VDU Žemės ūkio akademijos kanclerio posto siekia trys kandidatai

Vadovaudamasi Vytauto Didžiojo universiteto Statuto 59 straipsnio 3 dalimi ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kanclerio kandidatūros rinkimų tvarkos aprašu, Taryba skelbia užregistruotų pretendentų sąrašą:

	PROF. DR. AUŠRA BLINSTRUBIENĖ	PROGRAMA
	PROF. DR. VIGILIJUS JUKNA	PROGRAMA
	PROF. DR. BERNARDAS VAZNONIS	PROGRAMA

2025 m. spalio 16 d. 9:00 val. VDU Žemės ūkio akademijos IV rūmų konferencijų salėje (Universiteto g. 8A, Akademija, Kauno r.) kviečiamas atviras VDU Žemės ūkio akademijos Tarybos posėdis, skirtas pretendentų į VDU Žemės ūkio akademijos kanclerio pareigas susitikimui (prisistatymui ir penkerių metų programos koncepcijos einant kanclerio pareigas aptarimui) su Tarybos nariais ir VDU Žemės ūkio akademijos bendruomene.

(Ne)atrasta Afrika: kur gamta demonstruoja nepažabojamą galią ir neknibžda turistai

Namibijos galbūt ir neišvysime turistų dažniausiai lankomų šalių sąraše, tačiau pasirinkęs šią kryptį gali būti tikras – tokioje kelionėje gali aplankyti vietas, kuriose žmogus tebėra svečias, o gamta – galinga šeimininkė. Birželį kartu su bendraminčių grupe Pietų Afrikoje keliavęs VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkas asist. dr. Žydrūnas Preikša patvirtina – Namibija yra pati įdomiausia ir kartu laukiniškiausia Pietų Afrikos regiono šalis, kurios kraštovaizdis – itin mažai paveiktas žmogaus.

Baugu, bet įdomu: ten, kur gamta demonstruoja nepažabojamą galią

„Mūsų kelionės maršrutas neapsiribojo pagrindiniu, turistų dažniausiai lankomu maršrutu. Žinoma – šie maršrutai taip pat patrauklūs, tačiau man žymiai įdomiau rinktis atokesnes vietas, kuriose turistų sutiksi ne taip ir dažnai ir pamatysi daugiau autentikos. Pavyzdžiui, Skeletų krantas – atoki teritorija, besidriekianti Atlanto vandenyno pakrante kelis šimtus kilometrų, kurią turistai paprastai aplenkia. Iš Antarktikos šią vietą pasiekia Bengelos srovė, „įlendanti“ net į tropikus, taip sudarydama nestandartinį atšiaurų klimatą: čia dažnai vyrauja rūkas, vėjai. Skeletų krantas dažnai vadinamas laivų kapinynu dėl čia dažnai dūžtančių laivų, net ir dabar, turint moderniausią navigacijos įrangą“, – sako mokslininkas.

Skeletų kranto nacionaliniame parke apsistoti nakčiai galimybės nėra, tad tenka jį kirsti vienu ypu. „Patirtis ypač įdomi, o kraštovaizdis labai atšiaurus“, – sako pašnekovas.

Nors Skeletų krantas yra arti vandenyno, tačiau pakrantėje vyrauja dykumos. Šaltoji Bengelos srovė ir dėl jos susidarančios oro masės regiono krituliais nelepina. „Tačiau šalti vandenys, atplaukiantys nuo Antarktikos, ruoniams sudaro palankias sąlygas įsikurti net tropinėse platumose. Vienintelė čia gyvenanti rūšis – Pietų Afrikos jūros lokys Arctocephallus pusillus. „Cape Cross“ draustinyje jų gyvena dešimtys tūkstančių. Iš tiesų – vienoje vietoje pamatyti tiek ruonių – įspūdinga. Jie gyvena laisvai, nėra uždaryti aptvaruose“, – pasakoja Ž. Preikša ir priduria, kad čia aptverta tik pati lankymo teritorija, abipusiam – žmonių ir ruonių – saugumui.

„Be abejonės, didžiausia gyvūnų oazė Namibijoje yra Etošos nacionaliniame parke. Per kelias dienas pamatėme beveik visus stambesnius žinduolius, įskaitant liūtus, leopardus, gepardus, raganosius, dramblius, žirafas. Pačių gyvūnų gausa yra didžiulė. Parkas maksimaliai pateisino visus lūkesčius. Tiesa, ir parko dydis įspūdingas – trečdalis Lietuvos teritorijos“, – Etošos nacionalinio parko mastą detalizuoja mokslininkas.

VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkas asist. dr. Žydrūnas Preikša

Himba gentyje – šimtus metų puoselėjamos tradicijos

Namibijoje aptinkama nemažai civilizacijos mažai paveiktų kaimelių. Himba – išskirtinė Afrikos gentis, kurioje gyvenimo ritmas teka pagal gamtos ir protėvių diktuojamą tvarką.

