Tarptautinis seminaras „N2O/H2O ir CH4/CO2/H2O dujų matavimas dirvožemyje“
Tarptautinis seminaras „N2O/H2O ir CH4/CO2/H2O dujų matavimas dirvožemyje“
Liepos 3 d. 09:00-16:00 val. Vyatuto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos BTI Bioekonomikos tyrimų ekscelencijos centras (BioTEC) kviečia dėstytojus, mokslo darbuotojus, doktorantus ir studentus ir kitus besidominčius dalyvauti praktiniame seminare: N2O/H2O and CH4/CO2/H2O dujų matavimas dirvožemyje.
Praktinio seminaro metu žiniomis apie dirvožemio dujų matavimus natūraliose lauko sąlygose dalinsis prietaisus gaminančios įmonės LI-COR Environmental produktų taikymo specialistas iš LI-COR įmonės padalinio Vokietijoje.
Renginio metu bus galimybė ne tik išgirsti teorines įžvalgas, bet ir išbandyti matavimus praktikoje, sužinoti svarbiausią informaciją, susijusią su matavimų tikslumu, duomenų interpretavimu ir praktiniu taikymu.
Data: 2025 m. liepos 3 d. 09:00-16:00 val. (Teorinė ir praktinė dalys)
Vieta: VDU Žemės ūkio akademijos Bandymų stotis (Rapsų g. 7, Noreikiškės, Kauno r.)
Trukmė: 6 ak. val.
REGISTRACIJA
PROGRAMA
Renginio organizatoriai: BioTEC, Vildoma, LI-COR, VDU ŽŪA, AF, ADMK, BTI, Bandymų stotis.
Šis seminaras yra viena iš projekto „Bioekonomikos tyrimų ekscelencijos centro vystymas (BioTEC)“ veiklų. Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvos mokslo taryba, sutarties Nr. S-A-UEI-23-14. Finansavimo programa – „Universitetų ekscelencijos iniciatyva” (Nr. V-940).
Socialiai atsakingas VDU – daugiausiai stipendijų studentams siūlantis universitetas
„Stipendijos nėra tik finansinė parama – tai investicija į jaunų žmonių ateitį, jų galimybę siekti išsilavinimo, nepaisant socialinės ar ekonominės padėties. Mūsų, kaip socialiai atsakingo universiteto misija – užtikrinti, kad talentas ir motyvacija būtų svarbesni už aplinkybes“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė.
Prorektorė pabrėžia, jog VDU yra daugiausiai ir plačiausią stipendijų spektrą siūlantis universitetas Lietuvoje, palaikantis jaunuosius talentus ir ištiesiantis pagalbos ranką tiems, kurie turi mažesnes finansines galimybes studijuoti. VDU sukūrė plačią stipendijų ekosistemą, kurios dėka save realizuoti ir baigti svajonių studijas turi visi. Universitete taip pat veikia išeivijos profesorių, mecenatų įsteigti stipendijų fondai, remiantys studentus, pasižyminčius išskirtiniais studijų rezultatais ar/ir moksliniais tyrimais.
„Šiemet naujiena tai, kad kartu su mecenatais sukūrėme išankstinių stipendijų fondą, siekiant abiturientus nuraminti ir paskatinti susitelkti į egzaminus, o finansines sąlygas studijuoti užsitikrinti jau dabar. Tereikia užsiregistruoti VDU „Moksleivio ID“ platformoje ir pasidalinti savo svajone ir motyvacija studijuoti“, – pažymi VDU Studijų prorektorė.
VDU Studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė
Stipendijomis didina aukštojo mokslo prieinamumą
Universitete dar nuo 2021-ųjų veikia stipendijų fondas, skirtas aukštojo mokslo prieinamumui didinti – skiriamos stipendijos studijų kainai padengti tiems pirmakursiams, kuriems dėl sunkios finansinės padėties užkertamas kelias į aukštąjį mokslą.
„Mūsų universitetui studentai yra patys svarbiausi, todėl norime pagelbėti jiems, ypač gabiems regionų vaikams, kuriems dažnai sunkiau siekti aukštojo mokslo dėl mažesnių finansinių galimybių. Nors šias problemas paaštrinusi pandemija baigėsi jau seniai, iki šiol matome didelę atskirtį ir jaučiame būtinybę dėti visas pastangas, kad sąlygos studijuoti būtų palankios visiems“, – tikina VDU Studijų prorektorė.
Šio fondo dėka, VDU skiria studijų kainai padengti skirtas stipendijas pirmakursiams, įstojusiems į bakalauro ir vientisųjų studijų valstybės nefinansuojamas vietas. Atsižvelgiant į stojančiųjų konkursinius balus bei pasirengimą studijoms, šiems studentams studijų kaina gali būti padengiama pilnai arba dalinai visam studijų laikotarpiui.
