Tarptautinis forumas Akademijoje kviečia diskutuoti apie moterų vaidmenį tvarumo link

Gegužės 20 d. 10.30 val. Vytauto Didžiojo universitetas Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Verslo ir socialinės partnerystės centras kviečia dalyvauti įkvepiančiame žinių dalijimosi tarptautiniame forume „Harmonija veiksme: moterų lyderystė tvariai ateičiai“.

Šis forumas – tai ypatinga proga susiburti drauge su Lietuvos bei tarptautiniais partneriais iš Ispanijos, Slovėnijos, Latvijos, Italijos, Portugalijos, Rumunijos ir Kipro, siekiant pasidalinti įžvalgomis, idėjomis ir patirtimis apie moterų vaidmenį Lietuvoje kuriant tvarią, įtraukiančią ir atsparią ateitį. Renginys vyksta tarptautinio projekto „Village Verve“ susitikimo metu. Projektą palaiko Segovijos ir Hontalbilijos vietos valdžios institucijos, taip išreikšdamos savo įsipareigojimą stiprinti klimato atsparumą vietos lygmeniu.

Renginys vyks Universiteto g. 8A, Akademijoje, Kauno r.

Renginys atviras visiems besidomintiems tvarumu, lyderyste ir bendruomenių stiprinimu. Kviečiame dalyvauti!

PROGRAMA

REGISTRACIJA

Daugiau informacijos: aiste.capiene@vdu.lt

Profesinių aukštumų pasiekę VDU Žemės ūkio akademijos absolventai savo Alma Mater vardą garsina ir Briuselyje

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) alumnai vis garsiau yra girdimi tarptautiniuose profesionalų tinkluose. Karolis Anužis ir Antanas Karbauskas – puikus įkvėpimas, kaip Akademijos absolventai tiesia savo profesinius kelius aukščiausiose Europos Sąjungos (ES) institucijose Briuselyje. Jų karjeros istorijos – reikšminga žinia apie ryžtą, profesinį pašaukimą ir studijų svarbą, o kartu ir priminimas, kad Akademijoje įgytas išsilavinimas gali atverti duris į perspektyvią tarptautinę karjerą.

Ryšys su agrosektoriumi padiktavo studijų kryptį

Akademijos absolvento, Kaimo plėtros atašė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje prie ES Karolio Anužio darbo veikla susijusi su Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros interesų atstovavimu Briuselyje, dalyvaujant įvairiose ES institucijų rengiamuose posėdžiuose, susitikimuose bei sprendžiant Lietuvos žemės ūkiui aktualius klausimus bendradarbiaujant su kitų ES valstybių narių atstovais ir įvairių ES institucijų darbuotojais.

Atsukus laiką kelis dešimtmečius atgal ir pasiteiravus, kas lėmė pasirinkimą studijuoti Akademijoje, K. Anužis sako visada jautęs ryšį su agrosektoriumi. „Esu baigęs bakalauro studijų programą Kaimo plėtros administravimas. Nors mano tėvai ir nėra ūkininkai, tačiau žemės ūkis man buvo pakankamai artimas – daug vasarų praleidau pas senelius ir giminaičius Lukšiuose (Šakių raj.), prisiliesdavau prie žemės ūkio darbų. Vėliau tas ryšys su kaimo vietovėmis ir žemės ūkiu padėjo apsispręsti renkantis studijas VDU Žemės ūkio akademijoje (tuometiniame Lietuvos žemės ūkio universitete). Po studijų pradėjau dirbti Žemės ūkio ministerijoje. Neretai teko vykti į Briuselį dalyvauti įvairiose ES institucijų darbo grupių ar komitetų posėdžiuose, o tai vėliau, žingsnis po žingsnio, ir atvedė iki nuolatinio darbo Briuselyje“, – profesinį kelią aptaria K. Anužis.

Kaimo plėtros atašė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje prie ES, VDU Žemės ūkio akademijos absolventas Karolis Anužis

Nauji horizontai atvėrė neplanuotas kryptis

Antanas Karbauskas – dar vienas profesinių aukštumų pasiekęs Akademijos alumnas. „Šiuo metu dirbu Europos Komisijoje (EK), žemės ūkio politikos koordinatoriumi DG AGRI skyriuje, atsakingame už ES žemės ūkio politikos „ekonominį darnumą“. Mano darbinė kasdienybė yra gana įtempta: tenka konsultuoti ES valstybes nares apie ES žemės ūkio politikos įgyvendinimą ir kylančius iššūkius, koordinuoti įvairias studijas apie ES strategines veiklos kryptis, rengti pristatymus ES valstybėms narėms bei suinteresuotosioms šalims, ruošti strateginius dokumentus tiek dėl dabartinių, tiek ir ateities žemės ūkio politinių gairių, dalyvauti tarpinstitucinėse derybose apie rengiamus dokumentus ir t.t.“, – vardija pašnekovas.

Kaip ir K. Anužis, A. Karbauskas taip pat yra tuometinio Ekonomikos ir vadybos fakulteto absolventas – jis baigė studijų programą Žemės ūkio buhalterinė apskaita ir finansai. „Savo ateitį siejau su tėvų ūkio perėmimu, o skaičiai, matematika buvo mano stiprioji pusė. Augau kaime Tauragės rajone, nuo mažens mačiau, kaip sunkiai dirba mano tėvai, kaip iš tais laikais dažno mažo ūkio išaugama iki modernaus vakarietiško ūkio. Jaučiau pareigą perimti ir toliau vystyti ūkį. Tačiau vėliau gyvenimas parodė kitų krypčių. Esu labai dėkingas savo tėvams už supratingumą ir palaikymą man pasirinkus kitą kelią“, – sako A. Karbauskas.

„Studijos Kaune buvo labai puikus tramplinas tolimesnei karjerai žemės ūkio srityje, žingsnis po žingsnio atvedęs į Briuselį. Studijų metu pasinaudojau galimybe semestrą studijuoti Danijoje. Po šių studijų magistrantūros studijas nusprendžiau tęsti Nyderlanduose, Wageningen’o universitete. Lietuviškas bakalauro diplomas čia buvo puikiai pripažįstamas, suteikė galimybę toliau gilinti žinias Nyderlanduose. O pastarosios studijos įgalino pirmąją patirtį Briuselyje laimėjus konkursą penkių mėnesių stažuotei EK. Vėliau, grįžus į Lietuvą ir padirbėjus Žemės ūkio ministerijoje, laimėjau nacionalinio deleguotojo eksperto EK konkursą. Taip 2018 m. grįžau į Briuselį ir čia dirbu jau 7 metai. Jeigu ne studijos VDU ŽŪA (tuometiniame Lietuvos žemės ūkio universitete) – kažin, ar būčiau pasiekęs Briuselį“, – svarsto A. Karbauskas.

