VDU ŽŪA diplomų įteikimo šventė

Sausio 30 d. 11 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) kviečia absolventus ir visus Akademijos bendruomenės narius bei svečius dalyvauti Bioekonomikos plėtros fakulteto diplomų įteikimo iškilmėse.

Šventinis renginys vyks VDU ŽŪA Centrinių rūmų Iškilmių salėje (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.).

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir / ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Medžiotojų kursai

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Medžioklėtyros laboratorija organizuoja medžiotojų kursus.

Kursai siekiantiems įgyti medžiojimo teisę vyks pirmadieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais nuo 18 iki 21 val. VDU Žemės ūkio akademijos Medžioklėtyros laboratorijos patalpose (Studentų g. 9-215, Akademija, Kauno raj.).

Mokymų pradžia – vasario 2 d. 18 val.

Kursų trukmė – 92 val. (pabaiga kovo 30 d.).

Teorijos egzamino data AAD Kaune numatyta balandžio 8 ir 9 dienomis. Praktikos (šaudymo) egzamino datos – balandžio 28, 29 dienomis.

Kontaktinis asmuo: Kristina Lingytė, el. paštas: kristina.lingyte@vdu.lt, tel.: +370 689 31561.

Kursų kaina – 380 Eur. VDU studentams – 200 Eur.

Kursų baigimo pažymėjimas suteikia teisę laikyti medžioklės egzaminą ir gauti medžiotojo bilietą.

Asmenys, baigę medžiotojų mokymo kursus, žinos ir suvoks įstatymais pagrįstą laukinių gyvūnų populiacijų reguliavimą, laukinės gyvūnijos apsaugos ir jų gyvenamos aplinkos gerinimo būdus. Bus pasiruošę laikyti teorijos įskaitas mokymo įstaigoje, gauti kursų baigimo pažymėjimą. Išlaikę teorijos įskaitas mokymo įstaigoje, galės įgyti praktinių žinių, atlikdami užduotis mokymui ir mokslui skirtuose medžioklės plotuose, pagal sudarytą stažuotės programą ir gauti pažymą apie atliktą stažuotę. Paskelbtu laiku turės teisę laikyti galutinį medžiotojų teorijos žinių patikrinimo egzaminą, kurį organizuoja teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisija, sudaryta Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos.

Kursai, skirti siekiantiems įgyti medžiojimo teisę, vyks vasario 2, 4, 5, 9, 11, 12, 18, 19, 23, 25, 26 d., kovo 2, 4, 5, 9, 12, 16, 18, 19, 23, 25, 26, 30 d. nuo 18 iki 21 val.

Asmenims, sumokėjusiems už kursus, bus suteikta galimybė prisijungti ir nuotoliniu būdu. Dieną prieš paskaitą dalyviams bus atsiunčiamas prisijungimo adresas per „Microsoft Teams“ platformą.

Norint dalyvauti nuotoliniu būdu, prašome atsiųsti savo elektroninio pašto adresą, kuriuo naudositės prisijungdami. Jungdamiesi į paskaitą nurodykite savo vardą ir pavardę. Registracija prieš paskaitą bus vykdoma nuo 17:45 iki 18 val.

Kviečiame registruotis ir dalyvauti!

Mokėjimo duomenys:

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija

LT357044060002900835 (SEB bankas)

Mokėdami nurodykite kursų pavadinimą: už medžiotojų kursus

Daugiau informacijos

Sausio 13-ąją – pilietinė akcija „Pergalės šviesa“

Sausio 13-ąją – minint Laisvės gynėjų dieną – maloniai kviečiame dalyvauti pilietinėje akcijoje „Pergalės šviesa“ ir 8:00 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos languose dešimčiai minučių, kaip vienybės ir atminimo simbolį, uždegti žvakutes.

VDU ŽŪA bibliotekoje – parodos „Kur prasideda gyvybė“ pristatymas-edukacija

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos bibliotekoje (Studentų g. 11−235, Akademija, Kauno r.) eksponuojama Laimos Sakalauskienės fotografijų paroda „Kur prasideda gyvybė“.

Fotografijų parodos autorė L. Sakalauskienė – fotomenininkė, pedagogė, moteris kūrėja, žmona, dviejų vaikų mama, edukacijų kūrėja.

Šioje parodoje autorė kviečia žiūrovą sustoti ties mažųjų rankytėmis ir kojytėmis – pirmuoju ryšiu, jungiančiu kūdikį su pasauliu. Juodai baltos fotografijos leidžia susitelkti į detales, kurios perteikia švelnumą, rūpestį ir meilę per prisilietimą.

