Žemės ūkio studijas pasirinkusiems studentams bus skiriamos tikslinės skatinamosios stipendijos

Siekdama paskatinti jaunimą rinktis ir sieti savo karjerą su žemės ūkio sritimi, Žemės ūkio ministerija skiria tikslines skatinamąsias stipendijas.

Šiemet 9 naujai įstoję Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentai gaus po 200 eurų kas mėnesį visą studijų laikotarpį.

Stipendijos bus skiriamos VDU studentams, pasirinkusiems agronomijos, maisto kokybės ir saugos, žemės ūkio mechanikos inžinerijos, tvariosios inžinerijos ir vandens inžinerijos studijų programas.

Žemės ūkio ministerijos inf.

Mokslininkai kuria inovaciją: ekstraktais praturtinti ledai – ne tik gardūs, bet ir palankūs sveikatai

Šiandien vis dažniau kalbama apie sveiką gyvenseną, tvarius sprendimus ir sąmoningą mitybą. Technologijų ir mokslo pažanga leidžia vis drąsiau ieškoti sprendimų, kurie kasdienį maisto racioną papildytų sveikatai palankiais ingredientais. Tačiau ar įmanoma sukurti idealią dermę – desertą, kuris ne tik lepina gomurį, bet ir yra palankus sveikatai? Mokslininkai į šį klausimą atsako inovacija – ledais, praturtintais natūraliais augaliniais ekstraktais.

Už technologijų slypi skonis ir nauda

Naudojant modernias technologijas, iš vietinių žaliavų išgauti ekstraktai ledams suteikia ne tik išskirtinį skonį, bet ir funkcinių savybių: nuo gerinančių virškinimą iki stiprinančių imunitetą. Taip vyksta mokslo ir gamtos sinergija, kuriant naujos kartos maisto produktus – sveikesnius, natūralesnius ir draugiškus aplinkai.

„Mūsų laboratorijoje mokslininkai ir studentai įprastai ekstraktus gamina iš augalinių žaliavų – vaisių, daržovių, uogų, vaistažolių ir jų antrinių žaliavų, pavyzdžiui, išspaudų“, – pasakoja VDU Žemės ūkio akademijos jaunesnysis mokslo darbuotojas, LAMMC doktorantas Aistis Petruškevičius.

Ekstraktai – tai bendrinis terminas bet kokiame tirpiklyje ištirpintoms medžiagoms. „Puikus ekstrakto pavyzdys buityje būtų arbata arba kava. Ekstraktai gali būti išgaunami įvairiais būdais – klasikinio metodo pavyzdys galėtų būti infuzija, kai ekstraktas išgaunamas medžiagą laikant kambario temperatūros tirpiklyje, Tokia ekstrakcija nėra efektyvi ir gan ilgai užtrunka. Šią problemą spręsti padeda inovatyvūs ekstrakcijos metodai – procesą galima paspartinti temperatūros ar slėgio pokyčiais, net ultragarsu ar mikrobangomis“, – vardija mokslininkas.

VDU Žemės ūkio akademijos jaunesnysis mokslo darbuotojas, LAMMC doktorantas Aistis Petruškevičius

Kovo mėnesį Akademijoje vykusioje tarptautinėje žemės parodoje mokslininkai pristatė inovaciją – ledus, praturtintus ekstraktais, kurie išgauti naudojant pažangias technologijas. Visuomenei pasiūlytas braškinis ir avietinis šerbetas, braškinis šerbetas su natūraliu mėtų ekstraktu, morengai su liofilizuotais šilkmedžio uogų milteliais, morengai su šilkmedžio uogų ir braškių pabarstukais, ledai su itin koncentruotu natūraliu mėtų ekstraktu. „Mėtos ekstraktas atpalaiduoja virškinamojo trakto raumenis, mažina spazmus, turi raminančių savybių ir malonų mentolio aromatą“, – pasakoja A. Petruškevičius ir priduria, kad tai – tik vienas iš pavyzdžių, kaip ekstraktai maistą gali praturtinti savo funkcionalumu.

A. Petruškevičiui antrina ir VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto vyresnioji laborantė, doktorantė Erika Jakienė: ekstraktais praturtinti ledai – išties išskirtiniai. „Lietuvoje gaminama įvairių ledų, bet mūsų žiniomis, tokių, kurie būtų praturtinti natūraliai pagamintu ekstraktu – nėra. Akademijoje gaminami ledai yra unikalūs savo gamybos technologija ir ingredientais, ypač todėl, kad naudojamos vietinės žaliavos – mėtos, valgomojo sausmedžio ar šilkmedžio uogos“, – vardija E. Jakienė.