„Himba genties moterys išsiskiria neįprastomis šukuosenomis ir apranga – čia jos vaikšto mažai prisidengusios. Vanduo nėra naudojamas asmeninei higienai, t. y. prausimuisi. Kūnus šios genties žmonės įsitrina ochra – tarsi uoliena. Dėl šios priežasties jų kūnai būna raudoni. Moterų šukuosenos – išskirtinės. Atrodo, jog dalis plaukų tikri, kiti – tarsi prilipdyti iš molio. Genties moterų gyvenimo būdas – taip pat savitas. Į miestą jos praktiškai nevaikšto, būna tik savo erdvėje, neturi daug kontaktų“, – apie vieną žymiausių Afrikos genčių pasakoja mokslininkas.

Giliai po žeme – gyvybės šaltinis

Paviršinis vanduo Namibo dykumoje yra ypač trumpalaikis, todėl žmonės naudoja gruntinį vandenį. Tokiam vandeniui išgauti reikalingi siurbliai, kurie be energijos – neveikia. Todėl čia žmonės pasitelkia išradingumą – vietiniai geriamąjį vandenį išgauna pasitelkdami vėjo malūnus. „Daugelyje vietų gruntinis vanduo slūgso giliai, todėl tik nedaugelio augalų šaknys geba pasiekti vandenį. Taip pat ir žmonės nesant vandens negali ganyti gyvulių. Tokiose vietose augalija – itin skurdi. Išlieka tik tie augalai, kurie gali išverti ilgalaikes sausras. Įvairių laukinių stambiųjų gyvūnų galima stebėti visoje šalyje, ne tik saugomose teritorijose, kas retai pasitaiko Afrikoje. Tiesa, jų paplitimą stipriai riboja vandens trūkumas. Sausas klimatas stipriai sulėtina organinių medžiagų skaidymosi procesus, tad čia galima sutikti daugybę šimtmečių išlikusius medžius, nors, dalis jų ir sausus, bet jie dar išliks ne vieną šimtmetį“, – apie stebėtiną augalijos gebėjimą prisitaikyti pasakoja mokslininkas.

„Paradoksalu, tačiau klimato šiltėjimas šios šalies žmonėms gali būti tik į naudą, nes sunykus šaltajai Bengelos srovei, šiltos oro masės nuo Atlanto gali slinkti link sausumos ir atnešti daug kritulių, todėl dabar čia dominuojančios dykumos susitrauktų ar visai išnyktų ir žmonės galėtų apgyvendinti dideles naujas teritorijas. Be abejo, laukinei gamtai tai būtų pražūtinga“ – sako mokslininkas.

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto akademinė bendruomenė – konferencijoje „Muitinės ekosistema 2025“

Spalio 6–7 d. Vilniuje vyko tarptautinė konferencija „Muitinės ekosistema 2025“, organizuota Lietuvos muitinių praktikų asociacijos (LCPA) kartu su Lietuvos muitine. Renginyje susitiko ekspertai, akademikai ir praktikai iš įvairių šalių – jie diskutavo, kaip kuriama ir stiprinama šiuolaikinė muitinės ekosistema.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakultetas, vykdantis MBA programą „Muitinės procesų valdymas“, prisidėjo prie konferencijos akademinės sesijos organizavimo. Renginyje dalyvavo dėstytojos doc. dr. E. Besusparienė, lekt. Kristina Gesevičienė, doktorantė Monika Bielskienė, taip pat MBA „Muitinės procesų valdymas“ alumnai.

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto doc. dr. E. Besusparienė dalyvavo diskusijoje „Ką reikia padaryti, kad įkvėptume ir ugdytume naują pasaulinio lygio muitinės profesionalų kartą?“, kurioje pristatė universiteto vaidmenį formuojant ateities muitinės profesionalą. Akademinę diskusiją moderavo VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto doktorantė M. Bielskienė, kvietusi pasisakyti atstovus iš Miunsterio universiteto (Vokietija), Nikolajaus Koperniko universiteto (Lenkija), Lježo universiteto (Belgija), Rygos technikos universiteto (Latvija) ir Vilniaus universiteto (Lietuva).

Akademinės bendruomenės atstovai pritarė, kad universitetai atlieka svarbų vaidmenį kuriant ateities muitinės profesionalą – ugdant tarpdisciplinines žinias teisės, ekonomikos, aplinkosaugos ir kitose srityse, atsižvelgiant į naujas žaliosios muitinės, e. komercijos, dirbtinio intelekto rizikos valdymo bei geopolitinių pokyčių nulemtas tendencijas.

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto doc. dr. E. Besusparienė pabrėžė, kad šiuolaikiniai muitinės procesai reikalauja tarpdisciplininių kompetencijų, todėl prie MBA „Muitinės procesų valdymas“ studijų jungiasi logistikos, finansų, verslo bei teisės specialistai. Tokios studijos leidžia ne tik įgyti žinių, bet ir kurti tiltą tarp praktikos ir mokslo.

Konferencijoje „Muitinės ekosistema 2025“ taip pat aptarta vykdoma ES muitinės reforma, kurią pristatė Europos Komisijos atstovai, bei diskutuota apie ES Muitinės duomenų centro kūrimą ir technologinius pokyčius. Diskusijose aktyviai dalyvavo įvairių šalių muitinės atstovai, asociacijų ir verslo sektoriaus atstovai.

