Žemės ūkio paroda „Ką pasėsi… 2022“: inovatyvus verslas, paremtas mokslo ir verslo bendradarbiavimu, tikrai sugebės mus aprūpinti maistu

Žemės ūkio paroda „Ką pasėsi… 2022“: inovatyvus verslas, paremtas mokslo ir verslo bendradarbiavimu, tikrai sugebės mus aprūpinti maistu

Kovo 31 – balandžio 2 dienomis VDU Žemės ūkio akademijoje vyksta tradicinė, šiemet 26-oji, žemės ūkio paroda „Ką pasėsi… 2022“. Į dešimties hektarų dydžio atvirame plote bei 5 tūkst. kv. m paviljonuose išdėstytą ekspoziciją traukia būriai lankytojų, pasiilgusių galimybės išvysti naujausias žemės ūkio inovacijas. 300 pardavėjų ir paslaugų teikėjų Lietuvos žemdirbiams siūlo praktiškai viską, ko reikia siekiant ūkininkauti tvariai ir našiai.

Žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi… 2022“ lankydamasis šalies Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad šios parodos eksponatai, atspindintys aukštą Lietuvos agrosektoriaus lygį, akivaizdžiai griauna senuosius stereotipus. Ir tai yra paskata jauniems žmonėms rinktis studijų programas, susijusias su veikla šiame perspektyviame sektoriuje.

Prezidentas pabrėžė ypatingą žemės ūkio svarbą užtikrinant valstybės saugumą bei atsparumą grėsmėms. Tai ypač išryškino Rusijos agresija prieš Ukrainą – karas, kuris ne tik nusineša tūkstančius gyvybių, bet ir neigiamai veikia dalies maisto produktų pasiūlą bei skatina tolesnį kainų augimą. „Kaimynystėje vykstant karui ir ryškėjant naujoms grėsmėms, turime užtikrinti, kad Lietuva ir ateityje galėtų be sunkumų pati apsirūpinti maistu“, – akcentavo Prezidentas. Pasak šalies vadovo, esminį vaidmenį šiuo atveju gali atlikti trumposios maisto grandinės, mažinančios atstumą nuo ūkininkų ir gamintojų iki galutinių vartotojų. Trumpėjančios maisto grandinės taip pat mažina bendrą žemės ūkio poveikį klimato kaitai bei skatina Lietuvos vietos bendruomenių ir atskirų regionų gyvybingumą. Prezidentas pabrėžė, kad, ieškant Lietuvos žemės ūkiui reikalingų sprendimų, taip pat ir siekiant užtikrinti didesnį sektoriaus tvarumą, būtinas aktyvus ūkininkų bendruomenių įsitraukimas. Svarbų vaidmenį turi atlikti žemės ūkio sektoriaus inovacijos, moderniausių ūkininkavimo praktikų taikymas. Pasak šalies vadovo, itin svarbu, kad žemės ūkio sektorius ir toliau sparčiai modernėtų, remdamasis verslo ir mokslo bendradarbiavimu bei rekordine ES parama Lietuvos žemės ūkiui, kuri 2021–2027 m. finansinėje perspektyvoje siekia 5 mlrd. eurų ir apima 400 mln. eurų didesnes tiesiogines išmokas. Neišnaudoto potencialo lieka ir pasitelkiant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo lėšas, kurias galima būtų tikslingiau nukreipti žemės ūkio stiprinimui, ruošiantis įveikti tiek globalius, tiek ir vietinio pobūdžio iššūkius, susijusius su maisto gamyba.

Sveikinimo žodį parodos dalyviams ir lankytojams taręs VDU rektorius prof. Juozas Augutis, pastebėjo, kad tarp mus pasiekiančių šiurpių reportažų apie karo veiksmus broliškoje Ukrainoje matome ir tokiame kontekste ypač jautrius siužetus apie tai, kad nebodami net ir aplink skriejančių kulkų Ukrainos žemdirbiai dirba įprastinius pavasarinės sėjos darbus. „Neabejoju, kad jei Lietuvoje būtų panaši situacija kaip Ukrainoje, mūsų šalies ūkininkai elgtųsi taip pat“, – teigė J. Augutis. „Lietuva buvo, yra ir bus žemės ūkio kraštas. Žemdirbiai visada sugebėjo užtikrinti savos, lietuviškos duonos kąsnį. Inovatyvus verslas, paremtas mokslo ir verslo bendradarbiavimu, tikrai sugebės mus aprūpinti maistu“, – įsitikinusi kalbėjo VDU ŽŪA kanclerė prof. Astrida Miceikienė. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sveikindamas parodos dalyvius ir lankytojus taip pat pabrėžė mokslo reikšmę žemės ūkio raidai. „Labai svarbu, kad paroda vyksta universitete, kur dalijamasi žiniomis. Pastaruoju metu brangsta žaliavos, tad žinios yra ginklas, kuris padeda susidoroti su iššūkiais“, – teigė K. Navickas. Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas prof. Viktoras Pranckietis dėkojo žemdirbiams, pastebėdamas, kad prasidėjus karui požiūris į žemės ūkį ėmė keistis, nes žmonės suprato, kiek daug jų gerovė priklauso nuo žemdirbių triūso. „Vyksta reikšmingas žemės ūkio virsmas – pereinama prie išmanaus ūkininkavimo. Sutapo du strateginiai tikslai – sumažinti aplinkos taršą ir išlaidas. Tai ypač svarbu dabar, kai viskas brangsta“, – atkreipė dėmesį pagrindinio parodos rėmėjo, UAB „Žemtiekimas“ generalinis direktorius Saulius Silickas.