Gabiems ir motyvuotiems – talentų ugdymo ir Artes liberales stipendijos
Universitetas taip pat skatina pačius gabiausius studentus – į VDU įstojusiems abiturientams, baigusiems mokyklas aukščiausiais rezultatais, skiriamos dosnios talentų ugdymo stipendijos, taip padedant jiems studijuoti ir siekti papildomų žinių.
„Šios stipendijos siekia iki 1000 eurų ir yra skirtos tiems abiturientams, kurie, pasirinkę VDU pirmu prioritetu, įstojo į valstybės finansuojamą vietą su aukštais konkursiniais balais ir sėkmingais valstybinių egzaminų rezultatais. Norime užtikrinti, kad šiems itin gabiems studentams būtų sudarytos geriausios sąlygos studijuoti ir tapti stipriais įvairių sričių specialistais, tuo pačiu – naudotis lanksčia universiteto studijų sistema ir tobulėti kaip asmenybėms“, – paaiškina dr. S. Pilkienė.
Dar didesnę, net 3000 eurų siekiančią Artes liberales studijų stipendiją VDU skiria pirmakursiams už pasiekimus, iniciatyvas ar projektus, įgyvendintus šalies, Europos ar pasaulio lygmeniu ir įrodančius išskirtinę motyvaciją studijuoti VDU. Universitete taikoma lanksti Artes liberales (laisvųjų menų) studijų sistema, palaikanti visapusišką išsilavinimą, leidžianti studentams rinktis įvairių, ne vien savo specialybės, sričių dalykus.
Būsimiems pedagogams – ypatingas dėmesys
Stipendijos skiriamos ir VDU pasirinkusiems prioritetinių specializacijų bakalauro pedagogikos studijas, tai yra, tų sričių, kurių pedagogų ypač trūksta mokyklose: matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, istorijos, geografijos, lietuvių kalbos ir literatūros, pradinio ugdymo, taip pat specialiosios pedagoginės pagalbos studijų programas. Pasirinkusieji šias specializacijas ir įstojusieji į valstybės finansuojamas vietas bus skatinami mėnesinėmis 455 eurų stipendijomis.
„Kaip didžiausias pedagogų rengimo centras Lietuvoje, mūsų universitetas skiria ypatingą dėmesį tiems, kurie pasirinko šios srities studijas ir nori tapti mokytojais – ypač tų dalykų, kurių šiandien mokyklose labai reikia. Negalime pamiršti, kad mokytojas yra kertinė profesija, nuo kurios priklauso mūsų šalies ateitis“, – akcentuoja VDU Studijų prorektorė.
Likus vieneriems metams iki pedagogo kvalifikacijos įgijimo, valstybės finansuojamų ar nefinansuojamų prioritetinių specializacijų bakalauro pedagogikos studijų ir pedagoginių gretutinių studijų, pedagoginių profesinių studijų studentų stipendijos bus didinamos iki 770 eurų (11 BSI). Išmokas gaus asmenys, kurie turės sudarytą sutartį su savivaldybe, savivaldybės arba valstybine mokykla ir bus įsipareigoję baigus studijas ten dirbti ne trumpiau kaip 3 metus per 5 metų laikotarpį.
Skatina ir būsimus žemės ūkio, inžinerijos specialistus
Pasirinkusieji žemės ūkio bei inžinerijos krypties studijas Vytauto Didžiojo universitete turės galimybę pretenduoti į tikslines LR Žemės ūkio ministerijos, LR Aplinkos ministerijos stipendijas. Žemės ūkio ministerija skirs stipendijas žemės ūkio ir inžinerijos krypties studijų programų studentams, kurių suma – nuo 150 iki 250 eurų per mėnesį (priklausomai nuo studijuojamų metų). Aplinkos ministerija skiria mėnesines 250 eurų stipendijas VDU Miškininkystės studijų programų pirmo kurso studentams.
„Kartu su ministerijomis ir socialiniais partneriais norime paskatinti būsimus žemės ūkio ir inžinerijos specialistus. Šiandien jie ypač reikalingi regionuose, tad kuriame sistemą, kuri padėtų šiuos jaunuosius profesionalus ugdyti ir išlaikyti Lietuvoje“, – pasakoja dr. S. Pilkienė.
