkį, nes kiekviena nauja užduotis tai galimybė atrasti ką nors dar nepatirta ir patobulinti savo meistriškumą. Kalbant apie inžinerijos studijas, būtent gebėjimas kurti, konstruoti ir matyti rezultatą realiame pasaulyje paverčia šią sritį tokia įkvepiančia. Tikiuosi, kad būsimiems studentams šis kelias inžinerijoje bus kupinas prasmingų atradimų ir įkvėps taip pat, kaip įkvėpė mane.

Dabar VDU esate Tarybos narys. Kokią jaučiate prasmę iš vis dar artimų ryšių su universitetu?

Ryšys nenutrūko, kadangi aš užaugau Žemės ūkio akademijos bendruomenėje. Mano mama ten dirbo, tad buvau vystytas ant dekanato stalo (juokiasi). Visada buvau arti, pažįstu visus žmones, kurie tenai tuo metu dirbo. Tai buvo ta bendruomenė, kur užaugau. Netgi kai studijavau ne VDU, vis tiek gyvenau toje pačioje bendruomenėje, padėdavau parodas organizuoti. Kai atsirado verslas, tapome mecenatais – mes visada buvome universitete vienaip ar kitaip. Mano visas gyvenimas yra šalia universiteto. Visada stengiuosi pasakoti studentams ir įkvėpti, kad jie ieškotų žuvėdrų savyje.

Ar turite laisvalaikį be verslo? Ką veikiate?

Rašau, nors dabar jau neberašau keli metai, bet reikės prie to sugrįžti. Kelionės – tai natūralus poilsis smegenims pailsinti. Turiu tokių hobių kaip nardymas, skraidymas lėktuvu. Sportą mėgstu, bet dabar irgi pauzė. Visur daug pauzių – toks laikas. Kartais pagalvoji, kad negerai, bet priimi, kad dabar taip reikia.

Dar nuolat teikiame paramą Ukrainai – esame kaip logistinė bazė įvairioms paramos organizacijoms, kurios veža automobilius. Tiesa, dar mėgstu žaisti šachmatais – dabar retai, su sūnumis, o anksčiau labai intensyviai žaisdavau, kas irgi versle didžiulis privalumas. Filologas, kūrėjas ir šachmatai – tai labai pavojinga kombinacija.

Tarptautinė organizacija „Forest Stewardship Council“ atvėrė naujas galimybes VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto studentams – startuoja stipendijų iniciatyva

Miškų valdymo taryba (Forest Stewardship Council, FSC) žengia dar vieną reikšmingą žingsnį investuodama į ateities miškininkystės ir tvarumo lyderius. 2026 m. sausio 20 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakultete įvyko susitikimas su FSC atstovais, kurio metu pristatyta nauja, studentams skirta stipendijų iniciatyva.

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakultete apsilankė FSC projektų vadovas Lietuvoje ir Latvijoje Aidas Pivoriūnas bei FSC Latvija atstovė Agnese Pidrika. Susitikimo metu aptartos numatomos FSC stipendijos, jų tikslai ir galimybės studentams, besidomintiems darniu miškų valdymu, tvarumo inovacijomis bei miškininkystės sektoriaus plėtra.

Ši iniciatyva siekia skatinti akademinį studentų tobulėjimą, domėjimąsi tvaria miškininkystės praktika bei stiprinti ryšius tarp mokslo institucijų ir tarptautinių organizacijų, veikiančių miškų apsaugos ir atsakingo miškų naudojimo srityje.

FSC – tai pasaulyje pripažinta, nepriklausoma, ne pelno siekianti organizacija, vienijanti aplinkosauginius, socialinius ir ekonominius interesus. FSC kuria ir taiko tarptautinius miškų valdymo bei gamybos grandinės sertifikavimo standartus, kurie padeda saugoti miškus, stiprinti ekosistemų atsparumą ir užtikrinti atsakingą žaliavų kilmę.

FSC ženklas – vienas labiausiai atpažįstamų tvarumo simbolių pasaulyje, naudojamas milijonuose produktų ir liudijantis atsakingą požiūrį į gamtą. FSC stipendijų iniciatyva – tai kvietimas studentams tapti šios globalios misijos dalimi ir kartu kurti tvarią miškų ateitį.