Ledai akį traukia funkcinėmis savybėmis

Kad būtų išsaugotos vertingosios savybės, ledų gamyba vyksta preciziškai: nuo ingredientų maišymo ir pasterizavimo, iki ekstraktų įmaišymo vėlesniuose etapuose – procesas turi būti itin kruopštus. „Visų pirma, paruošiami ingredientai: pienas, grietinėlė, cukrus, vanilė, kiaušinių tryniai yra sumaišomi ir pakaitinami iki vienalytės masės, siekiant užtikrinti produktų pasterizavimą ir produkto saugumą. Vėliau į ledų mišinį pridedami ekstraktai (arba kitos medžiagos), kurie negali būti kaitinami, siekiant išlaikyti jų cheminę struktūrą. Sumaišytas mišinys dedamas šaldyti ir po paros yra dar kartą permaišomas, siekiant gauti vientisumą. Permaišyti ledai vėl užšaldomi ir vėliau teikiami degustacijai“, – ledų gamybos technologiją detalizuoja E. Jakienė.

Ekstraktais praturtinti ledai vartotojų akį traukia įvairiomis savybėmis. „Šie ledai pasižymi natūralumu ir sveikatinančiomis savybėmis. Ekstraktai, ypač jeigu yra naudojami vaistiniai ar supermaisto ingredientai, gali suteikti papildomos maistinės vertės, pavyzdžiui, antioksidantų, vitaminų ar mineralų. Patraukli ir skonio įvairovė – nauji ir unikalūs ekstraktai gali praturtinti ledų skonius, vartotojams suteikiant įdomesnį skonio patyrimą. Dar vienas svarbus komponentas – ekologija: vietoje užaugintos žaliavos, kurioms auginimo metu nebuvo naudojamos augalų apsaugos priemonės, bei vaisių-uogų išspaudos gali prisidėti plėtojant tvarumą“, – ledų potencialą aptaria mokslininkė.

VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto vyresnioji laborantė, doktorantė Erika Jakienė

Ekstraktų panaudojimo galimybės – kupinos potencialo

Ekstraktai yra ne tik modernus komponentas maisto gamyboje, tačiau ir naudingomis savybėmis pasižymintis priedas. „Ekstraktai perima veikliąsias ir aromatines medžiagas iš pirminės žaliavos (vaisių, vaistažolių), todėl pasižymi labai panašiomis savybėmis, kaip pirminė žaliava, bet žaliavų paruošimo ir ekstrakcijos metodai gali pagerinti naudingų medžiagų įsisavinimą į organizmą. Biologiškai aktyvios medžiagos padeda palaikyti organizmo pusiausvyrą, stiprina imunitetą, malšina uždegimus, gerina virškinimą, ramina nervų sistemą. Tai gali būti vitaminai, polifenoliai, terpenai, ar kitos sveikatai naudingos medžiagos“, – vardija A. Petruškevičius.

Ekstraktų naudojimo galimybės – beribės: nuo farmakologijos, maisto pramonės iki dažų gamybos. O kas laukia ateityje? „Ekstraktai visame pasaulyje plačiai naudojami tūkstančius metų. Priklausomai nuo naudojamos žaliavos, galima išekstrahuoti bet kokias tirpias medžiagas. Šios srities plėtros galimybės yra itin plačios ir kupinos potencialo. Atsižvelgiant į augantį visuomenės dėmesį aplinkosaugai ir sveikai gyvensenai, VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkai turi planų, kaip ekstraktus pritaikyti inovatyviai produkcijai gaminti – nuo funkcinių maisto produktų ir maisto papildų kūrimo iki pažangių tvarumą ir žiedinę ekonomiką skatinančių technologijų vystymo“, – sako mokslininkas.

Žvilgsnis į ateitį: daugiau nei tik ledai

Natūralumas, tvarumas, sveikata ir skonis – visa tai gali tilpti viename ledų kaušelyje. Tai ne tik mokslinis eksperimentas, bet ir reali kryptis, kurią mokslininkai vysto siekdami sukurti prasmingą ir inovatyvią maisto ateitį. Ekstraktai tampa jungtimi tarp gamtos išteklių ir modernios, sąmoningos mitybos. „Ateityje šių ledų gamybos perspektyvos gali būti labai plačios, atsižvelgiant į augančią vartotojų paklausą dėl sveikesnių maisto produktų. Kadangi vartotojai siekia sveikesnių alternatyvų, ledai, praturtinti natūraliai pagamintais ekstraktais, gali tapti itin populiarūs. Kalbant apie priedus, ledus taip pat galima praturtinti ir supermaistu (pavyzdžiui, spirulina, matcha arbata), įvairiomis daržovėmis (moliūgais, topinambais) arba net tokiais ingredientais kaip įvairios sėklos (chia)“, – sako E. Jakienė ir priduria, kad tokie priedai gali suteikti ne tik skonių įvairovę, bet yra palankūs sveikatai.

M. K. Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms paminėti – koncertas „Čiurlionio pasaulyje“

Šiais metais Lietuva mini vieno iškiliausių savo menininkų, kompozitoriaus, dailininko ir vizionieriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, 150-ąsias gimimo metines. Šia proga gegužės 28 d. 18 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Centrinių rūmų Iškilmių salėje (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.) vyks išskirtinis fortepijoninis koncertas „Čiurlionio pasaulyje“.