Gerų akademinių rezultatų pasiekusiems bei aktyviems universiteto studentams teikiamos ir vardinės mecenatų ir verslo įmonių stipendijos. Šiemet įstojusieji į žemės ūkio, inžinerijos krypties studijas jau nuo pirmo kurso galės pretenduoti į UAB „Nando“, AB „East West Agro“, UAB „Scandagra“, UAB „Agrokoncernas“, UAB „Dojus agro“, Žemės ūkio inžinerijos studijų klasterio (AB „Lytagra“, UAB „Agrokoncernas“, UAB „Dojus agro“, UAB „Dotnuva Baltic“, UAB „Baltic Agromachinery“) ir kt. verslo įmonių ar vardines Ievos ir Arno Radzevičių, Kazimieros Varnaitės-Masiokienės, Jurgio Siruso, Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungos vienkartines ar kas mėnesį mokamas stipendijas. Kas mėnesį mokamų stipendijų sumos siekia iki 500 eurų/mėn., vienkartinių stipendijų sumos siekia iki 2500 eurų.
Mokslinė ekspedicija „Žemaitijos regiono augalų įvairovės pažinimas“
Birželio 18–19 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje vyks mokslinė ekspedicija „Žemaitijos regiono augalų įvairovės pažinimas“.
REGISTRACIJA.
Kauno rajono žemdirbių vasaros sąskrydis ir 20-mečio šventė
Kauno rajono ūkininkų sąjunga kviečia visus žemdirbius, jų šeimas, darbuotojus, kaimynus – visus, kas neabejingi kaimiškai bendrystei. Atsivežkite šašlykų, užkandžių ir gerą nuotaiką – organizatoriai pasirūpinsi malkomis, pramogomis ir linksmybėmis.
Pramogų programa:
- Kaimiškas krepšinis (3×3) ir tinklinis
- Traktoriaus traukimas, taiklumo varžybos
- „Kerzasvydis“ su Andriumi Gudžiumi
- Baidarių plaukimas – 2 arba 4 val. (būtina išankstinė registracija – Irmantas, tel. +370 687 49 385)
- Kosminis krepšinis
- Rulonų rydenimas
- Medziotojų taiklioji akis rungtis
- Šaulių komandinio darbo erdvė
- Batutas vaikams, animatoriai
- Stumbrų ekspozicija
- Saulės jegainių ūkis
- Butelio atidarymas su traktorium
- Stalo žaidimai senjorams
- Vaikų edukacijos
- Gyvūnų ekspozicija
- Ir dar daugiau – staigmenos garantuotos!
Koncertas: scenoje – grupė „Jonis“.
Registracija: prašoma užsiregistruoti iš anksto, kad visi būtumėte pavaišinti medžiotojų skanėstais, tačiau bus laukiami visi.
Kontaktas pasiteiravimui:
Mindaugas Maciulevičius
+370 699 17 283
min.maciulevicius@gmail.com
Gamtos balsai karo fone: lietuviai ir ukrainiečiai surėmė pečius vardan nykstančių rūšių išsaugojimo
Rusijos karo prieš Ukrainą fone tarptautinis bendradarbiavimas įgauna naujas prasmes – jis tampa ne tik žmonių solidarumo, bet ir rūpesčio gamtiniu paveldu išraiška. Vienas iš ryškių tokio bendradarbiavimo pavyzdžių – ekspedicija į Ukrainos Polesės regioną, kur susitiko aplinkosaugai neabejingi penkių šalių atstovai. Šioje misijoje tyrėjai, nepaisant geopolitinių iššūkių, bendromis jėgomis ėmėsi vertinti paukščių, ypač – retųjų rūšių – būklę bei galimybes išsaugoti jų buveines.
Ukrainiečiams – lietuvių žinios ir patirtis
Keturias dienas trukusiai ekspedicijai vadovavo VDU Žemės ūkio akademijos asist. dr. Žydrūnas Preikša, o bendras tikslas subūrė 15 žmonių iš 5 šalių: Lietuvos, Prancūzijos, Belgijos, Vokietijos ir Ukrainos. Į ekspediciją Ukrainoje grupės vadovas vyko kartu su dviem Akademijos alumnais – gamtosaugos specialistu Renatu Jakaičiu ir girininku Kęstučiu Jarmalavičiumi.
„Šia ekspedicija siekėme įvertinti Ukrainos Polesės, Pripetės upės baseino pelkių būklę ir jose gyvenančias retas paukščių rūšis. Pagrindiniu akcentu tapo meldinė nendrinukė, kaip globaliai nykstanti rūšis ir kaip vienintelis toks smulkus paukštis giesmininkas, kuris yra ties išnykimo riba ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Taip pat siekėme suskaičiuoti ir kitas minėtoje teritorijoje esančias retas bei dažnas rūšis, įvertinti buveinių būklę. Dar vienas vykusios misijos tikslas – pagal standartizuotą metodiką apmokyti ukrainiečius vykdyti apskaitą ir aprašyti buveines naudojantis naujausiomis technologijomis. Ekspedicijos metu teritorija buvo padalinta maršrutais ir kiekvienas dalyvis turėjo įvertinti jam paskirtą plotą, skaičiuoti paukščius, įvertinti buveines. Tokie veiksmai buvo atliekami ryte ir vakare“, – ekspedicijos Ukrainoje eigą komentuoja asist. dr. Ž. Preikša.
