Kursuok su VDU – mokymosi galimybės visuomenei nuo sausio mėnesio

Vytauto Didžiojo universiteto Profesinių kompetencijų vystymo centras kviečia organizacijų darbuotojus rinktis mokymus www.kursuok.lt ir gauti iki 500 eurų finansavimą. Kursuok.lt mokymosi platforma suteikia unikalią galimybę rinktis skirtingas kompetencijas ugdančias mokymų programas nuotoliniu, kontaktiniu ar hibridiniu būdu – todėl kiekvienas norintis gali mokytis jam patogiu metu. Norintys gauti finansavimą mokymams, turi būti 18–74 m. amžiaus dirbantys asmenys.

Registracija į mokymus kursuok.lt planuojama pradėti lapkričio antroje pusėje. Pasibaigus registracijai, visi potencialūs mokymų dalyviai bus išrikiuojami pagal konkursinę eilę. Pirmumo teisę įgaus neįgalumą turintys, gyvenantys regionuose, seniai formalų išsilavinimą gavę, vyresnio amžiaus asmenys. Tačiau pretenduoti į finansavimą galės visi dirbantys asmenys.

2025 m. VDU Profesinių kompetencijų vystymo centras sėkmingai įgyvendino tokias mokymų programas kaip „Viešasis kalbėjimas“ ir „Lyderystės pagrindai“, kurios sulaukė didelio dalyvių susidomėjimo. Programos išsiskyrė praktiniu žinių pritaikymu, įtraukiančiomis veiklomis bei šiuolaikinėmis dėstymo metodikomis, o dalyviai negailėjo puikių atsiliepimų šių programų lektoriams – viešojo kalbėjimo ekspertei Jolitai Ančlauskaitei ir lyderystės ekspertui Vytautui Liesioniui.

Artimiausiu metu kursuok.lt bus skelbiamas naujas finansavimo etapas. Tačiau finansuojamų vietų skaičius labai ribotas – todėl visus norinčius pretenduoti į mokymų finansavimą skatiname dalyvauti išankstinėje registracijoje. Organizacijų dalyviai (negavę finansavimo) gali dalyvauti mokymuose už juos mokėdami savarankiškai. Atkreipiame dėmesį, kad VDU lektorių vedamose mokymų programose VDU darbuotojai dalyvauti negali.

VDU lektorių siūlomos mokymosi programos kursuok.lt 2026 metais, mokymai planuojami sausio-kovo mėnesiais:

• „Tobulink anglų kalbą A1.1 su DI įrankiais“ – VDU lektorė Daiva Pundziuvienė (nuotolinė mokymų programa).
• „Tobulink anglų kalbą B1.2 su DI įrankiais“ – VDU lektorė Daiva Pundziuvienė (nuotolinė mokymų programa).
• „Vizualinė komunikacija ir įtraukaus dizaino principai“ – VDU lektorė Austėja Pečiurienė (nuotolinė mokymų programa).
• „Viešasis kalbėjimas“ – VDU lektorė Jolita Ančlauskaitė (mokymai planuojami kontaktiniu būdu).
• „Skaitmeniniai įrankiai kasdieniam darbui“ – VDU lektorė dr. Aistė Ragauskaitė (nuotolinė mokymų programa).

Išankstinė registracija

Iškilus klausimams, kviečiame kreiptis į PKVC mokymų organizatorę Toma Valušytę el. paštu: mokymosi.akademija@vdu.lt, +370 691 12794.

„KURSUOK platforma sukurta įgyvendinant projektą „Mokykis visą gyvenimą!“ (projekto Nr. 10-009-P-0001), kuris finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.“

2025-ieji – auksiniai voveraičių metai

Nuo viduramžių valgomoji voveraitė (Cantharellus cibarius) minima kaip viena iš labiausiai mėgstamų valgomųjų grybų. Voveraitės yra gerai žinomos įvairių pasaulio šalių kulinarinėse tradicijose ir ypač Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Šis grybas vertinamas dėl savo švelnaus, panašaus į abrikosų, aromato ir gastronominių savybių: yra gausus baltymų, angliavandenių, vitaminų, mineralų, aromatinių ir kitų biologiškai aktyvių junginių.

