VDU Žemės ūkio akademija tęsia kelionę antrajame šimtmetyje

Modernus agrosektorius traukia talentus: į VDU ŽŪA įstojo rekordinis skaičius šimtukininkų

Šiais metais tarp Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademiją (VDU ŽŪA) pasirinkusių abiturientų – rekordinis skaičius 100-tukininkų. Maksimalų balų skaičių brandos egzaminuose pasiekę ir perspektyvias studijas pasirinkę motyvuoti jaunuoliai drąsiai žengia į naują gyvenimo etapą, kuriame – ir gaivaus naujų patirčių vėjo gūsiai, ir svarbios gyvenimiškos pamokos.

Savarankiškas gyvenimo etapas įkvepia mėgautis naujomis patirtimis

Studijų programą Žemėtvarka ir nekilnojamojo turto vertinimas pasirinkęs raseiniškis Kajus Kareiva – vienas iš šimtukininkų: maksimaliais balais įvertintos Kajaus anglų kalbos brandos egzamino žinios. „Manau, kad 100 balų įvertinimą labiausiai lėmė mano noras ir motyvacija siekti kuo geresnių rezultatų. Baigęs mokyklą nusprendžiau pasirinkti studijų programą Žemėtvarka ir nekilnojamojo turto vertinimas – mane visada traukė inžinerijos krypties mokslai. Nors svarsčiau apie studijas kolegijoje, sesuo paskatino siekti universitetinio išsilavinimo“, – apie svarbaus žmogaus patarimą pasakoja studentas.

Pasak Kajaus, žemėtvarkos ir nekilnojamojo turto vertinimo sritis yra svarbi sklypų skirstymui, įvairių projektų įgyvendinimui. „Prisidėję prie atitinkamo projekto, šios srities specialistai gali stipriai pagelbėti visuomenei. Ši sritis užtikrina nuoseklų ir kokybišką miestų, kaimų, miestelių vystymąsi, todėl tai svarbu miestuose ir regionuose gyvenančiai visuomenei. Studijų metu noriu siekti tikslingų ir naudingų žinių, nes būtent mokslas prisideda prie pilnavertiškumo jausmo“, – vardija vaikinas ir priduria, kad studijuodamas tikisi sustiprinti ir kitas savybes – punktualumą bei darbštumą.

„Atvykau iš Raseinių, todėl esu pripratęs būti mažo miestelio apsuptyje. Iš pradžių buvo sunku, baisu ir gal net keista gyventi ir mokytis didmiestyje. Tačiau dabar galiu tvirtinti – jau susipažinau su Akademijos miesteliu ir dalimi Kauno. Pradėjus studentišką gyvenimą labiausiai sužavėjo savarankiškumo svarba. Dėstytojai į studentus žiūri kaip į suaugusius žmones, taip pat pradėjau gyventi atskirai nuo tėvų, todėl jaustis tokiu savarankišku man yra tikra atgaiva“, – atvirauja Kajus.

VDU ŽŪA studijų programos Žemėtvarka ir nekilnojamojo turto vertinimas studentas Kajus Kareiva

Šimtuko paslaptis: kruopštumas, tikėjimas savimi ir palaikymas

Pirmakursė Kamilė Kiltinaitė studijuodama Akademijoje mato ne tik profesines galimybes, bet ir asmeninio tobulėjimo kelius. Mintimis grįždama į dvylika metų trukusios kelionės, kurią vainikavo puikūs egzaminų rezultatai, etapą, mergina sako, kad artimųjų ir pedagogų palaikymas tapo kertiniu akcentu, reikiamu momentu suteikusiu pasitikėjimo savimi.

„Likus dienai iki geografijos brandos egzamino, mokytoja pasakė, kad manimi tiki ir žino, jog tikrai gausiu aukščiausią įvertinimą. Tėvai taip pat kartojo, kad neabejoja mano galimybėmis, nes visada mokiausi nuosekliai. Sužinojusi, kad mano laikytas geografijos brandos egzaminas įvertintas šimtuku, labai apsidžiaugiau ir didžiavausi savimi. Manau, kad ne tik mano mokytojos, bet ir tėvų padrąsinimas padėjo įgyti daugiau pasitikėjimo savo jėgomis. Todėl galiu teigti, kad pasitikėjimas savimi ir kruopštumas man padėjo pasiekti tokį rezultatą“, – sako Kamilė.

Studijų programą Logistika ir prekyba pasirinkusi mergina įsitikinusi – šios srities svarba tarptautiniu mastu yra reikšminga ir nuolat auganti. „Logistikos ir prekybos specialistai užtikrina, kad žmonės norimas paslaugas, prekes gautų greitai, laiku ir be papildomų trikdžių. Analizuojant studijų programą mane patraukė po studijų atsiveriančios plačios karjeros galimybės. O kalbant apie asmeninius siekius, studijų metu labiausiai noriu sustiprinti savo gebėjimą dirbti komandoje – esu įsitikinusi, kad norint būti geru logistikos specialistu, ši savybė yra itin reikalinga“, – teigia studentė.