Europos Komisijos DG AGRI skyriaus žemės ūkio politikos koordinatorius, VDU Žemės ūkio akademijos absolventas Antanas Karbauskas

Akademijos vardas svetur skambės dar garsiau

Kelis dešimtmečius Akademijai neabejingus absolventus vienijantis klubas „ŽŪA alumni“, nuo šiol savo gijas leis ir tarptautiniu mastu – balandžio mėnesį Briuselyje įsteigtas šio klubo skyrius. Pasak pašnekovų, idėja Briuselyje steigti absolventų klubo „ŽŪA alumni“ skyrių gimė organiškai. „Kartą Briuselyje lankantis VDU ŽŪA kanclerei prof. dr. Astridai Miceikienei ir pokalbio metu jai užsiminus, kad būtų reikšminga turėti klubo skyrių už Lietuvos ribų, pagalvojome: „Kodėl gi ne Briuselyje“? Šią mintį aptarėme su Briuselyje ES institucijose dirbančiais VDU ŽŪA absolventais – idėja buvo priimta palankiai, todėl nuspręsta įsteigti klubo skyrių Briuselyje“, – sako K. Anužis.

Viena iš klubo misijų – sukurti bendravimo, dalinimosi žiniomis ir patirtimi socialinę tinklaveikos erdvę tarp ES institucijose agrosektoriaus ir kitose srityse dirbančių lietuvių. „Tikime, kad tai bus puiki platforma tolesniam bendravimui ir žinių apie VDU ŽŪA studijas skleidimo erdvė už Lietuvos ribų. Šiuo metu klubo „ŽŪA alumni“ Briuselio skyrius jungia narius iš Belgijos, labai tikimės įtraukti ir lietuvius, gyvenančius Nyderlanduose bei Liuksemburge“, – ateities planus aptaria K. Anužis.

K. Anužiui antrina ir A. Karbauskas: absolventų klubas siekia jungti žemės ūkio ir susijusių sektorių profesionalus, plėtoti formatą, kuriame būtų galima keistis patirtimi, idėjomis, bendrauti ir prisidėti tiek prie Akademijos žinomumo didinimo Beneliukso šalyse, tiek ir prie kitų susijusių projektų žemės ūkio srityje ir ne tik. Pavyzdžiui, vienas planuojamų darbų – pristatyti VDU ŽŪA studijų galimybes Europos mokyklos Briuselyje Lietuvos sekcijos mokiniams.

Motyvuoti alumnai – Akademijos pasididžiavimas

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. A. Miceikienė džiaugiasi alumnų iniciatyvumu tiek Lietuvoje, tiek ir svetur. „Absolventų klubo skyrių Briuselyje planuojama plėtoti ir vykdyti įvairias veiklas. Startas jau įvyko: K. Anužis mokykloje, kurią baigė, pristatė savo profesinę karjerą. Manau, kad šio klubo veiklos kryptys ir gairės ateityje tik plėsis. Klubo nariai taip pat dalinsis informacija apie galimas praktikos vietas, įsidarbinimo galimybes įvairiose ES institucijose. Šie žmonės – patys geriausi konsultantai, gebantys padėti, patarti Akademijos studentams ir absolventams. Džiugu, kad absolventai Akademiją mini geru žodžiu ir noriai grįžta su iniciatyvomis ir idėjomis prisidėti prie savo Alma Mater veiklų. Tai rodo mūsų, kaip mokslo ir studijų institucijos, patį geriausią įvertinimą. Į absolventų klubo „ŽŪA alumni“ Briuselio skyrių susibūrė absolventai, kurie yra pasiekę profesinių aukštumų įvairiose ES institucijose, susijusiose su žemės ūkiu, kaimo plėtra, moksliniais tyrimais, bioekonomikos plėtra. Tai yra dar vienas žingsnis į Akademijos žinomumo plėtrą tarptautiniu mastu“, – sako prof. dr. A. Miceikienė.

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė

VDU ŽŪA kanclerės teigimu, ryšys su Akademijos absolventais per pastarąjį dešimtmetį reikšmingai sustiprėjo. Akademijai sentimentų jaučiantys absolventai reikšmingai prisideda garsinant Akademijos vardą. „Aktyviai vyksta bendri mokslo ir verslo renginiai, taip pat sustiprėjo ryšys su regionų savivaldybių merais organizuojant kasmetinį renginį „Regionų ateities forumas“, kartu su VDU ŽŪA alumnų valdybos nariu Jonu Varkaliu regionuose pristatant studijų galimybes, aptariant Akademijos ir regionų savivaldybių bendradarbiavimo galimybes. Džiaugiamės bendradarbiavimo gijomis su Žemės ūkio ministerija – Akademijos 100-mečio proga regionuose suorganizuota dešimt renginių, apie kuriuos absolventai dalijosi teigiamais įspūdžiais“, – sako VDU ŽŪA kanclerė.

Kiekvieno kelias skirtingas, bet visada – teisingas

Profesinių aukštumų pasiekę Akademijos absolventai studentus skatina aktyviai naudotis studijų metu siūlomomis galimybėmis, dalyvauti tarptautinėse programose ir kaupti patirtį, kuri vėliau gali tapti stipriu pagrindu tarptautinei karjerai. Akivaizdu – žemės ūkio sektorius ir toliau išliks strategiškai svarbi sritis, o motyvuoti, aukštų kompetencijų specialistai bus vis labiau vertinami.

„Tikiu, kad kiekvienas absolventas, įsitraukęs į klubo „ŽŪA alumni“ veiklą, atrastų, kaip galėtų prisidėti prie savo Alma Mater veiklos su jaunąja karta dalijantis esama darbo patirtimi, įgytomis praktinėmis žiniomis bei skatinant rinktis studijas Akademijoje. O šiuo metu studijuojančiam jaunimui norėčiau palinkėti kuo daugiau dalyvauti tarptautiniuose projektuose, konferencijose, įvairiose mainų programose, nes tai padės ugdyti tarptautinio darbo įgūdžius būsimuose karjeros etapuose. Žemės ūkis buvo, yra ir bus viena pagrindinių ir strateginių ekonomikos sričių, tai rodo ir šiuo metu daugiau nei 30 proc. viso ES biudžeto skiriamo žemės ūkiui ir kaimo plėtrai, o dabartiniai geopolitiniai iššūkiai tik dar labai sustiprino žemės ūkio vaidmenį ir atskleidė apsirūpinimo maistu užtikrinimo būtinybę“, – sako K. Anužis ir priduria tikintis, kad žemės ūkio politiką formuojančių ir šiame sektoriuje dirbančių specialistų poreikis tik augs, o tai VDU ŽŪA studentams neabejotinai suteiks dar didesnes karjeros galimybes.