Parodos įkvėpimu tapo pilietinė iniciatyva – žygis „Už gyvybę“. Tai solidarumo ženklas: moterims, kurios pasirenka gimdyti net ir pačiomis sudėtingiausiomis aplinkybėmis, vyrams, kurie prisiima atsakomybę ne tik už vaiką, bet ir jo motiną, šeimai – vyro, moters ir vaikų bendrystei, ir tiems, kurie taip ir neišvydo šio pasaulio šviesos.

Paroda veiks sausio 6 d. − vasario 6 d.

Sausio 22 dieną (ketvirtadienį) 11 val. kviečiame į fotografijų parodos „Kur prasideda gyvybė“ pristatymą-edukaciją.

Edukacijos tikslas – aptarti gyvybės prasidėjimo stebuklą augalų, gyvūnų ir žmonių pasaulyje. Pokalbio metu viena seniausių pasaulyje fotografinio atvaizdo gavimo technikų – cianotipija kursime savitą augalų kompoziciją ir pasigaminsime unikalią atvirutę.

Renginys bus fotografuojamas ir / ar filmuojamas. Nuotraukos ir vaizdo įrašai gali būti naudojami renginio bei erdvės viešinimui socialiniuose tinkluose.

32-oji tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Žmogaus ir gamtos sauga 2026“

Gegužės 6–8 d. vyks Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) 32-ąjį kartą organizuojama tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Žmogaus ir gamtos sauga 2026“.

Konferencija „Žmogaus ir gamtos sauga“ vyksta kasmet, pažymint pasaulines Sveikatos, Aplinkos apsaugos bei Darbuotojų saugos ir sveikatos dienas.

Konferencijos tikslas – aptarti tarpusavyje susietas žmogaus saugos ir sveikatos, technologijų vystymo bei aplinkos apsaugos tyrimų problemas, skelbti naujausias mokslinių tyrimų žinias, sudarant galimybę mokslininkams ir jauniesiems tyrėjams skleisti tyrimų rezultatus ne tik tarp mokslininkų ir studentų, bet ir tarp ūkininkų, žemės ir miškų ūkio ar kitų sričių specialistų, siekiant akcentuoti žmonių saugos bei aplinkos apsaugos svarbą.

Mokslinių pranešimų sekcijos:

Biosistemų inžinerija;
Aplinka ir sveikata, skirta paminėti prof. K. Grybausko ir prof. L. Vailionio 140-ąsias gimimo metines;
Ekologija, gamta grįsti sprendimai, darni miškininkystė.

Konferencijos seminarai:

Vaistinių augalų mokslinė, praktinė reikšmė ir etnofarmakognostinis paveldas (2026 m. gegužės 6 d., VDU Botanikos sodas, 12:00–16:00 val.).
Biologinė įvairovė ir gamta grįsti sprendimai (2026 m. gegužės 8 d., išvažiuojamasis seminaras).

Svarbiausios datos:

2026 m. vasario 6 d. konferencijos dalyvių registracija;
2026 m. kovo 6 d. mokslinio straipsnio pateikimas;
2026 m. kovo 20 d. konferencijos dalyvio mokesčio apmokėjimas;
2026 m. kovo 31 d. redakcinės kolegijos sprendimas apie straipsnio tinkamumą spausdinimui leidinyje.

Straipsniai atitinkantys reikalavimus bus spausdinami 32-osios tarptautinės mokslinės-praktinės konferencijos „Žmogaus ir gamtos sauga 2026“ straipsnių rinkinyje. Mokslinių straipsnių leidinys referuojamas Central & Eastern European Academic Source (EBSCO) duomenų bazėje.

Kontaktai:

Organizacinio komiteto pirmininkas – akad. prof. dr. Egidijus Šarauskis
Tel. +370 686 47539;
El. paštas: egidijus.sarauskis@vdu.lt

Konferencijos administratorė – Nijolė Poškienė
Tel. +370 37 752357;
El. paštas: nijole.poskiene@vdu.lt

Konferencijos el. paštas: zmogaus.sauga@vdu.lt

Konferencijos internetinis puslapis: https://zgs.vdu.lt

Konferencija organizuojama kontaktiniu būdu.