Į Akademiją iš Marijampolės studijuoti atvykusi Kamilė atvira – naujas gyvenimo etapas įdomus ir dovanojantis visą puokštę patirčių bei galimybių. „Pirmą kartą atvykusi į Akademijos miestelį susižavėjau šia vieta ir supratau, kad man čia tikrai patiks, nes tai rami erdvė ir ne tokia triukšminga, kaip kai kurios kitos Kauno vietos. Man patinka rami aplinka, todėl ir VDU Žemės ūkio akademija mane patraukė savo atmosfera – tai padeda susikaupti studijoms“, – sako Kamilė.

Raktu į sėkmę tapo praktikoje įgytos žinios

Studijų programos Agronomija pirmakurse tapusios Arnetos Bukantytės brandos atestate taip pat puikuojasi šimtukas. „Pamačiusi, kad laikytas anglų kalbos egzaminas įvertintas 100 balų, nustebau, nes to tikrai nesitikėjau. Manau, kad tokį rezultatą lėmė loginis mąstymas ir žinios, įgytos per praktiką: tai man efektyviausias mokymosi būdas“, – atskleidžia mergina.

Arnetos sprendimą pasirinkti studijas VDU Žemės ūkio akademijoje įkvėpė lemtingas susitikimas. „Būdama moksleivė svarsčiau apie taikomosios chemijos studijas kitame universitete. Tačiau savo sprendimu sudvejojau, kai mokykloje apsilankiusi Akademijos marketingo atstovė pristatė studijų programas. Po šio susitikimo VDU atsirado mano svarstomų pasirinkimų sąraše. Dabar, būdama studentė, žinau ir tikiu, kad agronomijos srities žinios yra itin perspektyvios, tarpdisciplininės. Planuoju pasinaudoti ir gretutinių studijų galimybe – žinias noriu gilinti ir studijų programoje Miškininkystė. Beje, studijuoti atvykau iš Šiaulių, o Akademijoje mane labiausiai sužavėjo studentų miestelio aplinka“, – priduria mergina.

VDU ŽŪA studijų programos Agronomija studentė Arneta Bukantytė

Kaip sako pati Arneta, šiandieninių iššūkių kontekste agronomo profesija įgauna itin reikšmingą prasmę, o studijų metu įgytos žinios, gali būti pritaikytos itin plačiu mastu – pavyzdžiui, sprendžiant aplinkosaugos problemas. „Tvarumas, ekologija, klimato kaitos sukeltų iššūkių sprendimų paieškos šiandien – kaip niekada aktualios ir svarbios. Mano manymu, tvarumas žemės ūkyje privalo būti vienas svarbiausių prioritetų, o stebint diegiamas inovacijas – akivaizdu, tai įgyvendinti pavyksta“, – sako studentė.

Studijos leidžia būti arti gamtos

Biologijos, anglų kalbos ir matematikos B lygio egzaminuose šimtukais įvertinta kaunietė Meda Jegelevičiūtė atvira – maksimalūs balai tapo malonia staigmena. „Tokių rezultatų tikrai nesitikėjau – tuo labiau trijuose egzaminuose! Žinoma, prie tokių įvertinimų prisidėjo švietimo ministrės „padovanoti“ dešimt balų, tačiau ir pati turėjau įdėti daug pastangų. Tokius rezultatus pasiekti padėjo nuoseklus darbas, nes jeigu pradėsi mokytis tik prieš egzaminą, nespėsi tinkamai pasiruošti, o ir streso bus daugiau“, – neabejodama sako pašnekovė.

Nuo vaikystės gamta ir gyvūnais besidomėjusią merginą šis interesų laukas lydėjo ir mokykloje: biologija buvo labiausiai Medą dominusių mokomųjų dalykų viršūnėje. „Galvodama apie studijų krypties pasirinkimą, svarsčiau įvairius variantus, tačiau galiausiai nusprendžiau, kad noriu stoti į su gyvybės mokslais susijusią studijų programą. Medicinos kryptis manęs nedomino, biotechnologijos taip pat netraukė. O štai studijų programa Taikomoji ekologija man pasirodė praktiška ir perspektyvi“, – sako pašnekovė.

VDU ŽŪA studijų programos Taikomoji ekologija studentė Meda Jegelevičiūtė

Studijas VDU Žemės ūkio akademijoje Meda rinkosi tikslingai – mergina džiaugiasi ne tik studijų programos Taikomoji ekologija teikiamomis naudomis, bet ir žvelgia plačiau: kadangi Akademija yra gamtos apsuptyje, tai suteikia puikias sąlygas ne tik teoriškai, bet ir praktiškai įsigilinti į paskaitose aptariamas temas.