A. Karbauskas studentams rekomenduoja nepraleisti progos sudalyvauti „Socrates-Erasmus“ studentų mainų programoje. „Tai yra savotiškas savęs išbandymas – nauja aplinka, svetima kalba, nauji iššūkiai, nauji horizontai. Be abejo, kiekvieno mūsų kelias gali būti kitoks, bet linkiu nebijoti bandyti. Tikrai verta. Jeigu ne studijos, tuomet tai gali būti bet kokia kita veikla, kuri leistų bent keletą mėnesių pabūti svetur ir pajausti tarptautinio darbo ar projekto kvapą ir skonį. Galiausiai, prieš kažkur vykstant, kažką darant, svarbu gerai padaryti namų darbus, t. y. reikėtų pasidomėti apie planuojamą darbą, studijas ar projektą, pasikalbėti su žmonėmis, kurie jau turi panašios patirties. Taip bus padidinta sėkmės tikimybė. Ir pirmyn!“ – sako A. Karbauskas.

Penki VDU Žemės ūkio akademijos studentai pelnė mokslo stipendijas

Gegužės 9 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyko konferencija „Laisvė kurti“, skirta M. K. Čiurlionio metams. Joje pristatyta daugiau nei pusšimtis studentų ir moksleivių pranešimų, įrodančių, kad kūryba reikalinga ne tik menininkams, bet ir mokslininkams. Renginio metu taip pat apdovanoti studentai, pelnę mokslo ir meno stipendijas.

Apdovanoti VDU Žemės ūkio akademijos studentai:

Gabrielė Gabrilevičienė (VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakultetas)
Ugnius Ginelevičius (VDU ŽŪA Agronomijos fakultetas)
Matas Krivickas (VDU ŽŪA Agronomijos fakultetas)
Aiva Stankaitytė (VDU ŽŪA Agronomijos fakultetas)
Gabija Žilytė (VDU ŽŪA Agronomijos fakultetas)

Renginyje VDU Žemės ūkio akademijos absolventas, verslininkas Gediminas Kvietkauskas pristatė pranešimą „Laisvė kurti – ar tikrai durniams sekasi?“. Anot verslininko, kūrybą suprantame per siaurai.

„Kažkodėl kūrybą siejame tik su menais. Verslas yra kūryba, bet kuri profesija yra kūryba, mokslas yra kūryba. Ir tiktai kūrybiškas mąstymas daro progresą. Vaizduotė gali praversti netgi chirurgui“, – sakė verslininkas.

Daugiau informacijos apie vykusią konferenciją „Laisvė kurti“

Atsivėrė piktžaizdė: kas kaltas dėl padažnėjusių gaisrų sąvartynuose?

Prof. dr. Laima Česonienė, VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto, Aplinkos ir ekologijos katedros vedėja

Pastaruoju metu gaisrai sąvartynuose, atliekų rūšiavimo bei sandėliavimo patalpose tapo dažni. Gyventojai gauna įspėjančias žinutes, kad dėl gaisro atliekų tvarkymo įmonėse, pavojinga būti lauke, galimai oras užterštas pavojingomis medžiagomis. Dažna priežastis – sprogusios ličio jonų baterijos. Kas kaltas?

Kaip ličio baterijos atsiduria tarp komunalinių atliekų?

Na, mes vis dar nemokame rūšiuoti atliekų. Ir tai suprantama, nes nėra taip jau paprasta rasti vietas, kur galima saugiai palikti panaudotas ličio baterijas ar elektronikos prietaisus. Jeigu buitinių atliekų konteinerius randame paėję kelis metrus nuo namų – panaudotų ličio baterijų ar elektronikos prietaisų išmetimo vietas reikia žinoti. Todėl panaudotų ličio baterijų tvarkymo klausimai vis dar lieka aktualūs. Kitaip problemas teks spręsti panašiai, kaip išspręstos plastiko taros problemos.

Nuo pradinio atradimo aštuntajame dešimtmetyje iki Nobelio premijos įteikimo 2019 m. ličio jonų baterijų naudojimas išaugo eksponentiškai dėl teikiamos galios ir patogumo. Jų gamyba ir šalinimas vis dažniau tampa aplinkosaugos problema. Deja, bet dauguma išmetamų ličio baterijų galiausiai patenka į sąvartynus arba yra kaupiamos namuose. Tai labai pavojinga, nes gaisrai gali kilti ir namuose.

Ličio baterijos yra sudėtingos struktūros, susidedančios iš vieno-penkių įprastų katodų, anodo, elektrolito, separatoriaus ir srovės rinktuvų kartu su pakuotės komponentais. Padidėjusią ličio jonų baterijų paklausą rinkoje daugiausia galima atsekti dėl didelio šios baterijos chemijos „energijos tankio“. Energijos tankis reiškia energijos kiekį, kurį sistema kaupia tam tikroje erdvėje.

Ličio baterijos gali būti mažesnės ir lengvesnės nei kitų tipų baterijos, kartu sulaikant tiek pat energijos kiekį. Dėl šios miniatiūrizacijos vartotojas sparčiai pradėjo naudoti mažesnius nešiojamus ir belaidžius gaminius. Ličio jonų baterijos yra pagamintos iš tokių medžiagų kaip kobaltas, grafitas ir litis, kurios laikomos svarbiais mineralais. Kai šios baterijos išmetamos į šiukšliadėžę, mes prarandame šiuos svarbiausius išteklius, nes jos turi būti perdirbamos.

Vienkartinės, neįkraunamos baterijos – pagamintos iš ličio metalo ir dažniausiai naudojamos gaminiuose, tokiuose kaip fotoaparatai, laikrodžiai, nuotolinio valdymo pultai, delniniai žaidimai ir dūmų detektoriai. Šias baterijas gali būti sunku atskirti nuo įprastų šarminių baterijų dydžių, tačiau jos taip pat gali turėti specialių formų (pavyzdžiui, mygtukų arba monetų baterijų), skirtų konkrečiai įrangai, pavyzdžiui, kai kurių tipų fotoaparatams: ant baterijos ieškokite žodžio „litis“, kad būtų lengviau juos atpažinti. Baterijas draudžiama išmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, nes jose gali būti pavojingų cheminių medžiagų, metalų, pavyzdžiui, sieros rūgšties, kadmio, ličio ar švino, kurie gali užteršti kitas atliekas ar dirvožemį, vandenis. Taip pat į mišrių komunalinių atliekų konteinerį išmestos baterijos ar įkraunami elementai gali tapti gaisro priežastimi.