Dvi dienas trukusi konferencija „Muitinės ekosistema 2025“ parodė naują tendenciją – muitinės sritis tampa inovacijų, tarptautinio bendradarbiavimo ir žinių mainų centru. VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto akademinės bendruomenės dalyvavimas tokiuose renginiuose padeda užtikrinti, kad naujoji profesionalų karta būtų pasirengusi kurti pažangius ir tvarius muitinės procesų sprendimus.

VDU ŽŪA bibliotekoje – R. Dagilienės tapybos darbų paroda „Organiška“

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos bibliotekoje (Studentų g. 11-235, Akademija, Kauno r.) vyksta Ramintos Dagilienės tapybos darbų parodą „Organiška“.

„Tapyba man – tai tylus pokalbis su pasauliu, kuriame nėra taisyklių, tik jausmai. Aš kuriu abstraktų meną – ten, kur forma ištirpsta, o spalva tampa emocija. Kiekvienas paveikslas gimsta lėtai – iš tylos, intuicijos ir vidinio impulso. Leisdama spalvoms tekėti ir susilieti, ieškau ne atsakymų, o klausimų, kurie palieka vietos žiūrovo interpretacijai. Man svarbu ne tai, ką matai, o tai, ką jauti. Dirbu su akrilu ant drobės, mėgstu faktūras, sluoksnius, netikėtumus. Kiekvienas kūrinys – unikalus, vienetinis, sukurtas būtent tai akimirkai, kurioje buvau. Tikiu, kad menas kalba tada, kai mes pasiruošę klausytis. Ir kviečiu tave – įžvelk, pasilik, pajausk“, – sako R. Dagilienė.

VDU Labturas: atrask skaitmenizacijos galimybes verslui

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kviečia verslo ir viešojo sektoriaus atstovus į pažintinį renginį: „VDU labturas: atrask skaitmenizacijos galimybes verslui“. Jo metu universiteto svečiai turės galimybę susipažinti su VDU Informatikos fakultetu ir jame dirbančiais mokslininkais bei padiskutuoti apie mokslo ir verslo bendradarbiavimą, VDU kuriamas inovacijas, atliekamus tyrimus, vykdomus projektus, finansavimo pritraukimą ir kitas paslaugas verslui bei viešajam sektoriui.

Pažintinio turo metu bus aptartas verslo ir mokslo bendradarbiavimas tokiose tematikose kaip:

Dirbtinis intelektas;
Virtuali aplinka ir papildyta realybė;
Didieji duomenys;
Kalbos technologijos;
Sistemų modeliavimas;
Skaitmenizacija.

Prie puodelio kavos renginio dalyviai galės su VDU mokslininkais ir technologijų perdavimo specialistais aptarti idėjų įgyvendinimą ir bendrus projektus.

Data: 2025 m. spalio 15 d. (trečiadienis)
Laikas: 13.00 – 14.30 val.
Vieta: Universiteto g. 10, Akademija, Kauno r.

REGISTRACIJA (būtina, vietų kiekis ribotas)

VDU ŽŪA kanclerės kadenciją baigusi prof. dr. A. Miceikienė: esu ir būsiu šios bendruomenės dalis

Penkerių metų laikotarpis, pažymėtas reikšmingais pokyčiais, pamokomis ir tvirtai priimtais, proveržį kuriančiais sprendimais – tokią žymę Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) istorijoje paliko kadenciją baigusi kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė. Nuo šiol prof. dr. A. Miceikienė profesinę veiklą tęs VDU prorektorės strateginei plėtrai ir finansams pareigose: tai – naujas profesinis etapas, tačiau toli gražu ne atsisveikinimas su Akademijos bendruomene, kuriai kanclerė skyrė tiek daug energijos ir širdies.

Viena kryptis – bendra kelionė: su pamokomis, pergalėmis ir iššūkiais

Penkerių metų kelias kanclerės pareigose prof. dr. A. Miceikienei buvo ne tik atsakomybės ir sėkmės kupinas laikotarpis, bet ir kelionė, kur netrūko reikšmingų sprendimų ir iššūkių, kuriems reikėjo ryžtingos lyderystės. Per šį laiką Akademijos bendruomenė keitėsi, augo, stiprėjo ir ieškojo naujų kelių, išlaikydama tvirtą stuburą.

„Man atėjus dirbti į kanclerės pareigas, buvo prasidėjusi universitetų integracija, todėl manau, kad didžiausias Akademijos pasiekimas yra tai, jog likome Žemės ūkio akademija – su savo identitetu, savo struktūra, žmonėmis. Per šį laikotarpį sustiprėjome kaip Akademija, sustiprėjome partnerystėje su socialiniais partneriais. Taip pat džiaugiuosi sustiprėjusia bendruomene. Žinoma, lydėjo ne tik džiaugsmai, bet ir pamokos, iššūkiai. Vienas jų, pasitikusių kadencijos pradžioje – studentų skaičiaus pokytis. Bendradarbiaujant su fakultetų dekanais, studijų programų komitetais, kuriant bendrą marketingo lauką, studentų skaičius pradėjo didėti. Taip pat išaugo tarptautinių studentų mastai – daugėjo trumpalaikiams kursams į Akademiją atvykstančių ir išvykstančių studentų skaičius. Turėjome tikslą kiekviename fakultete įveiklinti bent po vieną studijų programą, vykdomą anglų kalba. Deja, šio tikslo įgyvendinti kol kas nepavyko – galbūt tai galėtų būti vienas iš naujojo kanclerio tikslų“, – sako prof. dr. A. Miceikienė.

