Paramos akcija tiesia pagalbos ranką ukrainiečių vaikams netoli fronto linijos

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kviečia visuomenę palaikyti „Alex21“, nevyriausybinę organizaciją, kuri į sunkiai pasiekiamas vietas ukrainiečiams pristato reikalingas atsargas. Naujausia organizacijos akcija renka lėšas dovanoms ir būtiniausioms prekėms, kurios skirtos vaikams, gyvenantiems netoli fronto linijos.

„Informacija apie šią iniciatyvą VDU pasiekė per universiteto studentę Svetlaną Olegovą, vienos iš „Alex21“ įkūrėjų seserį. Lietuvė Svetlana, kurios mama kilusi iš Ukrainos, pasidalino savo vyresniosios sesers Lizos istorija. Netrukus po plataus masto karo pradžios, Liza išvyko į Lvivą evakuoti močiutės, tačiau ši galiausiai atsisakė išvykti. Tuomet Liza pasiliko Ukrainoje ir, praėjus trims mėnesiams, kartu su bendražygiais įkūrė „Alex21“, kuri nuo tada aktyviai teikia humanitarinę pagalbą“, – paaiškina Kateryna Horiunova, VDU veikiančio Mariupolio universiteto centro koordinatorė ir VDU „Transform4Europe“ projekto koordinatorė.

Kateryna Horiunova, VDU Mariupolio universiteto centro ir „Transform4Europe“ projekto koordinatorė

Nuo 2022-ųjų, „Alex21“ kasmet vykdo kalėdinę paramos akciją „Tapk Kalėdų seneliu“, skirtą dovanoms vaikams, kurie gyvena kaimuose ir miesteliuose netoli fronto. Skirtingai nei masinė pagalba, dovanos yra parenkamos individualiai, atsižvelgiant į vaiko amžių ir lytį, užtikrinant, kad kiekviena dovana yra asmeniška, prasminga ir skirta konkrečiam vaikui. Nors ši organizacija yra nedidelė, tačiau ji specializuojasi tame, kad pristato pagalbą į vietoves arti fronto, kurių daugelis kitų organizacijų vengia dėl didelės rizikos.

Ukrainoje įsikūrusi „Alex21“ komanda dirba visiško skaidrumo principu ir be tarpininkų, įsigydama daiktus ir pristatydama juos tiesiogiai tiems, kuriems jų reikia sunkiai pasiekiamose teritorijose prie fronto linijos. Teikiama pagalba apima viską nuo taktinių medicinos rinkinių ir turniketų iki maisto, išorinių baterijų ir termoaprangos, paramos civiliams, vaikams ir pabėgėliams.

„Alex21“ veikia daugiausia didelės rizikos zonose, dažnai 3–50 kilometrų atstumu nuo aktyvios fronto linijos, pasiekdama bendruomenes, patiriančias apšaudymus, neseniai išlaisvintus miestus, atokias gyvenvietes, taip pat vietos policijos padalinius, ugniagesių brigadas ir medicinos punktus, kurie negauna jokios kitos paramos. Organizacija bendradarbiauja su patikimais vietiniais partneriais, savanoriais ir civiliais, teikdama pirmenybę mažoms, kontroliuojamoms tiekimo grandinėms, tiesioginiam pagalbos perdavimui gavėjams, patikrintiems dokumentams, saugumui ir efektyvumui. Parama leidžia nupirkti, platinti ir saugiai pristatyti būtiniausius maisto produktus, medicinos, humanitarinės pagalbos priemones ir kitus reikalingus daiktus.

Vytauto Didžiojo universitetas teikia pagalbą ir paramą per Ukrainos centrą, kuris buvo įkurtas 2022 m. Lietuvos ir Ukrainos pirmųjų ponių Dianos Nausėdienės ir Olenos Zelenskos iniciatyva. Centras subūrė Ukrainos bendruomenę Lietuvoje, suteikdamas jai atvirą erdvę kultūrinei, edukacinei, bendruomeninei veiklai ir renginiams, pavyzdžiui, tarptautinėms konferencijoms. Centras tapo antraisiais ukrainiečių namais, kurie kiekvieną mėnesį pritraukia tūkstančius lankytojų ir siūlo šimtus įvairių veiklų.

Ištiesdamas pagalbos ranką Mariupolio valstybiniam universitetui (MVU), kuris dėl karo metu sugriautų pastatų buvo priverstas persikelti į Kyjivą, VDU atidarė MVU centrą ir sudarė sąlygas universitetui nuotoliniu būdu tęsti savo veiklą. Palaikydamas Ukrainą, kur vis dar tęsiasi elektros tiekimo sutrikimai, šiemet MVU centras įsirengė Kalėdų eglutę be lempučių, kuri vis tiek išlieka šviesi ir graži.

Plačiau apie „Alex21“

Akcija „Tapk Kalėdų seneliu“

Vyksta registracija į penktąją tarptautinę mokslinę konferenciją „Sustainable Bioeconomy Development 2026: Theory and Practice“

Kviečiame registruotis į penktąją tarptautinę mokslinę konferenciją „Sustainable Bioeconomy Development 2026: Theory and Practice“, kuri vyks nuotoliniu būdu 2026 m. gegužės 14 d.