DI sugeneruotas vaizdas

Įkraunami ličio polimerų elementai (ličio jonų, ličio jonų elementai) – dažniausiai randami mobiliuosiuose telefonuose, elektriniuose įrankiuose, skaitmeniniuose fotoaparatuose, nešiojamuosiuose kompiuteriuose, vaikiškuose žaisluose, elektroninėse cigaretėse, mažuose ir dideliuose prietaisuose, planšetiniuose kompiuteriuose ir elektroninėse skaityklose, kaip belaidėse ausinėse, rankiniuose elektriniuose įrankiuose, mažuose ir dideliuose prietaisuose, elektrinėse transporto priemonėse ir elektros energijos kaupimo sistemose. Kai kurias ličio jonų baterijas galima lengvai išimti iš jų maitinamų gaminių, o kitų – ne. Ličio jonų (Li-ion) baterijos naudojamos daugelyje gaminių. Jeigu pasibaigus tarnavimo laikui jie netinkamai tvarkomi, gali pakenkti žmonių sveikatai arba aplinkai. Elementus draudžiama išmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Net ir smulkiuose elektronikos įrenginiuose yra daug pavojingų medžiagų, pavyzdžiui, gali būti kadmio, švino, freono, arseno, gyvsidabrio ir kitų medžiagų, kurios patekusios į aplinką gali užteršti dirvožemį ir vandenis, pakenkti įvairioms ekosistemoms, žmonių sveikatai. O tinkamai rūšiuojant elektroniką pavojingas medžiagas galima nukenksminti, tinkamas perdirbimui medžiagas vėliau panaudoti iš naujo.

Ar ličio baterijos yra pavojingos atliekos?

Kai jas išmetame, dauguma šiandien naudojamų ličio jonų (antrinių baterijų) ir ličio pirminių baterijų gali būti pavojingos atliekos dėl užsiliepsnojimo ir reaktyvumo (D001 ir D003). Todėl ličio jonų baterijas arba tas, kurios yra elektroniniuose prietaisuose, reikia surinkti į specialius konteinerius, toliau atiduoti perdirbti sertifikuotuose baterijų elektronikos perdirbėjams, kurie priima baterijas, jokiu būdu neišmesti į komunalinių atliekų dėžes. Ličio jonų baterijų ir prietaisų, kuriuose yra šios baterijos, NEGALIMA išmesti į buitines šiukšles ar šiukšlių dėžes.Kad išvengtumėte gaisro, užklijuokite akumuliatoriaus gnybtus ir (arba) įdėkite ličio jonų baterijas į atskirus plastikinius maišelius.

Ličio bateriją ar elektroninį prietaisą, kuriame yra baterija, išmetus į šiukšliadėžę arba į komunalinę šiukšliadėžę kartu su buitinėmis antrinėmis medžiagomis, tokiomis kaip plastikas, popierius ar stiklas, baterija gali būti sugadinta arba sutraiškyta transportuojant arba nuo perdirbimo ir rūšiavimo įrangos, ir tai gali sukelti gaisrą. Pažeisti, sugedę arba atšaukti ličio akumuliatoriai, įskaitant tuos, kurie buvo netinkamai naudojami ar pažeisti, yra labiau linkę užsidegti transportuojant nei sveiki ličio akumuliatoriai.

Atsargumo priemonės naudojant: kiekvieną bateriją arba įrenginį, kuriame yra baterija, įdėkite į atskirą plastikinį maišelį. Ant akumuliatoriaus gnybtų uždėkite nelaidžią juostą (pavyzdžiui, elektros juostą). Jeigu ličio jonų akumuliatorius sugenda, susisiekite su akumuliatoriaus arba įrenginio gamintoju dėl konkrečios naudojimo informacijos. Net panaudotose baterijose gali pakakti energijos susižaloti ar kilti gaisrui. Ne visas baterijas vartotojas gali išimti arba prižiūrėti. Atkreipkite dėmesį į akumuliatoriaus ir gaminio ženklinimą dėl saugos ir naudojimo.

Kokie yra universalūs ličio baterijų atliekų tvarkymo reikalavimai?

Universalieji atliekų reglamentai pateikia supaprastintą reikalavimų rinkinį, taikomą gamintojams ir kitiems tvarkytojams, kurie tvarko konkrečias įprastų pavojingų atliekų rūšis iš įvairios komercinės aplinkos (pavyzdžiui., baterijos, atšaukti pesticidai, gyvsidabrio turinti įranga, aerozolių balionėliai). Reikalavimai skiriasi, priklausomai nuo to, ar tvarkytojas vienu metu vietoje sukaupia daugiau ar mažiau nei 5000 kilogramų universalių atliekų, tačiau apima, kaip tvarkyti atliekas, kaip ženklinti konteinerius, kiek laiko atliekos gali būti kaupiamos vietoje, kur jas galima siųsti ir kitus nebenaudojamų baterijų tvarkymo aspektus.

Pagal visuotinius atliekų reglamentus nereikalaujama vežti naudojant pavojingų atliekų manifestą, tačiau reikalaujama, kad atliekos būtų siunčiamos į leistiną pavojingų atliekų šalinimo įrenginį arba pavojingų atliekų perdirbėją kaip galutinę paskirties vietą. Tarptautiniai ličio baterijų pervežimai, tvarkomi kaip universalios atliekos, taip pat turi atitikti reikalavimus dėl universalių atliekų eksporto ir importo. Universaliosios baterijų atliekų taisyklės neįpareigoja naudoti vienodo pavojingų atliekų manifesto arba gabenimo naudojant pavojingų atliekų vežėją, tačiau galioja Transporto departamento taisyklės dėl ličio baterijų gabenimo. Elektronikos platintojų asociacija (EPA) įmonėms rekomenduoja pasikonsultuoti su savo valstybinėmis kietųjų ir pavojingų atliekų agentūromis, kad gautų papildomos informacijos apie taikomus visuotinius atliekų reglamentus. Atsižvelgdama į gaisrų dėl ličio baterijų skaičių, EPA vertina universalius baterijų atliekų tvarkymo standartus.

Kur priduoti smulkius elektronikos prietaisus su ličio baterijomis?

Visa pridavimo tvarka yra labai smulkiai ir aiškiai aprašyta Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos internetiniame puslapyje.

Smulkius elektronikos prietaisus (pavyzdžiui, nešiojamąjį kompiuterį, muzikos grotuvą, įkroviklį, mobilųjį telefoną, skrudintuvą, stalinę lempą, virdulį, elektrinį žaislą, nedidelį kavos aparatą, plaukų džiovintuvą, plaukų tiesintuvą, elektroninę cigaretę ir pan.) galima:

