Venecijos bienalės Lietuvos paviljono simpoziume „ArciTreeTecture“ dalyvavusios VDU ŽŪA studentės: įgytos žinios ir patirtis – neįkainojamas indėlis į profesinį augimą

Rugsėjo 22–27 d. vykusiame Venecijos architektūros bienalės Lietuvos paviljono organizuotame simpoziume dalyvavo dvi Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) studijų programos Kraštovaizdžio dizainas trečio kurso studentės Aina Bijanskaitė ir Emilija Sviderskytė.

Šių metų Lietuvos paviljono tema – „ArciTreeTecture“ – orientuota į architektūros ir gamtos sintezę bei tvarių sprendimų paieškas tiek techniniu, tiek socialiniu požiūriu. Šios temos kryptimi studentės dirbo jau nuo praėjusių metų, dalyvaudamos atviroje laboratorijoje ir bendradarbiaudamos su VDU Menų fakultetu.

Gegužės pabaigoje Prancūzijoje, Saint-Étienne mieste, vykusios „Transform4Europe“ (T4EU) mobilumo savaitės metu buvo plėtojami dar anksčiau pradėti projektai. Studentės dirbo tarptautinėse tarpdisciplininėse grupėse, kuriose gilino idėjas, vėliau pristatytas Venecijoje.

A. Bijanskaitės grupė analizavo elektronikos atliekų sudėtį – nuo medžiagų išgavimo iki jų likimo po naudojimo. Pabrėžta, kad visos šios medžiagos yra kilusios iš gamtos, tačiau sugrįžta į ją nebe pirminėmis formomis ar vietovėmis. Galutinis dirbtuvių rezultatas – gyvybės medis iš sukomponuotų elektronikos atliekų.

E. Sviderskytės grupė nagrinėjo miestų ir gamtos santykį. Studentės ieškojo ryšių tarp žmogaus ir jį supančios aplinkos, tyrinėjo, kaip urbanistinė aplinka galėtų savyje talpinti kuo daugiau biologinės įvairovės – esminės sveikos ekosistemos sąlygos. Projektas iškėlė „monumento gamtai“ koncepciją – interaktyvų sprendimą, leidžiantį žmonėms miestuose artimiau pažinti ir „prisijaukinti“ gamtą. Dirbtuvėse sukurtos suįrančios statulėlės – dekoratyvi, organinė trąša dirvožemiui.

Simpoziume pranešimus skaitė studentai iš Lietuvos universitetų, „Transform4Europe“ aljanso nariai, taip pat dalyviai iš Triesto, Venecijos, Primorskos universitetų bei kiti svečiai. Visa savaitė buvo kupina kūrybinio tyrinėjimo ir diskusijų. Buvo aptartas platus temų spektras – nuo tvarių medžiagų pasirinkimo architektūros ir dizaino projektuose iki erdvinių sprendimų, kurie tenkina žmogaus poreikius, bet neužgožia gamtos.

Ypatingas dėmesys skirtas „daugiau nei žmogaus“ (angl. More-Than-Human) perspektyvai dizaine. Šią temą nagrinėjo Bert De Roo ir Giliam Antonie Ganzevles, o V. Adomavičiūtė skaitė paskaitą apie kanapių betono (Hempcrete) panaudojimą statyboje – medžiagą, kuri gamybos metu ne tik neteršia, bet ir padeda sekvestruoti CO₂ bei pasižymi puikiomis garso izoliacijos savybėmis.

Švedų architektas Carl Backstrand savo pranešime apie visuomeninių pastatų statybą iš medžio modulių pabrėžė kraštovaizdžio dizainerių svarbą šiuolaikinės architektūros kontekste, akcentuodamas, kad gyvos gamtos elementai formuoja ne tik pastato išorinį vaizdą, bet ir pro langų atveriamus žvilgsnius daro įtaką interjerui. Kalbėdamas jis pateikė „White Architecture“ studijos kurtą vėžio centro projektą, kuriame sąmoningas gamtos įtraukimas tampa ne tik estetikos dalimi, bet ir svarbiu pacientų gijimo proceso veiksniu.

„Esame labai dėkingos VDU Menų fakultetui ir VDU ŽŪA Agronomijos fakultetui už suteiktą galimybę dalyvauti šiame reikšmingame projekte. Įgytos žinios, patirtis ir tarptautinis kontekstas – tai neįkainojamas indėlis į mūsų profesinį augimą. Tikimės ir stengsimės, kad bendradarbiavimas tęstųsi, ir kviečiame kitus studentus aktyviai įsitraukti į projektus, renginius bei drąsiai siūlyti savo idėjas ateities iniciatyvoms“, – sako studentės.

Daugiau informacijos apie simpoziumą

Žolinių pašarų gamybos optimizavimas pienininkystės ūkiuose: tvarumo ir konkurencingumo kelias

Šiuo metu daugelyje pieno ūkių pasigaminama per mažai baltymingų, aukštos energetinės vertės žolinių pašarų. Pagrindą dažnai sudaro kukurūzų silosas, kuris, nors ir kaloringas, yra rūgštus ir stokoja baltymų. Šį deficitą ūkininkai kompensuoja pirkdami brangius baltyminius priedus, dažniausiai importuotus iš kitų žemynų, pavyzdžiui, sojų rupinius. Dėl to auga pieno gamybos savikaina, blogėja karvių sveikatingumas, mažėja ūkių pajamingumas ir konkurencingumas.

Projektas siekia pakeisti situaciją, sukuriant priemonių kompleksą, leidžiantį ūkininkams, atsižvelgiant į dirbamų laukų derlingumą, reljefą bei drėgmės kiekį, parinkti optimalius žolinių augalų mišinius ir stebėti augalų vegetaciją, kad derlius būtų nuimamas tinkamiausiu laiku ir pašaruose išsaugomas maksimalus maistinių medžiagų kiekis.

Žoliniai augalai yra nepakeičiamas gyvulininkystės elementas. Jie užtikrina tiek pieno kiekį, tiek kokybę, taip pat daro didelį poveikį aplinkai ir klimatui. Jeigu žoliniuose mišiniuose bent 40 proc. sudaro ankštiniai augalai, pieno baltymingumas gali padidėti iki 20 proc. Be to, žoliniai pašarai turi daug skaidulų, kurios būtinos atrajotojų prieskrandžių veiklai, lemia pieno riebumą, baltymų kiekį, gerina skonį ir kvapą. Aukštos kokybės pašarų naudojimas mažina ūkių priklausomybę nuo brangių kombinuotųjų pašarų, o natūralūs augalai turi aukštesnę maistinę vertę. Mokslininkų paskaičiavimu, pasitelkus itin kokybiškus žolinius pašarus, galima primelžti daugiau kaip 8000 litrų pieno per metus iš vienos karvės net nenaudojant kombinuotųjų pašarų. Tokia praktika užtikrina ne tik didesnį produktyvumą, bet ir mažesnes išlaidas.

Lietuvos pieno ūkių asociacija vykdo projektą „Žolinių pašarų gamybos optimizavimas pienininkystės ūkiuose, panaudojant inovatyvias technologijas“ (paramos sutartis Nr. 22BV-KE-24-1-05902-PR001), vykdomas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Europos inovacijų partnerystė žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje“. Jo pagrindinis tikslas – didinti žemės ūkio konkurencingumą, diegiant pažangias technologijas ir inovacijas, o specialusis tikslas – paskatinti ūkininkus sparčiau taikyti mokslo naujoves, taip kuriant tvarų, konkurencingą ūkį ir gerinant gyvenimo kokybę kaime. Projekte dalyvauja 10 atrinktų pieno ūkių, bendradarbiaujančių su „Žemaitijos pienu“.