Koncerte skambės ne tik paties Čiurlionio kūriniai, bet ir naujas, gyvas meninis dialogas tarp tuometinės epochos ir šiandienos. Publikai koncertuos išskirtinis duetas – pianistė Sonata Deveikytė-Zubovienė ir pianistas Rokas Zubovas, kuris yra M. K. Čiurlionio proanūkis.

Šis koncertas – jautri muzikinė kelionė po M. K. Čiurlionio pasaulį, suteikianti galimybę prisiliesti prie jo kūrybos gelmių, emocijų ir idėjų. Tai unikali proga išgirsti, kaip šiuolaikiniai atlikėjai interpretuoja vieno didžiausių Lietuvos menininkų kūrybą ir kokią reikšmę ji turi šiandien.

Tai – ne tik muzikinis vakaras, bet ir prasminga kultūrinė patirtis, skirta pagerbti M. K. Čiurlionio palikimą bei jo reikšmę šių dienų Lietuvai.

Vieta: VDU Žemės ūkio akademijos Centriniai rūmai, Iškilmių salė (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.)
Data ir laikas: Gegužės 28 d. 18 val.
Įėjimas: nemokamas

Tvarumas, lyderystė, įkvėpimas: antrasis projekto „Village Verve“ susitikimas VDU ŽŪA

Gegužės 19-22 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) įvyko projekto „Village Verve“ antrasis susitikimas, kurio tema – „Veiksmo harmonija: moterys, formuojančios klimatą“. Šiame susitikime visas dėmesys buvo skiriamas moterų vaidmeniui Lietuvoje – Kauno mieste ir Kauno rajone.

Moterys keičia pasaulį: lyderystė, kurianti darną

Projekto dalyviai turėjo galimybę sudalyvauti žinių pasidalijimo forume „Darni veikla: moterų lyderystė tvariai ateičiai“, kuris buvo skirtas moterų lyderystės vaidmeniui tvarios ateities kūrime. Forumas subūrė įvairių sričių ekspertus ir aktyvias moteris, kurios dalijosi savo patirtimi, žiniomis bei įžvalgomis apie moterų indėlį į socialinį, ekonominį ir ekologinį tvarumą.

Renginį atidarė VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centro Socialinės partnerystės skyriaus vadovė doc. dr. Aistė Čapienė, pristatydama Lietuvos moterų vaidmens istorinę perspektyvą. Ji išsamiai apžvelgė, kaip per skirtingus laikotarpius keitėsi moterų pozicija visuomenėje ir kokią įtaką tai turėjo jų vaidmeniui šeimoje, darbe ir bendruomenėje.

Pranešimas „Teritorinis moterų subjektyvios gerovės požiūris“, kurį skaitė VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto doc. dr. Gintarė Vaznonienė, atskleidė moterų subjektyvios gerovės aspektus skirtinguose teritoriniuose kontekstuose, atkreipiant dėmesį į vietos bendruomenių vaidmenį gerinant moterų gyvenimo kokybę.

Socialinių mokslų magistrė Kristina Šiožinienė pristatė iniciatyvą „Moterų galia: LOKALI“, kuri skatina moterų įgalinimą ir stiprina jų lyderystės gebėjimus įvairiose veiklose.

Lapės miestelio bendruomenės centro vadovė ir bendruomeninės virtuvės studijos Lapėse vadovė Milena Lapajienė kalbėjo apie mažus, bet svarbius žingsnius, vedančius tvarumo link – kaip kiekvienas žmogus, jo šeima ir vietos bendruomenė gali prisidėti prie atsakingesnio ir darnesnio gyvenimo būdo.

Ekologiško mažo verslo pavyzdžiu forumo dalyvius įkvėpė „Garlic Moon“ prekės ženklo įkūrėja Dovilė Ilevičienė, kuri atskleidė kaimo moterų verslumo galimybes ir jų svarbą vietos ekonomikai bei aplinkosaugos skatinimui.

VDU ŽŪA Bioekonimos plėtros fakulteto doc. dr. Asta Raupelienė apžvelgė moterų įgalinimo ir kolektyvinio veikimo veiksnius, kurie lemia jų poveikį tvarumo iniciatyvoms. Ji pabrėžė, kaip moterų bendruomeninis veiksnumas gali prisidėti prie reikšmingų pokyčių socialinėje ir ekologinėje srityse.

Šis forumas buvo puiki proga ne tik išgirsti įkvepiančias istorijas, bet ir skatinti bendradarbiavimą bei žinių sklaidą, siekiant stiprinti moterų lyderystę bei kurti tvarią ateitį tiek Lietuvos, tiek tarptautiniu mastu.

