VDU ŽŪA Logistikos ir prekybos viktorina moksleiviams „Kaip parsigabenti vienaragį?“ 2025

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedra organizuoja Logistikos ir prekybos viktoriną moksleiviams „Kaip parsigabenti vienaragį?“ 2025.

Kviečiame dalyvauti 11-12 klasių moksleivius iš visos Lietuvos. Viktorinoje rungsis komandos iš skirtingų mokyklų, sudarytos iš 4-5 moksleivių. Moksleivių lauks interaktyvūs vaizdiniai, garsiniai ir kitokie įdomūs logistikos ir prekybos sektoriaus ypatumus atskleidžiantys klausimai. Laimėtojai bus apdovanoti renginio rėmėjų – UAB „OHO group“, UAB „Hegelmann Logistics“, MB „Ratai visiems“, UAB „Baltoptik“ (Fielmann), Oral-B prekės ženklas, atstovaujamas UAB „SANITEX“, MB „City event“– prizais. Po viktorinos dalyvių lauks skani staigmena.

REGISTRACIJA iki gruodžio 1 d.

Data: gruodžio 4 d.
Laikas: 10:30-12:30 val.
Vieta: VDU Žemės ūkio akademijos III rūmai (Universiteto g. 10, Akademija, Kauno r.; bus patikslinta užsiregistravusiems).

Renginio metu bus fotografuojama ir/ar filmuojama, todėl informuojame, kad Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

VDU Žemės ūkio akademijoje – paroda „Menas mus suartina“

Tai daugiau nei paroda. Tai – žmogaus vidinio pasaulio atodūsis, persmelktas vilties, skausmo, atleidimo ir šviesos. Tai – kelionė iš tylos į dialogą, iš vienatvės į bendrystę, iš praeities į atsinaujinimą.

„Menas mus suartina“ – keliaujantis socialinis ir kultūrinis projektas, jungiantis profesionalius kūrėjus, bendruomenes bei žmones, kurie šiuo metu žengia resocializacijos keliu. Čia menas tampa tiltu tarp pasaulių: tarp žmogaus ir valstybės, tarp teisingumo ir atjautos, tarp bausmės ir atleidimo, tarp atskirties ir susitaikymo.

Paroda iki gruodžio 15 d. eksponuojama Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos V aukšto fojė (Studentų gatvė 11, Akademija, Kauno r.).

Kiekvienas kūrinys – tai gyvas liudijimas, kad kūryba gali gydyti. Kad net iš skaudžiausios patirties gimsta šviesa. Kad žmogus, turėdamas galimybę kurti, ima matyti save ir kitą – naujai.

Iš tylos gimstančios istorijos čia kalba apie žmones, augusius socialinių išbandymų apsuptyje, apie tuos, kurių kelias buvo paženklintas netektimi, priklausomybe, klaida. Jų paveikslai ir skulptūros – tai bandymas suklijuoti save iš šukių, sugrąžinti pasitikėjimą ir tikėjimą žmogaus orumu. Šalia jų – profesionalių menininkų ir bendruomenių kūrėjų darbai, kviečiantys į dialogą apie lygybę, atjautą ir tikėjimą žmogumi. Visi šie balsai susilieja į vieną bendrą melodiją – žmogiškumo kalbą.

Tarptautinė dimensija „Humanity Reunited“

Ši paroda – kultūrinio-socialinio projekto „Kultūra visiems“ dalis. Kartu su ja pristatoma ir tarptautinė meno paroda „Humanity Reunited: Peace. Solidarity. Nature.“ – tai globalus kūrybinis dialogas apie taiką, solidarumą ir žmogaus ryšį su gamta.

Šioje ekspozicijoje eksponuojami benamių, psichinę sveikatą stiprinančių asmenų bei profesionalių menininkų darbai. Jų kūryba atspindi žmogaus kovą su atskirtimi, su savimi ir pasauliu, su visuomenės primestomis sienomis. Tai – šauksmas už ribų, kuris virsta tylia viltimi būti išgirstam.

Paroda jau apkeliavo daugelį Lietuvos miestų – Druskininkus, Vilnių, Kauną, Veprių akademiją, Kolpingo kolegiją, Teisingumo ministeriją ir Socialinės apsaugos bei darbo ministeriją, LRS – visur palikdama gilų žmogiškumo pėdsaką.

