Kovo 22-ąją per 100 moksleivių susibūrė VDU ŽŪA „Žemės ir vandens dienoje“ | VDU Žemės ūkio akademija

Kovo 22-ąją per 100 moksleivių susibūrė VDU ŽŪA „Žemės ir vandens dienoje“

Kovo 20-ąją minima Pasaulinė žemės diena. Šią dieną Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) suplevėsavo Žemės vėliava. Kovo 22-ąją – Pasaulinė vandens diena, Lietuvoje minima nuo 2000-ųjų. Apjungiant šias dvi neginčijamą reikšmę visų mūsų ateičiai turinčias dienas VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos bei Žemėtvarkos ir geomatikos katedrų iniciatyva buvo surengtas specialus renginys moksleiviams „Žemės ir vandens diena“, subūręs per 100 moksleivių iš penkių gimnazijų. Dalyvavo Šakių „Žiburio“ gimnazija, Elektrėnų savivaldybės Vievio Gimnazija, VDU Ugnės Karvelis gimnazija, Prezidento Valdo Adamkaus gimnazija, Kauno Maironio universitetinė gimnazija.

Žemės ir vandens ištekliai – pamatas, ant kurio stovi mūsų pasaulio ateitis

Renginyje moksleiviai turėjo galimybę sužinoti kas bendro tarp žemės, fotografijos ir atradimo, pažinti akvakultūrą, sužinoti kaip formuojasi upės, kaip valdyti potvynius ir sausras, kaip tausoti energiją ir gamtos išteklius. Renginio metu vyko viktorina, sustiprinusi norą pasisemti dar daugiau žinių ir iškovoti paruoštus prizus. Į renginį susirinkusius moksleivius sveikindamas VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika akcentavo, kad žemės ir vandens ištekliai – pamatas, ant kurio stovi mūsų pasaulio ateitis. Ir kviesdamas moksleivius sugrįžti į VDU Žemės ūkio akademiją pabrėžė, kad tuos išteklius valdyti galima išmokti studijuojant bakalauro studijų programoje Vandens ir žemės inžinerija, kuri turi Akvakultūros inžinerijos, Hidrotechnikos ir Žemėtvarkos specializacijas.

Susipažino su akvakultūra, hidrologija, hidrogeologija, žemėtvarka

Kadangi renginys vyko Vandens dieną, didelis dėmesys buvo skirtas vandens svarbos ir panaudojimo aspektui. Lekt. Alvydas Žibas moksleivius supažindino su VDU ŽŪA Akvakultūros centru ir uždarosiomis akvakultūros sistemomis, kuriose vanduo naudojamas cikliškai, jį valant nuo azoto ir fosforo medžiagų, susidarančių akvakultūros produkcijos gamybos procese. Pristatė kaip kuriamos žuvų veisimo fermos, kuriose energijos sąnaudos temperatūros palaikymui yra minimalios, o didžiąją išlaidų dalį sudarančios vandens valymo sistemos. Doc. dr. Inga Adamonytė renginio dalyvius supažindino su VDU ŽŪA Hidrologijos laboratorija, papasakojo kas yra hidrologinis ciklas, pristatė kaip suvaldyti potvynius ir sausras, koks yra klimato kaitos poveikis paviršiniams vandenims, kokie veiksniai tai lemia, supažindino su galimais  sausrų ir potvynių valdymo inžineriniais sprendimais. Lekt. Raimundas Baublys VDU ŽŪA Hidrogeologijos laboratorijoje pademonstravo kaip formuojasi upės, papasakojo kaip keičiantis pasauliniam klimatui klimatas keičiasi Lietuvoje – nyksta ribos tarp metų laikų, sustiprėja ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, kurie pasireiškia jiems nebūdingu laikotarpiu, kaip dėl ankstyvesnio sniego tirpsmo pavasario potvyniai paankstėja, o daugiau vandens upėmis nuteka žiemos mėnesiais, didėja klimato ir kritulių ekstremumai, auga trumpų, tačiau itin stiprių poplūdžių tikimybė, kurie pastaraisiais metais daro vis daugiau žalos prie upių įsikūrusiems miestams. Kalbėjo apie tai, kokią tiesioginę įtaką besikeičiantis klimatas turi  vandenų augalijai bei gyvūnijai kai dėl aukštesnės temperatūros ir karščio bangų seklesni vandens telkiniai labiau įšyla, kaip pakilusi vandens temperatūra ir dėl to pasikeitusi gamtinė aplinka, sumažėjęs deguonies kiekis, kitų medžiagų balanso pasikeitimas vandens telkinyje daro įtaką žuvų elgsenai bei atskleidė kas gali lemti tai, kad galbūt 2050 m. skirtingose Lietuvos upėse augs kitokie vandens augalai, gyvens kitokios žuvys.