VDU ŽŪA Nacionalinės aplinkos ir žemės ūkio tyrimų laboratorijos Cheminių tyrimų ir analizių skyriui suteikta akreditacija ir Aplinkos apsaugos agentūros leidimas

2025 m. gruodžio 29 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Nacionalinės aplinkos ir žemės ūkio tyrimų laboratorijos Cheminių tyrimų ir analizių skyrius akredituotas Lietuvos nacionalinio akreditacijos biuro (nuo 2026 m. sausio 1 d. „Lietuvos akreditacijos ir standartizacijos agentūra“) pagal LST EN ISO/IEC 17025:2018 standartą.

2025 m. spalio 6 d. skyriui išduotas Aplinkos apsaugos agentūros leidimas, Nr. (4-19)-ST-17, atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus. Leidimas apima požeminio ir paviršinio vandens, nuotekų, dirvožemio, dumblo, šlamo ir stacionarių taršos šaltinių išmetamųjų teršalų į aplinkos orą tyrimus, kurie sudaro 170 analičių. Leidimo priedas.

Skyriuje taikomas pripažinimą suteikiančios įstaigos – Lietuvos nacionalinio akreditacijos biuro – nustatytas 1-asis lankstumo atvejis, apimantis tyrimų, matavimų metodus aprašančių dokumentų naujų leidimų arba juos pakeičiančių tapačių dokumentų taikymą. leidžiantis taikyti naujus arba pakeistus tapačius tyrimų ir matavimų metodus aprašančius dokumentus.

Akreditacijos pažymėjimas, Nr. LA.239-01-1, suteikia teisę atlikti tyrimus akredituotais metodais. Akreditavimo pažymėjimas galioja iki 2030 m. gruodžio 28 d.

Aktuali akreditavimo sritis – pritaikius 1 lankstumo atvejį pateikiama akreditavimo sritis nurodant akredituotų tyrimų metodų statusą.

Nacionalinė aplinkos ir žemės ūkio tyrimų laboratorija (buvusi Agrocheminių tyrimų laboratorija) savo veiklą pradėjo vykdyti 1965 metais ir iki šių dienų išlaikė reikšmingą poziciją šalies praktinių ir mokslinių tyrimų srityse. Per šiuos dešimtmečius kito tiek laboratorijos pavadinimai (Lietuvos agrocheminė tarnyba -> Agrocheminių tyrimų centras -> LAMMC ŽI Agrocheminių tyrimų laboratorija), tiek jos pavaldumas įvairioms institucijoms, tačiau jos paskirtis išliko nepakitusi – užtikrinti aukštos kokybės ir patikimus aplinkos bei žemės ūkio sričių laboratorinius tyrimus, kurie atitiktų akreditacijos reikalavimus ir/arba leidimus, siekiant prisidėti prie tvaraus ūkininkavimo, bioekonomikos verslo efektyvumo ir aplinkosaugos užtikrinimo.

Laboratorijos tikslas – vykdyti išsamius laboratorinius žemės ūkio ir aplinkos tyrimus, plėtojant paslaugų spektrą, kad jie atitiktų verslo, mokslo ir visuomenės poreikius, sudaryti sąlygas mokslininkams vykdyti mokslinius tyrimus ir užtikrinti technologinę pažangą bei teikti konsultacines paslaugas.

Pagrindinės laboratorijos funkcijos:

Vykdyti dirvožemio agrocheminių savybių tyrimus pagal LR Žemės ūkio ministro nustatytą tvarką, ir perduoti duomenis į Žemės išteklių stebėsenos informacinę sistemą.
Remti tarpdisciplininius mokslinius tyrimus žemės ūkio, aplinkosaugos ir pramonės srityse, užtikrinti jų kokybę pagal tarptautinius standartus.
Bendradarbiauti su verslo ir socialiniais partneriais, vykdant užsakomuosius tyrimus ir įgyvendinant bendrus projektus.
Teikti konsultacines paslaugas, siūlyti inovatyvius sprendimus, plėsti paslaugų spektrą ir atnaujinti technologijas.
Dalyvauti nacionaliniuose ir tarptautiniuose projektuose, prisidėti prie konferencijų ir mokymų organizavimo, sudaryti sąlygas studentų praktikai.

Laboratorijos veiklą ir teikiamas paslaugas užtikrina du skyriai: Cheminių tyrimų ir analizių skyrius bei Agroaplinkos ir paslaugų skyrius.

