Miško senoliai ir ateities miškai: pokalbis su dr. Ivana Tomášková

Rugsėjį Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakultete svečiavosi dr. Ivana Tomášková – mokslininkė iš Čekijos gyvybės mokslų universiteto Prahoje (Czech University of Life Sciences Prague). Dėstytoja daugiau nei dešimtmetį tyrinėja sumedėjusių augalų ekofiziologiją – kaip medžiai reaguoja į klimato kaitos keliamus iššūkius: sausras, karščio bangas ir CO₂ pokyčius.

Lietuvoje mokslininkė lankėsi pagal Erasmus mainų programą ir dalyvavo Erasmus ir BOVA programų remiamuose BIP (Blended Intensive Program) kursuose „Wildlife in closer-to-nature forest management“, kur skaitė paskaitas studentams ir bendradarbiavo su VDU mokslininkais, dalinosi patirtimi bei įžvalgomis apie miškų atsparumą, senstančių medžių valdymą ir klimato pokyčių poveikį Europoje.

Dr. Ivana Tomášková maloniai sutiko atsakyti į keletą klausimų „Mūsų girios“ skaitytojams.

Jūs daugiau nei dešimtmetį tyrinėjate sumedėjusių augalų ekofiziologiją besikeičiančio klimato sąlygomis. Kas jus paskatino pasirinkti šią tyrimų kryptį?

Mano senelis buvo miškininkas Vysočinos regione, netoli Austrijos sienos, 1940–1950 metais. Be miškų ūkio darbų jis įrengė tvenkinius, alėjas ir net šunų kapines. Kai buvau vaikas, mane sužavėjo įrašas ant didelio akmens: „Šiek tiek dėkingumo tyliam veidui už didelį darbą ir ištikimybę“. Jis buvo persekiojamas komunistų ir mirė anksti, todėl jo nepažinojau, tačiau, matyt, paveldėjau jo pagarbą miškams ir gyvūnams.

Kaip per jūsų tyrimų metus keitėsi medžių fiziologija – jų reakcijos į sausras, karštį ir CO₂ pokyčius?

Per pastaruosius du dešimtmečius literatūroje įsitvirtino terminas „global-change-type drought“, apie kurį kalbėta Breshears 2005 m. straipsnyje. Sausros visada pasitaikydavo vasaromis, tačiau dabar jos – kartu su karščio bangomis – tapo intensyvesnės, dažnesnės ir apimančios didesnius plotus.
Dėl to klimato nulemtas medžių mirtingumas pastebimas ne tik sausų regionų pakraščiuose, bet ir tropiniuose miškuose, kur metinis kritulių kiekis viršija 3000 mm.
Buvo manyta, kad didesnė CO₂ koncentracija mažins transpiracijos nuostolius, nes žiotelės bus mažiau atviros. Tai tiesa, bet dėl didesnio garavimo šis efektas nedaro reikšmingos įtakos. Nors Centrinėje Europoje vidutinis kritulių kiekis labai nesumažėjo, dirvožemis vis tiek tapo sausesnis dėl aukštesnių temperatūrų.

Kurias medžių rūšis Centrinėje ar Šiaurės Europoje laikote pažeidžiamiausiomis klimato kaitos poveikiui? Ar yra rūšių, kurios pasižymi netikėtu atsparumu?

Be paprastosios eglės, nustebino, kad pušis yra jautresnė sausrai nei ąžuolas. Be to, ją pažeidžia vabzdžiai (Ips acuminatus, Ips sexdentatus) ir amalas. Iš fiziologinės pusės amalas įdomus tuo, kad turi žioteles transpiracijai, tačiau jų neužveria – karštomis dienomis tai tampa kritiniu momentu pušies išgyvenimui. Dažnai minima, kad dėl klimato kaitos krenta gruntinio vandens lygis. Suaugusio medžio šaknų sistema per vienus ar dvejus metus prisitaikyti negali, todėl jis kenčia nuo sausros.
Lapuotieji taip pat patiria pasekmes – uosiai serga nuo grybų (Chalara fraxinea), bukus ir juodalksnius puola Phytophthora. Tokie terminai kaip „ąžuolų džiūtis“ ar „ūmi ąžuolų nykimo liga“ rodo, kad medžių žūtį lemia kelių veiksnių visuma: pirma – sausra, po jos vabzdžiai, grybai ar grybiniai organizmai. Nėra visiškai atsparių rūšių.

Jūsų darbe taikomi tokie metodai kaip medžių skysčių tekėjimo, fluorescencinė ar spektrinė analizė. Kuri technika atskleidė netikėčiausių įžvalgų apie tai, kaip „kvėpuoja“ medžiai?

Visi minėti metodai tinka skirtingoms užduotims. Medžių skysčių tekėjimo matavimus naudojome vertindami, ar medžių gebėjimas infiltruoti vandenį iš medyno dirvožemio iš tiesų veikia. Fluorescencinė analizė padeda greitai įvertinti augalo sveikatos būklę, o spektrinė analizė suteikia galimybę „pamatyti giliau“ – sužinoti, kas vyksta augale dar prieš pasirodant ligos požymiams. Galima nustatyti pigmentų koncentraciją, vandens kiekį lapuose ar spygliuose, netgi aptikti žievės vabalų pažeidimus dar prieš pagelstant spygliams.

Daugelis jūsų tyrimų skirti jaunuolynų regeneracijai ir gyvybingumui. Kokios pagrindinės išvados dėl miškų atkūrimo strategijų?

Atlikome ilgalaikį tyrimą, analizuodami superabsorbentų poveikį skirtingoms medžių rūšims. Šios medžiagos sugeria vandenį ir vėliau jį palaipsniui atiduoda sodinukui. Pastebėjome, kad superabsorbentai padeda pagerinti fotosintezę ir pagreitina prigijimą, bet teigiamas poveikis pasireiškė tik ąžuolams. Pušys ir eglės į tokią dirvos gerinimo priemonę nereaguoja nei fiziologiškai, nei biochemiškai. Todėl „vienodo recepto“ atkūrimo priemonės neveikia. Sėkmingas miško atkūrimas remiasi kokybiška sodmenų medžiaga, dirvos apsauga ir miškininkystės priemonėmis. Dažnai pamirštama – vietinių miškininkų patirtis.

Kaip miškininkai gali pritaikyti ekofiziologinius tyrimus kasdienėje praktikoje?

Galiu pateikti du pavyzdžius iš mūsų bendradarbiavimo su praktikais. Eglės sėkliniame medyne skatindami žiedpumpurių formavimą naudojome gibereliną – fitohormoną, atsakingą už dauginimąsi, sėklų ramybės nutraukimą ir ląstelių dalijimąsi. Taikėme mikroinjekcijos metodą, kurį sėkmingai išbandė Skandinavijos mokslininkai. Taip pat mūsų fakulteto komanda sukūrė kompaktinį superabsorbento tablečių variantą, kurį galima lengvai įterpti prie sodinuko šaknų sodinimo metu.

Bendradarbiaujate su mokslininkais nuo Suomijos iki Italijos. Ką skirtingi regionai gali pasimokyti vieni iš kitų valdydami miškus, patiriančius klimato stresą?

Bendradarbiavimas ir gerosios praktikos dalijimasis – pagrindas. Šiuo metu dirbame su Lenkijos mokslininkais, nagrinėjančiais miškų gaisrų riziką Europoje. Su Turkijos kolegomis publikavome tyrimą apie transpiracijos nuostolius eglės medynų pakraščiuose – kaip medžiai reaguoja į staigų saulės spinduliuotės padidėjimą. Visoje Europoje susiduriame su tais pačiais iššūkiais.

Kaip matote dirbtinio intelekto ir nuotolinio stebėjimo technologijų vaidmenį ateities miškų tyrimuose?

Akivaizdu, kad šios technologijos bus taikomos vis plačiau. Šiuo metu naudojame multispektrinius ir hiperspektrinius sensorius, montuojamus ant dronų, kad matuotume lapijos optines savybes. Nuotolinio stebėjimo technologijos taps įprastos ir suteiks daug duomenų apie miškų struktūrą bei biomasę. Be to, dirbtinis intelektas atliks vis svarbesnį vaidmenį apdorojant didžiulius duomenų kiekius ir planuojant tvarią miškų ūkio veiklą.