Iniciatyvą palaiko tarptautinės asmenybės ir institucijos – tarp jų Prancūzijos Prezidentas, Ispanijos Karalius, Kolumbijos ambasada ir kiti garbingi partneriai. Jų palaikymo laiškai bus eksponuojami informacinėje parodos dalyje – kaip liudijimas, kad menas, gimęs iš tylos, gali pasiekti net tolimiausias pasaulio širdis.

Parodos misija

„Menas mus suartina“ – tai padėkos ženklas Lietuvos Respublikos Vyriausybei už pastangas stiprinti socialinį teisingumą, žmogaus teises ir įtrauktį. Tai kūrybos forma, kuri įprasmina valstybės siekį matyti žmogų – ne tik kaip pilietį, bet ir kaip gyvą istoriją, gebančią keistis, augti, atleisti.

Ši iniciatyva įgyvendina Vyriausybės programos ir Europos Tarybos rekomendacijų tikslus – mažinti socialinę atskirtį, stiprinti pasitikėjimu grįstą teisingumo sistemą, skatinti kultūros, socialinio ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimą.

Parodos trukmė – iki dviejų savaičių (su galimybe pratęsti), tačiau jos žinia lieka ilgiau nei bet kuris kalendoriaus įrašas. Ji pasilieka ten, kur atsiveria širdis.

Šūkis:

„Šukė tampa tiltu tada, kai ją paimi su rūpesčiu.“
Menas mus suartina – atskirtis tampa susitikimu.

„Tikimės, kad ši paroda taps jautriu ir prasmingu įkvėpimo ženklu – priminsiančiu, jog žmogaus galimybė atsinaujinti ir kurti gėrį yra beribė, o valstybės misija – šias galimybes pastebėti, puoselėti ir stiprinti“, – sako Respublikinio resocializacijos centro direktorė Vaida Želionė.

Užregistruotų pretendentų į VDU Žemės ūkio akademijos fakultetų dekanų pareigas sąrašas

VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakultetas

Agronomijos fakulteto tarybos užregistruota kandidate Agronomijos fakulteto dekano pareigybei yra doc. dr. Aida Adamavičienė.

VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakultetas

Bioekonomikos plėtros fakulteto tarybos užregistruotu kandidatu Bioekonomikos plėtros fakulteto dekano pareigybei yra prof. dr. Bernardas Vaznonis.

VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakultetas

Inžinerijos fakulteto tarybos užregistruotu kandidatu Inžinerijos fakulteto dekano pareigybei yra doc. dr. Rolandas Domeika.

VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakultetas

Miškų ir ekologijos fakulteto tarybos užregistruota kandidate Miškų ir ekologijos fakulteto dekano pareigybei yra asist. dr. Jolita Abraitienė.

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO ŽEMĖS ŪKIO AKADEMIJOS FAKULTETŲ DEKANŲ KANDIDATŪRŲ KĖLIMO TVARKOS APRAŠAS

Nemokamas nuotolinis seminaras: kaip įmonės gali pasiruošti ES miškų naikinimo reglamentui

Europos Sąjungos miškų naikinimo reglamentas (EUDR) keičia pasaulines tiekimo grandines, pertvarkydamas atsakomybę už produktų kilmę ir nustatydamas naujus tvarumo ir skaidrumo reikalavimus. Įmonėms prisitaikant prie šių naujų įsipareigojimų, patikimos informacijos ir strateginio planavimo poreikis yra didesnis nei bet kada.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakultetas nuolat seka naujausias tvarumo ir reguliavimo tendencijas, įskaitant būsimą ES miškų naikinimo reglamentą. Suprasdamas didelį šio reglamento poveikį pasaulinėms vertės grandinėms, VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakultetas siekia didinti supratimą ir skatinti diskusijas tarp įmonių, studentų ir akademinės bendruomenės.

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakultetas pakvietė Mindaugą Ganusauską, verslo plėtros vadybininką iš BM Certification Lietuva UAB, pasidalinti savo įžvalgomis ir atsakyti į klausimus internetiniame seminare, padedant dalyviams geriau suprasti, kaip pasirengti artėjantiems pokyčiams.

Data: 2025 m. gruodžio 4 d.

Laikas: 15:30 val.

Planuojama seminaro trukmė iki vienos valandos.

Formatas: internetinis seminaras per „Teams“, nemokamas.

Kalba: Seminaras vyks anglų kalba.