Bioekonomikos HUBo sesijose suformuota Lietuvos bioekonomikos vizija ir prioritetai

Lietuvoje įvyko antroji nacionalinės bioekonomikos HUBo strateginė sesija, subūrusi viešojo sektoriaus, mokslo ir verslo atstovus bendram darbui. Abi sesijos organizuotos Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA), kuri veikia kaip Bioekonomikos HUBo koordinatorius Lietuvoje ir sudaro platformą dialogui tarp skirtingų bioekonomikos ekosistemos dalyvių. Šių sesijų metu buvo siekiama nuosekliai aptarti Lietuvos bioekonomikos raidos kryptis ir padėti pagrindus nacionalinės bioekonomikos strategijos formavimui. Diskusijos ir darbas grupėse dalyviams leido dalintis įžvalgomis, įvertinti esamą situaciją ir ieškoti sprendimų, galinčių prisidėti prie ilgalaikės, didesnę pridėtinę vertę kuriančios bioekonomikos plėtros Lietuvoje.

Strateginių sesijų procesas vykdomas įgyvendinant ES programos „Europos horizontas“ projektą BOOST4BIOEAST, kurio tikslas – skatinti bioekonomikos transformaciją BIOEAST regione ir įtraukti valstybes nares į nacionalinių bioekonomikos strategijų bei veiksmų planų rengimą. Šis procesas taip pat tiesiogiai siejasi su Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planu, kuriame numatyta nustatyti šalies bioekonomikos plėtros kryptis. Todėl vykusios sesijos yra ne pavieniai renginiai, o europinio ir nacionalinio lygmens strateginio planavimo dalis.

Koordinuotas bioekonomikos strateginių krypčių kūrimo procesas

Darbas vyko trimis etapais. Pirmuoju etapu buvo sutarta dėl Bioekonomikos HUBo steigimo Lietuvoje – kaip platformos, telkiančios politikos formuotojus, mokslą ir verslą bendram strateginiam dialogui. Šis sprendimas tapo pagrindu tolesniam koordinuotam nacionaliniam veikimui bioekonomikos srityje.

Praėjusių metų birželio 5 d. VDU Žemės ūkio akademija pasirašė Bioekonomikos HUBo memorandumą su trimis teminėmis darbo grupėmis – žemės ūkio ir maisto produktų, miškininkystės ir medienos gaminių bei pažangių biologinės kilmės medžiagų. Memorandumas įtvirtino bendradarbiavimo pagrindus ir sudarė sąlygas tęstiniam darbui rengiant nacionalinės bioekonomikos strategijos turinį ir veiksmų kryptis.

Antrąjį ir trečiąjį etapus sudarė dvi nacionalinės strateginės sesijos, kurių metu buvo aptartos Lietuvos bioekonomikos stiprybės, iššūkiai ir bendradarbiavimo poreikiai, taip pat formuluota šalies bioekonomikos vizija, plėtros kryptys ir jų įgyvendinimo priemonės. Visą procesą koordinavo VDU Žemės ūkio akademija, bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija.

Bioekonomikos vystymas – verslo ir mokslo sinergijos pažangai

Sausio 15 d. VDU Žemės ūkio akademijoje vykusios bioekonomikos HUBo strateginės sesijos dalyvius sveikinusi VDU prorektorė strateginei plėtrai ir finansams prof. dr. Astrida Miceikienė pabrėžė bioekonomikos svarbą kuriant tvarią ir inovatyvią Lietuvos ateitį. Anot jos, bioekonomikos plėtra reikalauja glaudaus mokslo, verslo ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimo bei kryptingo perėjimo nuo žaliavų eksporto prie aukštą pridėtinę vertę kuriančių produktų. „Tikiu, kad bendrai formuojamos Lietuvos bioekonomikos strategijos kryptys padės stiprinti šalies konkurencingumą ir sudarys sąlygas bioekonomikai tapti viena svarbiausių ekonomikos pažangos sričių“, – teigė VDU prorektorė strateginei plėtrai ir finansams.