„Man visada atrodė svarbu saugoti aplinką ir protingai naudoti turimus resursus, nes nuo to priklauso ne tik gamtos, bet ir mūsų pačių gerovė. Manau visi norime ir ateityje turėti švarų orą, žaliuojančius miškus, augalus apdulkinančius vabzdžius ir kitas gamtos teikiamas dovanas, todėl mano įsitikinimu itin svarbu su gamta stengtis kurti darnų ryšį. Kadangi dar tik pradėjau studijuoti su ekologija susijusius dalykus, visų pirma norėčiau įgyti daugiau žinių ir gilesnį supratimą, o tada bus lengviau nuspręsti, prie kokių problemų sprendimo galėčiau prisidėti. Tikiu, kad studijos padės atrasti tai, kas mane traukia ir įkvėps stengtis dėl šviesesnės ateities“, – sako pašnekovė.

Meda, nors yra kaunietė, tačiau, kaip pati sako, Akademijos miestelio gerai nepažinojo. „Džiaugiuosi, kad čia aplinkui daug gamtos, erdvės, yra kur pasivaikščioti laisvu nuo paskaitų laiku. O pačiose studijose man patinka VDU Artes liberales principas – galimybė pasimokyti dalykų iš įvairių disciplinų, neapsiribojant vien savo studijų programa“, – studijų teikiamas naudas aptaria studentė.

Gabiausi abiturientai pasitiki Akademijos siūloma studijų kokybe

Laikinai VDU Žemės ūkio akademijos kanclerės pareigas einančios prof. dr. Aušros Blinstrubienės teigimu, rekordinis studijas Akademijoje pasirinkusių šimtukininkų skaičius įrodo, kad ši aukštoji mokykla yra patraukli puikiais rezultatais mokyklą baigusiems jaunuoliams, kurie pasitiki siūloma studijų kokybe. „VDU Žemės ūkio akademijos pirmakursiais tapęs jaunuoliai – atkaklūs ir pasirengę siekti karjeros aukštumų, o Akademija jiems suteikia tinkamą aplinką ir priemones jų potencialui atsiskleisti“, – sako prof. dr. A. Blinstrubienė.

Laikinai VDU Žemės ūkio akademijos kanclerės pareigas einanti prof. dr. Aušra Blinstrubienė

„Manome, kad šimtukininkų pasirinkimą studijuoti VDU Žemės ūkio akademijoje lėmė kelios svarbios priežastys: studijų programų aktualumas ir modernumas, studijų mainų galimybės, praktikos veiklos moderniose verslo įmonėse Lietuvoje ir užsienyje, taip pat plačios karjeros perspektyvos sparčiai besikeičiančiame agrosektoriuje. Šiandien žemės ūkis išsilaisvina iš stereotipų – tai nebėra tik tradicinė veikla, o pažangi, inovacijomis grįsta sritis, kurioje jungiasi biologija, inžinerija, informacinės technologijos ir vadyba. Jaunoji karta pripažįsta modernėjantį agrosektorių kaip sritį, kurioje sprendžiami svarbūs tvarumo, klimato kaitos, maisto saugos bei bioekonomikos klausimai. Tai sektorių daro patrauklų tiek akademiniu, tiek profesiniu požiūriu“, – vardija laikinai kanclerės pareigas einanti prof. dr. A. Blinstrubienė.

Motyvuotiems studentams, pasirinkusiems žemės ūkio, inžinerijos bei verslo ir vadybos krypties studijų programas, atsiveria itin plačios galimybės. Studentai gali gilintis į mokslą – prisidėti prie tyrimų klimato kaitos, tvarumo, biotechnologijų, agroinžinerijos srityse, tęsti studijas doktorantūroje ir kurti inovatyvius sprendimus tvariai ateičiai. „Taip pat laukia įvairiapusės karjeros perspektyvos: nuo darbo pažangiose, proveržį kuriančiose tarptautinėse ir nacionalinėse agroverslo ar maisto pramonės įmonėse bei konsultacijų sektoriuje, iki lyderystės ūkiuose, įmonėse ar organizacijose“, – sako prof. dr. A. Blinstrubienė ir priduria, kad šios studijos ugdo specialistus, gebančius derinti technologines žinias su vadybiniais įgūdžiais, todėl absolventai tampa konkurencingi tiek Lietuvos, tiek pasaulinėje darbo rinkoje.

Kvietimas dalyvauti mokslo populiarinimo renginyje „Mokslo tinklai–tiltai“

Gruodžio 5 d. 18:00 val. Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga (LJMS) kviečia dalyvauti naujame mokslo populiarinimo renginyje „Mokslo tinklai–tiltai“.

Renginys vyks Vilniaus oro uosto konferencijų salėje (Rodūnios kl. 2B, Vilnius, 02189).

