Sumanūs kaimai – tikrovė ar iliuzija?

„Sumanus kaimas – tam tikros teritorijos bendruomenė kartu su socialiniais partneriais laiku, efektyviai ir išmintingai pritaikiusi holistinį požiūrį ir naujas technologijas tikslingai bei integruojančiai veikia ir sukuria darnius sisteminius pokyčius savo teritorijoje“, – kalbėjo prof. dr. Vilma Atkočiūnienė, sumanaus kaimo vystymo planus ir projektus prilygindama dvinyčiam drobinio pynimo audiniui. Tokia „drobė“ yra sąveikų tarp vietovių, sektorių, veiklų ir suinteresuotųjų kūrimas atliepiant vietos gyventojų ir vietovių poreikius bei kuriant pozityvų poveikį kaimo, savivaldybių ir regionų vystymuisi.

Prof. dr. V. Atkočiūnienė išskyrė pagrindines prielaidais, kurios suponuoja sąlygas sumanaus kaimo integruotam vystymuisi: orientavimasis į vietinius iššūkius ir galimybes bei geresnį kaimo išteklių panaudojimą; aktyvus vietos bendruomenės dalyvavimas ir bendradarbiavimas su įvairiais suinteresuotaisiais, nepaliekant nieko nuošalyje, stiprinant tarpteritorinius, miesto kaimo integracinius ryšius; LEADER metodas stiprinant dalyvaujamojo principo įgyvendinimą vietinės valdžios sprendimų priėmimo procese; nuolatinis kaimo gyventojų ir kitų suinteresuotųjų žinių ir gebėjimų ugdymas skaitmeninių technologijų ir kitose srityse; sisteminis požiūris, kuriant bendradarbiavimo tinklus tarp įvairių suinteresuotųjų, ir veiksmų planas sumaniai veikti; sinergija tarp žmogiškųjų gebėjimų, socialinių inovacijų, technologijų, galimybių ir strateginio planavimo.

Sumanių kaimų vystymasis yra viena iš prioritetinių krypčių Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) magistrantūros studijų programoje „Kaimo plėtros administravimas“. Kaimo plėtros administravimo specialistų poreikį sąlygoja sparčiai besiplėtojanti kaimo plėtros ir regioninė politika ES ir Lietuvoje, globaliai vykstančios socialinės, ekonominės, technologinės, kultūrinės transformacijos ir klimato kaita, sumanių kaimų judėjimai, poreikis vystyti regionų ekonomiką ir vietos maisto sistemas. Pokyčiams valdyti reikalingi pagal šiuolaikinius kaimo plėtros principus ir metodus dirbantys aukštos kvalifikacijos viešojo administravimo magistrai.

Absolventai, baigę studijų programą gebės įgyvendinti vietovės plėtros projektus, kuriais formuojama šiuolaikiška infrastruktūra, organizuojamos gyvybingos veiklos, socialiniai, alternatyvūs, bioekonomikos verslai ir diegiamos inovacijos, kurios didina kaimo vietovių konkurencingumą.

Daugiau apie magistrantūros studijų programą „Kaimo plėtros administravimas“.

Vaizdo įrašai sukurti ir pagaminti pagal Kaimo tinklo projektą Nr. PLKT-KK-22-2-03627-PR001. Priemonė finansuojama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“. Projektas remiamas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.

www.zum.lt, www.vdu.lt

Žolynų svarba šiuolaikiniame gyvenime

Natūralių pievų išsaugojimas yra ypatingai svarbus, norint išsaugoti biologinę įvairovę. Tai ne tik ypatingas kraštovaizdžio elementas, kuris parodo kultūrinę ir istorinę vertę, tačiau ir atskleidžia žmogaus ir aplinkos tarpusavio sąveiką. VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto doc. dr. Evaldas Klimas teigia, kad išskirtinis Lietuvos potencialas, tai Lietuvos klimato sąlygomis puikiai vešantys žolynai, kurie yra ir puikūs pašarai, trąšos ir energijos ištekliai. Universaliausias instrumentas šį potencialą sumaniai išnaudoti sumaniame Lietuvos kaime – mišrūs, augalininkystę ir gyvulininkystę vystantys šeimos ūkiai.

www.zum.lt, www.vdu.lt

Išskirtinis renginys VDU ŽŪA bendruomenės nariams: Mokomojo ūkio laukuose pademonstruotas pirmasis Baltijos šalyse naujo tipo autonominis traktorius robotas