Tradiciškai gausiausia parodoje – žemės ūkio technikos ekspozicija. Ūkininkai aktyviai domisi inovatyvios technikos našumu, jos patikimumu, garantiniu ir pogarantiniu aptarnavimu, kuro sąnaudomis, atsarginių dalių operatyviu tiekimu, būsima technikos likutine verte ir naujomis technologijomis, kurios atitinka pasaulines tvaraus ūkininkavimo tendencijas. Šiemet parodoje dalyvauja beveik 20 proc. naujų dalyvių, kurie pristato mėšlo tvarkymo technologijas, natūralius ir biologiškai aktyvių medžiagų koncentratus, taip pat atsinaujinančios energetikos, IT ir telekomunikacinių sprendimų galimybes. Kaip ir kasmet 10 geriausių parodos eksponatų apdovanoti parodos „Ką pasėsi… 2022“ medaliais.

Renginio metu tradiciškai vyksta seminarai įvairiomis aktualiomis su veiklomis žemės ūkyje ir regionuose susijusiomis temomis. Per tris parodos dienas planuojama apie 40 tokių seminarų. Daugiau kaip pusę jų veda VDU Žemės ūkio akademijos ekspertai. Jų metu pristatomi skaitmeniniai augalininkystės sprendimai, ekologinio ūkininkavimo ir ekologiškų produktų gamybos niuansai bei daug įvairių kitų agroverslams aktualių dalykų. Taip pat pristatomos socialinės inovacijos, vertikaliosios kooperacijos (klasterių) modelių taikymo Lietuvoje galimybės ir vadybos modeliai. Organizuojant parodos „Ką pasėsi… 2022“ šviečiamąją programą aktyviai dalyvauja LR Žemės ūkio ministerija. Šios ministerijos specialistai parodos lankytojams yra parengę 5 seminarus. Jų metu pristatomas naujojo ES 2023 – 2027 metų programavimo laikotarpio Žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginio plano projektas, pereinamojo laikotarpio KPP priemonė „Sumanūs kaimai“, dalijamasi trumpųjų tiekimo grandinių ir vietos rinkų vystymo Lietuvoje gerąja patirtimi, atskleidžiama durpžemių svarba klimato kaitos kontekste, supažindinama su 2022 m. tiesioginių išmokų deklaravimo naujovėmis.

Inovatyvių produktų ekspoziciją ir turiningų renginių ciklą parodos lankytojams yra parengęs VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras (KTPC). Jo atstovai kviečia apsilankyti „Inovacijų labirinte“ ir praktiškai išbandyti VDU mokslininkų sukurtus prototipus, atlikti mokslinius eksperimentus. Lankytojai turi galimybę dalyvauti seminaruose 6 skirtingomis temomis. Seminarų metu pristatomi galimi finansavimo šaltiniai inovatyvioms idėjoms materializuoti, atskleidžiami VDU mokslininkų ir verslo atstovų bendradarbiavimo gerosios praktikos pavyzdžiai kuriant komercializuojamus produktus, pristatomos VDU laboratorijų galimybės.

Parodoje dalyvaujančios įmonės lankytojus taip pat pakvietė į seminarus. Pagrindinis parodos rėmėjas UAB „Žemtiekimas“ pristatė išmaniąją technologiją, skirtą juostiniam žemės dirbimui, dirvos tręšimui ir sėjai vienu metu. Pirmą kartą parodoje dalyvaujanti atsinaujinančios energetikos lydere prisistatanti įmonė „Green Genius“ jos organizuojamame seminare atskleidė, kad biodujas galima gaminti ne tik iš ūkiuose susidarančių bioskaidžių organinių atliekų, bet ir, pavyzdžiui, iš biuruose susikaupiančių kavos tirščių.