Konferenciją organizuoja Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakultetas. Konferencijoje susirinks mokslininkai, praktikai ir politikos formuotojai, kad aptartų naujausias tendencijas, iššūkius ir galimybes kuriant tvarią ir žiedinę bioekonomiką. 2026 m. konferencijos diskusijos bus sutelktos į tokias pagrindines temas kaip:

politika, valdymas ir investicijos darniam bioekonomikos vystymuisi;
inovacijos, skirtos bioekonomikos sektorių konkurencingumui ir žiediškumui didinti;
bioekonomikos augimo strategijos ir žiediniai verslo modeliai;
darnios tiekimo grandinės bioekonomikoje;
darni žiedinė bioekonomika kaimo ir regionų kontekste.

Remiantis šiomis perspektyvomis, konferencija siekia skatinti tarpdisciplininį dialogą ir įkvėpti naujų idėjų, kaip plėtoti tvaresnę ir įtraukesnę bioekonomiką. Konferencija skirta socialiniams mokslams bioekonomikos srityje.

Svarbios datos:

2026 m. kovo 31 d. – registracijos terminas žodiniams ir stendiniams pranešimams (registruojantis būtina pateikti trumpą pranešimo santrauką – iki 100 žodžių)
2026 m. balandžio 10 d. – pranešimų priėmimo paskelbimas
2026 m. balandžio 22 d. – stendinių pranešimų pateikimo terminas
2026 m. gegužės 12 d. – registracijos terminas klausytojams
2026 m. gegužės 14 d. – nuotolinės konferencijos data

Daugiau informacijos

Registracija į konferenciją internetu vyksta iki 2026 m. kovo 31 d.

Tvaraus ir sumanaus kaimo vizija: susitelkusios bendruomenės kuria gyvybingą Lietuvą

Lapkričio 27 dieną Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) tapo mokslininkų, ūkininkų, verslo atstovų, bendruomenių lyderių bei viešojo sektoriaus specialistų, siekiančių kurti tvarią, gyvybingą ir sumanų Lietuvos kaimą, spiečiumi.

Regionus sėkmės keliu veda susitelkusios bendruomenės

12-ąjį kartą organizuota mokslinė-praktinė konferencija „Lietuvos kaimo vietovių konkurencingumo stiprinimas: įvairovė, atsparumas, sumanumas“ kvietė ieškoti bendrų sprendimų, kurti partnerystes ir dalintis tiek mokslo įžvalgomis, tiek gerąja praktika iš skirtingų regionų ir sektorių.

Konferencijoje sveikinimo žodį taręs VDU Žemės ūkio akademijos kancleris prof. dr. Vigilijus Jukna pažymėjo, kad šioje konferencijoje nagrinėjami itin svarbūs klausimai, susiję su kaimų gyvybingumo ir plėtros galimybėmis. „Lietuvoje apie 32 procentai žmonių gyvena kaimiškuose regionuose. Todėl siekiant pagyvinti regionus, itin svarbų vaidmenį atlieka aktyvios bendruomenės, kuriančios maisto sistemas, plėtojančios sumaniuosius kaimus ir generuojančios idėjas“, – sakė VDU Žemės ūkio akademijos kancleris prof. dr. V. Jukna ir konferencijos dalyviams linkėjo konstruktyvių ir produktyvių diskusijų.

VDU Žemės ūkio akademijos kancleris prof. dr. Vigilijus Jukna

Tradicijų ir inovacijų sinergija – tvariai kaimo ateičiai

Sveikindamas mokslinės-praktinės konferencijos dalyvius, VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. dr. Bernardas Vaznonis, pažymėjo – visi svajoja apie patrauklų, ekonomiškai gyvybingą kaimą su įdomiomis veiklomis, kurios leistų pritraukti arba susigrąžinti žmones bei investicijas. „To neįmanoma padaryti be kaimo bendruomenių lyderystės, senųjų tradicijų išsaugojimo, inovatyvių idėjų ir šiuolaikinių technologijų, kurios smelkiasi į visas gyvenimo sritis“, – sakė Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. dr. B. Vaznonis, pridūręs, kad šiandien kaimo reikšmė – nuolat didėjanti: tai ne tik maisto gamybos vieta, bet ir erdvė rekreacijai, psichologinei pusiausvyrai, kūrybai, sveikos gyvensenos, tautinės kultūros puoselėjimui ir vietos tapatybės išsaugojimui.

„Linkiu, kad konferencijoje gimtų idėjos, kurios ne tik papildys argumentus ar strategijas, tačiau taip pat taps realiais žingsniais kuriant tokią Lietuvą, kurioje kaimo vietovės yra stiprios, o vietos bendruomenės sumanios ir atspindinčios mūsų tautos gebėjimą būti atspariai, kūrybingai ir vieningai“, – pridūrė Bioekonomikos plėtros dekanas.

VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. dr. Bernardas Vaznonis

Žmogiškosios vertybės atveria bendrystės tiltus

VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto profesorė dr. Vilma Atkočiūnienė į konferencijos dalyvius kreipėsi Krysztof Czyžewski kūrinio „Mažasis pasaulio centras. Idėjų praktiko užrašai“ žodžiais, pastebėdama, kad kaimas yra mažasis pasaulio centras , o vietos gyventojai, kaip paribio žmonės primena ėjikus lynu: jie eina plonyte, įtampos kupina linija tarp gaivalų, kurie bemat juos sunaikintų, jeigu neišlaikytų pusiausvyros. Mažajam pasaulio centrui reikalingas autonomiškumas, tolerancija, supratimas, įvairovė ir pagarba praeičiai dėl ateities.

Renginyje aptartos įvairios ir ypač aktualios temos. Kaimo vietovių gyvybingumo stiprinimo priemonės, kurios padeda atliepti tikslą „Kad kaimas būtų gyvas“, taikomos mokantis visą gyvenimą, kuriant vietos maisto sistemas plėtojant trumpąsias maisto tiekimo grandines, kuriant ateities maisto ir naujają „slow/ smart“ mitybos kultūrą, diegiant socialines inovacijas, prisiimant atsakomybę už savo gyvenamąją vietovę, dalyvaujant Europos kaimo pakto veiklose ir užsiimant kūrybiška vietokūros praktika, stebėjimu, tarpkultūriniais mainais. Konferencijos pranešėjai didelį dėmesį skyrė įsitraukimo į kaimo vietovių pokyčių valdymą klausimams, kolektyvinio žinojimo, t.y. skirtingų vietos gyventojų žinojimų visumai, susiejamai bendrais ryšiais, kai taikomas komponavimo, gyvųjų organizacijų, įvairių verslo modelių plėtojimo ir socialinio verslumo ekosistemų gerinimo ir kiti inovatyvūs metodai.

Mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Lietuvos kaimo vietovių konkurencingumo stiprinimas: įvairovė, atsparumas, sumanumas“ pristatyta 13 žodinių ir 17 stendinių pranešimų, kurie atskleidė įvairiapusius kaimo vystymosi tyrimus, praktikas. Konferencijos pranešėjai dalyvius kvietė prisidėti prie pokyčių, apjungiant mokslo ir lokalias žinias, iniciatyvas ir bendruomeninę atsakomybę už savo gyvenamąją vietovę bei bendruomenę. Tai buvo ne tik galimybė mokytis vieniems iš kitų, bet ir įsitraukti į gyvą diskusiją apie kaimo vietovių konkurencingumo vystymą, tarpinstitucinės partnerystės ir socialinės įtraukties skatinimą, Leliūnų bendruomenę, kaip vietos tapatybės ir ženklokūros veidrodį, Kuršėnų šeimos namų socialines dirbtuves, gyvųjų laboratorijų patirtis skatinant inovacijas Lietuvos moterų ūkiuose ir, kaip pabrėžė Rasa Ilinauskaitė, asociacijos „Viva Sol“ valdybos pirmininkė ir Kaimo plėtros administravimo studijų programos magistrantė: „Mokykimės taip, lyg gyventume amžinai“.

Renginio metu taip pat vyko Kalėdinė mugė, kurioje pristatyti vietos maisto produktai, socialinių ir bendruomeninių verslų produktai, rankų darbo gaminiai, kalėdiniai atvirukai ir žaisliukai bei kiti artėjančių švenčių džiaugsmą kuriantys gaminiai. Konferencijos dalyviai turėjo galimybę išgirsti vietos gamintojų pristatymus, susipažinti su vietos gamintojų kūrybiškumu ir bendruomenių kultūra.

Konferencijos organizatorius: VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedra, Verslo ir socialinės partnerystės centro Socialinės partnerystės skyrius.

Konferencijos partneriai: Lietuvos kaimo bendruomeninių organizacijų sąjunga, Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga, Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija, Žemės ūkio agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, Rokiškio rajono savivaldybė.

Projektas Nr. LKT-PK-25-1-01066-PR001 „Komunikacijos priemonių įgyvendinimas, siekiant SP žinomumo, gerosios patirties sklaidos ir visuomenės įsitraukimo didinimo“ pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 strateginio plano techninės paramos veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“.

VDU ŽŪA magistrantė J. Jasaitytė nacionalinio aplinkosaugos egzamino kategorijoje „Ekspertai“ užėmė antrąją vietą

Spalio 24 dieną, Tarptautinės klimato kaitos savaitės metu, Žaliosios politikos institutas surengė Nacionalinį aplinkosaugos egzaminą, skirtą aplinkosaugos, tvarumo, žiedinės ekonomikos, atliekų tvarkymo žinių patikrinimui.

Egzamine dalyvavo moksleiviai, visuomenė ir ekspertai. Žinias egzamine tikrinosi ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto studentai, neabejingi klimato kaitos sprendinių paieškai tiek teoriniais, tiek praktiniais aspektais.