Liaudies medicinoje voveraitės visų pirma vertinamos dėl antihelmitinių savybių, tačiau taip pat turi visą eilę ir kitų, kurioms aprašyti reikėtų atskiro sąsiuvinio: antioksidacinių, priešvėžinių, priešuždegiminių, priešgrybelinių, antibakterinių, antihiperglikeminių, žaizdų gijimą skatinančių. Reikėtų paminėti, kad verdant ar kitaip termiškai apdorojant, voveraitės praranda dalį savo biologiškai aktyvių savybių, tame tarpe – ir antihelmitines. Mažiausi biologiškai aktyvių medžiagų nuostoliai būna voveraites džiovinant neaukštoje temperatūroje. Nežiūrint voveraičių populiarumo, jų biologija, o tuo labiau – biochemija – vis dar nėra gerai ištirta.

Dėl kietos tramos voveraitė visų pirma yra komercinis grybas. Daug jų buvo superkama Lietuvoje ir tarpukariu. Voveraitės kaip „švarus“ nekirmijantis grybas, priskiriamas košeriniams produktams, buvo vertinamas Lietuvoje gyvenančių žydų. Ir dabar pasaulinė voveraičių prekyba kasmet sudaro apie 2 000 000 tonų. Europos šalys, tokios kaip Turkija, Bulgarija ir Serbija, yra pirmaujančios pagal voveraičių supirkimo kiekius.

Tokios voveraičių gausos miškuose kaip šiemet seniai nebūta, todėl 2025-uosius metus drąsiai galima vadinti auksiniais voveraičių metais. Šiemet kur kas dažniau galima buvo sutikti ir kitas, mažiau žinomas valgomas populiarias voveraitinių šeimos rūšis, panašią į valgomąją išvaizda ir skoniu rudąją voveraitę (Cantharellus tubaeformis) ir paprastajį trimitėlį (Craterellus cornucopioides), su kuriuo vertėtų susipažindinti iš arčiau, ypač ieškantiems egzotikos virtuvėje.

Trimitėliai – piltuvėlio formos, jauni – rusvai pilki, vėliau pajuoduoja ir kepurėlės kraštai pasigarbanoja kaip ir voveraitės. Nepaisant nelabai patrauklios išvaizdos, kaip valgomas grybas trimitėlis labai vertinamas ir mėgiamas. Todėl miške radus senoviško gramofono formos juodą grybą, galima drąsiai rinkti, nuodingų grybų panašių į trimitėlį Lietuvoje nėra. Trimitėliai, skirtingai nei voveraitės, mėgsta derlingus, kalkingus dirvožemius ir lapuočių medžių draugiją, kur juos sunkiau pastebėti tarp nukritusių tamsių lapų, nei žaliose spygliuočių miškų samanose geltonuojančias voveraites.

Trimitėlis neturi tokių gilių vagelių apatinėje kepurėlės pusėje kaip voveraitės, jų vagelės neryškios

Vokiečiai, ispanai trimitėlius vadina mirties trimitais, aukštosios virtuvės vertintojai prancūzai – dar ir vargšų trumu arba triufeliu ant kojelės. Ir ne be reikalo, trimitėlio gastronominės savybės juos pastato į vieną eilę su pripažintais delikatesais. Tai kulinariniu atžvilgiu labai dėkingas grybas, vertinamas dėl jo išskirtinio subtilaus aromato ir skonio. Kulinarijoje paprastai naudojami džiovinti trimitėliai, įgaunantys juodojo trumo aromato atspalvių ir dažnai naudojami malti, tiesiog kaip prieskonis. Trimitėliais skaninami faršai, steikai, paukštiena, jie suteikia pikantišką skonį risotams, omletams, makaronų patiekalams. Ne tik prancūzai, bet ir suomiai turi keletą išskirtinių garsių patiekalų su trimiteliais – lydekos kotletus ar „vyrų uogienę“, naudojamą prie tų pačių mėsiškų patiekalų, prie kurių tinka ir bruknių uogienės.

Lietuva, miškai ir jų grybija turi dar daug užslėptų gastronominių ir medicininių siurprizų. Turėtume įvertinti tai, nes net ir mūsų mėgstamos voveraitės daugelyje Europos šalių jau yra priskiriamos prie nykstančių rūšių, o kai kur įrašytos ir į Raudonąją knygą.

VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkė dr. Nijolė Petraitytė

Kūrybinės kraštovaizdžio dizaino dirbtuvės moksleiviams „Knibždantys kraštovaizdžiai“

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) 10–12 kl. moksleivius, besidominčius Kraštovaizdžio dizainu, kviečia į kūrybines dirbtuves „Knibždantys kraštovaizdžiai“, kurios vyks gruodžio 11 d. 10:00–13:00 val. VDU ŽŪA Agronomijos fakultete.

