Konferencija “VDU BPF 2018 m. mokslinių tyrimų rezultatai ir perspektyvos”

2019 m. vasario 6 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje vyko Mokslinė konferencija „VDU Bioekonomikos plėtros fakulteto 2018 metų mokslinių tyrimų rezultatai ir perspektyvos “.  Šios konferencijos pagrindinis tikslas buvo pristatyti ir išdiskutuoti svarbiausias Bioekonomikos plėtros fakulteto mokslininkų 2018 metais vykdytų mokslinių tyrimų rezultatus bei aptarti tolimesnes mokslinių tyrimų perspektyvas ir bendradarbiavimo galimybes vykdant tarpdisciplininius tyrimus.

Sulaukėme svečių iš Žemės ūkio Ministerijos, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos, žemės ūkio rūmų bei kitų institucijų.

Konferenciją pradėjo fakulteto dekanė prof. Dr. Astrida Miceikienė, kuri pristatė fakulteto viziją ir misiją, pagrindines mokslinių tyrimų kryptis bei ateities planus dėl mokslinių tyrimų vykdymo. Institutų direktoriai prof. dr. Vilija Aleknevičienė (Bioekonomikos tyrimų institutas) ir prof. Dr. Jan Žukovskis (Verslo ir kaimo vystymosi institutas) pristatė institutų mokslinės veiklos strategines kryptis ir rezultatus už 2018 metus.

Virginija Kargytė pristatė  Baltijos jūros regiono INTERREG programos projektą „Biomasės vertės grandinių potencialo panaudojimo skatinimas Baltijos jūros regione“, kurio vykdymas prasidėjo 2019 m. sausio  mėn. Projekto tikslas – paskatinti aplinkosauginiu požiūriu tvarų ir ekonomiškai racionalų biomasės (ypač bioatliekų) panaudojimą energijos ir kitų aukštesnės pridėtinės vertės bioproduktų gamybai. VDU Bioekonomikos plėtros fakultetas yra šio projekto pagrindinis koordinatorius.

Deimena Montvydaitė pristatė Bioekonomikos plėtros potencialo tyrimus, fokusuojantis į  biomasės gamybos sektorių teritorinę koncentraciją Europos Sąjungoje. Jie buvo atlikti su Bioekonomikos tyrimų instituto mokslininkais prof. dr. Vlada Vitunskiene ir lekt. Neringa Ramanauske. Santykinė biomasės gamybos koncentracija nustatyta beveik dviejuose trečdaliuose ES šalių narių, tarp kurių yra ir Lietuva. Tai rodo, kad šios šalys biomasės pagamina tiek, kad būtų patenkinti vidaus poreikiai, o jos perteklius gali būti eksportuojamas. Tai reiškia, kad šalys turi bioekonomikos plėtros potencialą, naudojant vietinius atsinaujinančius biologinius išteklius. Tuo tarpu trečdalio ES šalių bioekonomikos plėtra priklauso nuo biomasės importo.

Doc. Dr. Lina Marcinkevičiūtė pristatė atliktus tyrimus apie Ekosistemos paslaugas  Lietuvos kranto zonoje globalios klimato kaitos kontekste. Tyrimus vykdo Verslo ir kaimo vystymosi instituto tyrėjai kartu su Klaipėdos universiteto mokslininkais. Vertinant ekosistemos paslaugų naudą visuomenės gerovės kontekste, nustatyta, kad teoriškai įvardijami tikslai numato išlaikyti valstybės teritorijos socialinio, ekonominio ir ekologinio vystymo pusiausvyrą, taip pat saugoti, racionaliai naudoti ir atkurti gamtos išteklius, gamtos ir kultūros paveldo vertybes, skatinti investicijas, skirtas socialiniam ekonominiam vystymui, tačiau praktiškai, ši pusiausvyra kasdien vis labiau pažeidžiama, nes šalies gyventojų, ypač gyvenančių kaimo vietovėse, sparčiai mažėja, likusieji kaimo vietovėse gyvenantys sensta, vis daugiau buvusių žemės ūkio paskirties žemių apleidžiamos, nebedirbamos.

Tyrėjai dr. Jolita Greblikaitė ir lekt. Rolandas Rakštys pristatė LR ŽŪM rengto projekto „Rekomendacijų dėl metodikų įmokoms į Žemės ūkio gamybos rizikų valdymo fondą ir žalų atlyginimui apskaičiuoti parengimas“ rezultatus. Pateiktos sukurtos naujos ir unikalios metodikos įmokoms/išmokoms į Žemės ūkio rizikos valdymo fondą apskaičiuoti grūdų ir pieno sektoriams. Metodikų sukūrimas sudaro galimybes ir tyrimais pagrįstas prielaidas organizuoti tokio pobūdžio fondą Lietuvoje tam, kad būtų galima stabilizuoti ūkininkų pajamas dėl patirtų nuostolių ir ženklių svyravimų, ypač priklausančių nuo rinkos.

Prof. prof. dr. Vilma Atkočiūnienė pristatė Vietos maisto sistemos organizavimo metodus ir principus. Projektas įvykdytas su Verslo ir kaimo vystymosi instituto mokslininkais: doc. dr. Ilona Kiaušienė, doc. dr. Gintarė Vaznonienė, Rimantas Čiūtas, pagal LR Žemės ūkio Ministerijos užsakymą. Nustatyta, kad Vietos maisto sistemos prisideda prie  bioekonomikos vystymosi ir kaimo plėtros. Išskirti svarbiausi momentai: leidžia lokaliu lygmeniu spręsti maisto švaistymo problemą, mažinti „atliekas“ ir kiekvienoje maisto grandinėje jas gražinti į išteklių apyvartą; užtikrina didesnį maisto tiekimo grandinės tvarumą bei atsparumą ir tuo pačiu prisideda prie visuomenės saugumo stiprinimo, kas ypač aktualu besikeičiančios geopolitinės situacijos požiūriu;  leidžia kapitalizuoti nepanaudotus vietos išteklius ir geriau realizuoti kaimo gyventojų namų ūkių gamybinį potencialą; padeda spręsti socialinės atskirties mažinimo ir senstančios visuomenės aprūpinimo maistu problemas; įgalina edukuoti vartotojus: atskleisti biologiškai vertingų vietos sezoninių maisto produktų vartojimo naudą sveikatos palaikymui, kulinarinio paveldo tradicijų puoselėjimui ir gamtos išteklių išsaugojimui.

Po svarbiausių Bioekonomikos plėtros fakulteto mokslininkų 2018 metais vykdytų mokslinių tyrimų rezultatų pristatymo ir mokslinių diskusijų numatytos tolimesnio bendradarbiavimo galimybės ir kryptys vykdant tarpdisciplininius tyrimus

.