Visas parodos „Ką pasėsi… 2022“ dienas vyksta tradicinė sodinukų ir amatų mugė, iš kurios išsinešami ir žmonių rankose po visą renginio erdvę pasklidę jauni augaliukai šiemet tapo taikaus gyvenimo ir solidarumo simboliais.

VDU ŽŪA diplomai įteikti Bioekonomikos plėtros fakulteto absolventams

Sausio 28 d. VDU Žemės ūkio akademijoje būriui Bioekonomikos plėtros fakulteto absolventų iškilmingai įteikti bakalauro ir magistro studijų baigimo diplomai. Ir nors tebesitęsiančios pandemijos valdymo priemonės reikalauja tam tikrų apribojimų – laikytis atstumo tarp žmonių, dėvėti veidą dengiančias kaukes – šie apribojimai neturėjo įtakos nuoširdiems dėstytojų linkėjimams ir šventės kaltininkų akių spindesiui, sėkmingai įveikus reikšmingą gyvenimo etapą bei pasiekus užsibrėžtą tikslą.

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto pirmosios pakopos nuolatinių ir ištęstinių studijų Apskaitos ir finansų studijų programos, pirmosios pakopos nuolatinių studijų Logistikos ir prekybos studijų programos, antrosios pakopos nuolatinių studijų Verslo logistikos studijų programos absolventams VDU rektoriaus prof. Dr. Juozo Augučio sveikinimo žodžius perdavusi renginio vedėja, fakulteto mokslinės ir projektinės veiklos koordinatorė doc. dr. Anastasija Novikova kalbėjo: „Diplomų įteikimo ceremonija – ypatingas reiškinys. Į šią akimirką sutelpa daug dėmenų: visų metų ryžtas ir užsispyrimas, kartais aplankęs netikrumo ar nepasitikėjimo jausmas. Ir galiausiai – pergalė, kurią lydi naujo etapo, naujo žingsnio jaudulys.“

Pasak rektoriaus, laiko atkarpa, praleista universitete, jaunuolius sustiprino, ugdė, išmokė, suteikė spalvų. „Žingsnio į kitą gyvenimo etape išgyvenkite akimirką: stabtelėkite įvertinti nueitą kelią ir pasidžiaugti savo atkaklumu, ryžtu, kantrybe. O tada su nauja jėga ir entuziazmu keliaukite tolyn. Šiandien labiausiai Jums noriu palinkėti, kad būtumėte drąsūs ir atviri, nes tvirtas pagrindas jau yra paklotas. Niekuomet nepamirškite, kad Vytauto Didžiojo universiteto durys Jums visuomet yra ir bus atviros“, – priminė rektorius.

Sveikinimo žodį tarusi VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė teigė neabejojanti, kad universiteto baigimas yra vienas nuostabiausių įvykių žmogaus gyvenime. „Laipsnis ar diplomas nėra vien dokumentas. Tai – pripažinimas, kad sunkus darbas davė rezultatus ir ant mokslo sparnų galite skristi į ateitį. Tai nuostabus akademinis pasiekimas! Diplomas yra jūsų geresnių galimybių gyvenime bilietas, todėl branginkite jį“, – linkėjo kanclerė, ragindama absolventus grįžti į universitetą magistrantūros, doktorantūros studijoms bei tapti aktyviais absolventų klubo „ŽŪA alumni nariais“.

Drąsos prisiimti atsakomybę bei sėkmingos karjeros absolventams linkėjo Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas doc. dr. Bernardas Vaznonis, VDU ŽŪA socialinių partnerių atstovas UAB „Kesko Senukai Lithuania“ transporto sektoriaus vadovas Algirdas Grybauskas.

Absolventų vardu buvusiems dėstytojams, administracijos darbuotojams bei bendramoksliams už paskatą, paramą ir drauge prasmingai praleistą laiką padėkos žodį tarusi pirmosios pakopos nuolatinių studijų Logistikos ir prekybos studijų programos absolventė Simona Domarkaitė pastebėjo, kad buvusių šios aukštosios mokyklos bendruomenės narių nėra, nes jais žmonės tampa visam gyvenimui. Pačiai Simonai už ypač gerus mokymosi rezultatus VDU rektoriaus įsakymu įteiktas studijų baigimo diplomas su pagyrimu.