Projekte ypatingas dėmesys skiriamas inovacijoms. Jį įgyvendinant, pasitelkiamos palydovinės stebėsenos technologijos, leidžiančios nuolat vertinti augalų vegetacijos būklę, nustatyti žaliosios biomasės kiekį, azoto koncentraciją pasėliuose ir optimalų žolinių augalų pjovimo laiką. Dirbtinio intelekto pagrindu veikiantys sprendimai padeda apdoroti surinktus duomenis ir pateikti tikslias rekomendacijas ūkininkams. Visa tai užtikrina, kad pašarų gamyba būtų nepertraukiamai stebima, o vertingiausios maistinės medžiagos nebūtų prarandamos. Dirvožemio ir pašarų cheminės analizės atliekamos sertifikuotose laboratorijose, pasitelkiant tiek tradicinius, tiek pažangius metodus. Tokios technologijos leidžia sumažinti gamybos sąnaudas, sutaupyti laiko ir kuro, išvengti netikslingų darbų bei užtikrinti aukščiausios kokybės žolinių pašarų ruošimą.

Projekto pareiškėjas – Lietuvos pieno ūkių asociacija, jungianti gaminančius, perdirbančius ir realizuojančius pieną juridinius bei fizinius asmenis.

Projekto partneriai – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkai ir konsultantai bei „Žemaitijos pienas“. Siekiant užtikrinti reprezentatyvius tyrimų rezultatus, projektui atrinkta 10 ūkių, o bendra tiriamų laukų apimtis sudaro 150 ha. Visi projekto dalyviai bendradarbiauja, dalijasi patirtimi, taiko naujausias technologijas ir siekia bendro rezultato – efektyvesnės bei pigesnės žolinių pašarų gamybos.

Įgyvendinus šį projektą, laukiamas ryškus poveikis kelioms suinteresuotoms grupėms. Ūkininkai gaus patikimas priemones sumažinti priklausomybę nuo brangių importinių baltymų, padidinti produktyvumą ir pelningumą, kartu užtikrindami sveikesnius galvijus. „Žemaitijos pienas“ galės supirkti kokybiškesnį pieną, tinkamą aukštos pridėtinės vertės produktams gaminti, o vartotojai gaus maistingesnius ir sveikesnius produktus su didesniu vitaminų, mineralinių medžiagų bei aukštos kokybės riebalų kiekiu. Tokiu būdu projektas tampa svarbia inovacine investicija į pienininkystės ateitį, užtikrinančia tvarią gamybą, konkurencingumą tarptautinėje rinkoje ir geresnę gyvenimo kokybę kaime.

Kviečiame moksleivius leistis į smagią kelionę po universiteto miestelį: „Nuotykių kodas: maisto studijos universitete“

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Agronomijos fakultetas turi pasiūlymą moksleiviams! 10-12 kl. moksleivius kviečiame leistis į smagią kelionę po universiteto miestelį „Nuotykių kodas: maisto studijos universitete“.

Suraskite pažymėtas vietas, atlikite iššūkių kupinas užduotis ir patirkite atradimų džiaugsmą. Tai ne tik pramoga, bet ir galimybė pažinti VDU Žemės ūkio akademijos erdves ir atrasti studijų programą „Maisto kokybė ir sauga“. Ar priimsite iššūkį?

BŪTINA IŠANKSTINĖ REGISTRACIJA iki gruodžio 2 d.

Mokinių skaičius: iki 4 mokinių iš vienos mokyklos; viso iki 16 mokinių (4 komandos).
Data: Gruodžio 9 d. (antradienis)
Laikas: 10.00-12.00 val.
Vieta: VDU Žemės ūkio akademijoje (Studentų g. 11- 2 aukšto fojė, Akademija, Kauno r.)

SVARBU! Mokiniai turi turėti mobiliuosius telefonus.

Kelionę po universitetą organizuoja VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedra.

Kontaktai:
Austėja Švereikaitė
austeja.svereikaite@vdu.lt
+370 623 46715

Renginyje „ZUMBA NIGHT“ – galimybė pasinerti į energingą ritmą ir pasisemti pozityvios energijos!

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) bendruomenė kviečiama į rudens sezono renginį „ZUMBA NIGHT“, kuris spalio 23 d. (ketvirtadienį) vyks VDU Prezidento Valdo Adamkaus sporto centre (Studentų g. 9A, Akademija).

Renginio metu dalyviai turės galimybę pasinerti į energingą zumba ritmą, patirti judesio džiaugsmą ir sustiprinti fizinę bei emocinę savijautą. Užsiėmimą ves profesionali zumba instruktorė, VDU sporto centro trenerė Indrė Piličiauskaitė, užtikrinsianti smagią ir įtraukiančią atmosferą.

REGISTRACIJA

Renginio programa:

18:15 val. – durų atidarymas

19:00 val. – zumba treniruotės pradžia

20:00 val. – renginio pabaiga

Renginys atviras visiems bendruomenės nariams bei svečiams, nepriklausomai nuo fizinio pasirengimo lygio.

Kviečiame prisijungti, aktyviai praleisti vakarą ir pasisemti pozityvios energijos!

Skirtingos lyties stumbrų dvyniai Dzūkijoje – pirmasis toks atvejis Europoje

Lietuva tapo unikalios stumbrų istorijos dalimi. 2024 m. gegužę Dzūkijos nacionalinio parko Stegalių stumbrų aptvare pasaulį išvydo du ypatingi jaunikliai – patinas Dzvynys ir patelė Dzvynė – pirmieji skirtingos lyties dvyniai Europos stumbrų istorijoje, užregistruoti Europos stumbrų kilmės knygoje (EBPB – European Bison Pedigree Book). Tai pirmasis atvejis stumbrų stebėjimo istorijoje, kuomet gimę skirtingos lyties stumbrų dvyniai išgyveno ir, sustiprėję, specialistų prižiūrimi, buvo paleisti gyventi į laisvę. Ši istorija – ne tik įspūdingas gamtos įvykis, bet ir tarptautinio mokslinio bei praktinio bendradarbiavimo rezultatas.

Retas reiškinys gamtoje: stumbrų dvyniai ir jų istorijos

„Stumbrų dvynių gimimas – itin retas reiškinys net pasauliniu mastu. Per visą šiuolaikinę rūšies stebėjimo istoriją jų buvo vos keletas. Dar 1945-aisiais Pščynos miškuose Lenkijoje gimė negyvos dvynės patelės. 1960 m. Sierpuchove, tuometinėje SSRS, gimė du patinai – vienas išgyveno vos metus, kitas – dvejus. 1984-ieji „atnešė“ net du dvynių atvejus: Krokuvos zoologijos sode gimė du patinukai, deja, abu nugaišo po kelių mėnesių, o tuo pat metu Vokietijoje, Damerower Werder veislyne, gimė dvyniai, iš kurių vienas nugaišo greitai, tačiau kitas išgyveno net devyniolika metų ir paliko gausią palikuonių liniją“, – pasakoja VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Medžioklėtyros laboratorijos vadovas dr. Artūras Kibiša.

2010 m. dvynės gimė Topolčiankų veisimo centre Slovakijoje, tačiau motina rūpinosi tik viena, o kita buvo maitinama dirbtinai. Deja, abi žuvo vos po kelių mėnesių. „Pirmasis tikrai sėkmingas dvynių užauginimo atvejis fiksuotas 2012-aisiais Švedijoje, Eriksbergo veislyne, kur viena patelė atsivedė dvi stiprias pateles. Jos abi sėkmingai augo – viena, vardu Envild, gyveno devynerius metus ir atsivedė tris jauniklius, o kita – vardu Envacker – vis dar gyva ir yra penkių jauniklių motina. 2019 m. Minsko zoologijos sode Baltarusijoje gimė du patinai Buša ir Bujaša, kurie po metų buvo perkelti į Bobovičių veisimo centrą. Bujaša nugaišo 2024 m., o Buša šiuo metu yra laikomas Volgotnoje.