Tvariausių universitetų reitinge – VDU lyderystė Lietuvoje ir 58 vieta pasaulyje pagal infrastruktūrą

Tvariausių universitetų reitinge „UI GreenMetric“ Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) užėmė 247 vietą pasaulyje, pakildamas beveik šimtu pozicijų, ir pirmąją vietą Lietuvoje pagal visus rodiklius, aukščiausius rezultatus pasiekdamas aplinkos ir infrastruktūros kategorijoje, kurioje jam skirta ypač aukšta 58 vieta visame pasaulyje.

„UI GreenMetric“ yra pirmoji pasaulyje universitetų reitingavimo sistema, orientuota į tvarumą ir vertinanti tvarias universitetų miestelių praktikas. Šių metų reitinge 1,7 tūkst. pasaulio universitetų iš 105 šalių buvo įvertinti šešiose kategorijose: aplinkos ir infrastruktūros, vandens suvartojimo, energetikos ir klimato kaitos, transporto, atliekų tvarkymo ir švietimo bei mokslinių tyrimų.

Universiteto aplinkos ir infrastruktūros kategorijoje VDU surinko 1350 balų iš 1500 galimų ir pateko tarp 60 geriausių visos planetos universitetų. Pasak VDU administracijos direktoriaus Jono Okunio, šis įvertinimas liudija nuoseklias universiteto pastangas užtikrinant, kad VDU aplinkose būtų palaikomi tvarumo principai, kryptingai gerinama infrastruktūra, puoselėjamos žaliosios erdvės ir patogios sąlygos bendruomenei.

„Universitete ypatingą dėmesį skiriame tvarumui: tai apima ne tik pastatų atnaujinimą, bet ir atsakingą išteklių naudojimą, nuolat diegiamus energiją taupančius sprendimus, plečiamas žaliąsias erdves. Tai yra platesnės VDU politikos, skirtos bendruomenės gerovei, dalis – siekiame kurti saugią, sveiką, įtraukią aplinką, tad šį įvertinimą matome kaip paskatinimą nenuleisti kartelės, toliau investuoti į tvarius sprendimus ir stiprinti VDU patrauklumą tiek studentams, tiek darbuotojams“, – paaiškina J. Okunis.

Universitetui skirti aukšti įvertinimai ir kitose kategorijose. Atliekų tvarkymo kategorijoje VDU buvo skirta 1700 balų iš 1800, transporto – 1412,5 balų iš 1800, švietimo ir mokslinių tyrimų – taip pat 1412,5 iš 1800, vandens suvartojimo – 600 iš 1000, energetikos ir klimato kaitos – 1475 iš 2100. Bendrame reitinge VDU ženkliai pakilo aukštyn: iš 340 pozicijos 2024-aisiais į 247-ąją.

„UI GreenMetric“ reitinge šiemet pirmąją vietą užėmė Vageningeno universitetas (Nyderlandai). Po jo pirmajame penketuke seka Korko universitetas (Airija), Notingamo Trento universitetas (D. Britanija), Tryro taikomųjų mokslų universiteto Birkenfeldo universitetinis miestelis (Vokietija) ir San Paulo universitetas (Brazilija).

LETSGROW mokymai universitetų darbuotojams, mokslininkams ir doktorantams

Akademiniai ir neakademiniai darbuotojai, mokslininkai, tyrėjai ir doktorantai kviečiami dalyvauti sausį ir vasarį vyksiančiuose LETSGROW projekto mokymuose. Mokymai vyks anglų kalba, nuotoliniu ir hibridiniu būdu. Dalyviams bus įteikti pažymėjimai. Programos laikas pateiktas pagal Vidurio Europos laiką (CET). Laiką pagal savo vietovę galite perskaičiuoti čia.

Pasinaudokite šia galimybe tobulinti savo kompetencijas ir registruokitės į mokymus. Mokymų programą ir registracijos formą rasite žemiau.

Mokymų programa

Nuotoliniai mokymai „Ethics and research data use“

Sausio 29 d. 9:00–11:30 CET, MS TEAMS. Registracija

Lektorė – Vytauto Didžiojo universiteto docentė dr. Saulė Milčiuvienė.

Mokymų turinys. Aukštos kokybės ir tinkamai valdomi tyrimų duomenys yra esminė šiuolaikinio mokslo dalis: jie užtikrina tyrimų patikimumą, sudaro sąlygas sklandžiam bendradarbiavimui ir spartina inovacijų kūrimą. Mokymų metu dalyviai susipažins su pagrindiniais principais, kurie padeda pasiekti šį standartą.