Nemokamai priduoti smulkios elektronikos prietaisų prekybos (platinimo) vietose, kuriose pardavinėjami tos pačios rūšies elektroniniai prietaisai.
Išmesti į gamintojų ir importuotojų ar organizacijų įrengtus smulkiai elektronikai skirtus konteinerius ar pristatyti į įrengtas tokių elektros ir elektroninės įrangos atliekų priėmimo vietas (pavyzdžiui, Elektronikos platintojų asociacijos EEPA įrengtose surinkimo vietose arba Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos įrengtose surinkimo vietose). · Nemokamai priduoti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse (aikštelių nustatyta tvarka).
Taip pat sugedusius, nebetinkamus naudoti smulkius elektroninius prietaisus galite priduoti tokias atliekas tvarkančioms įmonėms (paslauga gali būti mokama). Patikrinti, ar atliekų tvarkytojas legalus, galite suvedę įmonės duomenis GPAIS skiltyje „Atliekų tvarkymo vietų sąrašas“
Nešiojamas baterijas ar akumuliatorius (t. y. baterijos, sagos formos elementai, sudėtinės baterijos ir akumuliatoriai, kurie yra sandarūs, gali būti nešiojami ir nėra priskiriami nei pramoninėms, nei automobiliams skirtoms baterijoms ar akumuliatoriams) galima:
Nemokamai priduoti baterijų prekybos (platinimo) vietose, kuriose pardavinėjamos tos pačios rūšies baterijos, įkraunami elementai.
Išmesti į baterijoms skirtus konteinerius (pavyzdžiui, Elektronikos platintojų asociacijos EEPA įrengtose surinkimo vietose arba „Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos“ įrengtose surinkimo vietose, arba Autogamintojų ir importuotojų asociacijos įrengtose vietose). · Priduoti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles (aikštelių nustatyta tvarka).
Taip pat nebeveikiančias, nebetinkamas naudoti baterijas galite priduoti tokias atliekas tvarkančioms įmonėms (paslauga gali būti mokama). Patikrinti, ar atliekų tvarkytojas legalus, galite suvedę įmonės duomenis GPAIS skiltyje „Atliekų tvarkymo vietų sąrašas“.

Kai kurios įmonės atliekų surinkimą vykdo apvažiavimo būdu, tai reiškia – reikia tik paskambinti arba jų tinklalapyje užsiregistruoti ir sutarti laiką, kada jie gali atvykti ir nemokamai surinkti. Registracijos forma.

Akredituota VDU ŽŪA Gyvūnų produkcijos tyrimų ir inovacijų centro Genetikos tyrimų laboratorija

2025 m. kovo 17 d. akredituota Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Gyvūnų produkcijos tyrimų ir inovacijų centro Genetikos tyrimų laboratorija. Genetikos tyrimų laboratorijos pasirengimas akreditacijai truko pusantrų metų. 2024 m. birželio 20 d. buvo pasirašyta pirmoji sutartis su Nacionaliniu akreditacijos biuru, kuria inicijuotas akreditavimo (vertinimo) procesas, siekiant užtikrinti VDU Žemės ūkio akademijos Gyvūnų produkcijos tyrimų ir inovacijų centro Genetikos laboratorijos atitiktį standartui LST EN ISO/IEC 17025:2018.

Akreditavimo metu buvo atlikti trys auditai: du dokumentų vertinimai ir vienas vertinimas laboratorijoje vietoje. Po vietinio vertinimo komisija išanalizavo audito dokumentaciją ir priėmė sprendimą dėl laboratorijos akreditavimo. Akreditavimo procesas truko apie devynis mėnesius.

Plėtojamas aktyvus bendradarbiavimo tinklas

Laboratorijos akreditacija pagal tarptautinį standartą LST EN ISO/IEC 17025:18 užtikrina tyrimų patikimumą, kokybę ir atitiktį tarptautiniams reikalavimams. Akreditacija sudaro prielaidas pripažinti laboratorijos rezultatus kitose šalyse be papildomo vertinimo, todėl stiprina pasitikėjimą laboratorijos teikiamomis paslaugomis tarptautinėje rinkoje. Tai atveria galimybes dalyvauti tarptautiniuose mokslinių tyrimų projektuose, plėsti bendradarbiavimą su užsienio mokslo, pramonės ir verslo partneriais bei teikti paslaugas tarptautiniams klientams.

Laboratorijoje atliekami genetiniai tyrimai: DNR profilio nustatymas ir tėvystės identifikavimas iš galvijų, šunų, arklių kraujo, burnos epitelio ląstelių ir plaukų. Tyrimų metu atliekama kapiliarinė elektroforezė genetiniame analizatoriuje, taikant DNR fragmentų detekcija lazeriu. Kompiuterinė duomenų analizė atliekama naudojant „GeneMapper“ programinę įrangą. Laboratorijoje vykdomas genetinių profilių sudarymas ir tėvystės nustatymas pagal STR žymenis. Taip pat laboratorijoje atliekami genetiniai tyrimai, susiję su ekonomiškai naudingų genų paieška galvijuose, vykdomi rezistentiškumą skrepi ligai lemiančių genotipų nustatymo tyrimai bei A2A2 geno nustatymas galvijuose.

Laboratorija bendradarbiauja su ūkininkais, šunų veisėjais, žemės ūkio bendrovėmis. Taip pat bendradarbiaujama su Nacionaliniu akreditavimo biuru. Laboratorinė įranga, prietaisai, priemonės ir reagentai perkami tik iš patikimų tiekėjų, siekiant užtikrinti aukščiausią tyrimų kokybę bei atitiktį nustatytiems standartams.

Artimiausiais metais planuojama tobulinti laboratorijos darbuotojų kvalifikaciją ir plėsti bendradarbiavimą su verslo partneriais, mokslo institucijomis.

Prasidėjo priėmimas į VDU ŽŪA magistrantūros studijas 2025

Nuo gegužės 12 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) prasideda priėmimas į magistrantūros studijas. Norintys studijuoti magistrantūroje kviečiami teikti prašymus internetu. Pirmasis priėmimo į magistrantūros etapas vyks ir stojantieji prašymus pateikti gali iki birželio 26 d. 10 val. Įstojusieji kvietimus studijuoti gaus ir sutartis internetu galės pasirašyti nuo birželio 30 d.

Į magistrantūros studijas gali būti priimami asmenys, baigę pirmosios pakopos studijas ir atitinkantys priėmimo reikalavimus į magistrantūros studijų programas. Stojantieji gali pretenduoti tiek į valstybės finansuojamas, tiek į valstybės nefinansuojamas studijas, nurodydami iki keturių studijų programų prioriteto mažėjimo tvarka. Šiemet stojantieji į VDU gali rinktis iš 68 studijų programų, vykdomų nuolatine ir ištęstine forma. VDU Žemės ūkio akademija siūlo rinktis iš 18 magistrantūros studijų programų.

Programos siūlomos gyvybės, matematikos, fizinių, informatikos, inžinerijos, humanitarinių, socialinių, ugdymo, verslo ir viešosios vadybos, teisės, technologijos, žemės ūkio mokslų ir menų krypčių grupėse. 13 studijų programų galima studijuoti nuotoliu arba mišriu nuotoliniu būdu (iš jų VDU ŽŪA – 6), 11 programų studijos vyksta anglų kalba. VDU vykdomos dvi jungtinės studijų programos ir 6 dvigubo diplomo studijų programos, kuriose studentai išvykę dalinėms studijoms į užsienio partnerio universitetą, įgis VDU ir kito universiteto diplomus

Taip pat vykdomas priėmimas į papildomąsias (išlyginamąsias) studijas, kurios skirtos norintiems studijuoti magistrantūros studijose, tačiau neturintiems priėmimo sąlygose nurodyto išsilavinimo. Papildomųjų studijų programas gali rinktis ne tik kolegijų absolventai, ketinantys studijuoti magistrantūroje, bet ir universitetų bakalauro studijų absolventai, kurie yra baigę kitų krypčių pirmosios pakopos studijų programas.