VDU atidarė didžiausią šalyje universitetinį sporto centrą

Lankytojams – įkvepiantys Prezidento žodžiai

Vytauto Didžiojo universiteto sporto centrui simboliškai buvo parinktas VDU Garbės daktaro Prezidento Valdo Adamkaus vardas. „Prezidentas atpažįstamas kaip sporto žmogus – nuo vaikystės dienų Žaliakalnyje iki šiol V. Adamkaus ryšys su sportu nenutrūko. Žiniasklaidos krikštijamą „sportiškiausiu prezidentu“ V. Adamkų lydi įvairiausios sporto šakos – lengvoji atletika, tenisas, krepšinis, plaukimas baseine. Prezidentas – dažnas sporto renginių lankytojas ir didelis Lietuvos olimpiečių draugas“, – renginyje sakė VDU rektorius prof. Juozas Augutis.

Anot rektoriaus, nors Lietuva visada buvo daug investuojantis į kūno kultūros bei sporto vystymą bei reikalingos infrastruktūros plėtrą sporto kraštas, paskutiniu laikotarpiu retokai girdime apie naujų sporto centrų atidarymą. „Todėl labai džiugu universitete atverti šio naujo sporto komplekso duris ir suteikti bendruomenės nariams tinkamas galimybes sportuoti, studijuoti ir tobulėti“, – teigė VDU rektorius prof. Juozas Augutis.

Kaip teigė sporto centro atidarymo ceremonijoje dalyvavęs Prezidentas Valdas Adamkus, sporto įsitraukimas į švietimo sistemą prisidės prie pilnateisio jaunosios kartos brandinimo ir taps visapusiško išsilavinimo šaltinis. „Esame reikšmingo, istorinio įvykio dalyviai ir liudytojai. Šiame sporto centre teorines žinias bus galima įtvirtinti praktiškai“, – teigė Prezidentas V. Adamkus ir paatviravo, jog iki šiol kiekvieną dieną stengiasi pradėti nuo mankštos. Būsimuosius centro lankytojus įkvėps Prezidento ranka užrašyta mintis, kad sportas šiandien – tai žmonių tarpusavio bei vienybės mokykla ir mūsų kultūros dalis – žmogaus, tautos, valstybės.

Vykdys net keturias sporto studijų programas

Svarbus šio naujojo centro vaidmuo ir studijų procese: tai pagrindžia faktas, kad nuo 2022 m. VDU pradės vykdyti dar dvi naujas studijų programas. „Autentiška ir išskirtinė bakalauro Sporto studijų programa leis ugdyti plačios erudicijos, kompetentingą, savimi pasitikintį, šiuolaikišką sporto trenerį. O nauja į rinkos poreikius orientuota magistrantūros studijų programa Fizinis ugdymas ir sportas padės gerinti formalųjį ir neformalųjį fizinį ugdymą, jo patrauklumą bei prieinamumą rengiant kvalifikuotus specialistus“, – sakė VDU Studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė. Iki šiol Vytauto Didžiojo universitetas vykdė sporto pedagogikos studijas Mokomojo dalyko pedagogikos bakalauro studijų programoje bei kartu su Euroleague Basketball Institute vykdė sporto vadovams skirtą – vienintelę Europoje – Sporto verslo vadybos magistro programą.

Naujos galimybės pasirašius ir atnaujinus sutartis

Tikimasi, kad sukurta infrastruktūra suteiks dar daugiau galimybių universiteto studentams sportininkams, tarp kurių – Lietuvos olimpinės bendruomenės nariai, daugkartiniai pasaulio ir Europos čempionatų dalyviai ir nugalėtojai, universiadų, Europos, Baltijos šalių studentų žaidynių dalyviai ir nugalėtojai. Galimybes sportinėse veiklose praplės ir po iškilmingos Prezidento Valdo Adamkaus sporto centro atidarymo ceremonijos vykęs sutarčių pasirašymas ir atnaujinimas. Nuo šiol Vytauto Didžiojo universitetas dar aktyviau bendradarbiaus su Lietuvos krepšinio ir futbolo federacijomis, 3×3 krepšinio asociacija bei VšĮ „Žalgirio krepšinio centras“.

Atlieps įvairius sportuojančiųjų poreikius

Universiteto bendruomenės reikmėms skirtą sporto kompleksą sudaro tribūnų pastatas, krepšinio, salės futbolo, tinklinio ir kt. sporto šakoms pritaikyta sporto salė, futbolo stadiono aikštė su bėgimo takais ir šuolio į tolį sektoriais, lauko krepšinio aikštelės, grunto teniso aikštelė, dirbtinės žolės dangos teniso aikštelė, smėlio tinklinio aikštelė, universali aikštelė. Lauko tribūnose įrengta 1 000 sėdimų vietų.