Profesorei pradėjus eiti kanclerės pareigas, Lietuvą kaustė COVID-19 pandemija. Prof. dr. A. Miceikienė atvira: tuo metu labiausiai trūko gyvo bendravimo su Akademijos bendruomene. „Tokie momentai tikrai palietė emociškai. Pirmieji kadencijos metai buvo sunkūs: buvo vykdoma pertvarka, teko atleisti kelis žmones – kai reikėjo atsisveikinti su savo kolektyvo nariais, buvo pats sunkiausias momentas. Laikotarpis buvo tikrai ne iš lengvųjų – mažai mokslininkų etatų, nedidelis studentų skaičius. Vykstant pertvarkai ne kartą teko kalbėtis su padaliniais, įrodyti, kad mums reikia optimizuoti procesus, padalinius, veiklas. Tokie momentai sunkiai ištrinami iš atminties“, – atvirauja prof. dr. A. Miceikienė.

Kaip vieną sunkiausių iššūkių prof. dr. A. Miceikienė įvardija Agrocheminių tyrimų laboratorijos perkėlimo į VDU Žemės ūkio akademijos sudėtį procesą. „Apie tai būtų galima parašyti knygą. Susidūrėme su biurokratijos nenoru priimti Lietuvai reikalingus sprendimus. Tačiau įsitikinau, kad visi darbai yra padaromi, jeigu jie daromi kartu: sunkiausiais momentais žemės ūkio verslas parodė savo susitelkimą ir veikdami kartu laboratoriją išsaugojome“, – pasakoja prof. dr. A. Miceikienė.

Bendrystėje gimsta agrosektoriaus pažanga

„Pradėjus eiti VDU Žemės ūkio akademijos kanclerės pareigas, kartu su socialiniais partneriais sutarėme stiprinti universiteto įvaizdį: siekėme gerinti Akademijos, kaip žemės ūkio mokslo institucijos, įvaizdį, savo ruožtu partneriai siekė gerinti agroverslo įvaizdį. Džiaugiuosi – mes tikrai padarėme pažangą: gimė daug įvairių iniciatyvų, Akademija ir verslas aktyviai įsitraukė kuriant ir įgyvendinant priemones, kurios gerina žemės ūkio įvaizdį. Žinoma, darbų dar laukia. VDU Žemės ūkio akademijoje įkurti ekscelencijos centrai, ateities fermos statybos projektas, akredituotos laboratorijos – visa tai prisideda prie agrosektoriaus įvaizdžio kūrimo. Kuriant modernų agrosektorių reikšmingas vaidmuo tenka ir ūkininkams. Pavyzdžiui, Vilniuje įvykęs ūkininkų protestas dar kartą pademonstravo šių kultūringų, išsilavinusių žmonių vienybę“, – sako prof. dr. A. Miceikienė.

Kuriant agrosektoriaus proveržį VDU Žemės ūkio akademija prisiima atsakingą mokslo lyderės vaidmenį. „Įkurtas Bioekonomikos tyrimų institutas pradėjo kuruoti tarptautinius projektus: Akademija anksčiau niekada neturėjo tokio didelio kiekio „Horizon“, „Intereg“ ir kitų tarptautinių projektų. Žemės ūkio srityje lyderiaujantiems Europos ir pasaulio universitetams esame matomi kaip stiprūs partneriai. Mokslo srityje ypač jaučiamas Akademijos, kaip aukštosios žemės ūkio mokyklos, sustiprėjimas Europos mastu. Esu tikra – esame viena geriausių aukštųjų žemės ūkio mokyklų Pabaltijo regione. Sprendimas iš užsienio pasikviesti aukšto lygio mokslininkų Akademijos mokslininkams suteikė postūmį – formuojasi tarptautinės komandos, vykdančios aukšto lygio mokslo tyrimus“, – proveržiu džiaugiasi prof. dr. A. Miceikienė.

Į viršūnes įkopusių absolventų laukia nauji horizontai

Pasak prof. dr. A. Miceikienės, VDU Žemės ūkio akademijos studentai, žinodami, koks agrosektorius yra modernus, turi daug ambicijų ir motyvacijos. „Tikiu, kad didžioji dalis Akademijos absolventų grįš į regionus, ten dirbs ir kurs verslus. Šiandien regionams kaip niekada reikalingi aukštų kompetencijų specialistai – tokie ir yra VDU Žemės ūkio akademijos absolventai. Jaunimui agrosektorius atveria plačius horizontus kurti inovatyvius verslus, pasitelkiant įvairias paramos galimybes. Susidomėjimas žemės ūkio studijomis galbūt ir nėra taip greitai augantis, kaip norėtume, tačiau tokios tendencijos pastebimos visoje Europoje“, – sako prof. dr. A. Miceikienė.

