Kokie veiksniai spartintų bioekonomikos plėtrą? Ar pasaulio mokslininkai rado atsakymą?

Klimato kaita, senkantys biologiniai ištekliai pasaulyje, vis aktualesne problema tampantis žmonijos aprūpinimas maistu, švariu vandeniu, energija skatina imtis inovacijų, kurios neatsiejamos nuo bioekonomikos, siūlančios integruotą požiūrį į ekonomikos raidą, socialinį ir aplinkosauginį tvarumą žemės ūkyje, miškininkystėje ir akvakultūroje.

Dabartinė bioekonomikos rinka Europoje sudaro apie 2,4 trilijono eurų, gamyboje sunaudojama apie 2 mlrd. t. biomasės ir joje dirba apie 22 mln. žmonių. Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija prognozuoja, kad iki 2055 m. bioekonomika bus pagrindinis Europos ekonomikos vystymosi principas.

Pasaulinio streiko dėl klimato savaitę, rugsėjo 26 – 28 dienomis, į Kauną spręsti globalių klimato kaitos problemų ir ieškoti išeičių rinkosi 28 pasaulio valstybių mokslininkai. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) surengtoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje “Kaimo plėtra 2019: moksliniai tyrimai ir inovacijos bioekonomikos vystymui“ 200 pasaulio ekspertų 3 dienas diskutavo apie šios šakos aktualijas bei siūlė ekonomines ir socialines inovacijas procesui spartinti.

„Priėjome prie išvados, kad nė kiek ne mažiau nei technologinės yra svarbios socialinės inovacijos, kurios į bioekonomikos vystymą įtrauktų visą visuomenę. Tačiau šiandien problema yra tai, kad kaimiškosiose vietovėse socialinis kapitalas išgyvena nuosmukį – tą konstatavo ir Lietuvos, ir kitų šalių mokslininkai. Todėl visiems kartu būtina ieškoti metodų, kurie padėtų situaciją keisti į gerą“, – neabejoja viena renginio organizatorių, VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto prof. Vilma Atkočiūnienė.

Mokslininkės pastebėjimu, tarptautinio masto renginys jo dalyviams neabejotinai suteikė naujų idėjų mokslo tyrimams, išplėtė bioekonomikos svarbos suvokimo ribas, paskatino dar aktyvesniam tarptautiniam bendradarbiavimui.

Konferencijos metu įvyko verslo ir mokslo forumas „Bioekonomikos plėtra kaip ilgalaikio konkurencingumo ir gerovės kūrimo sąlyga“, kurio metu diskutavo valstybinių, mokslo institucijų, verslo, žemdirbių savivaldos organizacijų atstovai. Jo metu ieškota atsakymų į klausimą, kaip sustiprinti bendradarbiavimą tarp ekonomikos kūrėjų, visuomenės ir aplinkosaugos lūkesčių, ir kaip socialinės inovacijos gali prisidėti didinant regionų gyvybingumą.

Išskirtinis dėmesys konferencijos metu skirtas mažų ūkių problemoms aptarti, siūlant instrumentus jų tvarumo išsaugojimui. Buvo analizuojami mažų ūkių vystymosi ekonominiai, socialiniai ir aplinkosaugos klausimai, diskutuojama apie smulkių ūkių indėlį siekiant darnumo žemės ūkio ir maisto sektoriuje Lietuvoje, Lenkijoje, Čekijoje, Turkijoje, Rumunijoje, Serbijoje ir Moldovoje.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius, komentuodamas šalies bioekonomikos situaciją, pastebi, kad atsakomybę dėl ateities šiandien turime jausti visi, nes visi esame akistatoje su klimato kaitos ir ketvirtosios pramonės revoliucijos keliamais iššūkiais. Todėl nėra abejonės, kad vienintelis teisingas darnaus žmonijos vystymosi kelias yra bioekonomikos skatinimas ir gamtos išteklių panaudojimo grandinės ilginimas, iš to gaunant kuo didesnį ekonominį ir aplinkosauginį efektą.

„Deja, kol kas Lietuva nėra tarp pirmaujančiųjų pasaulio valstybių, kurioje būtų gausu bioekonomikos plėtros rezultatų. Kai Klaipėdos uoste regi milžiniškas rietuves rąstų ar kalnus eksportui paruoštų grūdų, supranti, kad esame toli nuo suvokimo, kas yra bioekonomika,“ – teigia R. Sinkevičius.

Konferencijos “Kaimo plėtra 2019: moksliniai tyrimai ir inovacijos bioekonomikos plėtrai“ organizacinio komiteto pirmininkė, VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanė prof. Astrida Miceikienė pastebi, kad bioekonomikos vystymas šiuo metu neatsitiktinai yra viena aktualiausių temų visame pasaulyje, nes visuomenėms kyla vis daugiau su klimato kaita susijusių iššūkių. Be to, neišvengiamai senka iškastinių gamtos resursų atsargos. Bioekonomika apima tvarią atsinaujinančių biologinių išteklių gamybą ir tų išteklių bei atliekų srautų perdirbimą į pridėtinę vertę turinčius produktus: maistą, pašarus, biologinės kilmės pramonės gaminius bioenergiją. Šios šakos plėtroje gali dalyvauti žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės, maisto, plaušienos ir popieriaus gamybos, taip pat dalis chemijos, biotechnologijos ir energetikos pramonės.

„Bioekonomika nėra atskiras ūkio sektorius – tai daugiabriaunis mechanizmas, įtraukiantis ne tik žemės ūkį, pramonę, bet ir paslaugų sektorių bei vartotojus. Todėl būtinas ir atitinkamas dėmesys visuomenės švietimui“, – teigia A. Miceikienė.

Todėl ir konferencijos turinį sudarė keli segmentai: agroinnovacijos ir maisto technologijos; biosistemų inžinerija ir aplinkos darna; daugiafunkcinis tausaus biologinių išteklių naudojimo metodas; socialiniai tyrimai ir inovacijos bioekonomikos srityje, kurių tikslas tvarūs pokyčiai ir gerovė kaimo vietovėse.

Konferencijos metu pranešimus skaitė tokie garsūs pasaulio mokslininkai kaip Karlheinz Knickel iš Vokietijos, Davide Rizzo iš Prancūzijos, Talis Tisenkopfs iš Latvijos. Iš viso įvairiomis aktualiomis temomis, remiantis mokslinių tyrimų rezultatais, konferencijos metu perskaityta daugiau kaip 100 pranešimų.