Mokslininkų gyvulininkystės ūkiams pasiūlyta ateities technologija praktikoje pasitvirtino  

 

 

 

 

 

Lapkričio 15 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyko baigiamasis Europos inovacijų partnerystės projekto „Konkurencingas ūkis“ renginys, kurio metu apibendrinti šios aukštosios mokyklos mokslininkų agroverslui pasiūlytos inovacijos – laikomų galvijų racioną praturtinti daigintų sėklų želmenimis – rezultatai. Renginio metu pateikta vienareikšmė išvada: ši inovacija didina šalies gyvulininkystės ūkių konkurencingumą ir atitinka aukštos kokybės maisto produktų pageidaujančių vartotojų lūkesčius.

Lietuvoje pieno ir mėsinės galvijininkystės krypties ūkių ekonominė situacija jau ilgą laiką yra gana sudėtinga. Todėl siekiant, kad šie sektoriai augtų, juose būtinos mokslo inovacijos, mažinančios gamybos kaštus bei didinančias produkcijos kiekius ir jos kokybę. Viena tokių inovacijų, pasiūlyta VDU ŽŪA mokslininkų, trejus metus buvo bandoma šešiuose šalies gyvulininkystės ūkiuose.

Projekto įgyvendinimo metu buvo siekiama išsiaiškinti, kokių rūšių sėklos ar jų mišiniai duoda didžiausią efektą melžiamų karvių bei mėsai penimų galvijų produktyvumui. Eksperimente dalyvavusiuose ūkiuose ES lėšomis buvo įrengtos specialios vertikalios sistemos želmenims auginti uždarose patalpose. Ši inovacija naujovė ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje bei pasaulyje. Iki šiol ji dažniau taikyta tik karšto klimato regionuose, kuriuose stinga natūralių žalienų.

Projekto „Konkurencingas ūkis“ vadovės, VDU ŽŪA vicekanclerės dr. Jurgitos Baranauskienės pastebėjimu, projektu siekta suvienyti trijų skirtingų grupių partnerius – ūkininkus, mokslininkus bei konsultantus konkrečiai žemės ūkio problemai spręsti. Projekte dalyvavo įvairų dydžių ir krypčių ūkiai. Tai  leido įvairiais parametrais įvertinti tyrimo rezultatus moksliniu požiūriu.

VDU ŽŪA Gyvulininkystės selekcijos, veislinės vertės nustatymo ir sklaidos centro vadovo prof. Vigilijaus Juknos teigimu, daiginti grūdai yra viena alternatyvų koncentruotiesiems pašarams. Natūraliuose daiguose itin gausu biologiškai vertingų medžiagų, kurios jau yra iš dalies suskaidytos, todėl gyvulio energija gali būti efektyviau nukreipiama produkcijos gamybai. „Eksperimento metu daigintais želmenimis praturtintą racioną išbandėme ir melžiamų karvių, ir penimų buliukų bandose. Ir visur buvo gauti teigiami rezultatai. Stebint penimus buliukus fiksuoti 8 – 10 proc. didesni paros priesvoriai. Be to, pagerėjo gyvulių sveikatingumas, o jų mėsa tapo  biologiškai vertingesnė ir naudingesnė žmogaus organizmui“, – eksperimento rezultatus komentavo V. Jukna. Pasak jo, karvių paros primilžiai padidėjo nuo 8 proc. iki 15 proc., priklausomai nuo daigintų grūdų rūšies, piene nustatyta daugiau baltymų ir riebalų. Be to, pastebimai sumažėjo somatinių ląstelių skaičius, o tai irgi labai aktualu pieno ūkiams. Pagerėjo ir pieno cheminė sudėtis: nustatytas palankesnis žmogaus organizmui amino rūgščių santykis bei didesnis gerųjų riebiųjų rūgščių kiekis. „Galima teigti, kad toks pienas yra sveikesnis žmogaus organizmui“, – neabejojo V. Jukna.

VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto prodekanė doc. Živilė Tarasevičienė pasakojo, kad grūdų daiginimo technologija neabejotinai yra efektyvi ir perspektyvi, nes joje racionaliai naudojami gamtiniai resursai, pavyzdžiui, vanduo, nes taikoma recirkuliacinė jo apytakos  sistema. „Šių pašarų gamybai nereikia didelio ploto – 1 kv. m plote vidutiniškai per 7 paras užauginama apie 9 kg pašarų. Paros norma 1 galvijui – 2 kg. Želmenims auginti naudojamas maitinamasis tirpalas, kuriame yra azoto, kalio, fosforo bei įvairių kitokių  mikro- ir makroelementų. Dar vienas technologijos privalumas yra tai, kad šviežių pašarų galima turėti visus metus. Tyrimo metu buvo nustatyti akivaizdūs skirtumai tarp skirtingų rūšių augalų sėklų želmenų. Buvo tirti žirniai, pupos, liucernos, dobilai, miežiai, kviečiai, kukurūzai. Pastebėta, kad vitamino E buvo gerokai didesnis kiekis daigintų varpinių augalų sėklose, o žirniai, pupos, liucernos pasižymėjo didesniu baltymų kiekiu.

Vienas projekto dalyvių – Biržų r. Parovėjos kaime stambų pieno ūkį vystantis ūkininkas Vytautas Stankevičius. Jo nuomone, mokslininkų pasiūlyta inovacija ūkiui teikia apčiuopiamą ekonominę naudą, gerina pieno kokybę ir gyvulių sveikatingumą. Todėl šiam tikslui ūkyje kasdien pasėjama 200 kg įvairių rūšių gūdų. V. Stankevičiaus skaičiavimu,  karvės racioną kasdien papildant  2 kg želmenų, primelžiama po 1 l daugiau pieno.  Ūkyje melžiant daugiau kaip pusę tūkstančio karvių, gaunama puse tonos daugiau produkcijos.

„Mūsų ūkyje per metus galvijai suėda 438 t želmenų. Tai  – pusė siloso tranšėjos. Lauke auginant kviečius tam reikėtų skirti 73 ha  žemės, auginant kukurūzus – 11 ha. Be to,  vertikaliose sistemose užauginamas šviežias, subalansuotas pašaras, kuris gyvuliui priimtiniausias ir naudingiausiais. Tad jau kuris laikas stebime akivaizdžiai gerėjančius pieno kokybės rodiklius – padaugėjo baltymų, riebalų, laktozės, pienas tapo skanesnis. Todėl želmenų auginimo neatsisakysime ir ateityje“, – planuoja ūkininkas.

ŽŪA Mokomojo ūkio direktorius Vlado Kuručio pastebėjimu, pašarus papildžius želmenimis, ne tik gerėja produkcijos kiekių ir kokybės rodikliai, bet ir  karvių reprodukcinės savybės, didėja bendrasis suėdamo pašaro kiekis. „Yra toks liaudiškas posakis: karvės pienas – ant liežuvio.  Vadinasi, jei karvė suėda daugiau pašaro, tai ir pieno ji duos daugiau“, –aiškino V. Kurutis. Jo nuomone, galvijų racione 2 kg koncentratų gali sėkmingai pakeisti 2 kg želmenų, kurie yra pigesni. Marijampolės r. Gavaltuvos k. ūkininkė Dangirutė Kazakevičienė, taip pat pritardama kolegų nuomonei, pasakojo, kad želmenys gerokai pagerino ir jos laikomų karvių pieno skonį. Ūkininkė džiaugėsi, kad inovaciją, apie kurią svajojo ir anksčiau,  bet kuriai stigo lėšų, padėjo įgyvendinti VDU ŽŪA mokslininkai.

Europos inovacijų partnerystės projekto „Konkurencingas ūkis“ vadovė Jurgita Baranauskienė prognozavo, kad želmenų auginimas galvijų pašarams Lietuvoje turėtų įgyti pagreitį. Įranga grūdams daiginti atsiperka vidutiniškai per 5 metus, o žmonių susidomėjimas šia technologija pastebimas, todėl aktyviai vykdoma žinių sklaida. „Ypač džiugu, kad visi projekte dalyvavę ūkiai ir toliau tęsia želmenų auginimą, nes įsitikino šios inovacijos nauda“, – kalbėjo J. Baranauskienė, atkreipusi dėmesį, kad jau yra rengiamos tikslios rekomendacijos ūkininkams, norintiems šią ateities technologiją diegti savo gyvulininkystės ūkiuose, pasinaudojant ES parama žemės ūkio valdų modernizavimui, ar savomis lėšomis.

Projektas „Konkurencingas ūkis“ buvo finansuojamas pagal Kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“.

Europos inovacijų partnerystės (EIP) iniciatyvomis siekiama skatinti konkurencingą bei tvarų žemės ir miškų ūkį, kuriuose geresnių rezultatų pasiekiama mažesnėmis sąnaudomis ir darnoje su aplinka.