Skaudūs karo padariniai: keičiasi ir žmonės, ir gamta
Paklaustas, kokia meldinės nendrinukės populiacijos būklė šiuo metu, mokslininkas sako, kad situacija įvairiose šalyse yra skirtinga. „Meldinės nendrinukės išlikimą lemia trys pagrindinės populiacijos: Biebžos pelkės Lenkijoje, Polesės zona Ukrainoje ir Baltarusijoje. Prieš 15 metų meldinei nendrinukei būtent gamtinis regionas Ukrainos Polesėje buvo antra vieta pasaulyje pagal svarbą. Anksčiau šioje teritorijoje buvo skaičiuojama apie 3000 paukščių, tai reiškia, apie 30 proc. pasaulinės populiacijos. O šiuo metu, palyginti su minėtu skaičiumi, paukščių suskaičiavome labai mažai“, – teigia pašnekovas, priduriantis, kad, pavyzdžiui, Lietuvoje pastaraisiais metais meldinių nendrinukių suskaičiuojama apie 300.
Nors Polesės regiono tiesioginiai karo veiksmai nepasiekė, tačiau situacija Ukrainoje pakeitė ir žmonių, ir gamtos gyvenimą. „Dalyvaujant šioje ekspedicijoje teko pastebėti, kad daugiausia šiame regione liko gyventi moterys, vaikai, garbaus amžiaus žmonės. Jaunų, vidutinio amžiaus vyrų – suprantama – čia liko mažuma. Žinoma, ir aplinkinių teritorijų priežiūra sumažėjusi – anksčiau gyventojai daugiau šienaudavo, ganydavo gyvulius, o šiuo metu buveinės keičia savo prizmę: nebelieka darbo jėgos. Anksčiau ganytos, šienautos ir buvusios atviros teritorijos dabar tapo apaugusios krūmais ir nendrėmis“, – situaciją komentuoja ekspedicijos vadovas.
Ukrainos Polesės pelkynai – viena vertingiausių gamtinių teritorijų Europoje. R. Jakaičio nuotr.
Net ir sunkiausiomis sąlygomis kuriami tiltai tarp šalių
Pasak mokslininko, apleistos teritorijos paukščių populiacijoms daro neigiamą, neretai, negrįžtamą poveikį. „Pelkės turi būti atviros – būtent ten kuriasi visos retos rūšys. Pelkėms apaugus nendrėmis ir krūmais, retos rūšys nyksta ir tuomet minėtose teritorijose kuriasi dažnai sutinkamos paukščių rūšys. Taip kyla grėsmė prarasti ypatingai retas rūšis“, – sako mokslininkas.
Ekspedicija sulaukė ir kitų Ukrainos aplinkosaugos institucijų dėmesio – kartu su specialistais ekspedicijos dalyviai diskutavo apie galimas tolimesnes bendradarbiavimo gijas. „Pasidalijome rekomendacijomis, kaip ateityje reikėtų prižiūrėti, tvarkyti buveines“, – sako Ž. Preikša ir priduria, kad ši iniciatyvia – prasmingas pavyzdys, kaip net ir sunkiausiomis sąlygomis galima kurti svarbius tiltus tarp šalių – per mokslą, ekologinę atsakomybę ir bendrą rūpestį ateitimi.
Tarptautinio mokslo projekto ENOUGH seminaras „Šiltnamio dujų emisijos ir jų mažinimas Europos Sąjungos maisto grandinėse”
Maisto sistemos visame pasaulyje yra atsakingos už maždaug 21–37 % viso šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų. Tarptautinio projekto vykdytojų konsorciumas siūlo sprendimus kaip sumažinti išmetamų teršalų kiekį maisto grandinės sektoriuose.
Projekto partneriai, VDU Žemės ūkio akademijos tyrėjų grupė, kviečia Jus į seminarą „Šiltnamio dujų emisijos ir jų mažinimas Europos Sąjungos maisto grandinėse“.
Data: Birželio 20 d., 10:00-12:00 val.