VDU ŽŪA MAGISTRANTŪROS STUDIJŲ PROGRAMOS

Žemės ūkio mokslai
(Žemės ūkio mokslų magistro laipsnis)
Agronomija (NL – 2 m.)
Augalinių maisto žaliavų kokybė ir sauga (NL – 2 m.)
Laukinių gyvūnų ištekliai ir jų valdymas (I – 3 m.)
Miškininkystė (NL – 2 m., I – 3 m.)

Gyvybės mokslai
(Gyvybės mokslų magistro laipsnis)
Agroekosistemos (I – 3 m.)
Ekologija ir klimato kaita (I – 3 m.)

Verslo ir viešoji vadyba
(Verslo vadybos magistro laipsnis)
Apskaita ir finansai (I – 3 m.)*
Muitinės procesų valdymas (MBA, anglų k.)** (NL – 1 m.)
Verslo logistika (I – 2 m.)*
Žemės ūkio verslo vadyba (I – 3 m.)*
(Viešojo administravimo magistro laipsnis)
Kaimo plėtros administravimas (I – 3 m.)*

Socialiniai mokslai
(Socialinių mokslų magistro laipsnis)
Žemės ūkio ekonomika (I – 3 m.)*

Inžinerijos mokslai
(Inžinerijos mokslų magistro laipsnis)
Akvamatika (anglų k.) (NL – 2 m.)
Hidrotechninės statybos inžinerija (I – 3 m.)
Mechanikos inžinerija (specializacijos: Transporto inžinerija, Žemės ūkio inžinerija, Mašinų patikimumo inžinerija) (NL – 2 m.)
Tvarioji energetika (NL – 2 m.)
Žemės ūkio inžinerija ir vadyba (NL – 2 m.)
Žemėtvarka (I – 3 m.)

*Mišrios nuotolinės studijos
**Nuotolinės studijos

Kviečiame kurti perspektyvią ateitį kartu!

PRIĖMIMAS Į VDU ŽŪA PAPILDOMĄSIAS STUDIJAS

Vykdomas priėmimas į papildomąsias studijas, kurios skirtos norintiems studijuoti magistrantūros studijose, tačiau neturintiems priėmimo sąlygose nurodyto išsilavinimo. Papildomųjų studijų programas gali rinktis ne tik kolegijų absolventai, ketinantys studijuoti magistrantūroje, bet ir universitetų bakalauro studijų absolventai, kurie yra baigę kitų krypčių pirmosios pakopos studijų programas. Daugiau informacijos apie VDU ŽŪA papildomąsias studijas: https://zua.vdu.lt/studijos/papildomosios-studijos/.

Prašymų dalyvauti priėmime į papildomąsias (išlyginamąsias) studijas registracija vyksta internetu: https://epasirasymas.vdu.lt/ iki rugpjūčio 19 d.

DAUGIAU INFORMACIJOS

Daugiau informacijos konsultuojantis VDU:
VDU Studijų departamentas
S. Donelaičio g. 52, LT-44244, Kaunas
El. paštas studijos@vdu.lt

Daugiau informacijos konsultuojantis VDU ŽŪA:

Informaciją teikia VDU ŽŪA fakultetai

ir/arba

VDU ŽŪA studijų administravimo koordinatorė
Doc. dr. Rasa Čingienė
Telefonas +370 682 22874
El. paštas rasa.cingiene@vdu.lt

Kviečiame dalyvauti Dėstymo ir studijavimo įvertinimo apklausoje

Kiekvieno semestro pabaigoje bakalauro, magistrantūros, vientisųjų ir profesinių studijų studentai bei klausytojai kviečiami dalyvauti anoniminėje apklausoje ir pasidalinti savo įžvalgomis apie dėstytojų darbą bei savo patirtį studijų dalykuose.

Gegužės 5 d. pradėta pavasario semestro Dėstymo ir studijavimo apklausa – puiki galimybė kiekvienam studentui tapti savo studijų kokybės ambasadoriumi ir prisidėti prie universiteto tobulėjimo. Kviečiame studentus aktyviai pildyti apklausos anketas iki birželio 15 dienos.

Kaip rasti apklausą ir kodėl svarbu dalyvauti?

Nuoroda į apklausą Dėstymo ir studijavimo įvertinimas pateikta Studentų portalo pagrindiniame lange. Apklausa yra anoniminė, todėl studentai gali būti tikri, kad jų atsakymų niekas nesusies su asmens tapatybe.

Portale studentai taip pat turi galimybę stebėti, kaip aktyviai dalyvaujama apklausoje – prieinama informacija apie gautų anketų skaičių ir procentą jų studijuojamuose dalykuose. Kol vykdoma apklausa, dėstytojai gali matyti studentų dalyvavimo aktyvumą Dėstytojų portale, o su studentų atsakymais pakviesime susipažinti birželio antroje pusėje.

Studentų atsiliepimai tiesiogiai formuoja ateities studijų kokybę, jų įžvalgos turi realią galią paveikti tiek dabartinių, tiek būsimų studentų studijų patirtį. Dėstytojai analizuoja studentų pasiūlymus ir į juos atsižvelgia rengdamiesi ateinantiems semestrams, ieškodami būdų, kaip patobulinti dėstymo metodus ir studijų turinį. Šioje apklausoje surinkti duomenys taip pat yra itin svarbus šaltinis studijų programų komitetams, kurie analizuoja programų įgyvendinimą ir priima sprendimus dėl jų tobulinimo.

Kiekvienas balsas yra svarbus kuriant geresnę studijų aplinką!

Aktyvus studentų dalyvavimas šioje apklausoje leidžia efektyviau identifikuoti stipriąsias ir tobulintinas studijų proceso sritis. Kviečiame kiekvieną studentą nepraleisti progos prisidėti prie universiteto ateities kūrimo ir tapti reikšmingų pokyčių dalimi!

31-oji tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Žmogaus ir gamtos sauga 2025“ pasižymėjo dalyvių gausa

Gegužės 7–9 dienomis įvyko Vytauto Didžiojo universiteto (VDU), kartu su Lietuvos mokslų akademija (LMA), organizuota 31-oji tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Žmogaus ir gamtos sauga 2025“. Ši konferencija organizuojama pažymint pasaulines Sveikatos, Aplinkos apsaugos bei Darbuotojų saugos ir sveikatos dienas, skatinant aptarti tarpusavyje susietas žmogaus saugos ir sveikatos, įvairių inovatyvių tyrimų technologijų vystymo ir aplinkos apsaugos problemas, skelbti naujausias mokslinių tyrimų žinias, mokslininkams ir jauniesiems tyrėjams sudarant galimybę skleisti tyrimų rezultatus tarp mokslininkų ir studentų, žemės ir miškų ūkio, gamtos, sveikatos ir kitų sričių specialistų, akcentuojant žmonių saugos ir aplinkos apsaugos svarbą.