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) ir vienos lyderiaujančių šalies agroverslo įmonių – UAB „Agrokoncernas“ – aktyvaus bendradarbiavimo rezultatą gegužės 9 d. patvirtino išskirtinis renginys ir reginys. Akademijos dėstytojams, doktorantams ir studentams buvo sudaryta galimybė pamatyti VDU ŽŪA mokomojo ūkio lauke žmogaus nustatytą užduotį vykdantį autonominį traktorių robotą. Ši mašina yra pirmoji tokio tipo Baltijos šalyse. Ją į Lietuvą atvežė UAB „Agrokoncernas“, kuri yra pasirašiusis atstovavimo sutartį su žemės ūkio robotų gamintoja Olandijos įmone „AgXeed“.

Robotas, valdomas dirbtinio intelekto, be sustojimo gali dirbti visą parą

VDU ŽŪA mokomojo ūkio direktoriaus Viliaus Venskutonio teigimu, ūkio, VDU ŽŪA klasterio „Žaliasis intelektas“ nario, misija – inovacijų diegimas bei demonstracija. Tačiau šią veiklą galima vykdyti tik aktyviai bendradarbiaujant mokslui ir agroverslui. Todėl VDU ŽŪA mokomojo ūkio vadovas, atidarydamas renginį, negailėjo padėkos žodžių UAB „Agrokoncernas“ atstovams, radusiems laiko ir galimybių didelių gabaritų žemės ūkio mašiną atgabenti keliasdešimt kilometrų ir ją dirbančią pademonstruoti VDU ŽŪA bendruomenei.

Olandijos įmonėje „AgXeed“ sukurtą traktorių robotą, prie kurio gali būti tvirtinami įprastiniai įvairūs žemės ūkio padargai, UAB „Agrokoncernas“ parsivežė šių metų pradžioje. Pavasarį buvo pradėti testavimai, mašiną išbandant praktinėje žemės ūkio veikloje Lietuvos sąlygomis. Jau netrukus šis autonominis robotas pradės dirbti rutininius darbus bendrovės kuriamame „Ateities ūkyje“ Radviliškio rajone. Tarpine inovatyvios mašinos stotele tapo demonstracijos dieną gausaus žiūrovų būrio sulaukęs VDU ŽŪA mokomasis ūkis.

Robotą testuojantis UAB „Agrokoncernas“ projektų vadybininkas Žydrūnas Motiekaitis pasakoja, kad šį kartą ant roboto buvo užkabintas diskinis skutiklis. Tačiau gali būti pakabinami arba prikabinami įvairūs agregatai. Ir tai yra mašinos išskirtinumas.

Šiuo matu olandų firma „AgXeed“ gamina trijų tipų robotus. Du jų yra mažesnių darbinių parametrų ir labiau orientuoti į daržininkystę. Demonstruotasis VDU ŽŪA mokomajame ūkyje yra galingiausias „AgXeed“ AgBot 5.115T2. Juo galima atlikti mulčiavimo, kultivavimo, dirvos purenimo ir akėjimo, sėjos, žolės dorojimo ir kitus panašius darbus.

Šis robotas, valdomas dirbtinio intelekto, be sustojimo gali dirbti visą parą. Todėl išvengiama tokių žmogiškųjų veiksnių, kaip operatoriaus nuovargis, neprofesionalus ar neatsakingas technikos naudojimas. 7,8 t sveriantis vikšrinis robotas, turintis 156 AG, saugo dirvą nuo didelio suspaudimo. Šiuo atveju spaudimas siekia vos 0,25 kg/cm².

Ž. Motiekaičio aiškinimu, roboto variklis yra dyzelinis. Mašina sunaudoja vidutiniškai apie 8 l/ha degalų. Pagaminta elektros energija perduodama į elektrinius variklius, skyrium įmontuotus kiekvienam vikšrui. Darbinis velenas taip pat turi atskirą elektrinį variklį.