Dirbate su studentais iš įvairių šalių. Ar pastebite skirtumų, kaip jaunimas šiandien suvokia miškus ir atsakomybę už klimatą?

Nepriklausomai nuo šalies, jauni žmonės suvokia klimato kaitą ir mato miškus kaip būdą švelninti jos poveikį. Jie turi stiprų jausmą, kad planeta turi būti saugoma. Aš stengiuosi jiems parodyti, kad tinkamai valdant miškus galima ne tik gauti medienos produktų, bet ir išlaikyti kitas vertes – CO₂ kaupimą, vandens išlaikymą, teršalų filtravimą.

Šio žurnalo numerio tema – „Miško senoliai“. Ką, jūsų manymu, seni medžiai gali mus išmokyti?

O, šiuo klausimu, jūs pataikėte tiesiai į esmę. Praėjusiais metais pradėjome dėstyti naują dalyką Sisteminės arboristikos programoje – „Senstančių medžių tvarkymas ir priežiūra“. Jame mokome studentus atpažinti vertingus medžius, prailginti jų gyvavimo trukmę specialiomis genėjimo technikomis, skatinti gyvūnų – šikšnosparnių, vabzdžių, paukščių – buveines. Seni medžiai moko, kad svarbiausia yra bendradarbiavimas (mikorizė) ir prisitaikymas prie streso veiksnių.

Kiek vertingi mokslo požiūriu yra sengirės tyrimai apie prisitaikymą ir ekologinį stabilumą?

Sengires laikau paskutinėmis vietomis Europoje, kur gamta dar veikia be žmogaus įsikišimo. Jos svarbios dėl dviejų priežasčių: pirma – dėl mikrobuveinių įvairovės, priklausančios nuo medžių amžiaus, skersmens ir būklės; antra – dėl didelės genetinės įvairovės, leidžiančios geriau prisitaikyti prie sausros, temperatūros ekstremumų ar kenkėjų. Tokie miškai geba fiziologiškai prisitaikyti prie ateities iššūkių.

Tai buvo jūsų pirmasis vizitas Lietuvoje. Kokie įspūdžiai, ką pastebėjote mūsų gamtoje?

Tai buvo mano pirmasis vizitas Lietuvoje, ir jis priminė Umeå miestą Švedijoje. Gamta panaši – spalvingi miškai, ežerai, upės. Labai patiko apsilankymas LSMU Laukinių gyvūnų priežiūros centre Kauno raj. Dideli tikslai aplinkosaugoje prasideda nuo mažų rūpesčio veiksmų gamtoje.

Vizito metu lankėtės VDU Žemės ūkio akademijoje. Kaip apibūdintumėte bendradarbiavimą su akademine bendruomene? Kokios bendros tyrimų kryptys, jūsų manymu, galėtų suartinti Lietuvos ir Čekijos mokslininkus?

Šiuolaikiniai tyrimai grindžiami universitetų ir mokslo centrų bendradarbiavimu. Geriausios publikacijos dažnai turi dvidešimt ar daugiau bendraautorių, nes vertingiausi tyrimai peržengia sienas. Pavyzdžiui, stažuotės metu Bordo universitete tyrėme ąžuolų rūšių atsparumą embolijai visoje Europoje – bendradarbiavimas buvo esminis. Rezultatai parodė, kad paprastasis ir bekotis ąžuolas turi beveik vienodą P50 parametrą, rodantį, kokią vandens įtampą ksilema gali atlaikyti prieš sutrikdant vandens transportą.

Visos paminėtos temos – įmanomos. Viskas priklauso nuo žmonių.cSavo viešnagės metu VDU ŽŪA susipažinau su doc. Viktorija Vaštakaite-Kairiene, keitėmės patirtimi chromatografijos technologijų srityje. Tai gera pradžia bendriems projektams ateityje.

Kokią vertę, jūsų manymu, akademiniai mainai suteikia mokslui ir jaunųjų miškininkų ugdymui?

Labai vertinu tokias galimybes. Jos sudaro pagrindą bendradarbiavimui, o per bendrai paskelbtus tyrimus galima parodyti studentams, kad teorija, kurią jie mokosi, iš tiesų veikia praktikoje.

Ir pabaigai – jei reikėtų keliais žodžiais apibūdinti jūsų vizitą Lietuvoje, ką pasakytumėte?

Sužavėjo švarios gatvės ir viešojo transporto prioritetas Kauno mieste. Supratau, kad čia aplinkosauga nėra tik žodis – ji matoma kasdienėje veikloje. Ir, tiesą sakant, labai nustebau, kad lietuvių kalba tokia sudėtinga – nepavyko suprasti nė vieno žodžio. Net perskaityti užrašą „nešiukšlink“ pasirodė ne taip paprasta!

VDU išsaugojo lyderystę žurnalo „Reitingai“ studijų krypčių reitinge

Žurnalas „Reitingai“ paskelbė naujausią lyginamąjį universitetų studijų krypčių vertinimą, kuriame tarp lyderių išliko Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). Trečius metus iš eilės VDU yra antras Lietuvoje pagal bakalauro studijų krypčių, kuriose universitetui skirta pirmoji vieta, skaičių – iš viso VDU pirmauja vienuolikoje šios pakopos krypčių. Trečiąją vietą šalyje VDU užėmė pagal lyderiavimą magistrantūros studijose, kur universitetui pirma vieta skirta taip pat vienuolikoje krypčių.

„Tiek šis, tiek kiti pastarųjų metų reitingai rodo, kad universitetas kryptingai dirba teisinga linkme, puoselėdamas artes liberales tradicijas. Išsiskiriame ne vien plačia studijų aprėptimi, bet ir aukšta studijų ir mokslo kokybe, rengiame specialistus, gebančius jungti skirtingų sričių žinias ir spręsti šiuolaikinius Lietuvos ir pasaulio iššūkius. Tad šie rezultatai dėsningi ir tikrai džiugina – VDU lyderiauja išties įvairiose srityse, nuo menotyros iki miškininkystės, nuo edukologijos ir viešojo administravimo iki antropologijos ir teologijos“, – pažymėjo VDU prorektorius studijoms doc. dr. Rytis Pakrosnis. Iš viso reitinge VDU užėmė 1–3 vietą 30 bakalauro ir 33 magistrantūros studijų kryptyse.

Doc. dr. Rytis Pakrosnis

Bakalauro studijose VDU yra šalies lyderis pagal vienuolikos krypčių programas: agronomijos, aplinkos inžinerijos, aplinkotyros, ekologijos, maisto studijų, menotyros, miškininkystės, pedagogikos, religijos studijų, viešojo administravimo ir žemės ūkio. Pagal surinktus taškus geriausiai įvertintos šių krypčių VDU bakalauro studijų programos: maisto studijos (95), menotyra (92,66), aplinkos inžinerija (92,41), istorija (89,95), rinkodara (89,41), regiono studijos (88,26), komunikacija (87,73), socialinis darbas (87,57), sociologija (87,51), apskaita (86,8), matematika (86,7), viešasis administravimas (86,65), medijų menas (86,49), teisė (86,34), pedagogika (85,61).

Magistrantūroje VDU skirta pirmoji vieta Lietuvoje vienuolikoje studijų krypčių: agronomijos, antropologijos, aplinkos inžinerijos, aplinkotyros, edukologijos, ekologijos, kultūros studijų, menotyros, miškininkystės, socialinio darbo, teologijos. Daugiausiai taškų skirta VDU magistrantūros studijų programoms šiose kryptyse: menotyra (92,12), edukologija (88,67), aplinkos inžinerija (87,51), teologija (85,22), sociologija (85,13), aplinkotyra (82,35), ekologija (78,82), psichologija (76,91), politikos mokslai (76,65), istorija (75,97), komunikacija (75,85), žurnalistika (74,89), lingvistika (74,15), filosofija (73,84), ekonomika (72,08), informatika (70,42), mechanikos inžinerija (70,42).

Šių metų žurnalo „Reitingai“ bakalauro studijų krypčių reitingas rėmėsi šiais kriterijais: darbdavių nuomonė apie alumnus, praėjus 12 mėn. po studijų baigimo įsidarbinusių 2024 m. absolventų procentinė dalis ir vidutinės pajamos, 2025 m. priimtų studentų skaičius, 2025 m. priimtų geriausių abiturientų procentinė dalis, SKVC studijų krypties įvertinimas, studijas nutraukusiųjų dalis, 2025 m. priimtųjų į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas vidutiniai bei mažiausi balai, bendras vykdomų krypties studijų programų skaičius.