Renginio tikslas – patrauklia forma pristatant jaunųjų mokslininkų tyrimus, populiarinti mokslą, didinti visuomenės susidomėjimą juo, užtikrinti mokslo prieinamumą bei atskleisti jaunųjų tyrėjų indėlį į Lietuvos mokslo raidą. LJMS siekia suburti jaunuosius tyrėjus, akademinę bendruomenę ir miestą – jungti skirtingų žmonių tinklus bei kurti tiltus tarp mokslo, kultūros ir visuomenės.

Pranešėjais gali tapti:

studentai (bakalauro, magistro, doktorantūros),
jaunieji mokslininkai, baigę studijas ne daugiau kaip prieš 7 metus.

Dalyvių laukia įtraukianti auditorija, diskusijos, balsavimas už labiausiai patikusį pranešimą ir piniginiai prizai (500 eurų, 400 eurų, 300 eurų bei 300 eurų už publikos simpatijas).

Paraiškų laukiama iki spalio 19 d.

Dalyvio anketa

Žiūrovų registracija (nemokama)

Daugiau informacijos

Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba.

12-oji mokslinė-praktinė konferencija „Lietuvos kaimo vietovių konkurencingumo stiprinimas: įvairovė, atsparumas, sumanumas“

Lapkričio 27 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyks 12-oji mokslinė-praktinė konferencija „Lietuvos kaimo vietovių konkurencingumo stiprinimas: įvairovė, atsparumas, sumanumas“. Ši konferencija – tai svarbi erdvė susitikti mokslininkams, ūkininkams, verslo atstovams, bendruomenių lyderiams bei viešojo sektoriaus specialistams, siekiantiems kurti tvarią, gyvybingą ir išmanią Lietuvos kaimo ateitį.

Konferencija kviečia ieškoti bendrų sprendimų, kurti partnerystes ir dalintis tiek mokslo įžvalgomis, tiek gerąja praktika iš skirtingų regionų ir sektorių. Renginyje bus aptariamos aktualiausios temos – vietos maisto sistemos kūrimas, sumanūs kaimai, socialinės inovacijos, trumpųjų tiekimo grandinių plėtra, kūrybiška vietokūra, o taip pat – ateities maistas ir naujoji slow/ smart mitybos kultūra.

Konferencijos metu dalyviai kviečiami prisidėti prie pokyčių, apjungiant žinias, iniciatyvą ir bendruomeninę atsakomybę. Tai ne tik galimybė mokytis vieniems iš kitų, bet ir įsitraukti į gyvą diskusiją apie kaimo vietovių konkurencingumo augimą, skatinant bendruomenių įtrauktį bei vietinį verslumą.

Renginio metu taip pat vyks Kalėdinė mugė, kurioje bus pristatomi socialinių ir bendruomeninių verslų produktai, rankų darbo kalėdiniai atvirukai, žaisliukai ir kitos šventiški gaminiai – puiki proga susipažinti su vietos gamintojų kūrybiškumu ir bendruomenės dvasia.

REGISTRACIJA

PROGRAMA

Daugiau informacijos teikiant gerosios praktikos pavyzdžius, straipsnius:

REIKALAVIMAI MOKSLINIAMS STRAIPSNIAMS

REKOMENDACIJOS GEROSIOS PRAKTIKOS PAVYZDŽIŲ PRISTATYMUI

Laikas: 2025 m. lapkričio 27 d. 9.00–17.00 val.

Vieta: Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, IV rūmų 214 salė (Universiteto g. 8A, Akademija, Kauno rajonas)

Detalesnę informaciją teikia Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros prof. dr. Vilma Atkočiūnienė, mob. tel. nr. +370 682 14169; el. paštas: vilma.atkociuniene@vdu.lt

Konferencijos organizatorius:

VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedra, VSPC Socialinės partnerystės skyrius

Projektas Nr. LKT-PK-25-1-01066-PR001 „Komunikacijos priemonių įgyvendinimas, siekiant SP žinomumo, gerosios patirties sklaidos ir visuomenės įsitraukimo didinimo“ pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 strateginio plano techninės paramos veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“.

VDU prorektorė prof. dr. A. Miceikienė: stiprioji mūsų pusė yra darbuotojai

Nuo spalio 1-osios Vytauto Didžiojo universitete (VDU) darbus pradėjo prorektorė strateginei plėtrai ir finansams prof. dr. Astrida Miceikienė, prieš tai penkerius metus ėjusi VDU Žemės ūkio akademijos kanclerės pareigas. „Esame antras pagal studentų skaičių universitetas Lietuvoje, siūlantis įvairių sričių studijas, tad turime galimybę įgyvendinti tarpdisciplinines studijų programas ateities darbuotojams ir darbdaviams, inovatyvias, naujausias kompetencijas formuojančias programas vadovams – tai mūsų išskirtinumas“, – teigia prorektorė.

Pokalbyje su prof. dr. Astrida Miceikiene – apie naująją poziciją, planuojamus pokyčius ir mokslininkės laisvalaikį.

Prorektorė strateginei plėtrai ir finansams – tokios pozicijos universitete dar nebuvo. Koks yra jūsų vaidmuo?