“Roboto apsauginis bamperis yra saugos elementas, kuris turi pritvirtintus radaro, ultragarsinius bei fizinius jutiklius. Aptikę kliūtį jie gali sustabdyti traktoriaus variklį. Ant stogo esantis Lidar lazerinis jutiklis esant poreikiui prilėtina arba visiškai neužgesinant variklio sustabdo robotą. Įvertinęs aplinkybes operatorius gali per nuotolį vėl įjungti autonominį režimą”, – į inovatyvius saugumo elementus renginio dalyvių dėmesį atkreipė įmonės UAB „Agrokoncernas“ atstovas. Taip pat yra dvi GPS antenos, kurios su RTK ryšio pataisomis 2,5 cm tikslumu nustato roboto padėtį.

Prognozėse – artimoje ateityje traktoriai robotai pasieks ir Lietuvos žemdirbių laukus

Renginio dalyviams Ž. Motiekaitis aiškino, kad prieš pradedant darbą speciali įranga išmatuoja lauko perimetrą bei jame esančias kliūtis. AgXeed Portal svetainėje įkeliami matavimo duomenys ir sukuriamas norimas maršrutas. Taip pat nustatomi padargų matmenys. Nesant poreikio ką nors keisti, sukurtas šablonas gali būti naudojamas daug kartų.

Operatorius per kompiuterį ar telefono programėlę gali nusiųsti sudarytą žemėlapį robotui.

„Dar vienas reikšmingas dalykas tai, kad mašina kaupia labai daug įvairių duomenų. Pavyzdžiui, kaip darbo metu apkrauti vieni ar kiti jos elementai. Ateityje šie duomenys padės identifikuoti gedimų priežastis bei leis traktoriui pačiam priimti sprendimus, kaip elgtis“, – į robotą įdiegtas inovacijas komentavo Ž. Motiekaitis.

Drauge su renginio dalyviais roboto darbą lauke stebėjusio UAB „Agrokoncernas“ komercijos direktoriaus Arno Radzevičiaus teigimu, inovatyvios mašinos nauda abejonių nekelia: ji mažina sąnaudas, didina darbo našumą, leidžia efektyviai naudoti žmogiškuosius išteklius, gerina operacijų kokybę, prisideda prie bioįvairovės išsaugojimo bei tvarumo užtikrinimo.

„Kol kas tokių mašinų nėra sukurta daug. Dirbtinis intelektas visų jų duomenis apdoroja ir tai leidžia šias mašinas dar tobulinti, jų atliekamas operacijas spartinti. Tikiu, kad artimoje ateityje traktoriai robotai pasieks ir Lietuvos žemdirbių laukus“, – prognozavo UAB „Agrokoncernas“ komercijos direktorius, pastebėdamas, kad kelias tokias mašinas ateityje gebės aptarnauti vienas atitinkamų žinių ir kompetencijų įgijęs specialistas.

Akivaizdūs pokyčiai žemės ūkyje skatina ateities agrosektoriui rengti kompetentingus specialistus

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjo prof. dr. Egidijaus Šarauskio nuomone, išskirtinė lauko diena VDU ŽŪA mokomajame ūkyje ypač svarbi jaunimui – studentams, kurie ateityje vystys modernų šalies žemės ūkį bei doktorantams, jau šiuo metu atliekantiems tyrimus, kaip vienas ar kitas technologines operacijas atlieka skirtingų konstrukcijų robotai.

„Pasaulyje robotų, skirtų žemės ūkiui, gamyba sparčiai intensyvėja. Rinkoje jų rasis vis daugiau, todėl mokslininkams ir dėstytojams taip pat labai aktualu turėti galimybę praktiškai pamatyti ir įvertinti moderniausias technologines operacijas. Akivaizdūs pokyčiai žemės ūkyje skatina mus ateities agrosektoriui rengti specialistus, gebančius analizuoti duomenis, turinčius žinių ir kompetencijų skaitmenizavimo, robotizavimo, taip pat gamtos mokslų, aplinkosaugos srityse. Šiam tikslui įgyvendinti sukūrėme naują, į šiuolaikinio verslo poreikius orientuotą bakalauro studijų programą „Tvarioji inžinerija“, – mokslo ir verslo partnerystės bei inovacijų demonstravimo aktualumą komentuoja VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjas.

Sparčiai modernėjantis žemės ūkio sektorius – perspektyvi kryptis jauniems specialistams

Netrukus mokyklose prasidės brandos egzaminų maratonas, o po jo – stojimo į aukštąsias mokyklas etapas. Abiturientai sprendžia, kokia kryptimi sukti. 2023 metų paskelbtame profesijų sąraše tarp 175 labiausiai reikalingų profesijų išryškėja svarbiausi sektoriai – statyba, gamyba, pramonė ir žemės ūkis. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kanclerės prof. dr. Astridos Miceikienės, šiandienos žemės ūkio sektorius yra viena iš perspektyviausių krypčių, kuri gali užtikrinti karjeros galimybes, įdomų ir gerai apmokamą darbą.