Vieta: Universiteto g. 10, Akademija, Kauno r. (VDU ŽŪA III rūmai) 154 auditorija
Maloniai prašome pranešti apie savo sprendimą dalyvauti renginyje iki birželio 17 d. nurodytais kontaktais:
e-paštu: kestutis.navickas@vdu.lt arba kestutis.venslauskas@vdu.lt
Arba telefonu: +370-687-86826, +370-656-9764
Nuotolinis seminaras „Tavo investicija į ateitį prasideda čia: VDU Apskaitos ir finansų studijų programa“
Birželio 20 d. 9.00-10.00 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakultetas kviečia dalyvauti nuotoliniame seminare „Tavo investicija į ateitį prasideda čia: VDU Apskaitos ir finansų studijų programa“.
Jo metu sužinosite, kuo išsiskiria VDU Apskaitos ir finansų magistrantūros studijų programa, išgirsite 10 svarbiausių priežasčių, kodėl verta rinktis šias studijas, bei susipažinsite su studentės patirtimi ir studijų kasdienybe iš pirmų lūpų.
REGISTRACIJA
Renginys vyks nuotoliu „Teams“ platformoje.
Prezidento V. Adamkaus sporto centre įvyko jubiliejinė 10-oji „Adamkiada“
Birželio 7 d. Vytauto Didžiojo universiteto Prezidento Valdo Adamkaus sporto centre nugriaudėjo dešimtoji, jubiliejinė „Adamkiada“ – sporto ir meno šventė, vienijanti jaunuosius talentus iš visos Lietuvos. Renginyje dalyvavo per 20 mokyklų iš visos Lietuvos. Renginys tęsia tradicijas, kurias praeityje puoselėjo ponios Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondas, globojęs mokinius ir mokyklas iš Lietuvos regionų.
Emocijos, kurių neįmanoma nusakyti žodžiais
Renginio kulminacijoje – apdovanojimų ceremonijoje – dalyvius pasveikino Prezidentas Valdas Adamkus, kuris asmeniškai įteikė taures nugalėtojams. „Džiugu, kad šis renginys vyksta jau dešimt metų. Prasidėjęs mažame Butrimonių miestelyje, šiandien jis įsišaknijęs kaip reikšmingas renginys, skatinantis jaunimo augimą“, – sakė Prezidentas.
VDU Studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė pabrėžė šventės emocinę reikšmę: „Visi jautėme tą emociją, kuri vyravo VDU sporto centre – jos neįmanoma nusakyti žodžiais. Tačiau vaikų ir visų dalyvių emocijos pasako viską. Renginys pavyko puikiai – dėka visų rėmėjų ir organizatorių. Linkime Prezidentui ir mums visiems stiprybės šią tradiciją tęsti ir tęsti.“
Sportas, menas ir vertybės
„Adamkiada“ – tai daugiau nei tik sportinės rungtys. Tai vertybinis renginys, tęsiantis p. Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondo veiklas. Jis skatina bendradarbiavimą tarp fondo globojamų mokyklų, ugdo sąmoningus, pilietiškai aktyvius, tradicijas ir tautines vertybes puoselėjančius jaunus žmones.
Renginyje dalyvavo ir žinomos asmenybės: „Žalgirio“ atstovai, olimpinės Lietuvos 3×3 krepšinio rinktinės narys ir VDU dėstytojas Mantas Kalnietis, VDU sporto direktorius Gediminas Navickas, viena geriausių Lietuvos plaukikių – VDU studentė Kotryna Teterevkova.
Rezultatai – ne tik sporte
Rungtys apėmė ne tik bėgimą, šuolį į tolį, krepšinį ar futbolą, bet ir menines disciplinas – muziką bei dailę. Bendroje įskaitoje pirmąją vietą iškovojo Kauno r. Garliavos Jonučių progimnazija, surinkusi 140 taškų. Antrąją vietą užėmė Prezidento Valdo Adamkaus gimnazija (121 tšk.), trečiąją – Alytaus r. Butrimonių gimnazija (107 tšk.).
Jaunimo šventė su ateities misija
„Adamkiada“ – tai vieta, kurioje jaunimas ne tik varžosi, bet ir kuria ryšius, mokosi bendradarbiauti, išreiškia save mene bei sporte. Tai sveikos konkurencijos, įkvepiančių susitikimų ir prasmingų patirčių erdvė, kuri kasmet tampa vis svarbesne jaunimo ugdymo dalimi.
Rezultatai
100 m bėgimas (vaikinai):
Pirmąją vietą iškovojo Artiom Karpov iš Vilniaus r. Riešės gimnazijos (13,00 s). Antras liko Aurimas Vyšniauskas iš Kazlų Rūdos Plutiškių gimnazijos (13,3 s), o trečiąją vietą užėmė Mantas Garbatavičius iš Kauno r. Garliavos Jonučių progimnazijos (13,4 s).