Akimirkos, kurioms širdyje skirta ypatinga vieta

Paklausta, kokie momentai kadencijos metu širdyje paliko gražiausią pėdsaką, prof. dr. A. Miceikienė neabejodama atsako – VDU Žemės ūkio akademijos šimtmečio metai. „Visi šiai ypatingai progai paminėti skirti metai buvo reikšmingi. Tačiau baigiamieji šimtmečio minėjimo renginiai, vykę 2024 m. spalio 17–18 dienomis, buvo patys įspūdingiausi. Šventiniuose renginiuose dalyvavęs gausus bendruomenės, socialinių partnerių ir Akademijos bičiulių būrys parodė – mes norime švęsti. Taip pat tarp labiausiai atmintyje išlikusių įvykių – VDU Garbės profesoriaus regalijų įteikimo iškilmės VDU Žemės ūkio akademijos profesoriui dr. Jonui Čaplikui, VDU Garbės daktaro regalijų įteikimo iškilmės buvusiai Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universiteto rektorei, profesorei, vyriausiajai mokslo darbuotojai dr. Irinai Pilvere. Žinoma, atmintyje išlieka ir kasdieniai darbai, kai galime pasidžiaugti – mažos akimirkos kuria bendruomenės stiprybę. Baigdama kanclerės kadenciją, VDU Žemės ūkio akademijos nepalieku – esu ir būsiu šios bendruomenės dalis. Akademijos bendruomenei noriu palinkėti išlikti susitelkusiai ir atsakingai. Taip pat – dirbti kartu, nes tik bendradarbiaujant gimsta proveržį kuriantys rezultatai“, – linki VDU Žemės ūkio akademijos kanclerės kadenciją baigusi prof. dr. A. Miceikienė.

VDU rektorė prof. dr. I. Dabašinskienė: universitetas turi būti ne tik akademinių pasiekimų, bet ir moralinės lyderystės centras

Nuo spalio 1-osios Vytauto Didžiojo universitete (VDU) darbus pradeda naujoji rektorė – akademikė, profesorė Ineta Dabašinskienė. „Vadovavimas universitetui yra didžiulė atsakomybė, bet kartu ir galimybė kurti prasmę – telkti akademinę bendruomenę bendram darbui. Mūsų tikslas – ne tik reaguoti į šiandienos poreikius, bet ir formuoti ateities horizontus. Universitetas stiprus tiek, kiek jis geba išlikti ištikimas fundamentalioms vertybėms: akademinei laisvei, kritiniam požiūriui, kūrybiškumui ir visapusiškam ugdymui. Ši nuostata, paremta artes liberales principais, yra mūsų tvirčiausia atrama ir svarbiausia kryptis“, – pažymi VDU rektorė, pokalbyje aptarusi ateities universitetus, bendryste grįstą lyderystę, šiandieninių studentų vertybes bei būdus atsipalaiduoti po intensyvių darbų.

Kokį matote universitetų vaidmenį šiandien ir ateityje?

Universitetai turi išlikti žinių ir laisvo tyrinėjimo centrais, bet kartu atliepti šiuolaikinius poreikius, susijusius su technologinėmis, ekonominėmis bei socialinėmis naujovėmis. Pavyzdžiui, jau kasdienybės dalimi tapęs dirbtinis intelektas turi likti pagalbininkas, o ne žmogų pakeičiantis sprendimų priėmėjas – todėl būtina ugdyti gebėjimą kritiškai vertinti šiuos įrankius ir atsakingai juos naudoti.

Ypač reikšmingas šiandien – universitetų atsparumas, ir čia kalbame ne tik apie infrastruktūrą ar technologijas. Norint sėkmingai veikti geopolitinio ir ekonominio nenuspėjamumo, įvairių rizikų sąlygomis ir dar skatinti ilgalaikius pokyčius, universitetai turi išlaikyti moralinį stuburą, didinti pasitikėjimo kultūrą ir rodyti atsakingumo pavyzdį visuomenei.

Matau ateities universitetą ir kaip inovacijų, pažangos židinį. Čia įgyjamos skirtingos ekspertinės kompetencijos, suvokiami ir praktikuojami tarpdisciplininio veikimo būdai, ugdomi laisvi, atsakingi, kilnūs žmonės, turintys drąsos veikti, rizikuoti ir klysti.

Universitetas turi būti ir moralinės lyderystės vieta. Gyvendami informacinio triukšmo ir konkurencijos laikais, turime stengtis kurti pasitikėjimo, dialogo ir bendradarbiavimo atmosferą, ginti bendražmogiškas vertybes, išlikti atviri pasaulio įvairialypiškumui. Universitetas turi rodyti pavyzdį, kad sąžiningumas ir atjauta gali keisti pasaulį. Savo vizijoje VDU matau kaip universitetą, kuris jungia tradiciją ir modernumą, yra atviras, drąsus, atsakingas, empatiškas ir gebantis nustebinti savo pasiekimais tiek Lietuvą, tiek pasaulį.