Ateities agronomai valdys robotus

VDU ŽŪA yra pagrindinė aukštoji mokykla, ruošianti specialistus žemės ūkiui ir su juo susijusioms įmonėms. Kanclerė pastebi, kad dėl naujų tendencijų ir technologijų – skaitmenizacijos, dirbtinio intelekto, robotizacijos keičiasi ir studentų, absolventų kompetencijos, nes už kiekvienos naujos technologijos yra mąstantis žmogus.

„Jeigu anksčiau kalbėjome apie atskirą inžinieriaus, agronomo, ekonomisto ar vadybininko profesiją, dabar kalbame apie tai, kad kiekvienas turėtų integruotų kompetencijų. Pavyzdžiui, inžinerijos studentai turi žinoti apie ES žaliojo kurso reikalavimus, todėl atsiranda naujos programos, tokios kaip Tvarioji inžinerija. Baigę studijas dabartiniai pirmakursiai jau valdys robotus, dirbs su dirbtiniu intelektu, reikės labai daug informatikos žinių, užsienio kalbų, atsižvelgdami į tai keičiame studijų programas, kuriamas naujas“, – apie ateities specialistų kompetencijas ir jų ugdymą kalba prof. dr. A. Miceikienė.

Tarpdiscipliniškumo svarbą pabrėžia ir daug metų su mokslo įstaigomis bendradarbiausiančios įmonės „Agrokoncernas“ direktorius Edgaras Šakys. Pasak jo, kaip šiandienos inžinieriui nebeužtenka tik žinoti iš ko susideda mašina, taip ir pat ir agronomas nebegali apsiriboti tik agronomijos žiniomis.

„Kartu su tiksliąja žemdirbyste ateina dirvožemio tyrimai, darbas laboratorijose, mėginių paėmimas laukuose – tai atskiras mokslas. Tada sėja, sprendimai, ką toliau daryti su lauku iki to, kada nuimamas ir transportuojamas derlius. Visiems šiems darbams reikia aukštos kvalifikacijos specialistų, gebančių greitai įsisavinti informaciją“, – sako direktorius.

Šakys atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos agroverslas aktyviai veikia ir tarptautinėje aplinkoje, todėl labai svarbu jau mokykloje didelį dėmesį skirti užsienio kalboms, taip pat asmeninių savybių ugdymui. Aktyvumas, domėjimasis naujovėmis, gelbėjimas užduoti klausimus ir rasti į juos atsakymus – jo nuomone tai vienos svarbiausių savybių, kurios padeda siekti sėkmingos karjeros.

Agrosektorius yra atsparus krizėms

Beveik dešimtmetį su mokslo įstaigomis mezganti ryšius ir juos aktyviai palaikanti įmonės „Agrokoncerno grupė“ administracijos ir personalo direktorė Rasa Šakauskienė atkreipia dėmesį, žemės ūkio sektorius jaunam specialistui gali pasiūlyti labai daug karjeros galimybių, taip pat, įgavus reikiamos patirties ir kompetencijų –gerai apmokamas darbo vietas.

„Gaminame, auginime, esame maisto grandinės dalis. Kad ir kas nutiktų, žemės sektorius išliks, nes valgėme valgome ir valgysime. Žemės ūkio sektorius išliks perspektyvus bet kokios krizės akivaizdoje. Ateina robotizacija, įmonės plečia veiklas, reikės dar daugiau aukštos kvalifikacijos specialistų, gebančių dirbti su šiuolaikinėmis technologijomis“, – apie nuolat augantį kvalifikuotų agronomų, inžinierių, veterinarijos gydytojų ir gyvūnų mokslų specialistų trūkumą kalba R. Šakauskienė.

Papildydamas kolegę E. Šakys akcentuoja, kad Lietuvoje yra ypač palankios sąlygos augalininkystei. Šalyje turime žalius laukus, pakankamai vandens, metų laikus – viską, ko reikia užauginti kokybišką derlių. Šiandien Lietuva yra žemės ūkio industrinė valstybė, apie du trečdaliai užauginto derliaus eksportuojama, o tai yra vienas iš žemės ūkio sektoriaus perspektyvumo rodiklių.