Magistrantūros studijų krypčių programos buvo vertinamos pagal šiuos kriterijus: darbdavių nuomonė apie alumnus, 2023 m. mokslo veikla kryptyje, mokslininkų visos darbo dienos atitikmuo, 2025 m. gautų valstybės finansuojamų doktorantūros vietų skaičius, 2024 m. studijas nutraukusių studentų dalis, praėjus 12 mėn. po studijų baigimo įsidarbinusių 2024 m. absolventų procentinė dalis ir vidutinės pajamos bei SKVC vertinimas.

Seminaras „Darbo santykių teisinis reguliavimas: darbuotojų darbo teisių gynimas“

Gruodžio 8 d., pirmadienį, 14–17 val., Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) III rūmų 154 auditorijoje (Universiteto g. 10, Akademija, Kauno r.) vyks seminaras universiteto darbuotojams „Darbo santykių teisinis reguliavimas: darbuotojų darbo teisių gynimas“.

Seminaro lektorė – dėstytoja, teisininkė Vitalija Skeruvienė. Seminaro metu bus aptariama, ką svarbu žinoti darbuotojams apie darbo santykių teisinį reguliavimą, LR Darbo kodeksą, LR Mokslo ir studijų įstatymą, kolektyvines sutartis, darbo ginčus ir kitus klausimus.

Norintys dalyvauti kviečiami registruotis internetu iki gruodžio 5 d. (imtinai).

Dalyvavimas nemokamas. Seminaro organizatorius – VDU profesinė sąjunga „Akademus“.

Kilus klausimams, maloniai prašome kreiptis į VDU profesinės sąjungos „Akademus“ pirmininko pavaduotoją Alvydą Aleksandravičių (alvydas.aleksandravicius@vdu.lt).

VDU Žemės ūkio akademijos kancleris prof. dr. Vigilijus Jukna: susitelkusi ir atvira bendruomenė – raktas į Akademijos augimą

Lapkričio 18 dieną Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kanclerio pareigas pradėjo eiti profesorius dr. Vigilijus Jukna. Pokalbyje su kadenciją pradėjusiu Akademijos kancleriu – apie ateities Akademijos prioritetus, stiprybės taškus, Lietuvos žemės ūkio galimybes ir kitas aktualijas.

Jūsų programoje minimos penkios strateginės kryptys, kurios turėtų formuoti VDU Žemės ūkio akademijos raidą. Kokie yra pagrindiniai ateities Akademijos prioritetai?

Visų pirma – dėmesys ir atvirumas Akademijos bendruomenei. Man svarbu, kad visi bendruomenės nariai jaustųsi gerbiami, reikalingi ir svarbūs, turėtų draugišką, motyvuojančią ir saugią darbo aplinką, galimybę išsakyti savo nuomonę, siekti profesinės karjeros bei tuo pačiu prisidėti prie Akademijos stiprinimo ir augimo.

Itin svarbu studijos, grindžiamos mokslu, tarpkryptiškumu ir tarptautiškumu. Sieksiu, kad Akademijoje būtų vykdomos aukščiausius kokybės standartus atitinkančios studijos, sudarant geriausias sąlygas dėstytojams perteikti studentams naujausias teorines ir praktines žinias, o studentams įgyti kompetencijas ir gebėjimus, atliepiant ateities darbo rinkos poreikius.

Tarp prioritetinių sričių – ir mokslo plėtra, grindžiama tarptautiškumu, tarpdiscipliniškumu ir praktiniu pritaikymu. Man svarbu, kad VDU Žemės ūkio akademijos mokslas kurtų naujas žinias, inovatyvius sprendimus žemės ūkiui ir būtų patikimas partneris šalies ir tarptautiniu mastu, užtikrinant, kad mokslas kuria pridėtinę vertę ekonomikai.

Ateities Žemės ūkio akademiją matau kaip lyderiaujančią Baltijos šalių regiono universitetinę žemės ūkio mokslų ir studijų instituciją, veikiančią išvien su geriausiais pasaulio universitetais. Man svarbu, kad Akademijos tarptautinė veikla ir žinomumas būtų dar labiau išplėtotas, rengiant bendras studijų programas, aktyvinant dėstytojų ir administracijos mainų programas, inicijuojant tarptautinius, mokslo ir inovacijų projektus bei tarptautinius renginius.

Tarp prioritetinių sričių – ir VDU Žemės ūkio akademijos, kaip lyderiaujančios Baltijos šalių regiono universitetinės žemės ūkio mokslų ir studijų institucijos, įvaizdžio gerinimas, siekiant atskleisti modernaus žemės ūkio išskirtinumą ir inovatyvumą. Man svarbu, kad Akademija būtų prestižinė universitetinė žemės ūkio mokykla, kurioje ugdomos brandžios, turinčios kritinį mąstymą ir aukštų kompetencijų asmenybės. Taip pat, kad Akademija būtų pripažintas žinių ir mokslo centras, kuriantis inovacijas žemės ūkio srityje, bendravimo tradicijas ir erdvę visam agrariniam sektoriui.

Kur matote didžiausius VDU Žemės ūkio akademijos stiprybės taškus, o kur, galbūt – dar ne iki galo išnaudotą potencialą?

VDU Žemės ūkio akademija – unikali aukštoji mokykla, ruošianti šiuolaikiškai mąstančius, aukštos kvalifikacijos specialistus, turinčius tarpdisciplininių žinių ir gebančius kurti inovatyvų agrosektorių. Žinoma, šis laikmetis reikalauja ir pokyčių – žemės ūkis patiria įvairias transformacijas, vyksta tiksliųjų technologijų plėtra, į pagalbą ateina ir dirbtinis intelektas, keičiasi jaunimo požiūris į žemės ūkį. Turime ne tik gebėti atliepti kylančius pokyčius, bet ir patys kurti pokyčius. Todėl rengdami aukštos erudicijos specialistus, vykdydami mokslinius tyrimus ir teikdami ekspertines paslaugas turime sustiprinti VDU Žemės ūkio akademijos įtaką bendrai žemės ūkio politikai Lietuvoje.

Kokiais principais vadovausitės priimdamas sprendimus Akademijoje?

Prioritetą teikiu bendruomenės telkimui ir komandiniam darbui. Kaip ir minėjau – Akademijai svarbiais klausimais tarsiuosi su bendruomene. Mano požiūriu, bendruomenei itin svarbu operatyvus informacijos perteikimas – tuomet norint pasiekti užsibrėžtus tikslus galima tikėtis bendruomeniško darbo. Sieksiu kurti tokią Akademiją, kurioje būtų puoselėjamos akademinės tradicijos, kur kiekvienas bendruomenės narys yra gerbiamas ir girdimas – sukuriamos komfortiškos sąlygos dirbti, mokytis, tobulėti ir siekti karjeros.

Šių laikų jaunoji karta – kokią ją matote Jūs? Kokie VDU Žemės ūkio akademijos siūlomi akcentai jaunajai kartai gali būti patrauklūs ir įkvepiantys?

Jaunoji karta, gyvendama pokyčių laikmetyje, keičiasi ir pati. Jaunimas turi aiškią poziciją – jie nori dalyvauti, įsitraukti į įvairias veiklas, atvykti į universitetą, įgytas žinias pritaikyti praktikoje. Nepaprastai džiaugiuosi šiais metais dešimtąjį kartą VDU Žemės ūkio akademijos vykdomu edukaciniu projektu „Sumanaus moksleivio akademija“ – jaunimas turi galimybę iš arčiau susipažinti su juos dominančia mokslo kryptimi, lavinti kūrybišką mąstymą ir praktinius įgūdžius. Projekte su moksleiviais žiniomis dalijasi VDU Žemės ūkio akademijos dėstytojai – geriausi savo sričių specialistai.

Džiugina ir VDU įkurtas STEAM didaktikos centras, kuriame jaunimas turi galimybę dalyvauti metodiniuose mokymuose, kūrybinėse dirbtuvėse ir užsiėmimuose – visa tai jaunąją kartą skatina mąstyti ir veikti šiuolaikiškai.