VDU prorektorė strateginei plėtrai ir finansams prof. dr. Astrida Miceikienė

Sesijose modeliuota Lietuvos bioekonomikos ateitis

Strateginėse sesijose dalyvavo ir savo įžvalgomis dalijosi ministerijų, mokslo institucijų, verslo asociacijų bei inovatyvių įmonių atstovai. Pranešimuose ir diskusijose buvo pristatyta tiek nacionalinė ir europinė bioekonomikos politikos kryptis, tiek Lietuvoje kuriami praktiniai bioekonomikos sprendimai.

Abiejų strateginių sesijų metu dalyviai sutarė, kad Lietuvos bioekonomikos ateitis siejama su perėjimu nuo žaliavų tiekimo prie aukštą pridėtinę vertę kuriančių sprendimų, paremtų mokslu, technologijomis ir tvarumu. Pabrėžta, jog šalies konkurencingumas priklausys nuo gebėjimo biomasę paversti inovatyviais, rinkoje paklausiais produktais. Anot doc. dr. Rasos Pakeltienės, bioekonomika matoma ne kaip atskiras sektorius, o kaip visos ekonomikos transformacijos kryptis. Antrojoje sesijoje ši vizija buvo dar labiau konkretinta, akcentuojant integruotą bioekonomikos ekosistemą ir glaudų mokslo, verslo bei viešojo sektoriaus bendradarbiavimą.

Prioritetiniai bioekonomikos sektoriai

Strateginių sesijų metu aiškiai išryškėjo bioekonomikos sektoriai, kuriuose Lietuva jau turi stiprų potencialą arba kuria konkurencingus sprendimus. „Diskusijose daug dėmesio skirta biologinės kilmės plastikams ir polimerams, biotechnologijomis grįstai tekstilei, biologinės kilmės chemikalams, tvariems statybos produktams bei biologinės kilmės trąšoms ir augalų apsaugos sprendimams. Antrojoje sesijoje šie sektoriai buvo vertinami jau ne kaip pavienės inovacijos, bet kaip galimi strateginiai prioritetai, turintys eksporto, investicijų pritraukimo ir regioninės plėtros potencialą“, – kalbėjo doc. dr. R. Pakeltienė. Sesijų dalyviai taip pat pabrėžė, kad būtent šiose srityse svarbu telkti valstybės paramą, skatinti technologijų vystymą ir kurti palankią aplinką sprendimų mastelio didinimui.

Pirmojoje strateginėje sesijoje buvo įvertinta esama situacija ir identifikuotos pagrindinės bioekonomikos plėtros spragos – dalinai ribotas mokslo ir verslo bendradarbiavimas, fragmentuotas finansavimas, sudėtingas inovacijų komercializavimas ir aiškios nacionalinės krypties trūkumas. Antrojoje sesijoje dėmesys sutelktas į sprendimus: stipresnį institucijų koordinavimą, ilgalaikes finansavimo priemones, mažesnius reguliacinius neapibrėžtumus bei kompetencijų ugdymą, kad inovacijos greičiau pasiektų rinką.

Kryptingi sprendimai – tvariai ir inovatyviai Lietuvos ateičiai

Lietuvos Respublikos žemės ūkio viceministro Gedimino Tamašauskio teigimu, įvykusios strateginės sesijos yra svarbus žingsnis formuojant ilgalaikę Lietuvos bioekonomikos kryptį. Pasak jo, sesijų metu išsakytos įžvalgos ir pasiūlymai prisideda prie Vyriausybės programoje numatyto tikslo – didinti aukštą pridėtinę vertę kuriančių produktų gamybą ir stiprinti šalies konkurencingumą. „Šis dialogas leidžia priimti sprendimus, kurie turės ilgalaikį poveikį Lietuvos ekonomikai, regionų plėtrai ir visuomenės gerovei“, – pabrėžė viceministras.

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerio prof. dr. Vigilijaus Juknos teigimu, Akademija nuosekliai telkia mokslo, verslo, viešojo sektoriaus ir socialinius partnerius bendram tikslui – tvariai šalies bioekonomikos plėtrai. „Neabejoju, kad antrą kartą Akademijoje organizuotos strateginės sesijos metu suformuotos įžvalgos ir išvados taps pagrindu rengiant strateginį Lietuvos bioekonomikos dokumentą ir veiksmų planą. Šie susitikimai leido ne tik išgryninti bendrą ilgalaikę viziją, bet ir aiškiai identifikuoti prioritetines plėtros kryptis bei priemones, kurios padėtų formuoti aukštą pridėtinę vertę kuriančią bioekonomiką. Tai svarbus žingsnis siekiant didesnio Lietuvos konkurencingumo, inovatyvumo ir tvarumo. VDU Žemės ūkio akademija prisiima lyderės poziciją formuojant Lietuvos bioekonomikos strategiją – inicijuodama dialogą, grįsdama sprendimus moksliniais tyrimais ir skatindama tarpsektorinį bendradarbiavimą. Esame pasirengę ir toliau būti platforma, kurioje gimsta sprendimai, padedantys bioekonomiką paversti viena iš kertinių šalies pažangos krypčių“, – sako VDU Žemės ūkio akademijos kancleris.