Kaip suvokiate lyderystę? Kokias vadovo savybes vertinate labiausiai?

Į lyderystę žvelgiu šiuolaikiškai, nematau vadovo kaip griežto ir visažinio, daug svarbiau – bendruomeniškas, įsiklausantis lyderis. Vertinu lyderystę, kuri yra demokratiška, pirmiausia – paremta dialogu ir empatija. Universitetas gyvas tik tada, kai kiekvienas jo narys jaučiasi atsakingas už pokyčius.

Todėl tarp pirmųjų darbų, kurių imsiuosi – bendruomenės įtraukimas į sprendimų priėmimą. Sprendimai neturi būti priimami už uždarų durų, o gimti diskusijose, kuriose girdimi skirtingi balsai ir nuomonės. Organizuosime darbo grupes, skirtas įvairioms esminėms universiteto veiklos sritims: nuo mokslo ekosistemos ir biudžeto planavimo iki dirbtinio intelekto integracijos ir alumnų telkimo.

Kokius didžiausius iššūkius išskirtumėte Lietuvos aukštajame moksle?

Matau didelį potencialą mūsų šaliai išsiskirti aukštojo mokslo kokybe tarptautinėje erdvėje. Tačiau taip pat matau tris esmines problemas: menką pasitikėjimą tarp valstybės ir universitetų, demografinę krizę ir nuolatines reformas, kurios destabilizuoja visą sistemą.

Lietuvos aukštosios mokyklos yra stiprios, tačiau pasaulyje ir Europoje galėtų konkuruoti dar labiau, jei būtų mažiau kontrolės ir daugiau pasitikėjimo. Pertekliniai reguliavimai, ilgos derinimo procedūros stabdo inovacijas. Mano siekis – mažiau biurokratijos, daugiau realių eksperimentų ir skaitmenizacijos.

Universitetų autonomija turi būti suvokiama kaip būtina sąlyga kokybiškai veiklai, mokslo ir studijų pažangai. Tai yra tikroji akademinė laisvė – teisė abejoti, diskutuoti, kelti klausimus. Tai ir įsipareigojimas siekti aukščiausios kokybės, atsakyti už savo žodžius ir darbus, ginti savas pažiūras, būti moraliniu orientyru. Visa tai prasideda nuo pasitikėjimo: valstybė turi leisti universitetams veikti laisviau, o universitetai savo ruožtu turėtų rodyti skaidrumą ir rezultatus.

Kokį matote šiandieninį jaunimą, studentus – ir kuo juos šiandien galėtų sudominti universitetas?

Vis dažniau tenka stebėti, kad jauni žmonės studijas renkasi ne dėl popieriaus su antspaudu, o dėl galimybės veikti ir kurti. Jiems svarbu, kad studijos leistų eksperimentuoti, jungtis prie skirtingų komandų, spręsti klausimus, kurie iš tiesų keičia pasaulį – nuo klimato kaitos iki socialinės lygybės ar dirbtinio intelekto etikos. VDU atsakymas – studijos, kurios vyksta ne tik auditorijoje, bet ir realiuose projektuose. Čia studentai mato visą procesą – nuo idėjos iki jos įgyvendinimo, mokosi bendradarbiauti, prisiimti atsakomybę ir imtis realių veiksmų.

VDU siūlys vis labiau tarpdisciplinišką kelią: jungtinius modulius, kur susitinka technologijos, kalbos, teisė ar verslas, ir kūrybinę laisvę išbandyti save skirtingose srityse. Norime ir stengsimės, kad studijų metais jauni žmonės atrastų ne tik profesines žinias, bet ir save – savo stiprybes, talentus, pašaukimą. Kad jie įgytų praktikos, patirtų prasmingą veiklą ir pajustų, jog gali ne tik mokytis, bet ir kurti, prisidėti, keisti.

Labai svarbu suprasti, kad Universitetas yra ypatinga gyvenimo vieta – čia gimsta idėjos ir draugystės, kuriasi socialiniai tinklai, formuojasi bendraminčių ratas. Studentai sutinka bičiulius, su kuriais dalinsis patirtimis visą gyvenimą, su kuriais kurs bendrus projektus, verslus ar idėjas ateičiai. Tai ne tik studijų turinys, bet ir gyvenimo bendrystė, kuri tampa atrama visam likusiam keliui.

Savo programoje įvardijate keturias strategines kryptis, kuriomis bus grindžiama VDU ateitis. Kokie svarbiausi prioritetai universiteto ateičiai?

Atsakinga bendruomenė – tai akademinė šeima, kurioje skaidrumas, tarpusavio pagalba ir empatija yra kasdienybė, o fakultetų autonomija ir studentų balsas turi realią galią keisti sprendimus. Atviros studijos – moderni, lanksti, atnaujintais artes liberales principais paremta sistema, leidžianti labiau derinti studijų formas, trukmę, kur teorinės įžvalgos įtvirtinamos realiose situacijose, ugdant tiek profesinius, tiek gyvenimo įgūdžius.