REGISTRACIJA

Prisijungimo prie „Teams“ platformos nuoroda prieš seminarą bus išsiųsta registracijos metu nurodytu elektroninio pašto adresu.

Seminaro metu M. Ganusauskas (BM Certification Lietuva UAB) paaiškins, ko EUDR reikalauja iš įmonių, kokie yra pagrindiniai rizikos veiksniai ir kokios praktinės priemonės bei sertifikavimo schemos reikalingos, kad būtų užtikrinta atitiktis reikalavimams.

Antrojoje seminaro dalyje doc. dr. Erika Besusparienė pristatys, kaip MBA programa „Muitinės procesų valdymas“ suteikia unikalią galimybę pagilinti žinias ir ugdyti įgūdžius, reikalingus šiuolaikinėje tarptautinės prekybos aplinkoje. MBA programa „Muitinės procesų valdymas“ suburia akademinio pasaulio ir verslo ekspertus, kad mokymasis būtų aktualus, atspindintis naujausias žinias ir praktiškas.

Priėmimas į 2026/2027 prasidėjęs užsienio kandidatams per VMU DreamApply. Priėmimas Lietuvos kandidatams bus paskelbtas 2026 m.

Prisijunkite prie internetinio seminaro, susipažinkite su MBA bendruomene ir tapkite jos dalimi!

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerio pareigas pradėjo eiti prof. dr. Vigilijus Jukna

Lapkričio 18 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kanclerio pareigas pradėjo eiti profesorius dr. Vigilijus Jukna.

Kanclerio prof. dr. V. Juknos vizija – kurti ateities VDU Žemės ūkio akademiją, kuri būtų prestižinė, lyderiaujanti Baltijos šalių regiono universitetinė žemės ūkio mokslų ir studijų institucija, veikianti išvien su geriausiais pasaulio universitetais ir prisidedanti prie darnaus visuomenės vystymosi bei žemės ūkio ir bioekonomikos plėtros. Akademiją, kurioje būtų puoselėjamos akademinės tradicijos, kur kiekvienas bendruomenės narys yra gerbiamas ir girdimas – sukuriamos komfortiškos sąlygos dirbti, mokytis, tobulėti ir siekti karjeros.

„Matau Akademiją kaip plačios ir šiuolaikiškos ekosistemos dalyvį – čia ugdomos laisvos, atsakingos, autentiškos minties ir kritinio mąstymo asmenybės, kuriamos žinios ir inovacijos. Ypač svarbu, kad mūsų bendruomenę vienytų pasitikėjimu ir pagarba grįsta bendrystė. Kviečiu visus būti aktyviais Akademijos kūrėjais. Mūsų stiprybė slypi gebėjime susitelkti, dalintis idėjomis, kartu spręsti iššūkius ir palaikyti vieni kitus. Atvira komunikacija ir bendri tikslai yra pagrindas, ant kurio kursime tvirtą ir darnią Akademijos ateitį“, – sako VDU Žemės ūkio akademijos kancleris prof. dr. V. Jukna.

VDU ŽŪA KANCLERIO PROGRAMA

Pasauliniame universitetų tvarumo reitinge – VDU šuolis ir lyderystė aplinkosaugos švietime

Šiandien paskelbtame pasauliniame QS universitetų tvarumo reitinge Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) pakilo beveik dviem šimtais pozicijų į viršų ir užėmė 631 vietą tarp dviejų tūkstančių universitetų. VDU pagerino beveik visus rodiklius ir buvo nepralenkiamas aplinkosaugos švietimo kategorijoje, kurioje jis užėmė pirmą vietą tarp Lietuvos universitetų.

Geriausius rezultatus reitinge VDU pasiekė sveikatos ir gerovės (82,1 balų), valdymo (79,1), lygybės (77,3), aplinkosaugos tyrimų (75) ir žinių apsikeitimo (71,4) kriterijuose. Bendrame tvarumo reitinge VDU skirta 631 vieta pasaulyje, 261 vieta Europoje, 105 vieta Šiaurės Europos regione ir trečia vieta Lietuvoje.

Lyginant su praėjusiais metais, VDU pasiekė geresnius rodiklius beveik visose srityse, tarp jų – vertinant sveikatą ir gerovę (457 vieta pasaulyje), lygybę (482), aplinkosaugos švietimą (575) ir valdymą (597).