Mokymų metu bus apžvelgti svarbiausi Europos Sąjungos teisės aktai, reglamentuojantys tyrimų duomenis, pabrėžiant tiek mokslininkams tenkančias atsakomybes, tiek atsiveriančias galimybes. Taip pat bus nagrinėjamas teisinis duomenų suderinamumas – įskaitant duomenų licencijavimo modelius, kurie skatina atsakingą duomenų dalijimąsi ir pakartotinį naudojimą – taip pat duomenų apsaugos ir mokslinių tyrimų etikos aspektai.

Galiausiai mokymuose bus pristatytos būsimos reguliacinės kryptys, tokios kaip Europos dirbtinio intelekto strategija mokslui, Duomenų sąjungos strategija, skirta duomenų atvėrimui dirbtinio intelekto taikymams, ir siūlomas Skaitmeninis omnibuso reglamentas. Tai padės dalyviams aiškiau suprasti, kaip šios iniciatyvos formuos ateities mokslinių tyrimų ekosistemą.

Hibridiniai mokymai „Unlocking AI – Introduction to Large Language Models and Personal Knowledge Assistants“

Vasario 5 d., 9:00–13:30 CET ir vasario 6 d., 9:30–12:00 CET. Registracija

Mokymai vyks nuotoliu, MS TEAMS, ir gyvai Primorskos universitete, Gamtos mokslų, matematikos ir informatikos fakultete. Adresas: Glagoljaška 8, 6000 Koper, Slovėnija.

Lektorius – Domen Vake (Primorskos universitetas).

Įranga: dalyviams, dalyvaujantiems gyvai, bus suteikti kompiuteriai.

Reikalavimai:

Turėti Google paskyrą (Gmail), reikalingą įrankiams pasiekti.
Python žinios – rekomenduojamos, bet neprivalomos. Visi būtini kodai bus pateikti; vis dėlto, bazinis programavimo sintaksės supratimas padės toliau pritaikyti įrankius pagal poreikį.

Projekto finansavimo galimybės: konsorciumo partnerių deleguotiems dalyviams gali būti kompensuojamos kelionės ir apgyvendinimo išlaidos.

Mokymų turinys. Didelių kalbos modelių (pvz., ChatGPT) žinios yra plačios, tačiau jie neturi prieigos prie jūsų asmeninių ar institucinių duomenų. Šie mokymai skirti paieška paremto generavimo (Retrieval-Augmented Generation, RAG) metodui, leidžiančiam DI atsakyti į klausimus remiantis jūsų vidiniais dokumentais, mokslinėmis publikacijomis ar administracinėmis gairėmis.

Baigę mokymus dalyviai gebės:

Suprasti, kaip iš tikrųjų veikia tokie įrankiai kaip ChatGPT(ir kur jie klysta);
Naudotis Google Colab, debesų pagrindu veikiančia Pythonaplinka, leidžiančia vykdyti galingą programinę įrangą be diegimo;
Paleisti parengtą DI programą, kuri leidžia „bendrauti“ su savo PDF dokumentais;
Pritaikyti šiuos įgūdžius praktinėms užduotims: apibendrinti mokslinius straipsnius, ieškoti informacijos instituciniuose dokumentuose, rengti mokymo medžiagą.

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerio šventinis sveikinimas

Skaitmeninė mėlynoji karjera įveikus anglies krizę – akvakultūros mokymo programos naujovės

Akvakultūros ir žuvininkystės sektorius Europoje susiduria su ilgalaikiais ir struktūriniais iššūkiais, kuriuos lemia pasaulinis atšilimas, klimato kaitos nulemti vandens ekosistemų pokyčiai, biologinės įvairovės nykimas ir augantis poreikis užtikrinti tvarią, atsakingą maisto gamybą. Kylanti vandens temperatūra, vandens kokybės svyravimai, ekstremalūs hidrologiniai reiškiniai, ligų plitimas ir didėjantis spaudimas gamtos ištekliams keičia ne tik akvakultūros technologijas, bet ir reikalavimus specialistams, dirbantiems šiame sektoriuje.

Šiuos iššūkius dar labiau išryškino pastarųjų metų krizės – COVID-19 pandemija ir karas Ukrainoje. Jos atskleidė, kad aukštasis mokslas turi būti ne tik moksliškai stiprus, bet ir atsparus, lankstus bei gebantis veikti skaitmeninėje erdvėje, išlaikant tarptautinį bendradarbiavimą net sudėtingomis geopolitinėmis sąlygomis. Šiame kontekste buvo įgyvendintas „Erasmus+“ programos projektas nr. 2023-1-LT01-KA220-HED-000154247 „Skaitmeninė mėlynoji karjera įveikus anglies krizę – akvakultūros mokymo programos naujovės“, (DiBluCa).