„Dzvynio ir Dzvynės gimimas – pirmas atvejis, kai stumbrų dvyniai buvo skirtingos lyties, o dar svarbiau – jų genealogijoje susijungia net kelios šalys. Dzvynio tėvas – patinas Dunst II, kilęs iš Vokietijos zoologijos sodo ir turintis aukštos genetinės vertės kilmę (pedigree No. 14137). 2023 m., vykstant Kauno zoologijos sodo rekonstrukcijai, šis vertingas patinas buvo laikinai perkeltas į Telšių stumbryną, o vėliau, kai tik buvo visiškai įrengtas Stegalių stumbrynas Dzūkijoje, Dunst II buvo pervežtas į antrąjį aptvarą ir integruotas į naujai formuojamą veislinę bandą“, – sako mokslininkas.

Stumbrų ateitis Lietuvoje – gyva ir perspektyvi

Nuo 2022 m. vykdoma perkėlimo programa tapo kertiniu veiksniu formuojant genetiškai stiprias, ekologiškai subalansuotas laisvėje gyvenančias stumbrų bandas. Iš viso per trejus metus į Dzūkiją buvo perkelti 46 jauni stumbrai, atrinkti iš laisvų populiacijų Panevėžio, Kėdainių ir Kauno rajonuose. Specialiai įrengta 103 hektarų dydžio aptvarų sistema su karantino ir aklimatizacijos zonomis užtikrina sklandų prisitaikymą prieš išleidžiant gyvūnus į laisvę.

Dvyniai Dzvynys ir Dzvynė, kartu su dar dviem patinėliais ir dešimčia suaugusių patelių, 2025 m. gegužę buvo sėkmingai išleisti į Dzūkijos nacionalinio parko miškus, kur tęsia savo gyvenimą laisvėje. „Tai – ne tik emocinis pasiekimas, bet ir strateginės rūšies apsaugos rezultatas, įrodantis, kad stumbrų ateitis Lietuvoje – gyva ir perspektyvi. Ši istorija – tai puikus pavyzdys, kaip ilgalaikis, tarptautinis ir profesionalus bendradarbiavimas gali duoti apčiuopiamų rezultatų ne tik mokslo, bet ir gamtosaugos srityje. O Dzvynys ir Dzvynė yra simbolis, kad net ir gamtoje retai pasitaikantys stebuklai gali įvykti tuomet, kai žmonės dirba išmintingai ir atsakingai“, – tikina Dzūkijos nacionalinio parko Stegalių stumbryno stumbrininkas Vytautas Jeremičius.

Modernus stumbrynas – didesniam populiacijos stiprinimui

Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos vadovas Eimutis Gudelevičius kartu su kolegomis ne vienerius metus rūpinasi į Tarptautinę ir Lietuvos raudonąsias knygas įtrauktų stumbrų populiacijos ateitimi. Stumbrus pažymėjus palydoviniu ryšiu duomenis siunčiamais antkakliais kartu su mokslininkai turi galimybę stebėti šių didingų gyvūnų migracijos kelius.

Pietų Lietuvoje, Dzūkijos nacionaliniame parke, Stegaliuose, atidarytas modernus 100 hektarų stumbrynas, skirtas stumbrų populiacijos stiprinimui ir integracijai į gamtą. Šis projektas jau duoda rezultatų – stumbrai pamažu išleidžiami į laisvę. Stumbryno veikla demonstruoja pažangų požiūrį į rūšies valdymą ir prisideda prie stumbrų sėkmingo grįžimo į Lietuvos miškus.

Mokslas, perduodamas ateities specialistams

Stumbrų tyrimai Lietuvoje toliau plečiami – analizuojama jų genetinė įvairovė, migracijos keliai ir prisitaikymas prie aplinkos pokyčių. Dr. A. Kibiša – ne tik aktyvus tyrėjas, bet ir dėstytojas, savo patirtį bei tyrimų rezultatus perteikiantis studentams VDU Žemės ūkio akademijoje. Studentai, kurie dalyvauja lauko stebėjimuose, duomenų rinkime ir analizėje. Tokiu būdu kuriamas tęstinis žinių perdavimo procesas – nuo mokslinių tyrimų iki praktinės patirties – užtikrinantis, kad sukaupta patirtis ir naujausios metodikos būtų toliau plėtojamos, o stumbrų populiacijos tyrimai Lietuvoje išliktų aukšto lygio tiek mokslo, tiek gamtosaugos požiūriu.

VDU prorektorius doc. dr. R. Pakrosnis: vieni iš svarbiausių siekių – studijų lankstumo ir prieinamumo didinimas bei artes liberales idėjos plėtojimas

„Moderniam universitetui svarbu ne tik jauniems žmonėms suteikti galimybę įvairiapusiškai pažinti šiuolaikinį pasaulį ir ugdyti kompetencijas, reikalingas jame gyventi, bet ir pakviesti į universitetą žmones iš įvairių visuomenės grupių, nepriklausomai nuo jų amžiaus, pvz., siekiančių plėsti jau turimas kompetencijas, keičiančių karjeros kryptį, besidominčių mokslo aktualijomis ir pan., taip atliepiant mokymosi visą gyvenimą paradigmą ir poreikius. Visa tai labai dera su mūsų universitete puoselėjamu artes liberales modeliu, kurį sieksime vystyti toliau, ieškant naujų jos prasmių ir formų“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Studijų prorektorius doc. dr. Rytis Pakrosnis.

VDU Psichologijos katedros docentas dr. R. Pakrosnis darbą naujose pareigose pradėjo spalio 1-ąją – kartu su naująja universiteto rektore prof. dr. Ineta Dabašinskiene, prorektore strateginei plėtrai ir finansams prof. dr. Astrida Miceikiene ir prorektoriumi mokslui ir inovacijoms dr. Rolandu Urbonu.

Su prorektoriumi kalbamės apie naująją poziciją, planuojamus pokyčius ir mokslininko laisvalaikį.

Esate psichologas, kaip priėmėte sprendimą užimti Studijų prorektoriaus pareigas?

Kvietimas prisijungti prie išrinktos rektorės komandos buvo netikėtas, nes niekada savęs neprojektavau tokiose pareigose. Kita vertus, tai man reiškia didelį pasitikėjimą ir, žinoma, atsakomybę. Vis dėlto, viską apsvarstęs ir pasitaręs su šeima, nusprendžiau šį iššūkį priimti. Visuomet domėjausi universiteto gyvenimu, dirbau Socialinių mokslų fakulteto prodekanu, VDU Etikos komisijoje, esu VDU Senato narys, teko dalyvauti rengiant įvairius studijas reglamentuojančius dokumentus, tad studijų sritį išmanau. Bet gal dar svarbiau, kad laikau save VDU žmogumi, nes čia baigiau ir bakalaurą, ir magistrą, ir doktorantūrą, daug metų dirbu dėstytoju.

Prisimenu save, ką tik įstojusį studentą, kai pirmą kartą įžengiau į universitetą. Tuomet mane sužavėjo, galima sakyti, užbūrė VDU atmosfera, vertybės, visa artes liberales sistema, bendruomeniškumas ir betarpiškumas, galimybė susipažinti su įvairiausiais žmonėmis, galimybė klausyti skirtingų sričių dalykus, tad aš įsivaizduoju, kad tą artes liberales savyje nešu ir dabar. Viską pergalvojęs supratau, kad norėčiau prisidėti prie universiteto tolesnio kūrimo, nes jis man tikrai daug davė ir yra brangus. Aš čia užaugau, daug žmonių sutikau, su kuriais iki šiol bendrauju.

Be to, mane patraukė išrinktos rektorės vizija, jos nuostatos, kurias ji deklaravo per visus susitikimus su bendruomene. Tada dar nebuvau gavęs kvietimo prisijungti prie komandos, bet pagalvojau, kad galėčiau dirbti kartu ir kurti universitetą siekiant šios vizijos. Galiausiai, kaip psichologas, besigilinantis į žmogaus pokyčius ir ribas, matau prasmę žengti iš komforto zonos ir išbandyti save naujoje veikloje.