„Mūsų universitetas jau daug metų deda nuoseklias pastangas visose veiklose palaikydamas tvarumą – pradedant nuo aukščiausio lygio aplinkosaugos, bioekonomikos ir kitų sričių mokslinių tyrimų, modernių laboratorijų, skirtų tvariems realaus pasaulio problemų sprendimams, ir baigiant kultūriniu, socialiniu tvarumu: išskirtiniu dėmesiu lygybės, įvairovės klausimams, neįgaliųjų įtraukčiai, bendruomenės gerovės užtikrinimui“, – pažymėjo VDU Prorektorė strateginei plėtrai ir finansams prof. dr. Astrida Miceikienė.

VDU Prorektorė strateginei plėtrai ir finansams prof. dr. Astrida Miceikienė

VDU veiklos strateginis planas, skirtas 2021–2027 m., vienu svarbiausių siekių įvardija bendruomenės tvarumą ir sinergiją, čia vykdomi įvairūs tvarumui skirti tarptautiniai ir nacionaliniai moksliniai projektai, atliepiantys Žaliojo kurso, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. ir kitus tikslus. VDU taip pat priklauso vienuolikos Europos universitetų aljansui „Transform4Europe“, kurio viena iš pagrindinių veiklos ašių yra tvarumas.

Pirmą kartą parengtoje VDU tvarumo ataskaitoje apžvelgiamos svarbiausios 2024 m. vykdytos veiklos, skirtos tvarumo palaikymui. Tarp svarbiausių tvarumo temų, kurioms ypatingą dėmesį skiria universitetas – klimato kaita, atliekų mažinimas ir efektyvus medžiagų naudojimas, biologinė įvairovė, visiems prieinamas, kokybiškas švietimas, saugi ir patogi darbo aplinka, etika ir skaidrumas, inovacijų taikymas, kibernetinis saugumas.

Prof. dr. A. Miceikienė pabrėžė, kad praėjusiais metais VDU stiprino tris esmines tvarumo dimensijas: aplinkosaugą, socialinę atsakomybę ir gerąją valdymo praktiką. „Mums rūpi, kad mūsų infrastruktūra, studijų programos ir moksliniai tyrimai ne tik kurtų žinias, bet ir prisidėtų prie aplinkos išsaugojimo, žmonių gerovės ir visuomenės pažangos. Tvarumas mums nėra tik tikslas – tai nuoseklus kasdienis pasirinkimas, kuris atsispindi mūsų sprendimuose, veiklose ir vertybėse“, – sakė VDU Prorektorė strateginei plėtrai ir finansams.

Pasaulinis QS universitetų tvarumo reitingas įvertino universitetus trijose kategorijose: poveikio aplinkai, poveikio visuomenei bei tvaraus valdymo. Poveikio aplinkai kategorija rėmėsi trimis kriterijais: aplinkosaugos švietimo, aplinkosaugos mokslinių tyrimų ir aplinkos tvarumo. Visuomeninis poveikis buvo vertinamas pagal penkis kriterijus: įdarbinamumo ir galimybių, lygybės, sveikatos ir gerovės, švietimo įtakos bei žinių apsikeitimo. Tvariam valdymui vertinti buvo skirtas vienas kriterijus.

Kviečiame kartu įžiebti VDU Žemės ūkio akademijos Kalėdų eglę!

Artėjant gražiausioms žiemos šventėms, gruodžio 3 d. 9 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Centrinių rūmų II aukšto fojė vyks Kalėdų eglės įžiebimo rytmetys.

Kviečiame bendrystei – kartu puošti ir įžiebti VDU ŽŪA Kalėdų eglę, o vėliau – vaišinantis šilta kakava ir sausainiais, stabtelėti akimirkai ir pasidžiaugti dovanomis, kuriomis galime keistis ne tik per šventes, bet ir kasdienybėje: tai dėmesys vienas kitam ir šypsena.

Maloniai kviečiame dalyvauti.

Tarp Pasaulinės kokybės dienos proga apdovanotų studijų proceso inovacijų kūrėjų – VDU ŽŪA mokslininkė

Kiekvienų metų antrąją lapkričio savaitę Jungtinių Tautų iniciatyva minima Pasaulinė kokybės diena – proga universitetų bendruomenėms įvertinti pasiektus rezultatus ir stiprinti nuolatinio tobulėjimo kultūrą. Šią dieną VDU tradiciškai pažymi prasmingais renginiais.