Projektas ir partnerystė

DiBluCa – tai tarptautinis bendradarbiavimo aukštajame moksle projektas, įgyvendintas nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2025 m. spalio 31 d. Projekto koordinatorius – Vytauto Didžiojo universitetas (Lietuva). Projektą įgyvendino tarptautinis konsorciumas, kurį sudarė Vytauto Didžiojo universitetas (Lietuva), Balikesiro universitetas (Turkija), Dubrovniko universitetas (Kroatija), Tesalijos universitetas (Graikija) ir Odesos nacionalinis technologijos universitetas (Ukraina).

Partneriai atstovavo skirtingiems Europos regionams, skirtingoms akvakultūros sistemoms ir akademinėms tradicijoms – nuo vidaus vandenų iki jūrinių sistemų, nuo Viduržemio jūros regiono iki Šiaurės ir Rytų Europos. Toks konsorciumo sudėties įvairumas sudarė prielaidas holistiniam požiūriui į klimato kaitos poveikį akvakultūrai ir leido kurti studijų sprendimus, pritaikomus skirtinguose nacionaliniuose kontekstuose. Ypatingą reikšmę turėjo bendradarbiavimas su Ukrainos partneriu, leidęs išlaikyti akademinį dialogą ir studijų plėtrą karo sąlygomis.

Išsami esamos padėties analizė

Projekto veiklos buvo pradėtos nuo išsamios esamos padėties (State of the Art, SoA) analizės, apėmusios visas projekto partnerių šalis. Šios analizės tikslas buvo ne tik apžvelgti esamas akvakultūros ir žuvininkystės studijų programas, bet ir įvertinti jų gebėjimą reaguoti į klimato kaitos ir pasaulinio atšilimo keliamus iššūkius.

SoA analizė buvo vykdoma taikant kelių lygių metodiką: analizuotos studijų programos ir jų moduliai, peržiūrėti strateginiai ir metodiniai dokumentai, atliktos apklausos ir struktūruotos diskusijos su dėstytojais, studentais, tyrėjais bei akvakultūros sektoriaus atstovais. Tai leido identifikuoti ne tik temines spragas, bet ir metodinius iššūkius, susijusius su studijų turinio aktualumu, tarpdiscipliniškumu ir skaitmeninių mokymosi sprendimų taikymu.

Analizės rezultatai atskleidė bendrą tendenciją visose partnerių šalyse: akvakultūros studijose dažnai trūko sisteminio ir integruoto požiūrio į klimato kaitos poveikį vandens ekosistemoms, žuvų sveikatai, šėrimo praktikoms ir technologiniams sprendimams. Taip pat buvo identifikuotas poreikis lankstesniems studijų formatams, mišriam ir nuotoliniam mokymuisi bei atvirosios prieigos mokymosi ištekliams. Ši analizė tapo koncepciniu pagrindu visoms tolesnėms projekto veikloms.

Studijų turinio kūrimas ir moduliai

Remiantis SoA analizės rezultatais, buvo sukurta nauja, į klimato kaitos iššūkius orientuota studijų turinio struktūra, paremta aiškiai apibrėžtais mokymosi rezultatais, tarpdiscipliniškumu ir galimybe studijų turinį lanksčiai integruoti į skirtingas aukštojo mokslo programas.

Parengti šeši teminiai studijų moduliai, apimantys pagrindinius pasaulinio atšilimo ir akvakultūros sąsajos aspektus:

pasaulinio atšilimo poveikis vandens kokybei ir poveikis akvakultūrai;
akvakultūros poveikis aplinkai klimato kaitos kontekste;
veisimas ir biotechnologijų taikymas akvakultūroje;
žuvų mityba ir šėrimo praktikos klimato kaitos sąlygomis;
žuvų ligos: protozojinės, metazoinės, miksosporidijų ir kokcidijų sukeliamos ligos;
akvakultūros sistemų pasirinkimas šiltėjančiame pasaulyje.

Kiekvienas modulis parengtas kaip pilnas studijų vienetas, apimantis teorinę medžiagą, aktualius mokslinius tyrimus, praktinius pavyzdžius ir savarankiško mokymosi užduotis. Moduliai sukurti taip, kad galėtų būti naudojami tiek kaip savarankiški kursai, tiek integruojami į esamas bakalauro ar magistrantūros studijų programas.