Moterų lyderystė moksle: įkvepianti pažintis su VDU Žemės ūkio akademija

Susitikimo metu projekto dalyviai buvo supažindinti su VDU Žemės ūkio akademija bei jos vykdoma moksline ir akademine veikla. Kadangi šis projektas ir jo susitikimas buvo orientuotas į veiklias ir lyderiaujančias moteris, ypatingas dėmesys buvo skirtas mokslininkių moterų pasiekimams universitete. Buvo pristatyti tyrimai, kuriems vadovauja moterys, atskleidžiant jų indėlį į mokslo pažangą. Laboratorijas ir jose vykdomas veiklas išsamiai pristatė prof. dr. Violeta Makarevičienė, dr. Jūratė Steveckienė ir dokt. Indrė Cechovičienė.

Įkvepiančios patirtys Kauno rajone: moterų lyderystė, bendruomeniškumas ir kūrybiški sprendimai

Kita projekto diena buvo skirta pažinčiai su Kauno rajonu – vietove, kur susipina gamtos grožis, bendruomeniškumas ir aktyvi moterų lyderystė. Pirmasis sustojimas – jaukus Kačerginės miestelis, kuriame projekto dalyvius pasitiko seniūnė Aistė Ivanovaitė-Petraitienė. Ji atvirai dalijosi apie Kačerginės bendruomenės džiaugsmus, kasdienius iššūkius ir gyventojų iniciatyvas. Ypatingas dėmesys pokalbio metu buvo skirtas moterų vaidmeniui vietos plėtroje – seniūnė džiaugėsi aktyviomis, kūrybingomis moterimis, kurios prisideda prie Kačerginės įgyvendinamų idėjų ir bendruomeninių sprendimų.

Toliau dalyviai vyko į netoliese esantį Zapyškį, kur jų laukė išskirtinė patirtis – apsilankymas Nemuno7 laive, virtusiame kultūros ir bendruomenės centru. Čia vyko tinklaveikos sesija, kurios metu savo įžvalgomis dalijosi Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Emilė Kaminskaitė Sutkuvienė. Ji pristatė Kauno rajoną ne tik kaip patrauklią turizmo kryptį, bet ir kaip gyvybingą erdvę verslo idėjoms, inovatyviems sprendimams bei kūrybiškoms iniciatyvoms. Emilė kalbėjo apie tai, kaip svarbu kurti erdves, kurios trauktų ne tik vietos gyventojus, bet ir svečius iš kitų regionų, bei pabrėžė stiprios komandos svarbą, pasitikėjimą ir bendrą viziją įgyvendinant sumanymus.

Dienos pabaigoje projekto dalyviai aplankė dar vieną Kauno rajono miestelį– Raudondvarį, kur dalyvavo ekskursijoje ir susipažino su vietinėmis iniciatyvomis. Tai buvo puiki proga pažinti, kaip įvairūs Kauno rajono miesteliai, pasitelkdami bendruomenės jėgą ir moterų lyderystę, kuria savo tapatybę, traukia lankytojus ir skatina socialinį bei ekonominį gyvybingumą.

Projekto partneriai

Projektą „Village Verve“ finansuoja Europos Sąjunga. Jame dalyvauja partneriai iš Ispanijos, Slovėnijos, Latvijos, Lietuvos, Italijos, Portugalijos, Rumunijos ir Kipro. Projektą palaiko Segovijos ir Hontalbilijos vietos valdžios institucijos, taip patvirtindamos įsipareigojimą stiprinti klimato atsparumą vietos lygmeniu. Projekto vadovė Lietuvoje – doc. dr. Aistė Čapienė.

Konferencija „Tvarus žemės ūkis – tvarus dirvožemis ir augalinė žaliava“

Gegužės 29 d. 8:00–17:00 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakultetas kviečia dalyvauti EIP projekto Nr. 35BV-KK-22-1-04990-PR001 baigiamojoje konferencijoje „Tvarus žemės ūkis – tvarus dirvožemis ir augalinė žaliava“.
Konferencija vyks VDU ŽŪA IV rūmuose, 214 konferencijų salėje (Universiteto g. 8a, Akademija, 53361 Kauno r. sav.).

Finansų ir apskaitos profesionalai – sėkmingos ekonomikos architektai

Šiandien pasaulyje finansiniai sprendimai daro didelę įtaką ne tik kiekvieno žmogaus asmeninei gerovei, bet ir visos valstybės ekonominiam stabilumui. Gebėjimas atsakingai valdyti pinigus, suprasti mokesčių sistemą, planuoti išlaidas ir investuoti tampa esmine šiuolaikinio žmogaus kompetencija. Ne mažiau svarbus ir finansų bei apskaitos specialistų indėlis – jų žinios ir įgūdžiai būtini tiek kuriant skaidrią bei tvarią verslo aplinką, tiek stiprinant valstybės institucijų veiklą.