Kraštovaizdis – tai daugiasluoksnė erdvė, savyje talpinanti žmogaus poreikius ir gamtos egzistavimą.
Kaip suderinti šiuos du pradus, kad jie galėtų sugyventi ir neužgožtų vienas kito? Kokia kraštovaizdžio dizainerio rolė, ieškant sprendimų, padedančių silpninti klimato kaitą ir jos padarinius?
Į šiuos klausimus kviečiame pasigilinti ir ieškoti atsakymų gruodžio 11 d. VDU ŽŪA kartu su 3 kurso Kraštovaizdžio dizaino studente Emilija Sviderskyte.

BŪTINA IŠANKSTINĖ REGISTRACIJA (iki gruodžio 3 d.)

Mokinių skaičius: iki 4 mokinių iš vienos mokyklos; viso iki 12 mokinių (3 komandos).
Data: Gruodžio 11 d. (ketvirtadienis)
Laikas: 10.00-13.00 val.
Vieta: VDU Žemės ūkio akademijos Centrinių rūmų II aukšto fojė (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.)

Kontaktai:
Austėja Švereikaitė
Telefonas: +370 37 752 293
El. paštas: austeja.svereikaite@vdu.lt

Meteorologiniams balionams trikdant oro erdvės saugumą, dronų specialistų atsakas: tradicinių priemonių nebeužtenka – reikia efektyvių inovacijų

Nors meteorologinių balionų paskirtis – fiksuoti atmosferos slėgį, temperatūrą ir kitus rodiklius, o surinktus duomenis perduoti į meteorologinėje stotyje esantį radarą, šių dienų kontekste iš Baltarusijos į Lietuvą siunčiami meteorologiniai balionai kelia nemenką susirūpinimą. Kontrabandiniams, iš gretimos šalies siunčiamiems, balionams periodiškai trikdant oro uostų veiklą, politikos, verslo ir mokslo atstovai surėmę pečius operatyviai ieško efektyvių sprendimų, galinčių prisidėti prie oro erdvės saugumo užtikrinimo.

Tradicinių priemonių nebeužtenka – reikia inovacijų

Paklaustas, kokie pagrindiniai techniniai iššūkiai kyla bandant stebėti tokio tipo objektus, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) doktorantas, įmonės „Agrodronas“ direktorius Mindaugas Dorelis sako, kad tradiciniais radarais tokio tipo objektai virš 5 km aukščio sunkiai aptinkami, tokia aplinka itin sudėtinga veikti su dronų technologija – išretėjęs oras, temperatūra, kuri svyruoja nuo -40 iki -70 laipsnių, didelis greitis, neprognozuojama objekto skrydžio trajektorija.

Meteorologiniams balionams, nakties metu skrendantiems 200 km/val. greičiu 1–3 km aukštyje ir aukščiau, aptikti reikalingos netradicinės bepiločių orlaivių priemonės. „Sprendimai bus kuriami iš esmės naujai arba pritaikyta karo pramonei skirta technologija, kuri galėtų aptikti–lokalizuoti balionus“, – priduria įmonės vyr. inžinierius Ignas Senovaitis.

Operatyvių ir efektyvių sprendimų paieškos

Minėtos įmonės atstovai buvo pakviesti dalyvauti informacinėje sesijoje „Technologiniai sprendimai oro erdvės saugumui užtikrinti“, kurioje Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Inovacijų agentūra Lietuvos mokslo ir verslo atstovus kvietė operatyviai kurti ir praktiškai pritaikyti technologinius sprendimus, galinčius padėti aptikti, atpažinti, prognozuoti, neutralizuoti ar lokalizuoti oro erdvės pažeidimus – ypač susijusius su iš Baltarusijos leidžiamais meteorologiniais balionais ir kitais objektais, keliančiais grėsmę visuomenės bei nacionaliniam saugumui. „Mūsų įmonė yra įtraukta į verslo konsorciumo sudėtį ir kartu su kitais konsorciumo nariais pateiks sprendinį problemai spęsti“, – priduria M. Dorelis.

Pasidomėjus, ar įmanoma automatizuoti meteorologinių balionų aptikimą taip, kad sistema realiu laiku perspėtų oro uostų tarnybas apie grėsmę, pašnekovas patikina: tokie sprendiniai galimi, tačiau reikalingi moksliniai eksperimentiniai tyrimai, įtvirtinantys sprendinio patikimumą.

„Klausimas, ar įmanoma saugiai neutralizuoti meteorologinius balionus ore, kad nekiltų pavojus civiliams ar infrastruktūrai – kol kas yra vienas iš sudėtingiausių sprendžiamų uždavinių. Mūsų komanda turi sprendinį prototipo stadijoje ir šis sprendinys bus pristatytas komisijai vertinimui“, – sako M. Dorelis.

