Maisto švaistymas: mastai, iššūkiai ir jų mažinimo būdai (II dalis)

VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos tyrimų instituto prof. dr. Vlada Vitunskienė

Patikimų duomenų apie maisto švaistymo mastus Lietuvoje nėra. Galima daryti prielaidą, kad sunkiau besiverčiantys gyventojai maisto perka santykinai mažesnį kiekį, dėl to ir mažiau jo sugadina bei išmeta. Tačiau labai tikėtina, kad daugelyje mūsų namų ūkių maisto iššvaistymo apimtys yra gerokai didesnės, nei leidžia spėti preliminarūs duomenys.

Lietuviai maisto iššvaisto mažiau už kitus  išsivysčiusių šalių gyventojus

Maisto švaistymo situaciją mūsų šalyje galima tik apytiksliai iliustruoti remiantis Eurostato duomenimis apie dviejų kategorijų atliekas: „augalines atliekas“ bei „gyvūnines ir mišrias maisto produktų atliekas“. Tačiau pastebėtina, kad ši atliekų statistika ne visiškai atitinka Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (MŽŪO) maisto praradimo ir švaistymo (MPŠ) koncepciją. Remiantis atliekų statistiniu tyrimu, 2016 m. visoje Lietuvos ekonomikoje susidarė 140 kg, skaičiuojant vienam gyventojui, augalinių, gyvūninių ir mišrių maisto produktų atliekų. Pagal šį tyrimą, namų ūkiuose jų susidarė 16 kg vienam gyventojui (arba 11,5 proc. nuo susidariusių visoje ekonomikoje), ir tai keturis kartus mažiau už vidutinę šio rodiklio reikšmę ES. Tačiau labai tikėtina, kad mūsų namų ūkiuose maisto iššvaistymo apimtys kur kas didesnės.

Kodėl Lietuvos namų ūkiai maisto iššvaisto gerokai mažiau nei visoje ES bei kituose išsivysčiusiuose pasaulio kraštuose? Tai pirmiausiai lemia gerokai žemesnis pragyvenimo lygis. Dviejų statistinių tyrimų (Namų ūkių biudžetų ir Pajamų ir gyvenimo sąlygų) rezultatai rodo, kad, Lietuvos namų ūkiai maistui ir nealkoholiniams gėrimams vidutiniškai išleidžia apie ketvirtadalį visų vartojimo išlaidų, kai vidutiniškai ES – tiktai šeštadalį, o daugumoje senbuvių ES šalių namų ūkiai maistui skiria vidutiniškai 9 – 11 proc. vartojimo išlaidų (2015 m. Eurostato duomenys). Be to, Lietuvoje 406 tūkst. (14,5 proc.) šalies gyventojų negali sau leisti įsigyti kokybiško maisto kas antrą dieną. Tai dvigubai didesnė dalis nei visoje Europos Sąjungoje. Net 794 tūkst. arba 28,3 proc. šalies gyventojų (visoje ES – 21,8 proc.) dėl mažų pajamų susiduria su skurdo ir socialinės atskirties pavojumi (Eurostato 2018 m. duomenys). Tai leidžia daryti prielaidą, kad sunkiau besiverčiantys manų ūkiai maisto perka santykinai mažesnį kiekį, dėl to ir mažiau jo sugadina bei išmeta.

Pokyčius lemtų vartotojų švietimas

Išeičių iš dabartinės situacijos gali būti daug ir įvairių – praktikos patikrintų arba naujoviškų, nelygu, kurioje maisto tiekimo grandyje, kokiu metu, kokioje teritorijoje siekiama gauti teigiamą rezultatą.

Kalbant apie maisto vartojimo grandį, pirmiausia labai svarbu šviesti ir informuoti vartotojus. Pavyzdžiui, per COVID – 19 karantiną maisto gamyba ir vartojimas namuose išaugo ne procentais, o kartais. Maisto švaistymas padidėjo tuose namų ūkiuose, kurie paniškai pradėjo pirkti atsargas tiek greitai gendančio šviežio maisto (pieno, mėsos ir žuvies produktų, šviežių daržovių ar kitų trumpo galiojimo produktų) savaitiniam vartojimui (kaip dažnai įprasta apsipirkti savaitei), tiek ilgo galiojimo produktų (miltų, kruopų, makaronų, konservų, aliejaus ir pan.) kaupimui. Prekybos centrų duomenimis, iki karantino pradžios, t. y. 11-ąją šių metų savaitę (kovo 9 – 15 dienomis ) ilgo galiojimo produktų pardavimai augo nuo keliasdešimties procentų iki kelių kartų. Nors šie produktai tinka ilgam vartojimui, tačiau, kaip rodo praktika, dalis jų dėl per didelių atsargų galiausiai bus išmesti.

Žinia, Europos šalių vyriausybės (tarp jų ir Lietuvos) ėmėsi priemonių užkirsti kelią maisto pirkimo ir atsargų kaupimo panikai, skelbdamos informaciją apie maisto prieinamumo ir saugumo užtikrinimą. Ir priešingai – maisto švaistymo sumažėjo tuose namų ūkiuose, kurie karantino sąlygomis iš naujo įvertino ir pakeitė apsipirkimo, kartu ir maisto gaminimo, saugojimo bei vartojimo įpročius. Prekybos centrai praneša, kad karantinui tęsiantis ilgo galiojimo maisto prekių pardavimai sugrįžta į normalų lygį, nes namų ūkiai šiuos produktus perka nebe kaupimui, o vartojimui.

Akivaizdu, kad reikia plėsti vartotojų žinias apie maistą,  jo saugą, kaupimą,  taip pat apie virtuvėje išvengiamas ir neišvengiamas (technologines) maisto atliekas bei jų susidarymo priežastis, apie maisto švaistymo daromą ekonominę ir socialinę žalą bei žalą aplinkai, apie maisto nešvaistymo būdus ir t.t. Kaip rodo geroji patirtis Vakarų šalyse, maisto nešvaistymo kultūros viešinimo ir propagavimo iniciatyvos sulaukė didelės sėkmės tose vietovėse, kuriose jos buvo įgyvendintos. Originalūs būdai maisto švaistymui išvengti pristatyti ES maisto nuostoliams ir maisto švaistymui skirtoje platformoje (EU Platform on Food Losses and Food Waste).

Reikia pastebėti, kad datų žymų „geriausias iki…“ ir „tinka vartoti iki…“ ant maisto produktų vartotojai dažnai nesupranta arba painioja. Kaip rodo „Eurobarometro“ (2015) tyrimas, šias reikšmes supranta tik, atitinkamai, 24 proc. ir 48 proc. Lietuvos gyventojų (visoje ES, atitinkamai, 47 ir 40 proc.). Dėl šios painiavos didėja maisto švaistymo mastas. Europos Komisija ragina visus suinteresuotuosius subjektus labiau įsitraukti į akcijas, siekiančias užtikrinti, kad bet koks maisto produktas, kurio galiojimas greitai baigsis, visų pirma būtų padovanotas labdaros organizacijoms, nepaisant vis dar atskirose šalyse maisto dovanojimui kylančių kliūčių (daugiausia teisino pobūdžio).

Gerų pavyzdžių pasaulyje ir Lietuvoje jau yra

Sėkminga maisto švaistymo prevencijos mažmeninėje prekyboje  patirtis įvairiose Europos šalyse (pvz., Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Austrijoje, Danijoje, Belgijoje, Šveicarijoje, Liuksemburge ir Rumunijoje) yra socialiniai prekybos centrai (SPC). Jie, kaip ir įprasti prekybos centrai, veikia stacionariose vietose (pvz., „Barbara Laden“, „Martiniladen“, „Vinzimarkt“, „Solali“, „Paulusladen“, „SOMI“, „Laube“, „Caritas leo“, „LEBI-Laden“), o atokiuose regionuose veikia jų mobiliosios versijos (pvz., „Tischlein deck Dich“, „Rollende-Herzen-Bus“). SPC dažniausiai parduoda maisto produktus bei plataus vartojimo prekes. Pagrindinis SPC skirtumas, palyginti su įprastais prekybos centrais, yra ribotas prekių asortimentas ir 50–70 proc. mažesnės kainos palyginti su įprastomis rinkos kainomis. Ribotą asortimentą sudaro produktai, kurių galiojimas greitai baigsis, bei produktai lengvai pažeistose pakuotėse, tačiau vis dar tinkami vartoti. Produktus į SPC nemokamai tiekia mažmeninės prekybos ir gamybos įmonės. SPC skirtos tikslinėms skurdo ir socialinės atskirties pavojų patiriančioms gyventojų grupėms. Klientų patekimas į parduotuves yra kontroliuojamas identifikavimo kortelėmis, kurios išduodamos pateikus pajamų deklaraciją. Bendrieji SPC tikslai yra remti neturtingus žmones, užkirsti kelią maisto švaistymui ir suteikti darbo galimybes ilgalaikiams bedarbiams. Europos Komisija šią iniciatyvą vertina kaip paprastą ir veiksmingą sprendimą, naudingą visoms suinteresuotosioms šalims.