Gebėjimas valdyti pinigus – kelias į finansinį stabilumą ir sėkmę

Finansiškai raštinga visuomenė – tai stipri, sąmoninga ir saugi visuomenė. Šiandien, kai finansiniai sprendimai lydi kiekvienoje gyvenimo srityje – nuo asmeninių biudžetų valdymo iki ilgalaikių investicijų ar atsakingo skolinimosi – finansinis raštingumas yra nepaprastai svarbus. Jis žmonėms padeda priimti pagrįstus, apgalvotus sprendimus, stiprina ekonominį saugumą, mažina socialinę atskirtį ir skatina sąmoningesnį požiūrį į atsakomybę, skaidrumą ir teisingą mokesčių mokėjimą – tai labai svarbu kuriant tvarią valstybės finansų sistemą.

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė

VDU Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė pažymi, kad finansinis raštingumas yra viena esminių kompetencijų šiuolaikiniame pasaulyje. „Gebėjimas valdyti asmeninius finansus, suprasti mokesčių sistemą, investavimo pagrindus ir atsakingo vartojimo principus yra būtinas kiekvienam žmogui – ar jis kuria savo verslą, ar dirba samdomą darbą. Todėl labai svarbu, kad šios žinios būtų ugdomos jau mokykloje, o studentai jas gilintų praktiniuose projektuose, mokymuose. Tik finansiškai sąmoninga visuomenė gali būti tvari, stipri ir atspari ekonominiams iššūkiams“, – sako prof. dr. A. Miceikienė.

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (AVMI) viršininkės Juditos Stankienės teigimu, tendencijos – džiuginančios: pastaraisiais metais pastebimas akivaizdus finansinio sąmoningumo augimas. „Vis daugiau gyventojų supranta savo mokestines pareigas, domisi skaidriu finansų tvarkymu, investavimu, verslumo galimybėmis. Teikdami informaciją apie mokesčius, pajamas ir turtą, konsultuodami gyventojus ir verslo atstovus, rengiame švietimo iniciatyvas, mokymus, dalyvaujame renginiuose, kuriuose aiškiname finansinio sąmoningumo svarbą. Skatiname atsakingą finansinių įsipareigojimų vykdymą, sąžiningą mokesčių mokėjimą ir skaidrumą, taip ugdydami visuomenės pasitikėjimą valstybės institucijomis bei stiprindami ekonominį raštingumą. Jaunoji karta ypač aktyviai ieško informacijos, vertina skaidrumą ir socialinę atsakomybę. Taip pat matome, kad auga supratimas, jog mokesčių mokėjimas yra ne tik prievolė, bet ir investicija ne tik į asmeninę, bet ir į bendrą visuomenės gerovę“, – sako J. Stankienė.

Pašnekovei antrina ir VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros vedėja doc. dr. Dalia Juočiūnienė. Pasak mokslininkės, finansinis raštingumas šiandien yra vienas svarbiausių įgūdžių, leidžiančių priimti atsakingus sprendimus tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime. „Visuomenės finansinis sąmoningumas auga. Tai liudija ir jaunimo susidomėjimas tokiais renginiais kaip katedros organizuotas investavimo maratonas „Kaip panaudoti pinigus ir uždirbti?“, kuris pritraukė daug moksleivių. Žmonės vis labiau supranta, kad gebėjimas valdyti pinigus – tai kelias į finansinį stabilumą ir sėkmę“, – sako doc. dr. D. Juočiūnienė.

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė Judita Stankienė

Tvariai verslo veiklai reikalingos profesionalių specialistų kompetencijos

Vis dar gajus stereotipas, kad apskaita – tai monotoniškas darbas, kuriame vyrauja tik skaičiai ir sąskaitos. Tačiau šiandien ši profesija – moderni, dinamiška ir strategiškai svarbi veikla.

„Vienas dažniausių stereotipų – neva buhalterio darbas yra nuobodus. Tačiau apskaitos ir finansų specialistai kasdien sprendžia vis naujas finansų valdymo problemas, kylančias įmonėse ar viešojo sektoriaus organizacijose. Galima sakyti, kad finansininkai yra vadovo dešinioji ranka. Dirbtinis intelektas tikrai nepanaikins finansininkų darbo vietos – šių specialistų darbas iš tiesų yra kūrybinis, kupinas strateginio mąstymo. Žinoma, studentai turi suprasti, kaip protingai naudotis dirbtinio intelekto teikiamomis galimybėmis. Pavyzdžiui, rutininius darbus, kurie yra atliekami rankiniu būdu, galima atlikti naudojantis dirbtiniu intelektu. Taip apskaitos ir finansų specialistai turės daugiau laiko kitoms svarbioms užduotims atlikti. Be to, naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis, šie specialistai gali kurti tarptautinius verslus ir išmaniai valdyti apskaitą ir finansus“, – sako prof. dr. A. Miceikienė.

Pasak doc. dr. D. Juočiūnienės, apskaitos ir finansų specialistai dirba su pažangiomis skaitmeninėmis technologijomis, naudoja duomenų analizės įrankius, vertina finansinius modelius ir prisideda priimant verslo sprendimus. Apskaita ir finansai vis labiau tampa strateginio mąstymo reikalaujančia sritimi, kai svarbus vaidmuo tenka pažangioms skaitmeninėms technologijoms, dirbtiniam intelektui ir tarptautinei verslo aplinkai.