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos konkursas „Geriausia disertacija“

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) iniciatyva jau dvidešimtą kartą organizuojamas konkursas „Geriausia disertacija“. Visi Lietuvos mokslininkai, doktorantai ir LJMS nariai kviečiami iki vasario 20 d. siūlyti disertacijas, apgintas 2025 m., į konkursą „Geriausia disertacija“ pagal šias kategorijas:

Disertacija apginta Lietuvos mokslo ir studijų institucijose.
Lietuvos piliečių disertacijos apgintos užsienio mokslo ir studijų institucijose.

Kiekvienoje kategorijoje bus renkami geriausi pagal šias nominacijas:

Gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos, bei žemės ūkio mokslai.
Humanitariniai ir socialiniai mokslai bei menai.

Disertacijas konkursui gali siūlyti visi Lietuvos mokslininkai, doktorantai ir LJMS nariai, kurios apgintos 2025 kalendoriniais metais. Siūlymų laukiama iki vasario 20 d. užpildžius siūlymo formą.

PASTABA: Patys autoriai savo disertacijų apdovanojimams laimėti teikti negali.

Daugiau informacijos

Tarptautinis projekto „BeeBridge“ partnerių susitikimas Vroclave

2026 m. sausio 16 d. Vroclave (Lenkija) įvyko Erasmus+ KA220-VET projekto „Bitininkų kartų ryšių stiprinimas“ (BeeBridge), Nr. 2025-1-PL01-KA220-VET-000350136, pirmasis tarptautinis partnerių susitikimas.

Susitikimą organizavo projekto koordinatorius – Vroclavo aplinkos ir gyvybės mokslų universitetas.

Projektas „BeeBridge“ įgyvendinamas 2025 m. gruodžio 1 d. – 2028 m. lapkričio 30 d. (36 mėn.). Jo tikslas – stiprinti kartų bendradarbiavimą bitininkystės sektoriuje, plėtoti inovatyvius profesinio mokymo sprendimus bei skatinti šiuolaikinių technologijų ir ekspertinių žinių perdavimą jaunosios kartos bitininkams.

Projektą įgyvendina tarptautinis partnerių konsorciumas, kurį sudaro: ARID asociacija (Lenkija), „Growth Coop“ kooperatyvas (Ispanija), Prahos Čekijos žemės ūkio universitetas (Čekija), Vytauto Didžiojo universitetas (Lietuva), „Eesti EduHub“ UAB (Estija), Viduržemio regiono natūralaus gyvenimo asociacija (Turkija).

Vytauto Didžiojo universitete projektą įgyvendina Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros mokslininkai, prisidedantys prie projekto turinio rengimo, ekspertinių veiklų įgyvendinimo ir rezultatų sklaidos.

Susitikimo metu partneriai pristatė savo institucijas, kompetencijas ir patirtį, aptarė projekto koncepciją, tikslus, darbo paketus, planuojamus rezultatus bei bendrą įgyvendinimo grafiką. Ypatingas dėmesys skirtas partnerių atsakomybių pasiskirstymui, sprendimų priėmimo struktūrai, kokybės užtikrinimo ir rizikų valdymo mechanizmams bei projekto sklaidos ir matomumo priemonėms.

Atskiri darbotvarkės klausimai buvo skirti WP2 – audiovizualinio mokymo turinio kūrimui, WP3 – ekspertinių veiklų („Voice of Experts“) įgyvendinimui ir WP4 – edukacinio bitininkystės bityno modelio vystymui. Diskusijų metu buvo suderinti konkrečių veiklų tikslai, partnerių vaidmenys ir artimiausi įgyvendinimo etapai.