Dronai technologinę pažangą demonstruoja daugelyje sričių

„Šiuo metu nėra įgyvendintas teisinis ES reikalavimas stebėti ir kontroliuoti dronų oro erdvę technologinėmis priemonėmis, nėra atsakingos institucijos, kuri galėtų atlikti civilių dronų aptikimą ir neutralizuoti neautorizuotus dronus ir jų skrydžius bei atlikti jų techninę patikrą. Technologijos nuolat tobulėja, atsakyti, kaip keisis jos penkerių metų laikotarpyje – itin sudėtinga, tačiau vienareikšmiškai galima teigti, kad dronų technologijose bus naudojamos pradinio dirbtinio intelekto apraiškos, tuo pačiu tobulės ryšio technologijos“, – sako I. Senovaitis.

Kol kas, pasak specialistų, dar anksti teigti, kad dirbtinis intelektas greitai „apsimokys“ atlikti ar analizuoti nebūdingas situacijas ir prisitaikyti prie jų. „Tačiau manau, kad tai – neatsiejama dalis duomenų vertinimui, trajektorijų prognozavimui ir skubiam sprendimų priėmimui“, – tikina pašnekovas.

Tiesa, nors dronų vaidmuo saugant oro erdvę – dar paieškose, šie bepiločiai orlaiviai demonstruoja technologinę pažangą kitose srityse. „Jau dabar dronų technologijos naudojamos kaip sprendiniai precizinių duomenų rinkimui, sudėtingų giliųjų technologijų pagalba duomenų apdorojimui ir robotizuotų technologijų įgalinimui, eliminuojant žmogiškąjį faktorių, atlikti žemės ūkio technologinius procesus, tiksliau – su mažesnėmis energetinėmis sąnaudomis ir mažesniu poveikiu aplinkai“, – vardija M. Dorelis.

Mažame Ispanijos miestelyje – Europos dialogas apie ateitį

Spalio 5–6 d. Pozoamargo miestelyje (Ispanija) vyko tarptautinio projekto „Nuo euroskepticizmo link įsitraukimo į Europą: kaimiškų vietovių dialogai apie Europos ateitį“ partnerių susitikimas. Renginys subūrė dalyvius iš Rumunijos, Lietuvos, Italijos, Lenkijos, Ispanijos ir Bulgarijos, skatindamas tarpkultūrinį bendravimą, dialogą bei diskusijas apie Europos vertybes ir ateitį.

Casas de Guijarro savivaldybės atstovai nuoširdžiai padėkojo projekto koordinatoriams Alberto Lorente Saiz ir Gonzalo Saiz už tai, kad šio svarbaus Europos kongreso „EuroCitizen Connect“ renginiui pasirinko būtent jų bendruomenę.

Susitikimo dienos buvo intensyvios ir kupinos įspūdžių – dalyvius lydėjo draugiška, atvira atmosfera, o vietinius sužavėjo svečių domėjimasis regiono papročiais, kultūra bei ekonominiu gyvenimu. Tai tapo puikia proga dalytis idėjomis tarp skirtingų Europos regionų ir skatinti kaimiškųjų vietovių matomumą Europos kontekste.

Kongreso metu svečiai turėjo galimybę iš arti susipažinti su vietiniais verslais ir jų tradicijomis. Daniel Sevilla iš Bodegas Las Calzadas vyninės Pozoamargo miestelyje pristatė vyno gamybos procesą, o Gustavo Fernández savo aliejaus spaudykloje Tébar kaime supažindino su alyvuogių aliejaus bei avių pieno sūrių gamybos paslaptimis. Savo patirtimi konferencijoje dalijosi ir Andrés López, taip pat Antonio ir Clara Ovejero, o Yolanda Rozalén, Kastilijos–La Mančos bendruomenės kultūros koordinatorė, kalbėjo apie vietos kultūros stiprinimą ir bendruomenės telkimo iššūkius.

Tokie projektai įrodo, kad net ir maži Europos miesteliai gali tapti ateities kūrimo ir tarpusavio ryšių erdvėmis – vietomis, kur gimsta naujos idėjos, mezgasi partnerystės ir stiprėja bendras Europos identitetas.

Projekto vadovė Lietuvoje – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Verslo ir socialinės partnerystės centro Socialinės partnerystės skyriaus vadovė doc. dr. Aistė Čapienė.