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto magistratūros studijų programos Ekologija ir klimato kaita II kurso studentė Jurgita Jasaitytė kategorijoje „Ekspertai“ Lietuvos mastu tapo antrosios vietos laureate.

VDU ŽŪA įgyvendina projektą „Avių virškinamojo trakto parazitų kontrolė siekiant sumažinti jų rezistentiškumą antihelmintinėms medžiagoms bei užtikrinant šių preparatų tvarų (neperteklinį) panaudojimą ūkyje“

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija įgyvendina projektą „Avių virškinamojo trakto parazitų kontrolė siekiant sumažinti jų rezistentiškumą antihelmintinėms medžiagoms bei užtikrinant šių preparatų tvarų (neperteklinį) panaudojimą ūkyje“ Nr. 22BV-KK-25 -1-02986-PR001, pateiktą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. Strateginio plano intervencinę priemonę „Europos inovacijų partnerystė žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje“.

Projekto tikslas – įdiegti inovatyvią individualaus antiparazitinio gydymo sistemą avininkystės ūkiuose, siekiant efektyviai mažinti vaistų naudojimą, gerinti gyvūnų sveikatingumą, didinti ūkių ekonominius rodiklius bei ekologinį tvarumą.

Projekto vertė: 199964.00 Eur

Paramos suma: 199964.00 Eur

Projekto trukmė: 2025 m. lapkričio mėn. – 2028 m. lapkričio mėn.

„Green Visionary Artistry“ Murcijoje: menas ir muzika suskambo kaip kvietimas į žalesnę ateitį

2025 m. lapkričio pabaigoje Ispanijos pietuose, saulėtoje Murcijoje, įvyko ketvirtasis Europos Sąjungos finansuojamo projekto „Green Visionary Artistry“ renginys „Rhythms of Murcia“. Šis susitikimas tapo savotišku kūrybiniu širdies dūžiu, sukvietusiu menininkus, muzikos kūrėjus, aplinkosaugos entuziastus ir bendruomenių atstovus iš visos Europos. Per kelias intensyvias dienas jie drauge ieškojo atsakymo į klausimą: kaip menas ir muzika gali tapti tiltu į tvaresnę, jautresnę ir sąmoningesnę ateitį? Ši iniciatyva – tai ne tik projektas, bet ir vizionieriškas bandymas pasitelkti kūrybą kaip aplinkosaugos švyturį, kviečiantį reflektuoti, veikti ir keisti.

Darbo paketo „Harmonies for Change and Musical Movements for Sustainability“ idėjos atskleidė gilesnį projekto pulsą: muzika čia tampa ne pramoga, o erdve, kurioje gimsta ekologiniai apmąstymai, nauji klausimai ir bendruomeninis ryšys. Įkvėpimo kupinos dirbtuvės, edukaciniai užsiėmimai ir performansai buvo orientuoti į vieną tikslą – paskatinti žmones ne tik suprasti, bet ir pajusti klimato kaitos problematiką, o savyje atrasti kūrybinę galią, galinčią tapti pokyčio sėkla.

Susitikimas prasidėjo oficialiu institucijų sveikinimu, po kurio dalyviai leidosi į kultūrinį maršrutą, vedantį nuo Palacio Episcopal iki Science Museo – tai leido artimiau susipažinti su miesto istorija ir mokslo paveldu. Po pietų El Huertanico laukė nauja patirtis – gastrobotanikos maršrutas „The Garden of the Senses“, atskleidęs, kaip augalų pasaulis gali tapti gastronomine pasaka ir priminti žmogaus ryšį su gamta. Kiekvienas patirtas skonis ir kiekviena istorija čia skambėjo kaip subtilus priminimas apie tvarumo kultūrą.

Trečioji diena tapo tikruoju renginio epicentru – Green Art Festival. Jardín Chino erdvė prisipildė muzikos, šokio ir meninių performansų, kuriuose dalyviai išryškino klimato kaitos temas, perteikdami jas tiek švelniais, tiek energingais kūrybiniais impulsais. Festivalis alsavo laisve, eksperimentais ir bendrumo pojūčiu. Čia muzika virto balsu be sienų, menas – pasakojimu be žodžių, o žmonės – vienas kitą atliepiančiu choru. Vidurdienio pietūs iš food trucks maisto vagonėlių suteikė neformalią pauzę, po kurios festivalio ritmas tęsėsi toliau, įtraukdamas žiūrovus ir atlikėjus į bendrą kūrybinę srovę.

Ateities vizijos

Murcijoje suskambėję muzikiniai ir meniniai ritmai išryškino svarbią tiesą: menas gali tapti ne tik veidrodžiu, atspindinčiu pasaulio problemas, bet ir kompasu, nukreipiančiu link pokyčių. Dalyviai išvyko su žinojimu, kad kiekviena melodija, kiekvienas kūrybinis gestas gali tapti tvarumo istorijos dalimi. Ateityje projektas sieks dar labiau įtraukti vietos bendruomenes, plėsti menininkų ir jaunimo tinklą bei kurti iniciatyvas, kurios įkvėptų ne tik mąstyti, bet ir veikti. Murcijoje gimusi kūrybinė energija taps fonine muzika kitoms projekto veikloms, o iš čia parsivežtos idėjos toliau skleis žalią, atsakingą, vizionierišką mintį Europos kultūriniame žemėlapyje.