Gal galite išskirti rektorės prof. dr. Inetos Dabašinskienės deklaruojamas vertybes ar tikslus, kurie jums imponavo?

Daug dalykų surezonavo, tačiau išskirčiau kelis pagrindinius. Pirmiausia – bendruomeniškumas. Man pačiam, ateinančiam iš psichologijos srities, ryšiai tarp žmonių yra labai svarbūs. Manau, jeigu pavyktų universitete kurti, tikrą, ne formalų, bendruomeniškumą, kur bendradarbiaudami, diskutuodami, nebijodami išsakyti savo poreikius ir nuomonę, judėtume į bendrai kuriamą ateitį, tai man būtų svajonės išsipildymas.

Antra svarbi vertybė ir tikslas – artes liberales idėjos puoselėjimas. Matau labai daug vertės pačioje artes liberales idėjoje ir studijų modelyje, todėl tikrai norėtųsi šią VDU tapatybės ašį ne tik išlaikyti, bet ir stiprinti ją reflektuojant ir įveiklinant moderniai.

Visais laikais vienas iš artes liberales studijų aspektų buvo studentui suteikti kompetencijų, kurios padėtų jam sėkmingai veikti ir rasti savo vietą dabartiniame pasaulyje. Tad galbūt VDU artes liberales modelis galėtų judėti link XXI amžiaus žmogui svarbiausių kompetencijų, tokių kaip kritinis mąstymas, kūrybiškumas, komunikacija, skaitmeninis raštingumas ir pan., ugdymo.

Ir trečia, studijų lankstumo ir prieinamumo didinimas. Pasaulis sparčiai juda į priekį, tad, norint išlikti konkurencingiems, Europoje diskutuojama apie poreikį transformuoti aukštąjį mokslą, ir to jau siekiama didinant studijų tarptautiškumą, tarpdiscipliniškumą, lankstumą ir plačiau atveriant universitetų duris įvairioms visuomenės grupėms. Tad moderniam universitetui svarbu ne tik jauniems žmonėms suteikti galimybę įvairiapusiškai pažinti šiuolaikinį pasaulį ir ugdyti kompetencijas, reikalingas jame gyventi, bet ir pakviesti į universitetą žmones iš įvairių visuomenės grupių, nepriklausomai nuo jų amžiaus, pvz., siekiančių plėsti jau turimas kompetencijas, keičiančių karjeros kryptį, besidominčių mokslo aktualijomis ir pan.,taip atliepiant mokymosi visą gyvenimą paradigmą ir poreikius. Visa tai labai dera su mūsų universitete puoselėjamu artes liberales modeliu, kurį sieksime vystyti toliau, ieškant naujų jos prasmių ir formų.

Kaip vertinate šiųmetinius priėmimo rezultatus?

Visą vasarą stebėjau skirtingus priėmimo etapus ir manau, kad visi VDU turime kuo pasidžiaugti, nes į VDU įstojo istoriškai daug studentų. Vienareikšmiškai, labai smagu, sveikinimai visai bendruomenei, kuri susitelkė ir pasiekė šį tikslą. Kartelė iškelta aukštai…

Ar matote kažkokias studijų programas, kurioms prasčiau sekasi surinkti studentus. Ar turite planą, kaip joms padėti?

Be abejo, programų stebėsena yra nuolat vykdoma, ir tikrai yra programų, kurioms pritraukti stojančiuosius sekasi sunkiau. Tačiau manau, kad visos programos yra svarbios ir reikalingos, nes už jų stovi žmonės, jų įdirbis rengiant programą, žinios, kuriomis jie pasirengę dalintis. Tad svarbu ieškoti būdų, kaip padaryti kad programa būtų jaunų žmonių atpažįstama ir jiems patraukli, kad joje būsimas studentas pamatytų trampliną į savo sėkmingą ateitį. Kiek matau, universitete tuo keliu ir siekiama eiti.

Kita kryptis, kurią svarbu vystyti, yra studijų tarpdiscipliniškumas. Manau, kad artes liberales universitetas yra ne tik apie tai, kad studentai studijuoja įvairių sričių dalykus, bet ir kad tos įvairios sritys integruojasi tarpusavyje. Šiuolaikiniame pasaulyje ribos tarp profesijų nyksta, persidengia, vis svarbesnis tampa įvairiapusiškumas, tad ir mes turime prisitaikyti studijose stiprindami tarpdiscipliniškumo aspektą. Žinoma, to siekiant, labai svarbu išlaikyti ir klasikines studijų programas, kurios yra aiškiai reglamentuotos, nukreiptos į labai aiškių kompetencijų ugdymą, o taip pat svarbu iš akių nepamesti vieno svarbiausių studijų aspektų – kokybės.

Kalbant apie konkrečius jūsų planus, kokie darbai bus prioritetiniai?

Yra daug einamųjų darbų, kurie vyksta nuolatos, kaip pavyzdžiui, studijų marketingas, nes jau turime ruoštis kitų metų priėmimui, jau minėtos studijų kokybės puoselėjimas, tarptautiškumo plėtojimas, skirtingos komandos planuoja universitetui svarbius renginius ir pan. Tačiau kalbant apie naujus dalykus, viena iš svarbiausių krypčių, apie ką jau kalbėjau, bus artes liberales idėjos reflektavimas ir stiprinimas. Turime labai konkretų planą – bursime darbo grupę, sudarytą iš įvairių sričių specialistų, kurios tikslas bus pasiūlyti konkretų modelį, labiausiai atitinkantį VDU bendruomenės poreikius.

Kitas svarbus darbas, mano nuomone, yra dirbtinio intelekto modeliais grįstų įrankių naudojimo aiškesnis reglamentavimas ir integravimas į studijų procesą. Turėsime rasti savo priėjimą prie šio klausimo. Jau dabar su kai kuriais universiteto padaliniais apie tai kalbame, jie atlieka esamų įrankių analizę, tad rezultatais pasidalinsime netrukus.

Darbų numatyta daug, ar nebaisu, kad bus mažiau laiko pomėgiams ir hobiams? Ką mėgstate veikti po darbo valandų?

Turiu šeimą ir nemažai mėgstamų užsiėmimų, tad vienas mano rūpesčių, kai svarsčiau eiti šias pareigas, buvo – kas nutiks su šia asmeninio gyvenimo dalimi. Mėgstu aktyvų laiko leidimą, didesnę gyvenimo dalį žaidžiu futbolą. Būdamas studentu žaidžiau ir VDU futbolo komandoje. Ir dabar kartu su dalimi buvusių universiteto draugų ir kolegų turime mėgėjų komandą, žaidžiame įvairiuose turnyruose. Mėgstu keliauti, žygius gamtoje, o labiausiai kalnuose. Anksčiau teko keliauti su kalnų turistų grupėmis didesniame aukštyje, dabar dažniausiai su šeima keliaujame kiek žemiau, o neretai ir visai lygiu paviršiumi, bet ne mažiau smagiai.

Doc. dr. Rytis Pakrosnis

Dar vienas mano pomėgis – muzika. Studentavimo laikais su bičiuliais buvome įkūrę alternatyvaus roko grupę, kurioje grojau bosine gitara. Ir dabar rūsyje kartais pabrazdinu gitarą, bet tik sau. Šalia visų šitų dalykų man labai svarbu rasti laiko knygoms. Neatsimenu gyvenime ilgesnio laikotarpio, kad neskaityčiau knygų. Ir dabar stengiuosi atrasti bent valandėlę šiam malonumui. Gal nuskambės keistai, tačiau, esant galimybei, mėgstu neveikti nieko, tiesiog lėtai pabūti vienatvėje be jokio aiškaus tikslo, įsiklausant į save. Kažkas gal pavadintų tai tingėjimu, tačiau man tai – savotiška meditacijos atmaina, suteikianti vidinių jėgų, norą grįžti į pasaulio bruzdesį su nauju smalsumu.