Dėl šios priežasties R. Šakauskienė yra įsitikinusi, kad sudominti agrosektoriumi ir paruošti reikalingą skaičių specialistų turėtų būti suinteresuotos ne tik mokslo institucijos, bet ir agroverslo atstovai.

„Pradėti dirbti reikia jau su moksleiviais. Viena iš mūsų ilgalaikių strategijų yra sudominti juos žemės ūkio sektoriumi pasakojant savo ir kolegų sėkmės istorijas, skatinant studentus stipendijomis, kuriant augti įgalinančias praktikos vietas. Taip pat ne mažiau svarbu investuoti į kokybišką mokslo ir studijų aplinką, o baigusiems studijas pasiūlyti plačias karjeros galimybes ir kvalifikaciją atitinkantį konkurencingą atlyginimą“, – sako R. Šakauskienė.

Verslo įsitraukimas padeda planuojant karjerą

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. pasakoja, kad siekiant sudominti jaunimą žemės ūkio sektoriumi organizuojami įvairūs renginiai ir susitikimai.

„Bendradarbiaudami su verslo įmonėmis moksleivius kviečiame į „Sumanaus moksleivio“ akademiją pasimatuoti žemės ūkio profesijų, pagilinti žinias dar prieš ateinant studijuoti. Tai ne tik akademijoje, bet ir verslo įmonėse ar nuotoliu vykstantys, didelio susidomėjimo sulaukiantys renginiai“, – džiaugdamasi aktyviu verslo atstovų įsitraukimu ir bendradarbiavimu į būsimų specialistų sudominimą žemės ūkio sektoriumi kalba kanclerė.

Miceikienė tiki, kad žemės ūkio laukia šviesi ateitis, nes ruošiami ateities žemės ūkio specialistai geba dirbti kaip žemės ūkio atskirų procesų ir atskirų verslų valdytojai, jie jau dabar tvarių verslų kūrimui pasitelkia dirbtinį intelektą, skaitmenizacijos procesus ir savo kūrybiškumą.

Su jaunimu daug bendraujanti ir dirbanti „Agrokoncerno grupės“ administracijos ir personalo direktorė R. Šakauskienė neabejoja, kad siekiant sėkmingos karjeros labai svarbu ne tik įgytos žinios ir kompetencijos, bet ir požiūris į savo veiklą.

„Norėdami būti išskirtiniais specialistais mes turime gyventi ir viską daryti išskirtinai, įkvėpti savo pavyzdžiu ir kitus. Mano palinkėjimas yra to nepamiršti. Pilkos masės yra daug, būkime išskirtiniais“, – reziumuoja personalo atrankose dalyvaujanti R. Šakauskienė.

Jeigu norite išgirsti daugiau ekspertų įžvalgų apie žemės ūkio sektoriaus iššūkius ieškant ir pritraukiant į darbo rinką jaunus specialistus – visą diskusiją galite pamatyti čia: https://youtu.be/9wsNuHKkMMc

Parama šiuolaikinės žemės ūkio technikos įsigijimui – konkurencinio sverto įgijimo galimybė jauniesiems ūkininkams

Inovacijos ir šiuolaikinės technologijos ūkininkams leidžia dirbti daug efektyviau, padeda kelti produkcijos kokybę ir kiekį, užtikrinti konkurencinį pranašumą, mažinti neigiamą poveikį aplinkai, užtikrinti ūkininkavimo tęstinumą ir maisto tiekimo grandinės stabilumą, kas dabar itin aktualu. Jaunieji ūkininkai – vienas iš svarbiausių, bet ir jautriausių žemės ūkio sektoriaus segmentų, jie pasitelkia naujausias mokslo žinias, nori naudoti naujausią techniką, bet dažnai turi ribotas finansines galimybes ir su paramos gavimu susijusių klausimų.