Inauguruota VDU rektorė prof. dr. I. Dabašinskienė: tegu VDU išlieka universitetu, kuris kalba Europai ir pasauliui, bet visų pirma – žmogui

„Kiekvienas universitetas turi savo balsą, savo kvėpavimą, savo vertybes. Vytauto Didžiojo universitetas nuo pat pradžių buvo daugiau nei studijų vieta. Jis buvo ir tebėra mūsų valstybės atmintis ir jos ateities vizija, o drauge ir įsitikinimas, kad išsilavinimas nėra privilegija, o mūsų šalies išlikimo sąlyga“, – sakė naujoji Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorė prof. dr. Ineta Dabašinskienė šiandien įvykusioje iškilmingoje inauguracijos ceremonijoje, dalindamasi mintimis apie garbę ir atsakomybę tapti universiteto istorijos dalimi.

Prof. dr. I. Dabašinskienė tapo aštuonioliktąja universiteto rektore (septintąja po atkūrimo) VDU Tarybos sprendimu, kuris rėmėsi profesorės pasiekimais, solidžia akademine ir vadybine patirtimi bei detaliai pristatyta vizija. Iškilmėse dalyvavo universiteto bendruomenė, aukščiausio rango valstybės pareigūnai, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) nariai.

Priėmusi rektorės regalijas – togą, grandinę, kepurę, didįjį antspaudą ir skeptrą, naujoji VDU vadovė kreipėsi į susirinkusiuosius, savo inauguracinėje kalboje pabrėždama universitetų svarbą ir nesenstančią misiją, kuri ypač svarbi geopolitinių krizių, populizmo ir karo akivaizdoje.

„Esu įsitikinusi, kad universiteto kaip institucijos idealas – ieškoti tiesos, saugoti žmogaus orumą, ugdyti kritišką požiūrį ir bendrąjį gėrį – nėra pasenęs. Priešingai, jis tampa vieninteliu atsparos tašku, kai globali rinka, politinė suirutė ir technokratinė pažangos euforija dažnai pamiršta išsilavinimo prasmę“, – kalbėjo prof. dr. I. Dabašinskienė.

Laisvas universitetas – laisvos valstybės sąlyga

Rektorė savo kalboje prisiminė pirmojo atkurtojo VDU rektoriaus, profesoriaus Algirdo Avižienio mintį, kad svarbiausias uždavinys yra sukurti sąlygas pilnai įgyvendinti akademinės laisvės principą, ir akcentavo, jog laisvas universitetas yra laisvos valstybės sąlyga.

„Viliuosi, kad Vytauto Didžiojo universitetas išliks vieta, kurioje akademinė laisvė, atsparumas, atvirumas ir atsakomybė nėra tušti šūkiai, o kasdienis darbas, kartais sunkus, bet visada prasmingas. Tikiu, kad vis dar galime kalbėtis be baimės, be išankstinių nuostatų, be uždarų durų. Mano pareiga užtikrinti, kad kiekvienas čia jaustųsi girdimas, kad mūsų sprendimai būtų skaidrūs, o vizija aiški. Kad dėstytojai turėtų erdvės kūrybai, studentai – balsą, o visa bendruomenė – pagarbą ir pasitikėjimą“, – tvirtino VDU rektorė.

Prof. dr. I. Dabašinskienė pažymėjo, kad VDU turi ypatingą misiją – priminti, jog išsilavinimas nėra tik instrumentas siekti greitos sėkmės ar konkurencinio pranašumo. Rektorė pacitavo filosofą Leonidą Donskį, apibūdinusį universitetą ir rinką kaip skirtingas sociokultūrines zonas, nes rinkos zona žvelgia tik į artimiausią ateitį, „čia ir dabar“, o universiteto laikas yra lėtas, refleksyvus, atspindintis kanono ir naujovės įtampas, istoriją ir modernybę. „Neabejoju, kad šios dvi laiko juostos, du greičiai – greitasis ir lėtasis, žmonijai svarbūs, tik reikia suvokti ir atskirti, kada laikas mąstyti ir kada veikti“, – apibendrino rektorė.

Siūlo idėjas Europos aukštojo mokslo raidai

Prof. dr. I. Dabašinskienė aptarė VDU siūlomo visapusiško, plataus laisvųjų menų išsilavinimo (artes liberales) svarbą, siekį ir toliau likti pasaulio lietuvių namais, bendradarbiavimą su kitais Lietuvos ir pasaulio universitetais, narystę Europos universitetų aljanse „Transfrom4Europe“, bendruomeniškumo stiprinimą, aktyvius ryšius su verslais, savivalda ir bendruomenėmis Kaune, Vilniuje, kituose miestuose ir regionuose.