Diskusija apie kokybės kultūrą: skirtingos kartos – bendras tikslas

Lapkričio 14 d. surengta atvira diskusija „Kas yra kokybės kultūra skirtingoms kartoms?“, o vakaro akcentu tapo VDU darbuotojų apdovanojimai, pagerbę bendruomenės narius, kurių idėjos ir iniciatyvos įkvepia studijų proceso pažangą. Šiemet konkursui pateikta daugiau nei pusšimtis paraiškų, atspindinčių VDU bendruomenės kūrybingumą, inovatyvumą ir stiprų atsidavimą kokybei.

Atvirą diskusiją moderavo dr. Mindaugas Nefas, VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojas, dėstytojas ir mokslo žurnalų redaktorius. Jis pakvietė dalyvius apžvelgti, kaip kokybės samprata keičiasi tarp skirtingų kartų, ir kaip institucijos gali suburti įvairią bendruomenę siekti vieno tikslo – aukščiausios studijų kokybės.

Mintimis dalijosi skirtingas patirtis ir perspektyvas atstovaujantys pašnekovai: Europos Parlamento narys prof. dr. Liudas Mažylis kalbėjo apie europinius kokybės standartus ir akademinės kultūros raidą, VDU Studijų prorektorius doc. dr. Rytis Pakrosnis akcentavo universiteto atsakomybę nuolat adaptuotis prie besikeičiančių studentų poreikių ir naujų mokymosi formų, Lietuvos studentų sąjungos Akademinių ir socialinių reikalų vadovė Smiltė Kiaunytė išryškino studentų lūkesčius kokybei ir komunikacijos svarbą tarp dėstytojų ir studentų bendruomenės, o VDU absolventė ir „PRO BRO Express“ klientų aptarnavimo vadovė Evelina Čėsnaitė pasidalijo įžvalgomis, kaip universitete įgyta kokybės kultūra atsispindi profesiniame gyvenime.

Kalbėdamas apie kokybės sampratą VDU Studijų prorektorius doc. dr. R. Pakrosnis teigė, kad norėtųsi į tai pažvelgti ir kitu kampu: „Kaip mes galėtume atrasti kokybės kultūroje vietos žmogui, individualumui, džiaugsmui, kaip aš kartais sakau, bet taip pat ir atitikti tam tikrus kriterijus, kuriuos dažniausiai mums diktuoja išorė? Tai tarsi sankirtos kelias – tarkime, studentų, dėstytojų interesai, visuomenės, darbdavių, rinkos poreikiai – bet kas tai bebūtų, kartu su tam tikru laisvės, kūrybiškumo ir pakankamo laisvumo užtikrinimu“, – sakė prorektorius.

VDU absolventė E. Čėsnaitė pridūrė, kad kokybės samprata ateina per kiekvieno žmogaus patirtį, atsinešamus lūkesčius, kultūrines vertybes. „Kalbant apie studijas, tai jeigu aš galvoju, kad studijos yra fantastiškos, o mano dėstytojas grįžta namo ir galvoja, „na, su šituo kursu tai vienas vargas, nieko gero iš jų nebus“, tai ar kokybiškos studijos, ar nekokybiškos? Lenkiu į tai, kad apskritai kokybės samprata ir tas galutinis rezultatas turi sufleruoti į tai, kad čia turi būti sintezė tarp visų suinteresuotų šalių. Vadinasi, dėstytojas, studentas, darbuotojas, bendruomenė, visi mes turim turėti kažkokius panašius sąlyčio ar atskaitos taškus, nes kitu atveju, tada mes negalim kalbėti apskritai kaip apie kokybę, kaip apie bendrą sampratą“, – teigė ji.

Pagerbti VDU bendruomenės studijų proceso inovatoriai

Po diskusijos vyko VDU darbuotojų apdovanojimai, skirti įvertinti tuos bendruomenės narius, kurie savo iniciatyvomis reikšmingai prisideda prie studijų proceso gerinimo, kuria inovatyvius sprendimus ir stiprina kokybės kultūrą universitete.

Tarp apdovanotųjų – ir VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkė.

VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkė doc. dr. Jūratė Aleinikovienė

Kategorijoje „Skaitmeninių sprendimų integracija (skaitmeninių priemonių ir metodų integravimas į studijų valdymą, kokybės gerinimą, studentų aptarnavimą, duomenų analizės ir valdymo gerąsias praktikas, kt.)“ apdovanota VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkė doc. dr. Jūratė Aleinikovienė (Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedra) „Dirvožemio sveikatos valdymo priemonių vertinimo modelis (DSM)“.