Kompleksą statyti tuometinis Lietuvos žemės ūkio universitetas pradėjo dar 2006 metais. „Tikriausiai taip jau lemta, kad sporto infrastruktūra Lietuvoje turi nueiti ilgą kelią. Naują pagreitį šis projektas įgavo Aleksandro Stulginskio, Lietuvos edukologijos ir Vytauto Didžiojo universiteto konsolidacijos fone, Lietuvos Respublikos Vyriausybei skiriant trūkstamas lėšas. 2020 m. birželio 22 d. buvo pasirašyta rangos darbų sutartis, o 2021 m. lapkričio 17 d. sporto kompleksas pradeda savo veiklą“, – teigė VDU administracijos direktorius Jonas Okunis.

VDU Prezidento Valdo Adamkaus sporto centrą projektavo UAB „Simper“ architektų komanda, rangovas – UAB „Avadi“. Komplekso atnaujinimo darbų vertė – 2,9 mln. Eur.

Ar robotai žemės ūkyje pakeis žmones? O gal tik jiems padės? – diskusija tarp mokslo, verslo bei politikos lyderių

Žemės ūkis yra viena perspektyviausių sričių, kur galima diegti išmaniąsias technologijas, tačiau tam reikia naujų kompetencijų specialistų, teigia žemės ūkio ir maisto sektorių lyderiai. Diskusijai apie tai šiandien į Kauną rinkosi forumo „Žemės ūkis 2050: į kokias kompetencijas būtina investuoti šiandien?“ dalyviai – šio sektoriaus verslo bei politikos atstovai.

Renginio ašimi buvo politikų, agroverslo atstovų bei akademinės bendruomenės diskusijos apie tai, kaip Lietuvos žemės ūkį jau artimoje ateityje keis globalūs žmonijos iššūkiai, vis pažangesnės inovacijos, ketvirtoji pramonės revoliucija, kokių rezultatų iš sektoriaus tikisi vartotojai ir kokių žinių bei gebėjimų ateityje reikės agrosektoriaus darbuotojams.

Forumo iniciatoriai – šalies agroverslo lyderiai, VDU ŽŪA absolventų klubo „ASU alumni“ nariai – jau šiandien jaučia universitetinį išsilavinimą įgijusių naujos generacijos darbuotojų trūkumą bei prognozuoja, kad ateityje tokių žmonių reikės tik daugiau, o tradiciškai suvokiamos profesijos savo ruožtu modifikuosis šiuo metu sunkiai prognozuojamomis kryptimis.

„ASU alumni“ klubo prezidentas, įmonių grupės „Dojus“ valdybos pirmininkas Pranas Dailidė pastebėjo, kad šiuo metu beveik 20 proc. iš eksporto gaunamų pajamų Lietuvai uždirba žemės ūkis ir maisto pramonė. Siekiant, kad šie mastai didėtų, atitinkamai didėja inovatyvių sprendimų ir taikomojo mokslo bei gamybos saitų stiprinimo poreikis. Tik tai gali garantuoti konkurencingumą globaliose rinkose, o kartu įpareigoja keisti požiūrį į specialistų rengimą.

„Mums, verslo atstovams, svarbu, kad iš esmės pasikeistų jaunų žmonių požiūris į žemės ūkio sektorių: tai yra ne tik gerai apmokama, pažangi, pritaikanti inovacijas sritis, bet ir įdomi vieta dirbti. Žemės ūkyje kuriama aukšta pridėtinė vertė, naujausios technologijos – robotai, dronai, big data, dirbtinis intelektas – jau šiandien taikomi netgi sparčiau nei kituose sektoriuose“, kalbėjo P. Dailidė, raginęs švietimo ir žemės ūkio politikus rasti kryptį, kuri remtųsi geriausių pasaulio mokyklų patirtimi ir vestų Lietuvos žemės ūkį modernumo bei tvarumo keliu.

„Mūsų misija – ne numatyti, o įgalinti ateitį. Tam pečius turi suremti mokslo, verslo, politikos lyderiai. Ketvirtoji pramonės revoliucija labai sparčiai keičia pasaulį. Jau artimiausioje ateityje bus naudojama savavaldė žemės ūkio technika, taikomos inovatyvios tiksliojo ūkininkavimo technologijos. Žemės ūkis jau dabar yra viena sparčiausiai robotizuojamų sričių, o ateityje poreikis kurti ir valdyti naujas technologijas tik didės. Tai kelia naujus iššūkius ir dovanoja naujas galimybes“, – forumo metu kalbėjo VDU ŽŪA kancleris prof. Antanas Maziliauskas.

Renginyje dalyvavęs LR Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis pastebėjo, kad siekis vystyti modernų žemės ūkį prilygsta siekiui kurti bendrąją žmonijos gerovę ilguoju periodu. Skaičiuojama, kad 2050 m. pasaulyje gyvens 9,5 mlrd. gyventojų, o kokybiško maisto poreikis iki to laiko palyginti su šiandiena bus išaugęs 70 proc.