Kokie, Jūsų akimis, yra svarbiausi šiandieniniai Lietuvos žemės ūkio iššūkiai? Kokį vaidmenį sprendžiant šiuos iššūkius atlieka VDU Žemės ūkio akademijos bendradarbiavimas su verslu, agrosektoriaus atstovais?

Šiuo metu žemės ūkis susiduria su sudėtingais iššūkiais, kurie bus ypač dideli naujojoje daugiametėje finansinėje perspektyvoje. Pagal šiuo metu pateiktą Europos Komisijos planą, žemės ūkiui biudžetas yra ženkliai sumažintas. Prognozuojama, kad Lietuvai finansavimas mažėja preliminariai 2 mlrd. eurų. Iššūkiai kyla ir nacionaliniame biudžete – šiuo metu pagrindinis dėmesys kreipiamas gynybos stiprinimui, atitinkamai, visiems sektoriams biudžetas mažinimas arba nėra didinamas. Remiantis dabartinėmis prognozėmis, skaičiuojama – jeigu finansavimas iš Europos Sąjungos liktų toks, kuris yra pasiūlytas šiuo metu (žinoma, tam turės pritarti Europos Parlamentas, skaičiavimai gali dalinai keistis), finansų liktų tik tiesioginėms išmokoms, o kitoms priemonėms, pavyzdžiui, modernizavimui, būtų skiriama maža dalis pinigų. Todėl reikia nusistatyti labai aiškius prioritetus – matyti kryptį, kuria turi judėti žemės ūkis. Keičiantis klimatui, mažėjant iškastinio kuro kiekiui, su pokyčiais susiduria ir žemės ūkio sektorius, bet tuo pačiu atsiranda ir naujų galimybių.

VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkų, ekspertų paslaugos yra ir bus kaip niekada svarbios – kad turėtume aiškią strategiją, atsižvelgiant į anksčiau išvardintus pokyčius. Ypač aktuali mokslo ir verslo sinergija – teorija turi būti pritaikoma praktiškai, todėl ir toliau planuojame ne tik tęsti, bet ir plėsti VDU Žemės ūkio akademijos bendradarbiavimo gijų tinklą su socialiniais partneriais.

Jūsų požiūriu: dirbtinis intelektas – nauda ar žala?

Dirbtinis intelektas neišvengiamai įsilieja į darbinę kasdienybę. Tačiau reikėtų kritiškai įsivertinti tam tikras ribas – neracionalu galvoti, kad visose srityse dirbtinis intelektas pakeis žmogų. Dirbtinis intelektas – pagalbinis įrankis, siekiant efektyviau valdyti tam tikrus procesus, apdoroti ir tikslingai naudoti didelės apimties duomenų masyvus. Žemės ūkyje dirbtinis intelektas naudingas siekiant prognozuoti, numatyti tam tikrus scenarijus ir, esant reikalui, kovoti su priežastimis, o ne su pasekmėmis.

Kokias profesines patirtis, sukauptas iki šiol, laikote ypač vertingomis pradėdamas vadovauti Akademijai?

Per daugelį metų turiu sukaupęs vadybinės patirties viešajame sektoriuje, mokslo, projektų valdymo ir studijų srityse, taip pat politinės patirties. Mano požiūriu, visa iki šiol sukaupta profesinė patirtis bus naudinga vadovaujant VDU Žemės ūkio akademijai: iki 2012 m. aktyviai dirbau akademinėje aplinkoje, vėliau eidamas žemės ūkio ministro pareigas įgijau vadybinės, politinės, strateginės patirties. Lietuvai pirmininkaujant ES, buvau ES Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos pirmininku. Naudingos patirties įgijau ir 2020–2024 m. kadencijos Seime. Taip pat dirbau Ministro Pirmininko patarėju žemės ūkio klausimais. Manau, kad mano sukaupta patirtis bus naudinga kuriant VDU Žemės ūkio akademijos gerovę.

Ar atrandate laiko užsiimti mėgstama veikla? Kas Jums suteikia energijos ir motyvacijos kasdienybėje?

Motyvuoja mėgstamas darbas – prieš apsisprendžiant kandidatuoti į VDU Žemės ūkio akademijos kanclerio pareigas, rimtai svarsčiau – likti aktyvioje politikoje ar grįžti į akademinę veiklą. Nusprendžiau, kad su anksčiau minėta sukaupta profesine patirtimi būsiu naudingas Akademijai. Šiuo metu esu ir Ministro Pirmininko visuomeninis konsultantas – tokiu būdu turiu galimybę būti aktualijų pulse.

Kalbant apie mėgstamą veiklą – labiausiai pailsiu laiką leisdamas ir keliaudamas su šeima. Esu neabejingas ir žvejybai. Taip pat vertinu laiką šeimos sodyboje, kurioje laisvalaikį leidžiame aktyviai ir darbingai – prižiūrint, puoselėjant aplinką.

Pradėjo veikti naujos kadencijos VDU Senatas

Lapkričio 26 d., trečiadienį, įvyko pirmasis Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) naujos kadencijos Senato posėdis.

Posėdžio metu VDU Senato pirmininku išrinktas prof. dr. Jonas Ruškus. Senato pirmininko pavaduotoja tapo doc. dr. Vilma Bijeikienė, sekretore – doc. dr. Jolanta Valčiukienė.

VDU Senato pirmininkas prof. dr. Jonas Ruškus

Senatas – Universiteto kolegialus akademinių reikalų valdymo organas – sudaromas vadovaujantis LR mokslo ir studijų įstatymu ir VDU statutu. Senato sudarymas grindžiamas demokratijos, savivaldos, kompetencijos, kolegialumo, akademinės laisvės bei skaidrumo principais. Senatas sudaromas 5 metams iš 61–71 mokslininko, pripažinto menininko ir studento. Profesoriaus ir vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 25 proc. Senato narių. Einantieji docento ir vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas – taip pat ne mažiau kaip 25 proc.

Senato pirmininkas prof. dr. Jonas Ruškus yra VDU Socialinio darbo katedros profesorius, buvęs Jungtinių Tautų (JT) Asmenų su negalia teisių komiteto vicepirmininkas, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas. Profesorius yra socialinių mokslų daktaras, pripažintas negalios srities ekspertas, aktyviai dalyvaujantis projektuose, skirtuose pagrįsti žmonių su negalia ir kitų socialiai pažeidžiamųjų grupių teisių užtikrinimo būtinybę. Universitete prof. dr. J. Ruškus dirba nuo 2007-ųjų.

Kviečiame susipažinti su 2025–2030 m. Senato narių sąrašu.

VDU Senato naujosios kadencijos nariai:

