Inžinerijos mokslus drauge krimtusi studentų trijulė išaugino startuolį

Patyrę verslininkai nuolat primena, kad bet kurio projekto sėkmei pirmiausia reikia dviejų dalykų – geros idėjos ir žinių.  Šią tiesą puikiai iliustruoja Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) grupės draugų įkurtas startuolis, kurio idėja, gimusi antrakursių galvose, per trumpą laiką išaugo į klientų pasitikėjimą spėjusią pelnyti inovatyvią įmonę.

VDU ŽŪA žemės ūkio mechanikos inžineriją studijavę Tautvydas Raulynaitis, Antanas Žėglys ir Rimvydas Mieldažys pasakoja artimiau susibičiuliavę antrame kurse. Kadangi inžinerijos mokslai buvo kietas riešutas, vakarais bičiuliai rinkdavosi ne pažaisti krepšinį, o drauge pasimokyti – padėdavo vieni kitiems rengti projektus, braižyti brėžinius, rašyti kursinius darbus. O kartą pavargę ėmė dalytis idėjomis, kaip universitete įgytas žinias būtų galima įveiklinti nelaukiant, kol gaus diplomus.

„Visi sutarėme, kad mums nepriimtinas „greitas biznis“ – kažką pigiau nupirkti, brangiau parduoti ir iš to užsidirbti. Mums norėjosi kūrybos ir tvaraus projekto. Galiausiai išgeneravome bendrą idėją, kad tai galėtų būti plastikinių detalių bei prototipų projektavimas ir gamyba. Nutarėme pradėti nuo prototipų gamybos naudojant 3D spausdinimo technologiją“, – pasakoja vaikinai, su šypsenomis pastebintys, kad tiems, kas vis dar įsivaizduoja, jog pakanka paspausti vieną tokio spausdintuvo mygtuką ir iš jo burtiškai iškris gaminys, būtų pravartu pasižiūrėti bent jau mokomąjį filmuką apie šios modernios technologijos veikimo ypatumus.

Tautvydas, Antanas ir Rimvydas universitete tuo metu jau buvo išmokę rengti brėžinius spaudiniams 3D formatu, todėl besimokydami trečiame kurse drauge nuvyko į skaitmeninių technologijų parodą Lenkijoje, kuri tik dar labiau sutvirtino jų idėją. Tad grįžę įsigijo pramoninį 3D spausdintuvą, oficialiai įkūrė įmonę „Printplasta“ ir džiaugėsi susiradę užsakovą, kuris patikėjo tuo, kad studentai sugebės suteikti kokybišką projektavimo ir spausdinimo paslaugą. Kadangi kliento lūkesčiai nebuvo nuvilti, netrukus bičiulių galvose ėmė suktis mintys apie „Printplastos“ plėtrą.

„Ketvirtame kurse aplankėme didžiausią Europos 3D spausdintuvų parodą Vokietijoje. Grįžę iš jos nutarėme, kad nersime į dar vieną verslo nišą – serijinę plastikinių detalių gamybą liejimo būdu. Tačiau tam reikėjo naujų brangių įrenginių“, – pasakoja pašnekovai, pastebintys, kad žemės ūkio mechanikos inžinerija Lietuvoje yra itin paklausi specialybė, todėl VDU ŽŪA studentai darbdavių yra išgraibstomi jau nuo antro kurso. Tad jie visi trys tuo pačiu metu taip pat ir mokėsi, ir dirbo kituose darbuose, o viską, ką uždirbo, investavo į nuosavos įmonės įrangą.

Šiuo metu Kauno rajone plėtojama „Printplasta“ yra išaugusi į 600 kv. m gamyklą, kurioje veikia keturi pramoniniai liejimo įrenginiai ir 3D spausdintuvas. Kadangi įranga įsigyta ne nauja, o jau naudota, inžinerinės žinios vaikinams praverčia ne tik projektuojant, bet ir įrangą prižiūrint bei remontuojant. Tautvydo, Antano ir Rimvydo teigimu, tiek šiuolaikiška žemės ūkio, tiek ir įvairi kitokia technika veikia pagal vienodus mechanikos ir hidraulikos principus.

„Printplastos“ užsakovai – ir stambios, ir smulkesnės Lietuvos įmonės, eksportui bei vietos rinkai gaminančios baldus, įrankius, įvairius kitokius gaminius, kuriuose yra plastikinių detalių. Vienodų gaminių, sveriančių nuo 0,5 g iki 1,5 kg, „Printplastoje“ gali būti išliejama nuo 1 vieneto iki dešimčių milijonų per metus.

Pasak vaikinų, plastiko liejimas į formas yra vienas pigiausių, našiausių ir ekonomiškiausių masinės gamybos būdų, nes procesas vyksta labai sparčiai bei tiksliai. Be to, naudojant šią gamybos technologiją komponentus galima rinktis iš plačiausio plastiko rūšių ir spalvų asortimento.

Šiais metais įmonė pradėjo įgyvendinti patį didžiausią plėtros etapą nuo pat jos įkūrimo . Jau įsigyti du liejimo įrenginiai, kurie labai paspartino gamybos našumą ir išplėtė gaminių asortimentą. Palyginti su praėjusiais metais, šiemet planuojama apyvartą padidinti tris kartus.

Į „Printplastos“ cechą plastiko granulės šiuo metu jau atkeliauja tonomis. Paprastesnių detalių gamybai naudojamos perdirbtos antrinės žaliavos, precizinių – naujas plastikas.

„Esame VDU Žemės ūkio akademijos, t. y. aukštosios mokyklos, kurioje ypač pabrėžiama aplinkosaugos reikšmė, absolventai. Tad savo versle gamybos procesą organizavome taip, kad dirbtume visiškai be atliekų ir žalos gamtai – net smulkiausia brokuota detalė ar plastiko atraiža yra grąžinama atgal į įrenginį ir perdirbama iš naujo“, – atsakingos gamybos technologiją komentuoja pašnekovai.

Paklausti, ar būtų sugebėję sukurti į gamybą orientuotą verslą, jei nebūtų studijavę inžinerijos, vaikinai su šypsena teigia, kad gal ir būtų. Bet tik su sąlyga, kad šios krypties studijas būtų baigę kiti komandos nariai.  „Universitetas suteikė žinių, subrandino mus kaip asmenybes. Jei ne bendros studijos, šiandien mūsų komandos nė nebūtų. Kita tiek davė ir pats verslas. Trumpiau nei per trejus metus turėjome galimybę užmegzti daug naujų pažinčių, išmokome pasverti rizikas, o kartais ir pasimokyti iš savų klaidų. Bet svarbiausia – pelnėme klientų pasitikėjimą ir išlikome ištikimi savo idėjai eiti toliau ir siekti daugiau“, – sutartinai teigia startuolio „Printplasta“ įkūrėjai.