„Šiandien VDU kuria pasaulinį tinklą, kuriame mokslas, inovacijos, kultūra keliauja kartu. Kaip filologė, tikiu, kad kalbų įvairovė, kultūrų daugiasluoksniškumas yra mūsų stiprybė, mokanti išgirsti kitą, atpažinti pustonius, nebijoti skirtumų. Esame pasaulio universitetinės bendruomenės nariai, aktyviai dalyvaujantys ir siūlantys idėjas Europos aukštojo mokslo erdvei. Mums, europiečiams, tenka atsakyti į klausimus, kurių niekas kitas neišspręs, jeigu norime išsaugoti tiesą, stiprinti demokratiją, būti savarankiški“, – pabrėžė rektorė.

Kaunas gali tapti Baltijos regiono žinių, kūrybos ir tvarios gamybos centru

Prof. dr. I. Dabašinskienė išskyrė savo gimtąjį miestą Kauną kaip svarbią VDU tapatybės dalį, kur modernybė kyla iš kūrybos, bendruomenės pastangų ir pilietiškumo. „Tikiu, kad ne tik mūsų bendruomenei, bet ir visiems Kauno universitetams svarbu dar labiau sujungti akademiją ir miestą: per bendrus projektus, infrastruktūrą, bet, svarbiausia, per bendrą viziją – kad Kaunas gali tapti Baltijos regiono, o gal ir visos Europos, žinių, kūrybos, tvarios gamybos centru: nuo dizaino iki technologijų, nuo kultūros paveldo iki ateities miestų planavimo“, – vylėsi VDU vadovė.

Kalbos pabaigoje akademikė pažymėjo, kad VDU bendruomenė išsiskiria meile savo universitetui. „Tai meilė be patoso, liudijanti ištikimybę, pasireiškianti kantriu darbu, kūryba – darbu savaitgaliais, per atostogas, kartais iki paryčių… Priimdama pareigą būti šio universiteto vadove, pažadu saugoti tą meilę – jos tylą, jos balsą, jos šviesą“, – teigė VDU rektorė, išsakiusi siekį, kad universitetas ir toliau kalbėtų Europai ir pasauliui, bet svarbiausia – žmogui.

Universitete kuriama Lietuvos ateitis

VDU rektorę ceremonijos metu pasveikino ir Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, savo kalboje priminęs, jog universiteto įkūrėjai tarpukariu tvirtai tikėjo, kad būtent švietimas turi tapti visuomenės modernėjimo varikliu, siekė, kad tuometinėje laikinojoje sostinėje atsirastų naujas šildantis kultūros, mokslo ir laisvos minties židinys.

„Džiaugiuosi galėdamas pasakyti, kad ši vizija tebėra gyva ir šiandien. Šio universiteto auditorijose ir laboratorijose gimsta sprendimai, lemiantys mūsų šalies vietą globaliame pasaulyje. Čia ugdomi kūrybingi, atsakingi, plataus akiračio žmonės, be kurių negaliu įsivaizduoti Lietuvos valstybės ekonominės, kultūrinės, o sykiu ir politinės ateities“, – sakė Prezidentas, kalbos pabaigoje padėkojęs tiek prof. I. Dabašinskienei, tiek buvusiam ilgamečiui VDU rektoriui prof. Juozui Augučiui už pagalbą VDU patalpose įkuriant ir plėtojant Ukrainos centrą, tapusį antraisiais ukrainiečių namais Lietuvoje.

Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas Juozas Olekas renginyje pasidžiaugė, kad naujosios rektorės inauguracija yra šventė ne tik Kaunui, bet visai Lietuvai ir Europai.

„Jūsų asmeninė ir akademinė patirtis rodo labai gražų gebėjimą suburti, sujungti kalbą, kultūrą, akademinę laisvę ir dovanoti ją kitiems. Noriu už tai Jums padėkoti ir palinkėti sėkmės. Noriu, kad ne tik universitetui sektųsi, bet kad ir Seimui pasisektų, kad universiteto bendruomenės žmonių ten būtų daugiau“, – linkėjo J. Olekas.

Iškilmėse taip pat dalyvavusi Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė palinkėjo rektorei sėkmės ir kantrybės, o universiteto bendruomenei – darnos ir prasmingų darbų kuriant Lietuvos ateitį.

„Vadovavimas šio universiteto bendruomenei įpareigoja tapti gražia kelrode žvaigžde, padėti studentams ne tik siekti mokslo aukštumų, bet ir tapti ambicingais, kūrybiškais, tolerantiškais žmonėmis. Tai ypatinga misija, kuri reikalauja ne tik profesinių žinių, bet labiausiai – žmogiško artumo, išklausymo ir įsiklausymo, nuoširdaus bendravimo. Tikiu, kad Jūs tai ir įgyvendinsite, būsite lydere, kuri ir toliau ves universitetą link aukštumų, taip, kad jis išties turės didelę reikšmę ir Lietuvoje, ir pasaulyje“, – sakė R. Popovienė.