Apskaitos ir finansų specialistai ne tik registruoja duomenis, bet ir analizuoja, prognozuoja, vertina rizikas bei padeda priimti ilgalaikius sprendimus, kurie užtikrina tvarų verslo augimą. Jie padeda optimizuoti išlaidas, valdyti biudžetus, užtikrinti finansinių srautų stabilumą ir laikytis teisinių reikalavimų – visa tai yra būtina tvariai verslo veiklai. „Ilgą laiką vyravo nuomonė, kad apskaitos ir finansų specialistų darbas yra nuobodus, apsiribojantis dokumentų tvarkymu ir skaičiavimu. Tačiau šiandien matomi aiškūs pokyčiai – šis stereotipas nyksta. Šiuolaikiniai finansų ir apskaitos specialistai turi būti ir yra kūrybiški, strategiškai mąstantys profesionalai, gebantys naudotis pažangiomis informacinėmis sistemomis, analizuoti duomenis, vertinti rizikas ir teikti įžvalgas, padedančias formuoti organizacijos strategiją“, – sako Kauno AVMI viršininkė.

Apskaita ir finansai – tarpdiscipliniškumu persmelkta perspektyvi sritis

VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakultete vykdoma studijų programa Apskaita ir finansai išsiskiria tarpdiscipliniškumu. „Studijų programa suteikia ne tik reikalingų teorinių žinių, bet ir praktinių įgūdžių, kurie pravers dirbant verslo pasaulyje. Tai studijos, pritaikytos šiuolaikiniam studentui ir darbo rinkos poreikiams. Čia studentai mokosi, kaip tvarkyti apskaitą skirtingą veiklą vykdančiose organizacijose, naudotis šiuolaikinėmis skaitmeninėmis apskaitos ir finansų valdymo priemonėmis, gilina žinias apie mokesčius, auditą, investicijas, finansų analizę ir valdymą. Itin vertinga tai, kad studijos orientuotos į realių situacijų sprendimą, tad įgyjami įgūdžiai yra aktualūs ir vertinami darbdavių. Savo žiniomis dalijasi kompetentingi dėstytojai, turintys daug patirties mokslinėje ir pedagoginėje veikloje – jie atviri bendravimui, noriai padeda studentams, konsultuoja ir palaiko juos įvairiais klausimais. Studentai taip pat turi galimybę vieną ar kelis semestrus išvykti studijuoti užsienio universitetuose pagal ERASMUS+ programą, mokytis iš verslo praktikų, užsienio dėstytojų bei atlikti praktikas Lietuvoje ir svetur. Dar vienas reikšmingas šios studijų programos privalumas – lankstumas: galima studijuoti gyvai universitete arba nuotoliniu būdu, o tai ypač patogu tiems, kurie dirba ar gyvena kituose Lietuvos miestuose ar net užsienyje“, – studijų programos privalumus vardija doc. dr. D. Juočiūnienė, pridurdama, kad visa tai sukuria stiprų pagrindą konkurencingai karjerai globalioje rinkoje.

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros vedėja doc. dr. Dalia Juočiūnienė

Mokslininkei antrina ir VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. A. Miceikienė. „Studijų programoje Apskaita ir finansai daug dėmesio skiriama apmokestinimo temai, aiškinamasi, kaip apskaičiuojami ir mokami mokesčiai, jų įtaka įvairiems finansiniams rodikliams ir veiklos rezultatams. Ši studijų programa yra norintiems būti itin finansiškai raštingiems, planuojantiems karjerą sieti su finansų sritimi arba galvojantiems apie darbą versle, gerai išmanant apmokestinimą, technologijas, tarptautinius finansus“, – sako VDU ŽŪA kanclerė.

Tiek Kauno AVMI, tiek ir visoje VMI sistemoje dirba ne vienas VDU Žemės ūkio akademijos studijų programos Apskaita ir finansai absolventas. „Įgiję specializuotų žinių apskaitos ir finansų srityje, absolventai sėkmingai įsitvirtina mokesčių administravimo, priežiūros, finansų analizės srityse, taip pat aktyviai dirba konsultavimo ir rizikų vertinimo veiklose. VMI siūlo plačias karjeros galimybes – nuo žinių gilinimo finansų srityje iki dalyvavimo procesų tobulinime, viešajame administravime ar konsultacinėse iniciatyvose. Įgiję patirties, darbuotojai gali siekti vadovaujančių pareigų padaliniuose, darbo grupėse, projektuose ar kitose atsakingose srityse. Šiuo metu mūsų komandoje dirba nemažai šios studijų programos absolventų, o jų indėlis į organizacijos veiklą – itin svarbus“, – teigia Kauno AVMI viršininkė J. Stankienė.