Projekte dalyvauja partneriai iš visos Europos: „Creacia Association“, Ispanija; Menges savivaldybė, Slovėnija; Pilisborosjenő savivaldybė, Vengrija; Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva; „Fifty Fifty“, Graikija Sienos savivaldybė, Italija ir Athienou savivaldybė, Kipras.

Daugiau informacijos apie projektą „Green Visionary Artistry – A Tapestry of Environmental Expression“

Projekto vadovė Lietuvoje – doc. dr. Aistė Čapienė.

Mokslas – visuomenės ir kariuomenės labui: šviežias maistas ekstremaliomis sąlygomis

Kariniai konfliktai, ekstremalios sąlygos ir pažeidžiamos tiekimo grandinės vis dažniau verčia ieškoti naujų, tvarių būdų užtikrinti šviežio maisto prieinamumą. Kontroliuojamos aplinkos augalininkystės sistemos tampa svarbia inovacija. Kaip šios technologijos gali padėti kariams ir civiliams išlikti sveikiems, sumažinti logistikos rizikas ir sukurti atsparias, decentralizuotas maisto gamybos platformas net ten, kur tradicinė žemdirbystė neįmanoma?

Ekstremalių sąlygų metu – šviežio maisto užtikrinimas

Kontroliuojamos aplinkos augalininkystė padeda užtikrinti maisto saugą, mažina logistinį pažeidžiamumą ir gali remti dislokuotų karių ir civilių fizinę bei psichologinę sveikatą. „Pasaulyje šios sistemos gali veikti net kariniuose povandeniniuose laivuose, taikos palaikymo misijose ir stichinių nelaimių zonose“, – pažymi VDU ŽŪA Bioekonomikos tyrimų instituto direktoriaus pavaduotoja, Agronomijos fakulteto doc. dr. Viktorija Vaštakaitė-Kairienė. Šiltnamiai, vertikalieji ūkiai ir auginimo sistemos konteineriuose užtikrinti patikimą, vietinį ir prognozuojamą šviežių maisto produktų tiekimą.

Maisto tiekimo grandinė yra lengvai pažeidžiama, ypač greitai gendančių maisto produktų atveju, bet to išvengiama įrengiant modulines kontroliuojamos aplinkos augalininkystės sistemas vietoje arba netoliese. Pasak mokslininkės, tai sumažina konvojų, turinčių vežti šviežius maisto produktus per pavojingas teritorijas, skaičių. Tuo pačiu mažėja atakų rizika, logistika tampa efektyvesnė bei saugesnė. „Tokiose vietose izoliuotos konstrukcijos su dirbtiniu apšvietimu ir klimato kontrole vis tiek gali veikti ir reguliariai duoti derlių. Šiuolaikinėms ginkluotosioms pajėgoms, kurios logistiką laiko strategine, bet silpna grandimi, galimybė „auginti ten, kur vartojama“ yra labai prasminga.

Šviežias maistas – naudingesnis nei negendantys daviniai

Kontroliuojamos aplinkos augalininkystės sistemose užaugintos daržovės yra aukštos maistinės vertės. Kariai geriau atlieka savo užduotis, kai nuolat gauna šviežią maistą, kuris užtikrina mikroelementų įsisavinimą, palaiko žarnyno sveikatą, imuninę sistemą ir padeda atsigauti po fizinio bei psichologinio streso. Mokslininkės teigimu, kai kurios šalys gynybos institucijose jau pripažino, kad net karių ir jų šeimų tarpe pasitaiko maisto nepritekliaus, ir pradėjo vertinti maisto saugą kaip svarbią personalo gerovės dalį. Šiose sistemose užauginama labiausiai sveikatai naudinga produkcija (lapinės daržovės, pomidorai ir net bulvės), kurią sunkiausia reguliariai pristatyti į nutolusias teritorijas. „Šviežio, kokybiško maisto prieinamumas taip pat turi didelę psichologinę reikšmę, palyginti su vien tik ilgai negendančių davinių vartojimu“, – pastebi mokslininkė.

Valstybės mastu šios augalininkystės sistemos gali būti laikomos pilietinės gynybos ir strateginio atsparumo dalimi. Vidaus patalpose vykdoma maisto gamyba yra mažiau pažeidžiama sausros, potvynių, audrų ir tam tikrų sabotažo ar trikdymo formų. Kai dalis šalies žemės ūkio perkeliama į apsaugotas struktūras, visos maisto sistemos priklausomybė nuo palankių orų ar nepažeistos kaimo infrastruktūros sumažėja. „Be to, sistemos gali būti integruotos ir į urbanistinę aplinką – ant stogų, pastatų viduje, požeminėse erdvėse ar pramoniniuose rajonuose, naudojant perteklinę šilumą ir atsinaujinančią energiją. Taip galima gauti maistą arti vartotojų, įskaitant tankiai apgyvendintus miestus, kurie krizės metu gali būti pažeisti. Kraštutiniais atvejais sistemos galėtų būti įrengtos sustiprintuose bunkerių ar tunelių kompleksuose, kad būtų užtikrintas pagrindinis šviežių produktų tiekimas“, – teigia doc. dr. V. Vaštakaitė-Kairienė.