„Žemės ūkiui tinka tik apie 10 proc. mūsų planetos sausumos teritorijų. Tačiau žmogaus minties galia yra beribė“, – kalbėjo V. Pranckietis, prognozuodamas, kad spartėjant naujų inovacijų diegimui, didėjant žemės ūkio gamybos intensyvumui, o kartu ir tvarumo poreikiui, konkrečių universitetinių studijų programų neliks – kiekvienas asmuo savo kompetencijų krepšelį formuosis pats, mokydamasis iš aukščiausios kvalifikacijos ekspertų.

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys keletą kartų citavo šių metų pradžioje patvirtintą „Lietuvos kaimo ir žemės ūkio plėtros baltąją knygą“, parengtą drauge su socialiniais partneriais. Elektroninėje erdvėje paskelbtoje knygoje nubrėžiama Lietuvos žemės ūkio bei kaimo plėtros ateities vizija po 2020 m.: pagrindiniai žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos iššūkiai, keliami uždaviniai bei siūlomi problemų sprendimo būdai. „Joje numatytas ir pagrindinis tikslas – siekis, jog didžioji dalis kaime gyvenančių ir dirbančių žmonių būtų motyvuoti bei konkurencingi, kad didėtų jų pajamos ir gerėtų gyvenimo kokybė. Trumpai tariant – kad kaime būtų patogu ir gera gyventi. “, – sakė G. Surplys.

Ekologiškų produktų kūrėjų atstovas – AUGA Group valdybos pirmininkas Kęstutis Juščius diskusijoje apie išmaniųjų technologijų situaciją Lietuvos žemės ūkyje, jas įvardijo kaip kol kas neišnaudotą mūsų šalies galimybę tapti lyderiais pasaulio mastu. „Auga nauja karta žmonių, kurie galvoja apie tvarumą, taigi ir maisto gamybos tvarumą – kai nuo lauko iki stalo užtikrinama, kad maistas pagamintas tvariai. Ir šiems jauniems žmonėms pasaulis šiandien neturi ką pasiūlyti. Tai kodėl Lietuva šiuo atveju negalėtų tapti pasaulio lydere?“ – retoriškai klausė K. Juščius.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, dalydamasis įžvalgomis apie ateitį, atkreipė dėmesį į žmogaus ir technologijų santykio dermės svarbą. „Technologijos yra vertingos tiek, kiek jos žmonijai sukuria laimės plačiąja prasme. Todėl šiandien turėtume kalbėti ne tik apie ateities kompetencijų, bet ir ateities žmogaus charakterio formavimo svarbą. Į tai turėtume orientuoti švietimo sistemą, šeimas ir visą visuomenę. Ateitis bus tokia, kokią sukurs tie, kas šiandien lanko vaikų darželį“, – neabejojo A. Monkevičius, pastebėdamas, kad ateityje gamybos našumas bus aukštas, atsiras daug naujų įdomių veiklų. O trumpuoju periodu, siekiant motyvuoti moksleivius rinktis agroverslui aktualias profesijas, tikslinga galvoti apie skatinimą, stipendijas ir trišalių sutarčių tarp studento, universiteto ir darbdavio pasirašymą.

Diskusijoje dalyvavęs UAB ART21 direktorius Augustas Alešiūnas teigė neabejojantis, kad daug su naujų technologijų įsisavinimu susijusių problemų išsispręs savaime, kai į žemės ūkį ateis nauja ūkininkų karta – natūraliai imli IT technologijoms, inovacijoms bei suprantanti, kad 21 a. žmogus privalo mokytis visą gyvenimą.

Paroda „Ką pasėsi… 2019“: pasaulinės agroinovacijų tendencijos didžiausiame Kauno universitete

Balandžio 4 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) prasidėjo 24 – oji tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi… 2019“. Pirmą kartą po didžiausio Kaune universiteto vėliava vykstantis renginys akivaizdžiai patvirtino teiginį, kad tik mokslo ir verslo sinergija gali duoti tokį efektą, kokiu „kibirkščiuoja“ šiųmečiai parodos eksponatai – pasaulinio lygio žemės dirbimo technika, robotai ir kitos moderniausios, agrosektoriui skirtos skaitmeninės technologijos. O parodą užplūdusių Lietuvos ūkininkų dėmesys šiems eksponatams liudija, kad mūsų šalies žemės ūkis šiandien siekia lygiuotis tik į pačius aukščiausius pasaulinius standartus.