Prof. dr. Vilija Aleknevičienė (Žemės ūkio akademija)
Doc. Beata Andriuškevičienė (Muzikos akademija)
Solvita Ausiukaitytė (studentai, magistro studijos)
Neringa Barauskaitė-Šarkinienė (studentai, magistro studijos)
Doc. dr. Vilma Bijeikienė (Užsienio kalbų institutas)
Prof. dr. Rolandas Bleizgys (Žemės ūkio akademija)
Urtė Buckiūnaitė (studentai, bakalauro studijos)
Evelina Buivydaitė (studentai, bakalauro studijos)
Doc. Šviesė Čepliauskaitė (Muzikos akademija)
Doc. dr. Viktorija Čepukienė (Socialinių mokslų fakultetas)
Prof. dr. Ineta Dabašinskienė (Rektorė)
Edgaras Dambrauskas (studentai, doktorantūros studijos)
Prof. dr. Darius Danusevičius (Žemės ūkio akademija)
Prof. dr. Remigijus Daubaras (Botanikos sodas)
Doc. dr. Linas Didvalis (Humanitarinių mokslų fakultetas)
Doc. dr. Linara Dovydaitytė (Menų fakultetas)
Emilija Drabužinskaitė (studentai, magistro studijos)
Sonata Drazdavičienė (Absolventų ar kitose institucijose dirbančių mokslininkai (Švietimo akademija))
Prof. dr. Saulius Geniušas (Išeivijos mokslininkai ir pripažinti menininkai, deleguotas rektorės)
Dr. Dainius Genys (Lietuvių išeivijos institutas)
Prof. dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė (Švietimo akademija)
Silvija Jankauskaitė (studentai, magistro studijos)
Doc. dr. Darija Jodaugienė (Žemės ūkio akademija)
Prof. dr. Vigilijus Jukna (Žemės ūkio akademijos kancleris)
Doc. dr. Vaida Jurgilė (Švietimo akademija)
Prof. dr. Lina Kaminskienė (Švietimo akademijos kanclerė)
Prof. dr. Vaida Kamuntavičienė (Humanitarinių mokslų fakultetas)
Skirmantė Karečkaitė (studentai, bakalauro studijos)
Dr. Darius Kavaliauskas (Žemės ūkio akademija)
Prof. dr. Julija Kiršienė (Skaitmeninių išteklių ir tarpdisciplininių tyrimų institutas)
Doc. dr. Jolita Kudinovienė (Švietimo akademija)
Prof. dr. Renata Legenzova (Vytauto Kavolio transdisciplininių tyrimų institutas)
Dr. Kristina Lekavičienė (Žemės ūkio akademija)
Doc. dr. Indrė Lipatova (Gamtos mokslų fakultetas)
Prof. dr. Astrida Miceikienė (Prorektorė strateginei plėtrai ir finansams)
Prof. dr. Saulė Milčiuvienė (Teisės fakultetas)
Prof. dr. Birutė Obelenienė (Katalikų teologijos fakultetas)
Doc. dr. Rasa Pakeltienė (Žemės ūkio akademija)
Doc. dr. Rytis Pakrosnis (Prorektorius studijoms)
Prof. dr. Aušra Pažėraitė (Ekonomikos ir vadybos fakultetas)
Rimtautas Petraitis (Absolventų ar kitose institucijose dirbančių mokslininkų (Žemės ūkio akademija))
Prof. dr. Saulius Pivoras (Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas)
Prof. dr. Jana Radzijevskaja (Gamtos ir technologijos mokslų tyrimų institutas)
Aras Rafanavičius (studentai, doktorantūros studijos)
Doc. dr. Lina Ragelienė (STEAM didaktikos centras)
Paulius Ratė (Absolventų ar kitose institucijose dirbančių mokslininkų (Fiziniai mokslai, scenos ir ekrano menai))
Prof. dr. Jonas Ruškus (Socialinių mokslų fakultetas)
Prof. dr. Aušra Rutkienė (Švietimo akademija)
Doc. dr. Sonata Staniulienė (Ekonomikos ir vadybos fakultetas)
Emilija Sviderskytė (studentai, bakalauro studijos)
Prof. dr. Saulius Šatkauskas (Gamtos mokslų fakultetas)
Prof. dr. Živilė Tarasevičienė (Žemės ūkio akademija)
Dr. Rolandas Urbonas (Prorektorius mokslui ir inovacijoms)
Doc. dr. Sigita Urbonienė (Informatikos fakultetas)
Doc. dr. Jolanta Valčiukienė (Žemės ūkio akademija)
Dr. Donatas Večerskis (Absolventų ar kitose institucijose dirbančių mokslininkų (Humanitariniai mokslai))
Rimantas Vingras (Išeivijos mokslininkai ir pripažinti menininkai, deleguotas Senato pirmininko)
Deimantė Zarambaitė (studentai, bakalauro studijos)
Auksė Zykutė (studentai, bakalauro studijos)
Tomas Želionis (Absolventų ar kitose institucijose dirbančių mokslininkų (Socialiniai mokslai))
Kamila Žiliūtė (studentai, bakalauro studijos)

Daugiau informacijos apie VDU Senatą

VDU ŽŪA „GIS diena“ 2025: įkvepiantys ekspertų pranešimai, azartiška viktorina ir saldi bendrystės staigmena

Lapkričio 26-ąją Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyko tradicinis moksleiviams skirtas renginys „GIS diena 2025“. Akademijoje apsilankė apie 250 gimnazistų, susidomėjusių geografinių informacinių sistemų pasauliu ir jų taikymo galimybėmis. Renginį atidariusi Inžinerijos fakulteto Žemėtvarkos ir geomatikos katedros vedėja doc. dr. Jolanta Valčiukienė pasveikino dalyvius ir pabrėžė, jog GIS šiandien tampa viena svarbiausių analitinių sričių, leidžiančių kurti duomenimis grįstą ateitį.

Ekspertų žvilgsnis į GIS: nuo pagrindų iki strateginių duomenų sprendimų

Pirmojoje renginio dalyje moksleiviai klausėsi teminių pranešimų, supažindinusių su GIS technologijų veikimu, jų svarba ir įvairove. VDU ŽŪA lektorė dr. Daiva Tiškutė-Memgaudienė pristatė GIS pagrindus ir papasakojo, kaip erdviniai duomenys naudojami krašto apsaugos, aplinkosaugos, transporto, žemėtvarkos, gyvūnų migracijos ir kitose srityse. Lektorės teigimu, GIS yra kur kas daugiau nei žemėlapių sudarymas – tai analitinis, tarpdisciplinis įrankis, padedantis modeliuoti ir prognozuoti realias situacijas.

VĮ „Žemės ūkio duomenų centras“ specialistas Andrius Kubilius pristatė geoerdvinės paraiškų priėmimo sistemos veikimą, ypač svarbų žemdirbiams. Pranešėjas paaiškino, kaip tvarkomi dideli duomenų kiekiai, kokie procesai lemia tikslų žemės ūkio plotų identifikavimą ir kokios sistemos plėtros galimybės laukia ateityje.

Valstybės duomenų agentūros GIS specialistas Kostas Gružas kvietė dalyvius pažvelgti į GIS reikšmę valstybiniu mastu. Jo pranešime atskleista, kaip GIS prisideda prie įvairių viešojo sektoriaus sprendimų, kaip analizuojami duomenys ir kaip ši informacija padeda kurti efektyvesnę, tikslesnę ir žmonėms draugiškesnę valstybės politiką.

GIS taikymas realioje erdvėje ir azartiška viktorina

Po ekepertinių pranešimų dalies moksleiviai dalyvavo interaktyvioje praktinėje veikloje, kurią vedė VDU ŽŪA docentas dr. Donatas Jonikavičius. Pasitelkę mobilią GIS programėlę, moksleiviai Akademijos teritorijoje žymėjo įvairius augalijos objektus – nuo medžių iki gėlių. Atlikdami užduotis moksleiviai matė, kaip surinkti duomenys realiu laiku kis žemėlapyje, ir suprato, kokią reikšmę GIS turi tiksliai fiksuojant bei analizuojant aplinką. Praktinė veikla suteikė ne tik žinių, bet ir azarto, komandoms stengiantis kuo tiksliau ir operatyviau atlikti užduotis.

Dienos pabaigoje visi dalyviai susibūrė į tradicinę interaktyvią viktoriną, kurioje išbandė savo žinias apie GIS, geografiją ir erdvinių duomenų taikymą. Azartišką ir dinamišką viktoriną vedė doc. dr. Jolanta Valčiukienė. Geriausiai pasirodžiusia komanda tapo VDU Ugnės Karvelis gimnazijos devintokai, o II ir III vietas iškovojo VDU „Rasos“ gimnazijos mokinių komandos. Nugalėtojai buvo apdovanoti VDU ŽŪA įsteigtais prizais.

Bendrystė prie tradicinio „GIS dienos“ torto

„GIS diena 2025“ sulaukė svečių iš įvairių gimnazijų. Į renginį atvyko Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijos, Vilniaus r. Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijos, VDU „Rasos“ gimnazijos, VDU Ugnės Karvelis gimnazijos, Telšių rajono Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijos bei Kauno Maironio universitetinės gimnazijos moksleiviai. Jų aktyvumas, smalsumas ir iniciatyvumas sukūrė šiltą ir įkvepiančią renginio atmosferą.

Renginį užbaigė saldi tradicija – šiai dienai skirtas tortas, subūręs moksleivius ir mokytojus prie bendro stalo šiltam pokalbiui. Dalyviai dalijosi įspūdžiais, aptarė dienos veiklas ir džiaugėsi galimybe artimiau susipažinti su GIS pasauliu. Atsisveikindama renginio iniciatorė ir moderatorė doc. dr. Jolanta Valčiukienė pabrėžė, kad durys į inžinerijos ir erdvinių duomenų pasaulį VDU Žemės ūkio akademijoje visuomet lieka atviros, o ši diena tebūnie tik pirmas žingsnis įdomių technologinių atradimų link.