Pirmiausia, tai sisteminis ir strateginis požiūris į universiteto veiklų ir procesų planavimą, ir jų įgyvendinimo organizavimą, naujų veiklų vystymą, kad būtų užtikrintas suderinamumas su universiteto misija, strategija ir tikslais. Taip pat – ryšių tarp atskirų padalinių, tiek akademinių, tiek neakademinių palaikymas, tam kad atliekamos funkcijos nesidubliuotų ir neliktų neatliktos. Tad viena mano darbo dalis yra veiklų ir procesų optimizavimas siekiant geriausių rezultatų.

Kita svarbi mano darbo dalis – universiteto tvarumo, pirmiausia finansinio, užtikrinimas. Pastarąjį dešimtmetį tiek Lietuvos, tiek Europos universitetai susiduria su dideliais permainų iššūkiais. Susidūrę su neigiamais demografiniais pokyčiais, dideliu geopolitiniu neapibrėžtumu ir didėjančiomis išlaidomis universitetai plečia savo misijas, pradeda vystyti naujas veiklas, tuomet labai svarbus tampa finansinis planavimas ir tvarumas. Apie tai dabar plačiai kalba daugelis universitetų: kaip mokslininkams ir neakademiniams darbuotojams suformuoti darbines veiklas, laiką ir funkcijas, kad keičiantis aplinkybėms žmonės nenukentėtų. Tarkime, esant prastesniems studentų priėmimo rezultatams dėstytojai galėtų būti nukreipti dirbti mokslinėse ar projektinėse veiklose.

Tad turime subalansuoti finansinius išteklius taip, kad galėtume pasiekti finansinį tvarumą. Europos universitetuose, kaip teigia Europos universitetų asociacijos atliktas tyrimas, personalo išlaidos sudaro beveik du trečdalius visų išlaidų (63 %). Vidutiniškai akademinio personalo išlaidos yra dvigubai didesnės nei neakademinio personalo išlaidos. Kitų veiklų išlaidos sudaro 28 % visų išlaidų. Investuoto kapitalo išlaidos sudaro mažiau nei 10 % visų išlaidų. Tokios tendencijos turi būti ir VDU, prie to turi prisidėti ir numatomas įkurti Neliečiamojo kapitalo fondas.

Tačiau finansinis tvarumas – ne tik atlyginimų skaičiavimas, tai ir kitų veiklų ar paslaugų, iš kurių universitetas gali gauti finansavimą, planavimas. Kiekviena organizacija, ir ypatingai universitetai, negali gyventi tik iš valstybės biudžeto lėšų ar studentų įmokų, o turi ieškoti kitų finansinių galimybių. Tad mano sritis ir yra inicijuoti tas naujas finansavimo galimybes, bendradarbiauti su socialiniais partneriais, verslu, absolventais, viešosiomis įstaigomis, su valstybės institucijomis tam, kad pritrauktume papildomus finansinius išteklius universiteto poreikiams: infrastruktūrai ir įrangai atnaujinti, akademinių miestelių modernizavimui, studentų moksliniams tyrimams ir startup’ams ar bei atžalinėms įmonėms kurtis ir kitoms veikloms, kurios reikalingos universitetui.

Ir žinoma, svarbu, kad tie finansiniai ištekliai būtų efektyviai panaudojami, kad universitetas funkcionuotų kaip moderni organizacija.

Optimizavimas visuomet skamba grėsmingai. Kokie konkretūs pokyčiai yra numatyti?

Kiekvienam pokyčiui reikalinga labai gili analizė. Esu ekonomistė, todėl sprendimus argumentuoju skaičiais – paskaičiuosime ir pasižiūrėsime, kaip veikia vienos ar kitos veiklos ir procesai, kiek jie yra efektyvūs, kokius duoda rezultatus, kiek kainuoja matuojant pinigais arba žmogiškaisiais resursais. Pirmiausia atliksime universiteto veiklų ir procesų analizę ir tada žiūrėsime, ką reikia pasistiprinti.

Žinoma, jau ir dabar matyti, kad tikrai reikalingas stipresnis veiklų ir procesų skaitmenizavimas. Atliekame daug rankinio darbo ir žmonės sugaišta labai daug laiko prie techninių darbų, kuriuos šiais laikais tikrai gali palengvinti tam tikri skaitmenizacijos procesai ir dirbtinis intelektas. Ne Word’e ir ne Excel’yje turime kaupti informaciją ataskaitoms, turi veikti algoritmai, kurių pagalba gautume visus duomenis, galėtume atlikti analizę ir priimti valdymo sprendimus.

Kokias matote stipriąsias universiteto puses?