Ši logika nėra nauja. Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų metu vyriausybės skatino „pergalės sodus“ ar „maisto sodus gynybai“, siekdamos sumažinti spaudimą nacionalinėms maisto sistemoms, atlaisvinti pramoninio masto gamybą frontui ir palaikyti žmonių sveikatą. Kontroliuojamos aplinkos daržininkystės sistemos iš esmės yra aukštųjų technologijų šios pačios idėjos tęsinys: vietinė, decentralizuota maisto gamyba kaip buferis nuo karo sukeltų sutrikimų.

VDU ŽŪA Bioekonomikos tyrimų instituto direktoriaus pavaduotoja, Agronomijos fakulteto docentė dr. Viktorija Vaštakaitė-Kairienė

Sprendimai kariuomenės ir visuomenės gerovei

Vienas iš pagrindinių praktinių šiuolaikinių augalininkystės sistemų pranašumų yra mobilumas. Daugelis sistemų yra modulinės ir įrengiamos jūriniuose konteineriuose ar surenkamuose moduliuose. Tokie konteineriniai ūkiai turi hidroponines ar aeroponines sistemas, LED apšvietimą ir pilną klimato kontrolę; juos galima vežti vilkikais, traukiniais ar laivais ir greitai dislokuoti reikiamoje vietoje. Automatizuoti vertikalieji ūkiai su pažangiomis valdymo sistemomis ir, kai kuriais atvejais robotika, dar labiau sumažina darbo sąnaudas. Gynybos ir humanitarinėms operacijoms tai reiškia, kad po stichinių nelaimių ar konfliktų zonose galima dislokuoti mobiliuosius ūkius, kurie stabilizuoja maisto tiekimą tiek kariams, tiek civiliams. Uždarant ar perkeliant karines bazes tie patys įrenginiai gali būti perkelti, o ne paliekami.

„Be maisto tiekimo ir logistikos, kontroliuojamų aplinkos sąlygų žemdirbystė teikia ir svarbių psichologinių bei reabilitacinių naudų. Žemės ūkio veikla – daržininkystė dideliuose plėveliniuose šiltnamiuose, stiklo šiltnamiuose ar konteineriuose – naudojama veteranų reabilitacijos programose, nes padeda atkurti rutiną, užtikrina fizinį aktyvumą ir suteikia prasmingos veiklos. Net ir mažo masto augalų auginimas gali padėti mažinti stresą ir gerinti psichinę sveikatą. Misijų metu mažas sodas ar tokia sistema, kur kariai gali auginti žoleles ar daržoves, sukuria normalumo jausmą – panašų į tą, kurį istoriniuose „pergalės soduose“ patirdavo civiliai“, – kalba mokslininkė.

Kontroliuojamos aplinkos augalininkystės sistemos taip pat atlieka svarbios tyrimų platformos vaidmenį. Ji leidžia mokslininkams labai kontroliuojamomis sąlygomis analizuoti augalų reakcijas į skirtingus šviesos spektrus, trąšų režimus ir aplinkos stresą. Mokslininkės teigimu, šios žinios prisideda prie atsparesnių veislių kūrimo ir „klimato receptų“, optimizuojančių derlių, kokybę ir maistinę vertę kontroliuojamose sąlygose, rengimo. „Be to, sistemose gali būti naudojamos auginti augalus, turtingus tam tikrų vaistinių medžiagų, ir taip remti medicininių priemonių tiekimą dislokuotoms pajėgoms“, – pažymi doc. dr. V. Vaštakaitė-Kairienė.

Tvarios augalininkystės ateitis: mažiau išteklių, daugiau vertės

Tačiau kontroliuojamos aplinkos augalininkystės sistemos nėra universali išeitis. Pagrindiniai jos apribojimai – didelės energijos sąnaudos, didelės investicijos ir techninis sudėtingumas. LED apšvietimas, siurbliai, jutikliai ir klimato kontrolės sistemos reikalauja didelio ir patikimo elektros energijos kiekio.

„Situacijose, kai nutrūksta elektros tiekimas ar trūksta kuro, sistemos gali labai greitai nebefunkcionuoti, nebent naudojami atsinaujinantys energijos šaltiniai, energijos kaupimo sistemos. Pradinės investicijos yra didelės, ir ne kiekviena valstybė ar kariuomenė gali sau leisti plačiai diegti tokias sistemas; be to, reikia tinkamai apmokytų specialistų joms eksploatuoti ir prižiūrėti. Be viso to, dabartinės technologijos ekonomiškai labiausiai pritaikytos didesnę pridėtinę vertę turintiems augalams – lapinėms daržovėms, žolelėms, uogoms, pomidorams – o ne pagrindiniams žemės ūkio augalams, tokiems kaip kviečiai. Todėl šių sistemų naudojimą reikėtų suprasti kaip strateginį priedą, didinantį atsparumą ir lankstumą, o ne kaip visišką tradicinės žemdirbystės pakeitimą“, – pažymi mokslininkė.