100 m bėgimas (merginos):
Auksą pelnė Radvilė Ruseckaitė iš Kauno r. Garliavos Jonučių progimnazijos (15,1 s). Antra finišavo Fausta Žukauskaitė iš Vilniaus r. Riešės gimnazijos (15,8 s), trečia – Daiva Lentinaitė iš Kelmės r. Tytuvėnų gimnazijos (15,9 s).
Šuolis į tolį (merginos):
Geriausią rezultatą – 2,38 m – pasiekė Ugnė Montvilaitė iš Alytaus r. Butrimonių gimnazijos. Antrąją vietą užėmė Rugilė Bartkutė iš Raseinių r. Ariogalos gimnazijos (2,36 m), trečiąją – Neda Ambrazaitė iš Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijos (2,36 m).
Šuolis į tolį (vaikinai):
Pirmąją vietą iškovojo Danielius Dambrauskas iš Alytaus r. Miroslavo gimnazijos (2,87 m). Antras liko Eimantas Kukštas iš Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijos (2,82 m), trečias – Pijus Žemaitis iš Vilniaus r. Eitminiškių gimnazijos (2,73 m).
Krepšinis:
Čempionais tapo Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijos komanda. Sidabrą iškovojo Kauno r. Garliavos Jonučių progimnazija, bronzą – Alytaus r. Butrimonių gimnazija.
Futbolas:
Pirmąją vietą pelnė Kauno r. Garliavos Jonučių progimnazijos komanda. Antroje vietoje liko Alytaus r. meno ir sporto mokykla, trečioje – Rokiškio r. Obelių gimnazija.
Dailė ir muzika:
Meno srityje išsiskyrė trys mokyklos, surinkusios aukščiausius įvertinimus – Kauno r. Garliavos Jonučių progimnazija, Prezidento Valdo Adamkaus gimnazija ir Alytaus r. Miroslavo gimnazija.
Kraštovaizdžio architektas K. Grušas: „pasileidus plaukus“ gimsta kūrybiškiausi projektai
E. Tamošiūno nuotr.
Kraštovaizdžio dizainas – tai ne tik estetika ar funkcionalumas, tai gyvas, nuolat kintantis ryšys tarp žmogaus ir gamtos. Karolis Grušas – kraštovaizdžio architektas, kurio profesinis kelias persmelktas nuoširdžiu rūpesčiu aplinka, kūrybišku požiūriu ir atvirumu tarpdiscipliniškumui. Jo darbai liudija, kad kraštovaizdžio dizainas – tai ilgalaikis procesas, kuriame svarbi ne tik vizija, bet ir gebėjimas įsiklausyti į aplinką bei žmones.
Kiek užtrunka sukurti sodą? Visą gyvenimą…
K. Grušui kraštovaizdžio architektūra – neatsiejama gyvenimo dalis ne tik darbe, bet ir kasdienybėje: ypač lankantis viešosiose erdvėse jis į kraštovaizdžio architektūrą žvelgia specialisto akimis. „To išvengti tiesiog nepavyksta – matai gerus sprendimus, klaidas, tobulintinas vietas, stebi, kaip auga augalai. Tačiau lankantis žmonių sodybose kartais tenka susidurti su žmonių „susinepatoginimu“ ir išgirsti sakant: „Jūs – kraštovaizdžio architektas, o mano sodyboje viskas taip paprasta…“. Tačiau čia jokio kritiško žvilgsnio nelieka – jeigu matau, kad žmogus tvarkosi, stengiasi, prižiūri savo aplinką – belieka tik pasidžiaugti ir patarti. Vieni sunkiausių projektų – kai žmonės prašo patarimų sodybose, kurios yra tvarkomos nuo senų laikų, su savita stilistika, įdedant daug širdies. Tuomet kertasi profesinės žinios ir žmonių asmeninio pasaulio poreikiai“, – darbo specifiką aptaria K. Grušas ir priduria, kad vieni maloniausių projektų yra tie, kuriuose kraštovaizdžio dizaineris gali kurti erdvėse, kurios yra lyg baltas, tuščias popieriaus lapas.
„Darbas VU Šiaulių akademijos botanikos sode – vienas maloniausių projektų. Botanikos sode kiekvieną erdvę turime galimybę vystyti lėtai ir apmąstant. Kiek užtrunka sukurti sodą? Visą gyvenimą. Tai – niekada nesibaigianti kūryba. Dar vienas širdžiai artimas projektas – Chaimo Frenkelio vilos rožynas Šiauliuose. Projektas buvo įgyvendintas kartu su savanoriais – šimtai žmonių atvyko sodinti rožių ir domėjosi kraštovaizdžio architektūra. Dar vienas darbas, kurį nešiojuosi širdyje – pirmasis mano, kaip kraštovaizdžio dizainerio, projektas – privataus, nedidelio sklypo projektas. Tuomet buvo daug streso, neužtikrintumo ir abejonių – tačiau puikus rezultatas tapo motyvuojančiu atpildu“, – pasakoja pašnekovas.