Interviu sukurti ir pagaminti pagal Kaimo tinklo projektą Nr. PLKT-KK-22-2-03627-PR001. Priemonė finansuojama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“. Projektas remiamas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.

www.zum.lt, www.vdu.lt

VDU ŽŪA Karjeros diena’23 „Būk tvarios ateities kūrėju“. Renginio įrašas

2023 m. vasario 28 d. vyko VDU ŽŪA Karjeros diena’23 „Būk tvarios ateities kūrėju“ – virtuali diskusija su agrosektoriaus lyderiais, vainikavusi Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) renginių ciklą „Vasaris – asmeninio tobulėjimo mėnuo“, kurio programoje šiemet buvo trys seminarai, praturtinę dešimčių juose dalyvavusių interesantų žinias apie perspektyvios karjeros paslaptis, sėkmingus įsidarbinimo veiksnius, gebėjimą paprastais būdais valdyti stresą. Asmeniniam tobulėjimui skirtų renginių ciklą užbaigusios VDU ŽŪA Karjeros dienos‘23 tiesioginę transliaciją stebėjo daugiau kaip 450 interesantų – grupėmis/klasėmis ir individualiai jungėsi studentai, moksleiviai, mokytojai, Dalyvavusieji neslėpė nuostabos girdėdami, koks platus, pažangus ir perspektyvus yra agrosektorius, vedantis mus į tvarią ateitį.

Kuomet kalbame apie ateitį, turime galvoti kaip ją su(si)kurti ne tik perspektyvią, bet ir tvarią, dėl to šių metų karjeros dienos renginyje vyravo tvarumo potekstė. Jungtinių Tautų Pasaulinės aplinkos ir plėtros komisija tvarumą apibrėžia kaip darnų vystymąsi, kuris tenkina dabarties poreikius, nepažeidžiant ateities kartų galimybės tenkinti savuosius. Tvarumas reiškia, kad riboti ištekliai turėtų būti naudojami konservatyviai ir išmintingai, atsižvelgiant į ilgalaikius prioritetus. Verslo pasaulyje vienas pagrindinių su tvarumu susijusių siekių – užkirsti kelią išteklių išeikvojimui, užtikrinant tvarią ateitį būsimoms kartoms. Pažangių, tvarių sprendimų kūrimui ir procesų valdymui reikalingi aukštos kompetencijos specialistai, savo srities profesionalai. Apie pažangą ir inovacijas, iššūkius ir galimybes, profesionalui reikalingas kompetencijas ir tvarios ateities perspektyvas renginyje kalbėjo ir asmenine patirtimi dalinosi agrosektoriaus lyderiai – net dvidešimties įmonių ir įstaigų atstovai, kurie specialiai šiam renginiui paruošė išskirtinį turinį.

Agroverslo, inžinerijos, agronomijos, miškininkystės, finansų, išmaniųjų technologijų ir kokybiško maisto kūrimo sričių profesionalai pateikė vertingų patarimų ir įžvalgų tiek studentams, siekiantiems realizuoti save profesinėje srityje, tiek moksleiviams, jau dėliojantiems žingsnius profesijos pasirinkimui ir perspektyviai ateičiai, tiek kitiems interesantams, norintiems pažinti pažangą kuriantį agrosektorių ir neribotas perspektyvas jame.

Negalėjusiems dalyvauti arba norintiems savo potencialaus darbdavio prisistatymą išgirsti dar kartą – renginio įrašas.

____________________________________________________________________________________

VIRTUALI KARJEROS MUGĖ

Renginyje dalyvaujančios agrosektoriaus įmonės ir įstaigos skelbia šiuo metu aktyvius darbo ir praktikos pasiūlymus. Kviečiame susipažinti su pasiūlymais ir tiesiogiai pretenduoti į aktualias pozicijas virtualioje karjeros mugėje.

Apsilankykite virtualioje karjeros mugėje:

UAB „Agrokoncernas”

UAB „DOJUS agro“

UAB „Ivabaltė”

UAB „BDO auditas ir apskaita“

UAB „SV Technika“

AB „East West Agro”

UAB Skogran

Nacionalinė žemės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

Lietuvos miškininkų sąjunga

UAB DeLaval

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras

Valstybinių miškų urėdija

VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba

Valstybinė miškų tarnyba

AB „AUGA group“

Mokslo ir verslo sintezė – biometano dujos agrosektoriaus konkurencingumui ir energetinei nepriklausomybei