Augalų žavadienis ir akcija „Pasodinkime daigą“ moksleivius sukvietė į VDU ŽŪA Bandymų stotį

Gegužės 16 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bandymų stotyje (VDU ŽŪA) vyko pažintinis renginys – Augalų žavadienis ir akcija „Pasodinkime daigą“, subūręs 61 moksleivį iš trijų ugdymo įstaigų: Šilutės Pirmosios gimnazijos, Kauno S. Daukanto progimnazijos ir Akademijos mokyklos-darželio „Gilė“. Moksleivius lydėjo penki mokytojai.

Renginio metu jaunieji svečiai turėjo unikalią galimybę iš arčiau susipažinti su VDU ŽŪA Bandymų stotyje vykdomais moksliniais eksperimentais, auginamais pagrindiniais kultūriniais augalais bei modernia žemės ūkio tyrimų įranga. Jaunuoliai noriai dalyvavo įvairiose edukacinėse veiklose – atpažino augalų sėklas, matavo chlorofilo ir azoto kiekį augalų lapuose, tyrinėjo lapų asimiliacinį plotą ir netgi išbandė modernaus kombaino vairą.

Didžiausią džiaugsmą sukėlė praktinė veikla – kiekvienas dalyvis savo rankomis pasodino moliūgo, meliono ar pomidoro daigą, kurį parsivežė su savimi. Renginio metu netrūko smalsumo, juoko ir gerų emocijų – moksleiviai išvyko ne tik su naujomis žiniomis, bet ir su šypsenomis veiduose bei dovanomis.

„Dėkojame visiems dalyvavusiems ir prisidėjusiems prie šio prasmingo renginio! Tikime, kad Augalų žavadienis tapo ne tik pažintimi su žemės ūkio mokslais, bet ir įkvėpimu ateities tyrėjams!“ – teigia renginio organizatoriai.

Patirtys, kurios įkvepia: ekologinio šaltalankių ūkio stiprybė – atsakingas požiūris į gamtą

Daug gerų ir sektinų tvaraus žemės ūkio vystymo pavyzdžių galima matyti parodose, žiniasklaidos priemonėse. Javų, pienininkystės, mėsinių galvijų, daržovių, vaisių, uogų bei kitų žemės ūkio produktų gamintojai žinomi ne tik Lietuvoje, bet taip pat garsina ilgaamžes žemdirbystės tradicijas ir už Lietuvos ribų. Vykstant struktūriniams pokyčiams žemės ūkio versle, jauni, nedidelius nuosavos žemės plotus turintys ar mažiau derlingose vietovėse ūkininkaujantys žmonės ieško naujų, netradicinių sprendimų.

Vienas iš tokių pavyzdžių – šaltalankių auginimas. Kokie yra šių augalų auginimo ypatumai ir kaip organizuojamas visas gamybos procesas ūkyje nuo uogos iki šaltalankių aliejaus ar kitų produktų iš šių uogų su magistrantūros studijų programos Žemės ūkio verslo vadyba antro kurso studentais dalijosi ekologinio šaltalankių auginimo ūkio atstovė Roberta Žaltauskienė.

Šis šaltalankių ūkis 2004 m. buvo įkurtas Mažeikių rajone. Ūkio įkūrimo pradžioje šaltalankiais buvo apsodintas 16 ha plotas, iki pastarųjų metų ūkis išaugo iki 40-ies hektarų. Dalis ūkyje užaugintų šaltalankių uogų yra parduodama, likusi dalis uogų ūkyje yra perdirbama į sultis, uogienę ir sirupus. Iš šaltalankių lapų spaudžiamas aliejus, arbatos gaminamos iš šaltalankių lapų ir uogų. Šio ūkio produktus kiekvienas vartotojas gali atpažinti iš prekinio ženklo „Saulės link“.

Ūkyje dirba dvi šeimos kartos – tėvai ir trys sūnūs su šeimomis. Ūkio stiprybė – stipri šeima, atsakingas, inovatyvus požiūris į darbą bei į gamtą.

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakultetas dėkoja pranešėjams už skirtą laiką ir nuoširdų pasidalijimą įkvepiančia patirtimi.

Pranešimą parengė VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto doc. dr. Jurgita Zaleckienė

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto studentams – praktinės įžvalgos: strategijos rengimo proceso reikšmė organizacijų veikloje

Balandžio mėnesį su Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) studijų programos Žemės ūkio verslo vadyba studentais patirtimi dalijosi VšĮ Jaunimo laisvalaikio centras atstovės.

Su pirmo kurso studentais susitiko magistrantūros studijų programos Apskaita ir finansai antro kurso studentė Gertrūda Krikštaponienė ir jos kolegė, projektų administratorė Vilma Šidlauskienė. Abi viešnios atstovauja VšĮ Jaunimo laisvalaikio centras, kuris yra įsikūręs Ukmergėje.

VšĮ Ukmergės jaunimo laisvalaikio centras archyvo nuotr.