Šiuo metu VDU Žemės ūkio akademijoje vykdomi tyrimai, kurių metu siekiama gauti aukštos maistinės vertės augalinę produkciją su minimaliais energijos, vandens ir trąšų kiekiais. „Mums svarbu, kad užauginta produkcija būtų ne tik maistinga, bet ir ilgai negestų. Taip pat, mineralines trąšas siekiame pakeisti organinėmis, kad didėtų maisto sauga, naudoti surinktą lietaus vandenį, kad mažėtų priklausomybė nuo išteklių. Ateityje planuojame kurti naujas būtent šioms sistemos pritaikytas daržovių veisles“, – sako doc. dr. V. Vaštakaitė-Kairienė.

„Village Verve“ Italijoje: moterys – klimato ir darnaus vystymosi priešakyje

Lapkričio pabaigoje projekto partneriai susitiko Avoloje ir Sirakūzuose, Italijoje, įgyvendinant ES programos „CERV – Piliečiai, Lygybė, Teisės ir Vertybės“ finansuojamą tarptautinį projektą „Village Verve: Women at the Forefront of Climate and Development“. Susitikimą organizavo Associazione Culturale Usamborgia, subūrusi dalyvius iš įvairių Europos šalių keturioms dienoms intensyvaus mokymosi, kultūrinių patyrimų, kūrybinių veiklų ir tarpkultūrinio dialogo.

Paveldo pažinimas ir klimato kaitos refleksijos

Atvykus į Notą, projekto dalyvius šiltai pasitiko miesto tarybos atstovai Museo Civico Archeologico di Noto. Jaunieji miesto gidai pristatė Noto kultūrinį bei ekologinį paveldą, akcentuodami vietos istorijos ir gamtos trapumą klimato kaitos akivaizdoje. Vizito metu projekto dalyviai įsitraukė į Klimato kaitos vaizdo įrašų iššūkį, kurio metu kūrė trumpus teminius filmukus, atspindinčius aplinkosaugos iššūkius ir bendruomenių atsakomybę juos sprendžiant.

Popietė tęsėsi Avoloje, kur vietos savivaldos atstovai pasveikino atvykusius ir pakvietė į interaktyvią diskusiją „Voices for Change“. Čia dalyviai dalijosi mintimis apie klimato veiksmų svarbą, moterų vaidmenį inicijuojant pokyčius ir vietos bendruomenių įtraukimą į tvarių sprendimų paieškas. Vėliau vyko sukurtų vaizdo įrašų peržiūra ir refleksija bei tinklaveikos sesija, suteikusi galimybę megzti ryšius su vietos organizacijomis bei aktyvistais.

Meninės dirbtuvės ir kūrybinis dialogas

Kita diena buvo skirta kūrybai ir saviraiškai Siracusa Ceramiche dirbtuvėse. Dalyviai susipažino su tradiciniu Sicilijos menu, ypatingą dėmesį skiriant kaimo moterų atvaizdavimui meno istorijoje ir šiuolaikinėje kultūroje. Keturių veiklų ciklas – molio lipdyba, tapyba, istorijų ir mitų interpretacijos bei individualių keramikos plytelių dekoravimas – paskatino savirefleksiją apie moterų patirtis, tapatybę ir jų vaidmenį klimato kaitos diskurse.

Vakare Monastero del Ritiro vyko įtraukus teatro pasirodymas „Her Voice, Our Earth“, sukurtas Skené Theatre Association, kuriame su profesionaliais aktoriais vaidino ir visi projekto dalyviai. Spektaklis simboliškai sujungė mitologinius moters paveikslus, šiuolaikinius klimato iššūkius ir bendruomenių atsparumo temą, palikdamas dalyviams stiprų emocinį ir intelektinį įspūdį.

Apibendrinimas ir ateities perspektyvos

Italijoje vykęs susitikimas dar kartą patvirtino, kad aktyvus moterų įsitraukimas į klimato politiką ir bendruomeninius sprendimus daro reikšmingą poveikį tiek vietos, tiek tarptautiniu mastu. Kūrybinės ir edukacinės veiklos, kultūriniai mainai ir atviri dialogai padėjo sustiprinti partnerių bendrystę bei išryškino skirtingų šalių patirtis klimato kaitos kontekste.

Ateityje projektas „Village Verve“ sieks dar labiau skatinti lyderystę, įtraukti bendruomenes į tvarumo iniciatyvas ir kurti ilgalaikius sprendimus, paremtus lyčių lygybės ir klimato teisingumo principais. Tarptautinis bendradarbiavimas, užsimezgęs projekto metu, taps tvirtu pagrindu naujoms iniciatyvoms ir bendrai Europos vizijai – atspariai, tvariai ir įtraukioms bendruomenėms.