„Ką pasėsi… 2026“: nuo atradimų iki sprendimų – 30 metų žemės ūkio pažangos

2026 m. kovo 26–28 d. VDU Žemės ūkio akademijoje vyks jubiliejinė, 30-oji tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi…“, žyminti reikšmingą Lietuvos agroverslo istorijos etapą. Startavusi kaip gana nedidelė ekspozicija, per tris dešimtmečius įsitvirtino kaip didžiausia Baltijos šalių žemės ūkio inovacijų ir aktualijų platforma, neužleidžianti savo pozicijų ir šiandien. Kasmet parodoje susitinka svarbiausi agrosektoriaus žaidėjai, o pasirengimas renginiui jau dabar vyksta labai intensyviai, vietų parodos ekspozicijose sparčiai mažėja.

Parodos vaidmuo šiuo metu yra didesnis nei bet kada. Agrosektoriaus bendruomenė susiduria su vis naujais iššūkiais, tokiais kaip besikeičiančio klimato poveikis ūkininkavimo sistemoms, nuolat kintantis reglamentavimas ir būtinybė prisitaikyti prie ES žaliojo kurso reikalavimų, sektoriaus technologinė transformacija, stiprėjanti konkurencija sektoriuje ir kita. Paroda tampa platforma, kur visi svarbiausi klausimai sprendžiami praktiškai, ieškant sisteminių sprendimų, pastebi renginio organizatoriai. Todėl neatsitiktinai artėjančios parodos pagrindinė tema yra „Atsparumas ateities iššūkiams“, apimanti daugybę dedamųjų, nuo technologinių iki socialinių inovacijų. Parodos simboliu pasirinktas sodas – erdvinė konstrukcija, kurioje persipina tradiciniai šiaudo ir modernūs metalo konstrukcijos elementai, simbolizuojantys tradicijų persipynimą su naujumu ir modernumu. Kartu tai bendrystės, tęstinumo ir kūrybiškumo ženklas. Jis simbolizuoja, kad kiekvienas dalyvis, kiekvienas lankytojas prisideda prie parodos, atnešdamas savo dalelę į bendrą visų kuriamą ir puoselėjamą tradiciją.

Agroverslo inovacijų, rinkos lyderių ir startuolių susibūrimas vienoje erdvėje

Jubiliejinės, 30-osios parodos moto yra „Kartu užaugome“. Didelė dalis dalyvių parodoje dalyvauja nuolat, o kiekvienas jų sugrįžimas liudija apie stiprėjantį ryšį su klientais ir parodos teikiamą naudą. Parodos dalyvių kelias per tris dešimtmečius tapo neatsiejama parodos „Ką pasėsi…“ istorijos dalimi – jie augo kartu su paroda, o paroda augo kartu su jais. Kaip rodo parodų dalyvių apklausos, buvimas parodoje ne tik leidžia pristatyti naujausius produktus ir technologijas, pasitikrinti rinką, bet ir užmegzti tiesioginius tvirtus ryšius su savo klientais, kurie neretai jau parodos metu tampa rimtais kontraktais. Paroda ne tik naujausių technologijų demonstravimas, dalinimasis žiniomis, bet ir šventė, emocija, visus persmelkianti bendrumo dvasia. Vietą čia atranda ir naujai dalyvaujančios įmonės, startuoliai, nes tai puiki proga įvertinti rinkos poreikius, užmegzti naujų kontaktų.

Pagrindinės parodos ekspozicijų tematikos yra: žemės ūkio technika; derliaus apdorojimo ir sandėliavimo įranga; sėklos, augalų apsaugos priemonės ir trąšos; produktai ir įranga gyvulininkystei, paukštininkystei ir žuvininkystei; miškų ir komunalinio ūkio technika; statyba, vandentvarka, šilumos ūkis ir kenkėjų prevencija; įranga ir įrankiai sodui bei daržui; atsarginės dalys, padangos, tepalai, talpos, darbo rūbai; skaitmeninės technologijos žemės ūkiui; žemės ūkio mokslas, konsultacinės paslaugos, leidiniai; draudimo ir kitos finansinės paslaugos žemės ūkiui; visureigiai ir specialieji automobiliai žemės ūkiui.

Inovacijų TOP10 – sektoriaus tobulėjimo atspindys

Vienas iš svarbių parodos akcentų yra eksponatų vertinimo konkursas, kuriame kasmet atrenkami dešimt pažangiausių ir rinkai aktualiausių technologinių sprendimų. Per daugiau nei dvidešimt metų ši iniciatyva tapo kokybės etalonu sektoriuje. Per parodų istoriją įteikta daugiau kaip 200 medalių – skulptoriaus Marijaus Petrausko autorinių kūrinių.

Gauti medalį už savo produktą pretenduoti gali visos parodoje dalyvaujančios įmonės, pateikusios paraiškas. Vertinant eksponatus atsižvelgiama į tokius kriterijus kaip eksponatų dizainas, išskirtinumas ir inovatyvumas, poveikis žmogui ir aplinkai, rinkos dydis ir plėtros potencialas. Gautas apdovanojimas įmonėms yra kur kas daugiau nei simbolinis įvertinimas – jis demonstruoja, kokie technologiniai sprendimai šiuo metu turi didžiausią reikšmę, į ką turėtų orientuotis modernus ūkis.

Dialogas ir sprendimai – parodos seminaruose ir diskusijose

Parodos šviečiamoji programa tradiciškai kasmet apima apie 50 renginių. Tai moksliniai-praktiniai seminarai ir gyvos diskusijos aktualiausiomis žemės ūkio temomis, taip pat technikos ir technologijų demonstracijos, kuriose lankytojai gali realiomis sąlygomis pamatyti, kaip veikia naujausi sprendimai ir technologijos, palyginti skirtingų modelių privalumus ir trūkumus.

Įmonės, dalyvaujančios parodoje, taip pat gali siūlyti seminarų, diskusijų temas ir dalyvauti parodos šviečiamojoje programoje.

„Ką pasėsi… 2026“ kviečia būti pokyčių dalimi

Įmonių registracija dalyvauti parodoje „Ką pasėsi… 2026“ vyksta „Expo Academia“ svetainėje. Parodoje laukiami tiek ilgamečiai partneriai, tiek naujos įmonės, norinčios pristatyti savo sprendimus auditorijai, kuri formuoja Lietuvos žemės ūkio ateitį.

Įmonės gali registruotis dalyvauti ekspozicijoje, pareikšti norą rengti seminarą parodos metu, tapti parodos partneriu, pildyti paraišką medaliui gauti, prisistatyti specialiame jubiliejinei parodai skirtame žurnalo „Mano ūkis“ numeryje, dalyvauti parodos dalyvių šventiniame vakare.

Renginys žada ne tik įsimintiną atidarymo ceremoniją, gausią ekspoziciją, bet ir prasmingas diskusijas, naujus verslo kontaktus ir galimybę tapti reikšmingos agroinovacijų istorijos dalimi.

Registracija į parodą vyksta iki 2026 m. vasario 20 d.

2025 m. paroda buvo rekordinė – trys paviljonai, 10 ha lauko ekspozicijų, daugiau kaip 400 dalyvių ir vienas didžiausių lankytojų srautų renginio istorijoje. Ateinanti jubiliejinė „Ką pasėsi… 2026“ tikėtina sumuš naujus lankomumo ir dalyvių skaičiaus rekordus.

Organizatoriai nuoširdžiai kviečia visus, kuriems rūpi Lietuvos agrosektorius, kitų metų kovo 26–28 dienomis susitikti VDU Žemės ūkio akademijoje, jubiliejinėje, 30-ojoje „Ką pasėsi… “.

VDU ŽŪA teatras „Jovaras“ kviečia į jaukų Advento poezijos vakarą

Gruodžio 4 d. 19 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) teatras „Jovaras“ kviečia į jaukų Advento poezijos vakarą.

Advento poezijos vakaras vyks VDU ŽŪA Iškilmių salėje (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.).

Mineralinio azoto ir sieros tyrimai 2025 m. rudenį: ką svarbu žinoti prieš 2026 m. pavasarį?