Sparčiai besivystantis pasaulis verčia ieškoti sprendimų, kaip užtikrinti energijos ir gamtos išteklius ne tik šiandienai, bet ir ateities kartoms, todėl doc. dr. Egidijus Kasiulis VDU ŽŪA Hidraulikos laboratorijoje supažindinot moksleivius su hidraulikos ypatybėmis tausojant energijos ir gamtos išteklius. Lekt. Giedrius Balevičius, lekt. Diana Gudritienė, doc. Dr. Jolanta Valčiukienė „Žemės ir vandens dienos“ renginyje atstovavo „Žemės“ pažinimo dalį. Ne tik teoriškai, bet ir praktiniu būdu supažindino moksleivius su aerofotografija, jos esme ir svarba žemėtvarkos darbams, planų, žemėlapių gamybai bei technologijoms, geoduomenų identifikavimui.

Skatina būti pokyčiu, kurio reikia pasauliui

Kasmet nagrinėjama vis kita aktuali vandens problema. Šių metų Pasaulinės vandens dienos šūkis – „Būkite pokyčiu, kurio reikia pasauliui“. Ši Pasaulinė vandens diena skirta paspartinti pokyčius siekiant išspręsti vandens ir sanitarijos krizę. Požeminis vanduo – tai paslėptas lobis, turintis ypatingą reikšmę mūsų gyvenimui – tai gėlo vandens šaltinis, kurio reikia geriamo vandens tiekimui, sanitarijai, įvairioms žmonių veikloms ir ekosistemoms. Unikalioje vandens biologinėje sistemoje vyksta nenutrūkstantis vandens judėjimas. Kiekvieną minutę viskas prasideda iš naujo – lietaus lašas sugrįžta į vandenyną tam, kad žemėje būtų gyvybė. Požeminis vanduo turi ypatingą reikšmę prisitaikant prie klimato kaitos, todėl privalome tinkamai naudoti požeminio vandes išteklius, juos tausoti, saugoti nuo taršos bei stengtis išlaikyti balansą tarp žmonijos ir gamtos reikmių.

Pasakojimas apie kolibrį

Jungtinių Tautų Organizacija, siekdama skatinti kiekvieno pasaulio gyventojo ryžtą ir nusiteikimą, primena senovės pasakojimą apie kolibrį.

Vieną dieną miške kilo gaisras. Visi gyvūnai bėgo gelbėdami savo gyvybes. Jie stovėjo miško pakraštyje ir su siaubu bei liūdesiu žiūrėjo į liepsnas. Virš jų galvų pirmyn ir atgal link ugnies nuolat skraidė kolibris. Didesni gyvūnai paklausė kolibrio, ką gi jis čia daro. „– Skrendu prie ežero, pasiimu vandens ir grįžtu prie gaisro, kad padėčiau užgesinti ugnį“. Gyvūnai juokėsi iš jo ir sakė: „– Tu išprotėjai! Tu nepajėgsi užgesinti šio gaisro!“. Kolibris atsakė: „– Darau, ką galiu“.

Jungtinių Tautų Organizacijos skelbiama kolibrio žinutė kviečia kiekvieną iš mūsų pradėti nuo savęs ir įnešti savo, nors ir labai mažą, indėlį. Kai vis daugiau žmonių elgsis kaip kolibriai, sinergijos efektas taps didele jėga, galinčia kurti pokyčius.