Ambicingas mokslas – strateginė kryptis, skatinanti tarptautinius projektus, grįstus inovacijomis, doktorantūros stiprinimą ir atvirojo mokslo principus, kad išskirtinės Lietuvos mokslo sritys taptų pasaulinės akademinės bendruomenės dalimi. Manau, turime aktyviau dalyvauti užtikrinant regiono ir valstybės ateities saugumą – universitetas yra erdvė, kurioje susitinka mokslas, technologijos, inovacijos ir praktiniai sprendimai. Bendradarbiaudami su verslo, pramonės, valstybės bei savivaldos partneriais turime sutelkti akademinį potencialą, kad kurtume ne tik žinias, bet produktus ir vertes, atliepiančias realius visuomenės poreikius šiandien. Galiausiai, atspari infrastruktūra – tai ne tik modernūs laboratorijų pastatai ar technologijos, bet ir tvari, skaitmenizuota, saugi aplinka, kurioje visa bendruomenė gali patogiai gyventi, dirbti ir kurti.

Šios kryptys, visiems susitelkus darbui, mano įsitikinimu, leis universitetui augti ir stiprėti, o VDU taps traukos centru Lietuvoje – erdve, kuri ne tik įkvepia siekti akademinių aukštumų, bet ir brandina atsakomybę, dialogą ir tikėjimą bendromis vertybėmis.

Šią vasarą, netrukus po rektoriaus rinkimų, intensyviai lankėtės užsienyje – Latvijos, Norvegijos, Prancūzijos, Ukrainos ir JAV universitetuose. Ar ši komandiruočių patirtis pravers perimant gerąsias jų praktikas?

Žinoma. Kiekvienas universitetas pasiūlė vertingą, savitą žvilgsnį į aukštojo mokslo valdymą, tačiau didžiausią įspūdį paliko vizitas Masačusetso technologijos institute (MIT) – viename lyderiaujančių, pažangiausių pasaulio universitetų. MIT drąsiai eksperimentuoja – jungia technologijas su menais, laboratorijose sprendžia realaus pasaulio problemas ir veikia greitai, be didelių biurokratinių kliūčių. Jie rodo puikų pavyzdį, kaip galima efektyviai veikti tarpdisciplininėse komandose, aktyviai bendradarbiauti su verslais ir kitais sektoriais.

Šiemet VDU kartu su kitais Lietuvos universitetais ir verslo partneriais prisijungė prie MIT MISTI programos, kuri atvėrė galimybes plačiam bendradarbiavimui ir, tikimės, prisidės prie šalies švietimo modernizavimo, aukštos kvalifikacijos darbo vietų kūrimo bei inovacijų ir technologijų plėtros. Išties džiugu, kad VDU koordinuoja šį itin perspektyvų bendradarbiavimą.

Ne mažiau išskirtinė patirtis – susitikimai su Ukrainos akademine bendruomene. Kolegos iš Mariupolio valstybinio universiteto, šiuo metu veikiančio Kijeve, yra tikro atsparumo simbolis. Neįmanoma žodžiais nusakyti stiprybės, kuria pasižymi Ukrainos žmonės, gyvenantys nuolatiniame sirenų gausme. Mariupolio universitetas sėkmingai vykdo veiklą net ir vykstant karui, išsaugojęs bendruomenę ir tarptautinius ryšius. Atsparumas yra ne vien pastatai ar technologijos – tai ir žmonės, jų drąsa, tikėjimas, pasitikėjimas ir viltis. Mes turime ko pasimokyti iš jų.

Kaip atsipalaiduojate po intensyvių darbo dienų ir vizitų?

Stengiuosi sulėtinti tempą – kartais užtenka pokalbio su artimaisiais vakarienės metu, pasivaikščiojimo, paprastos mankštos. Jei turiu daugiau laiko, padeda knyga – dažniausiai filosofijos ir eseistikos, bet mėgstu ir gerą grožinę literatūrą. Poezija vakarais – tikras atokvėpis. Laisvalaikiu mėgstu žiūrėti prancūzų, Vidurio ir Rytų Europos kiną, klausytis įvairios muzikos – nuo klasikos, operos iki šiuolaikinės simfoninės, populiariosios muzikos ir džiazo. Esu tokia universali klausytoja ir žiūrovė: įdomu daug kas, jei tik tai kokybiška, įkvepia ar nuotaika ir emocija pagauna.

Šią vasarą įsitikinau, kad tobulam atokvėpiui kartais nereikia nei kalnų, nei jūrų – pakanka ramybės namuose, kurių labai pasiilgstu, nes dažnai tenka keliauti. Mano tobulas savaitgalis būtų paprastas: be susitikimų, namuose, su geru filmu ar knyga, skaniu maistu ir lengvu pokalbiu. Kartais būtent tokia tyla ir paprastumas tampa tikra prabanga.

Koks žmogus ar patirtis labiausiai įkvėpė ar suformavo Jūsų vertybes?