Antroje susitikimo dalyje aptartos projekto sklaidos ir komunikacijos strategijos, bendri vizualinės tapatybės principai, taip pat finansinės ir sutartinės projekto nuostatos. Partneriai taip pat sutarė dėl bendradarbiavimo priemonių, dokumentacijos rengimo tvarkos, tolesnių tarptautinių susitikimų ir artimiausio veiksmų plano.

Tarptautinis pradinis susitikimas Vroclave sudarė tvirtą pagrindą nuosekliam ir koordinuotam projekto „BeeBridge“ įgyvendinimui bei sustiprino partnerių bendradarbiavimą siekiant ilgalaikių projekto tikslų.

VDU ŽŪA bendruomenės narėms – Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos apdovanojimai

KKPDA nuotr.

Sausio 15-ąją Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos (KKPDA) metų šventiniame renginyje apdovanoti veiklūs, reikšmingą dialogą kuriantys žmonės. Tarp nominacijas pelniusių apdovanotųjų – ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) bendruomenės narės.

KKPDA Metų nominacijos skirtos asociacijos nariams už ypatingas pastangas, aktyvų įsitraukimą ir reikšmingą veikimą bendruomenėje.

KKPDA Metų nominacija „Metų mokslo žmogus“ – prof. dr. Astrida Miceikienė. Už aktyvų įsitraukimą stiprinant mokslo ir verslo dialogą bei mokslo sprendimų taikymą pramonėje.

KKPDA metų šventiniame renginyje taip pat įteikti Lietuvos pramonininkų konfederacijos „Profesijos riteris“ apdovanojimai – skirti žmonėms, kurių darbas, atsidavimas ir profesionalumas kuria ilgalaikę vertę organizacijoms, bendruomenėms ir visai Lietuvai. Ši nominacija – tai pagarba ne pareigoms, o pasirinktai profesijai, ištikimybei jai ir kasdieniam, dažnai nematomam, bet labai reikšmingam darbui.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos nominacija „Profesijos riteris“ – dr. Rima Pranaitienė

Pranešimas parengtas pagal Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos inf.

Žvilgsnis į universiteto MTEP: startavęs inovacijų projektas ir naujos patentų paraiškos

Už mokslo ir verslo bendradarbiavimą universitete atsakingas VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras (KTPC) nuo šių metų pradeda įgyvendinti projektą „Inovacijų ir technologijų perdavimo centrų kompetencijų stiprinimas“.

Projekto tikslas – sustiprinti inovacijų ir technologijų perdavimo centrų kompetencijas ir skatinti antrepreneriškos aplinkos kūrimą, plėtoti taikomųjų mokslinių tyrimų potencialą, efektyvesnį mokslo žinių ir technologijų perdavimą bei didesnį institucijų įsitraukimą į tarptautines mokslo ir inovacijų rinkas.

12 projekto partnerių

Lietuvos mokslo tarybos koordinuojamo projekto vertė siekia 13,39 mln. Eur. Projektas finansuojamas pagal pažangos priemonę Nr. 12-001-01-02-01 „Stiprinti inovacijų ekosistemas mokslo centruose“ ir yra bendrai finansuojamas Europos Sąjungos.

Iš viso projekte dalyvauja 12 mokslo ir studijų institucijų: VDU, Kauno technologijos universitetas, Vilniaus universitetas, VILNIUS TECH, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Klaipėdos universitetas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Fizinių ir technologijos mokslų centras, Gamtos tyrimų centras, Lietuvos energetikos institutas, Lietuvos socialinių mokslų centras ir Vilniaus kolegija.

Projektas truks trejus metus – nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2028 gruodžio 31 d. Jo metu KTPC dalyvaus tarptautiniuose tinkluose, parodose ir verslo misijose. Be to, bus kuriamas ir stiprinamas nacionalinis inovacijų ir technologijų perdavimo centrų tinklas.