Kaip įsivaizduojate universitetą po penkerių metų, kokie studentai mokysis, kokios profesijos bus populiarios?

Sunku prognozuoti ateitį, tad galiu pasidalinti tik savo norais. Norėčiau, kad universitetas vienytų įvairiausius žmones, kuriuos vienija poreikis ir aistra ieškoti. Kartu ieškoti žinojimo, savo kelio, sprendimų globaliems iššūkiams ir t. t. Universitete dirbtų savo darbu patenkinti ir aistrą jam jaučiantys darbuotojai.

Kalbant apie programas, manau, po penkerių metų dar kalbėsime apie panašias programas, kaip ir dabar, tik gal jų populiarumas kažkiek persiskirstys. Tačiau žvelgiant dar toliau į ateitį, gali būti kad kalbėsime ne tiek apie konkrečias programas ar profesijas, bet apie kompetencijų rinkinius – galbūt svarbu bus ne kokia kvalifikacija parašyta diplome, bet kokias kompetencijas turime, kaip jas integruojame į savitą unikalų paveikslą ir kiek esame pasirengęs į šį paveikslą įlieti naujų spalvų.

Išrinktas naujos kadencijos VDU Senatas

Vytauto Didžiojo universitete (VDU) išrinktas naujos kadencijos Senatas. Kviečiame susipažinti su 2025–2030 m. Senato narių sąrašu.

VDU Senato naujosios kadencijos nariai:

Prof. dr. Vilija Aleknevičienė (Žemės ūkio akademija)
Doc. Beata Andriuškevičienė (Muzikos akademija)
Solvita Ausiukaitytė (studentai, magistro studijos)
Neringa Barauskaitė-Šarkinienė (studentai, magistro studijos)
Doc. dr. Vilma Bijeikienė (Užsienio kalbų institutas)
Prof. dr. Rolandas Bleizgys (Žemės ūkio akademija)
Urtė Buckiūnaitė (studentai, bakalauro studijos)
Evelina Buivydaitė (studentai, bakalauro studijos)
Doc. Šviesė Čepliauskaitė (Muzikos akademija)
Doc. dr. Viktorija Čepukienė (Socialinių mokslų fakultetas)
Prof. dr. Ineta Dabašinskienė (Rektorė)
Edgaras Dambrauskas (studentai, doktorantūros studijos)
Prof. dr. Darius Danusevičius (Žemės ūkio akademija)
Prof. dr. Remigijus Daubaras (Botanikos sodas)
Doc. dr. Linas Didvalis (Humanitarinių mokslų fakultetas)
Doc. dr. Linara Dovydaitytė (Menų fakultetas)
Emilija Drabužinskaitė (studentai, magistro studijos)
Sonata Drazdavičienė (Absolventų ar kitose institucijose dirbančių mokslininkų (Švietimo akademija))
Dr. Dainius Genys (Lietuvių išeivijos institutas)
Prof. dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė (Švietimo akademija)
Silvija Jankauskaitė (studentai, magistro studijos)
Doc. dr. Darija Jodaugienė (Žemės ūkio akademija)
Doc. dr. Vaida Jurgilė (Švietimo akademija)
Prof. dr. Vaida Kamuntavičienė (Humanitarinių mokslų fakultetas)
Skirmantė Karečkaitė (studentai, bakalauro studijos)
Dr. Darius Kavaliauskas (Žemės ūkio akademija)
Prof. dr. Julija Kiršienė (Skaitmeninių išteklių ir tarpdisciplininių tyrimų institutas)
Doc. dr. Jolita Kudinovienė (Švietimo akademija)
Prof. dr. Renata Legenzova (Vytauto Kavolio transdisciplininių tyrimų institutas)
Dr. Kristina Lekavičienė (Žemės ūkio akademija)
Doc. dr. Indrė Lipatova (Gamtos mokslų fakultetas)
Prof. dr. Astrida Miceikienė (Prorektorė strateginei plėtrai ir finansams)
Prof. dr. Saulė Milčiuvienė (Teisės fakultetas)
Prof. dr. Birutė Obelenienė (Katalikų teologijos fakultetas)
Doc. dr. Rasa Pakeltienė (Žemės ūkio akademija)
Doc. dr. Rytis Pakrosnis (Prorektorius studijoms)
Prof. dr. Aušra Pažėraitė (Ekonomikos ir vadybos fakultetas)
Rimtautas Petraitis (Absolventų ar kitose institucijose dirbančių mokslininkų (Žemės ūkio akademija))
Prof. dr. Saulius Pivoras (Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas)
Prof. dr. Jana Radzijevskaja (Gamtos ir technologijos mokslų tyrimų institutas)
Aras Rafanavičius (studentai, doktorantūros studijos)
Doc. dr. Lina Ragelienė (STEAM didaktikos centras)
Paulius Ratė (Absolventų ar kitose institucijose dirbančių mokslininkų (Fiziniai mokslai, scenos ir ekrano menai))
Prof. dr. Jonas Ruškus (Socialinių mokslų fakultetas)
Prof. dr. Aušra Rutkienė (Švietimo akademija)
Doc. dr. Sonata Staniulienė (Ekonomikos ir vadybos fakultetas)
Emilija Sviderskytė (studentai, bakalauro studijos)
Prof. dr. Saulius Šatkauskas (Gamtos mokslų fakultetas)
Prof. dr. Živilė Tarasevičienė (Žemės ūkio akademija)
Dr. Rolandas Urbonas (Prorektorius mokslui ir inovacijoms)
Doc. dr. Sigita Urbonienė (Informatikos fakultetas)
Doc. dr. Jolanta Valčiukienė (Žemės ūkio akademija)
Dr. Donatas Večerskis (Absolventų ar kitose institucijose dirbančių mokslininkų (Humanitariniai mokslai))
Deimantė Zarambaitė (studentai, bakalauro studijos)
Auksė Zykutė (studentai, bakalauro studijos)
Tomas Želionis (Absolventų ar kitose institucijose dirbančių mokslininkų (Socialiniai mokslai))
Kamila Žiliūtė (studentai, bakalauro studijos)

Senatas – Universiteto kolegialus akademinių reikalų valdymo organas – sudaromas vadovaujantis LR mokslo ir studijų įstatymu ir VDU statutu. Senato sudarymas grindžiamas demokratijos, savivaldos, kompetencijos, kolegialumo, akademinės laisvės bei skaidrumo principais. Senatas sudaromas 5 metams iš 61–71 mokslininko, pripažinto menininko ir studento. Profesoriaus ir vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 25 proc. Senato narių. Einantieji docento ir vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas – taip pat ne mažiau kaip 25 proc.