Į parodos atidarymą atvykęs Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis prisipažino joje besilankantis pirmą kartą, tačiau tai, ką regi, įspūdingumu pranoksta visus numanomus lūkesčius. Premjeras teigė neabejojantis agrosektoriaus reikšme Lietuvos ekonomikai, nes tai – vienas sėkmingiausiai eksportą vystančių sektorių. O ateityje ši sėkmė priklausys nuo to, kiek sugebėsime būti konkurencingi ir „žingsniu priekyje“ diegdami mokslo naujoves.

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys taip pat neabejojo šalies agrosektoriaus perspektyvomis, kurias lemia glaudūs partnerystės ryšiai tarp ūkininkų, mokslininkų, perdirbėjų, logistikos specialistų bei vartotojų. O paroda „Ką pasėsi… 2019“, pasak ministro, puiki priemonė šiai partnerystei sutvirtinti.

Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Juozas Augutis, parodą įvardijęs visos Lietuvos žemdirbių suvažiavimu, prisipažino, kad regint jos mastus negali neapimti pasididžiavimas regint, kaip stereotipiškai agrariniu, t.y. menkai išsivysčiusiu, laikytas mūsų kraštas tampa pirmaujančia žemės ūkio technologijų šalimi.

„Modernios žemės ūkio mašinos šiandien mažai skiriasi lėktuvų kabinų ar atominių elektrinių valdymo pultų. Vadinasi, joms, taip pat visiems kitiems šiuolaikinio agroverslo veiklos procesams valdyti reikalingi atitinkamą išsilavinimą įgiję žmonės. Ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija prisiima misiją Lietuvai auginti šiuos specialistus“, – kalbėjo J. Augutis.

VDU ŽŪA kancleris prof. Antanas Maziliauskas taip pat neabejojo, kad surėmę pečius du Kauno universitetai (VDU ir ASU) į naują kokybinį lygmenį pakėlė ne tik žemės ūkio krypties studijas, bet ir atvėrė naujas galimybes mokslo ir agroverslo partnerystei kurti bei komercializuoti inovacijas.

Parodoje „Ką pasėsi… 2019“ dalyvauja 300 įmonių, per 30 jų – užsienio kompanijos iš Vokietijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Ukrainos, Rusijos, Suomijos, Danijos. Savo produkciją lankytojams taip pat siūlo apie 200 smulkiųjų gamintojų (tautodailininkų, amatininkų, sodininkų, gėlininkų, maisto produktų gamintojų).

Visas parodos dienas vyksta šviečiamoji programa, konferencijos, seminarai įvairiomis agroverslui aktualiomis temomis. Taip pat vyksta trečiasis tarptautinis drožėjų motoriniais pjūklais čempionatas.

Planuojama, kad per tris parodos dienas joje apsilankys per 100 tūkst. lankytojų.

Kūrybinės dirbtuvės 2019

Kovo 28 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje vyko moksleiviams skirtas tradicinis kasmetis renginys „Kūrybinės dirbtuvės“, dar kartą patvirtinęs tiesą, kad yra nepalyginamai pravarčiau vieną kartą pamatyti, nei daug kartų išgirsti.

Abiturientams, taip pat žemesniųjų klasių moksleiviams šalies didmiesčiuose kasmet surengiamos bent kelios studijų mugės, kurių metu mokymo įstaigų atstovai pristato savo mokymosi įstaigas, tačiau visai kas kita yra vaikams iš arti „pačiupinėti“ modernias laboratorijas, pamėginti atlikti išmanias užduotis bei pajusti bendrą universitetinę atmosferą.

Gausų būrį moksleivių iš įvairių šalies regionų atlydėję pedagogai teigė, kad dabartinė karta yra smalsi, reikli, motyvuota, aktyviai besidominti įvairių studijų krypčių bei profesijų perspektyvomis. Tad renginio organizatoriams išties nemažas iššūkis buvo jaunuosius svečius sudominti bei parodyti tai, kas VDU ŽŪA gali būti pagaviausia jų amžiaus tarpsnyje, kartu pristatant ir konkrečias studijų programas. Tai, kad šią užduotį organizatoriams pavyko įveikti sėkmingai, liudijo patys moksleiviai, po renginio tvirtinę, jog jis turėjęs vienintelį „trūkumą“ – laiko limitą.

„Kūrybinėse dirbtuvėse“ šįkart vyko ekspedicija su šalyje žinomu gamtininku Selemonu Paltanavičiumi, padedami VDU ŽŪA dėstytojų moksleiviai galėjo sukurti savo svajonių gėlyną bei bioverslo idėją. Taip pat jie sužinojo apie logistikos verslą, apsilankė medžioklėtyros, agrobiotechnologijų laboratorijose, akvakultūros centre, išgirdo apie atsinaujinančius išteklius ir žaliąją energetiką, augalinės ląstelės „nuotykius” mėgintuvėlyje bei bandė atsakyti į klausimus, ar suderinama sveika mityba ir dieviško skonio keksiukai, kaip suvaldyti vandenį, kaip gimsta kriptovaliutos ir oliziukai, ar kuo tepti „ratus“, kad jie kuo geriau važiuotų. Kitaip tariant, visos VDU ŽŪA studijų programos buvo įvilktos į netikėtą „mokslo“ rūbą.