VDU patentų paraiškos

„Džiaugiamės, kad su šiuo nauju projektu galėsime palaikyti darbų tęstinumą. 2025 m. pasirašytų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektų ir paslaugų sutarčių su ūkio subjektais vertė siekė 3,5 mln. Eur. Pasirašytos 68 sutartys už 2,3 mln. Eur, o projektų – už 1,2 mln. Eur, – praėjusių metų rezultatus apžvelgė VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro vadovas Edvinas Samys. – Taip pat pasirašytos šešios atžalinių įmonių steigimo sutartys ir pateiktos keturios universiteto mokslininkų patentų paraiškos. Tuo metu licencinių sutarčių kiekis per pastaruosius dvejus metus išaugo 6 kartus.“

2025-aisiais buvo pateiktos trys patentų paraiškos iš VDU Žemės ūkio akademijos (ŽŪA), o viena – iš Gamtos ir technologijos mokslų tyrimų instituto (GTMTI):

Ultragarsinis akustinės levitacijos įrenginys (GTMTI) Piotr Vasiljev, Dalius Mažeika, Andrius Čeponis, Sergejus Borodinas, Regimantas Bareikis, Arūnas Struckas
Sėjamoji/sėjimo mašina, skirta tarpiniam sėjimui ir daugiavarietiškam sėjimui kintama norma (ŽŪA) Davut Karayel, Egle Jotautiene, Dainius Steponavicius, Hasan Yilma
Automatizuota nepertraukiamo tribologinės sistemos cheminių pokyčių registravimo sistema ir būdas (ŽŪA) Juozas Padgurskas, Tadas Matijošius, Valentinas Snitka, Ilja Ignatje
Modulinis dirvos purentuvo konstrukcinis sprendimas, optimizuojantis dirvožemio apdorojimą ir degalų vartojimą (ŽŪA) Egidijus Katinas, Regita Bendikienė, Edmundas Giknius, Vytenis Jankauskas

Praėjusiais metais VDU pateikė daugiau kaip 50 paraiškų MTEP projektų finansavimui ir dalyvavo daugiau nei 40 viešųjų pirkimų konkursų, kurių bendra vertė viršijo 5 mln. Eur.

Universitete KTPC įgyvendina numatytus mokslinės veiklos komercializavimo strateginius tikslus. KTPC komanda plėtoja mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) paslaugas, skatina mokslo ir verslo sinergiją kuriant inovatyvius sprendimus. Turint klausimų, kviečiame kreiptis į KTPC.

Pradėk studijas VDU moksleivių universitete!

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kviečia 11–12 kl. moksleivius studijas pradėti jau šiandien. VDU vyresnių klasių moksleiviams siūlo įvairių sričių studijų dalykus studijuoti kartu su universiteto studentais visą semestrą nemokamai. Užsienio kalbas gali rinktis 10–12 kl. moksleiviai.

VDU moksleivių universitetas – tai galimybė dar būnant moksleiviu įsitraukti į universitetinį gyvenimą, iš arčiau susipažinti su studijomis, studentais ir bent vienam semestrui juo tapti. Studijų metu moksleiviai taps tikrais studentais – dalyvaus paskaitose, kartu su kitais studentais atliks užduotis, rengs projektus ir turės galimybę išbandyti save įvairiose studijų veiklose. Visiems, sėkmingai išklausiusiems studijų dalykus, išlaikiusiems atsiskaitymus ir gavusiems teigiamą įvertinimą (5 ir daugiau), išklausyti studijų dalykai bus užskaityti jau studijų universitete metu įstojus į VDU.

2025–2026 m. m. pavasario paskaitų semestras prasidės vasario 2 d. ir truks iki gegužės 22 d. (po paskaitų semestro vyks egzaminų sesija). Paskaitos vyks vieną kartą per savaitę, paskaitų tvarkaraštyje nurodytą savaitės dieną. Moksleiviai gali nurodyti nuo 1 iki 3 studijų dalykų iš visų siūlomų ir vieną pasiūlytą lankyti visą semestrą: nuo biologijos, marketingo iki įvairių meno krypčių, literatūros, kalbų ir dar daugiau. Svarbu atkreipti dėmesį, kad vieni studijų dalykai vykdomi gyvai, kiti – nuotoliu.

Pasirinktų studijų metu moksleiviai turės galimybę bendrauti su universiteto dėstytojais, studentais, susipažinti su aplinka, naudotis universiteto bibliotekomis, duomenų bazėmis, kelti klausimus ir diskutuoti.

Registracija į studijų dalykus. Vietų skaičius ribotas, registracija bus sustabdyta užsipildžius visoms vietoms.

Su atrinktais moksleiviais susisieks universiteto atstovai.

Su siūlomų pavasario semestro studijų dalykais galite susipažinti pateiktame sąraše.

Daugiau informacijos: