Lapkričio 15 – oji – paskutinė diena sumokėti žemės mokestį. Koks jo dydis Lietuvoje ir pasaulyje?
VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanė, prof. dr. Astrida Miceikienė, VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto doktorantė Erika Besusparienė.
Kasmet, artėjant lapkričio 15 – ąjai, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) viešojoje erdvėje šalies gyventojams primena, jog iki šios datos visiems privačių žemės valdų savininkams privalu suskubti susimokėti žemės mokestį – priešingu atveju ims „kapsėti“ delspinigiai. Tačiau daliai mokėtojų vis dar nėra aišku, kodėl įvairiose Lietuvos vietovėse šio mokesčio dydžiai yra skirtingi. Tad kas lemia žemės mokesčio tarifus ir kaip Lietuva šiuo atveju atrodo kitų pasaulio valstybių kontekste?
Žemės mokestis – vienas iš Lietuvoje taikomų turto mokesčių. Šio mokesčio tarifai svyruoja nuo 0,01 proc. iki 4 proc. žemės mokestinės vertės. Konkrečius žemės mokesčio tarifus nustato kiekviena Lietuvos savivaldybė individualiai. Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita vietos gyventojams sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti.
Mokestinė vertė – tai žemės vidutinė rinkos vertė. Taip pat žemės mokestinė vertė Žemės mokesčio įstatymo nustatyta tvarka gali būti laikoma žemės vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą.
Žemės vertinimas atliekamas naudojant masinio žemės vertinimo būdu parengtus žemės verčių zonų žemėlapius ir žemės sklypo vidutinės rinkos vertės nustatymo modelius ne rečiau kaip kas 5 metai. Jeigu gyventojai tam tikrais atvejais (pardavimo, paveldėjimo ir pan.) nori nustatyti žemės vertę individualiai, jie gali samdyti turto vertintojus, kurie įvertina konkretaus sklypo rinkos vertę.
Registrų centras 2018 m. perskaičiavo žemės sklypų mokestines vertes, kurios galios ateinančius penkerius metus.
Nuo 2018 m. nebetaikoma pereinamojo laikotarpio (2013 –2017 metų) nuostata, pagal kurią mokesčio suma už žemės ūkio paskirties žemę (išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas, mėgėjų sodo bei sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemę) visais atvejais neviršijo 0,29 Eur už vieną arą.
Nesumokėjus žemės mokesčio iki lapkričio 15 d. už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami 0,03 proc. dydžio delspinigiai. Savininkas, patiriantis finansinių sunkumų ir negalintis sumokėti mokesčio laiku, gali kreiptis į VMI ir susitarti dėl galimybės žemės mokestį mokėti dalimis jam patogiu grafiku ir priimtinu atsiskaitymo terminu. Tokį prašymą galima pateikti ir elektroniniu būdu.
VMI duomenimis, iš viso Lietuvoje yra daugiau nei 1 mln. žemės mokesčio mokėtojų. Dėl savivaldybių nustatytų lengvatų mokestį moka ne visi žemės savininkai. Šiais metais jį privalo sumokėti apie 709 tūkst. gyventojų ir įmonių. Skaičiuojama, kad į savivaldybių biudžetus 2019 m. bus sumokėta apie 41,3 mln. Eur žemės mokesčio: apie 34,8 mln. Eur sumokės gyventojai, apie 6,5 mln. Eur – įmonės ir kiti juridiniai asmenys.
Žemės mokestį taiko beveik visos pasaulio valstybės. Lentelėje pateikiami kai kurių šalių žemės mokesčio tarifai. Pasvarstykime patys, kaip pasauliniame kontekste atrodo Lietuva ir nepamirškime savo prievolės žemės mokestį sumokėti laiku.