Pedagoginė metodologija ir skaitmeniniai mokymosi ištekliai. Siekiant užtikrinti studijų turinio nuoseklumą ir kokybę, projekto metu parengta vieninga pedagoginė metodologija, skirta dėstytojams. Ji apibrėžia mokymo filosofiją, aktyvių mokymo metodų taikymą, skaitmeninių priemonių integraciją ir studentų pasiekimų vertinimo principus. Metodologija padeda dėstytojams sistemingai integruoti klimato kaitos tematiką į studijų procesą ir skatinti kritinį studentų mąstymą.

Kartu sukurta skaitmeninė mokymosi platforma, kurioje pateikiami visi studijų moduliai, mokomoji medžiaga, vaizdo įrašai ir papildomi šaltiniai. Platforma pritaikyta mišriam ir nuotoliniam mokymuisi, užtikrinant studijų prieinamumą ir lankstumą.

Svarbus projekto rezultatas – aukštojo mokslo vadovas „Akvakultūra klimato kaitos amžiuje“, parengtas anglų kalba ir išverstas į visas projekto partnerių kalbas. Taip pat parengtos interaktyvios elektroninės knygos.

Gerosios praktikos gairės. Projekto metu parengtos gerosios praktikos gairės, skirtos aukštojo mokslo institucijoms, akvakultūros sektoriaus specialistams ir sprendimų priėmėjams. Gairės buvo rengiamos remiantis moksliniais tyrimais, studijų modulių pilotiniu įgyvendinimu ir realiais Europos akvakultūros pavyzdžiais.

Gairių struktūra apima:

klimato kaitos ir pasaulinio atšilimo poveikio akvakultūrai apžvalgą,
pagrindinius iššūkius skirtingoms akvakultūros sistemoms,
įrodymais grįstus sprendimus vandens kokybei gerinti, ligų prevencijai, tvaresniam šėrimui ir išteklių naudojimui,
gerosios praktikos pavyzdžius iš skirtingų Europos regionų,
rekomendacijas aukštojo mokslo institucijoms, sektoriaus atstovams ir politikos formuotojams.

Šios gairės sustiprina ryšį tarp mokslo, studijų ir praktikos ir prisideda prie klimatui atsparios akvakultūros plėtros.

Studijų turinio išbandymas ir rezultatų sklaida

Projekto metu sukurti studijų moduliai buvo sistemingai išbandyti realiose studijų ir mokymų sąlygose visose penkiose partnerių šalyse. Pilotinis studijų turinio įgyvendinimas vyko 2025 m. gegužės–rugsėjo mėn., kai jau buvo parengti visi skaitmeniniai mokymosi ištekliai, moduliai ir atvejų analizės. Pagrindinis pilotinio testavimo tikslas buvo įvertinti studijų turinio tinkamumą, aiškumą, pedagoginį pagrįstumą ir praktinį pritaikomumą skirtingoms tikslinėms grupėms.

Pilotiniame testavime dalyvavo daugiau kaip 150 dalyvių, atstovavusių įvairias tikslines grupes – bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros studentus, universitetų dėstytojus, akvakultūros ir žuvininkystės sektoriaus specialistus, techninį personalą bei su sektoriaus politika ir reguliavimu susijusius profesionalus.

Pilotinis testavimas buvo vykdomas nacionaliniu lygmeniu kiekvienoje partnerių šalyje, taikant bendrą metodiką, kuri apėmė savarankišką darbą su skaitmeniniais moduliais ir vaizdo paskaitomis, atvejų analizę ir praktines užduotis, savikontrolės testus po kiekvienos temos, baigiamąjį žinių patikrinimą bei struktūruotą grįžtamąjį ryšį, gaunamą dalyviams užpildžius klausimynus.

Bendrieji pilotinio testavimo rezultatai parodė aukštą dalyvių pasitenkinimo lygį ir studijų turinio aktualumą. Dauguma dalyvių nurodė, kad mokymo turinys yra labai aktualus arba aktualus jų akademiniams ir profesiniams poreikiams, o studijų moduliai – naudingi ir lengvai pritaikomi praktikoje. Dalyviai teigiamai vertino modulių struktūrą, loginį nuoseklumą, tarpdiscipliniškumą ir aiškų ryšį tarp pasaulinio atšilimo procesų ir akvakultūros sektoriaus iššūkių.