Universiteto 2025 m. Senatas yra sudaromas iš 61 nario, juos paskirstant taip:

Visų pakopų studentams Senate atstovauja 13 VDU studentų, kuriuos skiria Studentų atstovybė;
VDU rektorė, trys prorektoriai ir du kancleriai skiriami pagal pareigas (iš viso 6 nariai);
Išeivijos mokslininkai ir pripažinti menininkai, aktyviai bendradarbiaujantys su VDU, sudaro 2 Senato narius. Vieną narį, turintį mokslininko ar pripažinto menininko statusą, deleguoja Rektorius, kitą – Senato pirmininkas;
VDU absolventai ir kitose institucijose dirbantys mokslininkai sudaro 5 Senato narius. Po 1 narį deleguoja Švietimo ir Žemės ūkio akademijos. Kiti 3 nariai išrenkami jungtiniuose fakultetų tarybų posėdžiuose pagal šias mokslo sritis:
- Humanitariniai mokslai ir menai: Humanitarinių mokslų fakultetas, Lietuvių išeivijos institutas, Skaitmeninių išteklių ir tarpdisciplininių tyrimų institutas, Užsienio kalbų institutas, Katalikų teologijos fakultetas, Menų fakultetas;
- Socialiniai mokslai: Teisės fakultetas, Socialinių mokslų fakultetas, Ekonomikos ir vadybos fakultetas, Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas, V. Kavolio institutas, VDU STEAM didaktikos centras;
- Fiziniai mokslai, scenos ir ekrano menai: Informatikos fakultetas, Gamtos mokslų fakultetas, Gamtos ir technologijos mokslų tyrimų institutas, Botanikos sodas, Muzikos akademija.
VDU akademinės bendruomenės nariai, atstovaujantys Švietimo, Žemės ūkio akademijoms ir kitiems VDU akademiniams padaliniams, lygaus atstovavimo principu pagal akademinio personalo skaičių. Akademiniai padaliniai Senate atstovaujami pariteto principu. Akademinių padalinių kvotos nurodytos VDU Senato nutarimu SEN-N-39 „Dėl kiekvienam universiteto akademiniam padaliniui priskiriamų rinktinų Senato narių skaičiaus nustatymo“.

Kandidatus į Senato narius VDU akademinio padalinio, iš kurio renkamas Senato narys, tarybai gali siūlyti tik to padalinio bendruomenės nariai. Savo kandidatūrą gali kelti ir pats dėstytojas ar mokslo darbuotojas. Tokiu atveju to akademinio padalinio tarybai pateikiamas atitinkamas prašymas. Senato nariai renkami akademinio padalinio taryboje vadovaujantis VDU akademinių padalinių nuostatais ir jų tarybų veiklos reglamentais.

Pirmasis naujai išrinkto Senato posėdis numatomas 2025 m. lapkričio 26 d. Naujos kadencijos nariams susirinkus į šį posėdį, pasibaigs kadenciją baigiančio Senato įgaliojimai.

VDU Senato dokumentai

VDU Žemės ūkio akademijos kancleriu išrinktas profesorius dr. Vigilijus Jukna

Spalio 16 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Tarybos posėdžio metu buvo renkama kanclerio kandidatūra. Tarybos narių balsų dauguma į VDU Žemės ūkio akademijos kanclerio pareigas išrinktas prof. dr. Vigilijus Jukna.

Išrinkto kanclerio kandidatūra bus teikiama tvirtinti Vytauto Didžiojo universiteto rektorei prof. dr. Inetai Dabašinskienei.

VDU Žemės ūkio akademijoje – vakaronė su kolektyvais: džiugią nuotaiką kurs „Ūkininkas“, „Sėja“, „Jovaras“, „Žilvitis“

Spalio 22 d. 19 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Iškilmių salėje (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.) vyks vakaronė su VDU Žemės ūkio akademijos liaudiškos muzikos kapela „Ūkininkas“, tautinių šokių kolektyvu „Sėja“, teatru „Jovaras“ bei VDU tautinių šokių ansambliu „Žilvitis“.

Šie kolektyvai muzikos, šokio ir teatro pagalba sukurs kultūros kupiną atmosferą, kurią patirti kviečiamas kiekvienas.

Vakaro metu dalyviai turės galimybę ne tik stebėti pasirodymus, bet ir įsitraukti patys: išbandyti naujus šokių žingsnius, dainuoti kartu su kapela ar diskutuoti apie liaudies muziką ir scenos meną.

Vakaro programoje dalyvių lauks: kolektyvų pasirodymai ir prisistatymai; bendros liaudiškos dainos, tautiniai šokiai bei teatro improvizacijos; draugiška ir šilta atmosfera; galimybė pasivaišinti picomis.

Tarptautinė mokslinė konferencija „Kaimo plėtra 2025: atsparumas globaliems pokyčiams“ – kompleksiškas požiūris į tvarią ateitį

Spalio 1–3 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) dvyliktą kartą organizuota tarptautinė mokslinė konferencija „Kaimo plėtra 2025: atsparumas globaliems pokyčiams“ tapo žinių sklaidos ir tarptautinių diskusijų spiečiumi. Šių metų konferencijos akcentas – atsparumas globaliems pokyčiams – konferencijos dalyvius skatino dalytis patirtimi ir įžvalgomis, spręsti klimato kaitos, biologinės įvairovės nykimo, geopolitinių iššūkių ir kitų regioninių bei pasaulinių problemų kontekste, siekiant formuoti efektyvias ir tvarias kaimo plėtros strategijas.

Dalijimasis žiniomis kuria reikšmingus pokyčius

Šiais metais tarptautinė mokslinė konferencija „Kaimo plėtra 2025: atsparumas globaliems pokyčiams“ subūrė 366 mokslininkus, tyrėjus ir svečius iš 22 šalių – Suomijos, Švedijos, Japonijos, Vokietijos, Graikijos, Malaizijos, Lenkijos, Latvijos, Ispanijos, Čekijos, Slovakijos, Albanijos, Kenijos, Estijos, Portugalijos, Belgijos, Mozambiko, Maroko, Nyderlandų, Prancūzijos, Ukrainos ir Lietuvos.

Renginys pasižymėjo itin plačiu globalumo lygmeniu: konferencija organizuota bendradarbiaujant su tarptautiniais partneriais: „AgroSERV – „Agroecology European Research Infrastructure Services“ (Prancūzija) ir „Forschungszentrum Jülich“ (Vokietija).

Sveikindama renginio dalyvius, VDU prorektorė strateginei plėtrai ir finansams, tarptautinės mokslinės konferencijos mokslinio komiteto pirmininkė prof. dr. Astrida Miceikienė teigė, kad ši jau tradicine tapusi konferencija vienija mokslininkus, politikus, praktikus ir bendruomenių lyderius iš įvairių šalių. „VDU Žemės ūkio akademija didžiuojasi galėdama būti erdve, kur dalijamasi ir keičiamasi žiniomis, idėjomis ir patirtimi, siekiant tvarios ateities. Šiais metais pagrindinė konferencijos tema – atsparumas pokyčiams. Žemės ūkis, miškininkystė, kaimo bendruomenės visame pasaulyje susiduria su dideliais iššūkiais. Tai apima klimato kaitą, biologinės įvairovės nykimą, geopolitinius pokyčius, bioekonomikos vystymą, demografinius ir socialinius pokyčius ir kt. Todėl ši konferencija skirta dialogui, ryšių dalijimuisi ir įkvėpimui. Tikiuosi, kad čia bus dalijamasi žiniomis, kurios prisidės prie reikšmingų pokyčių bendruomenėse ir už jų ribų“, – sakė prof. dr. A. Miceikienė.

VDU prorektorė strateginei plėtrai ir finansams, tarptautinės mokslinės konferencijos mokslinio komiteto pirmininkė prof. dr. Astrida Miceikienė

Naujos perspektyvos: nuo mokslinių tyrimų iki praktikos

Pereinant prie tvarios žemės ūkio sistemos, būtina turėti stiprią mokslinių tyrimų infrastruktūrą, kuri jungtų skirtingas disciplinas ir skatintų inovacijas. AnaEE-ERIC generalinis direktorius, Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo, skirto ekosistemų analizei ir eksperimentiniams tyrimams, vadovas dr. Michel Boër pristatė pranešimą „Transdiciplininės paslaugos mokslinių tyrimų bendruomenei agroekologijoje: AgroServ projektas“. Dr. M. Boër pasižymi išskirtine karjera kaip CNRS astrofizikos tyrimų direktorius, prisidėjęs prie tokių atradimų kaip gravitacinės bangos, o šiuo metu vadovauja svarbioms iniciatyvoms agroekologijos srityje. Penkerių metų trukmės projektą pristatęs mokslininkas įvardijo, kad projekto metu siekiama remti mokslinius tyrimus ir inovacijas žemės ūkio bei agroekologijos srityje. Taip pat siekiama spręsti sudėtingus žemės ūkio sistemoms kylančius iššūkius, įskaitant būtinybę tvariai išmaitinti augančią pasaulio populiaciją, kovoti su klimato kaita, saugoti gamtos išteklius ir didinti biologinę įvairovę.