Visas apdovanotųjų sąrašas ir nuotraukų galerija

Erasmus BIP kursai VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakultete: tarptautinė patirtis apie laukinių gyvūnų valdymą taikant gamtai artimos miškininkystės principus

Spalio 13–17 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakultete vyko mišri intensyvi Erasmus+ programa (BIP) „Wildlife in Closer-to-Nature Forest Management“. Ši tarptautinė iniciatyva subūrė 31 studentą iš aštuonių užsienio universitetų – Čekijos gyvybės mokslų universiteto Prahoje, Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universiteto, Poznanės gyvybės mokslų universiteto (Lenkija), Pietryčių Suomijos technologijų universiteto (Xamk), Transilvanijos Brašovo universiteto (Rumunija), Helsinkio universiteto (Suomija), Milano universiteto (Italija) ir Gifu universiteto (Japonija).

Aktualios temos ir šiuolaikinis požiūris į laukinės gamtos valdymą

Programos tikslas – suteikti studentams teorinių ir praktinių žinių apie laukinės gyvūnijos apsaugą ir valdymą miško bei žemės ūkio ekosistemose, siekiant subalansuoti žmogaus veiklą ir gamtos procesus. Kursas apėmė aktualias temas – nuo stambiųjų plėšrūnų populiacijų valdymo ir konfliktų su visuomene iki invazinių rūšių kontrolės bei gamtos pagrindu grįstų sprendimų diegimo.

Pirmąją dieną studentus pasveikino VDU ŽŪA Bioekonomikos tyrimų instituto direktorius doc. dr. Rytis Skominas, VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. Vitas Marozas. Paskaitas skaitė tiek VDU ŽŪA, tiek partnerinių universitetų dėstytojai: dr. Edgars Dubrovskis (Latvija), doc. dr. Ivana Tomášková (Čekija), prof. dr. Ovidiu Ionescu ir dr. Darius Hardalau (Rumunija), VDU ŽŪA mokslininkai dr. Michael Manton, prof. dr. Gediminas Brazaitis, lektorius Midaugas Bakševičius, doc. dr. Anželika Dautartė ir kiti.

Mokymasis gamtoje – nuo Punios šilo iki medžioklės plotų

Kurso metu surengtos trys edukacinės išvykos – į Punios šilą ir Žuvinto biosferos rezervatą, į LSMU Laukinių gyvūnų globos centrą, taip pat į VDU ŽŪA mokomuosius medžioklės plotus Bargailiuose, kur studentai susipažino su medžioklės tradicijomis ir laukinių gyvūnų apsaugos praktika. Šios patirtys, anot dalyvių, buvo ne tik informatyvios, bet ir emociškai įsimintinos – daugelis jas įvardijo kaip stipriausią įspūdį palikusią kurso dalį.

Studentų įžvalgos: intensyvu, bet vertinga patirtis

Remiantis studentų apklausos rezultatais, dauguma dalyvių aukštai įvertino paskaitų kokybę, dėstytojų kompetenciją ir organizacinį kursų lygį. Nors kai kurie studentai paminėjo, kad programa buvo labai intensyvi, dauguma pripažino, kad laikas paskaitoms, grupiniam ir individualiam darbui buvo optimaliai paskirstytas.
Dalyviai taip pat pabrėžė, kad kursas leido suprasti laukinės gyvūnijos valdymo skirtumus įvairiose Europos šalyse, praplėtė akiratį apie socialinius ir ekologinius gamtosaugos aspektus bei paskatino dalintis idėjomis tarp skirtingų kultūrų.

„Tai buvo išskirtinė patirtis – tiek mokymosi, tiek bendravimo su studentais iš visos Europos prasme. Aplinkos pažinimas Lietuvoje, dėstytojų įžvalgos ir praktinės veiklos paliko gilų įspūdį“, – rašė vienas studentas anoniminėje apklausoje.

Baigiamieji darbai ir rezultatai

Kurso eigoje studentai pristatė grupinius darbus apie laukinės gyvūnijos valdymo sistemas savo šalyse bei iš anksto dėstytojų pasiūlytas temas, susijusias su žmogaus ir gamtos sąveika. Šie pristatymai parodė, kaip skirtingos valstybės taiko inovatyvius sprendimus siekiant išlaikyti darną tarp žmogaus veiklos ir biologinės įvairovės apsaugos.