VDU rektorės biografijoje – solidi patirtis ir aktyvi veikla

Naujoji universiteto vadovė prof. I. Dabašinskienė yra VDU Lituanistikos katedros profesorė, Tarpkultūrinės komunikacijos ir daugiakalbystės tyrimų centro vadovė, Skaitmeninių išteklių ir tarpdisciplininių tyrimų instituto vyriausia mokslo darbuotoja. VDU prisijungus prie Europos universitetų aljanso „Transform4Europe“, prof. dr. I. Dabašinskienė tapo jo institucine koordinatore.

Profesorė yra aktyvi tarptautinių projektų koordinatorė ir partnerė, buvusi Europos Komisijos mokslo programų ekspertė ir Europos daugiakalbystės komisaro Daugiakalbystės reikalų aukšto lygio grupės ekspertė. VDU ji dirba nuo 1993-ųjų, yra ėjusi Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanės ir prodekanės, Humanitarinių mokslų fakulteto dekanės, universiteto Tarptautinių ryšių prorektorės pareigas. Profesorė yra pelniusi Italijos vyriausybės ordiną, Lietuvos valstybės ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžių, Europos Komisijos sidabro medalį ir daug kitų apdovanojimų.

Prof. I. Dabašinskienės programoje išskiriami keturi prioritetai: atsakinga bendruomenė, atviros studijos, ambicingas mokslas ir atspari infrastruktūra. Vizijoje akcentuojamas dėmesys visapusiškam ugdymui ir kūrybiškumui, siekis, kad VDU toliau palaikytų artes liberales principus, būtų atsparus šiuolaikiniams iššūkiams, išliktų reikšmingas žinių perdavimo, pažangos bei moralinės lyderystės centras.

Inauguracijos proga rektorės sveikintojai buvo pakviesti paremti VDU Ukrainos centrą.

NUOTRAUKŲ GALERIJA

Kraujo donorystės akcija VDU ŽŪA. Kviečiame prisidėti!

Lapkričio 18 d. 11.00–15.00 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyks Nacionalinio kraujo centro vykdoma kraujo donorystės akcija. Kviečiame prisidėti studentus ir darbuotojus. Kiekvienas donoras – labai svarbus, galintis kitam dovanoti sveikatą ar net gyvybę.

Visos medicinos priemonės – nuo adatėlės, kuria duriama į pirštą, iki kraujo surinkimo sistemos – yra sterilios ir vienkartinės. Dūrio vieta taip pat labai kruopščiai dezinfekuojama. Kraują duoti saugu ir pačiame kraujo centre, ir vietose, kur vyksta kraujo donorystės akcijos.

Atmintinė apie kraujo donorystę.

Prašome UŽSIREGISTRUOTI iki lapkričio 17 d.

Data: lapkričio 18 d.
Laikas: 11.00–15.00 val. (pietų pertrauka 13.00–13.30 val.) Galite ateiti Jums patogiu laiku.
Vieta: VDU Žemės ūkio akademijos Iškilmių salės priesalis (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.)

Trumpa informacija apie pasiruošimą donorystei bei anketa, kurią galima atvykti jau iš anksto užsipildžius (jų turėsime ir su savimi), taip pat galima jas pildyti “Mano kraujas” programėlėje.

Kaip pasiruošti kraujo davimui?

Duoti kraujo gali tik visiškai sveikas žmogus. Prieš atvykstant duoti kraujo patariama lengvai pavalgyti, išgerti daugiau skysčių, būti pailsėjus ir išsimiegojus. Su savimi būtina turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Kaip elgtis po kraujo davimo?

Kraujo davimo dieną patariama nesportuoti, nedirbti fizinio darbo. Davus kraujo rekomenduojama daugiau nei įprastai vartoti skysčių, valgyti lengvą maistą, nepatariama gerti stipraus alkoholio.

Kokia yra kraujo donorystės nauda?

Duodantiems kraujo žmonėms skatinama kraujo ląstelių regeneracija, kamieninių ląstelių sintezė, o tai skatina audinių atsinaujinimo procesus. Po didesnių nukraujavimų (avarijų, gimdymų ar didelių operacijų ir kt. atvejais) donorai turi didesnę tikimybę išgyventi, nei kraujo neduodantys žmonės. Visiems kraujo donorams atliekami išsamūs kraujo tyrimai.