Atsparūs miškai yra būtini kaimo plėtrai, biologinei įvairovei ir atsakui į klimato kaitą. Tarptautinėje mokslinėje konferencijoje dalyvavęs Kopenhagos universiteto profesorius Erikas Dahl Kjær yra vienas iškiliausių miškų genetikos ekspertų, paskelbęs daugiau nei 250 mokslinių publikacijų ir vadovaujantis tyrimų grupei, nagrinėjančiai Europos medžių rūšių prisitaikymo galimybes, įskaitant naujausius darbus epigenetikos ir mikrobiomų srityse. Konferencijos metu mokslininkas pristatė strategijas atsparių ir prisitaikančių prie klimato kaitos miškų bei medžių vystymui. „Turime būti pasiruošę pasauliniams pokyčiams. Pirmenybė teikiama lanksčioms ir tvirtoms priemonėms, paliekančioms erdvės prisitaikymui. Tarptautinis bendradarbiavimas valdant miškų genetinę įvairovę yra svarbus. Taip pat reikia socialiai įgyvendinamų ir priimtinų sprendimų. Mokslas gali derinti naujus ir senus metodus – ir turi daug ką pasiūlyti. Pasitikėkime įvairove ir mokykimės iš gamtos“, – sakė mokslininkas.

Tvarumas švietime ir regioninių kompetencijų ugdyme yra būtinas klestinčiai bioekonomikai. Biotechnologijų ir gamtos išteklių mokyklos (Suomija) dekanės dr. Monos-Anittos Riihimäki mokslinių tyrimų kryptys apima tvarumą maisto grandinėje bei aukštojo mokslo valdymą. Dr. M. A. Riihimäki vadovauja svarbioms Suomijos bioekonomikos švietimo iniciatyvoms, pirmininkauja nacionaliniuose ir tarptautiniuose komitetuose bei prisideda prie aukštojo mokslo programų vertinimo.

Pristatydama pranešimą „AKIS Suomijoje ir taikomųjų mokslų universitetų vaidmuo kuriant regionines bioekonomikos kompetencijas“, mokslininkė išskyrė kelias kryptis: žinių perdavimo užtikrinimas ir mokslinių tyrimų bei praktikos ryšio stiprinimas žemės ūkio sektoriuje ir už jo ribų; stiprus ir tarpsektorinis žinių perdavimas, mokymai ir konsultavimo paslaugos; tarptemininių inovacijų stiprinimas žemės ūkio sektoriuje ir už jo ribų; skaitmeninės transformacijos rėmimas žemės ūkio sektoriuje ir už jo ribų.

Novatoriški sprendimai atspariam ir efektyviam žemės ūkiui

Siekis užtikrinti maisto saugumą kartu saugant ekosistemas reikalauja augalų sveikatos ir tvaraus ūkininkavimo sprendimų. Atėnų žemės ūkio universiteto (Graikija) prof. Dimitri Tsitsigianni, turėdamas daugiau nei 30 metų patirtį augalų patologijos srityje, vadovauja tyrimų grupei, kuri kuria pažangias integruotos augalų apsaugos strategijas, derindama biologinę kontrolę, dirbtinį intelektą ir skaitmeninę precizinę žemdirbystę.

Pristatydamas pranešimą „Skaitmeninių technologijų galia augalų ir aplinkos apsaugai“, mokslininkas įvardijo proveržius žemės ūkio biotechnologijų ir augalų ligų valdymo srityse. „Žemės ūkio biotechnologijos yra priešakyje kovojant su klimato kaitos iššūkiais ir siekiant maisto saugumo. Pažanga sintetinės biologijos, mikrobiomo pagrindu kuriamų priemonių ir RNR pagrįstos augalų apsaugos srityse atveria naujus atsparumo lygius.
O dirbtinio intelekto pagrindu veikiančios veisimo platformos spartina sausrai atsparių sėklų, ligoms atsparių augalų ir biologiškai patobulintų trąšų kūrimą.
Mikrobiomo sprendimai didina dirvožemio biologinę įvairovę ir optimizuoja augalų mitybą, užtikrindami didesnį derlių net ir ekstremaliomis sąlygomis“, – teigė mokslininkas.

Sprendžiant globalius iššūkius būtinas novatoriškas mąstymas ten, kur susikerta žemės valdymas, prisitaikymas prie klimato kaitos ir tvarūs pragyvenimo šaltiniai. Gento universiteto (Belgija) profesorius Hossein Azadi, daktaro laipsnį įgijęs žemės ūkio ekonomikos ir žmogaus geografijos srityse, yra paskelbęs beveik 400 recenzuotų mokslinių straipsnių ir patenka tarp 3 proc. geriausių pasaulio mokslininkų.

Pristatydamas pranešimą tema „Atsparus žemės ūkis smulkiųjų ūkininkų akimis: Tip-Tap ankstyvojo perspėjimo sistemos kūrimas“, mokslininkas įvardijo, kad žemės ūkis dėl klimato kaitos susiduria su vis didesnėmis rizikomis, kai net nedideli aplinkos pokyčiai gali sukelti negrįžtamus padarinius, grėsmingus produktyvumui. Mažieji ūkininkai, kurie yra ypač pažeidžiami, dažnai neturi laiku prieinamų ankstyvojo įspėjimo mechanizmų, kad galėtų sušvelninti šias rizikas. Šiai spragai užpildyti tyrime pristatoma „Tip-Tap ankstyvojo perspėjimo sistema“ – novatoriška, proaktyvi stebėsenos sistema, skirta prognozuoti ir užkirsti kelią klimato pokyčiams dar prieš jų įvykimą. Sistema strategiškai identifikuoja ir reaguoja į šiuos taškus, siekiant stiprinti atsparumą klimato pokyčiams.

Inovacijos biologijos ir skaitmeninių technologijų sankirtoje yra esminės siekiant užtikrinti kitos kartos tvarias žemės ūkio sistemas. Konferencijoje dalyvavusi doc. dr. Viktorija Vaštakaitė-Kairienė, savo mokslinėje veikloje jungia augalų fiziologiją su praktine agronomija ir aktyviai prisideda prie tvaraus žemės ūkio plėtros ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.

„Lietuva kuria lyderystę bioekonomikos srityje – ekonomikoje, kurios varomoji jėga – inovacijos. Šalyje yra aiškus nacionalinis dėmesys – Vyriausybė, universitetai ir pramonė veikia išvien, laikydami žemės ūkį, miškininkystę ir biotechnologijas tvaraus augimo varikliais. Šimtametį paveldą turinti VDU Žemės ūkio akademija užima centrinę vietą, o jos vienas iš akademinių padalinių – Bioekonomikos tyrimų institutas veikia kaip tyrimų centras, sutelktas į skaitmeninį žemės ūkį, biotechnologijas ir klimatui atsparų ūkininkavimą. Šios pastangos sprendžia vietinius iššūkius ir stiprina Lietuvos, kaip Europos žinių šaltinio, pozicijas. Lietuvos ekspertai prisideda prie ES politikos formavimo ir dalyvauja tarptautiniuose projektuose“, – kalbėjo VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos tyrimų instituto direktoriaus pavaduotoja.

Politikos, mokslo ir verslo diskusijoje – būsimos ES bioekonomikos strategijos akcentai

Konferencijos metu Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato (DG AGRI) atstovas dr. Michael Losch pristatė būsimąją ES bioekonomikos strategiją; Lietuvos bioekonomikos HUB koordinatorė, VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto docentė dr. Rasa Pakeltienė pasidalijo įžvalgomis dėl nacionalinės strategijos iš Lietuvos bioekonomikos HUB dalyvių pusės.