Ypač palankiai buvo vertinamos atvejų analizės, kurias dalyviai apibūdino kaip praktiškas, aiškias ir padedančias susieti teorines žinias su realiomis akvakultūros situacijomis. Visose partnerių šalyse dalyviai patvirtino, kad atvejų analizės sustiprino jų supratimą apie klimatui atsparių sprendimų taikymą akvakultūroje. Taip pat buvo pabrėžtas skaitmeninės mokymosi platformos funkcionalumas, kuris daugumos dalyvių buvo įvertintas kaip patogus ir lengvai suprantamas, nors kai kuriose šalyse buvo išskirti techniniai aspektai, kuriuos reikėjo patobulinti (ypač registracijos ir prisijungimo procesą).

Kiekybiniai vertinimo duomenys patvirtino aukštą studijų turinio kokybę. Pavyzdžiui, nacionaliniuose pilotiniuose testavimuose moduliai buvo vertinami itin aukštais balais penkiabalėje skalėje – mokymo aktualumas, turinio naudingumas, sąveikumas ir baigiamojo vertinimo tinkamumas daugeliu atvejų siekė 4,6–5,0 balo vidurkius, o kai kuriose šalyse visi dalyviai (100 %) nurodė, kad mokymai atitiko jų lūkesčius.

Surinkta struktūruota grįžtamoji informacija buvo panaudota galutinėms studijų modulių, pedagoginės metodologijos ir skaitmeninių sprendimų korekcijoms. Remiantis pilotinio testavimo rezultatais, buvo papildyti vizualiniai elementai, patikslintos atvejų analizės, sustiprintas interaktyvumas ir parengti papildomi apibendrinamieji vaizdo įrašai kiekvienam moduliui.

Lygiagrečiai pilotiniam įgyvendinimui vyko projekto rezultatų sklaida. Projekto metu organizuoti sklaidos renginiai, tarptautinė baigiamoji konferencija, teminiai seminarai ir internetiniai seminarai, kuriuose projekto rezultatai buvo pristatyti akademinei bendruomenei, akvakultūros sektoriaus atstovams ir kitoms suinteresuotosioms grupėms. Sklaidos veiklose dalyvavo daugiau nei 300 dalyvių, o tai reikšmingai prisidėjo prie projekto matomumo ir rezultatų pritaikomumo už partnerių institucijų ribų.

Papildomą projekto matomumą užtikrino „Success story“ vaizdo įrašas, kuriame pristatomi tvarios ir klimatui atsparios akvakultūros pavyzdžiai Europoje bei parodoma, kaip DiBluCa projekto metu sukurtos studijų priemonės gali būti taikomos praktikoje.

Tęstinumas ir rezultatų tvarumas

DiBluCa projektas sukūrė tvarius, ilgalaikius rezultatus, kurie išlieka aktualūs ir pasibaigus projekto finansavimui. Projekto metu parengti studijų moduliai, pedagoginė metodologija, skaitmeniniai mokymosi ištekliai ir gerosios praktikos gairės yra numatyti tolimesniam naudojimui ir integravimui į partnerių universitetų studijų programas, taip prisidedant prie nuoseklaus aukštojo mokslo atsinaujinimo akvakultūros ir žuvininkystės srityse.

Šie rezultatai tiesiogiai siejasi su Europos Sąjungos strateginiais dokumentais ir politikos kryptimis, ypač Europos žaliuoju kursu, ES biologinės įvairovės strategija iki 2030 m., Nuo ūkio iki stalo (Farm to Fork) strategija ir ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija. DiBluCa projekte nagrinėjamos temos – vandens ekosistemų būklė, klimato kaitos poveikis akvakultūrai, tvaresnės gamybos sistemos, ligų prevencija, išteklių naudojimo efektyvumas ir technologinės inovacijos – atliepia šių strategijų tikslą pereiti prie klimatui neutralios, ekologiškai atsparios ir žiniomis grįstos ekonomikos.

Svarbus projekto indėlis – žmogiškojo kapitalo stiprinimas, kuris yra būtina sąlyga ES ekologiniams tikslams pasiekti. DiBluCa kuriamas studijų turinys padeda rengti specialistus, gebančius ne tik suprasti klimato kaitos procesus, bet ir taikyti mokslines žinias praktiniuose sprendimuose, prisidedant prie tvarios akvakultūros plėtros, biologinės įvairovės išsaugojimo ir atsakingo vandens išteklių naudojimo.

Atvirosios prieigos principu parengti mokymosi ištekliai užtikrina, kad projekto rezultatai bus plačiai prieinami akademinei bendruomenei, sektoriaus specialistams ir sprendimų priėmėjams, taip skatinant žinių sklaidą, tarpsektorinį dialogą ir gerosios praktikos perėmimą už projekto partnerystės ribų. Tai ypač svarbu ES mastu, siekiant mažinti regioninius skirtumus, stiprinti studijų kokybę ir skatinti vienodesnį tvarių sprendimų taikymą skirtingose valstybėse narėse ir kaimyninėse šalyse.