Manau, stiprioji mūsų pusė yra žmogiškieji ištekliai – žmonės, kurie tikrai dirba daug ir žino, kaip reikia dirbti. Mūsų darbo kokybę rodo ir augantis studentų skaičius, laimėti mokslo projektai ir augantis MTEP sutarčių skaičius. Būdamamas antras pagal studentų skaičių universitetas Lietuvoje, siūlantis įvairių sričių studijas, turime galimybę kurti naujas tarpdisciplinines studijas ateities darbuotojams ir darbdaviams, programas vadovams – tai mūsų išskirtinumas.

Taip pat, kadangi esame labai plačios aprėpties universitetas, esame stiprūs moksliniuose tyrimuose, galime sudaryti mokslininkų komandas iš labai skirtingų sričių. Sakykim, menas ir inžinerija, netgi tokios sritys dera tarpusavyje. Taigi mūsų tarpdiscipliniškumas yra svarbi galimybė mums vystytis ir ieškoti naujų strateginių plėtros galimybių.

Pastaruosius penkerius metus dirbote VDU Žemės akademijos kanclere. Kaip jaučiatės palikdama žemės ūkį?

Taip, tai buvo nelengvas sprendimas, nes Žemės ūkio akademijoje išdirbau dvidešimt devynerius metus, praėjau turbūt visus galimus karjeros laiptelius nuo asistentės iki kanclerės ir profesorės. Gaila, bet, iš kitos pusės, neišeinu kažkur toli, mano moksliniai tyrimai lieka čia, Žemės ūkio akademijoje. Natūralu, kad dabar mano veiklos sritys bus kitos, bet manau, kad sukaupta kanclerės patirtis, kai atsakai už įvairias sritis, bus naudinga.

Ar vadovaujamos pareigos turi įtakos laisvalaikiui?

Tikrai taip. Kai buvau kanclere, darbo valandos nesibaigdavo išėjus iš darbo – dienos metu dirbau kanclere, o vakarais užsiimdavau moksline veikla. Jeigu vadovauji kolektyvui ir turi pasakyti kitiems, kad jie galbūt per mažai pastangų įdeda, tai pirmiausia, pati turiu įdėti daug pastangų ir būti padariusi viską, kas man priklauso. Todėl kaip mokslininkė taip pat stengiausi atlikti visas funkcijas, kurios man priklauso. Tai, žinoma, užimdavo daug laiko, bet negaliu sakyti, kad neturiu laisvalaikio.

Svarbi mano gyvenimo dalis yra šeima, mano moto yra, kad ryte reikia norėti eiti į darbą, o vakare grįžti namo, tada gyvenimas yra harmoningas. Taip pat turiu ir tam tikrų hobių. Mėgstu skaityti knygas, kuriose atskleidžiami žmonių charakteriai, labiau istorines ir psichologines. Na, ir žinoma, skaitau popierinius laikraščius ir žurnalus. Senamadiška, bet man tai yra maloniau.

Su vyru mėgstame keliauti tiek automobiliu, tiek lėktuvais. Tačiau tai yra ne poilsinės, o pažintinės kelionės. Turim ir tam tikras ir tradicijas, pavyzdžiui, visada kažkur išvažiuojame automobiliu antrą Kalėdų dieną ir grįžtame tik prieš pat Naujuosius metus. Tokia mūsų daugelio metų tradicija ir tikiuosi, kad galėsiu ir šįmet išvažiuoti, nes kelionė jau yra suplanuota.

Šeima jus palaiko ir suteikia jėgų ir darbe?

Taip, šeima man sudarė komfortiškas sąlygas visais gyvenimo atvejais siekti karjeros. Ir dabar vyras tą daro, ir pavaduoja mane visur, kur reikia. Kol sūnus gyveno namie, jis pagelbėdavo, taip pat ir sesuo bei artimiausi giminės. Aš labai myliu savo šeimą. Mamai paskambinu kiekvieną vakarą. Mano tėveliai yra nuostabūs žmonės, gyvenantys kartu jau beveik 60 metų ir yra man pavyzdys tiek profesinėje veikloje, tiek asmeniniame gyvenime. Tokie jau mūsų susiklostę gražūs santykiai.

Kaip įsivaizduojate VDU po penkerių metu ir ko norėtumėte universitetui palinkėti šioje kadencijoje?

Tikiu, kad universitetas išlaikys atvirumą, liberalią mąstyseną, demokratines vertybes, skirs tokį pat didelį dėmesį įvairovei, lygybei, įtraukties politikoms. Manau, kad VDU bus dar aktyvesnis universitetas visuomenėje, turės glaudesnius ryšius su socialiniais partneriais ir alumnais.

Linkiu, kad visi universiteto darbuotojai dirbtų darniai ir po penkerių metų VDU būtų dar tarptautiškesnis, pritraukiantis daugiau užsienio studentų ir dėstytojų bei siūlantis naujas tarpdisciplinines studijų programas, taps inovatyvesnis – plėstų mokslinių tyrimų infrastruktūrą, diegtų pažangias technologijas bei aktyviai dalyvautų Europos mokslo projektuose, išlaikytų savo humanistinę tradiciją ir artes liberales principus, išlikdamas atviras bei įtraukus akademinės bendruomenės centras Baltijos regione.