Dirvožemyje esantis mineralinis azotas yra svarbus žemės ūkio augalų produktyvumo ir aplinkosaugos rodiklis, nes jo kiekiai tiesiogiai priklauso nuo dirvožemio granuliometrinės sudėties, ūkininkavimo intensyvumo ir regioninių sąlygų. Ankstesni tyrimai rodo, kad kai kuriuose šalies regionuose dėl intensyvaus azotinių trąšų naudojimo dirvožemyje susikaupia pakankamai ar net per daug mineralinio azoto (N_min). Nors tai ir didina augalų derlių, ilgainiui tokios tendencijos skatina dirvožemio degradaciją bei nitratų išplovimą į vandens telkinius. Siekiant įvertinti realią situaciją šalyje ir užtikrinti tvarią maisto gamybą bei aplinkosaugą, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Nacionalinė aplinkos ir žemės ūkio laboratorija atnaujino N_min stebėseną. Ji vykdoma remiantis naujai patvirtinta metodika, rudenį surinkus ir išanalizavus daugiau kaip 260 dirvožemio ėminių iš įvairių Lietuvos vietovių.

Mineralinio azoto kiekiai buvo vertinti skirtinguose šalies dirvožemio rajonuose ir zonose, taip pat po augintų ir augančių augalų bei skirtingos granuliometrinės sudėties dirvožemiuose. Tyrimo duomenimis, šalies žemės ūkio naudmenose N_min 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje sukaupta vidutiniškai 53 kg/ha. Tačiau atskirose šalies zonose N_min skirtumai ryškūs: Vakarų Lietuvoje – 46 kg/ha, Rytų Lietuvoje – 42 kg/ha, o Vidurio Lietuvoje – 68 kg/ha. Šiuos pokyčius iš dalies lėmė vyravusios meteorologinės sąlygos. Šiltesnė nei įprasta pavasario temperatūra visoje šalyje skatino organinės medžiagos mineralizaciją, tačiau regioniniai kritulių skirtumai galėjo įtakoti nevienodą N_min kiekį ir jo migraciją dirvožemyje. Vidurio Lietuvoje dėl šiltesnio ir sausesnio laikotarpio susikaupė daugiausia N_min, o Vakarų Lietuvoje gausūs krituliai vasaros ir rudens laikotarpiais lėmė didelį nitratų išplovimą ir mažiausius N_min likučius dirvožemiuose.

Vertinant N_minkiekį atskiruose šalies dirvožemio rajonuose, dideliu N_min kiekiu (daugiau nei 80 kg/ha) išsiskyrė Vidurio Lietuvos žemumos vakarinė dalis – Kėdainių, Radviliškio, Šiaulių ir Akmenės savivaldybių rajonų dirvožemiai. Vidutiniai (60–70 kg/ha) N_min kiekiai nustatyti Nemuno žemupyje (Jurbarko, Šakių, Vilkaviškio r. ir Marijampolės sav. ) ir Vidurio Lietuvos žemumos vidurinėje dalyje (Joniškio, Pakruojo, Pasvalio, Biržų ir Panevėžio sav. r.). Mažiausi N_min kiekiai nustatyti (<30 kg/ha) Baltijos aukštumos rytinės dalies bei Pietryčių Lietuvos lygumos pietinės ir centrinės dalių dirvožemiuose. Taip pat maži N_min (30–40 kg/ha) kiekiai nustatyti daugelyje Vakarinės ir Rytinės Lietuvos dirvožemio rajonuose. Vakarų Lietuvoje tai siejama su didesne metine kritulių norma ir lietingesniais gegužės–liepos bei rugsėjo mėnesiais, kurie lėmė intensyvesnį mineralinio azoto išplovimą jau vasaros-rudens laikotarpiais, o Rytų Lietuvoje – su vyraujančia lengvesne granuliometrine dirvožemių sudėtimi, dėl kurios nitratai taip pat linkę greičiau išsiplauti į gruntinius vandenis.

2025 m. rudenį atlikti tyrimai parodė, kad N_min kiekiai 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje skirtingose šalies zonose buvo nevienodi. Vakarų ir Rytų Lietuvoje dominavo labai mažai (≤35 kg/ha) N_min turintys dirvožemiai – atitinkamai 49,2 ir 53 % aikštelių, o didelio azotingumo (>105 kg/ha) – vos 3,2 % ir 2,9 %. Vidurio Lietuvoje N_min pasiskirstymas buvo palankesnis: mažo (36–70 kg/ha) azotingumo dirvožemiai sudarė trečdalį (33,4 %), vidutinio (71–105 kg/ha) – beveik penktadalį (18,2 %), o labai mažo ir didelio – po 24,2 % visų tirtų aikštelių. Šiuos N_min skirtumus šalies zonose papildomai paaiškina vyraujanti skirtinga dirvožemių granuliometrinė sudėtis. Didžiausi N_min kiekiai nustatyti sunkesnės granuliometrinės sudėties dirvožemiuose (vidutinio sunkumo ir sunkiuose priemoliuose, moliuose), kuriuose vidurkis siekia 63 kg/ha, o mažiausi – lengvuose (smėliuose) – tik 44 kg/ha. Todėl šalies zonose, kuriose vyrauja sunkesni dirvožemiai (ypač Vidurio Lietuvoje), natūraliai susikaupia daugiau N_min.

Pagal dirvožemio sluoksnius daugiausia N_min sukaupta viršutiniame 0–30 cm sluoksnyje – 37 kg/ha, o 30–60 ir 60–90 cm – atitinkamai 16 ir 11 kg/ha. Šiltas ir drėgnas rugsėjis paskatino intensyvesnę organinių medžiagų mineralizaciją ir amoniakinio azoto nitrifikaciją, todėl būtent 0–30 cm sluoksnyje rudenį dėl šių priežasčių galėjo būti fiksuotos didesnės N_min atsargos. Labiausiai išsiskyrė Vidurio Lietuva, kur šiame sluoksnyje N_min nustatyta 51 kg/ha, palyginti su 29 kg/ha Rytų Lietuvoje ir 32 kg/ha Vakarų Lietuvoje.

Vertinant mineralinį azotą pagal auginamus augalus, mažiausi N_min kiekiai nustatyti daugiamečių žolių ir ganyklų plotuose (26 kg/ha), kur dirvožemis nuolat dengiamas augalų danga, azotas intensyviai naudojamas, o tręšimas paprastai yra mažesnio intensyvumo. Po vasarojaus (39 kg/ha) ir kaupiamųjų augalų ar kukurūzų (40 kg/ha) rasti N_min kiekiai – vidutiniai, nes šie augalai sezono metu sunaudoja nemažai azoto, tačiau dažnai tręšiami saikingai, o jų derliaus nuėmimo laikas sutampa su aktyvia mineralizacija. Ryškiau išsiskiria plotai, kuriuose augo žiemkenčiai – čia rudenį N_min kiekis siekė vidutiniškai 56 kg/ha. Tai siejama su didesniu tręšimo fonu ir intensyvesne šiaudų masės mineralizacija po derliaus nuėmimo. Didžiausi (70 kg/ha) N_min kiekiai nustatyti žieminių rapsų ir iš rudens sėtų žiemkenčių laukuose, kurie per vegetaciją paprastai tręšiami intensyviausiai, o rudenį susidariusios šiltos ir drėgnos sąlygos skatina papildomą organinės medžiagos skaidymąsi dirvožemyje. Tokiuose plotuose dėl intensyvaus ūkininkavimo ir gausesnio tręšimo rudenį dirvožemyje išlieka didžiausios N_min atsargos.

Tyrimai parodė, kad 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje nitratinis azotas sudaro pagrindinę mineralinio azoto dalį 78–88 % viso N_min, o jo kiekiai labai priklauso nuo priešsėlio. Daugiausia nitratų nustatyta po esamų žiemkenčių ir rapsų (62 kg/ha), taip pat po augusių žiemkenčių (47 kg/ha). Mažiausi nitratų kiekiai fiksuoti daugiametėse žolėse ir ganyklose (tik 15 kg/ha). Amoniakinio azoto kiekiai dirvožemyje buvo gerokai mažesni ir tarp skirtingų priešsėlių skyrėsi nežymiai – vidutiniškai nuo 8 iki 11 kg/ha. Tai rodo, kad didžiausi mineralinio azoto svyravimai yra susiję su nitratine frakcija, o amonio kiekiai išlieka gana stabilūs, nepriklausomai nuo žemės naudojimo ir auginamų augalų.