Tokiu būdu DiBluCa projektas prisideda ne tik prie konkrečių studijų programų atnaujinimo, bet ir prie ilgalaikio sisteminio pokyčio, kuriame aukštasis mokslas tampa aktyviu partneriu įgyvendinant Europos Sąjungos ekologinius, klimato ir tvarios plėtros tikslus.

Daugiau informacijos apie projektą, jo veiklas ir sukurtus rezultatus rasite oficialioje projekto svetainėje.

Pirmajame naujai išrinktos VDU Tarybos posėdyje – Tarybos pirmininkės rinkimas bei universiteto planų pristatymas

Gruodžio 11 d. įvyko pirmasis naujai išrinktos Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Tarybos posėdis. Jo pradžioje pareigas pradėję eiti nariai pasirašė VDU Tarybos nario įsipareigojimus. Balsavimu išrinkta Tarybos pirmininkė – ja tapo Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus vadovė dr. Virginija Vitkienė, Tarybos pirmininkės pavaduotoja – prof. dr. Daiva Vitkutė-Adžgauskienė.

Tarybos pirmininkė dr. Virginija Vitkienė

Šių metų spalį darbą pradėjusi VDU rektorė prof. dr. Ineta Dabašinskienė Tarybai pristatė savo komandos narius – prorektorių studijoms doc. dr. Rytį Pakrosnį, prorektorių mokslui ir inovacijoms dr. Rolandą Urboną, prorektorę strateginei plėtrai ir finansams prof. dr. Astridą Miceikienę, administracijos direktorių Joną Okunį, patarėją specialiems pavedimams doc. dr. Viktorą Bachmetjevą ir Rektorato biuro vadovę Rūtą Stepanovaitę.

VDU rektorė prof. dr. Ineta Dabašinskienė

Tarybai taip pat pristatytos VDU veiklos, susijusios su organizacijos strategijos įgyvendinimu ir rektorės kadencijos veiklos kryptimis. Naujoji rektorės komanda, kadenciją pradėjusi eiti prieš nepilnus tris mėnesius, kaip vieną svarbiausių pirminių darbų įvardijo diskusijų ir bendradarbiavimo su universiteto bendruomene užmezgimą.

Darbą pradėjo ir naujai suburtos darbo grupės – dirbančios su studentų patirties ir gerovės stiprinimu, taip pat mokslo vertinimo ir ekosistemos harmonizavimu bei kitos. „Mūsų universiteto mokslo ekosistemoje vis dar matome perteklinių ar išsibalansavusių elementų. Tarptautiniai ekspertai ne kartą minėjo, kad turime per daug prioritetinių sričių, trūksta aiškumo ir skaidrumo. Todėl pokytis reikalingas“, – teigė VDU rektorė.

Rektorė pabrėžė į pareigas atėjusi su tam tikra nuostata – skaidrinti procesus, tad akcentavo norą žinoti, kaip vyksta tam tikri procesai, ir juos tobulinti. „Manau, kad bendruomenė tikisi skaidrių sprendimų, ji turi matyti ir suprasti, kaip jie priimami“, – įsitikinusi prof. dr. Ineta Dabašinskienė.

Akcentuotas ir diskusijų apie tai, kaip turėtų būti atnaujinamos studijos, poreikis: „Studijų trukmė, formos ir studentų poreikiai keičiasi, todėl reikia platesnės diskusijos, kaip studijos turi atrodyti šiandien. Artes liberales – labai ryški mūsų tapatybės dalis, bet jai taip pat reikia naujo, aiškesnio apibrėžimo šios dienos realybėje“.

Kaip svarbios numatomos VDU veiklos kryptys įvardytos ir infrastruktūros stiprinimas, finansų valdymo gerinimas, kibernetinio saugumo užtikrinimas, procesų skaitmenizavimas ir akademinių miestelių plėtimas.

Į pirmąjį posėdį susirinkę Tarybos nariai pritarė rektorės išsakytam poreikiui rengti naują VDU strategiją. „Nors dabartinė universiteto strategija numatyta iki 2027 metų, matome, kad visi esminiai rodikliai jau viršyti. Todėl nėra prasmės laukti trejų metų – laikas rengti naują strategiją – ambicingesnę“, – kalbėjo profesorė, pridurdama, kad jos paruošimas užtruks maždaug apie metus.

Daugiau apie VDU Tarybą