UAB „Agrokoncerno grupė“ marketingo ir komunikacijos projektų vadovės Ž. Mediekšienės paskaita „Nuo žinutės iki vertės: praktiniai komunikacijos metodai ūkininkams ir viešajam sektoriui“

Spalio 21 d. 18 val. kviečiame dalyvauti UAB „Agrokoncerno grupė“ marketingo ir komunikacijos projektų vadovės, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos absolventės Živilės Mediekšienės paskaitoje „Nuo žinutės iki vertės: praktiniai komunikacijos metodai ūkininkams ir viešajam sektoriui“. Paskaitoje sužinosite kaip komunikacija padeda kurti pasitikėjimą, įvaizdį ir vertę.

Paskaita vyks nuotoliniu būdu „MS Teams“ platformoje.

„Esu sukaupusi daugiau kaip 10-ies metų darbo patirtį komunikacijos, rinkodaros ir reputaciją bei vertę kuriančių projektų valdymo srityse. Mano patirtis apima prekės ženklo komunikaciją, darbdavio įvaizdžio formavimą, renginių organizavimą bei verslo ir švietimo partnerystes. Mane labiausiai žavi galimybė prisidėti prie organizacijų tikslų įgyvendinimo – nuo kūrybinės idėjos iki realaus rezultato. Tikiu, kad sėkminga komunikacija gali pakeisti žmonių nuomonę, sustiprinti įvaizdį ir užmegzti prasmingus ryšius su skirtingomis auditorijomis. Turėdama patirties tiek akademinėje, tiek verslo aplinkoje, suprantu, kaip teorines žinias paversti praktiniais sprendimais. Todėl pranešime daug dėmesio skirsiu realiems pavyzdžiams, kaip komunikacija kuria pasitikėjimą, įvaizdį ir vertę“, – sako Ž. Mediekšienė.

Projekto „DiBluCa“ partnerių baigiamasis susitikimas Balikesire, Turkijoje

Spalio 8–9 dienomis Balikesiro universitete (Turkija) vyko baigiamasis „Erasmus+“ projekto „Skaitmeninė mėlynoji karjera įveikus anglies krizę – akvakultūros mokymo programos naujovės“ (Digital Blue Career for a Post-Carbon Future – Aquaculture Curriculum Innovations, DiBluCa, projekto Nr. 2022-1-TR01-KA220-HED-000089312) partnerių susitikimas.

Projektas, kurį koordinuoja Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), siekia kurti inovatyvią ir skaitmeninę mokymo aplinką, atitinkančią ateities akvakultūros sektoriaus poreikius, stiprinti studijų kokybę ir didinti švietimo atsparumą klimato kaitai. Per dvejus projekto metus buvo parengta nauja aukštojo mokslo mokymo programa, sukurta interaktyvi e. mokymosi platforma bei parengta kompleksinė mokomoji medžiaga – modulių rinkiniai, e. knyga, vaizdo paskaitos ir metodinės gairės dėstytojams.

Ši medžiaga apima temas, susijusias su klimato kaitos poveikiu vandens kokybei, pašarų sudėties pokyčiais, akvakultūros sistemų pritaikymu, ligų prevencija ir aplinkosaugos sprendimais akvakultūros sektoriuje. VDU Žemės ūkio akademijos komanda pristatė, kaip projekto rezultatai integruojami į universitetines studijų programas ir naudojami dėstymo procese.

Partneriai taip pat aptarė informacijos sklaidos strategiją, vykdytus pilotinius mokymus ir tolimesnius planus tęsti bendradarbiavimą po projekto pabaigos. Susitikimo metu buvo suorganizuotas projekto sklaidos renginys ir tarptautinė konferencija, kurioje pristatyti pagrindiniai DiBluCa rezultatai bei diskutuota apie skaitmeninių inovacijų taikymą akvakultūros studijose ir mėlynosios transformacijos reikšmę aukštajame moksle.

Renginyje dalyvavo Balikesiro universiteto bendruomenė, studentai, dėstytojai ir sektoriaus atstovai, aptarę tvarios akvakultūros plėtros kryptis įveikus anglies krizę. Projekte dalyvauja Balikesiro universitetas (Turkija), Dubrovniko universitetas (Kroatija), Nacionalinis Odesos technikos universitetas (Ukraina), Tesalio universitetas (Graikija) ir Vytauto Didžiojo universitetas (Lietuva) – projekto koordinatorius.

Projekto vykdymo laikotarpis: 2023 m. lapkričio 1 d. – 2025 m. spalio 31 d.