Nuo kraštovaizdžio architektūros priklauso ir oro kokybė
Paklaustas, kuriose erdvėse – viešose ar privačiose – kraštovaizdžio dizaineris gali duoti visišką laisvę kūrybai, K. Grušas tikina: kūrybiškumas nėra apribojamas erdvės. „Žinoma, privačiose erdvėse reikia prisitaikyti prie šeimininko poreikių. Tuomet kūryba ieško tokių sprendimo būdų, kurie netrukdytų šeimininko lūkesčiams. Visada stengiuosi pasiūlyti kūrybiškesnį, drąsesnį variantą. O kartais šeimininkai leidžia „pasileisti plaukus“ ir tuomet įgyvendinami itin įdomūs projektai, užsakovai lieka patenkinti. Viešosiose erdvėse kūrybiškumą iš dalies įrėmina reglamentai, įstatymai. Tačiau jie nėra sugalvoti be priežasties“, – sako K. Grušas.
Kraštovaizdžio dizainas – viena iš raktinių disciplinų, miestams leidžiančių būti tvariems ir žaliems: nuo lietaus vandens valdymo, žaliųjų erdvių kūrimo iki žmogaus psichologinės būsenos gerinimo, ekologijos ir tvarumo klausimų. „Kartais net nebūtina išeiti iš pastato – atidarome langą ir įkvepiame oro. Net ir oro kokybė priklauso nuo to, kokia erdvėje yra kraštovaizdžio architektūra. Kur baigiasi kraštovaizdžio dizainas ir kur prasideda urbanistika? Šiais laikais ribos nebelieka – disciplinos persipina ir viena kitą papildo. Visi Lietuvos miestai yra pakankamai žali, lyginant su kitais Europos miestais, tačiau dar turime kur tobulėti. Lietuvos miestuose – daug žalių erdvių, tačiau jų kokybė galėtų būti geresnė“, – teigia specialistas ir priduria, kad atnaujinami projektai galėtų pasižymėti dar žalesne vizija.
E. Tamošiūno nuotr.
Kylant pragyvenimo lygiui, miestai plečiasi. Šeimos turi po kelis automobilius – atsiranda poreikis infrastruktūros tobulinimui. „Todėl kraštovaizdžio architektų misija yra siekti, kad miestai taptų patrauklia vieta ne tik dirbti, bet ir gyventi. Todėl miestai turi būti kuriami kompaktiškesni, tvaresni, žalesni, infrastruktūros neišplečiant per daug plačiai, nes kažkur pastatytas privatus namas iš natūralios gamtos paima žemės lopinėlį. Vadinasi, norėdami nuvažiuoti pailsėti į gamtą, turime vykti vis toliau, kadangi vis daugiau plotų yra urbanizuojama. Mano manymu, miestai turėtų labiau kondensuotis, kelti daugiabučių, kiemų, parkų kokybę – taip visos lokacijos būtų pasiekiamos dviračiu arba pėsčiomis“, – viziją piešia specialistas.
Sukurti žaliąją erdvę nepakanka – reikia žinių, kaip ją puoselėti
„Manau, kad ateityje kraštovaizdžio architektūra dar labiau suks meno ir mokslo sinergijos link. Šiai sričiai, be abejo, įtakos turės ir dirbtinio intelekto teikiamos galimybės. Neabejoju – ateityje jungsis kraštovaizdžio architektūros ir gamtininkų kompetencijos, o tarpdiscipliniškumas turės dar didesnę pridedamąją vertę. Naudingas bendradarbiavimas su hidrotechnikais, klimato specialistais, gamtininkais, nagrinėjančiais gamtos sistemų valdymą. Elementaru – norint kurti žalesnius miestus, neužtenka pasodinti daugiau augalų. Reikia suprasti, kaip augalai sąveikauja tarpusavyje, kokią įtaką turi buveinėms. Iššūkiai tampa kompleksiniai – ieškant tvarių sprendimų turi dirbti skirtingų sričių komandos. Todėl specialistų žinių bagažas turi būti didelis“, – sako VDU Žemės ūkio akademijos dėstytojas, savo patirtį ir žinias perduodantis studentams.