Konferencijos partneris – VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos tyrimų ekscelencijos centras (BioTEC), kuriame dirba aukšto lygio patyrę ir jaunieji Lietuvos ir užsienio mokslininkai. Centrui vadovauja prof. dr. Zita Kriaučiūnienė. Pagrindiniai šios konferencijos rėmėjai – VDU ŽŪA Inžinerijos fakultetas, VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakultetas, Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija.

31-oji konferencija pasižymėjo dalyvių gausa. Konferencijoje dalyvavo patyrę ir jaunieji mokslininkai iš 37 institucijų ir 7 šalių: Lietuvos, Švedijos, Vokietijos, Belgijos, Turkijos, Lenkijos ir Pietų Afrikos. Iš viso apie 200 bendraautorių perskaitė 57 žodinius ir 41 stendinį pranešimą. Konferencijos pranešimų bendraautoriais buvo 92 jaunieji mokslininkai, iš jų 66 bakalaurai ir magistrantai bei 26 doktorantai.

Pirmoji konferencijos diena – VDU Botanikos sode

Konferencija prasidėjo gegužės 7 dieną VDU Botanikos sode sekcijoje „Aplinka ir sveikata“, kurios veiklą organizavo konferencijos organizacinio komiteto narė prof. dr. habil. Ona Ragažinskienė ir doc. dr. Vilma Kaškonienė. Buvo pristatyti 9 žodiniai ir 11 stendinių pranešimų, kurių pavadinimai pateikti šios konferencijos programoje. Tą pačią dieną VDU Botanikos sode vyko ir konferencijos seminaras „Vaistinių (aromatinių) augalų introdukcija, etnopaveldas, mokslinė ir praktinė reikšmė“, kurio rengėjais buvo VDU Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektorius, LSMU Farmacijos fakulteto Farmakognozijos katedra ir LSMU Farmakognozijos klubas. Seminaro tikslas – mokslo žinių sklaida apie vaistinių augalų reikšmę žmogaus ir gamtos saugai bei jų racionalų naudojimą. Seminarui vadovavo prof. dr. habil. O. Ragažinskienė ir prof. dr. habil. Nijolė Savickienė. Seminare pristatyti 9 pranešimai, apimantys vaistinių augalų rūšių įvairovės tyrimus ir resursų išsaugojimą bei racionalų jų naudojimą medicinoje, farmacijoje, maisto ir kosmetikos pramonėje bei veterinarijos praktikoje.

Antroji konferencijos diena – VDU ŽŪA Inžinerijos fakultete

Gegužės 8-ąją konferencija grįžo į VDU ŽŪA Inžinerijos fakultetą, kuriame vyko plenarinis konferencijos posėdis ir sekcijų „Biosistemų inžinerija“ bei „Ekologija, gamta grįsti sprendimai, darni miškininkystė“ darbas. Plenarinį posėdį atidarė konferencijos organizacinio komiteto pirmininkas, VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto, Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjas akad. prof. dr. Egidijus Šarauskis, sveikinimo žodį tarė VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė. Plenarinio posėdžio pranešimus skaitė VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros prof. dr. (HP) Kęstutis Romaneckas „Daugianariai pasėliai, endogeninės rotacijos ir pasėlių estafetės principas agroekosistemų tvarumui“, VDU Botanikos sodo prof. dr. habil. O. Ragažinskienė „Vaistinių augalų tyrimų tąsa Europos Tarybos kultūros paveldo Europos istorinių vaistinių ir vaistinių sodų platformoje“, VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros lektorius, leidinio „Profi Lietuva“ vyriausiasis redaktorius Dainius Šišlavas, Lietuvos mokslo tarybos Programos „Europos horizontas“ nacionalinis kontaktinis asmuo Lina Liepytė „Kaip „Europos horizontas“ prisideda prie tvarios augalininkystės ir maisto ateities?“

Po plenarinio posėdžio vyko darbas sekcijose. „Biosistemų inžinerijos“ 1A sekcijai vadovavo akad. prof. dr. Dainius Steponavičius ir doc. dr. Edvardas Vaiciukevičius, „Biosistemų inžinerijos“ 1 B sekcijai – doc. dr. Sidona Buragienė ir doc. dr. Ramūnas Mieldažys. Kiekvienoje sekcijose perskaityta po 12 žodinių ir bendrai per abi 10 stendinių pranešimų apie tradicinių ir išmaniųjų žemės ūkio inžinerinių, hidrotechninių ir autotransporto sistemų poveikį aplinkai ir žmogui. Dviem „Ekologija, gamta grįsti sprendimai, darni miškininkystė“ sekcijoms vadovavo prof. dr. Virginija Dulskienė, doc. dr. Midona Dapkienė (3A sekcija) ir prof. dr. (HP) Kęstutis Romaneckas, dr. Rasa Kimbirauskienė (3B sekcija). Šiose sekcijose buvo perskaityta 23 žodiniai ir 20 stendinių pranešimų apie ekologijos, augalininkystės ir miškininkystės technologijų, dirvožemio, augalų, ligų, kenkėjų ir kt. tyrimus.

Trečioji konferencijos diena – Varnių regioniniame parke

Išvažiuojamajam konferencijos seminarui „Biologinė įvairovė ir gamta grįsti sprendimai Varnių regioniniame parke“ vadovavo VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. Vitas Marozas, lekt. dr. Žydrūnas Preikša ir Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos vyr. specialistė Gintarė Kačinskaitė. Seminaro metu konferencijos dalyviai susipažino su žemapelkių, taip pat pusiau natūralių pievų augalija, čia vykdytais gamtotvarkiniais darbais, pievų tvarkymo veiklomis ir iššūkiais, aplankė Varnių regioninio parko lankytojų centrą, užsuko į Debesnų pažintinį taką, pasivaikščiojo Biržulio paežerio pievomis, užlipo ant Medvėgalio piliakalnio.

Konferencijos medžiaga išleista ir mokslo straipsnių rinkinyje „Žmogaus ir gamtos sauga 2025 / Human and Nature Safety 2025“ (internetinė versija), referuojamame Central & Eastern European Academic Source (EBSCO) duomenų bazėje, o leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB). Leidinyje, kurio išleidimą koordinavo ŽŪA Žemės ūkio ir saugos katedros darbuotojai, iš viso publikuoti 64 originalūs moksliniai straipsniai.