Daugiau informacijos apie projektą

Konkursas 9–12 klasių moksleiviams „Sukurk ateities maisto produktą“

Ar įsivaizduoji, kaip atrodys maistas po 10, 20 ar net 50 metų? Ateitis prasideda dabar – ir ji Tavo rankose! Jeigu turi idėjų, kurios gali pakeisti pasaulį, domiesi sveika mityba, inovacijomis ar tvarumu – šis konkursas kaip tik Tau!

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Agronomijos fakultetas kviečia 9–12 klasių moksleivius dalyvauti konkurse „Sukurk ateities maisto produktą“.

Konkurso sąlygos:

Moksleiviai kviečiami sukurti vaizdo įrašą (trukmė – iki 90 sekundžių) ir aiškiai bei kūrybiškai pristatyti savo sukurtą maisto produktą.

Pristatomas maisto produktas turi būti inovatyvus, sveikatai palankus, tvarus ir realiai gaminamas.

Vaizdo įraše rekomenduojama pateikti šią informaciją apie sukurtą maisto produktą:

Produkto pavadinimas;
Produkto sudėtis;
Inovatyvumo aspektas (pavyzdžiui, technologija, tvarus sprendimas ir t.t.);
Palankumo sveikatai aspektas;
Tikslinė vartotojų grupė (pavyzdžiui, vaikai, paaugliai, veganai, sportininkai ir t.t.);
Vaizdinis pristatymas (plakatas, maketas, galbūt realiai pagamintas produktas ar kt.).

Vertinimo kriterijai:

Inovatyvumas – 30 %;
Palankumo sveikatai aspektas – 25 %;
Kūrybiškumas – 20 %;
Praktinio įgyvendinimo galimybės – 10 %;
Prezentacijos kokybė – 15 %.

Konkurse moksleiviai kviečiami dalyvauti individualiai arba komandomis iki 5 asmenų.

Nugalėtojų laukia puikūs prizai:

Komisijos išrinkto vaizdo įrašo kūrėjų komandai – bilietai į kiną. (Sveikiname nugalėtojus – VDU Ugnės Karvelis gimnazijos II g klasės mokines Godą, Liepą-Mariją, Beatričė ir mokytoją Linetą Česnauskienę!)

Daugiausiai „patinka“ paspaudimų Facebook sulaukusio vaizdo įrašo kūrėjų komandai – skani dovana. (Sveikiname nugalėtojus – Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos mokines Nedą, Saulę ir Godą!)

Vaizdo įrašą siųsti el. paštu af@vdu.lt iki lapkričio 17 d.

Vaizdo įrašai bus patalpinti VDU Žemės ūkio akademijos Facebook paskyroje. Nuorodas, kuriose bus galima rinkti „patinka“ paspaudimus, atsiųsime tuo pačiu el. paštu, kuriuo gausime vaizdo įrašus. Nugalėtojai bus paskelbti lapkričio 25 d.

Vertinimo komisija: VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros dėstytojai ir studijų programos Maisto kokybė ir sauga studentai.

Konkurse dalyvaujančių moksleivių sukurti vaizdo įrašai bus patalpinti VDU ŽŪA internetinėje erdvėje.

Kviečiame VDU Žemės ūkio akademijos bendruomenę dalyvauti diskusijoje su kandidatais į kanclerio pareigas

2025 m. spalio 16 d. 9:00 val. IV rūmų konferencijų salėje (Universiteto g. 8A, Akademija, Kauno r.) kviečiamas bendras Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Tarybos ir bendruomenės posėdis, skirtas pretendentų į VDU ŽŪA kanclerio pareigas susitikimui (prisistatymui ir penkerių metų programos koncepcijos einant kanclerio pareigas aptarimui) su Tarybos nariais ir VDU ŽŪA bendruomene.

Planuojamas laikas – nuo 9:00 iki 12:00 val., kiekvienam kandidatui skiriant 30 min. prisistatyti ir apie 30 min. diskusijai.

Vadovaudamasi Vytauto Didžiojo universiteto Statuto 59 straipsnio 3 dalimi ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kanclerio kandidatūros rinkimų tvarkos aprašu, Taryba skelbia užregistruotų pretendentų sąrašą (abėcėlės tvarka):

Prof. dr. Aušra Blinstrubienė
Prof. dr. Vigilijus Jukna
Prof. dr. Bernardas Vaznonis

Su kandidatų programomis galite susipažinti čia.

VDU Žemės ūkio akademijos Tarybos posėdis

Spalio 16 d. 9 val. IV rūmų konferencijų salėje vyks atviras Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Tarybos posėdis, skirtas pretendentų į VDU Žemės ūkio akademijos kanclerio pareigas prisistatymui ir penkerių metų programos koncepcijos einant kanclerio pareigas aptarimui su Tarybos nariais ir VDU Žemės ūkio akademijos bendruomene.

Spalio 16 d. 13 val. IV rūmų 211 aud. VDU Žemės ūkio akademijos Tarybos posėdyje bus renkama kandidatūra eiti VDU Žemės ūkio akademijos kanclerio pareigas.

Tarybos pirmininkas Darius Danusevičius