Patvirtintas VDU Žemės ūkio akademijos fakultetų dekanų kandidatūrų kėlimo tvarkos aprašas

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) taryba patvirtino Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos fakultetų dekanų kandidatūrų kėlimo tvarkos aprašą, kuriame išdėstyta kandidatūrų kėlimo tvarka ir kalendorinis planas.

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO ŽEMĖS ŪKIO AKADEMIJOS FAKULTETŲ DEKANŲ KANDIDATŪRŲ KĖLIMO TVARKOS APRAŠAS

Kalėdų stebuklą kuriame kartu: VDU Žemės ūkio akademijos eglutės žaisliukų dirbtuvės

Artėjant gražiausioms žiemos šventėms, VDU Žemės ūkio akademijos bendruomenę kviečiame pasinerti į jaukumu ir bendryste dvelkiantį Kalėdų laukimą!

Lapkričio 20 d. 14 val. susitikime jaukiose Kalėdų eglutės žaisliukų dirbtuvėse, kur savo rankomis kursime šiluma ir jaukumu dvelkiančius papuošimus.

Visos vietos į žaisliukų dirbtuves užpildytos. Registracija sustabdyta.

Dirbtuvės vyks VDU Žemės ūkio akademijos bibliotekoje (Studentų g. 11-235, Akademija, Kauno r.).

Žaisliukų gamybai reikalingomis priemonėmis pasirūpins dirbtuvių organizatoriai.

Gruodžio 3 d. 9 val. VDU Žemės ūkio akademijos Centrinių rūmų II aukšto fojė kviečiame bendrystei – Kalėdų eglės įžiebimo rytmetyje žaliaskarę dabinsime dirbtuvėse pagamintais žaisliukais.

Tegul Kalėdų stebuklas gimsta kiekvieno širdyje!

Logistikos ir prekybos studentų vizitas UAB OHO GROUP

Lapkričio 4 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakulteto Logistikos ir prekybos bei Logistics and Commerce studijų programų studentai lankėsi gamybine veikla užsiimančioje įmonėje UAB „OHO GROUP“, kuri yra viena žinomiausių sausų pusryčių ir užkandžių gamintojų Lietuvoje. Vizito metu studentai turėjo galimybę iš arti susipažinti su įmonės veikla, jos gamybos, logistikos bei sandėliavimo procesais, taip pat su moderniomis technologijomis, taikomomis žaliavų ir produkcijos laikymo, komplektavimo ir išsiuntimo etapuose.

Vizito įmonėje metu studentai galėjo stebėti, kaip efektyviai organizuojamas žaliavų tiekimas, prekių srautas nuo gamybos linijos iki sandėlio, kaip pasitelkiamos automatizuotos sistemos, skaitmeninė duomenų apskaita ir logistinės valdymo priemonės, leidžiančios užtikrinti greitą ir tikslų produkcijos judėjimą. Studentai turėjo galimybę įsitikinti, kaip teorinėse paskaitose įgytos logistikos, sandėliavimo valdymo ir procesų optimizavimo žinios pritaikomos realioje įmonės veikloje.

UAB „OHO Group“ Logistikos ir sandėlių padalinio vadovas Evaldas Karvelis pasidalijo savo ilgamete darbo patirtimi, papasakojo apie kasdien kylančius iššūkius gamybos ir sandėliavimo srityse bei aptarė praktinius jų sprendimo būdus. Diskusijos metu buvo aptartos ir praktikos galimybės įmonėje, kurios suteiktų studentams progą gilinti profesines kompetencijas bei prisidėti prie realių procesų įgyvendinimo.

UAB „OHO GROUP“ yra nuolatinis VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto renginių rėmėjas ir patikimas partneris, aktyviai prisidedantis prie studentų profesinio tobulėjimo, iniciatyvų bei projektų įgyvendinimo. Fakulteto bendruomenė džiaugiasi šiltu bendradarbiavimu ir yra dėkinga įmonei už atvirumą, dalijimąsi patirtimi ir paramą akademinei veiklai.

Vizitą į UAB „OHO Group“ organizavusi dėstytoja dr. Milita Vienažindienė pabrėžė, kad tokie susitikimai yra itin vertingi studentams, nes suteikia galimybę ne tik iš arčiau pamatyti įmonės veiklą, bet ir suprasti, kaip teorinės žinios taikomos praktikoje.

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakultetas dėkoja UAB „OHO GROUP“ už glaudų bendradarbiavimą ir tikisi, kad šis vizitas taps dar vienu žingsniu stiprinant ryšius tarp akademinės bendruomenės ir verslo atstovų.