Projektą „Village Verve“ finansuoja Europos Sąjunga. Jame dalyvauja partneriai iš Ispanijos, Slovėnijos, Latvijos, Lietuvos, Italijos, Portugalijos, Rumunijos ir Kipro.

Projekto vadovė Lietuvoje – doc. dr. Aistė Čapienė.

Straipsnių rinkinys „Lietuvos kaimo vietovių konkurencingumo stiprinimas: geroji patirtis“

Išleistas 11-osios mokslinės-praktinės konferencijos „Lietuvos kaimo vietovių konkurencingumo stiprinimas: įvairovė, atsparumas, gerovė“ straipsnių rinkinys „Lietuvos kaimo vietovių konkurencingumo stiprinimas: geroji patirtis“.

Šis kasmetinis Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) leidinys apjungia mokslinius tyrimus ir praktinės patirties pavyzdžius, skirtus Lietuvos kaimo vietovių konkurencingumui stiprinti, pabrėžiant įvairovės, atsparumo ir gerovės vertybines nuostatas. Straipsniuose pabrėžiama, kad kaimo vietovių konkurencingumo stiprinimas yra itin svarbus, nes jis prisideda prie kompleksinio kaimiškų vietovių atsinaujinimo, skatina vietines iniciatyvas, bendruomeniškumą, verslumą ir inovacijas, kurdamas palankią terpę darniam ekonominiam, socialiniam ir aplinkosauginiam vystymuisi.

Integruoti projektai ir kompleksinės priemonės bei veiksmai padeda tobulinti vietos veikėjų kompetencijas, padeda stiprinti kaimiškų vietovių atsparumą krizinėms situacijoms ir užtikrina ilgalaikę gerovę, derinančią ekonominius tikslus su socialine atsakomybe bei gamtos išsaugojimu. Straipsnių rinkinyje apžvelgiamos tokios temos kaip naujoviški ūkininkų bendradarbiavimo modeliai (pavyzdžiui, „ūkininkas-ūkininkui“), suinteresuotųjų šalių įtraukimas į teminių kaimų vystymą, vietos maisto sistemų kūrimas ir trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtra, sveikata ir tvarumu grįsto gyvenimo stiliaus (LOHAS) įtaka vartotojų elgsenai, bei žmogiškojo potencialo svarba kaimiškųjų savivaldybių finansiniams ištekliams generuoti.

Antra leidinio dalis skirta gerosios patirties pavyzdžiams apie sėkmingus bendruomeninius verslus (įskaitant socialinį verslą), socialinės infrastruktūros, kultūrinio paveldo išsaugojimą, aplinkosaugos iniciatyvas bei lėtojo turizmo plėtojimą kaimiškose vietovėse.

VDU bendruomenė kviečiama susipažinti su šiuo 2025 m. išleistu leidiniu

Leidinys parengtas įgyvendinant projektą „Įtraukių komunikacijos priemonių įgyvendinimas Lietuvoje“ Nr. LKT-PK-24-1-03252-PR001 pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano techninės paramos veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“ (Renginių komunikacijos priemonės).

Logistikos ir prekybos viktorinoje moksleiviai išbandė savo žinias ir komandinius gebėjimus

Gruodžio 4 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakultete, Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedroje, vyko kasmetinė 11–12 klasių moksleiviams skirta Logistikos ir prekybos viktorina „Kaip parsigabenmti vienaragį?“.

Šiais metais renginyje dalyvavo net 12 komandų iš Kauno Maironio universitetinės gimnazijos, Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos, VDU „Rasos“ gimnazijos, KTU gimnazijos, VDU Šakių „Žiburio“ gimnazijos ir VDU Ugnės Karvelis gimnazijos. Dalyviams buvo pateikti įvairūs vaizdiniai, garsiniai bei interaktyvūs klausimai, atskleidžiantys logistikos ir prekybos sektoriaus ypatumus bei praktines situacijas, reikalaujančias kūrybiško ir greito mąstymo. Viktorinos metu komandos turėjo galimybę išbandyti strateginio planavimo, informacijos analizės ir komandinio darbo įgūdžius. Prie renginio prisidėję socialiniai partneriai – UAB „OHO group“, UAB „Hegelmann Logistics“, MB „Ratai visiems“, UAB „Baltoptik“ (Fielmann), Oral-B prekės ženklas, atstovaujamas UAB „SANITEX“, ir MB „City event“ – pasirūpino gausiais prizais, o po renginio visų dalyvių laukė skani staigmena.

Po įtemptos kovos paaiškėjo viktorinos nugalėtojai: I vietą iškovojo Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos komanda „Nieko nežinom“, II vietą pelnė VDU „Rasos“ gimnazijos komanda „Banginiai“, o III vieta atiteko Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos komandai „Alikornai“. Visi dalyviai buvo apdovanoti rėmėjų dovanomis, o pats renginys tapo puikia proga moksleiviams ne tik pasivaržyti, bet ir susipažinti su logistikos bei prekybos sektoriumi iš arčiau.