Pranešimą parengė: akad. prof. dr. Egidijus Šarauskis, konferencijos organizacinio komiteto pirmininkas

VDU ŽŪA bakalauro studijų leidinys 2025: išsilavinimas, augimas, perspektyvi karjera

Agrosektorius – tai ne tik maisto gamyba, bet ir pasaulinės ekonomikos variklis, nuo kurio priklauso maisto sauga, aplinkos tvarumas ir regionų vystymasis. Šis sektorius nuolat tobulėja ir modernėja, todėl kvalifikuoti specialistai tampa nepakeičiami. Nuo naujausių žemės ūkio technologijų diegimo iki tvaraus išteklių naudojimo ir efektyvaus verslo valdymo – ši sritis reikalauja įvairių kompetencijų ir gebėjimų. Todėl agrosektoriaus specialistai yra esminė grandis užtikrinant tvarų vystymąsi ir inovacijas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kanclerės prof. dr. Astridos Miceikienės teigimu, agrosektorius neatsitiktinai laikomas vienu iš perspektyviausių sektorių. Šiuo metu vienas iš devynių pasaulio gyventojų stokoja maisto, todėl jo poreikis ateityje augs tik dar labiau, vadinasi, ir agrosektoriaus specialistų reikės vis daugiau. Be to, planetos ištekliai yra riboti, todėl nuolat turi būti kuriamos inovacijos, padedančios juos tausoti. Šių inovacijų plėtojimui taip pat reikės aukštos kvalifikacijos specialistų.

„Maža to, agrosektorius yra labiausiai skaitmenizuotas, palyginti su kitais sektoriais. Pavyzdžiui, prognozuojama, jog per ateinantį dešimtmetį robotai bus kiekvieno modernaus ūkio arba modernios žemės ūkio įmonės dalimi. Dronų naudojimas agrosektoriuje jau dabar yra plačiai paplitęs. Inžinieriai, agronomai, netgi tokie specialistai kaip laukinės gamtos atkūrėjai (angl. rewilder) yra tie, kurie, turėdami skaitmenizacijos, informatikos, žemės ūkio technologijų žinių, kurs ateities žemės ūkį“, – prognozuoja VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. A. Miceikienė, pastebėdama, kad šiuolaikinio žmogaus studijos neturi apsiriboti viena sritimi arba specializacija.

VDU Žemės ūkio akademijoje studentai ugdomi vadovaujantis plačia veiklos sritimi, apimančia žemės, miškų ir vandens ūkį bei kaimo plėtrą. Visos šios sritys susijusios su bioekonomikos vystymusi. Būtent jam šiuo metu Europoje yra skiriama labai daug dėmesio. „Bioekonomika – viskas, kas yra gaminama iš atsinaujinančių išteklių. Studentai Akademijoje rengiami taip, kad suprastų, kodėl svarbu būti darnoje su gamta, kad padėtų ateities kartoms palikti žalią ir sveiką pasaulį. Kadangi orientuojamės į ateities specialistus, mokslai apima ne tik specialiųjų ir socialinių gebėjimų vystymą, tačiau ir asmenybinį tobulėjimą, padedantį dirbti efektyviau. Studijuojant vystomos asmeninės savybės – komunikabilumas, gebėjimas dirbti komandoje, kritinis mąstymas, pokyčių ir konfliktų valdymas, kūrybiškumas“, – vardija prof. dr. A. Miceikienė, papildydama, jog VDU Žemės ūkio akademijoje taip pat suteikiama galimybė rinktis gretutines studijas, mokytis per 30 užsienio kalbų, dalyvauti tarptautinių mainų programose, lankyti sporto ir meno užsiėmimus ir dar daug kitų studentiškų galimybių.

Agrosektorius – vienas iš sparčiausiai technologinę pažangą kuriančių sektorių šalyje susiduria su dideliu aukštąjį išsilavinimą turinčių darbuotojų poreikiu ir trūkumu. Dėl to VDU Žemės ūkio akademija, verslo ir socialiniai partneriai, taip pat Žemės ūkio, Aplinkos ministerijos itin perspektyvias ir paklausias studijų kryptis pasirinkusius motyvuotus studentus skatina stipendijomis.

VDU Žemės ūkio akademijoje būsimiems studentams siūloma 11 bakalauro studijų programų, su kuriomis kviečiame susipažinti leidinyje.

VDU ŽŪA bakalauro studijų programų leidinys 2025 m.

Aštuoniems VDU Žemės ūkio akademijos projektams – beveik pusės milijono eurų finansavimas

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) sėkmingai pritraukė 8 mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektų finansavimą, skiriamą pagal LR Žemės ūkio ministerijos vykdomą Žemės ir maisto ūkio, kaimo, žuvininkystės ir fitosanitarijos vystymo programą.

Bendra VDU ŽŪA skirta suma siekia 445 000 eurų, skirstoma per trejus metus – nuo 2025 iki 2027 m.

Laimėtų projektai apima itin aktualias žemės ūkio sektoriaus temas: nuo baltyminių kultūrų plėtros ir tvaraus drenažo sprendimų iki išmaniųjų technologijų taikymo bei jaunimo įtraukimo į agrosektorių ir kt. Projektai prisidės prie Lietuvos žemės ūkio konkurencingumo, aplinkos tausojimo ir regioninės plėtros.

VDU ŽŪA finansuojami projektai:

Baltymų ir aliejaus gamybos bazės išplėtimas išbandant sojų ir pluoštinių kanapių naujų veislių auginimo, saugojimo ir pirminio perdirbimo naujoves.
Finansavimas: 80 000 €
Srutų rūgštinimo ir probiotinės technologijos taikymo palyginamoji nauda ūkiui, dirvožemiui ir oro taršos mažinimo tikslui.
Finansavimas: 76 000 €
Genominių tyrimų ir genominės selekcijos poveikio Lietuvos pieno ūkių rentabilumui, tvarumui bei ŠESD emisijų mažinimui tyrimai.
Finansavimas: 28 000 €
Vartotojų įpročių kaita renkantis alternatyvių baltymų maistą.
Finansavimas: 15 000 €
Reguliuojamojo drenažo projektavimo, naudojimo, priežiūros ir veikimo efektyvumas.
Finansavimas: 111 000 €
Išmaniųjų skaitmeninių ir robotizuotų technologijų integracijos Lietuvos ūkiuose ekonominės ir aplinkosauginės naudos vertinimas.
Finansavimas: 85 000 €
Jaunų žmonių užimtumo žemės ūkio sektoriuje galimybių analizė ir rekomendacijų dėl kartų kaitos užtikrinimo ir jaunimo skatinimo pasilikti kaimo vietovėse bei užsiimti žemės ūkio veikla parengimas.
Finansavimas: 25 000 €
Tvarų vandens naudojimą gerinančių, aplinkos taršą mažinančių priemonių ir technologinių inovacijų, tinkamų įdiegti uždarose apytakinėse žuvų auginimo sistemose Lietuvos klimato sąlygomis, tyrimas.
Finansavimas: 25 000 €