Atskira programa pasiūlyta ir moksleivius atlydėjusiems pedagogams. doc. dr. Algirdas Amšiejus mokytojus kerėjo savo žiniomis apie bitininkystę bei sodininkystę, pabaigai apsaldindamas jas įvairiausių rūšių medumi. Apie tėvų pareigas ugdant vaikus su mokytojais kalbėjosi lektorius Albinas Pugevičius.

Universi’Teatro „Jovaras” premjera „Sriubinė“

Kasmetinė Universit’Teatro „Jovaras“ premjera – džiaugsmingas įvykis Akademijoje. Šiais metais kolektyvas pakvietė žiūrovus į prancūzų komedijos vakarą. Rampos šviesą išvydo R. Lamoureux kriminalinė komedija „Sriubinė“. Žiūrovų palaikymo kolektyvui niekada netrūkdavo, ne išimtis ir šį pavasarį. Pilnutėlėje Žemės ūkio akademijos iškilmių salėje susidomėję spektaklį žiūrėjo visų kartų atstovai. Puikią nuotaiką padėjo kurti ir nuostabiai išradingas duetas „Vilniaus kojūkininkai“, žiūrovus, grodamas saksofonu, pasitiko liaudiškos muzikos kapelos „Ūkininkas“ muzikantas Mindaugas Rumšas. O po spektaklio – daug šiltų atsiliepimų, padėkų už pakilia nuotaika praleistą vakarą, gausybės gėlių ir nuoširdžių klausimų „o kas toliau?“

VDU dienos akimirkos Kėdainių Šviesiojoje gimnazijoje

VDU Žemės ūkio akademijos komanda kartu su VDU dėstytojais bei studentais svečiavosi Kėdainių Šviesiojoje gimnazijoje , kurioje šiandien buvo VDU Diena! Nuo pat ryto moksleiviai turėjo galimybę tiesiai iš VDU studentų bei dėstytojų lūpų išgirsti apie karjeros valdymą, inžinerines studijas, medijas, meną, išbandyti bioverslo idėjų generavimą praktiniame užsiėmime ir kt.

Pirmiesiems VDU Žemės ūkio akademijos absolventams įteikti studijų baigimo diplomai

Sausio 25 – oji į VDU Žemės ūkio akademijos metraštį bus įrašyta kaip ypatinga diena, nes šią dieną būriui akademijos absolventų pirmą kartą įteikti studijų baigimo diplomai, paženklinti didžiausio Kaune, Vytauto Didžiojo universiteto regalijomis.

Absolventus sveikinę VDU rektorius prof. Juozas Augutis ir VDU Žemės ūkio akademijos kancleris prof. Antanas Maziliauskas teigė neabejojantys, kad perspektyvias specialybes įgiję absolventai ne tik ras savo vietą gyvenime, bet nepamirš kelio ir į gimtąją Alma Mater, kurioje įgijo svarbiausią įgūdį – poreikį mokytis visą gyvenimą bei keisti pasaulį į gerą.

Studijų baigimo diplomai įteikti Bioekonomikos plėtros, Vandens ūkio ir žemėtvarkos bei Žemės ūkio inžinerijos fakultetuose bakalauro studijų programas baigusiems absolventams. Jų vardu kalbėjusios atstovės – Bioekonomikos plėtros fakulteto absolventė Agnė Dubinskaitė ir Žemės ūkio inžinerijos fakulteto absolventė Lina Naulickaitė – dėkojo už įgytas specialybei reikalingas žinias, išugdytą savarankiškumą, gebėjimą įveikti gyvenimo keliamus iššūkius. „Mums prieš akis platus pasaulis su daugybe skirtingų kelių ir pasirinkimų. Pasirinkti neteisingai – baisu, bet klysti – žmogiška. Todėl linkime visiems drąsos gyvenimo pasirinkimuose. Klausykime širdies, nebijokime iššūkių, būkime kūrybingi, išradingi, nuolat tobulėkime. Paneikime stereotipus apie jaunąją kartą, galvokime ne tik apie save, bet ir stenkimės, kad esantiesiems šalia būtumėme naudingi. Keiskime pasaulį į gerą‘, – drąsiai žiūrėti į ateitį bendramokslius kvietė absolventų atstovės.