Programa įgyvendinta pagal Erasmus+ mišrių intensyvių programų (BIP) modelį, kuriame derinama virtuali įžanginė sesija ir savaitės trukmės paskaitos bei praktiniai užsiėmimai. Kursą organizavo VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto asist. dr. Jolanta Stankevičiūtė. Koordinatorė – VDU ŽŪA administracinės grupės tarptautinių ryšių koordinatorė dr. Monika Medikienė.

Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Tačiau išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos švietimo ir kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei EACEA negali būti laikoma už juos atsakinga.

Kursuok su VDU – mokymosi galimybės visuomenei nuo sausio mėnesio

Vytauto Didžiojo universiteto Profesinių kompetencijų vystymo centras kviečia organizacijų darbuotojus rinktis mokymus www.kursuok.lt ir gauti iki 500 eurų finansavimą. Kursuok.lt mokymosi platforma suteikia unikalią galimybę rinktis skirtingas kompetencijas ugdančias mokymų programas nuotoliniu, kontaktiniu ar hibridiniu būdu – todėl kiekvienas norintis gali mokytis jam patogiu metu. Norintys gauti finansavimą mokymams, turi būti 18–74 m. amžiaus dirbantys asmenys.

Registracija į mokymus kursuok.lt planuojama pradėti lapkričio antroje pusėje. Pasibaigus registracijai, visi potencialūs mokymų dalyviai bus išrikiuojami pagal konkursinę eilę. Pirmumo teisę įgaus neįgalumą turintys, gyvenantys regionuose, seniai formalų išsilavinimą gavę, vyresnio amžiaus asmenys. Tačiau pretenduoti į finansavimą galės visi dirbantys asmenys.

2025 m. VDU Profesinių kompetencijų vystymo centras sėkmingai įgyvendino tokias mokymų programas kaip „Viešasis kalbėjimas“ ir „Lyderystės pagrindai“, kurios sulaukė didelio dalyvių susidomėjimo. Programos išsiskyrė praktiniu žinių pritaikymu, įtraukiančiomis veiklomis bei šiuolaikinėmis dėstymo metodikomis, o dalyviai negailėjo puikių atsiliepimų šių programų lektoriams – viešojo kalbėjimo ekspertei Jolitai Ančlauskaitei ir lyderystės ekspertui Vytautui Liesioniui.

Artimiausiu metu kursuok.lt bus skelbiamas naujas finansavimo etapas. Tačiau finansuojamų vietų skaičius labai ribotas – todėl visus norinčius pretenduoti į mokymų finansavimą skatiname dalyvauti išankstinėje registracijoje. Organizacijų dalyviai (negavę finansavimo) gali dalyvauti mokymuose už juos mokėdami savarankiškai. Atkreipiame dėmesį, kad VDU lektorių vedamose mokymų programose VDU darbuotojai dalyvauti negali.

VDU lektorių siūlomos mokymosi programos kursuok.lt 2026 metais, mokymai planuojami sausio-kovo mėnesiais:

• „Tobulink anglų kalbą A1.1 su DI įrankiais“ – VDU lektorė Daiva Pundziuvienė (nuotolinė mokymų programa).
• „Tobulink anglų kalbą B1.2 su DI įrankiais“ – VDU lektorė Daiva Pundziuvienė (nuotolinė mokymų programa).
• „Vizualinė komunikacija ir įtraukaus dizaino principai“ – VDU lektorė Austėja Pečiurienė (nuotolinė mokymų programa).
• „Viešasis kalbėjimas“ – VDU lektorė Jolita Ančlauskaitė (mokymai planuojami kontaktiniu būdu).
• „Skaitmeniniai įrankiai kasdieniam darbui“ – VDU lektorė dr. Aistė Ragauskaitė (nuotolinė mokymų programa).

Išankstinė registracija

Iškilus klausimams, kviečiame kreiptis į PKVC mokymų organizatorę Toma Valušytę el. paštu: mokymosi.akademija@vdu.lt, +370 691 12794.

„KURSUOK platforma sukurta įgyvendinant projektą „Mokykis visą gyvenimą!“ (projekto Nr. 10-009-P-0001), kuris finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.“