Energetinės krizės kontekste ypatingą reikšmę įgyja su tvarios energijos išgavimu susiję mokslo tyrimai. Partnerystėje su verslu, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkai, vykdydami Europos inovacijų partnerystės (EIP) projektą „Inovatyvių biodujų gamybos technologijų ir biometano naudojimas žemės ūkyje“, siekia mokslinių tyrimų ir eksperimentų pagrindu biodujų jėgainėse įdiegti ir visuomenei demonstruoti inovatyvią, draugišką aplinkai, ekonomiškai efektyvią biometano technologiją, kuri įgalina žaliavų, privalomų sutvarkyti atliekų ir mėšlo perdirbimą į tvarią energiją. Siekiama, kad pristatoma technologija prisidėtų prie žemės ūkio veiklos konkurencingumo augimo ir mažesnės priklausomybės nuo išorinių energijos šaltinių.

www.zum.lt, www.vdu.lt

Hidroponinė technologija galvijų ūkiuose – mažesnės sąnaudos ir aukštesnė kokybė

Europos politikai sutaria, kad esant dabartinei situacijai būtina siekti, jog Europos maisto sistema taptų kuo tvaresnė ir atsparesnė būsimoms krizėms, o tai galima pasiekti bendradarbiaujant verslui ir mokslininkams. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) sėkmingai dirba šia kryptimi – VDU ŽŪA mokslininkų vadovaujama ir dešimt partnerių sutelkusi Europos inovacijų partnerystės (EIP) grupė vykdė projektą, kuriuo siekė padėti žemės ūkio produktų gamintojams mažinti ūkių kaštus ir kelti produktyvumą, taip padidinant atsparumą krizėms ir konkurencingumą. Sėkmingai projektą įvykdę VDU ŽŪA mokslininkai bei partneriai atvirai dalijasi gerąja patirtimi ir džiaugiasi, kad įdiegtos technologijos naudojamos pasibaigus projektui, o tai – geriausias įrodymas, jog EIP projektai reikšmingai prisideda prie teigiamų pokyčių.

Interviu sukurtas ir pagamintas pagal Kaimo tinklo projektą Nr. PLKT-KK-22-2-03627-PR001. Priemonė finansuojama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“. Projektas remiamas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.

www.zum.lt, www.vdu.lt

Lietuvos universiteto šimtmečiui skirtas muzikinis kūrinys su vaizdo klipu „VDU100s“

VDU100s – tai Lietuvos universiteto šimtmečiui skirtas muzikinis kūrinys su vaizdo klipu, kuriame pagrindiniai atlikėjai esame mes – VDU bendruomenė. Esame laisvi ir bendruomeniški, skirtingi, bet vieningi ir tuo unikalūs, nes šios įvairovės dėka auga laisvas, plačios aprėpties ir galimybių pilnas mūsų universitetas.

Miškininko profesija – darbas, kurį myli

Globalus klimato šiltėjimas, dėl nuolat didėjančio anglies dvideginio kiekio atmosferoje, lemia skaudžias ekologines ir ekonomines pasekmes, kelia didžiulius iššūkius. Žmonijai gali padėti miškai, sugerdami anglies dvideginį ir „surišdami“ jį medienoje.

Miškas yra sudėtinga, kompleksinė ekosistema, įvairių gyvybės formų tarpusavio sąveikos vieta. Miškai Lietuvoje užima daugiau nei trečdalį žemyninės teritorijos dalies, jų plotus numatoma didinti. Mišką puoselėti, tvariai naudoti, tvarkyti ir kurti gali tik kūrybingas ir mylintis gamtą profesionalas, gerai pažįstantis miško ekosistemas, išmanantis šiuolaikines technologijas. Miškus prižiūrintys profesionalai reikšmingai prisideda prie visuomenei svarbių viešųjų gėrybių kūrimo: miškų pritaikymo rekreacinėms ir kitoms ekosisteminėms paslaugoms, biologinės įvairovės išsaugojimo, klimato kaitos pasekmių švelninimo, miškų puoselėjimo ir išsaugojimo ateities kartoms.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) miškininkystės universitetinės studijos, specialistus ugdančios jau 100 metų, integruoja ilgaamžiškumą ir modernumą. Pasirinkdami Miškininkystės studijas universitete – pasirenkate šiuolaikiškas miško mokslu grįstas studijas, ugdančias kūrybiškai mąstančius miškininkystės profesionalus, užtikrinančius miško indėlį į visuomenės gerovę besikeičiančiomis aplinkos sąlygomis.

Daugiau apie VDU ŽŪA bakalauro studijų programą Miškininkystė

Daugiau apie VDU ŽŪA magistrantūros studijų programą Miškininkystė