Į politikos, mokslo ir verslo diskusiją prie šių dviejų pranešimų taip pat prisijungė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos vyresnioji patarėja Dalia Miniataitė, „Investuok Lietuvoje“ produkto strategė Rugilė Skvarnavičiūtė, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos direktorius Dainius Kižauskas, Biotechnologijų įmonės „Nando“ generalinis direktorius Justinas Taruška, AnaEE-ERIC – Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo, skirto ekosistemų analizei ir eksperimentiniams tyrimams, generalinis direktorius dr. Michel Boër.

Diskusijoje, moderuotoje asociacijos „LithuaniaBIO“ viceprezidentės Virginijos Kargytės, aptarti pagrindiniai būsimos ES bioekonomikos strategijos akcentai; svarbiausios tendencijos Europos bioekonomikos pramonėje; Lietuvos potencialas plėsti novatoriškų, didelės pridėtinės vertės bioekonominių produktų gamybą ir plėtoti susijusias paslaugas.

Sujungus skirtingas disciplinas – kompleksiškas požiūris į aktualijas

Konferencijos metu mokslininkai įžvalgomis ir patirtimis dalijosi ir keturiose mokslinėse sekcijose: „Biosistemų inžinerija siekiant tvarumo“, „Daugiafunkcinis požiūris į tvarų biologinių išteklių naudojimą“, „Klimato kaitai atsparus žemės ūkis ir maisto technologijos“, „Socialiniai tyrimai ir inovacijos kaimo vietovių stiprinimui“.

Pasak VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos tyrimų instituto mokslo darbuotojos, tarptautinės mokslinės konferencijos organizacinio komiteto pirmininkės dr. Laimos Skauronės, konferencijoje integruotos ne tik žemės ūkio, bet ir socialinių, inžinerinių, aplinkosauginių, ekonominių bei politikos mokslų aktualijos ir perspektyvos. „Toks įvairių disciplinų sujungimas leidžia kompleksiškai nagrinėti kaimo plėtros klausimus – nuo technologinių inovacijų iki socialinių sprendimų“, – teigė dr. L. Skauronė ir pridūrė, kad tarptautinė konferencija orientuota į kaimo darnaus vystymosi ir transformacijos, bioekonomikos vystymo, agroinovacijų diegimo ir socialinės atsakomybės iššūkius bei galimybes globalių pokyčių kontekste.

„Mus vienija bendras tikslas ir vizija – nagrinėti, diskutuoti ir strateguoti, kaip bioekonomikos verslai ir kaimo bendruomenės gali prisitaikyti, klestėti ir būti lyderiais sparčių ir dažnai nenuspėjamų pokyčių eroje“, – teigė VDU prorektorė strateginei plėtrai ir finansams, tarptautinės mokslinės konferencijos mokslinio komiteto pirmininkė prof. dr. A. Miceikienė.

Konferencijos sekcijose tradiciškai vyko ir stendinių pranešimų (poster) sesija, kurioje tyrėjai turėjo galimybę pristatyti tyrimus vizualiai, o dalyviai galėjo tiesiogiai diskutuoti su autoriais. Taip aptarti ir kiti klausimai, papildantys pagrindines temas.

VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos tyrimų instituto mokslo darbuotoja, tarptautinės mokslinės konferencijos organizacinio komiteto pirmininkė dr. Laima Skauronė

Tarptautiškumas padeda megzti naujus mokslinio bendradarbiavimo ryšius

Tarptautinės mokslinės konferencijos organizacinio komiteto pirmininkė dr. L. Skauronė džiaugiasi gausiu būriu dalyvių, atvykusiu net iš 22 šalių. Iš viso konferencijoje pristatyti 157 pranešimai, tarp jų 6 įkvepiantys plenariniai pranešimai. Mokslinės diskusijos plenarinės sesijos metu ir sekcijose atsiskleidė, kad atsparumas globaliems pokyčiams kaimo plėtros kontekste yra reikšminga tematika ne tik Europos, bet ir pasaulio žemės ūkio tvarumo užtikrinimo kryptyse. Pasak mokslininkės, VDU Žemės ūkio akademija tapo gerųjų praktikų ir patirčių sklaidos erdve.

„Dalyviai iš įvairių šalių turėjo galimybę palyginti savo tyrimų rezultatus su kitų šalių kontekstu, pasidalinti įžvalgomis ir pasimokyti vieni iš kitų. Pavyzdžiui, tai, kas pasiteisino kaimo plėtros srityje Prancūzijoje, Vokietijoje ar Japonijoje, gali įkvėpti naujus sprendimus Lietuvoje, ir atvirkščiai. Tarptautiškumas taip pat padeda megzti naujus mokslinio bendradarbiavimo ryšius. Konferencijoje susipažinę tyrėjai dažnai imasi bendrų projektų, rengia tarptautines tyrimų paraiškas – tai ilgalaikė vertė, kuri tęsiasi ir pasibaigus renginiui. Platus geografinis dalyvių spektras sukuria įvairiakultūrę aplinką, skatina platesnį požiūrį į globalius pokyčius, iššūkius, problemas. Toks renginio atvirumas pasauliui didina ir Universiteto bei Lietuvos matomumą tarptautinėje mokslo erdvėje bei parodo, kad esame aktyvūs sprendžiant kaimo plėtros ir bioekonomikos vystymo atsparumo globaliems pokyčiams klausimus“, – sakė dr. L. Skauronė ir pridūrė, kad 12-oji tarptautinė mokslinė konferencija „Kaimo plėtra 2025: atsparumas globaliems pokyčiams“ pasižymėjo globalumu tiek turinio, tiek dalyvių prasme.

Užsienio svečiams ypatingą įspūdį paliko ir konferencijos kultūrinė programa – Gala vakarienės metu surengtas vakaras, persmelktas lietuviškų tradicijų. Šiltą atmosferą kūrė VDU Žemės ūkio akademijos kapela „Ūkininkas“ ir šokių kolektyvo „Sėja“ šokėjai. Muzika, dainos ir šokiai tapo puikiu kultūriniu tiltu tarp skirtingų šalių dalyvių, atskleidusiu lietuvišką svetingumą ir tarptautinės bendrystės dvasią.

Renginio dalyviai taip pat turėjo progą susipažinti su Kauno miestu – ekskursijos metu aplankė istorinius ir kultūrinius objektus, o paskutinę renginio dieną grožėjosi nuostabiu rudenėjančio Birštono kurortu, kuris svečiams paliko neišdildomą įspūdį savo jaukumu ir gamtos harmonija.

Mokslinio komiteto pirmininkė prof. dr. A. Miceikienė, apibendrindama konferenciją, teigė, kad nors kita konferencija vyks tik 2027 metais, jau dabar pradedama galvoti apie jos teminį tęstinumą, naujas tarptautines partnerystes ir dar gilesnį mokslo bei praktikos dialogą, kuris leistų dar labiau stiprinti universiteto vaidmenį formuojant Europos kaimo plėtros ir bioekonomikos kryptis.

Organizatoriai dėkoja konferencijos partneriams ir rėmėjams – AgroServ ERSAC, Jülich Forschungszentrum, SRH universitetui, Lietuvos kaimo tinklui, Lietuvos mokslo tarybai, VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos tyrimų instituto Bioekonomikos tyrimų ekscelencijos centrui (BioTEC), AB „Kauno grūdai“, UAB „Mantinga“ – už jų reikšmingą indėlį ir palaikymą.

Vykdoma pagal projektą Nr. LKT-PK-24-2-06554-PR001. Priemonė finansuojama pagal Lietuvos Žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano techninės paramos veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“. Projektas remiamas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.

Mokslo renginiui finansavimas skirtas iš Lietuvos mokslo tarybos (LMTLT), sutarties Nr. P-MOR-25-23.