Manau, kad mano vertybių pamatus padėjo šeima, vėliau – sutikti mokytojai, draugai, bičiuliai, perskaitytos knygos. Viskas, ką nešiojuosi savo galvoje ir širdyje, formavo mano kelią. VDU gyvenimas tapo ypatinga erdve – čia atradau platų akiračių lauką, gilėjimo galimybes, bendrystę. Labai svarbūs bičiuliai Leonidas Donskis, Egidijus Aleksandravičius, daugelis kitų kolegų, kuriuos laikau tikrais universiteto stulpais. Bet kartu mane veikė ir kelionėse sutikti žmonės, atrasti autoriai. Galėčiau sakyti, kad esu užsikrėtusi Vytauto Kavolio „virusu“ – jo mintimis apie individo kilnumą ir laisvę, atsakomybę. Vertybės man nėra vien teorija – jos atsiskleidžia kuriant ir palaikant santykius, renkantis sprendimus, kasdieniuose veiksmuose. Ne kalbomis, o veiksmais parodome, kas mums iš tiesų svarbu – ir to siekiu bei sieksiu savo gyvenime, darbe.

Tiesioginė transliacija: politikos, verslo ir mokslo panelinė diskusija „Naujoji bioekonomikos strategija: Europos tikslai ir Lietuvos indėlis plėtojant inovatyvią bio-pramonę“

Spalio 1 d. 14:30 val. maloniai kviečiame klausyti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) tarptautinės mokslinės konferencijos „Kaimo plėtra 2025: atsparumas globaliems pokyčiams“ metu vykstančios politikos, verslo ir mokslo panelinės diskusijos „Naujoji bioekonomikos strategija: Europos tikslai ir Lietuvos indėlis plėtojant inovatyvią bio-pramonę“.

Konferencijos tikslas – skatinti tarpdisciplinines mokslines diskusijas, pristatant naujas žemės ūkio vystymo, kaimo plėtros idėjas bei jų atsparumą globalių pokyčių kontekste.

Konferencijos raktažodžiai: atsparumas, bioekonomika, globalūs iššūkiai, kaimo plėtra, žemės ūkis.

Daugiau informacijos apie konferenciją ir diskusiją.

Konferencijos tinklapis: https://www.ruraldevelopment.lt/

Konferencijos el. paštas: rural.development@vdu.lt

Tiesioginė transliacija: 12-oji tarptautinė mokslinė konferencija „Kaimo plėtra 2025: atsparumas globaliems pokyčiams“

Spalio 1 d. 9:00 val. maloniai kviečiame stebėti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vykstančios 12-osios tarptautinės mokslinės konferencijos „Kaimo plėtra 2025: atsparumas globaliems pokyčiams“ tiesioginę transliaciją.

Konferencijos tikslas – skatinti tarpdisciplinines mokslines diskusijas, pristatant naujas žemės ūkio vystymo, kaimo plėtros idėjas bei jų atsparumą globalių pokyčių kontekste.

Konferencijos raktažodžiai: atsparumas, bioekonomika, globalūs iššūkiai, kaimo plėtra, žemės ūkis.

Daugiau informacijos apie konferenciją ir diskusiją.

Konferencijos tinklapis: https://www.ruraldevelopment.lt/

Konferencijos el. paštas: rural.development@vdu.lt

Renginys „Intelektinė nuosavybė: kaip atrasti konkurencinį pranašumą?“

„Intelektinė nuosavybė: kaip atrasti konkurencinį pranašumą?“– tai renginys, suburiantis inovatyvius verslus ir startuolius, mokslininkus, intelektinės nuosavybės profesionalus, Europos patentinius patikėtinius, advokatus, verslius studentus bei kitus rinkos lyderius, siekiančius komercializuoti intelektinę nuosavybę. Dalyviai ne tik sužinos, kaip apsaugoti savo idėjas, bet ir kaip jas sėkmingai paversti konkurenciniu pranašumu rinkoje.

Renginys vyks spalio 30 d. 13 val. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) daugiafunkciniame mokslo ir studijų centre.

VDU ir Valstybinis patentų biuras kviečia iš pirmų lūpų išgirsti puikiai atpažįstamų ir lyderiaujančių prekių ženklų negirdėtas istorijas, skaudžias pamokas ir neįkainojamus patarimus. Tarp renginio pranešėjų – „Triniti Jurex“, „Thermo Fisher Scientific“, „Orbio World“, „Nj world“ („Kakė Makė“) ir Valstybinis patentų biuras.

Lietuvos intelektinės nuosavybės teisės profesionalė, advokatė ir Europos patentinė patikėtinė Vilija Viešūnaitė („Triniti Jurex“);
Europos patentinė patikėtinė Indrė Jackūnė („Thermo Fisher Scientific“);
Direktorė Vita Kiriliauskaitė (Valstybinis patentų biuras);
Intelektinės nuosavybės teisių gynimo komandos vadovė Ernesta Kavolėlienė („Orbio World“);
Prekių ženklų vystymo komandos vadovė Simona Krasauskienė („Nj world“ („Kakė Makė“).

BŪTINA REGISTRACIJA

Data: Spalio 30 d.

Laikas: 13.00–16.30 val.

Vieta: VDU daugiafunkcinis mokslo ir studijų centras (V. Putvinskio g. 23, 414 auditorija).

Kilus klausimams, kreipkitės į mokslo.paslaugos@vdu.lt

Dalyvavimas nemokamas.