Pirmą kartą stebėsenos laikotarpiu mineralinis azotas buvo tirtas ekologiniuose laukuose ir laukuose, kur auginami trumpos rotacijos tuopų želdiniai. Tyrimai parodė, kad tuopų želdinių plotuose N_min įtakos turėjo jų tręšimas. Tręštuose plotuose N_minkiekiai buvo didesni ir tolygiau pasiskirstę dirvožemio profilyje – 0–30, 30–60 ir 60–90 sluoksniuose nustatyta atitinkamai 7, 6 ir 5 kg/ha. Netręštuose plotuose daugiau N_min sukaupta tik viršutiniame sluoksnyje (7 kg/ha), o gilesniuose 30–60 ir 60–90 cm – atitinkamai 4 ir 3 kg/ha. Tai atitinka tuopų biologinius ypatumus: sparčiai augantys medžiai, turintys intensyvią ir gilią šaknų sistemą, efektyviai sunaudoja prieinamą azotą, todėl tręštuose želdiniuose jis geriau integruojamas į medžių augimo procesus.

Ekologiniuose laukuose, kuriuose augo daugiametės žolės, N_min kiekiai 0–30 cm sluoksnyje siekė apie 10 kg/ha, o gilesniuose 30–60 ir 60–90 cm sluoksniuose N_minbuvo panašus – apie 4 kg/ha. Arimo plotuose, auginant žiemines kultūras, viršutinis 0–30 cm sluoksnis turėjo daugiau azoto – 23 kg/ha, tuo tarpu gilesniuose sluoksniuose (30–60 ir 60–90 cm) N_minkiekiai nesiskyrė ir svyravo apie 6 kg/ha. Šie skirtumai atspindi auginamų augalų biologinius ypatumus ir skirtingas ūkininkavimo praktikas: daugiametės žolės kaupia azotą lėtai, daugiausia paviršiuje, o arimo plotuose N_minkoncentracija viršutiniame sluoksnyje didesnė dėl neseniai mineralizuotų organinių liekanų. Be to, ekologiniuose laukuose dėl riboto tręšimo ir nuolatinės šaknų masės paviršiuje azotas dažniau lieka organinėse formose, todėl N_min būna mažiau, o arimo plotuose dirvos dirbimas ir intensyvesnė augalininkystė skatina greitesnę organinės medžiagos skaidymąsi bei trumpalaikį N_min padidėjimą viršutiniame sluoksnyje.

Rudenį, kartu su mineralinio azoto (N_min) tyrimais, buvo atlikta ir mineralinės sieros (S_min) stebėsena. Iš įvairių Lietuvos vietovių surinkta ir išanalizuota daugiau kaip 130 dirvožemio ėminių.

Jei mineralinės sieros kiekis dirvožemyje yra mažesnis nei 10 kg/ha, augalai prastai įsisavina azotą, todėl šis rodiklis ypač svarbus rapsams ir intensyviai auginamiems javams. Tačiau atliktais tyrimais S_min trūkumo (<10 kg/ha), galinčio riboti azoto įsisavinimą, nustatyta nebuvo. Daugiausia tyrimų aikštelių (37 %) 0–60 cm gylyje turėjo vidutinį S_min kiekį – 20–30 kg/ha. Ketvirtadalyje (26 %) jų nustatyta mažai S_min – 10–20 kg/ha. Penktadalis aikštelių turėjo daugiau nei 40 kg/ha S_min, rodantį pakankamas sieros atsargas daugelyje šalies vietovių.

Vidutiniškai šalies dirvožemiuose 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje S_min nustatyta 29 kg/ha, o atskirose šalies zonose – Vakarų, Rytų ir Vidurio Lietuvoje – atitinkamai 23, 26 ir 34 kg/ha.

Mineralinės sieros kiekiai 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje priklauso nuo priešsėlio ir žemės naudojimo intensyvumo. Daugiausia S_min nustatyta esamų žiemkenčių ir rapsų bei po buvusių šių augalų – atitinkamai 32,5 ir 28,5 kg/ha. Vidutiniai kiekiai fiksuoti po buvusių kaupiamųjų kultūrų, rapsų, kukurūzų – apie 26 kg/ha. Mažiausi S_min kiekiai nustatyti daugiametėse žolėse ir ganyklose – 24 kg/ha, bei po vasarojų –(17 kg/ha, kas gali riboti azoto įsisavinimą intensyviai auginamose kultūrose.

Šį rudenį Vidurio Lietuvoje dirvožemio N_min kiekiai yra pakankamai dideli, tačiau jų išsilaikymas priklausys nuo žiemos sąlygų. Jei žiema, kaip ir pernai, bus be pašalo, o kritulių iškris daug, tikėtinas ryškus nitratinio azoto išplovimas į gilesnius, augalams nepasiekiamus sluoksnius. Rytų ir Vakarų Lietuvoje, kur rudenį N_min atsargos buvo mažesnės, pavasarį jų natūraliai nepadaugės, nes žiemą organinės medžiagos mineralizuojasi lėtai. Todėl šiose zonose ypač svarbu laiku ir tiksliai patręšti augalus, net ir mažesnėmis normomis. Tuo tarpu Vidurio Lietuvoje, kur rudenį N_min sukaupta daugiau, būtina anksti pavasarį atlikti dirvožemio tyrimus. Jei N_min kiekis viršys 60 kg/ha, reikės koreguoti azoto trąšų normas – pertekliaus vengimas padės optimizuoti trąšų sąnaudas ir sumažinti išplovimo riziką intensyviose augalininkystės sistemose.

Praktiniai patarimai 2026 metų pavasariui

Atlikite pavasarinius N_min tyrimus savo laukuose – tai padės tiksliai nustatyti azoto trąšų poreikį.
Taupykite trąšas ten, kur N_min atsargos didelės (>60 kg/ha).
Planuokite azoto tręšimą skirtingais laikotarpiais – tai leidžia geriau prisitaikyti prie augalų azoto poreikio visos vegetacijos metu.
Nepamirškite sieros – be jos azotas nebus efektyviai įsisavinamas.
Stebėkite pasėlių būklę: vešlūs, intensyviai žali augalai rodo pakankamą azoto kiekį, o užmirkę plotai ar prastai augantys augalai gali indikuoti riziką dėl nepakankamo azoto kiekio ar per didelio drėgmės poveikio.“

Informacinį straipsnį parengė:

Dr. Lina Žičkienė ir dr. Aistė Masevičienė

VDU ŽŪA Nacionalinė aplinkos ir žemės ūkio tyrimų laboratorija

VDU seminaras „Mokslo pristatymas verslui: kaip susikalbėti ir būti išgirstiems?“

Gruodžio 4 d. Vytauto Didžiojo universiteto Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras (VDU KTPC) kviečia mokslininkus, doktorantus ir magistrantus į seminarą: „Mokslo prisistatymas verslui: kaip susikalbėti ir būti išgirstiems?“

Ar dar tik pradedi domėtis bendradarbiavimo su verslu galimybėmis? O gal jau esi turėjęs susitikimų su verslo atstovais, bet po jų jauteisi tarsi kalbėdamas skirtingomis kalbomis?

Šis seminaras – puiki galimybė geriau suprasti, kaip efektyviai pristatyti savo mokslines idėjas bei tyrimus verslui.

Renginio metu sužinosite:

Bendradarbiavimo su verslu ypatumus: kodėl mokslo ir verslo atstovams neretai sunku susikalbėti ir kokie principai padeda įveikti barjerus;
Bendradarbiavimo būdus: kokios formos ir modeliai yra veiksmingiausi skirtingose situacijose;
Pagrindinius iššūkius: kur dažniausiai dialogas užstringa, kaip to išvengti ir pasiruošti susitikimams su verslu;
Bendradarbiavimo naudą: kokią vertę moksliniai tyrimai gali suteikti įmonėms ir kokia nauda grįžta mokslininkui;
Atsiveriančias galimybes: kaip išnaudoti ryšius su verslu projektams, inovacijoms ir profesiniam augimui.

Laikas: 9–12 val.

Vieta: VDU STEAM didaktikos centras, Universiteto g. 10, Akademija, Kauno r.

Data: Gruodžio 4 d.

REGISTRACIJA

Kilus klausimams, prašome kreiptis: jurate.daneniene@vdu.lt; +370 640 15 739

Organizatorius: VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras, vykdantis projektą „B-KINETIC“.

Plačiau apie projektą