Pasak K. Grušo, Europoje kraštovaizdžio dizaino specialybės prestižas – itin aukštas, o šios srities profesionalai – kaip niekada paklausūs. „Šiandien kraštovaizdžio dizaineriai susiduria su įvairiais iššūkiais, vienas didžiausių – klimato kaita. Dar – didėja poreikis kurti tvarius, jaukius miestus ir jų erdves. Lietuvoje kraštovaizdžio dizaino mokykla – auganti ir įsišaknijanti. Pavyzdžiui, kaimyninėse šalyse – Latvijoje, Lenkijoje – yra labai stipri kraštovaizdžio dizaino mokykla ir nuvykus į tas šalis tai labai matoma: naujai projektuojamos viešosios erdvės itin kokybiškos ir įdomios“, – pasakoja K. Grušas ir priduria, kad Lietuvoje ši specialybė yra perspektyviai auganti, o ateityje šių specialistų poreikis tik didės.
LR Prezidentūroje vykusiame „Žaliųjų idėjų festivalyje 2025“ pristatytos VDU ŽŪA mokslininkų žaliosios inovacijos
Birželio 5 dieną Lietuvos Respublikos Prezidentūroje vyko „Žaliųjų idėjų festivalis 2025“, kuriame lankytojams žalias idėjas ir inovacijas, pritaikomas kasdienybėje, pristatė šalies ateičiai neabejingos 26 įmonės, organizacijos ir bendruomenės, tarp kurių ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA). Idėjas pristatančios organizacijos festivalio dalyvius supažindino su antriniu medžiagų panaudojimu, Lietuvos nacionaliniais ir regioniniais parkais, saugomų teritorijų gamtos mokyklomis, tinkamo pakuočių atliekų rūšiavimo taisyklėmis, buityje susidarančių pavojingųjų atliekų rūšiavimu ir tvarkymu, mokslininkų atliekamais tyrimais ir žaliosiomis technologijomis, bitininkyste, retųjų paukščių apsauga, miškininko profesija, Baltijos jūros ateitimi ir net vaikų darželyje auginama bananų giraite.
VDU Žemės ūkio akademiją atstovavo Agronomijos fakulteto laborantė Erika Jakienė, doktorantė Greta Grikštaitė-Prapiestė, doktorantė Aušrinė Simonavičiūtė, Darius Jermala, Inžinerijos fakulteto jaunesnysis asistentas dr. Linas Jurevičius, magistrantas Lukas Larčenko, VDU ŽŪA marketingo koordinatorė dr. Deimena Montvydaitė. Festivalio dalyviams pristatyti atliekami tyrimai ir žaliosios inovacijos: unikalus VDU ŽŪA mokslininkių sukurtas maisto produktas – liofilizuoti ledai, praturtinti netradiciniais, organizmui vertingų medžiagų turinčiais ir skonį sustiprinančiais augaliniais ekstraktais. Lankytojai turėjo galimybę leistis į skonių kelionę, kurioje ledai susilieja su gamta, kuriant harmoningą deserto ir augalų sąjungą, pajausti kaip ekstraktai keičia ledų pojūtį ir aromatą. Taip pat pristatyti hidroponikos ir akvaponikos sprendimai. Festivalio dalyviai turėjo galimybė susipažinti kaip augalus galima auginti be žemės – naudojant vandenį, natūralias terpes ar pernaudotas medžiagas, sužinoti apie akvaponiką – žuvų ir augalų mitybos sinergiją, tvarios hidroponikos sprendimus, mikrožalumynų auginimu be žemės, natūralią daiginimo terpę iš agaro, pamatyti DIY vazonėlius iš pernaudotų medžiagų bei išsiaiškinti kaip galima pakartotinai panaudoti hidroponikos tirpalus ir maistines pakuotes. Festivalio lankytojai taip pat buvo supažindinti su vandens inžinerijos sprendimais ir inovatyviomis tyrimų technologijomis. Pristatyti pažangūs būdai stebėti ir tirti procesus po vandeniu – nuo povandeninių dronų ir 360° vaizdo apžvalgų iki papildytos realybės sprendimų bei filmuotų tyrimų medžiagų. Lankytojai galėjo iš arti pažinti vandens inžinerijos tyrimų inovatyvias technologijas, sužinoti, kaip šiuolaikinė inžinerija padeda suprasti ir valdyti mus supančią aplinką, ir patys pasijusti tikrais mokslininkais.
Žaliųjų idėjų festivalio iniciatorius LR Prezidentas Gitanas Nausėda, lankęsis festivalyje, pabrėžė tikintis, kad šis renginys sudomins ir įkvėps jame apsilankiusius Lietuvos mokinius dar labiau domėtis ekologinėmis temomis, taip pat kurti inovacijas, kurios ateityje padės spręsti aplinkosaugos problemas.