Susitikimas Akademijoje įvyko neatsitiktinai. VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto doc. dr. Jurgita Zaleckienė sulaukė studentės G. Krikštaponienės iniciatyvos pasidalinti savo įžvalgomis ir patirtimi.

Nors viešųjų įstaigų ir verslo įmonių tikslai skiriasi, tačiau susitikimo metu buvo aptariami klausimai apie strategijos rengimą, strateginio plano įgyvendinimo iššūkius: kodėl svarbu komandinis darbas rengiant strateginį veiklos planą? Kas sunkiausia rengiant strateginį veiklos planą? Kodėl svarbu misija ir vizija? Kai turime įsivardiję stiprybes ir silpnybes, grėsmes bei galimybes – o kas toliau? Kas yra tolesnių sprendimų atspirties taškai? Turime planą, nuo ko pradėti jį įgyvendinti? Kai aplinka keičiasi, kiek ir kada svarbu keisti pradėtą įgyvendintą planą keisti?

Viešnių žinių ir patirties pasidalijimai apie tai, kaip vyksta strategijos rengimo procesas, kokie metodai naudojami, kaip įtraukiama komanda, sustiprino VDU ŽŪA studentų nuostatas apie strategijos reikalingumą, tikslus bei visą jos rengimo procesą.

„Tokie pasidalinimai sustiprina tikėjimą, kad tai, ką darai – turi prasmę. Kita vertus, visada įdomu bei vertinga „prasitestuoti“ dalyko, kurį dėstai turinį, dėstymo metodus, užduotis“, – teigia VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto doc. dr. J. Zaleckienė.

Kūrybiškumo ir mokslo sinergija: VDU ŽŪA įvyko viktorinos-konkurso „Inžinerinių idėjų šturmas“ finalas

Gegužės 16 d. sumanūs ir motyvuoti moksleiviai iš visos Lietuvos savo sugeneruotomis inžinerinėmis idėjomis šturmavo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademiją (VDU ŽŪA).

Konkurso finale – sumaniausių idėjų pristatymai

Viktorina-idėjų konkursas „Inžinerinių idėjų šturmas“ tai keturių etapų renginys, skirtas inžinerija besidomintiems 10–12 klasių moksleiviams. Įtraukiančioje ir azartiškoje programoje, prasidėjusioje dar rudenį, moksleiviai sprendė galvosūkius, įveikė iššūkius ir generavo inžinerines idėjas. Sukurtas idėjas ir inžinerinių problemų sprendimus vainikavo finalinis etapas VDU Žemės ūkio akademijoje.

Pirmuose trijuose etapuose tarp 17 komandų varžęsi ir geriausiai pasirodę dalyviai gavo pakvietimus į finalinį renginį, kuriame komandos gyvai pristatė savo idėjas poster’ių formatu. Dėl prizų varžėsi 10 komandų moksleiviai iš Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos, Prezidento Antano Smetonos gimnazijos, Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos, Kauno r. Vilkijos gimnazijos, VšĮ „Saulės“ privačios gimnazijos.

Konkurso darbus vertino kompetentinga komisija: VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika, VDU ŽŪA studijų administravimo koordinatorė doc. dr. Rasa Čingienė ir VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto docentas dr. Egidijus Kasiulis. Idėjos vertintos pagal iš anksto numatytus kriterijus: idėjos originalumą, inovatyvumą, socialinę / ekonominę naudą, idėjos tvarumą, realų idėjos įgyvendinimą ir idėjos pristatymą.

Komisijos pirmininkas, VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. R. Domeika džiaugėsi gausiu finalininkų būriu ir linkėjo ne tik projekte, bet ir gyvenime visada tikėti savo idėjomis: jas kurti, generuoti ir įgyvendinti.

Prizininkams – išskirtinės dovanos ir aplodismentai

Išklausę konkurso dalyvių pristatymus ir susumavę rezultatus, komisija paskelbė tris daugiausiai balų surinkusius konkurso „Inžinerinių idėjų šturmas“ projektus.

Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos 10 klasės moksleivių Paulinos Barauskaitės, Medos Rekštytės ir Evelinos Majauskaitės komanda, parengusi projektą „Vandens lygio matuoklis“, apdovanota bilietais į „Mokslo salą“. Taip pat – stipendija pirmaisiais studijų metais, pasirinkus bet kurią bakalauro studijų programą VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakultete.

VšĮ „Saulės“ privačios gimnazijos 11 klasės moksleivei Elzei Maskoliūnaitei, parengusiai projektą „Tvarus hidroelektrinės prototipas“, skirtas 100 eurų vertės knygyno dovanų kuponas.

Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos 11 klasės moksleivis
Joris Zaikauskas, parengęs projektą „Stendinio konceptinio automobilio modeliavimas“, apdovanotas kvietimu į „Ateities ūkį“ visai klasei.

Visiems projekto finale dalyvavusiems moksleiviams taip pat skirtos VDU ŽŪA įsteigtos atminimo dovanos.