Kaip sėkmingą maisto dovanojimo patirtį, paremtą dalijimosi ekonomikos principu, Lietuvoje galima pristatyti kauniečių ir Pakaunės gyventojų namų ūkių soduose ir daržuose užauginto derliaus pertekliaus dalijimosi iniciatyvą „obuolius parduodame už dyką“ (taip ją taikliai apibūdino viena mažoji dalyvė). TV3 televizijos reportažas apie šią iniciatyvą buvo parodytas praėjusių metų rudenį. Siekdami, kad derlius nepražūtų, gyventojai kvietė visus vaišintis, vaisių krepšelius iškabindami ant namus juosiančių tvorų arba pilnas sodo ar daržo gėrybių dėžes pastatydami prie savo namų. Išvydę tokį kaimynų dosnumą, kiti gyventojai taip pat neliko skolingi – pavyzdžiui, pasivaišinę pomidorais, geradariui dėžėje paliko kriaušių. Tokios derliaus dalybos yra labai populiarios užsienyje.

Įgūdžiai, padedantys sumažinti maisto švaistymą kasdieniame gyvenime

Namuose:

Suplanuokite porcijas ir patiekalus – negaminkite daugiau nei jums reikia, taip sutaupysite maisto, pinigų, laiko, sumažinsite poveikį klimatui ir išlaikysite sveiką kūno masę.

Panaudokite maisto likučius – jie gali tapti labai skanūs bei  padės sutaupyti pinigų. Internete yra daugybė įdomių receptų idėjų, kaip, pavyzdžiui, neišvaizdžius vaisius paversti kokteiliais, desertais, pavytusias daržoves – sriubomis ar troškiniais.

Naudokite mažesnius lėkštę, šaukštą, šakutę – tai padės neįsidėti daugiau, nei galite suvalgyti.

Įsidėmėkite skirtumą tarp informacijos „tinka vartoti iki…“ (įspėjimas dėl maisto saugos) ir „geriausias iki…“ (gamintojo rekomendacija, leidžianti vartotojui pačiam nuspręsti, ar maistą valgyti po šios datos).

Užšaldykite! – galite užšaldyti daug daugiau produktų, nei manote. Tai leis visada turėti paruoštų ar pusiau paruoštų patiekalų, kai pristinga laiko gaminti. Maistą užšaldyti patariama porcijomis, atitinkamai  paženklinus.

Tinkamai laikykite maistą – šaldytuve 1 – 5 °C temperatūroje, šaldiklyje

 -18 °C temperatūroje. Visada žinokite, kokių maisto atsargų yra jūsų virtuvės spintelėse.

Tikrinkite galiojimo datas ir sukeiskite produktus vietomis – naujai nupirktus šaldytuve ar spintelėje dėkite toliau, anksčiau įsigytus perkelkite į priekį. Taip sumažinsite riziką, kad maistas pasens ir suges.

Dalykitės maistu – dovanokite jo perteklių draugams, kolegoms, kaimynams.

Parduotuvėje ar turguje

Sudarykite pirkinių sąrašą – prieš sudarydami jį, patikrinkite savo maisto atsargas namuose. Pirkite tik tai, ko jums reikia, ir nesusigundykite keliomis pakuotėmis už vienos kainą – taip sutaupysite pinigų ir išvengsite maisto švaistymo.

Neapsipirkinėkite, kai esate alkani, ir neskubėkite apsipirkdami – kitaip galite sugrįžti su didesniu kiekiu produktų nei jums reikia.

Pirkite tik tiek, kiek reikia – išsirinkite tinkamą pakuotės dydį arba nusipirkite sveriamų produktų.

Rinkitės estetiškai „netobulos“ išvaizdos vaisius ir daržoves – atkreipkite dėmesį į nuolaidas ar kitas akcijas jiems. Tokie vaisiai ir daržovės ne mažiau maistingi nei jų išvaizdieji giminaičiai ir tinkami valgyti.

Darbe, mokykloje, universitete

Valgykloje neimkite daugiau nei galite suvalgyti ir paprašykite mažesnių porcijų.

Atsiminkite, ką palikote biuro šaldytuve, ir būtinai tai suvalgykite, kol nesugedo.

Patikrinkite biuro vaisių krepšelį – pasiimkite prinokusius vaisius namo ir suvalgykite juos savaitgalį.

Skleiskite žinią apie atsakingą maisto vartojimą – dalykitės su aplinkiniais patarimais apie maisto atliekų mažinimo būdus.

Kavinėje, restorane, viešbutyje

Rinkitės mažesnę lėkštę – prie švediško stalo išbandykite mažesnę lėkštę, kad maisto nepaimtumėte daugiau, nei galite suvalgyti, arba išbandykite du užkandžius vietoje užkandžio ir pagrindinio patiekalo.

Pasiimkite maisto likučius su savimi – jei visko negalite suvalgyti, paprašykite dėžutės ar krepšelio (arba atsineškite savąjį), kad galėtumėte maistą išsinešti ir vėliau suvalgyti.

Valdykite savo lūkesčius – nesitikėkite, kad rasite visą asortimentą bet kuriuo paros metu, nes tai galėtų reikšti, kad kavinės bei restoranai švaisto maistą.

Šaltinis: Recommendations for Action in Food Waste Prevention (2019 m. gruodis)